Byla 1-482-899/2015
Dėl to kliudė iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją judėjusią pėsčiąją G. B.; tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. B. buvo padaryti sužalojimai: abiejų blauzdikaulių ir kairio šeivikaulio lūžiai, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, o dėl abiejų blauzdikaulių ir kairio šeivikaulio lūžių G. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,

2sekretoriaujant Linai Paulauskienei,

3dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,

4kaltinamajam K. K., jo gynėjai advokatei Eglei Gecevičei,

5nukentėjusiajai G. B., jos atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viduriniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „( - )“ rengimo operatoriumi, gyvenantis ( - ), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8K. K. 2014 metų gruodžio 23 dieną apie 7.15 valandą Šiauliuose, ties ( - ) pastatu, nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas G. gatve, nuo T. gatvės link L. gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas pirmąja eismo juosta nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiosios, kurią turėtų praleisti, ir dėl to kliudė iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją judėjusią pėsčiąją G. B.; tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. B. buvo padaryti sužalojimai: abiejų blauzdikaulių ir kairio šeivikaulio lūžiai, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, o dėl abiejų blauzdikaulių ir kairio šeivikaulio lūžių G. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

9Kaltinamasis K. K. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad važiavo iš darbo po naktinės pamainos. Smulkiai lijo lietus, buvo blogas matomumas, važiuodamas G. gatve pajuto, kad kažką užkliudė. Grįžęs namo ir išlipęs, einant pasiimti kuprinės pamatė išdužusį ir užsilenkusį veidrodėlį, apžiūrėjus automobilį trūko dešinės pusės bamperio ir pagalvojo, kad galėjo sužeisti žmogų, grįžo kuo greičiau atgal. Buvo 2014-12-23 07.00 val. ryto, važiavo G. gatve automobiliu NISSAN ALMERA. Važiavo pirma eismo juosta. Prieš tai išvažiavo iš darbo su bendradarbiu E. Š.. Jį išleido prie stoties ir toliau važiavo vienas, buvo blaivus. Į įvykio vietą grįžo su sugyventine A. K.. Ją pasikvietė, jei reikėtų ką pakalbėti. Į įvykio vietą grįžo savo iniciatyva. Grįžęs į įvykio vietą pastebėjo automobilio valstybinį numerį, numestą ant gatvės. Nebuvo priekinio automobilio numerio. Kad trūksta automobilio numerio, nematė, jį pamatė įvykio vietoje. Kad automobilis nedraustas, pamatė kuomet paskambino tėvai. Prieš porą dienų ankščiau kalbėjo su tėvais, kad reikia pratęsti draudimą. Važiavo iš darbo po naktinės pamainos, dirbo nuo 18.50 val. iki 6.50 val. Tą naktį darbe nemiegojo, nuovargis galėjo turėti įtakos įvykiui. Po smūgio sustojęs nebuvo, negalvojo, kad gali būti žmogus. Smūgis buvo automobilio dešinėje pusėje. Pėsčiųjų perėją matė. Kad kliudė žmogų, tokia mintis jam nekilo. Nuo įvykio vietos iki namų 200-300 m atstumas. Leistinas greitis 50 km/h. Važiavo mažesniu nei 50 km/h greičiu. Buvo tamsu, kitų automobilių nebuvo. Pėsčiųjų prie perėjos nematė. Sutinka, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir sužalojo G. B.. Į eismo įvykio vietą grįžo iš karto, už 5-10 minučių. Įvykio vietoje rado policiją, nukentėjusioji jau buvo išvežta. Nemano, kad elgėsi teisingai, reikėjo pristabdyti prie perėjos ir įsitikinti, kad nėra pėsčiųjų. Išvadas padarė. Jei ateityje vairuos, vairuos atsargiai, po įvykio nevairavo. Administracine tvarka dėl pasišalinimo iš įvykio vietos baustas buvo, nutarimo neskundė. Vairavimas stažas - 2 metai, iki tol vieną kartą buvo viršijęs greitį. Dėl ieškinio teismui spręsti kiek jis turi atlyginti, nesutinka, kad būtų priteista tokia suma. Kad padaryta nukentėjusiajai žala, dėl to sutinka. Yra dirbantis, jo pajamos -370-380 Eur. 1 500 Lt dydžio kredito suma neatlyginta.

10Nukentėjusioji G. B. teisme dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad šiai dienai turtinė žala, išminusavus 300 Eur yra 539,50 Eur. Sumą sudaro vaistai, kelionės pas gydytoją. Atlyginimo skirtumas kas mėnesį 131,76 Eur, kadangi skiriasi atlyginimas ir išmoka iš SODROS. Buvo skyriaus vedėja, atlyginimas buvo 1 400 Lt, nuo rugsėjo mėnesio keitėsi pareigos, tapo pamainos viršininkė, pasikeitė ir atlyginimas. Turtinė žala – vaistams - 201,98 Eur, kurui, kelionėms į Kauną – 83,98 Eur. Kita dalis yra nepriemoka prie atlyginimo ir visa suma yra daugiau nei 500 Eur. Pažymoje yra nurodytos sumos, kurių negavo. Neturtinė žala 15 000 Eur. Žalą vertino pagal savo sveikatos būklę. Nuo pradžių atsidūrė ligoninėje, skausmas buvo žiaurus, didžiulis. Pradinė mintis - lūžo kaulai, nieko tokio - sugipsuos, bet paaiškėja, kad skeveldrinis lūžis, koja ištempiama ant svarščių, judina kaulą. Viena koja mėnesį su įtvaru, kaulai negyja, buvo pasakyta, kad gali nesugyti kaulai, buvo šokas. Išvažiavo į Kauną, ten pasakė lūžiai sunkūs, operacija sudėtinga, tokių lūžių gijimas iki 7 mėnesių. Kaulai negijo. Po keturių mėnesių skiriama operacija. Padarytas vienas ištisinis pjūvis, dėtas implantas, didžiuliai skausmai, vaistai. Be pagalbos negalėjo nueiti į tualetą, reikia jai valgyti atnešti, ją išnešti. Į lauką pati neišeina, nemiga, košmarai, vaistus nuo nemigos išrašė gydytoja. Kiekvienas judesys skausmas. Metai išbraukti iš gyvenimo. Yra našlė, sūnus nepilnametis. Darytos dvi operacijos, ligoninėje Šiauliuose praleido 9 paras, Kaune praleista savaitė. Gydytoja negali prognozuoti kas jos laukia. Nežino, ar galės vaikščioti. Šiai dienai jos darbo vieta yra užimta. Ar galės grįžti į darbą ir pilnavertiškai atlikti savo darbą, niekas negali pasakyti. Buvo pamainos viršininkė, kitas etapas - parduotuvės vadovas. Sugriuvo viskas ką pasiekė. Gydytojų prognozių jokių, tai neramina. Žala draudimo biuro nėra atlyginta. Iki sužalojimo gyveno aktyviai, visur vaikščiojo pėsčia. Turi šunį, vaikščiodavo su juo po 2-3 val., dabar to daryti negali. Po sužalojimų negalėjo su juo išeiti, sėdėjimas namie ją slegia. Įvykis labai atsiliepė šeimai. Vaikas turi ją prižiūrėti ir valgyti padaryti, pati negali pastovėti, reikia sėstis. Yra priklausoma nuo sūnaus, yra apribotos ir jo galimybės, jis vaikščiojo į treniruotes, o dabar to daryti negali. Į psichologę nesikreipė, nes pati pripažino, kad jai blogai. Kreipėsi į šeimos gydytojus, kurie gali išrašyti raminamuosius vaistus. Po kreipimosi į psichologus lieka įrašai asmens sveikatos kortelėje, kurių pati nenori.

11Apklausta kaip laiduotoja I. K. teisme parodė, kad pati neteista, administracine tvarka nebausta. Su sūnumi K. K. santykiai geri. Sūnų auklės, prižiūrės. Sunku pasakyti kodėl taip nutiko. Dėl automobilio draudimo yra 6 valandų skirtumas. Jos išsilavinimas vidurinis. Šiuo metu nedirba. Vyro pajamos 500 Eur. Sūnus yra lėto būdo, nėra agresyvus, su tėvu santykiai geri. Sūnus gyvena atskirai, su juo susitinka dažnai, šeimoje pati yra autoritetas. Sūnui rodo teigiamą pavyzdį. Dėl įvykio kalba kasdien. Sūnus labai gailisi, ateityje bijos sėsti už vairo. Jam pačiam didelė trauma. Po poros valandų atvyko į ligoninę pas nukentėjusiąją, bendravo telefonu.

12Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes K. K. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

13Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, K. K. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, t. y.

14- nukentėjusiosios G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-12-23 apie 7 val. Šiauliuose ėjo į darbą, esantį G. gatvėje, į prekybos centrą I.. Visuomet į darbą eina pėsčiomis. Kaip ir kiekvieną rytą, taip ir tą rytą ji ėjo tuo pačiu maršrutu. Ėjo G. gatve pėsčiųjų dviračių taku link A. gatvės. Tuo metu dar buvo tamsus paros metas, gatvių apšvietimas buvo įjungtas. Ji buvo apsirengusi juoda striuke, mėlynomis kelnėmis, juodais ilgais batais. Per petį buvo užsidėjusi rankinę, o ant rankinės rankenos kabėjo atšvaitas. Taip ėjo link perėjos, kuri yra ties ( - ) gatvių sankryža. Jai reikėjo pereiti per G. gatvę. Ta perėja nereguliuojama šviesoforo signalu. Tuo metu ėjo viena. Jokių kitų pėsčiųjų tuo metu nebuvo. Tuo metu matė, kaip važiuoja vienas automobilis, tas pats, kuris vėliau ją pertrenkė. Jokių kitų mašinų tuo metu nebuvo. Kai pamatė tą mašiną, ji dar buvo arčiau T. gatvės. Kadangi ta mašina buvo dar taip toli, ji pradėjo eiti per perėją. Perėjo ją iki salelės. Tuomet vėl pažiūrėjo, kurioje vietoje yra atvažiuojanti mašina, jai iš dešinės pusės. Ta mašina buvo ties pėsčiųjų perėja, kuri yra taip pat ant G. gatvės, tačiau jau už A. gatvės, žiūrint jos ėjimo kryptimi. Kai vėl pradėjo eiti nuo salelės per pėsčiųjų perėją, tą mašiną ir pamatė ties ta kita perėja. Perėjo antrą eismo juostą, pradėjo eiti per pirmą eismo juostą. Mano kad buvo likęs vienas žingsnis, jau būtų perėjusi per perėją, kai pajuto smūgį. Dar iki smūgio ji jau buvo pakėlusi dešinę koją, norėjo ją dėti ant šaligatvio ir įvyko smūgis į jos kairę koją. Po smūgio pakilo į orą, pasisuko ir krito ant žemės, ant dešinio šono. Automobilis net nepristabdęs nuvažiavo toliau G. gatve link L. gatvės. Automobilis, kuris ją pertrenkė, važiavo pirma eismo juosta, kokiu greičiu, tiksliai pasakyti negali, bet mano didesniu nei leidžiama. Nes ta mašina tiesiog akimirksniu nuo vienos perėjos atvažiavo prie tos perėjos, per kurią ji ėjo. Automobilis, kuris ją pertrenkė, buvo lengvais, nedidelis Spalvos ir markės neįsidėmėjo. Po smūgio mašinai nukrito kažkokia detalė, kuri mėtėsi ant gardino gatvės. Patikslina, kad iki smūgio ji nematė ir negirdėjo, kad mašina stabdytų. O po smūgio nesustojusi nuvažiavo. Pats smūgis įvyko ant pačios pėsčiųjų perėjos pirmoje eismo juostoje, kryptimi nuo A. gatvės link L. gatvės. Ji eismo įvykio metu buvo blaivi. Mano, kad dėl šio eismo įvykio yra kaltas tik automobilio vairuotojas, nes jis net nepristojęs prieš perėją, neįsitikino, kad nėra pėsčiųjų ir ją pertrenkė. Dėl šio eismo įvykio jai padaryta yra turtinė ir neturtinė žala. Bendrai žalą įvertina 25 000 Lt. Civilinį ieškinį pareikš ikiteisminio tyrimo metu (48-50 b. l.);

15- liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad parodė, kad 2014-12-23 ryte atsikėlė namuose, esančiuose D. g., buvo dar ankstyvas metas, nes K. dar nebuvo grįžęs iš po naktinės darbo pamainos. Iš po naktinės pamainos K. dažniausiai grįžta į namus šiek tiek po 7 valandos ryto. Kai atsikėlė po kažkurio laiko į namus iš darbo parėjo K.. Įėjęs į butą jis pasisveikino, iš jo veido suprato, kad kažkas atsitiko, nes jis buvo toks išsigandęs, susijaudinęs. K. pasakė, kad gal jis pertrenkė žmogų. Taip išsigando jo tų žodžių, kad net negali pasakyti ko dar jo klausė. Kiek pamena, paklausė kur tas įvyko, K. atsakė, kad prie prekybos centro I., G. gatvėje. Ji tuoj pat apsirengė ir nuėjo į mašiną. Mašinos net neapžiūrėjo, tuo pat išvažiavo prie I.. Su K. draugauja apie metus laiko ir visą tą laiką jis turėjo vienintelę mašiną NISSAN ALMERA, mėlynos spalvos. Tik jis vienas pats vairuoja tą mašiną, nėra mačiusi, kad kada nors iš jo šeimos narių vairuotų tą mašiną. Tą rytą K. iš darbo taip pat grįžo su mašina NISSAN ALMERA. Kai nuvažiavo prie prekybos centro I., ten jau buvo policijos pareigūnai ir jie K. pasakė, kad yra įvykęs eismo įvykis, kurio metu buvo pertrenkta pėsčioji moteris. Tuo metu K. pareigūnams pasakė, kad tai jis padarė eismo įvykį. Nukentėjusiosios jau įvykio vietoje nebebuvo. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali, nes nieko nežino. Ji pati vairuotojo pažymėjimo neturi ir vairuoti automobilių nemoka (67-68 b. l.);

16- liudytojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014 rugsėjo mėnesį, dienos tiksliai pasakyti negali, įsidarbino į UAB „( - )“. Naujame darbe susipažino su K., kurio pavardės nežino. Su K. dirba toje pačioje pamainoje ir su juo labiausiai iš visų bendradarbių bendrauja. Su K. bendrauja tik darbe, o po darbo nėra tie draugai, kurie susitiktų praleisi laisvalaikio. Visus tuos 5 mėnesius kol dirbo kartu su K., jis į darbą atvažiuodavo su ta pačia mašina NISSAN mėlynos ar žalios spalvos. Jis į darbą visuomet važiuodavo su mašina ir iš darbo išvažiuodavo su ta pačia mašina. Negali tiksliai pasakyti dienos, bet tas buvo 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, su K. baigė naktinę pamainą. Su K. įsėdo į jo automobilį NISSAN ir išvažiavo iš teritorijos, tai galėjo būti apie 7 valanda ryto. K. pavežė iki stotelės, kuri yra T. gatvėje prie SPLIUS. Privažiavęs prie T. gatvės K. jį paleido ir nuvažiavo T. gatve link pietinio pusės. Jis grįžo namo, tą pačią dieną, tik jau apie pietus, paskambino K. ir pasakė, kad pertrenkė moterį. Jis buvo labai išsigandęs, todėl apie įvykį jo labai ir neklausinėjo. Daugiau nieko paaiškinti negali. Nėra niekuomet matęs, kad K. mašiną vairuotų kiti asmenys ar jo draugė. NISSAN visuomet, kiek matė, vairavo K. (69-70 b. l.);

17- liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad automobilis NISSAN ALMERA priklauso jam, tačiau buvo jį davęs važinėti sūnui K. K.. Žino, kad sūnus padarė eismo įvykį ir sužalojo pėsčiąją. Smulkiau eismo įvykio aplinkybių nežino. Dėl to, kad per eismo įvykį buvo apgadintas jam priklausantis automobilis, jokių pretenzijų niekam neturi ir ateityje neturės, nes jam nepadaryta žala. Prašytų iš aikštelės atiduoti automobilį, nes jo laikymas ten labai brangiai kainuoja. Pažada mašiną pasiėmęs iš aikštelės saugoti, jos netvarkyti (71-72 b. l.);

18- eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo prieduose užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, ( - ) gatvių sankryžoje, požymiai, nurodytos rastos automobilio NISSAN detalės: veidrodėlis ir valstybinis numeris, išmatuoti reikiami atstumai. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, prieblanda, lijo. Po apžiūros paimti galinio vaizdo veidrodėlis, bamperio nuolauža ir automobilio valstybinis numeris (7-18 b. l.);

19- transporto priemonės apžiūros protokolai, kuriuose nurodyti automobilio NISSAN ALMERA, valstybinis Nr. ( - ) priklausančio D. K., išoriniai sugadinimo požymiai: nuskilęs dešinės pusės priekinio bamperio kampas, iškritęs dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, nėra priekinio valstybinio numerio. Papildomos automobilio apžiūros metu priekinis valstybinis numeris jau uždėtas ant priekinio bamperio (22-31 b. l.);

20- galinio vaizdo veidrodėlio ir bamperio nuolaužos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti šių daiktų požymiai, jie saugomi policijos komisariate (35-37 b. l.);

21- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS įrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio NISSAN ALMERA, valstybinis Nr. ( - ) civilinės atsakomybės draudimo galiojimo pabaiga – 2014-12-22 (38 b. l.);

22- registracijos liudijimas, kuriame nurodyta, kad automobilis NISSAN ALMERA, valstybinis Nr. ( - ) priklauso D. K. (40 b. l.);

23- CD disko apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota CD diske esančios vaizdo medžiagos, gautos iš UAB „( - )“, peržiūra. Filmuota medžiaga yra tamsiu paros metu. Automobilių markių, modelių ir valstybinių numerių matomų filmuotoje medžiagoje įžiūrėti negalima. Tačiau apžiūrėjus filmuotą vaizdą 2014-12-29 apie 6.59.25 val. matosi kaip iš kiemo pajuda mėlynos spalvos automobilis, kurio išvaizda, spalva labai panaši į įtariamojo K. K. vairuojamą automobilį NISSAN ALMERA. 6.59 47 val. automobilis išvažiuoja pro apsaugos vartus. Tiksliau iš filmuotos medžiago nustatyti šio automobilio markės ir modelio negalima (45-46 b. l.);

24- 2014-12-23 alkoholio kiekio matuoklio parodymai, kuriuose nurodyta, kad K. K. ir A. K. buvo blaivūs (73 b. l.);

25- specialisto išvada Nr. T-A 32/15(01), kurioje nurodyta, kad 2014-12-23 8 val. paimtame G. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (76 b. l.);

26- specialisto išvada Nr. T-A 33/15(01), kurioje nurodyta, kad 2014-12-23 910 val. paimtame K. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (80 b. l.);

27- specialisto išvada Nr. G 93/15(04), kurioje nurodyta, kad G. B. padaryti sužalojimai: abiejų blauzdikaulių ir kairio šeivikaulio lūžiai, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. G. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl abiejų blauzdikaulių ir kairio šeivikaulio lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (84 b. l.);

28- vairuotojo pažymėjimo kopija, kurioje nurodyta, kad K. K. vairuotojo pažymėjimas išduotas 2012-10-01 (iš proceso dalyvių asmens duomenų).

29LR BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: nukentėjusiosios G. B., liudytojų A. K., E. Š., D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, transporto priemonės apžiūros protokolas, specialisto išvados ir kt. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad K. K. 2014 metų gruodžio 23 dieną apie 7.15 valandą Šiauliuose, ties ( - ) pastatu, nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas G. gatve, nuo T. gatvės link L. gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas pirmąja eismo juosta nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiosios, kurią turėtų praleisti, ir dėl to kliudė iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją judėjusią pėsčiąją G. B.; tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. B. buvo padaryti sužalojimai: abiejų blauzdikaulių ir kairio šeivikaulio lūžiai, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, o dėl abiejų blauzdikaulių ir kairio šeivikaulio lūžių G. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

30Pažymėtina, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sužalota nukentėjusioji G. B., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas atsirado dėl K. K. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai yra tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. K. K. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kadangi nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas pirmąja eismo juosta nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiosios, kurią turėtų praleisti, ir dėl to kliudė iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją judėjusią pėsčiąją G. B., nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma. K. K. veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.

31Teisiamajame posėdyje K. K. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

32LR BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-239/2008).

33Kaltinamasis K. K. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą (LR BK 11 str. 2 d.), nusikaltimas baigtas. Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaltinamasis K. K. padarė vairuodamas automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis numeris ( - ) kuris buvo nebuvo draustas valdytojo civiline atsakomybe. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo atsiranda Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nukentėjusiajai atlygino dalį (300 Eur) padarytos turtinės žalos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. K. K. neteistas (1 t., 121 b. l.), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės byloje nėra. Praeityje baustas administracine tvarka (1 t., 119 b. l.), dirbantis (1 t., 120 b. l.), darbdavio UAB „( - )“ charakterizuojamas teigiamai (2 t., 52 b. l.). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ateityje K. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – I. K., gim. ( - ) (neteista, administracine tvarka nebausta), kuri, kaip kaltinamojo motina, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti K. K. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl kaltinamasis K. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas I. K., gim. ( - ), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga K. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę. K. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis iki nagrinėjamo įvykio vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą – 2014-05-08 pagal ATPK 124 str. 4 d., skirta 400 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., padarė nepraėjus 3 mėnesiams po vairuotojo pažymėjimo grąžinimo. Tai jį charakterizuoja kaip gana neatidų kelių eismo dalyvį. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog siekiant užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, K. K. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui (LR BK 67 str. 2 d. 1 p.). Taikyti specialiosios teisės atėmimą ilgesniam laikotarpiui nėra pagrindo – byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis sąmoningai, tyčia ignoruotų Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

34K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (58-59 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

35Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė NISSAN ALMERA, valstybinis numeris ( - ) įvykio metu nebuvo drausta valdytojo civiline atsakomybe. Civiliniu atsakovu byloje įtrauktas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

36Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – biurui ar biuro atstovui. To paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

37Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-300/2012 pažymėjo, kad draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (pvz., kasacinės bylos Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-255/2010). O ta aplinkybė, kad nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir laiku tiesiogiai nesikreipia į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (LAT nutartis byloje Nr. 2K-404/2011).

38Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. B. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydama priteisti 515,50 eurų sumą bei kas mėnesį nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki visiško jos pasveikimo (kol bus mokama ligos pašalpa ir turės nedarbingumo pažymėjimą) mokant periodines išmokas po 131,76 eurų sumą kas mėnesį, turtinės žalos atlyginimui bei 5 000 eurų sumą neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, bei likusią 10 000 eurų sumą neturtinės žalos atlyginimui iš kalto asmens - K. K. (2 t., 1-4 b. l.).

39Nukentėjusioji G. B. patikslintame civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos pažymėjo, kad turtinę žalą sudaro jos turėtos išlaidos vaistams bei priemoka už kelio įtvaro pagaminimą, vykimai pas gydytojus į Kauną bei Šiaulius. Iki sužalojimo dirbo UAB „P.“ parduotuvėje „I.“ pramonės ir bakalėjos skyrių vedėjos pareigose. Nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio pasikeitė jos pareigos į pamainos viršininkės ir jai buvo nustatytas didesnis atlyginimas. 2014-09 - 2014-11 mėnesių laikotarpio (nes tuo metu jau buvo mokamas padidintas atlyginimas) vidutinis atlyginimas (2117,76 + 1995,00 + 2229,38 = 6342,14; 6342,14 : 3 = 2114,05) buvo 2 114,05 litai arba 612,27 eurai. Pagal VSDFV išmokėtas ligos pašalpas už 2015-01 - 2015-04 mėnesius, vidutinė išmokėta mėnesinė ligos pašalpos suma (531,08 + 252,90 + 126,45 + 101,16 + 379,34 + 151,74 + 177.03 + 202,32 = 1922,02; 1922,02 : 4 = 480,51) yra 480,51 eurų. Negautų pajamų mėnesiui suma yra (612,27 - 480,51 = 131,76) 131,76 eurai. Viso šiai dienai yra padaryta 527,04 eurų žala dėl negautų pajamų (131,76 x 4 = 527,04), kuri kiekvieną mėnesį, iki kol nėra visiškai pasveikusi ir yra mokama ligos pašalpa, didėja. Todėl prašo priteisti kas mėnesį nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki visiško jos pasveikimo (kol bus mokama ligos pašalpa ir turės nedarbingumo pažymėjimą) mokėti periodines išmokas po 131,76 eurų sumą. Viso yra padaryta turtinė žala 815,50 eurų sumai. K. K. yra pervedęs šiai dienai 300 eurų, kaip atlygį už autoįvykį, todėl turtinės žalos dydis šiai sumai mažintinas iki 515,50 (815,50 - 300 = 515,50) eurų sumos.

40Šiuo atveju nukentėjusiosios nurodomos išlaidos vaistams, kitoms medicininėms paslaugoms, kelionėms į gydymo įstaigas yra pagrįstos tai patvirtinančiais dokumentais, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos turi būti atlygintinos. Tai šios sumos: 201,98 Eur, 83,48 Eur, 3 Eur, 24 Eur (2 t., 35 b. l.), viso 312,46 Eur. Be to, nukentėjusiajai mokama ligos pašalpa yra mažesnė nei jos gautas atlyginimas iki įvykio, todėl šis skirtumas jai taip pat turi būti kompensuotas, pagal pateiktą pažymą (2 t., 23-24 b. l.) – už tris mėnesius (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.; balandžio mėn. pažymoje pilnai neapskaitytas) – ((1 660,22 Lt+1 572,94 Lt+1 739,60 Lt) arba 1 440,21 Eur) – ((531,08 Eur + 252,90 Eur + 126,45 Eur + 101,16 Eur + 379,34 Eur + 151,74 Eur) - 15 proc. GPM, arba 1 311,26 Eur), skirtumas - 128,95 Eur (1 440,21-1311,26). Viso aiški nukentėjusiajai padaryta turtinė žala – 441,41 (312,46 + 128,95) Eur. Kadangi K. K. yra atlyginęs dalį padarytos žalos (300 Eur), iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro priteistina likusi neatlyginta turtinė žala – 141,41 (441,41-300) Eur. Likusioje dalyje (žala nuo 2014-12-23 iki 2015-01-01 ir nuo 2015-04-01 ir pilno pasveikimo), įvertinus tai, kad nukentėjusiajai nedarbingumas dar tęsiamas, kita konkreti padaryta turtinė žala nėra aiški, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant nukentėjusiajai teisę kreiptis į teismą dėl likusios turtinės žalos atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

41Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.

42Nukentėjusioji G. B. patikslintame civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos pažymėjo, kad nusikaltimo patyrė rimtus sužalojimus, jai buvo sulaužytos abi kojos, kairės kojos blauzda operuota, nes buvo kaulo skeveldrinis lūžis, lūžo dešinės kojos kelio sąnaris ir supleišėjo raiščiai. Po atliktos operacijos ligoninėje išbuvo 9 dienas. Nors šiuo metu vis dar gydosi namuose, yra priklausoma nuo kitų žmonių, nes pati iki šiol nepajėgia vaikščioti. Kaip buvo tikėtasi kairės kojos blauzdos kaulai negyja, buvo reikalinga papildoma operacija, kuri buvo planuojama atlikta 2015-05-11 Kaune. Ligoninėje gulėjo iki 2015-05-18. Dešinės kojos kelio sąnarys taip ir liko skausmingas, iki šiol nestabilus, dėl ko buvo uždėtas ortopedinis įtvaras. Iki šiol dar negali vaikščioti, jaučia nepakeliamą skausmą, todėl nuolat turi vartoti nuskausminamuosius vaistus. Be to, dėl patirto streso ir kankinamos nemigos tenka vartoti ir raminamuosius. Yra našlė, viena išlaiko nepilnametį sūnų, todėl jos sužalojimas atsiliepia ir jos išlaikomam nepilnamečiui vaikui, kadangi yra vienintelė šeimos maitintoja, o šiuo metu dėl sužalojimo ir dėl to kilusių komplikacijų iki šiol negali eiti į darbą, jai reikalinga pastovi kitų asmenų pagalba, dėl negyjančios kojos turi lankytis pas gydytojus tiek Šiauliuose, tiek Kaune, pastoviai turi pirkti ir vartoti vaistus, nes sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Analogiškas aplinkybės nukentėjusioji dėstė ir teismo posėdžio metu.

43Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010).

44Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo įprastinių teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį (G. B. padaryti gana rimti daugybiniai kūno sužalojimai, iki 2015-06-18 G. B. dar vis yra neįgaliojo vežimėlyje, nors nuo įvykio jau praėję beveik pusę metų); žalos padarymo aplinkybes (sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltininko veiksmų, netikėtai); į tai, kad nukentėjusioji dėl įvykio patyrė daug nepatogumų (gydėsi ligoninėje, dėl padarytų sužalojimų jaučia fizinį skausmą; jai reikalinga pagalba buityje, jos vyras miręs, jai padeda tik nepilnametis sūnus ir kt.), į tai, kad dėl įvykio ilgam laikui sutriko jos darbinė veikla, taip pat karjeros siekimas, tuo pačiu atsižvelgtina į tai, įvykio metu nebuvo pažeisti gyvybiškai svarbūs organai, taip pat į pragyvenimo lygį valstybėje 2015 metais, į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad protinga skirtinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus G. B. iki 5 000 Eur ir ši suma iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro priteistina nukentėjusiajai G. B.. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

45Automobilio, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, pervežimo ir saugojimo išlaidos yra atlygintos (1 t., 190 b. l.).

46Teismui buvo pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (165,02 Eur advokatės Nainos Lanzbergienės užmokestis; 2 t., 34 b. l.) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (gaunamas atlyginimas yra nedidelis (2 t., 66-67 b. l.), turi skolinių įsipareigojimų (2 t., 53 b. l.), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

47Daiktinai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:

48- automobilis NISSAN ALMERA, valstybinis numeris ( - ) priklausantis D. K., grąžintas saugoti savininkui (1 t., 33-34 b. l.), - paliktinas D. K. nuosavybei;

49- galinio vaizdo veidrodėlis ir bamperio nuolauža, saugomi policijos komisariate, - sunaikintini;

50- automobilio valstybinis numeris, grąžintas D. K. , - paliktinas D. K.;

51- CD diskas, laikomas voke, prisegtame prie bylos viršelio, - paliktinas prie bylos.

52Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

53K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą K. K. atžvilgiu nutraukti.

54K. K. perduoti I. K., gim. ( - ), gyvenančios ( - ), Šiauliuose, atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

55Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

56K. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

57Įspėti K. K., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

58Nukentėjusiosios G. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 141,41 Eur sumai ir iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro priteisti 141,41 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 41 euro centą) turtinei žalai G. B. naudai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

59Nukentėjusiosios G. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 5 000 Eur sumai ir iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro priteisti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai G. B. naudai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

60Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės Nainos Lanzbergienės užmokestis 165,02 Eur dydžio) priteisimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str.).

61Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:

62- automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis numeris ( - ) priklausantį D. K., grąžintą saugoti savininkui, - palikti D. K. nuosavybei;

63- galinio vaizdo veidrodį ir bamperio nuolaužą, saugomus policijos komisariate, - sunaikinti;

64- automobilio valstybinis numerį, grąžintą D. K. , - palikti D. K.;

65- CD diską, - palikti prie bylos.

66Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,... 2. sekretoriaujant Linai Paulauskienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,... 4. kaltinamajam K. K., jo gynėjai advokatei Eglei Gecevičei,... 5. nukentėjusiajai G. B., jos atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K.,... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. K. K. 2014 metų gruodžio 23 dieną apie 7.15 valandą Šiauliuose, ties ( - )... 9. Kaltinamasis K. K. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną... 10. Nukentėjusioji G. B. teisme dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad šiai... 11. Apklausta kaip laiduotoja I. K. teisme parodė, kad pati neteista,... 12. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 13. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, K. K. kaltę įrodo ir ikiteisminio... 14. - nukentėjusiosios G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad... 15. - liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad parodė, kad... 16. - liudytojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014 rugsėjo... 17. - liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad automobilis... 18. - eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo prieduose užfiksuoti eismo... 19. - transporto priemonės apžiūros protokolai, kuriuose nurodyti automobilio... 20. - galinio vaizdo veidrodėlio ir bamperio nuolaužos apžiūros protokolas,... 21. - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS įrašas,... 22. - registracijos liudijimas, kuriame nurodyta, kad automobilis NISSAN ALMERA,... 23. - CD disko apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota CD diske esančios vaizdo... 24. - 2014-12-23 alkoholio kiekio matuoklio parodymai, kuriuose nurodyta, kad K. K.... 25. - specialisto išvada Nr. T-A 32/15(01), kurioje nurodyta, kad 2014-12-23 8... 26. - specialisto išvada Nr. T-A 33/15(01), kurioje nurodyta, kad 2014-12-23 910... 27. - specialisto išvada Nr. G 93/15(04), kurioje nurodyta, kad G. B. padaryti... 28. - vairuotojo pažymėjimo kopija, kurioje nurodyta, kad K. K. vairuotojo... 29. LR BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 30. Pažymėtina, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sužalota... 31. Teisiamajame posėdyje K. K. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios... 32. LR BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko... 33. Kaltinamasis K. K. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų... 34. K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 35. Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė NISSAN ALMERA, valstybinis... 36. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės... 37. Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-300/2012 pažymėjo,... 38. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. B. pateikė patikslintą civilinį... 39. Nukentėjusioji G. B. patikslintame civiliniame ieškinyje dėl turtinės... 40. Šiuo atveju nukentėjusiosios nurodomos išlaidos vaistams, kitoms... 41. Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 42. Nukentėjusioji G. B. patikslintame civiliniame ieškinyje dėl neturtinės... 43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 44. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo įprastinių teismų... 45. Automobilio, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, pervežimo ir saugojimo... 46. Teismui buvo pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 47. Daiktinai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:... 48. - automobilis NISSAN ALMERA, valstybinis numeris ( - ) priklausantis D. K.,... 49. - galinio vaizdo veidrodėlis ir bamperio nuolauža, saugomi policijos... 50. - automobilio valstybinis numeris, grąžintas D. K. , - paliktinas D. K.;... 51. - CD diskas, laikomas voke, prisegtame prie bylos viršelio, - paliktinas prie... 52. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 53. K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos,... 54. K. K. perduoti I. K., gim. ( - ), gyvenančios ( - ), Šiauliuose, atsakomybei... 55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi,... 56. K. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti... 57. Įspėti K. K., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį... 58. Nukentėjusiosios G. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos... 59. Nukentėjusiosios G. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur... 60. Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės... 61. Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:... 62. - automobilį NISSAN ALMERA, valstybinis numeris ( - ) priklausantį D. K.,... 63. - galinio vaizdo veidrodį ir bamperio nuolaužą, saugomus policijos... 64. - automobilio valstybinis numerį, grąžintą D. K. , - palikti D. K.;... 65. - CD diską, - palikti prie bylos.... 66. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...