Byla A-361-492/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo, valstybės įmonės Registrų centro ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras (toliau – ir Prokuroras) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-170 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. csprl-28 bei įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą pašalinti Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pažeidimus, susijusius su Kauno miesto savivaldybei priklausančių H. ir O. Minkovskių gatvės Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-2005-2362 ir Veiverių gatvės, Kauno mieste, unikalus Nr.4400-1987-0958 (toliau – ir ginčo gatvės), registracija UAB „Kamesta“ nuosavybės teise.

5Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs Kauno miesto savivaldybės mero Andriaus Kupčinsko skundą, nustatė, kad nekilnojamojo turto registre H. ir O. Minkovskių gatvė Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-2005-2362, 0,4 km ilgio ir Veiverių gatvė Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-1987-0958, 0,37 km ilgio, įregistruotos kaip UAB „Kamesta“ nuosavybė. Šios gatvės įregistruotos 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 200-2-1717 (toliau – ir Koncesijos sutartis) ir 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto (toliau – ir Aktas) pagrindu. Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su koncesininku 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė koncesijos sutartį dėl Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo ir dalies Nemuno krantinės projektavimo, statybos, eksploatacijos ir priežiūros. Koncesijos sutarties 20.1 ir 20.2 punktuose nustatyta, koncesijos laikotarpiu koncesijos ruožas ir visi žemės sklype koncesininko pastatyti ar įsigyti įrenginiai, statiniai ir inžinerinės infrastruktūros objektai, susiję su koncesijos ruožu, yra koncesininko nuosavybė, jei konkrečiu atveju suteikiančioji institucija ir koncesininkas nesusitaria kitaip. Koncesininkas įsipareigoja atlikti koncesijos ruožo teisinę registraciją savo vardu teisės aktų nustatyta tvarka. Koncesijos sutarties 54 punkte įtvirtinta nuostata, kad ši sutartis sudaryta ir bus aiškinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Prokuroras 2014 m. sausio 6 d. nutarimu Nr.13.12.-2 pareikalavo, kad VĮ Registrų centras Kauno filialas imtųsi priemonių Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pažeidimams pašalinti, susijusiems su Kauno miesto savivaldybei priklausančių gatvių: H. ir O. Minkovskių g., Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-2005-2362 ir Veiverių g., Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-1987-0958, registracijos UAB „Kamesta“ nuosavybės teise, panaikinimo. Tvirtino, kad Koncesijos sutartyje nėra nurodyta, jog gatvės nuosavybės teise bus registruotos koncesininko vardu. Vertindamas Koncesijos sutarties nuostatas in corpore, prokuroras darė išvada, kad nuosavybės teisių į statinius pagal šią sutartį teisinė registracija negali prieštarauti imperatyvioms Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatoms, t. y. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, kurioje imperatyviai nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso tik savivaldybėms. Paaiškino, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo direktorius atsisakė išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro UAB „Kamesta“ nuosavybės teises į ginčo gatves, nurodydamas, kad teisinė minėtų gatvių registracija atlikta pagrįstai ir teisėtai, turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2014 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. csprl-28 paliko galioti Kauno filialo 2014 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (3.1.6)KAS-170. Pareiškėjas mano, kad skundžiami VĮ Registrų centro Kauno filialo bei Komisijos sprendimai yra nepagrįsti, priimti visapusiškai neišnagrinėjus bei neįvertinus pareiškėjo skunduose nurodytų esminių aplinkybių. Rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu asmenys padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti. Tvirtino, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai netinkamai aiškina Koncesijos sutarties nuostatas. Pažymėjo, kad pagal teismų formuojamą praktiką tinkamas savivaldybei priklausančio turto valdymas, naudojimas ir disponavimas vertintinas kaip viešasis interesas. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą būtent Kauno miesto savivaldybės taryba yra atsakinga už savivaldybei pagal Kelių įstatymo imperatyvias nuostatas priklausančio nekilnojamojo turto – gatvių kaip savininko teisių gynimą. Kauno miesto savivaldybės taryba nevykdo pareigų, susijusių su jos kaip gatvių savininko teisių gynimu, pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas pareiga ginti viešąjį interesą kyla prokurorui.

6Atsakovai su pareiškėjo reikalavimais nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime (b. l. 54-56) nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialui 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo pateiktas UAB „Kamesta“ įgalioto asmens prašymas dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių teisinės registracijos kartu su kitais dokumentais, t. y. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylomis, 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutartimi Nr. 200-2-1717, 2005 m. spalio 27 d. statybos leidimu Nr. 38-5-IT446-393, išduotu statytojo UAB „Kamesta“ vardu. Nekilnojamojo turto registre 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu buvo įregistruotas 0,37 km ilgio Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas, esantis Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958), ir 0,40 km ilgio Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas, esantis H. ir O. Minkovskių g., Kaune (unikalus Nr. 4400-2005-2362). To paties statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu nekilnojamojo turto registre taip pat buvo įregistruotos ir UAB „Kamesta“ nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus (2011 m. rugsėjo 14 d. – į nekilnojamąjį daiktą (unikalus Nr. 4400-1987-0958) bei 2011 m. rugsėjo 28 d. – į nekilnojamąjį daiktą (unikalus Nr. 4400-2005-2362). Atsakovas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto kadastre bei registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad duomenys apie aukščiau išvardintus nekilnojamuosius daiktus bei jų statytoją UAB „Kamesta“, kurios vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo statinius, atitinka 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodytus duomenis. VĮ Registrų centro Kauno filialas neturėjo teisės vertinti šio dokumento teisėtumo, kadangi minėtas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo išduotas bei patvirtintas kompetentingos komisijos, turinčios teisę pripažinti statinius tinkamais naudoti. Registruojant minėtas gatves nebuvo nei vienos iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios būtų buvę pagrindas atsisakyti įregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei daiktines teises į juos, nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas pagrįstai tenkino UAB „Kamesta“ 2011 m. rugsėjo 1 d. prašymą ir atliko jų prašyme nurodytų nekilnojamųjų daiktų bei nuosavybės teisių į juos teisinę registraciją. Nurodyta teisinė registracija yra atlikta pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant jokių nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiklą reglamentavusių teisės aktų nuostatų. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra taikomas tais atvejais, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl daiktinių teisių įregistravimo, neturėjo teisės paduoti tokio prašymo, tačiau šiuo atveju visi UAB „Kamesta“ pateikti dokumentai liudijo, jog būtent šis juridinis asmuo buvo nurodomas kaip ginčo statinių statytojas, kuriam registruotinos nuosavybės teisės. Išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro UAB „Kamesta“ nuosavybės teises nepateikus jokių teisės aktuose numatytų dokumentų, patvirtinančių šio juridinio asmens daiktinių teisių pasibaigimą, nebuvo teisinio pagrindo. Tvirtino, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo duomenų, jog dokumentas, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruotos UAB „Kamesta“ nuosavybės teisės, t. y. 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, ar 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutartis Nr. 200-2-1717, būtų nuginčyti ir pripažinti negaliojančiais teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Koncesijos sutarties 20.3 punkte sutarties šalys numatė, jog pasibaigus koncesijos laikotarpiui ar nutraukus šią sutartį anksčiau termino, koncesininkas koncesijos ruožą perduos suteikiančios institucijos nuosavybėn vadovaudamasis šios sutarties 5 dalies nuostatomis. Koncesijos sutarties 34.2 punkte taip pat buvo apibrėžta, jog jei patikrinimo metu nustatoma, kad Koncesijos ruožas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra surašomas perdavimo ir priėmimo aktas, kuris patvirtina sėkmingą patikrinimo užbaigimą ir koncesijos ruožo perdavimą suteikiančios institucijos nuosavybėn. VĮ Registrų centro Kauno filialo nuomone, nors pareiškėjas skunde ir nurodo, jog nekelia nei Koncesijos sutarties, nei statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo klausimo, tačiau skunde dėstomais teiginiais iš esmės kvestionuoja šių dokumentų teisėtumą.

8VĮ Registrų centras atsiliepime (b. l. 79) nurodė, kad jis nepagrįstai įtrauktas į bylą atsakovu, kadangi teisines pasekmes sukėlė teritorinio registratoriaus sprendimas, kurį Centrinis registratorius paliko galioti.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kamesta“ prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atsiliepime nurodė, kad skundžiami teritorinio ir Centrinio registratoriaus sprendimai teisėti ir pagrįsti.

10UAB „Kamesta“ rėmėsi Koncesijos sutartimi, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir vertino, kad atsakovas pagrįstai atliko teisinę registraciją vadovaudamasis jam pateiktais dokumentais.

11II.

12Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu (b. l. 96-103) pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (3.1.6.) KAS-170 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. csprl-28. Įpareigojo VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti UAB „Kamesta“ vardu įregistruotas nuosavybės teises į Veiverių gatvę, Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958) bei H. ir O. Minkovskių gatvę, Kaune (unikalus Nr. 4400-2005-2362).

13Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistravo UAB „Kamesta“ nuosavybės teises nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. į 0,37 km ilgio gatvę, Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, Veiverių g., Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958), ir 2011 m. rugsėjo 28 d. – į 0,40 km ilgio gatvę, Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, H. ir O. Minkovskių g., Kaune (unikalus Nr. 4400-2005-2362). Nekilnojamojo turto registre nurodyti statiniai įregistruoti UAB „Kamesta“ nuosavybė teisėmis 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Pareiškėjas Generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialui 2014 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 13.12-2, kuriuo pareikalavo per 20 darbo dienų pašalinti pažeidimus, susijusius su H. ir O. Minkovskių gatvės (unikalus Nr. 4400-2005-2362) bei Veiverių gatvės (unikalus Nr. 4400-1987-0958), Kaune, nuosavybės teisių teisine registracija UAB „Kamesta“ vardu. VĮ Registrų centro Kauno filialas išnagrinėjęs prokuroro nutarimą 2014 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (3.1.6.) KAS-170, kuriuo atsisakė tenkinti prokuroro reikalavimą. Nurodytą VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą pareiškėjas apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2014 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. cspr 1-28 paliko galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą.

14Teismas vertino, kad UAB „Kamesta“ nuosavybės teise įregistruoti minėti ginčo statiniai – gatvės – atitinka Kelių įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžtą kelio (gatvės) statusą. Remdamasis Kelių įstatymo, Kelių transporto kodekso, Vietos savivaldos įstatymo, Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatomis, teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių nuosavybė išskirtinai priklauso tik savivaldybei, kuri atlieka užsakovo funkcijas organizuodama vietinės reikšmės kelių ir gatvių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus. Teismas sprendė, kad atsakovai nepagrįstai atsisakė panaikinti ginčo gatvių registraciją UAB „Kamesta“ vardu, kadangi vietinės reikšmės kelių ir gatvių nuosavybės subjektu gali būti tik savivaldybė. Akcentavo, kad Koncesijos sutarties 20.1 ir 20.2 punktai negali prieštarauti Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies ir Kelių transporto kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms, jog savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių nuosavybė išskirtinai priklauso tik savivaldybei, bei Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintoms nuostatoms dėl valstybės ar savivaldybės turto valdymo. Teismas pažymėjo, kad UAB „Kamesta“ neturėjo teisės paduoti prašymo įregistruoti ginčo gatves nuosavybės teise. UAB „Kamesta“ nebuvo tinkamas pagal įstatymą nuosavybės teisių subjektas, kadangi vietinės reikšmės kelių ir gatvių nuosavybė išskirtinai priklauso tik savivaldybei. Taigi, registro tvarkytojas privalėjo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 ir 7 papunktyje numatytais pagrindais atsisakyti įregistruoti UAB „Kamesta“ vardu nuosavybės teises į Veiverių gatvę, Kaune (unikalus Nr. 4400-1987-0958) bei H. ir O. Minkovskių gatvę, Kaune (unikalus Nr. 4400-2005-2362). Kadangi registrų tvarkytojas neteisėtai įregistravo nurodytas gatves UAB „Kamesta“ nuosavybės teisėmis, todėl privalo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro UAB „Kamesta“ nuosavybės teises į ginčo gatves.

15III.

16Atsakovai pateikė apeliacinį skundą (b. l. 107-110), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

17Atsakovai nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė jos turėtojas. Tvirtina, kad duomenys apie nekilnojamuosius daiktus bei jų statytoją UAB „Kamesta“, kurios vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo statinius, atitinka 2008 m. gegužės 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodytus duomenis, kurių teisingumo atsakovas neturi teisės vertinti. Atsakovai taip pat remiasi Koncesijos sutartimi ir tvirtina negalėję atsisakyti įregistruoti daiktinių teisių, kadangi registro tvarkytojas nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, nagrinėjant bylas dėl registro tvarkytojo funkcijų, teisių ir pareigų (LVAT administracinės bylos Nr. A520-2302/2012, A502-233/2012). Pažymi, kad teismas iš esmės vertino Koncesijos sutarties nuostatų teisėtumą ir pagrįstumą, nors pareiškėjas skunde nekėlė šios sutarties taip pat statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo klausimo. Pažymi, kad dėl Koncesijos sutarties buvo nagrinėta civilinė byla, tačiau ji nutraukta, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys įsipareigojo vykdyti Koncesijos sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Akcentuoja, kad registro tvarkytojas neturi teisės savo iniciatyva vertinti jam pateiktų dokumentų teisėtumo. Tuo labiau, kad ir įstatymai vienareikšmiškai nenumato, kad koncesininkas negali įgyti nuosavybės teisių į kelius. Remiasi Kelių įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi. Pažymi, kad UAB „Kamesta“ pateikė registro tvarkytojui visus daiktinių teisių įregistravimui reikiamus dokumentus.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kamesta“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 117-120), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19UAB „Kamesta“ remiasi Koncesijos sutartimi, taip pat pažymi, kad nuosavybės teisės į ginčo gatvių atkarpas yra laikino pobūdžio, t. y. iki to laiko, kai pasibaigs Koncesijos sutarties galiojimas, todėl teisinė registracija niekaip nepažeidžia viešojo intereso. Priešingai, UAB „Kamesta“ užtikrina viešąjį interesą, kadangi būdamas privatus juridinis asmuo investavo lėšas į kelio atkarpų statybą ir šiuo metu atlieka ginčo objekto eksploatacijos ir priežiūros darbus. Remiasi Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi. Pažymi, kad atsakovas atlieka teisinę registraciją vadovaudamasis jam pateiktais dokumentais, jam nėra suteikta teisė vertinti pateiktų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo. Tvirtina, kad vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymu, Nekilnojamojo turto registro nuostatais, atsakovas neturėjo teisės atsisakyti atlikti ginčo objektų teisinę registraciją. Priešingai nei sprendė teismas, UAB „Kamesta“ Koncesijos sutarties bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu turėjo teisę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo jos vardu.

20Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas apeliacinius skundus atmesti (b. l. 129-132).

21Pareiškėjo vertinimu, apeliantų argumentai prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktams. Mano, kad teismas turėjo teisę ir pareigą išsakyti savo nuomonę dėl Koncesijos sutarties nuostatų taikymo, kadangi šios sutarties nuostatos buvo vertinamos šalių procesiniuose dokumentuose. Tvirtina, kad visos Koncesijos sutarties sąlygos nebuvo ginčo, nagrinėto Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, dalyku, todėl laiko nepagrįstu atsakovų teiginį dėl to, kad teismo nebuvo nustatytos jokios neteisėtos Koncesijos sutarties sąlygos.

22Atsakovai pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kamesta“ apeliacinį skundą, prašydami apeliacinį skundą tenkinti (b. l. 136).

23Atsakovai nurodo, kad atsiliepimo motyvai sutampa su jų pateikto apeliacinio skundo motyvais.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (b. l. 133-135).

25Mano, kad apeliantų teiginiai prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktams. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Pažymi, kad ginčo gatvių savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, kurios nuosavybės teisė įtvirtinta įstatymo nuostatomis.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešajame registre teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti teritorinio registratoriaus ir centrinio registratoriaus sprendimus, kuriais buvo netenkintas prokuroro prašymas imtis priemonių pašalinti pažeidimus, susijusius su nuosavybės teisių į ginčo gatves įregistravimu UAB „Kamesta“ vardu. Prokuroras taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą pašalinti minėtus pažeidimus.

29Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre UAB „Kamesta“ vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į H. ir O. Minkovskių gatvę (unikalus Nr. 4400-2005-2362) ir Veiverių gatvę (unikalus Nr. 4400-1987-0958), esančias Kauno mieste.

30Pareiškėjas Prokuroras 2014 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 13.12.-2 pareikalavo, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas imtųsi priemonių Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pažeidimams, susijusiems su Kauno miesto savivaldybei priklausančių gatvių: H. ir O. Minkovskių g., Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-2005-2362 ir Veiverių g., Kauno mieste, unikalus Nr. 4400-1987-0958, registracija UAB „Kamesta“ nuosavybės teise, pašalinti. Pareiškėjo ginčijamais sprendimais minėtą reikalavimą atsisakyta patenkinti. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso tik savivaldybėms, todėl darė išvadą, jog nuosavybės teisės į ginčo gatves negalėjo būti įregistruotos UAB „Kamesta“ vardu.

31Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo reikalavimais, pabrėžė, jog viešojo registro tvarkytojui buvo pateikti visi teisės aktuose numatyti dokumentai, reikalingi nuosavybės teisių registravimui, todėl atsakovas neturėjo teisės atsisakyti registruoti daiktines teises UAB „Kamesta“ vardu. Pažymėjo, kad viešojo registro tvarkytojui nesuteikta teisė vertinti pateikiamų dokumentų, kurių pagrindu prašoma registruoti nuosavybės teises, turinio.

32Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsniu nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis numato, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą; duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija ir registro tvarkymo įstaiga – valstybės įmonė Registrų centras.

33Remiantis paminėtomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis galima teigti, kad registro tvarkymo įstaiga – valstybės įmonė Registrų centras – yra viešojo administravimo subjektas, kuriam įstatymu, be kita ko, yra priskirta administracinių paslaugų (nuosavybės bei kitų daiktinių teisių į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimo, oficialios informacijos apie registre sukauptus duomenis teikimas) teikimo funkcija.

34Pažymėtina, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas). Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas).

35Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pabrėžė, jog kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Administracinės teisės kontekste teisėtumo principas reiškia, kad viešojo valdymo (administravimo) ir kiti administracinės teisės subjektai savo veikloje (rengdami, priimdami, teisės aktus, taikydami administracinės teisės normas ir pan.) privalo griežtai laikytis Konstitucijos ir įstatymų (Administracinė teisė: teorija ir praktika I d., A. Bakaveckas. Vilnius. Leidykla MES, 2012. 76 p.).

36Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

37Kaip jau minėta šioje byloje kilo ginčas dėl UAB „Kamesta“ nuosavybės teisių į ginčo gatves įregistravimo viešajame registre.

38Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis (2002 m. spalio 3 d. redakcija) numatė, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Kelių įstatymo 3 str. 3 d.).

39Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo gatvės yra vietinės reikšmės viešosios gatvės. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

40Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Lygiai tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir Kelių transporto kodekso 3 straipsnio 2 dalyje.

41Šiose teisės normose nuostata, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms yra išreikšta kaip imperatyvas, tai yra besąlygiškai vykdytina elgesio taisyklė, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta kam nuosavybės teise priklauso viešieji keliai ir gatvės. Teisės normos imperatyvumas suponuoja tai, jog šios teisės normos negalima aiškinti plečiamai.

42Remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, paminėta konstitucine jurisprudencija, LVAT praktika ir teisės doktrina teisėjų kolegija vertina, kad įregistruodamas ginčo gatves privataus juridinio asmens vardu atsakovas pažeidė imperatyvią Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatą, todėl toks veiksmas negali būti pripažintas teisėtu. Darant priešingą išvadą, būtų paneigta nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus – ir nepagrįstai suteikta nuosavybės teisių apsauga asmeniui, kuris neturėjo teisės šios daiktinės teisės įgyti.

43Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad teisės aktai nesuteikia registro tvarkytojui teisės vertinti registracijai pateiktų dokumentų turinio, tačiau, priešingai, nei teigia atsakovas, šiuo atveju kalbama ne apie registracijai pateiktų dokumentų turinio atitiktį įstatymo reikalavimams, tačiau apie viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirto veiksmo – daiktinės teisės įregistravimo – atitikimą įstatymo nuostatoms. Kaip jau minėta, viešojo administravimo subjekto veikla turi atitikti teisės aktus (VAĮ 3 str. 1 d. 1 p.). Įregistruodamas privataus juridinio asmens nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, atsakovas pažeidė teisės aktų (Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Kelių transporto kodekso 3 str. 2 d.) reikalavimus, todėl jo veiksmai negali būti pripažinti teisėtais (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

44Nors Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas numato, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, tai nereiškia, kad vykdydama šią funkciją savivaldybė gali nepaisyti įstatymų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad net ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad savivaldybė nei Koncesijos sutartimi, nei jokiu kitu būdu negalėjo pakeisti imperatyvios Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje Kelių transporto kodekso 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl sutarties nuostata, prieštaraujanti įstatyme nustatytam reglamentavimui negali sukelti teisinių padarinių.

45Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog atsakovai nepagrįstai atsisakė panaikinti ginčo gatvių registraciją UAB „Kamesta“ vardu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 papunktį registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, kai įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, o pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 1 papunktį, kai asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti. Teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Kamesta“ nebuvo tinkamas pagal įstatymą nuosavybės teisių subjektas, kadangi vietinės reikšmės kelių ir gatvių nuosavybė išskirtinai priklauso tik savivaldybei, todėl registro tvarkytojas privalėjo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 ir 7 papunktyje numatytais pagrindais atsisakyti įregistruoti UAB „Kamesta“ vardu nuosavybės teises į ginčo gatves. Kadangi registrų tvarkytojas neteisėtai įregistravo nurodytas gatves UAB „Kamesta“ nuosavybės teisėmis, todėl privalo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro UAB „Kamesta“ nuosavybės teises į ginčo gatves.

46Dėl nurodytų priežasčių atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kamesta“ apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

48teisėjų kolegija

Nutarė

49Atsakovų valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo, valstybės įmonės Registrų centro ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ apeliacinius skundus atmesti.

50Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros... 6. Atsakovai su pareiškėjo reikalavimais nesutiko, prašė skundą atmesti kaip... 7. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime (b. l. 54-56)... 8. VĮ Registrų centras atsiliepime (b. l. 79) nurodė, kad jis nepagrįstai... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kamesta“ prašė pareiškėjo skundo... 10. UAB „Kamesta“ rėmėsi Koncesijos sutartimi, statinio pripažinimo tinkamu... 11. II.... 12. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu (b.... 13. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistravo UAB... 14. Teismas vertino, kad UAB „Kamesta“ nuosavybės teise įregistruoti minėti... 15. III.... 16. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą (b. l. 107-110), kuriame prašo... 17. Atsakovai nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kamesta“ pateikė apeliacinį skundą... 19. UAB „Kamesta“ remiasi Koncesijos sutartimi, taip pat pažymi, kad... 20. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas... 21. Pareiškėjo vertinimu, apeliantų argumentai prieštarauja Nekilnojamojo turto... 22. Atsakovai pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens UAB... 23. Atsakovai nurodo, kad atsiliepimo motyvai sutampa su jų pateikto apeliacinio... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija... 25. Mano, kad apeliantų teiginiai prieštarauja Nekilnojamojo turto registro... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį... 29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto... 30. Pareiškėjas Prokuroras 2014 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 13.12.-2 pareikalavo,... 31. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo reikalavimais, pabrėžė, jog... 32. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsniu nekilnojamojo... 33. Remiantis paminėtomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis... 34. Pažymėtina, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinės valstybės... 35. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pabrėžė, jog... 36. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodyta,... 37. Kaip jau minėta šioje byloje kilo ginčas dėl UAB „Kamesta“ nuosavybės... 38. Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis (2002 m. spalio 3 d. redakcija) numatė,... 39. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo gatvės yra vietinės reikšmės... 40. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji... 41. Šiose teisės normose nuostata, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir... 42. Remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, paminėta konstitucine... 43. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad teisės aktai nesuteikia... 44. Nors Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas numato, kad... 45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 46. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 48. teisėjų kolegija... 49. Atsakovų valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo, valstybės... 50. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą... 51. Nutartis neskundžiama....