Byla 2K-456/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. kasacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį keturiasdešimties parų areštu, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. O. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams septyniems mėnesiams.

3Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis, kuria nuteistojo A. O. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5A. O. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Jungtinėje Karalystėje, Londone, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens gavęs žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. 11087216, išduotą K. B. vardu, bei Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), išduotą K. B. vardu, taip pat suklastotą tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. ( - ), išduotą D. B. vardu, kuriuose atspausdinta jo (A. O.) nuotrauka, nuo šių dokumentų gavimo momento laikė turėdamas su savimi ir 2010 m. gegužės 19 d. apie 15 val. Jungtinėje Karalystėje, Londone, automobilių nuomos kompanijoje „Avis“, esančioje Tauer Bridžo rajone, Guoman viešbutyje „The Tower“, panaudojo žinomai netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), išduotą K. B. vardu, kuriame atspausdinta jo (A. O.) nuotrauka, sudarydamas automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. ( - ), identifikacinis Nr. ( - )) nuomos sutartį Nr. ( - ), pasirašydamas K. B. vardu ją suklastojo, po to laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 19 iki 22 d., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, automobilio nuomos sutartyje Nr. ( - ) įrašydamas savo anketinius duomenis vietoje buvusių K. B. duomenų, ją suklastojo, padarė jos kopiją ir ją bei žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, Nr. ( - ), išduotą K. B. vardu, bei Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), išduotą K. B. vardu, bei suklastotą tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. ( - ) išduotą D. B. vardu, kuriuose atspausdinta jo (A. O.) nuotrauka, gabeno su savimi vykdamas automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. ( - )) ir 2010 m. gegužės 22 d., apie 23.30 val., Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaime, dokumentų patikrinimo metu panaudojo suklastotą nuomos sutarties Nr. ( - ) kopiją, pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnui, bei tuo pat metu pirmiau nurodytus žinomai netikrus dokumentus, taip pat suklastotą tikrą dokumentą, išmetė per automobilio langą Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos veikimo teritorijoje.

6Jis taip pat nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 19 d., apie 15 val., Jungtinėje Karalystėje, Londone, automobilių nuomos kompanijoje „Avis“, esančioje Tauer Bridžo rajone, Guoman viešbutyje „The Tower“, pagal automobilio nuomos sutartį Nr. ( - ) išsinuomojęs automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. ( - ), identifikacinis Nr. ( - )), pagrobė didelės vertės svetimą, automobilių nuomos kompanijai „Avis“ priklausantį, turtą – 59 250 Lt vertės automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. ( - ), identifikacinis Nr. ( - )).

7Kasaciniu skundu nuteistasis A. O. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, paskirti jam pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, atitinkamai ir galutinę subendrintą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Kasatorius nurodo, kad teismai, skirdami jam bausmę pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, be pagrindo netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų. Pasak kasatoriaus, šioje byloje buvo visos formalios sąlygos, leidžiančios taikyti minėtą baudžiamojo įstatymo normą, nes jis gyvena su neįgalia, sunkiomis ligomis sergančia motina N. O., kurios daugiau nėra kam prižiūrėti. Be to, jis praeityje neteistas, dirba, yra apibūdinamas teigiamai, byloje nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką, kartu turėjo būti nustatyta ir BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties ir susiklosčiusių sunkių asmeninių bei šeiminių aplinkybių. Kasatoriuas nuomone, abiejų instancijų teismai visų pirmiau nurodytų aplinkybių neįvertino ir taip pažeidė ne tik BK 62 straipsnio nuostatas, bet ir BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

9Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra BK 62 straipsnio taikymui privalomos sąlygos – turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, nes byloje ne tik nenustatyta, bet ir netirtas bei nenagrinėtas klausimas, ar byloje minimas automobilis iki šiol negrąžintas nukentėjusiai įmonei, ar žala jai neatlyginta kokiu nors kitu būdu. Tai, kad byloje nepareikštas civilinis ieškinys, kasatoriaus manymu, leidžia abejoti apygardos teismo išvada, jog nusikalstamais veiksmais padaryta žala neatlyginta. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pažeidė BK 62 straipsnio nuostatas, kita vertus, nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos patikrinti bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde.

10Pasak kasatoriaus, BK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ir darydamas nepagrįstą išvadą, kad byloje nustatyta ir yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kasatoriaus teigimu, jis nuosekliai parodė, kad nusikalto dėl sunkios turtinės padėties ir susiklosčiusių sunkių asmeninių bei šeiminių aplinkybių. Šį teiginį nuteistasis motyvuoja tuo, kad Lietuvoje neturėjo darbo, todėl norėdamas padėti neįgaliai motinai jo ieškojo užsienyje. Tačiau, ten nepavykus darbo rasti ir neturint pinigų, jam teko nakvoti po tiltu, valgyti išmestą maistą, taip pat galvodamas apie priežiūros reikalingą motiną, jis, atsiradus pasiūlymui neteisėtu būdu praturtėti, su tuo sutiko. Kasatoriaus nuomone, šias aplinkybes teismai galėjo vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę BK 59 straipsnio 2 dalies kontekste arba nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau to be pagrindo nepadarė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nuteistojo turtinės padėties negalima laikyti bloga, nepagrįstai rėmėsi tuo, jog nuteistajam bylos nagrinėjimo metu pavyko įsidarbinti, jis yra darbingo amžiaus, sveikas ir galintis dirbti, nes šios aplinkybės turėjo būti nustatomos pagal veikos padarymo laiką, kai jis objektyviai negalėjo įsidarbinti.

11Kartu kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštaringa, nes vienoje jos dalyje teismas pripažįsta, kad nuteistojo motinos N. O., be jo, nėra kam prižiūrėti, tačiau kitoje dalyje nurodo, kad su N. O. gyvena T. O., taigi nuteistojo bausmės atlikimo laikotarpiu jo motina neliks be priežiūros. Darydamas pastarąją išvadą teismas rėmėsi prielaida, nes T. O. tik formaliai registruota N. O. gyvenomojoje vietoje, tačiau jos kartu negyvena ir jų santykiai konfliktiški. Pasak kasatriaus, apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo ir neišsamiai išnagrinėjęs jo apeliacinį skundą, šios aplinkybės nepatikrino, todėl pažeidė tiek BPK 324 straipsnio 6 dalies, tiek ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas.

12Atsiliepimu į nuteistojo A. O. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo skundą atmesti.

13Prokuroro manymu, nuteistajam A. O. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nes teismas skirdamas tokią bausmę vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindias (BK 54 straipsnis). Abiejų instancijų teismai gana išsamiai ir tinkamai motyvavo realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą nuteistajam, tuo tarpu kitokios bausmės paskyrimas jam neatitiktų bausmės paskirties. Priešingai kasacinio skundo teiginiams, pagal reikšmingas bausmei skirti aplinkybes nėra pagrindo suteikti išskirtinę reikšmę nuteistojo asmenybę apibūdinantiems duomenims, šeiminei padėčiai ir tam, kad jis gyvena su nedarbiga motina, nes BK 54 straipsnio prasme visoms šiame BK straipnyje numatytoms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė.

14Kartu prokuroras mano, kad šioje byloje nėra nustatyta visų BK 62 straipsnio taikymui būtinų sąlygų, t. y. nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė; nėra pakanakami duomenų, kad nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę nebus kam prižiūrėti jo nedarbingą motiną, nes ji turi bendrą gyvenamąją vietą deklaravusią seserį, be to, gauna pašalpą. Atsiliepime pažymima ir tai, kad kasatorius nepagrįstai tvirtina, jog nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios turtinės padėties ir ši aplinkybė pripažintina lengvinančia jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apygardos teismas nepripažindamas tokios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pagrįstai atsivelgė į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad iki veikų padarymo negalėjo savęs realizuoti darbo rinkoje ir gauti legalias pajamas. Be to, jis sugebėjo išvykti į užsienį, ten tam tikrą laikotarpį gyventi, Jungtinės Karalystės pareigūnų buvo įspėtas dėl sukčiavimo, vis dėlto šioje valstybėje įgijo suklastotus dokumentus, kuriuos panaudojo darydamas sunkų nusikaltimą. Dėl to prokuroras mano, kad pirmiau nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje nenustatyta pagrįstai.

15Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai dėl neišsamaus nuteistojo apeliacinio skundo išnagrinėjimo, nes visais šiame skunde iškeltais bylai svarbiais klausimais apeliacinės instancijos teismas pasisakė.

16Dėl BK 62 straipsnio 2, 3 dalių taikymo ir paskirtos bausmės

17Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai nuteistajam A. O. netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir to paties straipsnio 3 dalies nuostatų ir neskyrė bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

18Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, gali būti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnį, ir tik tokiu atveju, kai yra išimtinių aplinkybių, rodančių, kad įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

19Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai buvo išsamiai išanalizuota ir patvirtinta kasacinėse nutartyse Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-7–287/2009, 2K-650/2012 ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę yra teismo teisė, o ne pareiga.

20Iš byloje esančių duomenų matyti, kad taikyti šias nuostatas A. O. nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Daugiau A. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Priešingai kasatoriaus teiginiams, nėra pagrindo pripažinti esant BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte minima „išlaikymo“ sąvoka reiškia materialinės pagalbos teikimą asmens poreikiams tenkinti. Nustatant, kad nebus kam prižiūrėti kaltininko išlaikomo sunkiai sergančio ar neįgalaus asmens, svarbu atsižvelgti į kitų asmenų faktinį galėjimą prižiūrėti sunkiai sergantį ar neįgalų asmenį. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad, paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, nebus kam išlaikyti ir prižiūrėti su juo kartu gyvenančią motiną N. O., kuriai nustatytas neįgalumas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad N. O. yra mokama invalidumo pensija. Be to, byloje yra duomenų, kad N. O. turi seserį T. O., kuri gyvena kartu. Pats kasatorius gana ilgam laikotarpiui buvo palikęs motiną ir išvykęs į užsienį.

21Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Kasatorius teigia, kad jam inkriminuotas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat ir dėl sunkių asmeninių bei šeiminių aplinkybių (BK 59 straipsnio 2 dalis). Paprastai tokiais lemtingais gyvenimo veiksniais gali būti sunki asmens materialinė padėtis dėl nedarbo, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga, įtempta situacija šeimoje ar darbe, asmens neįgalumas, kt. Būtent šios susiklosčiusios objektyvios sąlygos, turėjusios tiesioginę įtaką kaltininko apsisprendimui nusikalsti, leidžia teismui manyti, jog jei tokių sąlygų nebūtų buvę, asmuo nusikalstamos veikos nebūtų padaręs, o tai jau savaime parodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei. Vis dėlto tais atvejais, kai viena ar kelios iš minėtų sąlygų kyla dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo, kt.), dėl to kilęs jo apsisprendimas padaryti nusikalstamą veiką negali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe. Nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, kad A. O. nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant, ar kaltininko materialinė padėtis laikytina sunkia, be kitų aplinkybių, svarbios ir šioje byloje teismų nustatytos ir įvertintos aplinkybės, rodančios, kad A. O. yra darbingo amžiaus, turintis vidurinį išsilavinimą, neturintis sveikatos problemų, galintis dirbti ir gauti legalias pajamas.

22Kolegija pabrėžia, jog net ir esant BK 62 straipsnyje numatytoms sąlygoms teismas gali netaikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir neskirti švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės, jei jis laiko, kad, sekant iš bausmės paskirtimi, švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai. Kasatorius šioje byloje padarė tyčinius baigtus nusikaltimus, BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta veika priskiriama prie sunkių savanaudiškų nusikaltimų, nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti, A. O. stengėsi išvengti nusikalstamų veikų atskleidimo bei sulaikymo (išmetė žinomai netikrus dokumentus).

23BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Šioje byloje abiejų instancijų teismai tinkamai įvertino nustatytų aplinkybių visumą ir, byloje nesant jokių išimtinių nuteistajam A. O. palankių aplinkybių, pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis gerokai mažesnis, nei BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

24Kolegija laiko, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir vienintelė atitinka bausmės paskirtį. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui.

25Dėl skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

26Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad bausmė nuteistajam paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

27BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje teigiama, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Kasatorius nepagrįstai skunde teigia, kad apygardos teismas pažeidė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme taisykles ir bylos nepatikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimų aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7–85/2011). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinio teismo teisėjų kolegija pakankamai išsamiai nutartyje pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo teiginių ir argumentų. Nutarties motyvuose aiškiai išdėstyta, kodėl apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms dėl bausmės rūšies ir jos dydžio. Įstatyminio pagrindo pakeisti apygardos teismo nutartį nėra.

28Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad A. O. kasacinis skundas nepagrįstas – teismų sprendimai teisėti, todėl juos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Atmesti nuteistojo A. O. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 4. Teisėjų kolegija... 5. A. O. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu... 6. Jis taip pat nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 19 d., apie 15 val.,... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. O. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 8. Kasatorius nurodo, kad teismai, skirdami jam bausmę pagal BK 178 straipsnio 3... 9. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo,... 10. Pasak kasatoriaus, BK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos apeliacinės... 11. Kartu kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis... 12. Atsiliepimu į nuteistojo A. O. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 13. Prokuroro manymu, nuteistajam A. O. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirta... 14. Kartu prokuroras mano, kad šioje byloje nėra nustatyta visų BK 62 straipsnio... 15. Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai dėl neišsamaus nuteistojo... 16. Dėl BK 62 straipsnio 2, 3 dalių taikymo ir paskirtos bausmės... 17. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai nuteistajam A. O.... 18. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio... 19. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos... 20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad taikyti šias nuostatas A. O. nėra... 21. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės,... 22. Kolegija pabrėžia, jog net ir esant BK 62 straipsnyje numatytoms sąlygoms... 23. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje... 24. Kolegija laiko, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis laisvės atėmimo bausmė... 25. Dėl skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais... 26. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teismas... 27. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 28. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad A. O. kasacinis skundas... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Atmesti nuteistojo A. O. kasacinį skundą....