Byla 2A-906-273/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos O. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2-805/2012 pagal pareiškėjos O. M. patiksliną pareiškimą suinteresuotiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., A. B., R. K., A. S., R. K., M. B., V. D., D. B., A. N., J. A., G. D., B. K., G. B., E. Ž., D. B., A. S., L. M., J. Š., O. Ž., V. Ž., A. B., A. A., G. Š., I. Ž., J. K., O. B., D. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja patikslintu 2012-05-24 pareiškimu prašė nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjos O. M. senelė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 21,23 ha žemės ( - ) kaime ir 1,74 ha miško ( - ) (t.3, b.l.163-165). Pareiškėja nurodė, kad 1992 m. sausio 20 d. ji padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko - senelio J. Ž. nuosavybės teise valdytą 20 ha žemę, esančią ( - ). J. Ž. su U. Ž. susituokė 1918 m. J. Ž. mirus, 1932 m. šią žemę paveldėjo pareiškėjos senelė U. Ž.. Pareiškėja yra J. Ž. ir U. Ž. sūnaus P. Ž. (iš antrosios J. Ž. santuokos) dukra. P. Ž. vaikai yra du - pareiškėja O. M. ir V. Ž.. Į šią senelių žemę pretenduoja ji viena, brolis atsisakęs savo dalies pareiškėjos naudai. Nurodė, kad J. Ž. iš pirmosios santuokos turėjo penkis vaikus. Nuosavybės teises į žemę pretenduoja atkurti senelio J. Ž. dviejų sūnų Antano ir Alekso vaikai. Senelio J. Ž. sūnaus iš pirmosios santuokos Antano duktė yra M. K.. Jai priklausę namai pastatyti ant senelio žemės, kurią J. Ž. perleido savo sūnui A. Ž.. Tai gali patvirtinti liudininkai ir paties A. Ž. paaiškinimai 1939-09-16 Alytaus apylinkės teismo protokole, t.y. jog jis tą žemę, t.y. apie 1,5 ha sodybą, yra gavęs iš tėvo. Antroji senelio J. Ž. santuoka su U. J. – Ž. buvo sudaryta 1918-06-30. Alytaus apskrities archyvinio fondo kaimų rūšimis paskirstytų žemių 1928 m. sąraše nurodyta, kad J. Ž. ( - ). valdė iki žemės rūšiavimo 22,50 ha žemės, po žemės rūšiavimo - 21,23 ha (viename masyve), taip pat 3 ha miško ( - ), iš viso -24,23 ha žemės. Taigi, 24,23 ha žemės po senelio J. Ž. mirties (1932 m.) iki 1939-04-25 paveldėjimo būdu valdė pareiškėjos senelė U. Ž., J. Ž. sutuoktinė su 5 mažamečiais vaikais. 1942-01-20 archyviniame Birštono valsčiaus arklių savininkų sąraše nurodyta, kad U. Ž. turimos žemės plotas yra 22,97 ha. Mano, jog žemių plotas sumažėjo dėl 1939-09-16 vykusio teismo sprendimo. 1939-04-25 V. Ž., J. Ž. sūnus, pateikė Alytaus apylinkės teismui ieškinį dėl žemės dalies, priklausančios jam po tėvo mirties (1932 m.). Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad V. Ž. pripažįstamos įpėdinystės teisės į 1/12 dalį tėvo J. Ž. turto. Sprendime paminėta, kad ši dalis pripažįstama iš U. Ž. valdomo turto. Tokiu būdu akivaizdu, kad nacionalizacijos metu U. Ž. buvo 22,97 ha žemės sklypo savininkė. Pareiškėjos senelė U. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 22,97 ha žemės, kuri yra dviejuose sklypuose, įgytos pirkimo ir paveldėjimo būdu: 21,23 ha žemės viename masyve, esančios ( - ), ir 1,74 ha miško antrame sklype, kurio bendras plotas 3 ha, esančio ( - ). Mano, kad likusią šio sklypo 1,26 ha miško dalį (duomenys neskelbtini0 valdė pareiškėjos dėdė V. Ž. pagal 1939-04-25 teismo priimtą sprendimą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjos O. M. pareiškimą tenkino iš dalies. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos O. M. senelė U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,3075 ha žemės, esančios , ( - ). Likusioje dalyje pareiškėjos pareiškimą atmetė.

6Teismas nustatė, kad 1918-06-30 buvo įregistruota J. Ž. ir U. Ž. santuoka (t.1, b.l.22-25). J. Ž. mirė 1932-08-18. Po J. Ž. mirties našle liko pareiškėjos senelė - U. Ž., kuri mirė 1945-03-21 (nuosavybės teisių atkūrimo byla (b.l.17, 27), (t.1, b.l. 24). J. Ž. iš dviejų santuokų turėjo iš viso 10 vaikų. Pirmosios žmonos vaikai buvo Mateušas, Juozas, Antanas, Jonas, Aleksas, o antrosios žmonos Uršulės vaikai - Adomas, Bernardas, Petras, Pranas ir Vincas. Pareiškėja yra J. Ž. vaikaitė iš antrosios santuokos. Po palikėjo J. Ž. mirties, nesant surašyto testamento, įstatyminiais įpėdiniais liko jo penki vaikai iš pirmosios ir penki vaikai iš antrosios santuokų. Nors našle likusi antroji palikėjo žmona U. Ž. ir liko gyventi ( - ), kur apie namus buvo dirbamos žemės, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad ginčo sklypai nuosavybės teise priklausė vienai U. Ž.. Teismas nurodė, kad sutinkamai su Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1257 straipsniu už mažamečius pareikšti sutikimą arba nesutikimą priimti palikimą turėjo jiems paskirti globotojai. Pagal to meto teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad U. Ž. negalėjo būti savo mirusio vyro viso turto paveldėtoja, ji galėjo gauti tik ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybėn. Byloje yra duomenys, kad nepilnamečio V. Ž. interesais, jo globėjas - patarėjas A. J. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl turto atsakovei U. Ž. ir kaip globėjai mažamečių vaikų A., B., P., P. Ž. ir A. Ž., tokiu būdu išreikšdamas savo valią priimti palikimą. Aplinkybes, kad žemę naudojo ir kitas iš palikėjo J. Ž. įpėdinių - sūnus A. Ž., taip pat neginčijamai patvirtina 1939-09-16 Alytaus apylinkės teismo sprendimas. Tokie faktiniai bylos duomenys paneigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad nacionalizavimo metu tik pareiškėjos senelė U. Ž. buvo minėtos žemės savininkė. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai yra vienas iš įrodymų civilinėje byloje ir vertinami teismo pagal vidinį įsitikinimą visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Kasacinio teismo praktikoje valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turintys faktai paprastai negali būti patvirtinti vien liudytojų parodymais dėl jų nepakankamumo – subjektyvaus pobūdžio (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-08-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009). Byloje apklausti liudytojai G. L. ir R. V. dėl pernelyg jauno amžiaus lyginant su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu tiesiogiai paliudyti aplinkybių, susijusių su žemės iki nacionalizacijos valdymu, negalėjo, nurodydami apie tai žiną tik iš tėvų pasakojimų. Kitų objektyvių duomenų dėl 1,74 ha miško ( - ) kaime surinkta nėra, to besąlygiškai nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei rašytiniai bylos duomenys.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniame skunde pareiškėja O. M. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškimą patenkinti. Pareiškėja nurodė, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, priėmė sprendimą šališkai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nepasisakė dėl kai kurių byloje esančių įrodymų, neteisingai aiškino teisės normas, pažeidė procesines normas. Teismas, nagrinėdamas bylą, be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 2 str. 4 d. nustato, kad <...> atkuriamos nuosavybės teisės į turto savininko mirusiam vaikui (įvaikiui) tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu kiti turto savininko vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai ir vaikai yra taip pat mirę arba šio įstatymo nustatytais terminais nepateikia prašymo atkurti nuosavybės teises, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų piliečių prašymu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į visą savininko išlikusį nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nustatytais terminais aš kreipiausi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J.ZŽ. (vėliau -U. Ž.) valdytas žemes. Minėto įstatymo 9 str. nustatė, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarimo Nr. 407 (Žin., 1993, Nr. 22-531) 1.1.2. p., nustatė, kad nuosavybę patvirtinančiais dokumentais gali būti <...> įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte - 1939-1945 metais), parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas. Todėl laikytina, kad Birštono seniūnijos 1942 metų sausio 20 d. sudaryti arklių savininkų sąrašai su juose nurodytais ūkininkams priklausančiais žemės plotais, yra dokumentas, patvirtinantis, kad U. Ž. valdė 22,97 ha žemės sklypą ( - ). Tačiau minėtų arklių sąrašuose nebuvo įtrauktas U. Ž. valdytas 3 ha miškas, kadangi sąraše buvo apskaitomi tik dirbamos žemės plotai, o miškas nebuvo įskaičiuojamas kaip neapmokestinamas, nes net nebuvo grafos „miškas". Teismas sprendime paminėjo arklių sąrašų 1942-01-20 sudarymo faktą, bet visiškai šių sąrašų nevertino. Pareiškėjos nuomone, tai padaryta dėl teismo šališkumo, kadangi minėti sąrašai paneigia ginčijamo sprendimo motyvus ir jo teisėtumą. Teismas, vertindamas, 1939-05-04 Alytaus apylinkės teismui pateiktą V. Ž. ieškinį, kuriame nurodyta, kad U. Ž. valdė apie 23 ha žemės sklypą, padarė klaidingą išvadą, kad jos valdomą žemės sklypą ji valdo su J. Ž. vaikais iš pirmos santuokos – M., J., A., J. ir A., kadangi byloje nėra įrodymų, tai patvirtinančių. Pareiškėjos močiutė U. Ž. nebuvo įvaikinusi vyro vaikus iš pirmosios santuokos, jie negyveno ūkyje ir jame nedirbo. Teismas visiškai nevertino V. Ž. 1941-03-27 pateikto Alytaus apylinkės teismui pareiškimo, kurio paskutinėje pastraipoje jis nurodė, kad <... kiti Įpėdiniai savo dalių teisių į tėvo J. Ž. palikimą nustojo dėl senaties''. Suėjus reikalavimų senaties terminui, negali būti tenkinami šalies reikalavimai. Pareiškėjos nuomone, šio įrodymo nešališkas vertinimas būtų lėmęs kitokio sprendimo priėmimą, nustatančio, kad U. Ž. iki nacionalizacijos valdė 22,97 ha žemės sklypą. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, be pagrindo nenustatė juridinę reikšmę turintį faktą kad U. Ž. iki nacionalizacijos valdė 1,74 ha miško ( - )., kadangi 1928 m. žemių rūšiavimo sąrašuose nurodyta, kad J. Ž. turi 3 ha miško. Teismas nepagristai įtraukė suinteresuotais asmenimis V. D., A. A., J. A., G. B., M. B. ir A. S., kadangi jie nebuvo pretendentai atkurti nuosavybės teises i J. Ž. ir M. Ž. valdytus žemės ir miško sklypus.

9Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. Ž. prašo apeliacinį skundą tenkinti, teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad atsakovas žinojo ir žino, kad tai ginčo žemė, kad tai ta pati žemė, kurią po senelio J. Ž. mirties paveldėjo senelė U. Ž. su 5 mažamečiais vaikais. Tačiau iki šiol, vykstant teismams, 2012 metais atsakovas D. B. pardavė paskutinį žemės lopinėlį - 0,17 ha, likusį dar pilnai neišdalintos, parduotos, įmatuotos kitiems asmenims, žemės. Atsakovas visais įmanomais būdais stengiasi įrodyti, kad U. Ž., negalėjo paveldėti viso turto, likusio po jos sutuoktinio mirties (1932 m.). Atsakovas negali nuginčyti: kelių teismų nutarčių, O. M. pristatytų archyvinių dokumentų ir kitų nenuginčijamų įrodymų. Kadangi atsakovas žemę išdalino ir pardavė, kaip laisvo valstybinės žemės fondo žemę: daug miško ir žemės įmatavo asmenims (išvestiniams įpėdiniams), kurių žemė aplink ribojasi su senelių žeme, suteikė asmeninius ūkius, todėl šie asmenys negali būti suinteresuotais asmenimis, nustatinėjant juridinę reikšmę turintį faktą. Prašymą juridiniam faktui nustatyti O. M. P. rajono apylinkės teismui pateikė dar 2007 metais, kai sužinojo apie atsakovo slėptą archyvinį dokumentą - „1942 m. arklių sąrašą", 1994 m. gautą iš Centrinio archyvo. Iš šio dokumento yra aišku, kad žemę po senelio J. Ž. mirties valdė jo antroji sutuoktinė - U. Ž.. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir Prienų rajono apylinkės teismo šališkumo, iki šiol nenustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose ir pagrįstai sprendė, kad U. Ž. nuosavybės teise galėjo valdyti tik 1/4 dalį mirusio vyro turto. 1939 m. rugsėjo 16 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimas Nr. 1474 patvirtina, kad U. Ž. buvo globėja nepilnamečių B., A., Petro ir P. Ž.. Tačiau ji nepilnamečiams vaikams priklausantį palikimą galėjo priimti jų, tačiau ne savo vardu. Todėl, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, U. Ž. nuosavybės teise valdoma mirusio J. Ž. palikimo dalis negalėjo būti didesnė negu 1/4 turto. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-36-423/2011 pareiškėjai O. M. atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės U. Ž. valdytą žemės sklypą ( - ). Suinteresuoto asmens nuomone, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad pareiškėjos senelė U. Ž. nuosavybės iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,74 ha miško ( - )., pareiškėjai O. M. nesukeltų teisinių pasekmių. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12Apeliantė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė išdėstė savo apeliaciniame skunde, naujų įrodymų neteikė.

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t.y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą: 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

15CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesiogiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes, nes tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne, o netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

16Byloje nustatyta, kad 1918-06-30 buvo įregistruota J. Ž. ir U. Ž. santuoka (t.1, b.l.22-25). J. Ž. mirė 1932-08-18. Po J. Ž. mirties našle liko pareiškėjos senelė - U. Ž., kuri mirė 1945-03-21 (nuosavybės teisių atkūrimo byla (b.l.17, 27), (t.1, b.l. 24). J. Ž. iš dviejų santuokų turėjo iš viso 10 vaikų. Pirmosios žmonos vaikai buvo M., J., A., J., A., o antrosios žmonos Uršulės vaikai – A., B., P., P. ir V.. Pareiškėja yra J. Ž. vaikaitė iš antrosios santuokos. Po palikėjo J. Ž. mirties, nesant surašyto testamento, įstatyminiais įpėdiniais liko jo penki vaikai iš pirmosios ir penki vaikai iš antrosios santuokų. Nors našle likusi antroji palikėjo žmona U. Ž. ir liko gyventi ( - ) kaime, kur apie namus buvo dirbamos žemės, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad ginčo sklypai nuosavybės teise priklausė vienai U. Ž..

17Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006-12-06 pažymoje Nr. R4-5051 nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities Alytaus apskrities rūšiavimo komisijos 1928 m. Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Birštono seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas Ž. J. K. kaime turėjęs 24,23 ha žemės, iš jos 20,00 ariamos, 1,23 ha ganyklų, 3,00 ha neapmokestinto miško (t.1, b.l. 26-29, atkūrimo byla, b.l. 35). Byloje neginčijamai nustatyta, kad šios žemės savininkas iki savo mirties t.y. 1932-08-18 buvo J. Ž.. 1942-01-20 Birštono valsčiaus arklių savininkų sąraše įrašyta Ž. U., gyv. ( - ) kaime, o skiltyje turimos žemės plotas ha – įrašyta 22,97 ha (atkūrimo bylos b. l. 35). Taip pat į bylą yra pateikta Alytaus apylinkės 1939 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 1474, kuriuo nuspręsta pripažinti V. Ž. įpėdinystės teises į 1/12 dalį turto, likusios po tėvo J. Ž. mirties, susidedančio iš dviejų sklypų žemės, t.y. iš apie 23 ha su trobesiais, gyvu ir negyvu inventoriumi, esančio ( - ) kaime ir iš apie 2 ha miško, esančio ( - ) kaime, ir šią dalį išimti iš U. Ž. asmeniškai ir kaip globėjos nepilnamečių Bernardo, Adomo, Petro ir P. Ž. valdymo (atkūrimo byla b. l. 39-42).

18Nesant byloje objektyvių rašytinių įrodymų kokiu būdu ir koks žemės kiekis atiteko Ž. U. po J. Ž. mirties, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo laikotarpiu galiojančiais įstatymais, kurie reguliavo paveldėjimo santykius.

19Teismas nurodė, kad sutinkamai su Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1127 straipsniu artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams. Sąvado X tomo 1 dalies 1148 straipsnyje įtvirtintos įsakinės dalies likusiam gyvam sutuoktiniui nustatymo taisyklės, kad žmona gauna po vyro ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe. Sutinkamai su Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1257 straipsniu už mažamečius pareikšti sutikimą arba nesutikimą priimti palikimą turėjo jiems priskirti globėjai. Pagal to meto teisinį reglamentavimą U. Ž. negalėjo būti savo mirusio vyro viso turto paveldėtoja, ji galėjo gauti tik ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio V. Ž. interesais, jo globėjas - patarėjas A. J. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl turto atsakovei U. Ž. ir kaip globėjai mažamečių vaikų A., B., P., P. Ž. ir A. Ž., tokiu būdu išreikšdamas savo valią priimti palikimą. Aplinkybes, kad žemę naudojo ir kitas iš palikėjo J. Ž. įpėdinių - sūnus A. Ž., taip pat patvirtina 1939-09-16 Alytaus apylinkės teismo sprendimas. Esant šiems duomenims apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ne tik pareiškėjos senelė U. Ž. buvo minėtos žemės savininkė iki jos nacionalizacijos.

20Iš O. M. prašymu parengto ir pareiškėjos pateikto buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribų nustatymo plano matyti 21,23 ha žemės, esančios ( - ), sklypo ribos. (t. 3, b. l. 14). 2012-04-17 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštu informavo kokie žemės sklypai iš dalies patenka į U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios ( - ) kaime ribas pagal pareiškėjos pateiktą ribų nustatymo planą (t. 3, b. l. 46-47, 55). Pareiškėjos prašymu A. K. 2012-05-24 atliko menamą buvusio savininko U. Ž. žemės sklypo, valdyto ( - ), ribų nustatymo plotą (3 ha), (t. 3, b. l. 167). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad O. M. 1992 m. sausio 20 d. prašyme nurodė, kad jos norima susigrąžinti žemė yra ( - ) kaime, tuo tarpu šioje civilinėje byloje prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė žemę valdė ne tik ( - ) kaime, bet ir ( - ) kaime.

21Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Birštono seniūnijos 1942 metų sausio 20 d. sudaryti arklių savininkų sąrašai su juose nurodytais ūkininkams priklausančiais žemės plotais, yra dokumentas, patvirtinantis, kad U. Ž. valdė 22,97 ha žemės sklypą ( - ) kaime. Tačiau minėtų arklių sąrašuose nebuvo įtrauktas U. Ž. valdytas 3 ha miškas, kadangi sąraše buvo apskaitomi tik dirbamos žemės plotai, o miškas nebuvo įskaičiuojamas kaip neapmokestinamas, nes nebuvo grafos „miškas“. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas sprendime paminėjo arklių sąrašų 1942-01-20 sudarymo faktą, bet visiškai šių sąrašų nevertino. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šį dokumentą nurodė savo sprendime. Be to, šis dokumentas yra sudarytas jau po žemės nacionalizacijos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktą, reikšminga nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos, o ne aplinkybę, kas šia žeme naudojosi po žemės nacionalizacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas apeliantės nurodytą dokumentą vertino su kitais į bylą pateiktais įrodymais. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad į bylą nėra pateikta objektyvaus ir neginčijamo įrodymo apie tai, kad iki žemės nacionalizavimo viena U. Ž. buvo visos 21,23 ha žemės, esančios ( - ) kaime ir 1,74 ha miško, esančio ( - ) kaime, Birštono sen., Birštono sav., savininkė. A. O. M. apeliacinio skundo argumentai, kad 1942 m. sausio 20 d. arklių savininkų sąrašas paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo padarytas išvadas yra nepagrįsti ir atmestini.

22Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai nevertino V. Ž. 1941-03-27 pateikto Alytaus apylinkės teismui pareiškimo, kurio paskutinėje pastraipoje jis nurodė, kad „...kiti įpėdiniai savo dalių teisių į tėvo J. Ž. palikimą nustojo dėl senaties“. Mano, kad šio įrodymo nešališkas vertinimas būtų lėmęs kitokio sprendimo priėmimą, nustatančio, kad U. Ž. iki nacionalizacijos valdė 22,97 ha žemės sklypą. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes apeliantė nurodo dokumentą surašytą po žemės nacionalizacijos, kuris neįrodo, kad U. Ž. valdė 22,97 ha ploto žemės sklypą iki jo nacionalizavimo.

23Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė įvairiuose procesiniuose dokumentuose nurodo skirtingus U. Ž. turėtus žemės plotus. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad U. Ž. iki nacionalizacijos valdė 22,97 ha žemės sklypą, taip pat nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą turėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. Ž. valdė 2,75 ha miško, tačiau patikslintu pareiškimu pirmosios instancijos teisme prašė nustatyti juridinį faktą, kad U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 21,23 ha žemės (duomenys neskelbtini kaime ir 1,74 ha miško ( - ). (t. 3, b. l. 163-165). Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1928 m. Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Birštono seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas Ž. J., ( - ) kaime turėjęs 24,23 ha žemės ( 20 ha IV rūšies ariamos; 1,23 ha IV rūšies ganyklų; 3,00 ha neapmokestinto miško). Pirmosios instancijos teismas aukščiau aptartų ir ištirtų įrodymų pagrindu pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. Ž. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ¼ dalį 21,23 ha žemės, esančios ( - )kaime Birštono sen., Birštono sav., o būtent, 5,3075 ha žemės, esančios duomenys neskelbtini) kaime, Birštono sen., Birštono sav. Tačiau yra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visa apimtimi atmetė pareiškėjos reikalavimą nustatyti turintį juridinės reikšmės faktą, kad U. Ž. valdė nuosavybės teise iki nacionalizacijos 1,74 ha miško ( - ) kaime. Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. Ž. turėjęs 24,23 ha žemės, tame tarpe 3 ha miško. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas U. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemės kiekį sprendė, kad U. Ž. valdė ¼ dalį 21,23 ha žemės t.y. be trijų hektarų miško. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja yra padavusi prašymą dėl norimos susigrąžinti žemės, esančios ( - ) kaime, o šioje byloje prašo nustatyti turintį juridinės reikšmės faktą, kad jos senelė žemę valdė ne tik ( - ) kaime, bet ir ( - ) kaime. Tačiau iš į bylą pateikto plano (t. 3, b. l. 167) matosi, kad ( - ) kaimai ribojasi, konkreti miško buvimo vieta buvo nustatyta tik atlikus matavimus ir sudarant ribų nustatymo planą. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėja nėra padavusi prašymo atkurti nuosavybės teises į mišką, esantį ( - )kaime yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo visa apimtimi atmesti pareiškėjos prašymą dėl miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. Ž. turėjo 24,23 ha žemės, tame tarpe 3 ha miško. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje vadovavosi Rusijos imperijos civilinių įstatymų Sąvado X tomo 1 dalies 1148 straipsnyje įtvirtintos įsakinės dalies likusiam gyvam sutuoktiniui nustatymo taisykle, kad žmona gauna po vyro mirties ¼ dalį jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe. Remiantis šiuo įstatymu yra pagrindas nustatyti, kad U. Ž. nuosavybės teise valdė ir ¼ dalį 3 ha miško, esančio ( - ) kaime, o būtent 0,75 ha miško.

24Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai įtraukė į bylą suinteresuotais asmenimis V. D., A. A., J. A., G. B., M. B. ir A. S., kadangi jie nebuvo pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. Ž. ir M. Ž. valdytus žemės ir miško sklypus. Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus pažymos ( t.3, b.l. 46-47) matosi, kad pagal pareiškėjos O. M. 2012 m. kovo 30 d. pateiktą žemės ribų nustatymo planą, į buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios ( - )., ribas patenka žemės sklypai nuosavybės teisėmis priklausantys ir apeliantės nurodytiems asmenims. Kadangi priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įtraukė į bylą suinteresuotais asmenimis.

25Kadangi pirmosios instancijos teismas be pagrindo visa apimtimi atmetė pareiškėjos prašymą nustatyti turintį juridinės reikšmės faktą, kad U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,74 ha miško ( - )., todėl šioje dalyje sprendimas keistinas, panaikinant šią sprendimo dalį ir yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad U. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,75 ha miško ( - ) kaime.(CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėja

Nutarė

27apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

28Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti.

29Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos O. M. pareiškimas nustatyti turintį juridinės reikšmės faktą, kad senelė U. Ž. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 1,74 ha miško ( - ) kaime, . ir šioje dalyje O. M. prašymą patenkinti iš dalies – nustatyti turintį juridinės reikšmės faktą, kad senelė U. Ž. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 0,75 ha miško ( - ) kaime, ( - ), likusioje šio reikalavimo dalyje pareiškimo netenkinti.

30Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja patikslintu 2012-05-24 pareiškimu prašė nustatyti juridinį... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu... 6. Teismas nustatė, kad 1918-06-30 buvo įregistruota J. Ž. ir U. Ž. santuoka... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniame skunde pareiškėja O. M. prašo Prienų rajono apylinkės teismo... 9. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. Ž. prašo... 10. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės... 11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 12. Apeliantė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę... 15. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo... 16. Byloje nustatyta, kad 1918-06-30 buvo įregistruota J. Ž. ir U. Ž. santuoka... 17. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006-12-06 pažymoje Nr. R4-5051... 18. Nesant byloje objektyvių rašytinių įrodymų kokiu būdu ir koks žemės... 19. Teismas nurodė, kad sutinkamai su Rusijos imperijos civilinių įstatymų... 20. Iš O. M. prašymu parengto ir pareiškėjos pateikto buvusios savininkės U.... 21. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Birštono seniūnijos 1942 metų... 22. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai nevertino V. Ž.... 23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė įvairiuose procesiniuose... 24. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai įtraukė į... 25. Kadangi pirmosios instancijos teismas be pagrindo visa apimtimi atmetė... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 27. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 28. Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti.... 29. Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo... 30. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....