Byla e2-15914-772/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

2posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

3dalyvaujant ieškovei S. G., neatvykus atsakovui V. S. ir jo atstovui advokatui L. S., gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovė S. G. 2018-06-06 pareiškė ieškinį atsakovui V. S. dėl 3 000,00 Eur žalos – negautų pajamų už UAB „Linvitra“ bankroto administravimo paslaugą - atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-09 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Linvitra“, o jos bankroto administratore skyrė ieškovę. Klaipėdos apygardos teismas 2016-08-05 nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, o 2016-12-28 nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia, paskelbė ją likviduojama. Taip pat minėtas teismas 2018-04-23 priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, o 2018-05-31 įmonė yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Bankroto procedūros metu pakartotinis įmonės kreditorių 2016-12-16 susirinkimas protokolu Nr. 2, patvirtino administravimo išlaidų sąmatą 3 000,00 Eur sumai, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Kadangi bankroto proceso metu pajamų negauta, jokio turto įmonė neturėjo, todėl atsakovui vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies pagrindu kyla pareiga atlyginti bankroto administratoriaus išlaidas.

7Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

8Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė papildomai ir savo nuomonę dėl atsakovo rašytinių paaiškinimų. Nurodė, kad pakartotinis kreditorių susirinkimas 2016-12-16 sprendimu (protokolo Nr. 2) patvirtino bendrą administravimo išlaidų sąmatą ir paliko bankroto administratorei teisę paskirstyti sąmatą pagal poreikį. Šis kreditorių sprendimas nėra apskųstas. Todėl ieškovė įgijo teisę į visą 3 000,00 Eur sumą, kuria kiek reikėjo dengė administravimo sąnaudas, o likusi suma – bankroto administratorės atlyginimas

9Teismo posėdžio metu ieškovė irgi pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.

10Atsakovas pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimus.

11Atsakovas nurodė, kad jis nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų ir nėra padaręs jokios žalos ieškovei, todėl su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašė ieškovės ieškinį atmesti.

12Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 000 eurų žalą, kurių neva tai ieškovas negavo dėl to, kad įmonės vadovas, - atsakovas, įmonei UAB „Linvitra“ tapus nemokia, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

13Ieškovas nurodo, kad ieškinys nepagrįstas įrodymais, neįrodytas, ieškovė neteikia įrodymų, kurie ieškovės neva tai negautos pajamos 3 000 eurų yra susiję su priežastiniu ryšiu su atsakovo neva tai nepateikimu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

14Atsakovas nurodė, kad UAB „Linvitra“ veikla buvo sustabdyta iki 2020 metų, šias aplinkybes patvirtins iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys, kuriuos taip pat žino ir ieškovė, ir kuri apie šias aplinkybes nutyli, todėl atsakovas nurodo, kad jo neteikimas pareiškimo bankroto bylos iškėlimui niekaip nėra susijęs su ieškovės negautomis pajamomis. Atsakovas nurodo, kad ieškovė netinkamai taiko Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį, kadangi įstatymų leidėjas aukščiau nurodyto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį yra suformulavęs taip

15,,Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.“

16Dėl šių priežasčių atsakovas nurodo, kad įstatymų leidėjas suteikė teisę bankroto administratoriui gauti ne visas jam priklausančias sumas, o tik administratoriaus jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas, todėl atkreiptinas dėmesys, kad nėra pateikti jokie įrodymai apie ieškovės patirtas teismo bei administravimo išlaidas.

17Atsakovas nurodė, kad ieškovės veikla administruojant UAB „Linvitra“ pasireiškė tuo, kad ji kėlė civilinius ieškinius atsakovui, kuriuos visus pralaimėjo, teismo išlaidų UAB „Linvitra“ nepatyrė, išlaidas patyrė atsakovas, kuris turėjo samdytis atstovą dėl atstovavimo civilinėse bylose, todėl atsakovas nurodo, kad jis neprivalo padengti ieškovės negautų pajamų, kadangi pati ieškovė savo rizika ėmėsi administruoti UAB „Linvitra“ ir pasirinko netinkamą administravimo kelią.

18Atsakovas savo atsikirtimus ieškovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

19Taip pat atsakovas 2018-11-19 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir nurodė papildomai šiuos motyvus. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė prašomų priteisti administravimo išlaidų, jų nedetalizavo. Teigė, kad 3 000,00 Eur administravimo išlaidų atlyginimas nepagrįstai padidintas, neproporcingas ir neteisingas, suma neadekvati atsižvelgiant į bankroto byloje bankroto proceso trukmę, atliktų veiksmų mastą.

20Atsakovui apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai, atsakovas 2018-11-29 prašymu prašė teismo bylą nagrinėti jam ir jo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

21Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies.

22Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio ir jo nustatymo tvarkos. Bankroto administratoriaus atlyginimas yra svarbi administravimo išlaidų, kurios prioritetine tvarka dengiamos iš bankrutuojančios įmonės turto, dalis (ĮBĮ 36 straipsnio 1, 3 dalys). Vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalimi, bankroto administratoriaus atlyginimo suma ir mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje. Sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, nustato pirmasis kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 9 punktas). Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti ir sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas šias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, tvirtindamas sumą administravimo išlaidoms apmokėti, nenustato atlyginimo administratoriui. Atlyginimą administratoriui už minėtą laikotarpį nustato pirmasis kreditorių susirinkimas. Įstatyme nenustatyta, kad laikotarpiu, kol dar nesušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, bankroto administratorius privalo gauti atlyginimą. Priešingai, iš įstatymo nuostatų aišku, kad tai priklauso nuo kreditorių susirinkimo valios ir nuo pavedimo sutartyje su administratoriumi sutartų mokėjimo už įmonės administravimą sąlygų. Teisės normos aiškinimas, kad teismas nustato administratoriaus atlyginimo dydį už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, sudarytų prielaidas neteisingai įvertinti administravimo veiksmų apimtį (administruojamo turto kiekį, įmonei iškeltų bylų arba jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir pan.), nes pirminiame bankroto bylos nagrinėjimo etape objektyvių duomenų apie šiuos teisiškai reikšmingus kriterijus negali turėti nei teismas, nei administratorius.

23Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje, pažymėjo, kad teisė nustatyti administratoriui atlyginimą yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, todėl vienašališkas administratoriaus atlyginimo nustatymas administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti veiklos ataskaitoje ir tokios ataskaitos patvirtinimas kreditorių susirinkime yra ne tik kad nesuderinamas, bet ir nepaneigia kreditorių susirinkimo išimtinės kompetencijos priimti nutarimą šiuo klausimu ir negali sąlygoti įmonės prievolės mokėti administratoriui įmonės veiklos ataskaitoje nurodytą atlyginimą atsiradimo. Kreditorių valia dėl atlyginimo administratoriui nustatymo bankroto proceso metu turi būti aiškiai išreikšta atskirai šiuo klausimu priimtu kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris vėliau yra perkeliamas į įmonės ir administratoriaus pasirašomą pavedimo sutartį kaip sutarties sąlyga, nustatant atlyginimo administratoriui dydį. Kreditorių susirinkimas, spręsdamas atlyginimo administratoriui nustatymo klausimą, gali būti varžomas tik ĮBĮ nustatytų ir teismų praktikoje suformuotų atlyginimo administratoriui nustatymo kriterijų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-18 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1216/2012).

24Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir skundžiant kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą, įvertina, ar kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais. Tuo atveju, jei teismas nustato, kad tokie kriterijai pažeisti, jis naikina kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoda klausimą kreditorių susirinkimui (komitetui) svarstyti iš naujo, nurodydamas pažeidimus (LAT 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010. Teismų praktika. 2011, Nr. 34).

25Nustatant administratoriaus atlyginimą, turi būti atsižvelgiama į kriterijus, išdėstytus ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje: ar bankrutuojanti įmonė tęsia veiklą, parduodamo įmonės turto rūšis bei kiekį, įmonei iškeltų bylų ir pareikštų ieškinių sudėtingumą ir kiekį. Be to, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (LAT 2010-11-30 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/201. Teismų praktika. 2011, Nr. 34).

26Bankrutuojančios įmonės išlaidos, patirtos po bankroto bylos iškėlimo ir skirtos sandoriams, susijusiems su bankroto procedūromis, vykdyti laikytinos administravimo išlaidomis, kurios iš bankrutuojančios įmonės turto apmokamos prioritetine tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos.

27Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas yra pavyzdinis (LAT 2010-11-30 nutartis Nr. 3K-3-486/2010. Teismų praktika Nr. 34). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką. Šioje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje teismas, pažymėjęs, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, ieškovo (bankrutuojančios įmonės) bylinėjimosi išlaidas, patirtas teismo procese, kuriame ginčas dėl sandorio, sudaryto su bankrutuojančia įmone, nuginčijimo buvo išspręstas ieškovo naudai, pripažino bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis (LAT 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013 ir kt.).

28Dėl išlaidų priskyrimo administravimo išlaidoms sprendžia kreditorių susirinkimas, tvirtindamas bankroto administratoriaus pateiktą administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas arba teisėjas privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas), kol ją patvirtins vėliau sušauktas kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 5 punktas). Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau - kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Atitinkamai teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, turi ją įvertinti ir motyvuotai, teisiškai reikšmingais kriterijais, lemiančiais atitinkamų išlaidų atsiradimą, pagrįsti (LAT 201-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010. Teismų praktika. 2011, Nr. 34).

29Plėtodamas šią praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje pažymėjo, kad administratorius privalo įrodyti, jog tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (LAT 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011. Teismų praktika. 2011, Nr. 35).

30Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1067-459/2016 tenkino kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą UAB „Linvitra“, kurios administratore paskyrė ieškovę S. G. (18-20 b. l.). Toje pačioje civilinėje byloje minėtas teismas 2016-08-05 nutartimi patvirtino antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei (6-7 b. l.). Klaipėdos apygardos teismas jau 2016-12-28 nutartimi pripažino UAB „Linvitra“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Be to dar 2016-12-16 pakartotinis bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas sprendimu (protokolo Nr. 2) ne tik patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, bet ir pripažino skolininko įmonę bankrutavusia ir nusprendė ją likviduoti (23-25 b. l.). Minėtas kreditorių susirinkimas taip pat pritarė pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi projektui (23-25 b. l.) Ieškovė dar 2016-08-08 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo. Tačiau minėtas teismas 2017-10-19 sprendimu ieškovės ieškinį atsakovui atmetė, o apeliacinės instancijos teismas minėtą sprendimą 2018-03-29 nutartimi paliko galioti, atmesdamas bankroto administratorės apeliacinį skundą (40-46, 89-95 b. l.). Pažymėtina, kad skolininko buvusios įmonės bankroto bylą nagrinėjęs teismas irgi 2018-03-28 nutartimi atmetė ieškovės (bankroto administratorės) 2017-10-24 pareiškimą pripažinti skolininko vadovaujamos įmonės bankrotą tyčiniu (33-39 b. l.). Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-31-459/2018 pripažino bankrutavusios UAB „Linvitra“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto bei išsprendė ir kitus klausimus (21-22 b. l.).

31Teismo posėdžio metu bankroto administratorė S. G. nenurodė teismui administravimo išlaidų sudėties, teigdama, jog jos apima administravimo paslaugas, ūkio (pvz. pašto, kanceliarinės prekės, transporto, ryšių, registrų pažymos, antstoliai, archyvo saugojimo ir tvarkymo, biuro, orgtechnikos eksploatavimo) išlaidas ir kt. išlaidas.

32Byloje kilo ginčas dėl administravimo išlaidų dydžio - ieškovė, vadovaudamasi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, prašė priteisti visas administravimo išlaidas, teigdama, kad 2016-12-16 pakartotinio bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimu (protokolo Nr. 2) nustatyta administravimo išlaidoms skirta suma negali būti mažinama ir turi būti visa apimtimi priteista, o atsakovo teigimu administravimo išlaidos, kurios yra negautos ieškovės pajamos (nuostoliai), privalo būti pagrįstos rašytiniais įrodymais.

33Teismas atsižvelgdamas į kasacinėje jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad bankroto administratorius negali nepagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų (atlygimo) jeigu tam nėra pateikti tinkami įrodymai. Todėl ieškovės motyvas, jog ieškinio reikalavime nurodyta suma negali būti teismo vertinama atskirai, atmestinas.

34Šioje byloje sprendžiamas klausimas ir dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.), kuriai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 - 6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog įmonės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka įmonės vadovui.

35Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų įmonės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga įtvirtinta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje kaip įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

36Šioje byloje kaip jau anksčiau teismas yra nurodęs, Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1067-459/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „Linvitra“, ne pagal atsakovo, nuo 2011-01-06 iki 2016-05-30 buvusiu įmonės vadovu ir akcininku prašymą (11-14 b. l.), o pagal vieno iš kreditorių prašymą. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas (atsakovas) turėjo pareigą pateikti apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad UAB „Linvitra“ yra nemoki, nes realaus turto neturi, veiklos nevykdo, o skola kreditoriams yra ne mažesnė kaip 92 365 Lt (2013-12-31 duomenimis). Be to teismas nustatė, kad įmonė nepateikė metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2014-2015 m., kas leidžia daryti išvadą, kad 2015 m. įmonė veiklos nevykdė, taigi nuo 2015 m. įmonės vadovui (atsakovui) kilo pareiga kreiptis į apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo, minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, nepakeista ir galiojanti. Minėtos nutarties atsakovas neskundė. Taigi šioje byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.

37Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalą kildina iš ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį [...] prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti [...] jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

38Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-09 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1067-459/2016, matyti, kad Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos pagalba atsitiktine tvarka buvo atrinkta bankroto administratorė - S. G.. Bankroto byla vyko pagal įprastinę bankroto proceso tvarką, nors nebuvo kliūčių pradėti ir supaprastintą bankroto procesdūrą. Ieškovė S. G. pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto, 11 dalies prasme prisiėmė riziką dėl administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo priteisimo. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis, be kita ko, numato, kad teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Tačiau tokių įrodymų iš bankroto bylos ieškovė nagrinėjamoje byloje teismui nepateikė.

39Kaip jau teismas yra nurodęs ieškovė šioje byloje prašė teismo priteisti iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas), kurių dydį grindžia 2016-12-16 pakartotinio bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimu (protokolo Nr. 2), kuriuo patvirtinta bendra administravimo išlaidų sąmata nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo - 3 000 Eur. Ieškovės teigimu, nuostolių dydis neprivalo būti pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, nes administravimo išlaidų sąmata yra patvirtinta kreditorių sprendimu, kuris nėra apskųstas. Tačiau iš 2016-12-16 pakartotinio bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimo (protokolo Nr. 2) matyti, kad susirinkimas administravimo išlaidų sąmatą patvirtino, nes prašymas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą atitiko formalius tokiam prašymui keliamus reikalavimus, nustatytus ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje ir 131 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tačiau ginčo atveju įstatymas nustato pareigą tokią bylą nagrinėjančiam teismui įvertinti administravimo išlaidų sąmatą, todėl bankroto administratorius prašymas priteisti nurodytą pinigų sumą be administravimo išlaidų sąmatos, negali būti vertinamas formaliai. Iš bankroto bylas nagrinėjančių teismų praktikos seka, kad lėšų suma, reikalinga bankroto administratoriaus atlyginimui (galėtų būti iki 3 MMA), o kitoms išlaidoms (iki 2 MMA), tačiau ir tokiu atveju nurodytų sumų priteisimas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, ko nėra nagrinėjamos bylos atveju.

40Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia procesinę šalių pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl teismas nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad kreditorių susirinkimo sprendimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo negali būti revizuojamas, o ieškovė atleistina nuo pareigos įrodinėti šių išlaidų pagrįstumą.

41Kaip minėta, UAB „Linvitra“ bankroto byloje pakartotinis kreditorių susirinkimas iš esmės patvirtino preliminarią leistiną sumą, skirtą bankrutuojančios įmonės bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Iš ĮBĮ 131 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 10 straipsnio 10 dalies reglamentavimo matyti, kad administratorius negali pagrįstai tikėtis administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi nei patvirtinta sąmata. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta prisiėmusio riziką administratoriaus teisė kreiptis į teismą, prašant priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas. Tad minėta įstatymo nuostata numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą darytina išvada, kad įrodinėjimo našta, susijusi su administratorės turėtomis (jos lėšomis apmokėtomis) bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis, tenka ieškovei (bankroto administratorei). Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos dėl bankroto administratoriui tenkančios įrodinėjimo pareigos laikomasi ir kitose panašaus pobūdžio civilinėse bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑2365‑658/2017; Kauno apygardos teismo 2017-05-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑394-436/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑288-267/2017; Šiaulių apygardos teismo 2016-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑264-267/2016; Šiaulių apygardos teismo 2017-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑933-267/2017). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad administravimo išlaidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės administratorei, kaip civilinėje byloje ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškusiai šaliai.

42Teismų praktikoje pažymima, kad ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, tai yra šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Taigi administravimo išlaidos iš buvusio įmonės vadovo gali būti priteisiamos ne visais atvejais, kai jos yra patirtos, o tik esant ĮBĮ nustatytoms sąlygoms.

43Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad ĮBĮ normų tikslas yra užtikrinti nepertraukiamą, greitą ir sklandų bankroto procesą, kad būtų kiek įmanoma geriau patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesai, todėl prie administravimo išlaidų priskirtinos visos protingos ir pagrįstos išlaidos, skirtos šiam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016 ).

44Kaip matyti iš ieškovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų, ji suteikė administravimo paslaugas bankrutuojančiai įmonei. Teismui dėl to nekyla abejonių, kad šios administravimo paslaugos bankrutuojančiai UAB „Linvitra“ buvo suteiktos, taigi ieškovė turi teisę į bankroto administratoriaus atlyginimą ir kitų bankroto administravimo išlaidų atlyginimą, tačiau pastarosios turi būti pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo siūlyta pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų faktiškai patirtas administravimo išlaidas, bet tokių įrodymų ieškovei nepateikus, atsižvelgiant į bankroto proceso trukmę, kad įmonė veiklos nevykdė, atsakovas neperdavė ieškovei jokių įmonės dokumentų, nes juos buvo praradęs, buvo patvirtinti 6 kreditoriniai finansiniai reikalavimai, ir į administratorės atliktų veiksmų kiekį ir sudėtingumą, teismas sprendžia, kad ieškovei priteistina 250,00 Eur administravimo išlaidų (nuostoliai) atlyginimui.

45Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, bankrutuojanti UAB „Linvitra“ turto neturėjo, administravimo išlaidos ieškovei nebuvo atlygintos bankroto proceso metu, todėl ieškovė ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu pagrįstai reiškia reikalavimą atsakovui priteisti jai nuostolius, kuriuos sudaro administravimo išlaidos, nes atsakovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Tam įtakos turi ir ta aplinkybė, jog teismas atmetė bankroto administratorės prašymą BUAB ,,Linvitra“ bankrotą pripažinti tyčiniu (104-110 b. l.).

46Pažymėtina, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo - nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu vadovas būtų laiku kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu vadovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Taigi pripažįstama, kad tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygoja situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų.

47Nagrinėjamoje byloje atsakovas neteikė argumentų bei rašytinių įrodymų dėl savo kaip įmonės vadovo kaltės nebuvimo, kaltės klausimas byloje nebuvo nagrinėjamas ir ginčo dėl atsakovo kaltės nėra. Pastebėtina, kad nėra ir ieškinio tapatumo, su anksčiau Klaipėdos raj. apylinkės teisme išnagrinėta civiline byla (89-95 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovo kaltė pagal galiojančią teismų praktiką yra preziumuojama, o pareiga paneigti šią prezumpciją kyla atsakovui, kad ginčo dėl atsakovo kaltės šioje byloje nėra, teismas sprendžia, kad atsakovo kaltės klausimas yra įrodytas, todėl plačiau apie tai nepasisako.

48Taigi šioje byloje yra įrodytos visos įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygos bei papildomos nuostolių priteisimo pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį sąlygos, todėl ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies priteisiant kreditorei ir 1 000,00 Eur atlyginimą. Ginčo atveju ieškovei iš atsakovo priteistina bendra nuostolių suma būtų 1 250,00 Eur (CPK 270 str.).

49Ieškovei iš atsakovo, praleidusio terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 250,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2018-06-06, iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

50Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.).

51Ieškovė byloje sumokėjo 68,00 Eur žyminį mokestį (16-17 b. l.). Kadangi ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies (41,67 proc.), todėl ieškovei, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, iš atsakovo priteistinas 28,34 Eur žyminis mokestis.

52Byloje teismas turėjo 4,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į patenkintą ir atmestą ieškinio reikalavimų dalį (dydį), juos paskirstant tarp abiejų šalių, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

53Atskirai pastebėtina, kad ieškovės reikalavimas atsakovui pirmiausia, siejasi su pavedimo santykiais, iš ko kilo ir jo netiesioginė civilinė atsakomybė ieškovei. Antra, sutartinės atsakomybės atveju egzistuojantį atsakomybės dydį gali nustatyti šalys, ką ginčo atveju ir padarė kreditoriai. Kadangi atsakovo prievolė dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo prieš ieškovę kyla iš įstatymo, tai tokiu atveju negalima kalbėti apie skolininko deliktinę atsakomybę kreditoriui.

54Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 263 str., 265 str., 270 str.,

Nutarė

55Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti iš dalies.

561. Priteisti ieškovei S. G. (a. k. ( - ) iš atsakovo V. S. (a. k. ( - ) 1 250,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 250,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,34 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

572. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atsakovui atmesti.

58Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,... 2. posėdžio sekretorė Ona Baronienė,... 3. dalyvaujant ieškovei S. G., neatvykus atsakovui V. S. ir jo atstovui advokatui... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovė S. G. 2018-06-06 pareiškė ieškinį atsakovui V. S. dėl 3 000,00... 7. Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 8. Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė papildomai ir savo nuomonę dėl... 9. Teismo posėdžio metu ieškovė irgi pakartojo ieškinio motyvus ir prašė... 10. Atsakovas pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos... 11. Atsakovas nurodė, kad jis nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų ir nėra... 12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 000 eurų žalą, kurių neva tai... 13. Ieškovas nurodo, kad ieškinys nepagrįstas įrodymais, neįrodytas, ieškovė... 14. Atsakovas nurodė, kad UAB „Linvitra“ veikla buvo sustabdyta iki 2020... 15. ,,Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas... 16. Dėl šių priežasčių atsakovas nurodo, kad įstatymų leidėjas suteikė... 17. Atsakovas nurodė, kad ieškovės veikla administruojant UAB „Linvitra“... 18. Atsakovas savo atsikirtimus ieškovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 19. Taip pat atsakovas 2018-11-19 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir... 20. Atsakovui apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai,... 21. Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies.... 22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus atlyginimo... 23. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje, pažymėjo, kad... 24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas negali nustatyti... 25. Nustatant administratoriaus atlyginimą, turi būti atsižvelgiama į... 26. Bankrutuojančios įmonės išlaidos, patirtos po bankroto bylos iškėlimo ir... 27. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje... 28. Dėl išlaidų priskyrimo administravimo išlaidoms sprendžia kreditorių... 29. Plėtodamas šią praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kitoje kasacine... 30. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-09 nutartimi... 31. Teismo posėdžio metu bankroto administratorė S. G. nenurodė teismui... 32. Byloje kilo ginčas dėl administravimo išlaidų dydžio - ieškovė,... 33. Teismas atsižvelgdamas į kasacinėje jurisprudencijoje pateiktus... 34. Šioje byloje sprendžiamas klausimas ir dėl įmonės vadovo civilinės... 35. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų įmonės vadovui, yra laiku... 36. Šioje byloje kaip jau anksčiau teismas yra nurodęs, Klaipėdos apygardos... 37. Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalą kildina iš ĮBĮ 10 straipsnio 11... 38. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-09 nutarties, priimtos civilinėje... 39. Kaip jau teismas yra nurodęs ieškovė šioje byloje prašė teismo priteisti... 40. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia procesinę šalių... 41. Kaip minėta, UAB „Linvitra“ bankroto byloje pakartotinis kreditorių... 42. Teismų praktikoje pažymima, kad ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad... 43. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad ĮBĮ normų tikslas yra užtikrinti... 44. Kaip matyti iš ieškovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų, ji suteikė... 45. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, bankrutuojanti UAB „Linvitra“... 46. Pažymėtina, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto... 47. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neteikė argumentų bei rašytinių įrodymų... 48. Taigi šioje byloje yra įrodytos visos įmonės vadovo civilinės atsakomybės... 49. Ieškovei iš atsakovo, praleidusio terminus piniginėms prievolėms įvykdyti,... 50. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar... 51. Ieškovė byloje sumokėjo 68,00 Eur žyminį mokestį (16-17 b. l.). Kadangi... 52. Byloje teismas turėjo 4,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 53. Atskirai pastebėtina, kad ieškovės reikalavimas atsakovui pirmiausia,... 54. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -... 55. Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti iš dalies.... 56. 1. Priteisti ieškovei S. G. (a. k. ( - ) iš atsakovo V. S. (a. k. ( - ) 1... 57. 2. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atsakovui atmesti.... 58. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui,...