Byla 1-179-594/2018

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, kaltinamajam V. A., nukentėjusiosios J. O. atstovei L. Š., nedalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

  • V. A. (V. A.), gim. ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio (profesinio) išsilavinimo, dirbantis UAB „P. L.”, gyv. ( - ), neteistas,

2kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus,

Nustatė

3Kaltinamasis V. A. sunkiai sužalojo bejėgiškos būklės savo šeimos narį, o būtent: 2017 m. lapkričio 16 d. apie 00.01 val. bute, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, rankomis ne mažiau kaip tris kartus sudavė lovoje gulinčiai, kartu gyvenančiai neveiksniai savo sugyventinės L. Š. motinai J. O. į galvos sritį, ne mažiau kaip po vieną kartą sudavė į abejas jos rankas, taip mušdamas J. O., padarė jai poodines kraujosruvas akių vokuose, veide, kairiame petyje, smegenų skysčio susikaupimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kaktinėse – smilkininėse – momeninėse skiltyse, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėse kaktinėje ir smilkininėje skiltyse, dešinėje kaktinėje skiltyje, kas sukėlė sunkų jos sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose.

4Kaltinamasis V. A. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad su L. Š. 16 m. gyvena kartu, kaip vyras su žmona, vedė bendrą ūkį. J. O. yra kaip uošvienė. Žinojo, kad J. O. yra pripažinta neveiksnia. Įvykis galėjo būti 2016 m. lapkričio 16 d. apie vidurnaktį. Tą vakarą jis daug išgėrė. Jo draugė L. Š. nuėjo miegoti, o mama – J. O. paprašė valgyti. Jis jai padarė valgyti ir gal ji ką nors ne taip pasakė arba atsisakė valgyti, o jam girtam tai nepatiko, bet jis pats to nepamena. Smūgius sudavė, nes niekas kitas negalėjo suduoti, namuose daugiau nieko nebuvo. Ankščiau jos atžvilgiu nesmurtavo. Taip elgėsi dėl pavartoto alkoholio. Po sumušimo teko bendrauti su J. O. ir šiuo metu bendrauja, ji nieko nesako, nes įvykio neprisimena. Santykiai su J. O. yra normalūs, jokių konfliktų nėra. Jis J. O. atsiprašė, padeda viską, ką reikia. Daugiau tai nepasikartos, tai jam kaip blogas sapnas. Su ligonių kasa sudarė susitarimą ir jį vykdyti išgalės. Jis prisipažįsta ir nuoširdžiai apgailestauja, kad taip įvyko, tai pirmas kartas. Šiuo metu alkoholio nevartoja.

5Nukentėjusiosios J. O. atstovė pagal įstatymą L. Š. parodė, kad su V. A. gyveno kaip vyras su žmona, viskas bendra. Lapkričio 16 d. ji grįžo iš ligoninės. Bute įvykio naktį buvo tik trise. Apie 12 val. nakties, jai gulint savo kambaryje, išgirdo didelį triukšmą, mama J. O. rėkė ai, ai, ai. Išgirdusi triukšmą ji paskambino sūnui S. Š., kuris kartu su drauge S. A., atvažiavo po 5 min. ir iškvietė policiją. Jai įėjus į kambarį, V. A. stovėjo šalia J. O., o ši sėdėjo ant lovos. V. A. buvo kaip nenormalus, girtas. Jis prisigėrė namuose, gėrė vienas virtuvėje. Ant J. O. veido buvo kraujosruva po akimi, matė sužalojimus ant rankų. J. O. pasakė, kad sumušė V. (V. A.). J. O. nesakė, kiek jai smūgių buvo suduota, nes įvykio J. O. visiškai nepamena. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino ir smūgių nematė. Nežino, kas jam užėjo, nes su J. O. anksčiau konfliktų nebūdavo. Kol ji gulėjo ligoninėje, jis pasiėmė atostogų, gyveno kartu su J. O., ją prižiūrėjo. Prieš J. O. ankščiau nėra smurtavęs, prieš ją taip pat. Mano, kad jos mama J. O. V. A. pradėjo vadinti jos žuvusio vyro vardu O., o jis sureagavo kaip girtas. Būdamas girtas labai daug kalba, jam piktumas užeina, bet nėra smurtavęs. Labai seniai, būdamas girtas, buvo smurtavęs prieš ją porą kartų, buvo mėlynės. V. A. ir J. O. šiuo metu sutaria gražiai ir jis jai padeda. Po šio įvykio jis išvadas padarė, nemano, kad galėtų toks atvejis pasikartoti, nes jam šis įvykis buvo smūgis. Ji jam už poelgį atleido. Ieškinio J. O. vardu nereiškia. Nenori, kad V. A. sėdėtų kalėjime.

6Liudytoja S. A. parodė, kad apie 11 val. nakties jos draugui S. Š. paskambino jo mama L. Š. ir pasakė, kad sumušta J. O.. Jie šoko į automobilį ir per kelias minutes atvažiavo, nes gyvena arti. Nuvažiavusi nuėjo į J. O. kambarį ir pamatė ją sumuštą. Iškvietė greitąją ir policiją. Sumušimus matė veide, ant rankos. J. O. buvo sąmoninga. Klausė jos, ar skauda, dėjo šaltą kompresą, ji sakė, kad labai skauda, dejavo. Ji nesakė konkrečiai, kas ją sumušė tik sakė „jis“. L. Š. buvo susijaudinusi, sakė, kad jis sumušė. V. A. buvo koridoriuje, buvo pasimetęs, matėsi, jog nesuprato, ką padarė, nebuvo agresyvus. Jis sakė, kad nepamena, kad nesupranta, kas įvyko. Jis buvo neblaivus. Su J. O. po įvykio bendravo, bet ji neprisiminė, dėl ko yra ligoninėje ir įvykio neprisiminė. Prieš šį įvykį panašių įvykių su V. A. tikrai nebuvo. S. Š. irgi nepasakojo, kad V. A. būtų agresyvus. Jai V. A. pasirodė ramus žmogus, o šis poelgis buvo netikėtas.

7Liudytojas S. Š. parodė, kad apie 11 val. nakties paskambino mama L. Š. ir pasakė, kad sumušta močiutė J. O.. Atvažiavę su S. A. rado sumuštą J. O.. Iškvietė policiją. Močiutė J. O. sakė, kad ją sumušė žmogus, bet neįvardijo kas. Ji neįvardijo, kad ją sumušė V. A.. Mama L. Š. sakė, kad sumušė V. A.. Ant J. O. matė sužalojimus ant galvos, veido, kaklo, rankų. Galvoje buvo kraujosruva, mėlyna ausis. Atvažiavęs su V. A. nesikalbėjo, jį rado virtuvėje neblaivų. Jiems atvažiavus jis norėjo eiti miegoti, nebuvo agresyvus. Su J. O. po įvykio kalbėjosi, bet ji apie įvykį nieko nepamena. V. A. jo atžvilgiu nesmurtavo, kaip patėvis buvo geras, rūpinosi juo. Nematė, kad jis būtų mušęs mamą L. Š.. Nesikalbėjo su V. A. apie jo poelgį. Mano, kad tai įvyko dėl alkoholio. Atskirai gyvena jau du metus. Kai gyveno kartu V. A. nedažnai vartojo alkoholį, išgėręs agresyvus nebūdavo.

8Liudytoja O. M. parodė, kad J. O. yra jos mama. Apie tai, kad J. O. klinikose, sumušta V. A., pasakė kitą dieną po įvykio, apie 13 val., paskambinęs sūnėnas S. Š., su kuriuo tą pačią dieną nuvažiavo į klinikas. J. O. visa kairė pusė buvo juoda, ausis, rankos, koja, veidas, buvo baisi. Kraujosruvos buvo visoje kairėje pusėje, ausis, veidas, ranka ir koja buvo tamsiai mėlynos spalvos. Taip nukristi neįmanoma. Ji nesakė, kas ją sumušė. J. O. visiškai nesuvokia ir neprisimena įvykio. Ankščiau, iki šio įvykio, V. A. yra parodęs agresiją sesers L. Š. atžvilgiu. Prieš L. Š. ne vieną ir ne tris kartus buvo smurtauta. L. Š. paskutinį kartą sumuštą matė senokai ir abejoja, kad jis ją dabar muša, nes yra kitas žmogus.

92017 m. lapkričio 16 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta – butas, esantis ( - ). Objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta (t.1, b. l. 15-17).

102017 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 16 d., apie 00.10 val., buvo gautas S. A. pranešimas, kad adresu ( - ), anytos sugyventinis rankomis mušė anytos sergančią mamą. Atvykus į įvykio vietą ir įėjus į kambarį, rasta lovoje gulinti senyvo amžiaus moteris – J. O.. Ant rankų matėsi kraujosruvos, sumušimai. Paklausus J. O., kas nutiko, ši paaiškino, kad atėjęs į kambarį, V. A. pradėjo ją mušti rankomis į veido sritį, trankyti visą kūną. Smurtu įtariamas asmuo – V. A. – įvykio vietoje paaiškino, kad J. O. pati nukrito ir susižalojo. Jis dėl šio įvykio sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą, elgėsi ramiai (t. 1, b. l. 13-14).

112017 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodyta, kad dėl Alzhaimerio ligos su J. O. pabendrauti galimybės nėra. Ant jos veido bei dešinės rankos matyti kraujosruvos, padarytos nuotraukos (t. 1, b. l. 18-20).

12Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 41D(K)-1954 pateikė 2017 m. lapkričio 16 d., 00.05 val. pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje adresu ( - ), skaitmeninę garso įrašo kopiją (t. 1, b.l. 25).

132017 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokole, apžiūrint pateiktą garso įrašą užfiksuota, kad S. A. pranešė apie įvykį ( - ), kurio metu anytos sugyventinis sumušė močiutę, sergančią Alzhaimerio liga (t. 1, b. l. 26-27).

14Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3822/2017(02) nurodyta, kad J. O. konstatuota poodinės kraujosruvos akių vokuose, veide, kairiame petyje, smegenų skysčio susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėse - smilkininėse - momeninėse skiltyse, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėse kaktinėje ir smilkininėje skiltyse, dešinėje kaktinėje skiltyje, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje, kurių trys trauminiai poveikiai teko į galvos sritį. Tikslesnio trauminių poveikių skaičiaus detalizuoti nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl smegenų skysčio susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėse - smilkininėse - momeninėse skiltyse bei dėl jo išsivysčiusio smegenų suspaudimo, kuriam sumažinti prireikė chirurginio drenavimo atliekant abipuses kaukolės trepanacijas, J. O. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl smegenų skysčio susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėse – smilkininėse – momeninėse skiltyse, dėl ko J. O. buvo atlikta kaukolės abipusė trepanacija, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėse kaktinėje ir smilkininėje skiltyse, dešinėje kaktinėje skiltyje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos akių vokuose, veide, kairiame petyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotų galvos sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. J. O. sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota (t. 1, b. l. 43-44).

152017 m. lapkričio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. Š. pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimo dėl J. O. pripažinimo neveiksnia ir 2008 m. spalio 10 d. nutarties, dėl globos nustatymo ir L. Š. skyrimo globėja ir turto administratore, kopijas (t. 1, b. l. 49-51).

16Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 8013 nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 16 d. 01.06 val. V. A. nustatytas 2.03 promilių girtumas (t. 1, b. l. 87).

17Dėl veikos kvalifikavimo, dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių

18Aukščiau išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent V. A. padarė J. O. specialisto išvadoje konstatuotus ir kaltinime aprašytus sužalojimus, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, jog būtent jis sužalojo J. O., pripažino ir kaltinamasis, tačiau nurodė, kad smurto vartojimo aplinkybių prieš J. O. nepamena. Nors V. A. negalėjo nurodyti kokiomis aplinkybėmis ir dėl ko vartojo smurtą J. O. atžvilgiu, tačiau kaip seka tiek iš jo, tiek iš liudytojos L. Š. parodymų, niekas kitas J. O. sužaloti negalėjo, kadangi tuo metu bute buvo tik liudytoja, nukentėjusioji ir kaltinamasis, kuris, liudytojai L. Š. išgirdus triukšmą ir nukentėjusiosios šauksmus, buvo J. O. kambaryje. Be to, liudytoja L. Š. nurodė, jog iš karto po to, kai ji įėjo į kambarį ir pamatė sužalotą motiną J. O., pastaroji pasakė, kad ją sumušė V. A.. Nors liudytojai įėjus į kambarį nukentėjusioji sėdėjo lovoje, tačiau įvertinus įvykio laiką, nėra pagrindo abejoti, jog smurto vartojimo metu nukentėjusioji gulėjo lovoje, be to, ši aplinkybė esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Iš specialisto išvados seka, kad sužalojimai J. O. padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje, kurių trys teko į galvos sritį. Tikslesnio trauminių poveikių skaičiaus detalizuoti nėra galimybės. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją, 2017 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes dėl stebimų sužalojimų bei pridėtose nuotraukose matomus sužalojimus, liudytojos O. M. parodymus dėl matytų J. O. sužalojimų, abejoti suduotų smūgių skaičiumi ir sudavimo lokalizacija, pagrindo nėra. Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizacija bei kiekis, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali sužaloti nukentėjusiąją, tačiau nors tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl sunkiai sužalojo nukentėjusiąją netiesioginės tyčios forma, kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad kaltinamasis siekė padaryti nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą.

19Nors kaltinime buvo nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta 00.10 val., tačiau iš BPC pranešimo apie įvykį matyti, kad pranešimas buvo gautas 2017 m. lapkričio 16 d., 00.05 val. Dar iki pranešimo apie įvykį, L. Š. skambino savo sūnui, kuris į įvykio vietą atvyko per kelias minutes, todėl nustatytina, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne vėliau kaip 00.01 val.

20Bylos duomenis neabejotinai nustatyta ir tai, jog nukentėjusioji yra pripažinta neveiksnia, ji yra ilgametės kaltinamojo sugyventinės L. Š. motina, kuri gyveno kartu su L. Š., kaltinamasis su L. Š. vedė bendrą ūkį, rūpinosi ir nukentėjusiaja, ir kaip seka iš paties kaltinamojo parodymų, laikė ją šeimos nare.

21Artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje, remiantis kuriuo, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; šeimos nariai – kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš esmės analogiškai asmens šeimos narius ar artimuosius giminaičius apibrėžia ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, artimą aplinką sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

22Kaip jau minėta, kaltinamąjį ir nukentėjusiosios dukrą L. Š. siejo ilgalaikiai sugyventinių santykiai, bendras gyvenimas ir ūkio vedimas, rūpinimasis tiek vienas kitu, tiek neveiksnia pripažinta nukentėjusiaja, kas neabejotinai leidžia teigti, jog kaltinamasis nusikaltimą įvykdė prieš savo šeimos narį.

23Teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiška būklė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veiką daro prieš tokios būklės asmenį ir ja (tokia būkle) pasinaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-24-895/2017).

24Nagrinėjamu atveju nustačius, jog nukentėjusioji buvo neveiksni (ką žinojęs neneigė ir kaltinamasis), todėl iš esmės negalėjo pasipriešinti smurtaujančiam kaltinamajam, pripažintina, kad nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės.

25Visuma išdėstytų aplinkybių neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, sudėtį.

26Dėl bausmės

27BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

28Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o tai, kad jis nurodo, jog tiksliai nepamena nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybių, nelaikytina savo kaltės neigimu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29Kaltinamasis pripažino, kad jo veiksmus įtakojo girtumas. Jam netrukus po įvykio nustatytas 2,03 promilės girtumas, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

30Kaltinamasis ( - ) Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (t. 1, b. l. 137), ( - ) priklausomybė ligų centre nėra įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę (t. 1, b. l. 138-139). Kaltinamojo parodymai yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra.

31Kaltinamasis teistas nebuvo (b. l. 131, t. 1), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 132). Dirba (b. l. 133, t. 1), darbovietės charakterizuojamas gerai (b. l. 11, t. 2).

32Kaltinamasis padarė vieną tyčinę veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). BK 135 straipsnio 2 dalis numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 12 metų.

33Šioje byloje būtų galima pasirinkti lengviausią kelią – skirti kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose, tačiau reikalinga atsakyti į pagrindinį klausimą, ar tikrai šis asmuo toks pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės.

34Pastebėtina, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, visgi pasekmės ir padaryto nusikaltimo aplinkybės yra labai įvairios bei skirtingos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, turi būti teisinga pusiausvyra.

35Skiriant bausmę svarbu atsižvelgti ir į tai, jog pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininką. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

36Įvertinus aukščiau aptartas, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, pažymėtina, kad kaltinamajam skiriant bausmę nėra galimybės taikyti BK 62, 75 straipsnių nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų, tačiau tai neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 straipsnio 3 dalis).

37Kaip matyti iš kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų, nors kaltinamajam yra jau beveik 60 metų, tačiau jis nėra teistas, nebaustas ir už administracinius pažeidimus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Be to, kaip seka iš liudytojos L. Š. parodymų, būtent kaltinamasis jai padėdavo ir padeda rūpintis neįgalia motina – nukentėjusiąja J. O.. Liudytojai L. Š. esant ligoninėje, būtent kaltinamasis rūpinosi ir prižiūrėjo nukentėjusiąją, jokių konfliktų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios anksčiau nebuvo. Teigiamai apie kaltinamąjį atsiliepė ir L. Š. sūnus S. Š., nurodęs, kad patėvis juo rūpinosi, elgėsi gerai. Nors liudytoja O. M. nurodė, kad kaltinamasis buvo smurtavęs jos sesers L. Š. atžvilgiu, tačiau tai buvo seniau ir ji nemano, kad kaltinamasis smurtauja šiuo metu. Nors liudytoja L. Š. patvirtino, kad praeityje kaltinamasis jos atžvilgiu buvo smurtavęs, tačiau tai buvo seniai. Šios aplinkybės (kaltinamojo elgesys praeityje) neduoda teismui pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo smurto pavartojimo faktas prieš nukentėjusiąją J. O. buvo ne atsitiktinis, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti ir tokį jo elgesį gali pakeisti tik reali laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina ir tai, jog kaip seka iš liudytojos L. Š. parodymų visumos, kaltinamasis rūpinasi ir savo garbaus amžiaus motina. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir byloje esantys asmens duomenys (b. l. 126, 134, t. 1), iš kurių matyti, kad tiek kaltinamojo, tiek jo motinos gyvenamoji vieta sutampa, kaltinamojo motina gimusi ( - ), t. y. garbaus amžiaus ir jai neabejotinai reikalinga sūnaus pagalba ir priežiūra, todėl paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam, būtų pažeisti ir jos interesai. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis be abejo prarastų darbą, o tai lemtų ir galimybių atlyginti žalą ligonių kasai, sumažėjimą. Be to, nustatyta, kad smurtas nebuvo vartojamas ilgai, sužalojimai padaryti nenaudojant jokių įrankių ar daiktų, patirtas sužalojimas, nors vertintas kaip sunkus, nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių nukentėjusiosios sveikatai. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir tą veiką padariusio kaltinamojo asmenybę, gali būti laikomos išimtinėmis ir todėl straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltinamajam, netgi paskyrus minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

38Nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę kaltinamajam išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni, sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant kaltinamajam švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais. Teismo nuomone, būtent ši bausmė, paskyrus kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus, padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant ir į tai, kad skiriama ženkliai švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina maksimali – 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Siekiant padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, jis laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigotinas: nevartoti alkoholio, tęsti darbą (dirbti) bei per 12 mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 48 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 3 punktas, 5 punktas, 7 dalis).

39V. A. buvo sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 16 d. 00.20 val. iki 2017 m. lapkričio 16 d. 14.10 val. (t. 1, b. l. 88, 92), todėl šis laikas (viena para) įskaitytinas į bausmės laiką, vieną sulaikymo parą (dieną) prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnio 2 dalis). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

402017 m. lapkričio 16 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 121-123) paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – naikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 136 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 66 straipsnio 1 dalis).

41Dėl civilinio ieškinio

42Byloje yra gautas Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 2393,13 eurų padarytos žalos už nukentėjusiosios gydymą priteisimo valstybinei ligonių kasai (b. l. 175, t. 1). Kaip matyti iš ieškinio bei prie jo pateiktų skaičiavimų, ieškinys pateiktas už J. O. suteiktas gydymo paslaugas, dėl patirto sužalojimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, jog J. O. sveikata sunkiai sutrikdyta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, todėl už padarytą žalą yra atsakingas būtent kaltinamasis. Kaltinamasis civilinio ieškinio neginčijo. Priešingai, 2018 m. sausio 18 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis patvirtina, kad civilinis ieškovas ir kaltinamasis susitarė dėl 2393,13 eurų žalos atlyginimo (b. l. 172-173, t. 1, b. l. 10, t. 2). Kaltinamojo pateikti dokumentai dėl 93,93 eurų sumokėjimo 2018 m. sausio 19 d. ir 39 eurų sumokėjimo 2018 m. vasario 28 d. patvirtina, kad kaltinamasis susitarimą vykdo (b. l. 8, 9, t. 2). Nurodytos aplinkybės yra pagrindu pripažinti, kad žalos atlyginimo klausimą kaltinamasis ir civilinis ieškovas išsprendė taikiai, todėl susitarimas dėl žalos atlyginimo patvirtinamas, o civilinio ieškinio nagrinėjimas nutrauktinas (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnio 3 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis, 6.291 straipsnis, 6.985 straipsnis).

43Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, proceso išlaidų byloje nebuvo.

44Daiktai ir informacijos laikmenos, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena, prie 2017 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokolo, pateikta Bendrojo pagalbos centro, saugotina kartu su byla (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

Nutarė

46V. A. (V. A.), asmens kodas ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės metu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, 7 dalimi, įpareigoti V. A. tęsti darbą (dirbti), per 12 mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei nevartoti alkoholio.

47Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. A., asmens kodas ( - ) paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 16 d. 00.20 val. iki 2017 m. lapkričio 16 d. 14.10 val. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

48Nuteistajam išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.

49V. A., asmens kodas ( - ) ikiteisminio tyrimo pareigūno 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

50Patvirtinti kaltinamojo V. A. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) ir civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos (į. k. ( - ), buveinė ( - )) susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį 2393,13 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų trylikos centų) žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui V. A. įsipareigoja atlyginti per 60 (šešiasdešimt) mėnesių, nuo 2018 m. sausio 18 d. kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą ( - ) „Swedbank“, AB banko kodas 73000, po 39 (trisdešimt devynis) eurus. Pirmosios įmokos sumą – 92,13 (devyniasdešimt du eurus 13 centų) sumokant iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos.

51Patvirtinus V. A. (asmens kodas ( - ) ir civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos (į. k. ( - ), buveinė ( - )) susitarimą dėl žalos atlyginimo, civilinio ieškinio nagrinėjimą nutraukti.

52Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

53- CD laikmeną, prie 2017 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokolo, palikti saugoti kartu su byla.

54Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas... 2. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135... 3. Kaltinamasis V. A. sunkiai sužalojo bejėgiškos būklės savo šeimos narį,... 4. Kaltinamasis V. A. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad su L. Š. 16 m.... 5. Nukentėjusiosios J. O. atstovė pagal įstatymą L. Š. parodė, kad su V. A.... 6. Liudytoja S. A. parodė, kad apie 11 val. nakties jos draugui S. Š. paskambino... 7. Liudytojas S. Š. parodė, kad apie 11 val. nakties paskambino mama L. Š. ir... 8. Liudytoja O. M. parodė, kad J. O. yra jos mama. Apie tai, kad J. O. klinikose,... 9. 2017 m. lapkričio 16 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta –... 10. 2017 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje... 11. 2017 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodyta, kad... 12. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr.... 13. 2017 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokole, apžiūrint pateiktą garso... 14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.... 15. 2017 m. lapkričio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu... 16. Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 8013 nurodyta, kad 2017 m.... 17. Dėl veikos kvalifikavimo, dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių... 18. Aukščiau išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent V. A.... 19. Nors kaltinime buvo nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta 00.10 val.,... 20. Bylos duomenis neabejotinai nustatyta ir tai, jog nukentėjusioji yra... 21. Artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokos yra apibrėžtos BK 248... 22. Kaip jau minėta, kaltinamąjį ir nukentėjusiosios dukrą L. Š. siejo... 23. Teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai... 24. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog nukentėjusioji buvo neveiksni (ką... 25. Visuma išdėstytų aplinkybių neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo... 26. Dėl bausmės... 27. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 28. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis nuo... 29. Kaltinamasis pripažino, kad jo veiksmus įtakojo girtumas. Jam netrukus po... 30. Kaltinamasis ( - ) Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2002 m. sausio 1 d.... 31. Kaltinamasis teistas nebuvo (b. l. 131, t. 1), administracine tvarka nebaustas... 32. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2... 33. Šioje byloje būtų galima pasirinkti lengviausią kelią – skirti... 34. Pastebėtina, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina... 35. Skiriant bausmę svarbu atsižvelgti ir į tai, jog pagal baudžiamosios... 36. Įvertinus aukščiau aptartas, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes,... 37. Kaip matyti iš kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų, nors... 38. Nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje... 39. V. A. buvo sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 16 d. 00.20 val. iki 2017 m.... 40. 2017 m. lapkričio 16 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu V. A. paskirta... 41. Dėl civilinio ieškinio... 42. Byloje yra gautas Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 2393,13... 43. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, proceso išlaidų byloje... 44. Daiktai ir informacijos laikmenos, turintys reikšmės šiai nusikalstamai... 45. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 46. V. A. (V. A.), asmens kodas ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą,... 47. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. A., asmens kodas ( - ) paskirtą... 48. Nuteistajam išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be... 49. V. A., asmens kodas ( - ) ikiteisminio tyrimo pareigūno 2017 m. lapkričio 16... 50. Patvirtinti kaltinamojo V. A. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) ir civilinio... 51. Patvirtinus V. A. (asmens kodas ( - ) ir civilinio ieškovo – Kauno... 52. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 53. - CD laikmeną, prie 2017 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokolo, palikti... 54. Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas...