Byla 3K-3-65/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. Ž. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V. K., D. Č., E. Š. dėl viešo administravimo subjekto sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo patvirtinimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl žemės, į kurią pretendentui atkurtos nuosavybės teisės ir kurią siekia nusipirkti žemėje esančių bei faktiškai neišlikusių statinių savininkas. Ieškovas 2008 m. kovo 5 d. kreipėsi teismą ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 79-3883, kuriuo atsakovui V. K. atkurtos nuosavybės teisės į 3,63 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dalį dėl 2784 kv. m žemės sklypo ir taikyti restituciją, grąžinant nurodyto ploto sklypą valstybei bei kompensuojant buvusiam savininkui pinigais ar natūra; 2) patvirtinti ieškovo ir atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2784 kv. m nurodyto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą pagal sudarytą 1992 m. rugpjūčio 4 d. namų valdos žemės sklypo ribų planą žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę Vilniaus apskrities viršininko administraciją suformuoti 2784 kv. m namų valdą prie ieškovui priklausančių statinių; 3) panaikinti atsakovų V. K. ir D. Č. sudarytos 3,63 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1999 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 2784 kv. m sklypo įsigijimo; 4) panaikinti atsakovių D. Č. ir E. Š. sudarytą to paties sklypo 2003 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 2784 kv. m sklypo įsigijimo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas iš atsakovo V. K. 1987 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 29 kv. m gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Sutartis įregistruota Semeliškių seniūnijos 1986–1990 metų ūkinėse knygose. Ieškovas 1992 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Trakų rajono Semeliškių apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu parduoti jam namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bet Trakų rajono savivaldybės administracija nepriėmė potvarkio dėl žemės pardavimo ieškovui, neparengtas pirkimo–pardavimo sutarties projektas, namų valdos žemės sklypas nesuformuotas, žemės sklypo įkainojimo aktas surašytas vėliau (1992 m. gruodžio 12d.), negu ieškovui išsiųstas mokėjimo pranešimas (1992 m. rugpjūčio 4 d.). Byloje kilo ginčas, kad ieškovo įsigytas namas yra neišlikęs. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. gruodžio 30 d. sprendimu atsakovui V. K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisėmis valdytą 3,63 ha ploto ginčo žemės sklypą. 1999 m. rugpjūčio 31 d. sklypas perleistas atsakovei D. Č., o 2003 m. liepos 10 d. – atsakovei E. Š..

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad būtina sąlyga pagal tuometį teisinį reguliavimą ieškovui sudaryti namų valdos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį buvo Miesto (rajono) valdybos (Trakų rajono savivaldybės administracijos) potvarkis (Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų sutekimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 8 punktas). Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas patvirtinti valstybinės 2784 kv. m žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją suformuoti namų valdą nepagrįstas, nes Trakų rajono savivaldybės vykdomoji institucija dėl ieškovo nepriėmė potvarkio įsigyti žemės sklypą, kuriuo patvirtinama vienos iš valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties šalies – valstybės – valia sudaryti tokią sutartį. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 79-3883 dėl nuosavybės teisės į 3,63 ha ploto ginčo žemės sklypą atkūrimo atsakovui V. K. dalį ir taikyti restituciją, nes nustatė, kad nuo 1991 metų ieškovui priklausančio namo realiai nebuvo (atsakovų ir liudytojų parodymai, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 1997 m. rugsėjo 27 d. atsakovui V. K. grąžinamo žemės sklypo paženklinimo vietoje abrisas). Teismas atmetė atsakovų reikalavimą taikyti ieškinio senatį.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais; papildomai konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pradavimo ir nuomos“, nes šis poįstatyminis teisės aktas ginčo teisinio santykio metu dar negaliojo. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad valstybinės žemės, reikalingos ieškovo pastatams eksploatuoti, pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta ne dėl valstybės institucijų, kurios padarė nedidelių ir neesminių pažeidimų, kaltės, bet dėl paties ieškovo neveikimo, t. y. jis nepakankamai rūpinosi teisės į pastatams eksploatuoti reikalingą žemę įgyvendinimu: neskundė valstybės institucijų veiksmų, neperdavė joms prašymo parduoti valstybinę žemę, sklypo įkainojimo akto ir mokėjimo kvitų originalų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas įvertino ieškovo intereso į žemę, reikalingą pastatams eksploatuoti, ir atsakovų interesų į žemę, pirmiausia atsiradusių nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu, pusiausvyrą ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste pirmenybę suteikė pastariesiems. Vilniaus apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui V. K. dalį; papildomai nurodė, kad sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nebuvo išlikusių ieškovo pastatų, taip pat ieškovo pastatams reikalingos žemės faktinio valdymo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismai pažeidė CPK 159 straipsnio 1 dalį, 179 straipsnį, nes nenustatė visų esminių aplinkybių, kurios yra svarbios įvertinti, teisėtai atsakovui V. K. atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą ar ne. Teismai neišreikalavo nuosavybės teisių atkūrimo bylos, todėl nesiaiškino, buvo surinkti visi duomenys apie nuosavybės teises į ginčo sklype esančius statinius, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, ar ne.
  2. Teismai nepatikrino Trakų rajono savivaldybės vykdomosios institucijos veiksmų, sprendžiant ginčo sklypo dalies (2874 kv. m) suteikimo (nesuteikimo) kasatoriui, kaip sklype esančių statinių savininkui, klausimą teisėtumo, todėl pažeidė viešąjį interesą. Taip pat teismai netinkamai aiškino Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintas Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos nuostatas, nes neišreikalavo visų dokumentų apie žemės sklypo suteikimą (nesuteikimą) kasatoriui.
  3. Teismai neišreikalavo iš Vilniaus apskrities archyvo visų dokumentų, susijusių su kasatoriaus ir atsakovo V. K. 1987 m. gruodžio 8 d. sutartimi, todėl neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tai sudaro pagrindą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, byla Nr. 3K-3-121/2009; 2009 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. V. Š., byla Nr. 3K-3-61/2009; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. R. I., byla Nr. 3K-3-375/2007, 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje B. R. personalinė įmonė ,,RBPĮ“ v. V. Gibavičienė ir kt., byla Nr. 3K-3-82/2005).
  4. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes neįvertino aplinkybės, kad ginčo sklype yra kasatoriui priklausantis gyvenamasis namas su ūkiniais statiniais. Kasatoriaus nuosavybės teisės įregistruotos ūkinėse knygose ir tai įrodo kasatoriaus nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. D. v. I. M. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-370/1999; 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. J. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-244/2001; 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. O. K., byla Nr. 3K-3-413/2003). Dėl to, kasatoriaus nuomone, teismai neturėjo pagrindo remtis tik liudytojų parodymais, kad atkuriant nuosavybės teisę atsakovui V. K. ginčo sklype nebuvo išlikusių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų.
  5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes klaidingai nurodė, kad ši norma taikoma tik tada, kai sklypu yra aktyviai naudojamasi. Kasatoriaus vertinimu, ta aplinkybė, kad jis kiekvieną dieną aktyviai nenaudojo pastatų, nereiškia, jog jis neturi teisės įsigyti, o valstybė išpirkti sklypo, reikalingo pastatams eksploatuoti, nes priešingas aiškinimas pažeidžia savininko teisių turinio sampratą. Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad jis aktyviai naudojosi namu ir statiniais, nes buvo parengtas namo projektas ir gautas statybos leidimas perstatyti namą. Taip pat kasatorius nurodo, kad ta aplinkybė, jog dalis pastatų apgriuvo, nesukelia žemėnaudos teisės panaikinimo pagrindų.
  6. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. V. M. D.–Klibavičienė, byla Nr. 3K-3-284/2004, nes pastarosios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Kasatorius mano, kad nagrinėjamoje byloje svarbu išaiškinti, kokie nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ar faktinės aplinkybės yra pagrindas valstybei išpirkti žemės sklypą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
  7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, nustatytas CPK 27 straipsnio 1 dalyje, nes šis ginčas dėl 3,63 ha ploto ir 264 tūkst. Lt vertės žemės sklypo teismingas Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino šio teisės pažeidimo, todėl pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes privalėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

10Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovės D. Č. ir E. Š. prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės. Tokia atsakovių pozicija atsiliepime grindžiama tuo, kad kasatorius prieš ieškinio pateikimą pats buvo gavęs atsakovo V. K. nuosavybės teisės atkūrimo bylos istoriją ir sprendė, kokius dokumentus teismui pateikti. Be to, byloje buvo aktyviai renkami kiti įrodymai, tiek teismas atsakovių prašymu išreikalavo kitų įrodymų, tiek kasatorius teismui pateikė papildomų įrodymų.
  2. Atsakovės laikosi nuomonės, kad kasatoriaus reikalavimas dėl atsakovo V. K. nuosavybės teisių atkūrimo iš viso byloje turėjo būti nenagrinėtas, nes jis yra išvestinis iš kito kasatoriaus reikalavimo – patvirtinti 2784 kv. m žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurį teismai atmetė. Taigi teismams pripažinus, kad kasatorius neturi nuosavybės teisės į ginčo žemę, neliko pagrindo kvestionuoti atsakovo V. K. nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Atsakovės nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad teismai turėjo ištirti Trakų rajono savivaldybės vykdomosios institucijos veiksmus, kuriais spręstas kasatoriaus prašymas dėl sklypo suteikimo. Byloje yra Trakų rajono Žemėtvarkos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad ši institucija neturi jokių dokumentų, susijusių su žemės sklypo kasatoriui formavimu. Taigi ši administracinė procedūra nebuvo pradėta, todėl nėra jokių su ja susijusių dokumentų ir nėra ko išreikalauti pagal kasatoriaus prašymą. Atsiliepime taip pat keliama abejonių, ar kasatoriaus prašymas dėl žemės sklypo pirkimo iš viso buvo pateiktas kompetentingai institucijai, nes kasatoriaus pateikti įrodymai prieštarauja vieni kitiems.
  4. Atsiliepime ginčijamas kasatoriaus argumentas dėl ūkinių knygų kopijų išreikalavimo iš Vilniaus apskrities archyvo, nes byloje pateiktas išsamus Vilniaus apskrities archyvo atsakymas apie turimus dokumentus. Taip pat kasatorius su ieškiniu pateikė kadastrinių matavimų bylos dalį, todėl galėjo pateikti, jo nuomone, visus būtinus įrodymus. Atsakovėms kelia abejonių įrašai ūkinėse knygose apie kasatoriaus nuosavybės teises, nes nenurodytos jų įrašymo datos.
  5. Teismai pagrįstai aiškino Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes nuo 1990 metų ginčo sklype nebuvo jokių kasatoriui priklausančių pastatų, jis nuo 1991 metų iki 2004 metų nesirūpino įsigyto turto būkle.
  6. Kasatoriaus argumentai dėl teisingumo taisyklių pažeidimo nepagrįsti, nes ginčijamos sklypo 2784 kv. m ploto dalies vertė neviršija 100 tūkst. Lt ribos, ją vertinant tiek pagal viešojo registro duomenis, tiek pagal UAB „In Real“ turto vertinimo ataskaitą. Be to, atsiliepime nurodoma, kad argumentais dėl teismingumo kasatorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti procesą, nes naudoja pirmosios instancijos teise nagrinėjant bylą atsakovės E. Š. pateiktus argumentus, su kuriais pats tuo metu nesutiko ir apeliacinės instancijos teisme teismingumo klausimo nekėlė.

11Teisėjų kolegija konstatuoja:

12V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13Nagrinėjamoje byloje kilo pretendento, kuriam atkurtos nuosavybės teises į žemę, ir joje esančių statinių savininko, siekiančio ginčo žemę išsipirkti, interesų santykio klausimas.

14Dėl pretendento atkurti nuosavybės teisę į žemę ir joje esančių statinių savininko teisių į tą patį žemės sklypą santykio

15Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenustatė visų aplinkybių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui V. K. procedūra ir naudojamo žemės sklypo pardavimo kasatoriui tvarkos laikymusi, kurios turi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui.

16Pabrėžtina, kad nekilnojamojo turto restituciją reglamentuojančios 1997 m. liepos l d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos turi būti įgyvendinamos sistemiškai taikant kitas žemės reformą, žemės privatizavimą reglamentuojančias teisės normas, nurodyto restitucijos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, atsižvelgus į pasikeitusias istorines, socialines, ekonomines aplinkybes valstybėje, nuosavybės teisės asmenims atkuriamos laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant viešąjį interesą bei kitų asmenų teises bei teisėtus interesus. Tokios nuostatos laikomasi kasacinio teismo praktikoje bylose, susijusiose su nuosavybės teisių atkūrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje R. J. G. v. A. S. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-1/2004; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. G. D. ir kt., byla Nr. 3K-3-414/2009).

17Restitucijos įstatymo paskirtis – ne tik reglamentuoti nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, bet ir siekti sklandaus žemės reformos valstybėje įgyvendinimo, suderinant pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą bei kitų teisėtai įgijusių žemės sklypus asmenų interesus, taip siekiant Žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje įvardytų tikslų: žemės perleidimo piliečių nuosavybėn, grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant žemę neatlygintinai nuosavybėn, parduodant valstybinę žemę, teisinių ir ekonominių prielaidų sudarymo žemės rinkos liberalizavimui, rinkos plėtojimui asmenims, turintiems teisę disponuoti žeme. Šioje teisės normoje įtvirtintas socialinio teisingumo siekis privatizuojant valstybinę žemę reiškia ir asmenų teisėtų interesų į privatizuojamo žemės sklypo derinimą kartu su kitais asmenimis, įstatymų nustatyta tvarka pretenduojančiais įgyti konkretų žemės sklypą.

18Pagal 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemė iš pretendentams atkurti nuosavybės teises išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal nurodyto įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje pagal įstatymus yra užimta inter alia namų valdų (sodybų) sklypų. Šių sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Atkūrimo įstatymo 12 ir 16 straipsniuose imperatyvia forma apibrėžtas nekilnojamasis turtas, į kurį nuosavybės teisė natūra neatkuriama, o kuris iš asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teisę, išperkamas įstatyme nustatytais būdais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apibrėžtas nekilnojamasis turtas turėjo būti valstybės išperkamas nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pretendentas nori atkurti nuosavybės teisę į šį turtą – natūra ar kitokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje P. Roževičienė v. Panevėžio miesto valdyba ir kt., byla Nr. 3K-3-384/1999).

19Bylą nagrinėję teismai nenustatė visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, t. y. šioje byloje nenustatyta visų faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su atsakovo V. K. nuosavybės teisių į ginčo sklypą atkūrimo teisėtumo bei gyvenamojo namo ir statinių nuosavybės teisės įregistravimo kasatoriaus vardu įvertinimu (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

20Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. gruodžio 30 d. sprendimu atsakovui V. K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisėmis valdytą 3,63 ha ploto ginčo žemės sklypą. Teismai nustatė, kad ginčo žemės sklype nebuvo jokių kasatoriui priklausančių statinių. Taigi nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre atsakovui V. K. įregistruotos valstybės institucijos sprendimo pagrindu (CK 4.225 straipsnio 1 punktas).

21Taip pat byloje yra nustatyta, kad kasatoriaus nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą bei statinius 2004 metais įregistruotos Nekilnojamojo turto registre pirkimo–pardavimo sutarties ir apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo pagrindu (T. 1., b. l. 9). Įrašų apie kitas daiktines teises nėra.

22Įstatymuose nustatyta, kad viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Procesine prasme viešojo registro duomenys laikytini oficialiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tokios nuostatos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje G. I., UAB „City gate“ v. UAB „Vilga“, UAB „Kailių išdirbimo technologijų sistemos“, byla Nr. 3K-3-433/2009). Dėl to kasatorius, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, reiškia reikalavimą ir įrodinėja, kad jis, kaip gyvenamojo namo ir statinių savininkas, turi teisę į 2784 kv. m žemės sklypo prie jam priklausančių statinių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą pagal 1992 m. rugpjūčio 4 d. namų valdos žemės sklypo ribų planą vadovaujantis Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ ir juo patvirtintomis Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimosi pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Kasatorius teigia, kad jis nustatyta teisės aktų tvarka kreipėsi dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovai įrodinėja, kad valstybės institucijos sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu jokių kasatoriui priklausančių pastatų ginčo žemės sklype nebuvo. Teismui atmetus ieškovo ieškinį ir konstatavus, kad ginčo žemėje jokių ieškovui priklausančių pastatų nebuvo ir nėra, sukuriama teisiškai neapibrėžta situacija, kai pagal viešo registro duomenis kasatorius šiuo metu yra ginčo žemės sklype esančių statinių savininkas ir turi teisę išsipirkti dalį žemės, o atsakovų nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos, nenurodant duomenų apie kitų asmenų daiktines teises ginčo sklype. Iš to galima daryti išvadą, kad teismai, nagrinėdami bylą, neatskleidė ginčo esmės ir neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, analizuojant ir vertinant Vilniaus apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 30 d. įsakymą, reikšminga šiai bylai tai, ar, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui V. K. klausimą, surinkti visi faktiniai ir teisiniai duomenys apie ginčo sklype esančius statinius, jų savininkus, kokią teisiškai reikšmingą informaciją apie statinius pateikė atsakovas V. K., padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių jam atkūrimo. Iš byloje surinktų duomenų apie nuosavybės teisių atkūrimą atsakovui negalima nustatyti, kokiu būdu šiam asmeniui atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą. Teismai, nagrinėję ginčą, susijusį su nuosavybės teisės atkūrimu, turėjo įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities administraciją pateikti nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir kitus turinčius reikšmės bylai įrodymus, susijusius su nuosavybės atkūrimu į ginčo žemės sklypą (CPK 159 straipsnis, 160 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 179 straipsnio 1 dalis). Iš nagrinėjamos bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kokią informaciją ir duomenis turėjo Vilniaus apskrities viršininko administracija, atkurdama nuosavybės teises atsakovui V. K., t. y. buvo ginčo žemės sklype pastatai ar ne, buvo jiems suformuotas bei faktiškai naudojamas žemės sklypas ar ne. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ištirtų aplinkybių nepakanka patikrinti ginčijamų nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimo santykių Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto aspektu.

24Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, jog Taisyklių 8 punkto pagrindu Trakų rajono savivaldybės vykdomoji institucija nepriėmė potvarkio dėl ieškovo įsigyti jam skirtą namų valdos žemės sklypą, bet šio ginčo atveju nepakanka nustatyti, jog nesudaryta valstybinės žemės pirkimo–paradavimo sutartis su kasatoriumi, nes ieškinyje būtent ir buvo prašoma patvirtinti, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad tam tikri veiksmai, susiję su ginčo sklypo pardavimo kasatoriui procedūros įgyvendinimu, buvo atlikti: kasatoriui pateiktas mokėjimo pranešimas, parengtas žemės sklypo įkainojimo aktas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju teismai turėjo išsiaiškinti ne tik tai, sudaryta naudojamos žemės pirkimo–pardavimo sutartis ar ne, bet ir nustatyti, kodėl su kasatoriumi neužbaigtas toks valstybinės žemės perleidimo sandoris ir kokius konkrečius veiksmus atliko kompetentingi subjektai bei kasatorius pagal Taisyklėse įtvirtintą tvarką iki tol, kol atsakovas V. K. 1996 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo

25Be to, byloje nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusius su gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, ir netirta tai, buvo teisės aktų nustatyta tvarka kasatoriui priskirtas žemės sklypas ar ne ir koks faktiškai naudojamas namui eksploatuoti žemės sklypas, t. y. nustatyti, buvo gautas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus valstybinės žemės valdytojo ir naudotojo sutikimas įsigyti gyvenamąjį namą kaimo vietovėje ar ne. Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamasis namas buvo tuomečio Trakų rajono „Raudonosios žvaigždės“ kolūkio teritorijoje. Taip pat byloje svarbu išanalizuoti įrašus apie nuosavybės teises į pastatus ūkinėse knygose.

26Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenustatinėjo, nesiaiškino, netyrė ir nevertino nurodomų faktinių bei teisinių aplinkybių, todėl pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176–185 straipsniuose. Dėl to neatskleista bylos esmė. Tik ištyrus ir pagal civilinį procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas taisykles įvertinus nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, galima įvertinti žemės pirkimo–pardavimo sutarčių teisėtumą bei nustatyti, pažeidė Vilniaus apskrities administracija Atkūrimo įstatymo nuostatas ar ne. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo turi užtikrinti, kad faktai, kuriais grindžiami šalių reikalavimai ir atsikirtimai, bei kitos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti bei nustatyti ginčo materialinius teisinius santykius, būtų ištirti ir įvertinti laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti proceso teisės normų pažeidimai yra esminiai. Jie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to teismų sprendimas ir nutartis naikintini, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

28Dėl bylos rūšinio teismingumo

29Kasatoriaus argumentai dėl rūšinio teismingumo taisyklių (CPK 27 straipsnio 1 punkto) pažeidimo nepagrįsti, nes ginčijamos sklypo 2784 kv. m ploto vertė neviršija 100 tūkst. Lt ribos. Atsiliepime į kasacinį skundą teisingai nurodoma, kad pagal byloje pateiktą UAB „In Real“ turto vertinimo ataskaitą 2008 m. sausio 31 d. viso 3,569 ha sklypo vertė nustatyta 246 000 Lt, todėl kasatoriaus ginčijamų 2784 kv. m vertė yra 20 601,60 Lt. Be to, kasatorius skunde nurodo, kad, be neturtinio ginčo, jo ginčijamo turtinio ginčo suma yra 643,15 Lt, t. y. pateikdamas procesinio pobūdžio argumentus, kasatorius pats sau prieštarauja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepažeistos rūšinio teismingumo taisyklės ir nėra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

31Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl žemės, į kurią pretendentui atkurtos nuosavybės... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovės D. Č. ir E. Š. prašo kasacinį... 11. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 12. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 13. Nagrinėjamoje byloje kilo pretendento, kuriam atkurtos nuosavybės teises į... 14. Dėl pretendento atkurti nuosavybės teisę į žemę ir joje esančių... 15. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės... 16. Pabrėžtina, kad nekilnojamojo turto restituciją reglamentuojančios 1997 m.... 17. Restitucijos įstatymo paskirtis – ne tik reglamentuoti nuosavybės teisių... 18. Pagal 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą... 19. Bylą nagrinėję teismai nenustatė visų aplinkybių, turinčių reikšmės... 20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m.... 21. Taip pat byloje yra nustatyta, kad kasatoriaus nuosavybės teisės į... 22. Įstatymuose nustatyta, kad viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, analizuojant ir vertinant Vilniaus... 24. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, jog Taisyklių 8... 25. Be to, byloje nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusius su gyvenamojo namo... 26. Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti proceso teisės normų pažeidimai... 28. Dėl bylos rūšinio teismingumo... 29. Kasatoriaus argumentai dėl rūšinio teismingumo taisyklių (CPK 27 straipsnio... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...