Byla 2A-56-516/2016
Dėl nepagrįsto praturtėjimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „SEB gyvybės draudimas”

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H.ABBE Pharma GmbH apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-3588-340/2015, pagal ieškovo H.ABBE Pharma GmbH ieškinį atsakovams Ž. J. ir R. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „SEB gyvybės draudimas”.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliami klausimai dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, teismo sprendimo prejudicinės galios, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo.

5Ieškovas H.ABBE Pharma GmbH (toliau ir – ieškovas, apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Ž. J. ir R. J. (toliau ir – atsakovai), prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 139 725 Lt nuostolių, 26 636,28 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė Ž. J. nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 18 d. dirbo H.ABBE Pharma GmbH atstovybėje. Atsakovė buvo apdrausta investiciniu gyvybės draudimu UAB „SEB gyvybės draudimas”, ieškovas pagal šį draudimą mokėjo periodines mėnesines draudimo įmokas. Atsakovė buvo apdrausta pagal tris investicinio gyvybės draudimo sutartis. 2004 m. gruodžio mėnesį atsakovė asmeniškai perėmė draudėjo teises ir pareigas pagal 2003-09-02 investicinę draudimo sutartį poliso Nr. ID006300 (mėnesinė įmoka 1 725 Lt); likusiose sutartyse draudėju liko atsakovas. Tačiau, nepaisant draudėjo teisių ir pareigų pagal minėtą draudimo sutartį perėmimo, visi mokėjimai pagal asmeninę atsakovės sutartį ir toliau buvo vykdomi iš atstovybės sąskaitos, nors tokiems mokėjimams teisino pagrindo nebeliko. Laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. iš atstovybės sąskaitos pagal minėtą sutartį be teisinio pagrindo pervesta 139 725 Lt įmokų. Ieškovo manymu, atsakovė nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, todėl privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Atsakovas R. J., kaip ieškovo atstovybės vadovas, be pagrindo iš atstovybės sąskaitos vykdydamas mokėjimus pagal sutuoktinės asmeninę draudimo sutartį, ieškovo vertinimu, pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens organų narių pareigas ir padarė ieškovui žalą, kurią privalo atlyginti. Ieškovo teigimu, atsakovui R. J., kaip atstovybės vadovui, priimant neteisėtus sprendimus mokėti įmokas už Ž. J. pagal jos asmeninę draudimo sutartį, o atsakovei Ž. J. neatliekant jokių mokėjimų draudimo bendrovei, atsakovus siejo bendri neteisėti veiksmai, t. y. abu atsakovai prisidėjo prie žalos ieškovui padarymo. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovo nuomone, yra pagrindas taikyti atsakovų solidariąją atsakomybę (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2883-178/2012 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės tapačios, todėl teismo išvados nagrinėjamoje byloje yra saistomos analogišką bylą išnagrinėjusių teismų išvadomis ir teisinių santykių vertinimu.

8Remdamasis nurodytoje išnagrinėtoje byloje padarytomis išvadomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl CK 6.242 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti civilinės teisės nepagrįsto praturtėjimo institutą atsakovės Ž. J. atžvilgiu.

9Pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės instituto taikymo, teismas pažymėjo, kad pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes atstovybėje investiciniu ir kaupiamuoju draudimu buvo draudžiami ne tik atsakovai, bet ir kiti atstovybės darbuotojai (G. R., D. B., Ž. P., J. P., J. G.); ieškovas apie tokių sutarčių sudarymą žinojo ir jų neginčijo, ilgą laiką sutartys buvo vykdomos.

10Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neginčijo 2004 m. gruodžio mėn. sutarties pakeitimo ir neteikė atsakovei pretenzijų šios sutarties pagrindu, kad draudimo įmokos įmonės lėšomis už atsakovę buvo mokamos septynerius metus, kad naudos gavėja pagal sutartį buvo ir po sutarties pakeitimo liko atsakovė, teismas padarė išvadą, kad lėšos, sumokėtos pagal sutartį ir po jos pakeitimo, nelaikytinos ieškovo nuostoliais.

11Įvertinęs, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų apie tai, jog 2003 m. rugsėjo 2 d. draudimo sutartis (poliso Nr. ID006300) būtų nutraukta, taip pat į tai, kad prokuroro nutarimais draudėjų nuosavybės teisės pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį ID Nr. 006300 yra apribotos, uždraudžiant panaudoti teisę nutraukti draudimo sutartis ir gauti draudimo išmokas, teismas sprendė, kad potencialios galimybės atgauti dalį draudimo įmokų draudimo sutarties nutraukimo atveju netekimas negali būti vertinamas kaip reali žala, patirta dėl atsakovų veiksmų.

12Neįrodžius žalos padarymo fakto, teismas konstatavo, kad atsakovų civilinė atsakomybė taip pat negalima.

13Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovai pažeidė civilinėje teisėje nustatytą bendrą pareigą elgtis sąžiningai, pagal kurią joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, padarydamas jam nuostolių, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-3311-653/2012 nustatyti faktai ir išvados neturi priejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovas H.ABBE Pharma GmbH apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

151. Teismas netinkamai įvertino 2013 m. spalio 28 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos išvadą dėl ieškovo ūkinės finansinės veiklos. Apelianto manymu, teismas nepasisakė dėl svarbių aplinkybių, nustatytų nurodytame dokumente – ketvirto išvados klausimo, kuriame konstatuotas nuotolių atsiradimo faktas, jų dydis ir atsiradimo priežastys.

162. Skundžiamame teismo sprendime netinkamai įvertintos aplinkybės, susijusios su 2003 m. rugsėjo 2 d. investicinio draudimo sutarties Nr. ID006300 pakeitimu atsakovei Ž. J. perėmus draudėjo teises ir pareigas, ir su tuo susijusias pasekmes ieškovui. Apelianto teigimu, jis neturėjo jokių prievolių mokėti įmokas pagal asmenines atsakovės sutartis, nes visas prievoles ji įsipareigojo vykdyti asmeniškai pati.

173. Teismas nepagrįstai vertino, kad potencialios galimybės atgauti dalį draudimo įmokų draudimo sutarties nutraukimo atveju netekimas nepažeidžia ieškovo interesų, taip pat, kad visais atvejais pasibaigus sutarčių galiojimui naudą gaus ne ieškovas, o darbuotojas. Apelianto vertinimu, atsakovei perėmus draudėjo teises ir pareigas pagal 2003 m. rugsėjo 2 d. investicinio gyvybės draudimo sutartį, ieškovas visų šių draudėjo teisių neteko, todėl ieškovo ekonominiai interesai buvo iš esmės pažeisti, tame tarpe ir teisė gauti draudimo išmoką.

184. Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas neteisingai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos šio instituto taikymui – tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudarytas joks sandoris, kurio pagrindu ieškovui būtų atsiradusi prievolė už atsakovę mokėti draudimo įmokas, todėl be pagrindo įgytą turtą ji privalo grąžinti. Be to, atsakovė ieškovo sąskaita praturtėjo nesąžiningai.

195. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl atsakovų solidarios atsakomybės nebuvimo, taip pat dėl Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3311-653/2012 nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų reikšmės nagrinėjamai bylai.

20Atsakovai Ž. J. ir R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir atsižvelgė tiek į ieškovo nurodytą FNTT specialisto išvadą, tiek į Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą analogiškoje byloje.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

22Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

23Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, atsakovas R. J. nuo 1999 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 19 d. buvo ieškovo atstovybės Lietuvoje vadovu (t. 1, 151-152 b. l.), atsakovė Ž. J. nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 18 d. dirbo medicinos atstove ieškovo įmonėje (t. 1, 143-147, 149 b. l.), kuri atsakovę ir kitus įmonės darbuotojus nuo 2002 m. gruodžio 31 d. apdraudė investiciniu gyvybės draudimu (t. 2, 99-100 b. l.). Ieškovas mokėjo draudimo įmonei 499,59 Eur (1 725 Lt) mėnesines draudimo įmokas už atsakovę Ž. J. (t. 1, 20-103 b. l.), 2004 m. gruodžio mėn. atsakovė asmeniškai perėmė draudėjo teises ir pareigas pagal minėtą sutartį (poliso Nr. ID006300), tačiau įmokos ir toliau buvo mokamos iš įmonės lėšų, iš viso buvo sumokėta 40 467,16 Eur (139 725 Lt).

24Dėl ankstesnių teismo sprendimų prejudicinės galios ir įrodymų vertinimo taisyklių

25Apeliantas kaip vieną iš skundo motyvų nurodė tai, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3311-653/2012 nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas R. J. pažeidė pareigą veikti ieškovo interesais, o be pagrindo rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2883-178/2012 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr./ 2A-799/2013, nes šiuose procesiniuose dokumentuose nustatytas aplinkybes paneigia 2013 m. spalio 28 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos išvada dėl ieškovo ūkinės finansinės veiklos, kurią teismas įvertino netinkamai.

26Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įsiteisėjusio teismo sprendimo savybių tarpusavio santykio pasisakyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, ir tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią; res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatos reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.

27Apelianto nurodytoje ir Vilniaus apygardos teismo apeliacinio proceso tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3311-653/2012 buvo sprendžiamas ieškovo R. J. (šioje byloje – atsakovas) reikalavimas priteisti darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, iš atsakovo H.ABBE Pharma GmbH (šioje byloje – ieškovas) ir, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, minėtoje byloje teismas pasisakė ne dėl draudimo sutarčių galiojimo ir jų apmokėjimo tvarkos, o dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos priteisimo. Iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties turinio matyti, kad teismas nustatė ir tyrė įmonės vadovo pažeidimus, susijusius su komandiruočių organizavimu, apmokėjimu už vaikų anglų klabos mokymąsi užsienio mokykloje, sporto klubo narysčių įsigijimu, tuo tarpu veiksmų, susijusių su draudimo sutarčių sudarymu ir vykdymu, teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. Kaip nurodyta pirmiau, šioje byloje nagrinėjami reikalavimai, susiję su investicinių gyvybės draudimo sutarčių sudarymo, jų pakeitimo bei vykdymo aplinkybėmis, o civilinėje byloje Nr. 2A-3311-653/2012 buvo sprendžiami su darbo santykiais susiję klausimai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog minėtoje byloje nustatyti faktai ir teisinės išvados nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, nors joje ir dalyvavo tie patys asmenys (atsakovas R. J. buvo ieškovu, o ieškovas H.ABBE Pharma GmbH – atsakovu) ir toje byloje nustatytos faktinės aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su joje pareikštais reikalavimais bei nagrinėtais faktais, šalių negalėtų būti ginčijamos.

28Taip pat nesutiktina su apelianto argumentais, kad 2013 m. spalio 28 d. FNTT specialisto išvada, o būtent jos 4 punktas, paneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-799/2013, nustatytus faktus ir, kad teismas nepagrįstai nesirėmė specialisto išvadoje nustatytais faktais.

29Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos 2A-799/2013 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios, beveik tapačios. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ieškovo H.ABBE Pharma GmbH ieškinys atsakovui R. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo, kur teismas sprendė ar pagrįstas reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą, kurie, pasak ieškovo, atsirado atsakovui asmeniškai perėmus draudėjo teises ir pareigas, kylančias iš 2002 m. gruodžio 30 d. investicinio draudimo sutarties ir įmokas mokant iš ieškovo lėšų. Taigi, toje išnagrinėtoje byloje ne tik dalyvavo tie patys asmenys (H.ABBE Pharma GmbH ir R. J.), bet ir buvo pareikštas iš esmės analogiškas reikalavimas, grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (išskyrus, tai, kad toje byloje reikalavimas buvo kildinamas iš draudimo sutarties, kurioje naudos gavėju, o ją pakeitus – draudėju buvo nurodytas R. J., o šioje byloje tokiu asmeniu yra Ž. J.). Taigi, toje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, jog atsakovui R. J. šioje byloje iš naujo nereikia įrodinėti tų aplinkybių, kuriomis jis atsikerta į byloje ieškovo pareikštus reikalavimus. Įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotos šios teisiškai reikšmingos nagrinėjamoje byloje aplinkybės: kad ieškovui buvo žinoma apie sudarytas draudimo sutartis, o suteikdamas teisę jas sudaryti jis suvokė, kokiu tikslu ir kieno naudai periodiškai yra skiriamos įmonės lėšos bei suvokė, kad joms pasibaigus, naudą gaus ne ieškovas, o darbuotojai ir nepriklausomai nuo to, ar sutarčių draudėjas būtų pakeistas, ar ne. Taigi teismas konstatavo nagrinėjamai bylai svarbų faktą, kad atsakovo R. J. veiksmai, pakeičiant investicinio gyvybės draudimo sutartyje draudėją, tačiau įmokas toliau mokant ieškovui, nuostolių įmonei nesukėlė. Tačiau, apelianto teigimu, šias teismo nustatytas aplinkybes paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas – 2013 m. spalio 28 d. FNTT specialisto išvada, kurios 4 punkte nurodyta, kad po draudėjo pakeitimo įmokas vis tiek mokėjo ieškovas ir tokiu būdu įmonei padaryta 458 925 Lt žala (t. 2, b. l. 90-91). Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka dėl toliau nurodytų aplinkybių.

30Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų bylos aplinkybių, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

31Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamo teismo sprendimo turinį, atmeta pirmiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo kaip teisiškai nepagrįstus. Esant skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių prieštaravimų, teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu turi motyvuotai nuspręsti, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti.

32Vertinant ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes paneigia apelianto vėliau gautas rašytinis įrodymas – FNTT specialisto išvada, pirmiausia turi būti nustatomas šio įrodymo statusas. Nors FNTT specialisto išvada yra dokumentas, priimtas valstybės institucijos pareigūnų, savo kompetencijos ribose ir formaliai atitinka kitus CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardintus požymius, ji, remiantis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, laikytina ne oficialiu, o paprastu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės teisinis vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso, nes tokiu būdu būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013; 2013 m. 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013; kt.).

33Taigi, nors ši išvada buvo gauta vėliau, negu buvo priimta apeliacinio teismo nutartis, vien šis faktas negali būti vertinamas kaip suteikiantis prioritetą specialisto išvadai kaip labiau patikimam ar labiau teisinių santykių esmę ir iš jų kilusiais pasekmes atspindinčiam įrodymui. Įrodymų hierarchijos prasme teismo, įgyvendinant jam suteiktą išimtinę konstitucinę teisę vykdyti teisingumą nustatytos ir iš naujo neįrodinėtinos aplinkybės, neabejotinai vertintinos kaip labiau patikimos (tikėtinos), lyginant su ikiteisminio tyrimo metu atliktu tų pačių aplinkybių teisiniu vertinimu (kad įmonė dėl tam tikrų veiksmų patyrė tam tikrą nuostolį). Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvadoje (apeliaciniame skunde akcentuojamame atsakyme į ketvirtąjį klausimą) analizuojamas draudimo sutarčių pakeitimo ir po to atliktų mokėjimų atspindėjimo įmonės buhalterinėje apskaitoje teisingumas bei teisėtumas, taigi, tyrimo objektas nėra tapatus nagrinėjamos bylos ieškinio dalykui bei pagrindui ir tik iš dalies koreliuoja su išnagrinėtoje civilinėje byloje vertintais faktais dėl draudimo sutarčių pakeitimo priežasčių, aplinkybių, siektų tikslų.

34Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepasitvirtino ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo šiuo aspektu.

35Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo pagrindų

36Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtino konstatuoti, kad asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais, kai praturtėjama nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).

37Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Taigi, remiantis aptartu teisniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, nepagrįsto praturtėjimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynimo būdų atžvilgiu, t.y. jis gali būti taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais teisių gynimo būdais – taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdytio natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; kt.).

38Tiek iš ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, tiek iš apeliacinio skundo argumentų darytina išvada, kad nors apeliantas ir remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, reikalavimas iš esmės kildinamas iš delikto – neteisėtų atsakovų veiksmų, kurie pasireiškė draudimo įmokų mokėjimo neperėmimu, pakeitus draudimo sutartyje draudėją, kitaip tariant, įmonės lėšų naudojimu vykdant prievolę, kuri po draudėjo pasikeitimo turėjo būti vykdoma asmeninėmis draudėjų (šiuo atveju – atsakovės Ž. J.) lėšomis.

39CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo esmė yra ta, kad asmenys yra laisvi pasirinkti savo civilinių teisių įgyvendinimo būdus, taigi, jie savo nuožiūra pasirenka kokius reikalavimus ir kokiu pagrindu reikšti atsakovui (atsakovams). Remiantis kasacinio teismo praktika, nėra draudžiama reikšti ir alternatyvius reikalavimus. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju ieškovas yra pareiškęs tą patį reikalavimą tuo pačiu faktiniu pagrindu, tačiau nurodydamas skirtingus teisinius to reikalavimo pagrindus (nepagrįstą praturtėjimą ir deliktą), kurie savo esme vienas kitą eliminuoja: jeigu egzistuoja deliktiniai santykiai, negalimas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas ir atvirkščiai.

40Įvertinant CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kad ieškinyje privaloma nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą (t. y. teisinio ieškinio pagrindo nurodymas ieškinyje nėra būtinas), bei kasacinio teismo praktiką, pagal kurią teismo nesaisto ieškovo nurodytas teisinis pagrindas, kadangi pats teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.), apeliacinis teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, todėl toliau teismas pasisako dėl teisnių prielaidų tenkinti ieškinį deliktinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu.

41Dėl atsakovų civilinės atsakomybės ir pagrindo solidariajai atsakomybei kilti

42Pirmiau nutartyje pasisakyta, kad šioje byloje prejudiciniais faktais laikytinos tam tikros aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-799/2013). Būtent, nagrinėjamai bylai reikšmingi šie minėtoje byloje nustatyti faktai : 1) lėšos įmokoms pagal draudimo sutartis mokėti buvo skiriamos ieškovui žinant apie sudarytas sutartis ir suvokiant kokiu tikslu ir kieno naudai periodiškai yra skiriamos ieškovo lėšos; 2) ieškovas suvokė, kad pasibaigus sutarčių galiojimui naudą gaus ne ieškovas ar jo atstovybė, o darbuotojai; 3) šias išlaidas ieškovas būtų patyręs nepriklausomai nuo to, buvo pakeistas ar ne draudėju asmuo, tebedirbantis pas ieškovą.

43Apeliantas savo skunde nurodė, kad jis patyrė žalą, t. y. neteko lėšų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie žinojo, kad nėra teisinio pagrindo mokėjimus atlikti įmonės lėšomis, abu prisidėjo prie žalos įmonei ir todėl turi atsakyti solidariai.

44Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininkų kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (netiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

45Nors apeliaciniame skunde remiamasi argumentu, esą atsakovams pakeitus draudimo sutartyse draudėją, tačiau tuo pačiu draudimo įmokų mokėjimo prievolę palikus ieškovui, jis patyrė nuostolius, lygius sumokėtoms pagal pakeistas draudimo sutartis draudimo įmokoms, pažymėtina, kad pagal byloje esančius įrodymus, draudimo sutarčių pakeitimo tikslas buvo ne siekis perimti draudimo įmokų mokėjimą, o sumažinti sutarčių administravimo išlaidas. Byloje taip pat yra duomenys, kurie patvirtina, jog ne visais atvejais nutraukus darbo santykius su darbuotoju, sutartyse buvo pakeičiamas ir apdraustasis (naudos gavėjas). Štai draudimo sutartyje (draudimo liudijimo Nr. ID006255) 2009-06-03 buvo pakeistas draudėjas iš H. ABBE Pharma GmbH atstovybės į J. P. (Pavilionienę), o ne apdraustasis asmuo, t. y. atstovybei nutraukus su ja darbo santykius, turtinę naudą (įmokų, sumokėtų iki draudėjo pakeitimo pavidalu), taip pat gavo ne darbdavys (H. ABBE Pharma GmbH ar jo atstovybė), o darbuotojas (t.2, b.l. 34, 99). Tuo tarpu apdraustasis (t. y. buvęs darbuotojas) buvo pakeistas nauju darbuotoju penkiose draudimo sutartyse, tačiau, atsižvelgiant į pakeitimų datas (2003-12-30 – 2006-11-30 laikotarpiu) nei vienu iš tų atvejų apdraustieji darbuotojai, kurie buvo pakeisti, nebuvo išdirbę ieškovo atstovybėje septynių ir daugiau metų kaip kad yra atsakovės Ž. J., atsakovo R. J. ir J. P. atvejais. Taigi, esant nepaneigtiems atsakovų argumentams, jog draudimo sutarčių sudarymas buvo darbuotojų skatinimo sistemos dalis, o sutartyse nurodyti apdraustieji asmenys išdirbę tam tikrą laiką įmonėje ar jos atstovybėje pagal susitarimą turėjo teisę ne tik perimti draudėjo teises ir pareigas, bet ir teisę į sumokėtą įmokų dalį, o įmokos būtų mokamos ir tuo atveju, jeigu draudėjas ginčo sutartyje nebūtų pakeistas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai savo veiksmais nėra padarę žalos ieškovui. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis patyrė žalą, atitinkamai, nėra pagrindo svarstyti ir argumentų dėl solidariosios atsakomybės sąlygų egzistavimo.

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl apeliantui neatlyginamos jo dėl apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliami klausimai dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo,... 5. Ieškovas H.ABBE Pharma GmbH (toliau ir – ieškovas, apeliantas) kreipėsi į... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos... 8. Remdamasis nurodytoje išnagrinėtoje byloje padarytomis išvadomis, Lietuvos... 9. Pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės instituto taikymo, teismas... 10. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje... 11. Įvertinęs, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų apie tai,... 12. Neįrodžius žalos padarymo fakto, teismas konstatavo, kad atsakovų civilinė... 13. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovai pažeidė civilinėje... 14. Ieškovas H.ABBE Pharma GmbH apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 15. 1. Teismas netinkamai įvertino 2013 m. spalio 28 d. Finansinių nusikaltimų... 16. 2. Skundžiamame teismo sprendime netinkamai įvertintos aplinkybės,... 17. 3. Teismas nepagrįstai vertino, kad potencialios galimybės atgauti dalį... 18. 4. Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas... 19. 5. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl atsakovų solidarios atsakomybės... 20. Atsakovai Ž. J. ir R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 23. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, atsakovas R. J. nuo 1999 m.... 24. Dėl ankstesnių teismo sprendimų prejudicinės galios ir įrodymų vertinimo... 25. Apeliantas kaip vieną iš skundo motyvų nurodė tai, kad pirmosios... 26. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų... 27. Apelianto nurodytoje ir Vilniaus apygardos teismo apeliacinio proceso tvarka... 28. Taip pat nesutiktina su apelianto argumentais, kad 2013 m. spalio 28 d. FNTT... 29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio... 30. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamo teismo sprendimo... 32. Vertinant ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes paneigia... 33. Taigi, nors ši išvada buvo gauta vėliau, negu buvo priimta apeliacinio... 34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 35. Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo pagrindų... 36. Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų... 37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl... 38. Tiek iš ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, tiek iš... 39. CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo esmė yra ta, kad asmenys... 40. Įvertinant CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kad ieškinyje... 41. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės ir pagrindo solidariajai atsakomybei... 42. Pirmiau nutartyje pasisakyta, kad šioje byloje prejudiciniais faktais... 43. Apeliantas savo skunde nurodė, kad jis patyrė žalą, t. y. neteko lėšų... 44. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinei atsakomybei... 45. Nors apeliaciniame skunde remiamasi argumentu, esą atsakovams pakeitus... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. Ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl apeliantui neatlyginamos jo... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti...