Byla 2A-799/2013
Dėl nepagrįsto praturtėjimo, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės, ir Kazio Kailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. Abbe Pharma GmbH apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2883-178/2012 pagal ieškovo H. Abbe Pharma GmbH ieškinį atsakovui R. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas H. Abbe Pharma GmbH 2011-11-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo. Prašė priteisti iš atsakovo 319 200 Lt nuostolių atlyginimą, 27 190,85 Lt palūkanų, 3 732 Lt žyminį mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 630 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

6Nurodė, kad atsakovas R. J., būdamas ieškovo atstovybės vadovu, nuo 2003 metų sausio mėnesio pagal 2002-12-30 investicinio draudimo sutartį ID010101 (asmeninės sąskaitos Nr. 703021201543, mėnesio įmoka 3 300 Lt), taip pat pagal 2002-12-30 investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID 010114 (asmeninės sąskaitos Nr. 707021201545, mėnesio draudimo įmoka 600 Lt) (toliau Sutartys) buvo apdraustas UAB ,,VB Gyvybės draudimas“ (šiuo metu – UAB „SEB Gyvybės draudimas“) investiciniu gyvybės draudimu ir pagal šias sutartis ieškovas už atsakovą, kaip ir kitus darbuotojus, mokėjo periodines draudimo įmokas. Atsakovas 2004 m. gruodžio mėnesį asmeniškai perėmė draudėjo teises ir pareigas, tačiau po to, kai 2011-09-19 jis buvo atšauktas iš pareigų, nustatyta, kad draudimo įmokų asmeniškai nemokėjo, kad laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. be teisinio pagrindo pervedė į savo asmenines sąskaitas, esančias AB SEB banke 319 200 Lt (sąskaita Nr. 707021201545 – 48 600 Lt; sąskaita Nr. 703021201543 – 270 600 Lt).

7Teigė, kad atsakovas R. J. pats inicijavo draudėjo teisių ir pareigų perėmimą, todėl turėjo suvokti, kad turės savo lėšomis mokėti draudimo įmokas, tuo tarpu disponuodamas atstovybės sąskaita, vykdė mokėjimus iš jos į savo asmenines sąskaitas, tai yra veikė akivaizdžiai nesąžiningai, piktnaudžiavo teisėmis. Dėl to ieškovas patyrė nuostolius, o atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, be teisinio pagrindo praturtėjo jo sąskaita, todėl privalo atlyginti tokio paties dydžio nuostolius, mokėti palūkanas už naudojimąsi lėšomis (CK 6.242 str. 1 d.).

8Vilniaus apygardos teismas šioje byloje 2011 m. lapkričio 16 d. buvo priėmęs preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo H. Abbe Pharma GmbH ieškinį buvo visiškai patenkinęs. Atsakovas R. J. dėl jo pareiškė prieštaravimus.

9Atsakovas teigė, kad Sutartys buvo sudarytos pagal kaupiamojo pensinio draudimo sąlygas, apdraudžiant ieškovo darbuotojus: pagal devynias sutartis kas mėnesį buvo mokama po 6 825 Lt, kiekvienam apdraustajam buvo atidaryta speciali asmeninė sąskaita. Investicinis gyvybės draudimas buvo sudėtinė darbo užmokesčio ir darbuotojų skatinimo dalis. Taigi ši dalis darbo užmokesčio buvo sumokama kaip darbuotojo pajamos natūra. Sutartyse draudėjas buvo pakeistas ieškovo (draudiko) patarimu, kasmet jam teikiamose ataskaitose apie atstovybės veiklą, šios įmokos atsispindėjo darbuotojų darbo užmokesčių tabeliuose. Be to, ieškovas turėjo galimybę prisijungti prie atstovybės banko sąskaitos, faktiškai stebėti lėšų panaudojimą. Teigė, jog nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl jo neteisėtų veiksmų, neva nepagrįsto jo praturtėjimo. Be to, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos iš viso negali būti išreikalautos (CK 6.241 str. 1 d. 4 p.).

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu panaikino teismo 2011 m. lapkričio 16 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo H. Abbe Pharma GmbH ieškinį atsakovui R. J. atmetė.

12Remdamasis faktinėmis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl CK 6.242 straipsnio nuostatų aiškinimo bei taikymo, teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti civilinės teisės nepagrįsto praturtėjimo instituto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006); 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011, etc.).

13Teismas nurodė, jog sprendžiant dėl atsakovo atžvilgiu taikytinos civilinės atsakomybės, grindžiamos Civiliniame kodekse ar Darbo kodekse numatytais pagrindais, būtina konstatuoti įstatymų nustatytą šiai atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų sudėtį (CK 6.246—6.249 str.). Pažymėjo, jog nesant bent vienos iš jų tokia atsakomybė negalima, išskyrus kai kuriuos įstatymais nustatytus atvejus.

14Teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra pagrindo spręsti, jog Sutarčių pakeitimas ir draudimo įmokų pagal Sutartis mokėjimas ieškovo lėšomis traktuotini kaip atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais buvo pažeisti ieškovo turtiniai interesai padarant jam žalą (CK 6.249 str. 1 d.). Pažymėjo, jog nuostolių reikalaujama ne dėl neteisėto Sutarčių pakeitimo fakto ir būtent dėl to priežastiniu ryšiu atsiradusių nuostolių, o dėl neteisėto įmonės lėšų panaudojimo mokant įmokas pagal pakeistas Sutartis. Atsakovas nėra gavęs jokių draudimo išmokų, todėl ieškovui praradus draudėjo statusą, tokio pobūdžio nuostolių atsiradimas vertintinas tik kaip potencialiai galimas, bet ne kaip jau įvykęs faktas.

15Teismas laikė, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo aiškinimu, jog ieškovas buvo suinteresuotas apdrausti savo darbuotojus ir nėra itin reikšminga, ar tai buvo sudėtinė darbo užmokesčio dalis ar ne – ieškovas neteigė, kad jis apskritai nesiekęs apdrausti darbuotojus, buvo sudaryta ne viena tokio pobūdžio sutartis, iš bylos duomenų matyti, kad likusios kitos ne ginčo dalyku esančios draudimo sutartys, kuriose apdraustaisiais pastaruoju metu taip pat buvo atsakovas ar jo sutuoktinė, buvo nutrauktos tik nuo 2011-11-19. Taigi, teismo vertinimu, nebuvo jokio pagrindo netikėti ir tuo, jog ieškovo interesas buvo apdrausti taip pat ir atsakovą. Pagal visas draudimo sutartis inter alia pagal ginčo Sutartis (o apie jų sąlygų pakeitimą, kaip minėta, ieškovas nurodo sužinojęs tik atleidus atsakovą iš darbo) draudimo įmokos buvo mokamos įmonės lėšomis septynerius metus, o tai sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, kad ieškovas mokėjimus pagal visas sudarytas su draudiku sutartis laikė pagrįstais, turėjo galimybę planuoti šiam tikslui savo išlaidas ir faktiškai jas skyrė. Todėl jis tokias išlaidas būtų patyręs nepriklausomai nuo to, ar Sutartys buvo pakeistos ar ne, t.y. ieškovo ekonominiai interesai vien dėl to, kad buvo pakeistos Sutarčių sąlygos, niekaip nenukentėjo, įmokų pagal ginčo Sutartis, kaip ir pagal kitas sutartis, mokėjimas už apdraustuosius darbuotojus įmonės lėšomis atitiko ieškovo interesus ir jam nekėlė jo paties nenumatytų nuostolių.

16Be to, teismo vertinimu. reikšminga ir tai, kad iš į bylą pateikto susirašinėjimo su draudiko atstovu galima spręsti, jog šiuo atveju net ir ne pats atsakovas siekė pakeisti Sutarčių sąlygas pakeičiant draudėją – tai siekiant sumažinti mokesčius pasiūlė pats draudiko atstovas.

17Remdamasis tuo, kas paminėta aukščiau, teismas sprendė, kad mokėjimai įmonės lėšomis pagal Sutartis negali būti vertinami kaip neteisėtais atsakovo veiksmais įmonei padaryta žala.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Ieškovas H. Abbe Pharma GmbH apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą ir palikti galioti 2011 m. lapkričio 16 d. preliminarų sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

201. Teismas nevertino ir nepasisakė, koks galėjo būti ieškovo interesas apdrausti tik atsakovą ir jo sutuoktinę. Atsakovas nebuvo priėmęs jokių sprendimų dėl darbuotojų skatinimo mokant už juos investicinio gyvybės ar kitos rūšies draudimo įmokas, taip pat nesudaręs jokių susitarimų su draudimo bendrove, kuriuose būtų draudimo santykių dalyvis (mokėtojas) ginčo sutartyse. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų mokėjęs įmokas pagal kitų atstovybės darbuotojų asmenines draudimo sutartis.

212. Teismo išvada, kad ieškovo nuostoliais turėtų būti laikomos draudimo bendrovės potencialiai mokėtinos draudimo išmokos prieštarauja draudimo sutarties esmei, nes šios išmokos priklausomai nuo faktinės situacijos gali būti išmokamos tiek apdraustajam, tiek naudos gavėjui, tiek ir draudėjui. Tuo tarpu nuostoliais, kuriuos ieškovas patyrė neatlygintinai pakeitus draudėją ginčo sutartyse, turėtų būti laikomos tiesioginės išlaidos – kaina, už kurią buvo įgytos draudėjo teisės.

223. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tolesnis įmokų mokėjimas po Sutarčių pakeitimo atitiko ieškovo ekonominius ir kitus interesus – ieškovas, už atsakovą įmokėjęs 319 200 Lt, už šią sumą neįgijo jokių iš ginčo Sutarčių kylančių turtinių teisių, nes visą įmokų mokėjimo laikotarpį nebuvo šių sutarčių šalimi. Pagrindas, kuriuo remiantis buvo mokamos įmokos draudimo bendrovei, išnyko tuomet, kai Sutartys buvo perleistos pakeičiant draudėją – tokiu būdu ieškovo atstovybė vykdė jau neegzistuojančią ieškovo prievolę.

234. Priešingai nei vertino teismas, iš draudiko elektroninio laiško atsakovui matyti, kad tai nebuvo pasiūlymas keisti draudimo sutarčių sąlygas, o atsakymas į prieš tai buvusį pokalbį su atsakovu. Šiame laiške aiškiai nurodyta, kad pakeitus draudėją įmonės sutartyse, papildoma investicinė įmoka turėtų būti mokama į buvusias įmonės sutartis įmonės vardu arba asmenines lėšas.

245. Teismas padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad šioje byloje negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Atsakovas daugiau kaip šešerius metus pats draudimo įmokų nemokėjo, be teisinio pagrindo akceptavo ieškovo lėšomis vykdomus mokėjimus, dėl ko sumažėjo ieškovo turtas. Be to, atsakovas ieškovo sąskaita praturtėjo nesąžiningai – pats kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudėjo teisių ir pareigų pagal investicinio draudimo sutartis perėmimo, todėl suvokė, kad tolesnius mokėjimus turės vykdyti iš savo asmeninių lėšų. Jokios papildomos sutartys dėl atsakovo įsipareigojimų draudikui su ieškovo atstovybe nebuvo sudarytos. Be to, atsakovas, kaip atstovybės vadovas, disponavo jos sąskaita, asmeniškai vykdė mokėjimus pagal asmenines sutartis, todėl veikė piktnaudžiaudamas savo kaip vadovo teisėmis. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesąžiningo praturtėjimo reikalauti sutarčių, deliktų, ar daiktinės teisės normų pagrindu.

256. Priešingai nei sprendė teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas nepateikė įrodymų jo kaltės prezumpcijai paneigti ir jo siekiui veikti išimtinai atstovaujamos įmonės interesais patvirtinti, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovui atsirado ir jo, kaip atstovybės vadovo, deliktinė civilinė atsakomybė.

26Atsakovas R. J. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama:

271. Teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo instituto normos netaikytinos – visi mokėjimai dešimt metų buvo vykdomi teisėtų sutarčių pagrindu paties ieškovo sprendimu. Ieškovas neginčija nei pačių investicinio gyvybės draudimo sutarčių, nei jų pakeitimų ar nutraukimų, įmokų mokėjimo ar priimtų sprendimų.

282. Ieškovas pats pripažįsta, kad žinojo apie visas Sutartis, kad 2002 m. gruodžio mėn. visi atstovybės darbuotojai buvo apdrausti investiciniu gyvybės draudimu, kad vienam iš darbuotojų, kuris išdirbo daugiau nei septynerius metus, buvo suteikta teisė disponuoti sukauptomis lėšomis. Be to, ieškovas neginčija, kad Vokietijos bendrovės vadovas per penkiolika metų nėra priėmęs nei vieno raštiško sprendimo dėl atstovybės veiklos, o tai daryti įgaliojo atsakovą.

293. Kaip teisingai nurodė teismas, rekomenduojant draudikui, 2004-12-24 ginčo Sutarčių draudėjas buvo pakeistas iš H. Abbe Pharma GmbH atstovybės į atsakovą R. J., bendrovės lėšos buvo skiriamos draudimui, įmokos ir toliau buvo mokamos per darbovietę iš šiam tikslui kas mėnesį Vokietijos įmonės skiriamų ir pervedamų lėšų, kurios buvo vienintelis atstovybės pajamų šaltinis.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

32Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti šalių apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamo teismo sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, mano, jog yra tikslinga nurodyti keletą teismų praktikoje suformuotų nuostatų, kuriomis bus remiamasi nagrinėjant šią bylą.

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008).

34Taigi, atsižvelgdama į minėtus išaiškinimus, teisėjų kolegija mano, kad tam, jog būtų galima teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui R. J. pagal minimus santykius civilinė atsakomybė nekyla, yra reikalinga dar kartą pažymėti byloje nustatytas aplinkybes.

35Kaip teisingai nustatė teismas, atsakovas R. J. nuo 1999-08-31 dirbo ieškovo H. Abbe Pharma GmbH atstovybės vadovu (b. l. 7-12). Be to, su juo 2003-12-01 buvo sudaryta darbo sutartis (b. l. 13-16). Atsakovas (apdraustasis) draudėjo H. Abbe Pharma GmbH atstovybės nuo 2002-12-30 buvo apdraustas UAB ,,VB Gyvybės draudimas“ (šiuo metu – UAB „SEB Gyvybės draudimas“) (b. l. 20-23). Veikdamas H. Abbe Pharma GmbH atstovybės vardu, atsakovas R. J. 2004-12-22 paprašė draudiko pakeisti Sutartyse draudėją iš atstovybės į jį patį, sutiko perimti draudėjo teises ir įsipareigojimus (b. l. 24, 153-154). Pagal šias sutartis nuo 2004-12-01 iki 2011-09-01 į UAB „SEB Gyvybės draudimas“ sąskaitas Nr. 707021201543 ir 707021201545 atstovybė pervedinėjo atitinkamai po 3 300 Lt ir 600 Lt, iš viso 319 200 Lt (b. l. 31-111). Atsakovas R. J. 2011-09-19 buvo atleistas iš H. Abbe Pharma GmbH atstovybės vadovo pareigų (b. l. 17-18).

36Dėl teisės normų taikymo nagrinėjamam ginčui

37Nustačiusi esmines bylos faktines aplinkybes, kuriomis remiasi ieškovas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, jog ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; etc.).

38Taigi, remdamasi minėtais išaiškinimais, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą apelianto ieškinio faktinį pagrindą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normos netaikytinos (CK 6.242 str.).

39Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais – taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010;; 2012 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2012, etc.).

40Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieškovas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad iš atsakovo, kaip fizinio asmens, nėra pagrindo reikalauti nuostolių remiantis sutartimis, deliktu ar daiktinės teisės normų pagrindu, tačiau iš aukščiau minėtų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog pats apeliantas, tiek ieškinyje, tiek skunde nurodydamas, kad už atstovybei perduoto turto valdymą yra tiesiogiai atsakingas atsakovas, kad jis, kaip atstovybės vadovas, disponavo jos sąskaita, asmeniškai vykdė mokėjimus pagal asmenines sutartis, todėl veikė piktnaudžiaudamas savo kaip vadovo teisėmis (CK 2.87 str.), etc., – iš esmės pats pripažįsta teismo išvadą, jog ieškinio reikalavimai R. J. pareikšti kaip buvusiam ieškovo H. Abbe Pharma GmbH atstovybės vadovui dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Taigi, kolegijos vertinimu, tai reiškia, kad teismas teisingai konstatavo, jog pagal ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ginčui spręsti taikytinos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog nėra galimybės patirtų nuostolių reikalauti ne nepagrįsto praturtėjimo, o kitų teisės normų pagrindu (CK 2.87 str., 6.242 str., 6.246-6.249 str., CPK 185 str.).

41Be to, kolegijos įsitikinimu, priešingai nei teigia apeliantas, atsakovui, atskirai kaip fiziniam asmeniui nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatos netaikytinos, nes pagal ginčo sutartis jis veikė kaip vienas asmuo, t. y. tiek kaip fizinis asmuo (draudėjas), tiek kaip vienasmenis juridinio asmens atstovybės vadovas. Be to, minimos draudimo įmokos tokiu būdu buvo mokamos tik tuo laikotarpiu, kuomet jis buvo ieškovo darbuotojas (CPK 185 str.). Todėl nagrinėjamu atveju netaikytini ieškovo nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl žalos, atsiradusios dėl dviejų ar daugiau asmenų veiksmų ir solidariosios tokių asmenų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

42Dėl atsakovo R. J. civilinės atsakomybės

43Kaip minėta, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, apeliantas H. Abbe Pharma GmbH visų pirma nurodo, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-09-30 atstovybėje investicinio ir kaupiamojo gyvybės draudimo įmokos buvo mokamos tik už du darbuotojus – atsakovą ir jo sutuoktinę, jokie susitarimai dėl draudimo santykių tarp ieškovo ir minėtų asmenų bei kitų atstovybės darbuotojų nebuvo sudaryti, todėl teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas mokėjimus pagal visas su draudiku sudarytas sutartis laikė teisėtais, turėjo galimybę planuoti šiam tikslui lėšas ir faktiškai jas skyrė, o ieškovo ekonominiai interesai vien dėl to, kad buvo pakeistos sutarčių sąlygos nenukentėjo.

44Teisėjų kolegija, atmesdama minėtus apeliacinio skundo argumentus, sutinka su ieškovu, kad jis, skirdamas lėšų ginčo ir kitoms draudimo sutartims, patyrė išlaidų, tačiau faktinės bylos aplinkybės rodo, kad, kaip teisingai nurodė teismas, tokios lėšos buvo skiriamos ieškovui žinant apie sudarytas sutartis bei dėl to itin ilgą laiką neprieštaraujant (CPK 185 str.).

45Visų pirma, kaip teisingai nustatė teismas, bylos duomenys patvirtina faktą, kad ir anksčiau atstovybėje investiciniu ir kaupiamuoju draudimu buvo apdraudžiami jos darbuotojai – G. R., D. B., Ž. P., J. P., J. G., tarp jų – ir atsakovas R. J. bei jo sutuoktinė taip pat darbuotoja Ž. J. (b. l. 169). Kaip minėta, ieškovas pripažino žinojęs apie tokias sudarytas sutartis (b. l. 204, 207). Todėl akivaizdu, kad ieškovas, suteikdamas teisę atstovybei sudaryti tokias sutartis, iš esmės aprobuodamas sutartis, pagal kurias atstovybė vykdė draudėjo pareigas, apdraustųjų – jos darbuotojų, naudai, suvokė, kokiu tikslu ir kieno naudai periodiškai yra skiriamos ieškovo, o tuo pačiu ir atstovybės lėšos, taip pat suvokė, kad pasibaigus sutarčių galiojimui naudą gaus ne ieškovas ar jo atstovybė, o darbuotojai. Minėtos aplinkybės leidžia iš esmės sutikti su teismo išvada, kad tokiu būdu ieškovas nelaikė nuostoliais tiesioginių išlaidų, lygių pagal sutartis sumokėtų draudimo įmokų sumai, kad buvo suinteresuotas apdrausti savo darbuotojus ir už juos mokėjo draudimo įmokas, o tokias išlaidas būtų patyręs nepriklausomai nuo to, buvo pakeistas ar ne draudėju asmuo, tebedirbantis pas ieškovą (CPK 185 str.).

46Antra, minėtą išvadą patvirtina ir tai, kad kaip teisingai atsiliepime į skundą atkreipia dėmesį atsakovas R. J., ieškovas H. Abbe Pharma GmbH neginčija fakto, kad ne tik atsakovui, bet ir kitai atstovybės darbuotojai J. P. sutartis buvo pakeista taip, kad jai taip pat buvo perleista teisė pačiai disponuoti investicinio gyvybės draudimo sutartimi sukauptomis lėšomis (b. l. 210).

47Trečia, kaip yra žinoma, juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo – tai juridinio asmens padalinys, turintis teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu ir kt. (CK 2.56 str.). Taigi pats juridinis asmuo turi teisę, o taip pat pareigą kontroliuoti, kaip veikia atstovybė, tikrinti jos sudarytus sandorius ir kt. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė teismas, draudimo įmokos įmonės lėšomis už atsakovą buvo mokamos septynerius metus, ieškovas visą minėtą laikotarpį jokių pretenzijų dėl tokių mokėjimų ir iš esmės draudiminės apsaugos jam suteikimo nereiškė, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo spręsti, jog toks įmokų mokėjimas, net ir po sutarčių pakeitimo draudėju tapus atsakovui, neatitiko ieškovo interesų ir sukėlė nenumatytus nuostolius, kaip tvirtina ieškovas (CPK 185 str.). Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, jog per penkiolika atstovybės veiklos metų apeliantas nebuvo priėmęs nei vieno raštiško sprendimo dėl atstovybės veiklos, be kita ko, ir dėl neteisėto, nelojalaus atsakovo veikimo/neveikimo.

48Taigi teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais bei vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros principu, per ilgą laiką susiklosčiusiais ieškovo ir atstovybės pasitikėjimu paremtais teisiniais santykiais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis (6.246-6.249 str., CPK 185 str.). Minėtų išvadų nepaneigia ir apelianto papildomai pateikti teismų procesiniai sprendimai (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1985-864/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-3311-653/2012), kuriuose konstatuota, jog atsakovas R. J. iš H. Abbe Pharma GmbH atstovybės pareigų atleistas pagrįstai. Šių teismų išvados buvo grindžiamos argumentais, susijusiais su komandiruočių ir premijų skyrimu, o ne šioje byloje nagrinėjamais draudimo teisiniais santykiais (CPK 185 str., 314 str.).

49Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.). Todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2011 m. lapkričio 16 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetęs, atskleidė bylos esmę, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, tai yra priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, ieškovo H. Abbe Pharma GmbH apeliacinį skundą atmeta, remdamasi pirmiau paminėtais motyvais, nenagrinėja kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51Nors atsakovas yra pateikęs prašymą, kuriame nurodo, kad turėjo 6 050 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, minėtą prašymą atmeta. Apeliacinės instancijos teismui jo pateiktas 6 050 Lt priėmimo kvitas Nr. 253407 advokato yra išrašytas 2011-11-25, tai yra dar tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme atsakovui atstovavo advokatas, tačiau jis iš viso neteikė įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba šios instancijos teisme. Tuo tarpu reikalaudamas priteisti jam 6 050 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme, atsakovas remiamasi tuo pačiu kvitu, pačiame prašyme nurodydamas, kad visos šios išlaidos susidarė būtent tik dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str., 178 str., 185 str.).

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas H. Abbe Pharma GmbH 2011-11-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu... 6. Nurodė, kad atsakovas R. J., būdamas ieškovo atstovybės vadovu, nuo 2003... 7. Teigė, kad atsakovas R. J. pats inicijavo draudėjo teisių ir pareigų... 8. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje 2011 m. lapkričio 16 d. buvo... 9. Atsakovas teigė, kad Sutartys buvo sudarytos pagal kaupiamojo pensinio... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu panaikino teismo 2011... 12. Remdamasis faktinėmis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis bei vadovaudamasis... 13. Teismas nurodė, jog sprendžiant dėl atsakovo atžvilgiu taikytinos... 14. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra pagrindo spręsti, jog Sutarčių... 15. Teismas laikė, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo aiškinimu, jog ieškovas... 16. Be to, teismo vertinimu. reikšminga ir tai, kad iš į bylą pateikto... 17. Remdamasis tuo, kas paminėta aukščiau, teismas sprendė, kad mokėjimai... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. Ieškovas H. Abbe Pharma GmbH apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 20. 1. Teismas nevertino ir nepasisakė, koks galėjo būti ieškovo interesas... 21. 2. Teismo išvada, kad ieškovo nuostoliais turėtų būti laikomos draudimo... 22. 3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tolesnis įmokų mokėjimas po... 23. 4. Priešingai nei vertino teismas, iš draudiko elektroninio laiško atsakovui... 24. 5. Teismas padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad šioje byloje... 25. 6. Priešingai nei sprendė teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes,... 26. Atsakovas R. J. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti... 27. 1. Teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo... 28. 2. Ieškovas pats pripažįsta, kad žinojo apie visas Sutartis, kad 2002 m.... 29. 3. Kaip teisingai nurodė teismas, rekomenduojant draudikui, 2004-12-24 ginčo... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 32. Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti šalių apeliaciniuose skunduose... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 34. Taigi, atsižvelgdama į minėtus išaiškinimus, teisėjų kolegija mano, kad... 35. Kaip teisingai nustatė teismas, atsakovas R. J. nuo 1999-08-31 dirbo ieškovo... 36. Dėl teisės normų taikymo nagrinėjamam ginčui... 37. Nustačiusi esmines bylos faktines aplinkybes, kuriomis remiasi ieškovas,... 38. Taigi, remdamasi minėtais išaiškinimais, teisėjų kolegija, įvertinusi... 39. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi... 40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieškovas apeliaciniame skunde... 41. Be to, kolegijos įsitikinimu, priešingai nei teigia apeliantas, atsakovui,... 42. Dėl atsakovo R. J. civilinės atsakomybės... 43. Kaip minėta, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais,... 44. Teisėjų kolegija, atmesdama minėtus apeliacinio skundo argumentus, sutinka... 45. Visų pirma, kaip teisingai nustatė teismas, bylos duomenys patvirtina faktą,... 46. Antra, minėtą išvadą patvirtina ir tai, kad kaip teisingai atsiliepime į... 47. Trečia, kaip yra žinoma, juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo... 48. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais bei... 49. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 51. Nors atsakovas yra pateikęs prašymą, kuriame nurodo, kad turėjo 6 050 Lt... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą....