Byla 2-14-239/2012

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė, sekretoriaujant Ingai Bakšaitei, dalyvaujant ieškovui N. Ž. ir jo atstovui advokatui Pranui Makauskui, atsakovui V. K. ir jo atstovei advokatei Irenai Slavinskaitei, atsakovių D. Č. ir E. Š. atstovui advokatui Nerijui Stukui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Vasilijui Gerasimovui, vertėjai Olgai Boguševičienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Ž. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. K., D. Č., E. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, notarėms Dalytei Marijai Uldukienei ir Jūratei Klepackienei dėl sprendimo dalies panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo ir servituto nustatymo ir pagal atsakovės E. Š. priešieškinį ieškovui N. Ž., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, notarėms Dalytei Marijai Uldukienei ir Jūratei Klepackienei dėl gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir teisinės registracijos duomenų pakeitimo ir

Nustatė

3ieškovas, patikslinęs reikalavimus (t. 3, b. l. 35-42), prašo:

  1. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-12-30 sprendimą Nr. 79-3883 atkurti nuosavybės teises V. K. į 3,63 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), dalyje dėl 2774 m2 ploto žemės sklypo dalies, kuri 2010-06-01 žemės sklypo plane, parengtame UAB „Ernika“, pažymėta skaičiais 18, 19, 22, 23;
  2. pripažinti niekine ir negaliojančia 1999-08-31 žemės sklypo, kurio bendras plotas – 3,63 ha, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1167, sudarytą tarp atsakovų V. K. ir D. Č., dalyje dėl 2774 m2 ploto žemės sklypo dalies, kuri 2010-06-01 žemės sklypo plane, parengtame UAB „Ernika“, pažymėta skaičiais 18, 19, 22, 23;
  3. pripažinti niekine ir negaliojančia 2003-07-10 žemės sklypo, kurio bendras plotas – 3,63 ha, unikalus numeris ( - ), esančio Bagdononių k., Trakų r. sav., pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JK-3002, sudarytą tarp atsakovių D. Č. ir E. Š., dalyje dėl 2774 m2 ploto žemės sklypo dalies, kuri 2010-06-01 žemės sklypo plane, parengtame UAB „Ernika“, pažymėta skaičiais 18, 19, 22, 23;
  4. taikyti restituciją natūra:

4- įpareigoti atsakovę E. Š. grąžinti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypo, kurio bendras plotas – 3,63 ha, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), dalį, tai yra 2774 m2 ploto žemės sklypo dalį, kuri 2010-06-01 žemės sklypo plane, parengtame UAB „Ernika“, pažymėta skaičiais 18, 19, 22, 23;

5- įpareigoti atsakovę D. Č. grąžinti atsakovei E. Š. 3515 Lt;

6- įpareigoti atsakovą V. K. grąžinti atsakovei D. Č. 1070 Lt;

  1. pripažinti galiojančia žemės sklypo, kurio bendras plotas - 2774 m2, ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir Trakų rajono valdybos, ir patvirtinti ieškovo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio bendras plotas - 2774 m2 ir kuris 2010-06-01 žemės sklypo plane, parengtame UAB „Ernika“, pažymėtas skaičiais 18, 19, 22, 23;
  2. nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę neterminuotai ir neatlygintinai bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku netrukdomai naudotis atsakovei E. Š. priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), dalimi, kurios bendras plotas 1086 m2 ir kuri 2010-06-01 žemės sklypo plane, parengtame UAB „Ernika“, pažymėta skaičiais 20, 37, 38, 21 (tarnaujantysis daiktas), eiti ir važiuoti transporto priemonėms tam, kad būtų galima tinkamai naudotis viešpataujančiaisiais daiktais, tai yra 2774 m2 ploto žemės sklypo dalimi, kuri 2010-06-01 žemės sklypo plane, parengtame UAB „Ernika“, pažymėta skaičiais 18, 19, 22, 23, ir joje esančiais pastatais – gyvenamuoju namu, unikalus numeris ( - ), ūkio pastatu, unikalus numeris ( - ), ūkio pastatu, unikalus numeris ( - ), kiemo rūsiu, unikalus numeris ( - ), ūkio pastatu, unikalus numeris ( - );
  3. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį bei jame išdėstytus argumentus. Paaiškino, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) 1997-12-30 priėmė sprendimą Nr. 79-3883 (toliau tekste – Ginčo sprendimas), kuriuo atsakovui V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,63 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ). Anot ieškovo, atsakovui nuosavybės teisės į visą aukščiau nurodytą žemės sklypą buvo atkurtos neteisėtai ir nepagrįstai. Vilniaus apskrities viršininko administracija, priimdama Ginčo sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad Ginčo sprendimo priėmimo metu aukščiau nurodytame žemės sklype stovėjo ieškovui nuosavybės teise priklausantys ir jo vardu ūkinėse knygose įregistruoti gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (1A1/m, 1I1/m, 2I1m, 3I1/m, 4I1/m). Pagal tuo metu galiojusią tvarką „Raudonosios žvaigždės“ kolūkio visuotiniame narių susirinkime, kuris įvyko 1987-11-06, buvo nutarta leisti ieškovui pirkti iš atsakovo V. K. sodybą ( - ) ir išskirti 0,15 ha sodybinį sklypą. Tuometinės Lietuvos TSR Trakų rajono Semeliškių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1987-11-25 nusprendė patvirtinti aukščiau nurodytą „Raudonosios žvaigždės“ kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo 1987-11-06 nutarimą. Šių sprendimų pagrindu 1987-12-08 ieškovas ir atsakovas V. K. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovas V. K. parduoda ieškovui medinį gyvenamąjį namą, turintį 29 m2 gyvenamojo ploto, esantį ( - ). Ieškovas pagal aukščiau nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą kartu su ūkiniais pastatais. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad sutartis per 3 mėnesius turi būti užregistruota Trakų rajono Semeliškių apylinkės Liaudies deputatų tarybos (LDT) Vykdomajame komitete. Ieškovas nustatytu terminu atliko nurodytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos notarės Dalytės Marijos Uldukienės, teisinę registraciją ir sutartį įregistravo Semeliškių apylinkės savivaldybėje (ūkinėje knygoje Nr. 18, asmeninėje sąskaitoje Nr. 706). Ūkinėje knygoje buvo įregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai statiniai. Ieškovas ir jo atstovas taip pat paaiškino, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakingi darbuotojai, atlikdami žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje, neįvertino to fakto, kad ginčo žemės sklype, esančiame ( - ), faktiškai stovi pastatai, nenustatė, kas yra šių pastatų savininkas. Ieškovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas V. K. 1996-08-27 pateikė prašymą Trakų rajono Semeliškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai, prašydamas suteikti jam 3,63 ha žemės sklypą privačiam ūkiui steigti. Šiame prašyme atsakovas sąmoningai klaidingai nurodė, kad žemės sklype jis turi namą ir planuoja statyti tvartą. Ta aplinkybė, jog pageidaujamame įsigyti nuosavybėn žemės sklype yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, neabejotinai buvo žinoma atsakovui, kuris pats asmeniškai su ieškovu derėjosi, susitarė, sudarė 1987-12-08 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo atstovas pažymėjo, jog žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje 1996-09-18 akte taip pat sąmoningai klaidingai nurodyta, kad žemės sklype Nr. 176 objektų, kuriais užimta žemė, nėra. Pastatai, kuriuos ieškovas įgijo nuosavybėn 1987-12-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, neabejotinai turėjo būti pastebėti (matomi) 1996-09-18 atliekant žemės sklypo ribų parodymą ir jų paženklinimą vietoje. Ieškovas ir jo atstovas taip pat pažymėjo, jog, Vilniaus apskrities viršininko administracijai (tuo metu – Trakų rajono Semeliškių apylinkės Agrarinės reformos tarnybai) 1996-1997 metais sprendžiant atsakovo nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, turėjo būti žinomas faktas, jog ginčo žemės sklype stovi ieškovui priklausantys pastatai. Ieškovas 1992-04-01 buvo pateikęs prašymą Trakų rajono Semeliškių apylinkės Agrarinės reformos tarnybai dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šiame prašyme ieškovas buvo nurodęs, kad ginčo žemės sklypas yra užimtas namų valda ir prašė šį žemės sklypą perleisti jo nuosavybėn. Nurodyto prašymo pagrindu ieškovui buvo suformuotas 0,2784 ha ploto žemės sklypas, už kurį jis sumokėjo 1992-08-04 mokėjimo pranešime ir 1992-12-12 žemės sklypo įkainojimo akte nurodytą pinigų sumą, tai yra 1384 rublius.

8Ieškovas ir jo atstovas taip pat paaiškino, jog atsakovas V. K. 1999-08-31 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-1167 ginčo žemės sklypą pardavė atsakovei D. Č. Pastaroji 2003-07-10 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JK-3002 ginčo žemės sklypą pardavė atsakovei E. Š. Panaikinus Ginčo sprendimą ieškovo prašomoje panaikinti dalyje, kartu turi būti panaikinti ir vėlesni žemės sklypo dalies perleidimo sandoriai. Atsakovas V. K., nebūdamas teisėtu 2774 m2 ploto žemės sklypo dalies savininku, neturėjo teisės šios žemės sklypo dalies parduoti atsakovei D. Č., o pastaroji – atsakovei E. Š. Atsižvelgiant į tai, naikintinos abi aukščiau nurodytos pirkimo-pardavimo sutartys dalyse dėl 2774 m2 ploto žemės sklypo dalies perleidimo. Panaikinus aukščiau nurodytus sandorius ieškovo prašomose panaikinti dalyse, nagrinėjamoje byloje taikytina restitucija natūra.

9Ieškovas ir jo atstovas taip pat paaiškino, jog ieškovas, atsižvelgdamas į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, 1992-04-01 pateikė prašymą Trakų rajono Semeliškių apylinkės Agrarinei reformos tarnybai, kad būtų parduotas žemės sklypas, kurį užima privati namų valda. Agrarinės reformos specialistas J. T. 1992-08-04 paruošė namų valdos prie pirktų statinių planą (brėžinį) ir suformavo 2784 m2 ploto žemės sklypą. Nurodytas žemės sklypas buvo įkainotas 1384 rubliais. Pagal Trakų miesto (valdybos) 1992-08-04 mokėjimo pranešimą ieškovas sumokėjo 1384 rublius už žemės sklypą ir 300 rublių valstybinį mokestį. Trakų rajono Semeliškių apylinkės Liaudies deputatų taryba 1993-12-17 posėdyje svarstė piliečių prašymus dėl žemės sklypų suteikimo. Liaudies deputatų taryba 1993-12-17 sprendimu patvirtino gyventojų asmeninio ūkio žemę pagal priedėlį. Šiame priedėlyje nurodyta, kad ieškovui yra skiriamas 0,27 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Anot ieškovo, faktiškai buvo atlikti visi veiksmai (gautas ieškovo prašymas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypas buvo suformuotas, įkainotas, ieškovas sumokėjo žemės sklypo pirkimo-pardavimo kainą ir panašiai), reikalingi tikslu sudaryti 2784 m2 ploto žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau, Trakų rajono valdybai vilkinant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą, ši sutartis nebuvo sudaryta.

10Ieškovas ir jo atstovas taip pat paaiškino, jog šiuo metu neturi galimybės prieiti ir privažiuoti prie jam priklausančių pastatų ir jais naudotis pagal paskirtį. Pripažinus ieškovui nuosavybės teisę į 2774 m2 ploto žemės sklypą, jis taip pat neturėtų faktinės galimybės tinkamai ir normaliomis sąnaudomis naudotis (prieiti, privažiuoti) jam priskirtu žemės sklypu.

11Atsakovas V. K. su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas neneigia aplinkybės, jog 1987-12-08 pardavė ieškovui medinį gyvenamąjį namą. Atsakovas ir jo atstovė paaiškino, jog gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis nustatytu terminu nebuvo įregistruota Trakų rajono Semeliškių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Iš įrašo, esančioje nurodytoje sutartyje, matyti, jog sutartis buvo įregistruota ne anksčiau kaip 1990 metais, kadangi įrašą padarė apylinkės savivaldybės viršaičio pavaduotoja, o ne vykdomojo komiteto darbuotojas. Sutarties įregistravimo terminas buvo praleistas, todėl laikytina, kad sutartis yra negaliojanti. Atsakovas ir jo atstovė pažymėjo, jog ieškovo argumentą, kad Ginčo sprendimo priėmimo metu ginčo žemės sklype stovėjo ieškovui priklausantys pastatai, paneigia byloje esantis 1996-09-18 žemės sklypo ribų paženklinimo vietoje aktas, kuriame expressis verbis nurodyta, jog ginčo žemės sklype jokių objektų nėra. Gyvenamasis namas ir kiti pastatai, kuriuos ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo iš atsakovo, buvo nugriauti 1991 metų pabaigoje. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, jog jis nusipirko 2774 m2 namų valdos žemės sklypą ( - ). Ieškovas nepateikė teismui Trakų rajono valdybos leidimo, patvirtinančio, jog jam buvo leista nusipirkti nurodytą žemės sklypą, iš ko spręstina, jog toks leidimas jam apskritai nebuvo duotas.

12Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, jog žemės sklypo, į kurį ieškovas prašo pripažinti jo nuosavybės teisę, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakingų darbuotojų bei Trakų rajono valdybos neveikimo ir vilkinimo. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog iš prieštaringų bylos duomenų matyti, jog, ženklinant ginčo žemės sklypo ribas vietovėje, atsakovas V. K. neinformavo inžinieriaus, kad pastatas, esantis ginčo žemės sklype, priklauso kitam asmeniui, o ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į pastatą. Ieškovo argumentai apie tai, kokius veiksmus turėjo atlikti atitinkami Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojai, vertintini kritiškai, kadangi tuo metu toks klausimas nebuvo išsamiai reglamentuotas. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Trakų rajono valdyba leidimą ieškovui įsigyti namų valdos žemės sklypą patvirtino potvarkiu. Ieškovas nepateikė tuo metu būtinų pateikti dokumentų, todėl atitinkami veiksmai dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo nebuvo atliekami. Tokios situacijos priežastis – ieškovo neveikimas, o ne valstybės institucijų kaltė. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas nagrinėjamu atveju prašo panaikinti Ginčo sprendimo dalį bei nustatyti kelio servitutą. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju gali būti patenkintas tik vienas iš aukščiau nurodytų ieškovo reikalavimų.

13Atsakovės D. Č. ir E. Š. į teismo posėdžius, paskirtus nagrinėjamoje byloje, neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką joms buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

14Atsakovių atstovas paaiškino, jog atsakovės su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovių atstovas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, jog Ginčo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog Ginčo žemės sklype jokių pastatų nėra. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys. Atsakovių atstovas paaiškino, jog atsakovės yra sąžiningos įgijėjos, jos nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovo pretenzijas. Jeigu nagrinėjamoje byloje ir būtų konstatuotas ieškovo reikalavimo pagrįstumas, restitucija negali būti taikoma. Šalių nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ginčo objekto išreikalavimas iš atsakovės E. Š. galimas tik daiktinės teisės normų pagrindu. Atsakovių atstovas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka. Į nagrinėjamą bylą yra pateiktos ūkinių knygų kopijos ir jose yra atlikti kažkokie įrašai, susiję su ieškovu, tačiau nėra aišku, kas ir kada atliko įrašus. Atsakovių atstovas taip pat paaiškino, jog atsakovė E. Š. apie ieškovo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį sužinojo šios bylos nagrinėjimo metu, tiksliau – 2008 metais, kai gavo ieškinį, todėl bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas priešieškinio reikalavimams pareikšti nėra praleistas. Atsakovių atstovas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju daug abejonių kelia ieškovo į bylą pateikti dokumentai, kuriais pastarasis įrodinėja tą aplinkybę, jog jis tinkamai įgyvendino teisės aktų nustatytus reikalavimus dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Be to, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti vietos savivaldos sprendimas (leidimas) įsigyti valstybinės žemės sklypą. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jam buvo leista įsigyti valstybinės žemės sklypą.

15Atsakovių atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip paaiškino ieškovas, jis dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo kreipėsi 1992 metais. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas jau 1993 metais turėjo suvokti, kad procesas nepavyko, kadangi valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kaip žinia, tuo metu galiojusioje CK redakcijoje buvo nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia pareikšti. Atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovo reikalavimą dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia šiuo savarankišku pagrindu. Atsakovių atstovas taip pat pažymėjo, jog Ginčo sprendimas - individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai gali būti ginčijami per vieną mėnesį. Ieškovas paaiškino, jog jis 2004 metų rudenį sužinojo, kad ginčo žemės sklypą įsigijo atsakovė E. Š. Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005-02-03 pateikė ieškovo atstovui Ginčo sprendimą, vadinasi, 2005 metais ieškovas ne tik sužinojo tą aplinkybę, jog ginčo žemės sklypą įgijo atsakovė, bet ir susipažino su Ginčo sprendimu, tuo tarpu į teismą ieškovas kreipėsi tik 2008 metais. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl Ginčo sprendimo dalies panaikinimo pareikšti. Atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti nurodytą reikalavimą šiuo savarankišku pagrindu.

16Atsakovė E. Š. nagrinėjamoje byloje pareiškė priešieškinį (t. 4, b. l. 72-76), kuriuo prašo:

  1. pripažinti negaliojančia 1987-12-08 gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2158, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo V. K.;
  2. pripažinti, jog ieškovo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), ir pastatus, unikalūs numeriai ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), pasibaigė išnykus nurodytiems nekilnojamiesiems daiktams;
  3. pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, išregistruojant iš Nekilnojamojo turto registro gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), ir pastatus, unikalūs numeriai ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), bei ieškovo nuosavybės teisę į juos.

17Atsakovės atstovas palaikė priešieškinį ir paaiškino, jog ieškovo į bylą pateikti archyviniai dokumentai nepatvirtina fakto, kad gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo V. K., buvo įregistruota nustatytu terminu. Į nagrinėjamą bylą pateiktame ūkinės knygos žinių lape apie ieškovo ūkį nėra nurodyta tiksli data, kada yra įregistruoti duomenų apie ūkio savininką pakeitimai. Nurodytame ūkinės knygos žinių lape yra speciali dokumento grafa, tačiau joje jokie įrašai nuo 1986-01-01 nebuvo daryti. Be to, ieškovo į bylą pateiktoje sutarties kopijoje, neva patvirtinančioje, kad jis tinkamai įvykdė sandorio formai keliamą reikalavimą (įregistravimą), nurodytas netinkamas sandorį užregistravęs subjektas – Semeliškių apylinkės savivaldybė. Atsakovės atstovas akcentavo, kad nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvos TSR teritorija buvo skirstoma į šiuos administracinius vienetus: rajonus ir apylinkes. Esminiai Lietuvos TSR (vėliau – Lietuvos Respublikos) administracinio suskirstymo pakeitimai nebuvo atlikti iki pat 1994 metų. 1994 m. liepos 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas ir tik jam įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorija buvo suskirstyta į apskritis ir savivaldybes. Nurodytas faktas inter alia patvirtina, kad ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravo vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Atsižvelgiant į antspaudą, esantį sutarties antroje pusėje, galima spręsti, kad sutartis buvo įregistruota ne anksčiau kaip 1994 metais. Ieškovas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimą įrodinėja išimtinai archyvinių dokumentų duomenimis. Daugelyje jų nėra oficialiems dokumentams būtinų rekvizitų – datų, asmenų, sudariusių dokumentus ir atlikusių juose pakeitimus, vardų, pavardžių, užimamų pareigų. Atsakovės atstovės manymu, nurodyta aplinkybė suponuoja faktą, jog teismui pateikti archyviniai dokumentai negali būti laikomi pakankamais ir patikimais įrodymais, pagrindžiančiais pirkimo-pardavimo sutarties tinkamą įregistravimą vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog, pripažinus sandorį negaliojančiu, yra taikomas restitucijos institutas. Anot atsakovės atstovo, iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju restitucija natūra negali būti taikoma, kadangi dabartinė ginčo žemės sklypo savininkė atsakovė E. Š. laikytina sąžininga ginčo žemės sklypo, kartu ir jame buvusio gyvenamojo namo, įgijėja. Be to, gyvenamasis namas nėra išlikęs, tai yra jis žuvęs, todėl negali būti grąžinamas. Atsakovės atstovo manymu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas apskritai netaikyti restitucijos. Atsakovas V. K., parduodamas ginčo gyvenamąjį namą, veikė sąžiningai ir atliko visus nuo jo valios priklausančius veiksmus, būtinus gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Tai, kad gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka, nėra atsakovo kaltė. Ieškovas privalėjo rūpintis aukščiau nurodytos sąlygos tinkamu įvykdymu. Ieškovas, neįregistravęs pirkimo-pardavimo sutarties įstatymo nustatyta tvarka, veikė savo rizika ir prisiėmė dėl to galinčius atsirasti nuostolius. Atsakovės atstovas taip pat paaiškino, jog ieškovas, neįregistravęs ginčo sutarties vietiniame Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete, neįgijo nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog vienas iš nuosavybės teisės praradimo pagrindų – daikto išnykimas (žuvimas). Anot atsakovės atstovo, byloje buvo nustatyta, jog ginčo gyvenamasis namas neegzistuoja nuo 1991 metų. Esant tokioms aplinkybėms, ginčo gyvenamasis namas ir ūkio pastatai bei ieškovo nuosavybės teisė į juos turi būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

18Ieškovas su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas ir jo atstovas į priešieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia inter alia atsikirto tais argumentais, kuriais įrodinėjo tą aplinkybę, jog ieškovas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį įregistravo įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas ir jo atstovas taip pat pažymėjo, jog ginčo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumui esminę reikšmę turi terminas, per kurį turėjo būti užregistruota sutartis atitinkamoje institucijoje, o ne tuo metu galiojęs valstybės teritorijos administracinis suskirstymas. Ginčo pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota Trakų rajono Semeliškių apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomajame komitete, ant sutarties yra uždėtas Lietuvos TSR Trakų ir Semeliškių apylinkės Liaudies deputatų tarybos antspaudas.

19Ieškovas ir jo atstovas taip pat paaiškino, jog antstolio Donato Kisieliaus 2011-05-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog šiuo metu žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų mūriniai pamatai, taip pat akmenimis grįstas kiemo rūsys. Į bylą pateikta ginčo žemės sklypo kadastro žemėlapio ištrauka, kurios pagrindas yra 1996 metų bei 2006 metų ortofotonuotraukos, patvirtina, kad visą laikotarpį ginčo žemės sklype faktiškai buvo ieškovo nuosavybės teise valdomi statiniai. Nurodytą aplinkybę taip pat patvirtina UAB „Ernika“ pateikti ginčo sklype esančių statinių (pamatų) koordinačių skaičiavimai.

20Ieškovas ir jo atstovas taip pat pažymėjo, jog atsakovė nepagrįstai nurodo, kad, neva išnykus gyvenamajam namui ir ūkiniams pastatams, yra pagrindas pasibaigti šių statinių nuosavybės teisei ir jie turi būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įstatyme numatytų pagrindų pripažinti ieškovo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius ( - ), pasibaigimą ir Nekilnojamojo turto registre išregistruoti duomenis apie šiuos pastatus. Nenuginčijus ginčo pirkimo-pardavimo sutarties ir kitų dokumentų, kurių pagrindu buvo atlikta gyvenamojo namo ir pastatų, esančių ( - ), registracija, nėra pagrindo pripažinti, kad pasibaigė ieškovo nuosavybės teisė į ginčo statinius. Ieškovas ir jo atstovas taip pat pažymėjo, jog į bylą pateikti statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių) registracijos ir kadastrinių matavimų dokumentai patvirtina faktą, jog ginčo statiniai visą laiką egzistavo ir egzistuoja iki šiol.

21Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, jog, atsižvelgiant į ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą, atsakovui V. K. ieškinio senaties terminas ginčyti ieškovo nuosavybės teisę į ginčo statinius pasibaigė 2000-12-30. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį visiems priešieškinio reikalavimams ir atmesti priešieškinį šiuo savarankišku pagrindu.

22Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarės Dalytė Marija Uldukienė ir Jūratė Klepackienė į teismo posėdžius, paskirtus nagrinėjamoje byloje, neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tretiesiems asmenims buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Tretieji asmenys atsiliepimų į pareikštus patikslintą ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

23Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

24Kaip žinia, ieškinio (priešieškinio) pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo (atsakovo) prerogatyva. Ieškinio (priešieškinio) reikalavimai (dalykas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, tai yra byla nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

25Vienas iš pamatinių civilinio proceso principų yra rungimosi principas, kurio esmė yra ta, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio (priešieškinio) patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

26Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra konstatavęs, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

28Dėl 1987-12-08 pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo.

29Bylos duomenys (t. 1, b. l. 8; t. 2, b. l. 6; t. 3, b. l. 144, 146, 158) patvirtina, jog ieškovas ir atsakovas V. K. 1987-12-08 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2158 (toliau tekste – Ginčo sutartis), pagal kurią atsakovas perleido, o ieškovas įsigijo gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas – 29 m2, esantį ( - ).

30Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovas įregistravo Ginčo sutartį įstatymo nustatyta tvarka.

31Pagal 1964 metų redakcijos CK 255 straipsnio 1 dalį gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Pagal to paties straipsnio 2 dalį aukščiau nurodytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Pažymėtina, jog 1964 metų redakcijos CK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata nurodyta ir Ginčo sutartyje, patvirtintoje notarės Dalytės Marijos Uldukienės, kur expressis verbis nustatyta, jog Ginčo sutartis per 3 mėnesius turi būti užregistruota Trakų rajono Semeliškių apylinkės Liaudies deputatų tarybos (LDT) Vykdomajame komitete. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog Ginčo sutartis turėjo būti įregistruota nurodytoje įstaigoje iki 1988 m. kovo 8 d.

32Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos aspektu esminę reikšmę turi ta aplinkybė, ar Ginčo sutartis buvo/ nebuvo įregistruota aukščiau nurodytoje įstaigoje nustatytu terminu, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, tokios sutarties neįregistravimas 1964 metų redakcijos CK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu ir tvarka per se lemia sutarties negaliojimą.

33Ieškovas aplinkybę, jog Ginčo sutartis buvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka, įrodinėja į nagrinėjamą bylą pateiktais Semeliškių seniūnijos 1986-1990 m. ūkinės knygos Nr. 18 asmeninės sąskaitos Nr. 706 duomenimis (t. 2, b. l. 7-8; t. 3, b. l. 153-154; t. 4, b. l. 9-10). Anot atsakovų ir jų atstovų, nurodyti duomenys nepatvirtina tos aplinkybės, jog Ginčo sutartis buvo įregistruota būtent iki 1988 m. kovo 8 d.

34Byloje ginčo dėl to, kad Semeliškių seniūnijos 1986-1990 m. ūkinės knygos Nr. 18 asmeninės sąskaitos Nr. 706 duomenys patvirtina tą aplinkybę, jog Ginčo sutartis buvo įregistruota Trakų rajono Semeliškių apylinkės Liaudies deputatų tarybos (LDT) Vykdomajame komitete, nėra. Byloje ginčas kilo dėl nurodytos sutarties įregistravimo termino.

35Teismo posėdžio, įvykusio 2012-02-15, metu liudytoja apklausta J. P. parodė, jog ji atliko ginčo įrašą ūkinėje knygoje Nr. 18, asmeninėje sąskaitoje Nr. 706, patvirtinantį Ginčo sutarties įregistravimą. Nurodytos liudytojos parodymai patvirtina, jog ji ginčo laikotarpiu dirbo Semeliškių apylinkės Vykdomojo komiteto sekretore. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir kiti bylos duomenys – Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012-02-23 pranešimas Nr. AP3-719 (t. 5, b. l. 115), Elektrėnų savivaldybės administracijos Semeliškių seniūnijos 2011-12-06 pranešimas Nr. 29S-80. Aukščiau nurodytos liudytojos parodymų visetas (t. 5, b. l. 108-110) patvirtina Ginčo sutarties įregistravimą įstatymo nustatytu terminu. Pastaroji parodė, jog ginčo duomenyse nėra nurodyta data, kada buvo padarytas įregistravimo įrašas, kadangi nebuvo reikalaujama nurodyti šiuos duomenis. Pastaroji taip pat parodė, jog tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pateikęs Ginčo sutartį įregistruoti praėjus įstatymo nustatytam terminui, ji būtų atsisakiusi įregistruoti Ginčo sutartį. Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog aukščiau nurodytą liudytoją ir šalis sietų asmeniniai tarpusavio santykiai, nenustatyta ir kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog nurodyta liudytoja gali būti šališka ir suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi. Byloje duomenų, paneigiančių aukščiau nurodytus liudytojos parodymus, nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė E. Š., nagrinėjamoje byloje priešieškiniu pareiškusi reikalavimą pripažinti Ginčo sutartį negaliojančia. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog teismui nėra pagrindo netikėti ar abejoti teismo posėdyje liudytoja apklaustos J. P. parodymais. Pastarosios parodymus nagrinėjamos bylos aspektu teismas laiko patikimu įrodymu.

36Esant aukščiau nurodytoms, bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog byloje esantys įrodymai - Semeliškių seniūnijos 1986-1990 m. ūkinės knygos Nr. 18 asmeninės sąskaitos Nr. 706 duomenys, teismo posėdyje liudytoja apklaustos J. P. parodymai – patvirtina tą aplinkybę, jog Ginčo sutartis buvo įregistruota 1964 metų redakcijos CK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu ir tvarka.

37Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog atsakovė E. Š. neįrodė priešieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, tai yra neįrodė, jog nagrinėjamu atveju Ginčo sutartis buvo įregistruota praleidus įstatymo nustatytą terminą.

38Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog Ginčo sutartis yra galiojanti, o atsakovės E. Š. priešieškinio reikalavimas dėl Ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas ir atmestinas.

39Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo.

40Bylos duomenys (t. 1, b. l. 37; t. 3, b. l. 32) patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-12-30 sprendimu Nr. 79-3883 (toliau tekste – Ginčo sprendimas) atsakovui V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisėmis valdytą 3,63 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (toliau tekste – Ginčo žemės sklypas). Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog atsakovas nuosavybės teisę į Ginčo žemės sklypą įregistravo 1998 m. vasario 19 d.

41Ieškovas Ginčo sprendimą ginčija dalyje dėl 2774 m2 ploto žemės sklypo dalies, kuri 2010-06-01 žemės sklypo plane, parengtame UAB „Ernika“ (t. 3, b. l. 77; t. 4, b. l. 130), pažymėta skaičiais 18, 19, 22, 23 (toliau tekste – Ginčo žemės sklypo dalis), teigdamas, jog atsakovui negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į Ginčo žemės sklypo dalį, kadangi pastaroji Ginčo sprendimo priėmimo metu buvo užimta ieškovui priklausančiais pastatais.

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2010 pagal ieškovo kasacinį skundą dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos nagrinėjamoje byloje priimtų procesinių sprendimų (t. 2, b. l. 162-168), pabrėžė, jog nekilnojamojo turto restituciją reglamentuojančios 1997 m. liepos l d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos turi būti įgyvendinamos sistemiškai taikant kitas žemės reformą, žemės privatizavimą reglamentuojančias teisės normas, nurodyto restitucijos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, atsižvelgus į pasikeitusias istorines, socialines, ekonomines aplinkybes valstybėje, nuosavybės teisės asmenims atkuriamos laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant viešąjį interesą bei kitų asmenų teises bei teisėtus interesus. Restitucijos įstatymo paskirtis – ne tik reglamentuoti nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, bet ir siekti sklandaus žemės reformos valstybėje įgyvendinimo, suderinant pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą bei kitų teisėtai įgijusių žemės sklypus asmenų interesus, taip siekiant Žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje įvardytų tikslų: žemės perleidimo piliečių nuosavybėn, grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant žemę neatlygintinai nuosavybėn, parduodant valstybinę žemę, teisinių ir ekonominių prielaidų sudarymo žemės rinkos liberalizavimui, rinkos plėtojimui asmenims, turintiems teisę disponuoti žeme. Šioje teisės normoje įtvirtintas socialinio teisingumo siekis privatizuojant valstybinę žemę reiškia ir asmenų teisėtų interesų į privatizuojamo žemės sklypo derinimą kartu su kitais asmenimis, įstatymų nustatyta tvarka pretenduojančiais įgyti konkretų žemės sklypą. Pagal 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemė iš pretendentams atkurti nuosavybės teises išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal nurodyto įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje pagal įstatymus yra užimta inter alia namų valdų (sodybų) sklypų. Šių sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Atkūrimo įstatymo 12 ir 16 straipsniuose imperatyvia forma apibrėžtas nekilnojamasis turtas, į kurį nuosavybės teisė natūra neatkuriama, o kuris iš asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teisę, išperkamas įstatyme nustatytais būdais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apibrėžtas nekilnojamasis turtas turėjo būti valstybės išperkamas nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pretendentas nori atkurti nuosavybės teisę į šį turtą – natūra ar kitokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/1999).

43Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos aspektu esminę reikšmę turi ta aplinkybė, ar Ginčo sprendimo priėmimo metu Ginčo žemės sklypo dalis buvo/ nebuvo užimta ieškovui priklausančiais pastatais, kadangi nuo to priklauso Ginčijamo sprendimo teisėtumas.

44Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą – ieškovo ir jo atstovo paaiškinimus, atsakovo V. K. ir jo atstovės paaiškinimus, atsakovių D. Č. ir E. Š. atstovo paaiškinimus, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo paaiškinimus, subjektyvios prigimties ir turinio įrodymus - teismo posėdyje liudytojais apklaustų I. S., V. B., O. P., J. D., O. D., J. T., A. D., N. R., H. Z. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus – namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis (t. 1, b. l. 10-19; t. 3, b. l. 48-75; t. 4, b. l. 114-127), Ginčo žemės sklypo abriso kopiją (t. 1, b. l. 39), Ginčo žemės sklypo plano kopiją (t. 1, b. l. 40, 71, 108, 109), antstolio Gražvydo Mickaus 2008-03-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 120-08-24 kopiją (t. 1, b. l. 62-63) bei jo priedų – nuotraukų – kopijas (t. 1, b. l. 64-68), Ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenis (t. 1, b. l. 110-119), Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2004-09-20 pažymos Nr. 71 kopiją (t. 1, b. l. 155; t. 2, b. l. 135), techninės dokumentacijos duomenis (t. 2, b. l. 10-13, 14), nuosavybės teisių atkūrimo į Ginčo žemės sklypą bylos duomenis (t. 3, b. l. 32), 1998-2002 metų namų ūkio knygos Nr. 706 duomenis (t. 3, b. l. 45-46), ištraukos iš Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3243-79 patvirtinto Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plano kopiją (t. 3, b. l. 47), 2010-06-01 Ginčo žemės sklypo plano, parengto UAB „Ernika“, kopiją, Ginčo pastatų kadastro ir registro dokumentų bylos duomenis (t. 3, b. l. 144, 158), antstolio Donato Kisieliaus 2011-05-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/11/9 (t. 4, b. l. 107-113), kadastro žemėlapio ištraukas, parengtas pagal 1996 metų orfotonuotraukas (t. 5, b. l. 28, 64, 65), iš kurių aiškiai matyti, jog Ginčo žemės sklypas 1996 metais buvo užimtas pastatais, UAB „Ernika“ parengtą medžiagą dėl pamatų išdėstymo Ginčo žemės sklype (t. 5, b. l. 68-74) – daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina esant faktą, jog Ginčo sprendimo priėmimo metu Ginčo žemės sklypo dalis buvo užimta ieškovui priklausančiais pastatais, nei faktą, jog Ginčo sprendimo priėmimo metu Ginčo žemės sklypo dalis nebuvo užimta ieškovui priklausančiais pastatais.

45Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovui nuosavybės teisės į Ginčo žemės sklypo dalį buvo atkurtos neteisėtai, tai yra pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 ir 16 straipsniuose įtvirtintas imperatyviąsias nuostatas.

46Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovo reikalavimas dėl Ginčo sprendimo dalies panaikinimo yra pagrįstas ir tenkintinas, Ginčo sprendimas naikintinas ta apimtimi, kuria atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į Ginčo žemės sklypo dalį.

47Dėl ieškinio senaties reikalavimui dėl Sprendimo dalies panaikinimo pareikšti.

48Atsakovių D. Č. ir E. Š. atstovas pažymėjo, jog Ginčo sprendimas - individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai gali būti ginčijami per vieną mėnesį. Ieškovas paaiškino, jog jis 2004 metų rudenį sužinojo, kad ginčo žemės sklypą įsigijo atsakovė E. Š. Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005-02-03 pateikė ieškovo atstovui Ginčo sprendimą, vadinasi, 2005 metais ieškovas ne tik sužinojo tą aplinkybę, jog ginčo žemės sklypą įgijo atsakovė, bet ir susipažino su Ginčo sprendimu, tuo tarpu į teismą ieškovas kreipėsi tik 2008 metais. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl Ginčo sprendimo dalies panaikinimo pareikšti. Atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti nurodytą reikalavimą šiuo savarankišku pagrindu.

49Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovas paaiškino, jog jis tik 2004 metais sužinojo apie Ginčo sprendimą. Nurodyta aplinkybė byloje nėra ginčijama.

50Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė vieną administracinio teisinio pobūdžio, o visus kitus – civilinio teisinio pobūdžio reikalavimus. Akivaizdu, jog visi ieškovo pareikšti reikalavimai yra neatsiejamai susiję. Pažymėtina, jog šalių ginčas yra civilinis ginčas, pagrindinis byloje pareikštas reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl, esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog visiems ieškovo pareikštiems reikalavimams taikytini ieškinio senaties terminai, reglamentuojami atitinkamų civilinės teisės normų.

51Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tą aplinkybę, jog ieškovas apie Ginčo sprendimą sužinojo tik 2004 metais, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl Sprendimo dalies panaikinimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) nėra praleistas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog atsakovių reikalavimas taikyti ieškinio senatį nurodytam reikalavimui yra nepagrįstas ir atmestinas.

52Dėl Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių dalių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.

53Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 1999-08-31 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-1167 (t. 1, b. l. 25) atsakovas V. K. perleido, o atsakovė D. Č. įgijo Ginčo žemės sklypą; 2003-07-10 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JK-3002 (t. 1, b. l. 26) atsakovė D. Č. perleido, o atsakovė E. Š. įgijo Ginčo žemės sklypą.

54Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pažymėtina, jog pagal CK pirmosios knygos nuostatas niekiniu sandoriu laikytinas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), viešajai tvarkai prieštaraujantis sandoris, gerai moralei prieštaraujantis sandoris (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) bei tik dėl akių sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

55Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, konstatuoja, jog nurodytos pirkimo-pardavimo sutartys neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, be kita ko, tai nėra tik dėl akių sudarytos sutartys. Kaip žinia, niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog kitais pagrindais ieškovas Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių neginčija, todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimai dėl Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių dalių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis yra nepagrįsti ir atmestini.

56Dėl restitucijos taikymo.

57Ieškovas, vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje byloje atsakovų atžvilgiu prašė taikyti restituciją.

58CK 1.80 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, jog, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Ieškovas nagrinėjamu atveju prašė taikyti restituciją būtent natūra.

59Bylos nagrinėjimo metu konstatavus, jog Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys yra galiojančios, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių šalių atžvilgiu taikyti restituciją (tarp atsakovo V. K. ir atsakovės D. Č.; atsakovės D. Č. ir atsakovės E. Š.).

60Pažymėtina, jog ieškovas, reikalaudamas, kad Ginčo žemės sklypo dalis būtų grąžinta valstybei, prašo taikyti ne vindikaciją, o restituciją. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Ginčo žemės sklypo, inter alia ir Ginčo žemės sklypo dalies, savininkė šiuo metu yra atsakovė E. Š. Pažymėtina, jog valstybės ir atsakovės E. Š. nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus ne restitucijos, o vindikacijos institutas.

61Vindikaciją reglamentuoja CK 4.96 straipsnis. Pagal nurodyto straipsnio antrąją dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Iš nurodytos teisės normos išplaukia, jog nekilnojamasis daiktas, kuris buvo atlygintino sandorio dalykas, gali būti išreikalautas tik dvejais atvejais: pirma, iš sąžiningo įgijėjo, jeigu savininkas daiktą yra praradęs dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, antra, iš nesąžiningo įgijėjo.

62Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje Ginčo sklypo dalis galėtų būti išreikalauta tik tuo atveju, jeigu atsakovė E. Š., įgydama Ginčo žemės sklypą, inter alia Ginčo žemės sklypo dalį, buvo nesąžininga, tai yra žinojo ar turėjo žinoti, jog Ginčo žemės sklypo dalis negalėjo būti perleista jos nuosavybėn.

63Kaip žinia, civilinė teisė preziumuoja, jog civilinių teisinių santykių dalyviai yra sąžiningi, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai yra priešingai, tai yra, kai preziumuojamas civilinių teisinių santykių dalyvių nesąžiningumas (CK 6.67 straipsnis). Paneigti civilinio teisinio santykio dalyvio sąžiningumą tenka tai šaliai, kuri teigia, jog atitinkama šalis buvo nesąžininga.

64Teismas konstatuoja, jog byloje duomenų, paneigiančių atsakovės E. Š. sąžiningumą, nėra, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas, kuriam, vadovaujantis onus probandi taisykle, tenka pareiga pateikti tokius duomenis.

65Bylos duomenys (t. 1, b. l. 59-61) patvirtina, jog ieškovo nuosavybės teisė į pastatus, esančius ( - ), įregistruota 2004 m. rugsėjo 30 d. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė E. Š. Ginčo žemės sklypą įgijo pagal 2003-07-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JK-3002, bylos duomenys (t. 1, b. l. 29-31) patvirtina, jog atsakovės nuosavybės teisė į Ginčo žemės sklypą įregistruota 2003 m. liepos 23 d. Esant nurodytoms, bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovė E. Š. nežinojo ir neturėjo žinoti, kad atsakovė D. Č. neturėjo teisės perleisti Ginčo žemės sklypo dalį E. Š. nuosavybėn.

66Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Ginčo žemės sklypo dalis negali būti išreikalauta iš atsakovės E. Š.

67Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra nepagrįstas ir atmestinas.

68Dėl Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia.

69Bylos duomenys (t. 1, b. l. 16) patvirtina, jog ieškovas 1992-04-01 kreipėsi į Trakų rajono Semeliškių apylinkės agrarinės reformos tarnybą, prašydamas parduoti jam namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ).

70Sklypų valstybinėje žemėje formavimo ir pardavimo sutarčių dėl valstybinės žemės sudarymą ginčo laiku reglamentavo 1991 m. liepos 25 d. priimtas Žemės reformos įstatymas. Ginčo laikui aktualios Žemės reformos įstatymo redakcijos (galiojo nuo 1991 m. rugpjūčio 31 d. iki 1995 m. birželio 13 d.) (toliau tekste – ŽRĮ) 6 straipsnio 3 dalis nustatė, kad žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. ŽRĮ 18 straipsnis nustatė prašymų žemei gauti pateikimo ir svarstymo tvarką, tai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti žemės ūkinei ar kitai veiklai, prašymus turėjo pateikti vietos apylinkės, kurioje yra sklypas, agrarinės reformos tarnybai.

71Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (galiojo nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 27 d.) (toliau tekste – Taisyklės) reglamentavo tvarką, kaip įgyvendinama asmens teisė į naudojamos žemės privatizavimą. Taisyklių 6 punktas numatė, kad, gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį įpareigota surašyti sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindinti su šiais dokumentais pirkėją. Pagal Taisyklių 8 punktą, supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Potvarkyje turi būti nurodyta: parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis; sklypo kaina; nuosavybės teisės apribojimai, suderinti su pirkėju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte ir asmuo, įgaliotas miesto (rajono) valdybos vardu pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Taisyklių 9.1 ir 9.2 punktus miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką ir įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo (Taisyklių 9 punktas). Pagal Taisyklių 10 punktą pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Taisyklės nustatė imperatyvą, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią (Taisyklių 10 punktas).

72Pagal 1964 m. redakcijos CK 58 straipsnio 5 dalį, jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia.

73Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl Taisyklių, nurodė, kad, įvertinus teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad valstybės, veikiančios per atstovus – miestų ar rajonų valdybas, valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, išreiškiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu. Dėl to, tik esant tokiam individualiam teisės aktui, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties šalies – valstybės – valia sudaryti tokią sutartį, ir tik tuomet kitai susitariančiai šaliai, vykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus, o valstybei, veikiančiai per atstovus, vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsirastų teisė, remiantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, susiformavusiems teisiniams santykiams reguliuoti taikytina Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu, reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-356/2007).

74Byloje nesant duomenų, jog valstybei atstovaujantis savivaldybės administravimo subjektas individualiu teisės aktu (potvarkiu ar kitos formos teisės aktu) būtų patvirtinęs leidimą ieškovui įsigyti jam skirtą namų valdos žemės sklypą, nei dokumentų projektų, pagal teisės aktus reikalaujamų parengti iki leidimo pirkti žemę patvirtinimo potvarkiu, parengimas, nei faktinis mokėjimų už žemę priėmimas nėra reikšmingas įrodomasis faktas CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-356/200)).

75Sisteminis aukščiau nurodytų teisės normų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog būtina sąlyga namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui pagal ginčo laiko teisinį reguliavimą buvo miesto (rajono) valdybos potvarkis.

76Teismas pažymi, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad Trakų rajono savivaldybės vykdomoji institucija ieškovo atžvilgiu priėmė potvarkį, kuriuo patvirtinama vienos iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties šalies – valstybės – valia sudaryti nurodytą sutartį, nėra. Bylos duomenys (t. 3, b. l. 125-126; t. 4, b. l. 6, 7, 38, 97, 143, 144) patvirtina, jog ieškovo namų valdos žemės sklypo privatizavimo bylos nėra.

77Teismas, vertindamas ginčo situaciją, pažymi, jog nagrinėjamu atveju buvo atlikti tam tikri veiksmai, numatyti Taisyklėse, tačiau, pastebėtina, pastarieji atlikti nesilaikant nustatytos tvarkos: atkreiptinas dėmesys į tai, jog žemės sklypo įkainojimo aktas buvo surašytas 1992 m. gruodžio 12 d. (t. 1, b. l. 18; t. 2, b. l. 15), o mokėjimo pranešimas – 1992 m. rugpjūčio 4 d. (t. 1, b. l. 17; t. 2, b. l. 15), kai pagal Taisykles pirmiausia turėjo būti surašytas įkainojimo aktas bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, apie kurį byloje duomenų apskritai nėra.

78Aukščiau nurodyti bylos duomenys patvirtina tą aplinkybę, jog tiek ieškovas, tiek valstybė atliko tam tikrus veiksmus, sietinus su tikslu sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina esant faktą, jog valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo valios ir veiksmų trūkumų, nei faktą, jog valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl valstybės vengimo ją sudaryti. Teismo įsitikinimu, tuo atveju, jeigu ieškovas, kurį teismas laiko pakankamai rūpestingu, atidžiu ir apdairiu asmeniu, būtų atlikęs visus privalomus, nuo jo valios priklausančius veiksmus, ginčo situacijoje jis būtų elgęsis kitaip: pakankamai rūpestingas, atidus ir apdairus asmuo, sumokėjęs atitinkamą pinigų sumą už siekiamą įsigyti žemės sklypą bei atlikęs kitus nuo jo valios priklausančius, teisės aktuose nustatytus veiksmus, ir, kaip teigia ieškovas ir jo atstovas, valstybei (jos atitinkamai institucijai) vengiant sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, aktyviais veiksmais siektų įgyvendinti savo teisę į valstybinės žemės įsigijimą asmeninėn nuosavybėn, valstybės (jos institucijų) neveikimą ginčytų, pasinaudodamas teisės aktuose įtvirtintomis priemonėmis. Pažymėtina, jog ŽRĮ 19 straipsnis numatė skundų dėl agrarinės reformos organų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, kuria ieškovas nepasinaudojo. Ginčo laiku galiojusios CPK redakcijos 241 skirsnyje buvo numatyta galimybė skųsti teismui valstybinės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtus veiksmus, inter alia ir neveikimą, kuria ieškovas taip pat nepasinaudojo. Nagrinėjamu atveju ieškovas, 1992 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjęs mokėjimo pranešime nurodytas pinigų sumas (t. 2, b. l. 15), nuo nurodytos datos iki pat 2004 m. spalio 18 d. neatliko jokių aktyvių veiksmų, susijusių su teisės į valstybinės žemės įsigijimą asmeninėn nuosavybėn įgyvendinimu, nesidomėjo proceso eiga. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš esmės negalėjo paaiškinti, kodėl tokį ilgą laiko tarpą jis neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nukreipti į valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, nesidomėjo proceso eiga. Ieškovas paaiškino, jog, sumokėjęs mokėjimo pranešime nurodytas pinigų sumas, laikė, kad yra Ginčo žemės sklypo dalies savininkas. Teismo įsitikinimu, ieškovas, kaip pakankamai rūpestingas, atidus ir apdairus asmuo, suprato ir žinojo, jog tam, kad jo asmeninėn nuosavybėn pereitų valstybinės žemės sklypas, turi būti pasirašyta ir patvirtinta notarine forma valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.

79Aukščiau nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, jog valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo valios ir veiksmų trūkumų.

80Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti galiojančia 1964 m. redakcijos CK 58 straipsnio 5 dalies prasme.

81Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia yra nepagrįstas ir atmestinas.

82Dėl ieškinio senaties reikalavimui dėl Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia pareikšti.

83Atsakovių D. Č. ir E. Š. atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip paaiškino ieškovas, jis dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo kreipėsi 1992 metais. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas jau 1993 metais turėjo suvokti, kad procesas nepavyko, kadangi Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kaip žinia, tuo metu galiojusioje CK redakcijoje buvo nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia pareikšti. Atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovo reikalavimą dėl Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia šiuo savarankišku pagrindu.

84Pagal 1964 m. redakcijos CK 84 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas – 3 (trys) metai. 1964 m. redakcijos CK 86 straipsnyje nustatyta, jog ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

85Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas 1992 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjo mokėjimo pranešime nurodytas pinigų sumas. Esant tokiai aplinkybei, sutiktina su atsakovių D. Č. ir E. Š. atstovo argumentu ir pripažintina, jog ieškovas, praėjus tam tikram laiko tarpui nuo tos dienos, kada pastarasis sumokėjo valstybinės žemės sklypo kainą, turėjo žinoti ir suprasti, kad valstybinės žemės sklypo įsigijimo ieškovo asmeninėn nuosavybėn procesas neįvyko, nes, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

86Sprendžiant ieškinio senaties termino eigos pradžios klausimą, pažymėtina, jog iš bylos duomenų negalima identifikuoti tikslaus momento, kada ieškovas turėjo sužinoti apie galimą savo teisės pažeidimą. Minėta, jog ieškovas paaiškino, jog, sumokėjęs mokėjimo pranešime nurodytą valstybinės žemės sklypo kainą, laikė, kad yra Ginčo žemės sklypo dalies savininkas. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog ieškovas, kaip pakankamai rūpestingas, atidus ir apdairus asmuo, per 1 (vienerių) metų laikotarpį turėjo sužinoti ir suprasti galimą savo teisės pažeidimą, tai yra Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą.

87Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškinio senaties termino pradžia - 1993 m. rugpjūčio 4 d. Nuo nurodyto momento ieškovas įgijo teisę ginti savo galimai pažeistas teises pareiškiant ieškinį teisme.

88Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo teisė pareikšti reikalavimą dėl Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia pasibaigė 1996 m. rugpjūčio 4 d. Bylos duomenys (t. 1, b. l. 1) patvirtina, jog ieškovas ieškinį, kurio vienas iš reikalavimų – pripažinti galiojančia Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, teisme pareiškė 2008 m. kovo 5 d.

89Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (1964 m. redakcijos CK 83 straipsnio 1 dalis). Ieškininės senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti (1964 m. redakcijos CK 90 straipsnio 1 dalis).

90Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia pareikšti pasibaigė iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo momento.

91Atsakovės D. Č. ir E. Š. prašo taikyti ieškinio senatį aukščiau nurodytam ieškinio reikalavimui.

92Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, esant aukščiau nurodytam atsakovių prašymui, nagrinėjamu atveju taikytina ieškinio senatis ir ieškovo reikalavimas dėl Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia atmestinas ir šiuo savarankišku pagrindu.

93Dėl kelio servituto nustatymo.

94Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę neterminuotai ir neatlygintinai bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku netrukdomai naudotis atsakovei E. Š. priklausančio žemės sklypo dalimi, kurios bendras plotas 1086 m2 ir kuri 2010-06-01 žemės sklypo plane, parengtame UAB „Ernika“, pažymėta skaičiais 20, 37, 38, 21 (tarnaujantysis daiktas), eiti ir važiuoti transporto priemonėms tam, kad būtų galima tinkamai naudotis viešpataujančiaisiais daiktais, tai yra Ginčo žemės sklypo dalimi ir joje esančiais pastatais.

95Nagrinėjamoje byloje atmetus ieškovo reikalavimą dėl Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo dalyje dėl Ginčo žemės sklypo dalies, kaip viešpataujančiojo daikto, tinkamo naudojimo yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi ieškovas nėra nurodyto daikto savininkas.

96Kaip žinia, įstatymas nustato specifinę servitutų įtvirtinimo bei jų pažymėjimo tvarką nekilnojamojo turto dokumentuose. Pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Servitutas, kaip daiktinė teisė, yra registruojamas Nekilnojamojo turto registre.

97Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Nustatant servitutą, turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ir patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai –nekilnojamojo turto kadastro objektai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Pažymėtina, jog ginčą tarp šalių dėl servituto nustatymo žemės sklype išsprendus teismo sprendimu, turi būti įmanoma šio sprendimo pagrindu atlikti daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą registravimą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 11, 12, 15 straipsniai).

98Kelio servitutas – tai teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). Kelio servituto tikslas – užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą, tiksliau - sudaryti galimybę į jį be kliūčių patekti per tarnaujantįjį daiktą. Kita vertus, kelio servituto paskirtis lemia tai, jog jis nustatomas ne visam tarnaujančiajam daiktui, o tik tai jo daliai, per kurią eina kelias, kuriuo netrukdomai patenkama į viešpataujantįjį daiktą. Įvertinus aukščiau pateiktą kelio servituto sampratos aiškinimą bei atsižvelgiant į tai, jog civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, kuris suponuoja, kad ieškinio dalyką bei jį pagrindžiančius įrodymus turi nurodyti ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4, 3 punktai), darytina išvada, jog ieškovas, reikalaujantis nustatyti kelio servitutą, turi nurodyti ne tik jo apimtį (ar tai kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, ar (ir) suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, ar (ir) suteikiantis teisę varyti galvijus), bet ir nurodyti tikslius kelio, kuriam nustatytinas servitutas, kadastrinius ar kitus duomenis, leidžiančius nustatyti tikslią tarnaujančiojo sklypo dalį, kuria eina kelias, taip pat pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Priešingu atveju, tai yra ieškovui nepateikus aukščiau nurodytų duomenų ir (ar) įrodymų, būtų akivaizdžiai pažeidžiama tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų protinga interesų pusiausvyra. Viešpataujančiojo daikto savininkas įgytų teisę savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į tarnaujančiojo daikto savininko poreikius, spręsti, per kurią tarnaujančiojo daikto vietą turi eiti kelias, kuriam nustatytas servitutas. Tokiu būdu tarnaujančiojo daikto savininkas negalėtų racionaliai planuoti nekliudomo naudojimosi savo nuosavybe ir būtų visiškai priklausomas nuo viešpataujančiojo daikto savininko norų.

99Ieškovas nagrinėjamoje byloje pateikė teismui 2010-06-01 Ginčo žemės sklypo planą, parengtą UAB „Ernika“ (t. 3, b. l. 77; t. 4, b. l. 130) (toliau tekste – Planas).

100Teismas, įvertinęs Planą, daro išvadą, jog iš Plano nėra aiškūs prašomo nustatyti kelio servituto ilgis, plotis, tiksli ribojimų lokalizacija bei konfigūracija, be to, Planas nebuvo pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos tikslu suderinti ir, kaip matyti iš Plano, pastarasis nėra suderintas nurodytoje institucijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog Planas neatitinka jam keliamų reikalavimų.

101Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nepateikė išsamaus ir tikslaus plano (schemos) dėl servituto nustatymo Ginčo žemės sklype, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo yra nepagrįstas ir atmestinas.

102Dėl ieškovo nuosavybės teisės į pastatus pasibaigimo.

103Atsakovė E. Š. priešieškiniu prašo pripažinti, jog ieškovo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), ir pastatus, unikalūs numeriai ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) (toliau tekste – Ginčo statiniai), pasibaigė išnykus Ginčo statiniams.

104Atsakovė ir jos atstovas aukščiau nurodytą priešieškinio reikalavimą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose nagrinėjamoje byloje, nustatyta, kad Ginčo gyvenamasis namas neegzistuoja nuo 1991 metų.

105Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismas nėra saistomas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, kadangi, pirma, nurodytus procesinius sprendimus panaikino kasacinės instancijos teismas, antra, kasacinės instancijos teismui perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, į nagrinėjamą bylą buvo pateikti nauji įrodymai, kurių nebuvo bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme.

106Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenų visetą – Planą, antstolio Donato Kisieliaus 2011-05-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/11/9, UAB „Ernika“ parengtą medžiagą dėl pamatų išdėstymo Ginčo žemės sklype, daro išvadą, jog Ginčo statiniai nėra žuvę (išnykę).

107Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovės E. Š. priešieškinio reikalavimas dėl ieškovo nuosavybės teisės į Ginčo statinius pripažinimo pasibaigusia išnykus Ginčo statiniams yra nepagrįstas ir atmestinas.

108Dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų panaikinimo.

109Atsakovė E. Š. priešieškiniu prašo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, išregistruojant iš Nekilnojamojo turto registro Ginčo statinius bei ieškovo nuosavybės teisę į juos.

110CK 4.262 straipsnyje numatyta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, pagal kurį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip žinia, teisiniai (juridiniai) faktai Nekilnojamojo turto registre registruojami tam tikrų dokumentų pagrindu (CK 4.255 straipsnis).

111Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog į Ginčo pastatus 2004 m. rugsėjo 30 d. buvo įregistruota ieškovo nuosavybės teisė. Įregistravimo pagrindas – 1987-12-08 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2158 ir 2004-09-20 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. 71.

112Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo (titulo) ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kita), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).

113Nekilnojamasis turtas ir daiktinės teisės į jį registruojami viešajame registre pagal turto statusą (teisiškai reikšmingus duomenis) ir daiktinių teisių atsiradimą patvirtinančius dokumentus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Viešojo registro įrašai gali būti panaikinti tik pripažinus negaliojančiais (neteisėtais) dokumentus, pagal kuriuos jie padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).

114Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai apie ieškovo nuosavybės teisę į Ginčo statinius galėtų būti panaikinti tik pripažinus negaliojančia Ginčo pirkimo-pardavimo sutartį bei panaikinus 2004-09-20 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. 71.

115Nagrinėjamoje byloje atsakovė ginčijo Ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau bylos nagrinėjimo metu konstatuota, jog pastaroji yra galiojanti, bei pripažinta, jog priešieškinio reikalavimas dėl Ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėtina, jog atsakovė nagrinėjamoje byloje neginčijo 2004-09-20 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. 71. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie ieškovo nuosavybės teisę į Ginčo statinius yra teisingi ir išsamūs.

116Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovės E. Š. priešieškinio reikalavimas dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

117Dėl ieškinio senaties priešieškinio reikalavimams pareikšti.

118Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, jog, atsižvelgiant į Ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą, atsakovui V. K. ieškinio senaties terminas ginčyti ieškovo nuosavybės teisę į Ginčo statinius pasibaigė 2000-12-30. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį visiems priešieškinio reikalavimams ir atmesti priešieškinį šiuo savarankišku pagrindu.

119Atsakovės E. Š. atstovas, atsikirsdamas į aukščiau nurodytus ieškovo ir jo atstovo paaiškinimus, paaiškino, jog atsakovė apie ieškovo sudarytą Ginčo pirkimo-pardavimo sutartį sužinojo šios bylos nagrinėjimo metu, tiksliau – 2008 metais, kai gavo ieškinį, todėl bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas priešieškinio reikalavimams pareikšti nėra praleistas.

120Teismas kritiškai vertina ir atmeta aukščiau nurodytus ieškovo ir jo atstovo paaiškinimus, jog ieškinio senaties terminas priešieškinio reikalavimams pareikšti pasibaigė 2000 m. gruodžio 30 d. Kaip žinia, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog byloje nepaneigta ta aplinkybė, jog atsakovė apie Ginčo pirkimo-pardavimo sutartį sužinojo 2008 metais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, priešieškinio reikalavimui dėl Ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti nėra praleistas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovo nuosavybės teisė į Ginčo pastatus buvo įregistruota 2004 m. rugsėjo 30 d. Esant tokiai aplinkybei, nepriklausomai nuo to, kada atsakovė turėjo sužinoti ar sužinojo apie ieškovo nuosavybės teisės į Ginčo statinius įregistravimą, akivaizdu, jog bendrasis ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, priešieškinio reikalavimams dėl ieškovo nuosavybės teisės į Ginčo statinius pripažinimo pasibaigusia išnykus Ginčo statiniams bei Nekilnojamojo turto registro duomenų panaikinimo pareikšti nėra praleistas.

121Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį priešieškinio reikalavimams yra nepagrįstas ir atmestinas.

122Apibendrinant motyvuojamojoje sprendimo dalyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, o priešieškinis yra nepagrįstas ir atmestinas.

123Visi kiti šalių ir jų atstovų paaiškinimai, byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.

124Dėl bylinėjimosi išlaidų.

125Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 20 procentų (atmestų ieškinio reikalavimų dalis – 80 procentų), atmestų priešieškinio reikalavimų dalis – 100 procentų.

126Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovo nagrinėjamoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų bendra suma – 42643,71 Lt (751,47 Lt žyminis mokestis + 41902,24 Lt išlaidos už advokato pagalbą); atsakovo V. K. nagrinėjamoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų bendra suma – 2000,00 Lt (išlaidos už advokatės pagalbą); atsakovės E. Š. nagrinėjamoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų bendra suma – 6104,00 Lt (274,00 Lt žyminis mokestis ir 5830,00 Lt išlaidos už advokato pagalbą).

127Teismo įsitikinimu, nagrinėjamos bylos aspektu būtina įvertinti išlaidų už advokato pagalbą pagrįstumą.

128Dėl ieškovo išlaidų už advokato pagalbą pagrįstumo.

129CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – Rekomendacijos).

130Rekomendacijų bendrųjų nuostatų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti inter alia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius.

131Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau tekste – MMA). Už ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA (bylos nagrinėjimo metu 1 MMA yra 800,00 Lt) (Rekomendacijų 8.2 punktas), už kasacinį skundą – 3,5 MMA (Rekomendacijų 8.12 punktas), už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,5 MMA (Rekomendacijų 8.15 punktas), už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą – 0,12 MMA (Rekomendacijų 8.16 punktas), už kiekvieną uklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,012 MMA (Rekomendacijų 8.17 punktas), už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA (Rekomendacijų 8.18 punktas). Rekomendacijų 3 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, iš šalies priteisiamos tik tuo atveju, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.

132Teismas, įvertinęs ieškovo atstovo į bylą pateiktą prašymą, kuriame išdėstyti išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (t. 5, b. l. 77-78), atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas Rekomendacijų nuostatas, konstatuoja, jog ieškovo prašomų priteisti išlaidų už advokato pagalbą suma neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų.

133Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, įvertinus ieškovo atstovo paruoštų procesinių dokumentų pobūdį bei jų skaičių, teismo posėdžių bendrą trukmę, tą aplinkybę, jog į ieškovo prašomas priteisti išlaidas už advokato pagalbą yra įtrauktos advokato kelionės išlaidos, kurios nagrinėjamu atveju neatlygintinos, į aukščiau išdėstytus, Rekomendacijų 8 punkte nurodytus teisinių paslaugų maksimalius dydžius, nustatytina, jog priteistina ieškovo išlaidų už advokato pagalbą suma (iki bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) – 20951,12 Lt.

134Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

135Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip: ieškovui iš atsakovo V. K. priteistina 1085,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės D. Č. - 1085,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos - 1085,13 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovui V. K. iš ieškovo priteistina 1600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius atsakovui V. K. ir ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, pripažintina, jog atsakovui V. K. iš ieškovo priteistina 514,87 Lt bylinėjimosi išlaidų.

136Ieškovo ir atsakovės E. Š. tarpusavio bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip: ieškovui iš atsakovės E. Š. priteistina 11560,69 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovei E. Š. iš ieškovo priteistina 4883,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius ieškovui ir atsakovei E. Š. priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, pripažintina, jog ieškovui iš atsakovės E. Š. priteistina 6677,49 Lt bylinėjimosi išlaidų.

137Bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas lygiomis dalimis paskirsto visoms šalims, tai yra iš kiekvienos šalies į valstybės biudžetą priteistina po 59,29 Lt bylinėjimosi išlaidų.

138Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos nagrinėjamoje byloje Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi (t. 3, b. l. 27-28) taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

139Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 185, 259, 260, 265, 270 str. str., teismas

Nutarė

140ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

141Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-12-30 sprendimą Nr. 79-3883 atkurti nuosavybės teises V. K. į 3,63 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), dalyje dėl 2774 m2 ploto žemės sklypo dalies, kuri 2010-06-01 žemės sklypo plane, parengtame UAB „Ernika“, pažymėta skaičiais 18, 19, 22, 23.

142Kitose dalyse ieškinį atmesti.

143Priteisti iš D. Č. 1085,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš E. Š. 6677,49 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1085,13 Lt bylinėjimosi išlaidų N. Ž.

144Priteisti iš N. Ž. 514,87 Lt bylinėjimosi išlaidų V. K.

145Priteisti iš N. Ž. 59,29 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš V. K. 59,29 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš D. Č. 59,29 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš E. Š. 59,29 Lt bylinėjimosi išlaidų ir iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 59,29 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

146Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – E. Š. priklausančio nekilnojamojo turto – 2784 m2 dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas – 3,5690 ha, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), areštą.

147Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Ž.... 3. ieškovas, patikslinęs reikalavimus (t. 3, b. l. 35-42), prašo:
    4. - įpareigoti atsakovę E. Š. grąžinti atsakovui Nacionalinei žemės... 5. - įpareigoti atsakovę D. Č. grąžinti atsakovei E. Š. 3515 Lt;... 6. - įpareigoti atsakovą V. K. grąžinti atsakovei D. Č. 1070 Lt; 7. Ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį bei jame išdėstytus argumentus.... 8. Ieškovas ir jo atstovas taip pat paaiškino, jog atsakovas V. K. 1999-08-31... 9. Ieškovas ir jo atstovas taip pat paaiškino, jog ieškovas, atsižvelgdamas į... 10. Ieškovas ir jo atstovas taip pat paaiškino, jog šiuo metu neturi galimybės... 11. Atsakovas V. K. su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip... 12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 13. Atsakovės D. Č. ir E. Š. į teismo posėdžius, paskirtus nagrinėjamoje... 14. Atsakovių atstovas paaiškino, jog atsakovės su patikslintu ieškiniu... 15. Atsakovių atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip paaiškino ieškovas,... 16. Atsakovė E. Š. nagrinėjamoje byloje pareiškė priešieškinį (t. 4, b. l.... 17. Atsakovės atstovas palaikė priešieškinį ir paaiškino, jog ieškovo į... 18. Ieškovas su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.... 19. Ieškovas ir jo atstovas taip pat paaiškino, jog antstolio Donato Kisieliaus... 20. Ieškovas ir jo atstovas taip pat pažymėjo, jog atsakovė nepagrįstai... 21. Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, jog, atsižvelgiant į ginčo... 22. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarės... 23. Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.... 24. Kaip žinia, ieškinio (priešieškinio) pagrindo ir dalyko suformulavimas yra... 25. Vienas iš pamatinių civilinio proceso principų yra rungimosi principas,... 26. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra konstatavęs, kad... 28. Dėl 1987-12-08 pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo.... 29. Bylos duomenys (t. 1, b. l. 8; t. 2, b. l. 6; t. 3, b. l. 144, 146, 158)... 30. Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovas įregistravo Ginčo sutartį... 31. Pagal 1964 metų redakcijos CK 255 straipsnio 1 dalį gyvenamojo namo (arba jo... 32. Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos aspektu esminę reikšmę turi ta... 33. Ieškovas aplinkybę, jog Ginčo sutartis buvo įregistruota įstatymo... 34. Byloje ginčo dėl to, kad Semeliškių seniūnijos 1986-1990 m. ūkinės... 35. Teismo posėdžio, įvykusio 2012-02-15, metu liudytoja apklausta J. P.... 36. Esant aukščiau nurodytoms, bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms,... 37. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog atsakovė... 38. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog Ginčo sutartis yra... 39. Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies... 40. Bylos duomenys (t. 1, b. l. 37; t. 3, b. l. 32) patvirtina, kad Vilniaus... 41. Ieškovas Ginčo sprendimą ginčija dalyje dėl 2774 m2 ploto žemės sklypo... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje... 43. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamos... 44. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą –... 45. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovui... 46. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog... 47. Dėl ieškinio senaties reikalavimui dėl Sprendimo dalies panaikinimo... 48. Atsakovių D. Č. ir E. Š. atstovas pažymėjo, jog Ginčo sprendimas -... 49. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo... 50. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė vieną administracinio teisinio... 51. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tą aplinkybę, jog... 52. Dėl Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių dalių pripažinimo... 53. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 1999-08-31 žemės sklypo... 54. Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis,... 55. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas Ginčo žemės sklypo... 56. Dėl restitucijos taikymo.... 57. Ieškovas, vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje byloje... 58. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, jog, kai sandoris negalioja,... 59. Bylos nagrinėjimo metu konstatavus, jog Ginčo žemės sklypo... 60. Pažymėtina, jog ieškovas, reikalaudamas, kad Ginčo žemės sklypo dalis... 61. Vindikaciją reglamentuoja CK 4.96 straipsnis. Pagal nurodyto straipsnio... 62. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamoje... 63. Kaip žinia, civilinė teisė preziumuoja, jog civilinių teisinių santykių... 64. Teismas konstatuoja, jog byloje duomenų, paneigiančių atsakovės E. Š.... 65. Bylos duomenys (t. 1, b. l. 59-61) patvirtina, jog ieškovo nuosavybės teisė... 66. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu... 67. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovo... 68. Dėl Ginčo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo... 69. Bylos duomenys (t. 1, b. l. 16) patvirtina, jog ieškovas 1992-04-01 kreipėsi... 70. Sklypų valstybinėje žemėje formavimo ir pardavimo sutarčių dėl... 71. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89... 72. Pagal 1964 m. redakcijos CK 58 straipsnio 5 dalį, jeigu viena iš šalių... 73. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl Taisyklių, nurodė, kad,... 74. Byloje nesant duomenų, jog valstybei atstovaujantis savivaldybės... 75. Sisteminis aukščiau nurodytų teisės normų ir Lietuvos Aukščiausiojo... 76. Teismas pažymi, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad Trakų rajono... 77. Teismas, vertindamas ginčo situaciją, pažymi, jog nagrinėjamu atveju buvo... 78. Aukščiau nurodyti bylos duomenys patvirtina tą aplinkybę, jog tiek... 79. Aukščiau nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, jog... 80. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog... 81. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo... 82. Dėl ieškinio senaties reikalavimui dėl Ginčo žemės sklypo dalies... 83. Atsakovių D. Č. ir E. Š. atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip... 84. Pagal 1964 m. redakcijos CK 84 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties... 85. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas 1992 m. rugpjūčio 4 d.... 86. Sprendžiant ieškinio senaties termino eigos pradžios klausimą,... 87. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškinio senaties... 88. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog... 89. Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę... 90. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškinio senaties... 91. Atsakovės D. Č. ir E. Š. prašo taikyti ieškinio senatį aukščiau... 92. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, esant aukščiau nurodytam... 93. Dėl kelio servituto nustatymo.... 94. Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę neterminuotai... 95. Nagrinėjamoje byloje atmetus ieškovo reikalavimą dėl Ginčo žemės sklypo... 96. Kaip žinia, įstatymas nustato specifinę servitutų įtvirtinimo bei jų... 97. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį... 98. Kelio servitutas – tai teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms... 99. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pateikė teismui 2010-06-01 Ginčo žemės... 100. Teismas, įvertinęs Planą, daro išvadą, jog iš Plano nėra aiškūs... 101. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog... 102. Dėl ieškovo nuosavybės teisės į pastatus pasibaigimo. ... 103. Atsakovė E. Š. priešieškiniu prašo pripažinti, jog ieškovo nuosavybės... 104. Atsakovė ir jos atstovas aukščiau nurodytą priešieškinio reikalavimą... 105. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismas nėra saistomas pirmosios... 106. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenų visetą – Planą, antstolio... 107. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovės E. Š.... 108. Dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų panaikinimo.... 109. Atsakovė E. Š. priešieškiniu prašo pakeisti Nekilnojamojo turto registro... 110. CK 4.262 straipsnyje numatyta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys... 111. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog į Ginčo... 112. Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie... 113. Nekilnojamasis turtas ir daiktinės teisės į jį registruojami viešajame... 114. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog Nekilnojamojo... 115. Nagrinėjamoje byloje atsakovė ginčijo Ginčo pirkimo-pardavimo sutartį,... 116. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovės E. Š.... 117. Dėl ieškinio senaties priešieškinio reikalavimams pareikšti.... 118. Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, jog, atsižvelgiant į Ginčo... 119. Atsakovės E. Š. atstovas, atsikirsdamas į aukščiau nurodytus ieškovo ir... 120. Teismas kritiškai vertina ir atmeta aukščiau nurodytus ieškovo ir jo... 121. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovo reikalavimas taikyti... 122. Apibendrinant motyvuojamojoje sprendimo dalyje išdėstytas aplinkybes,... 123. Visi kiti šalių ir jų atstovų paaiškinimai, byloje esantys ir teismo... 124. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 125. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamoje... 126. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovo nagrinėjamoje byloje patirtų... 127. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamos bylos aspektu būtina įvertinti išlaidų... 128. Dėl ieškovo išlaidų už advokato pagalbą pagrįstumo.... 129. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato ar advokato padėjėjo... 130. Rekomendacijų bendrųjų nuostatų 2 punkte numatyta, kad, nustatant... 131. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio... 132. Teismas, įvertinęs ieškovo atstovo į bylą pateiktą prašymą, kuriame... 133. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų... 134. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 135. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, šalių turėtos... 136. Ieškovo ir atsakovės E. Š. tarpusavio bylinėjimosi išlaidos paskirstomos... 137. Bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu,... 138. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos nagrinėjamoje byloje Trakų... 139. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178,... 140. ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.... 141. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-12-30... 142. Kitose dalyse ieškinį atmesti.... 143. Priteisti iš D. Č. 1085,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš E. Š. 6677,49 Lt... 144. Priteisti iš N. Ž. 514,87 Lt bylinėjimosi išlaidų V. K.... 145. Priteisti iš N. Ž. 59,29 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš V. K. 59,29 Lt... 146. Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi... 147. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...