Byla 2A-2223-260/2015
Dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo G. S., institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ir atsakovo V. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-552-955/2015 pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. P. ir šio atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo G. S., institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. M. 2014-07-31 pateikė teismui ieškinį, o 2014-08-06 patikslintą ieškinį (b.l.3-7, t. I ir b.l. 16-21, t. I), kuriuose prašė atnaujinti vienerių metų senaties terminą dėl jos dukters N. P. tėvystės nuginčijimo; pripažinti, kad N. P., a. k. ( - ), gim. ( - ) gimimo liudijime, įrašas, jog V. P., a. k. ( - ) yra N. P. tėvas, o ji yra jo duktė – neteisingas; pripažinti N. P., a. k. ( - ), gim. ( - ) tėvu G. S., o N. P., a. k. ( - ) G. S. dukterimi.

52014-10-29 atsakovas V. P. pareiškė byloje priešieškinį ieškovei, kuriame prašė pripažinti, kad jis nėra vaiko N. P., gim. ( - ), tėvas ir panaikinti įrašą apie tėvą vaiko gimimo akto įraše Nr. ( - ), išduotame ( - ) Kauno miesto CMB bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (I t. 108-111 b. l.).

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi į atskirą bylą (civilinė byla Nr. 2-2161-955/2015) išskyrė ieškovės R. M. patikslinto ieškinio atsakovui G. S. reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, byloje dėl tėvystės nuginčijimo paliko šalis: ieškovė R. M., atsakovas V. P., trečiasis asmuo G. S., institucija, duodanti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, vaikas, reiškiantis nuomonę byloje – N. P. ( b.l. 189-192, t. I.). Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi minėtos civilinės bylos Nr. 2-2161-955/2015 nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo.

7Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog 2002 m. pradėjo dirbti ( - ) komercijos direktorės pareigose. Šios įmonės generaliniu direktoriumi dirbo ir šiuo metu dirba trečiasis asmuo G. S.. Nepaisant to, kad jis buvo vedęs ir turėjo vaikų, jai - naujai įmonės darbuotojai - rodė didelį dėmesį. Tarp jų užsimezgė intymus ryšys, ieškovė tapo nėščia, ( - ) gimė dukra - N. P.. Iš pradžių trečiasis asmuo, sužinojęs naujieną apie jos nėštumą, labai džiaugėsi, padėdavo ieškovei, rūpinosi ja – besilaukiančią veždavo į Kauno universitetines klinikas gydytojų vizitacijoms. Tačiau po kiek laiko jo požiūris į ieškovę pasikeitė, jis nutraukė visus ryšius su ja. Ieškovės nuomone, tai įvyko todėl, kad trečiasis asmuo nenorėjo palikti savo šeimos. Jis iki šiol neskyrė jokio išlaikymo savo nepilnametei dukteriai, nesuteikė jai galimybių tinkamai augti, nepaisant to, kad yra jos biologinis tėvas. Visa nepilnametės dukters išlaikymo našta teko ieškovei. Ieškovė mano, jog jos nepilnametė duktė privalo žinoti savo tėvus, teismas savo sprendimu privalo apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti jo teises į susižinojimą apie tikrąją savo kilmę. Netrukus po to, kai trečiasis asmuo ieškovę paliko besilaukiančią, ja ir jos gimsiančiu kūdikiu sutiko rūpintis ir tėvystę prisiimti ieškovės draugas – atsakovas V. P.. Nepaisant to, kad jis žinojo, jog nėra N. P. tikrasis tėvas, sutiko jos gimimo liudijime būti įrašytas kaip jos tėvas. Ieškiniu ieškovė reikalauja nuginčyti dabartinio tėvo V. P. tėvystę (įrašytą nepilnametės dukters gimimo liudijime), kadangi jis nėra tikrasis ieškovės dukters tėvas, šiuo metu yra sukūręs kitą šeimą, nesirūpina nepilnamete dukterimi, nepalaiko jokių ryšių, todėl jokio socialinio ryšio tarp atsakovo ir nepilnametės dukters šiuo metu nėra, todėl jos interesai nuginčijus tėvystę pažeisti nebūtų. Ieškovė dėl savo nepilnametės dukters tėvystės nuginčijimo ir jos nustatymo anksčiau nesikreipė, kadangi nenorėjo pakenkti atsakovo interesams, bijojo, jog šis nepakenktų jai ir jos dukteriai. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atstatant ieškinio senaties terminą svarbu atsižvelgti į tai, kad visų pirma turi būti užtikrintos vaiko teisės į susižinojimą apie jo kilmę. Taip pat akcentuoja ir tai, kad tėvu nurodytas asmuo ir nepilnametė duktė visiškai nebendrauja, jų nesieja tvirtas emocinis ar socialinis ryšys, todėl vaiko interesai nustačius kitą tėvystę pažeisti nebūtų, todėl mano, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti atstatytas.

8Atsakovas V. P. atsiliepime ir pareiškęs byloje priešieškinį nurodė, kad tik gavęs patikslintą ieškinį jis sužinojo, kad nėra N. P. tėvas. Gavęs ieškovės procesinius dokumentus atsakovas patyrė šoką ir tai susiję ne tik su ieškovės nurodytomis melagingomis aplinkybėmis, bet ir su tuo, kad ieškovė ginčija vaiko tėvystę, teigdama, kad jis nėra vaiko tėvas ir, kad jam ši aplinkybė buvo žinoma. Jam niekada nekilo abejonė, kad jis yra dukters N. P. tėvas, jis buvo įsitikinęs, kad ieškovė bendraudama su juo buvo ištikima, todėl pranešus apie nėštumą, abejonių, kad būtent jis yra to vaiko tėvas nebuvo. Paaiškino, kad su ieškove bendrauti pradėjo 1991 metais, kai abu dirbo ( - ). Ieškovė dirbo sandėlininke, o atsakovas tiekimo vadovu, vėliau komercijos direktoriumi. Po kurio laiko ieškovė iš šios darbovietės išėjo dirbti į ( - ), tačiau jų ryšys nenutrūko, jie ir toliau bendravo. Iš ( - ) ieškovė perėjo dirbti į ( - ), po to - į ( - ). Viso bendravimo su ieškove metu atsakovui nebuvo žinoma, kad ieškovė turėtų kitų partnerių, ieškovės elgesys jokių įtarimų nekėlė, ieškovė demonstravo šiltus jausmus. 2003 metų rugpjūčio mėnesį jis su ieškove ilsėtis į Turkiją, ir būtent kelionės metu ieškovė pranešė žinią, kad ji laukiasi kūdikio. Atsakovas nurodė, kad šia žinia jis labai apsidžiaugė, kadangi tuo metu ieškovę mylėjo, net sprendė palikti savo šeimą. Viso ieškovės nėštumo metu atsakovas rūpinosi ieškove, kaip būsimas tėvas nuvežė ieškovę į gimdymo namus, po gimdymo kaip tėvas pasiėmė ieškovę ir dukterį iš ligoninės. Kol ieškovė nedirbo augindama vaiką, ji ir duktė buvo pilnai išlaikomos atsakovo. Kartu krikštijo dukterį. Su ieškove artimų santykių nepalaiko nuo 2007 m. kovo 24 d., kai sužinojo, kad ieškovė palaiko artimus santykius su kitu vyru, tačiau tai netrukdo atsakovui bendrauti su dukterimi, kuri dažnai svečiuojasi jo šeimoje, kartu atostogauja. Atsakovas nurodė, jog net ir pripažinus, kad duktė N. P. yra ne jo duktė, remiantis protingumo, sąžiningumo principais, ieškovė neturi teisės reikalauti išlaikymo iš kito atsakovo, nes tėvo pareigą atsakovas vykdė pilnai, t. y. kaip tėvas, išlaikė dukterį. Duktė nuo pat gimimo turėjo visas sąlygas saugiau augti, kadangi jis užtikrino jai būstą, o vėliau siekdamas pagerinti jos gyvenimo kokybę pastatė ir įrengė gyvenamąjį namą. Visą tai darė kaip vaiko tėvas, neturėdamas net menkiausios abejonės dėl vaiko tėvystės, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas sutiko rūpintis gimsiančiu svetimu kūdikiu ir prisiimti tėvystę, yra visiškas ieškovės melas. Kadangi ieškovė jau yra dukteriai pasakiusi, kad atsakovas nėra jos tėvas, kas sutrikdė mergaitės dvasinę pusiausvyrą, atsakovas atliko DNR tyrimą, ištyrus jo ir N. P. DNR mėginius, su 100 procentų tikimybe nustatyta, kad jis nėra biologinis N. P. tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad atliktas DNR tyrimas patvirtina, kad jis (atsakovas) nėra biologinis N. P. tėvas, o įrašas vaiko gimimo įraše apie tai, kad jis yra vaiko tėvas, gali būti panaikintas tik teismo tvarka, jis pareiškė reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir tokio įrašo panaikinimo. Jo nuomone, tėvystės nuginčijimu, o vėliau ir tėvystės nustatymu bus užtikrinta N. P. teisė žinoti savo tėvą ir turėti jo suteiktą pavardę. Tai, kad N. P. yra ne jo, t.y. atsakovo, duktė jam tapo žinoma 2014 m. rugpjūčio 26 d. gavus ieškovės patikslintą ieškinį, todėl, mano, kad būtent ši data laikytina atskaitos terminu, nuo kurio skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

9Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais sutinka. Paaiškino, kad atsakovo priešieškinyje nurodytas reikalavimas yra pagrįstas, nes atsakovas V. P. nėra N. P. tėvas. Tačiau negali sutikti su priešieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl sutinkamai su tuo atsakovo priešieškinis pagrįstas ir tenkintinas, tačiau nepripažintinos pagrįstomis visos priešieškinyje nurodytos aplinkybės. Atsakovo priešieškinio pagrįstumą patvirtina pateiktas rašytinis įrodymas apie atliktą DNR tyrimą, kuriame nurodyta, kad su 100 % tikimybe galima teigti, kad V. P. nėra biologinis N. P. tėvas. Būtent šis tyrimas, ieškovės nuomone, patvirtina ne tik atsakovo priešieškinį, bet ir pagrindžia ieškinio reikalavimą panaikinti N. P. gimimo akto registracijos įrašą, jog V. P. yra N. P. tėvas.

10Trečiasis asmuo atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad trečiasis asmuo dirbo kartu su ieškove įmonėje ( - ), vėliau ieškovė savo noru išėjo iš darbo, o trečiasis asmuo toliau dirbo ir šiuo metu dirba įmonėje. Trečiasis asmuo yra laimingai vedęs vyras, santuokoje su žmona yra susilaukęs dviejų vaikų. Su ieškove jį siejo tik darbiniai santykiai, kaip ir su bet kuriuo kitu buvusiu įmonės darbuotoju. Jis neturėjo jokių ryšių su besilaukiančia ar pagimdžiusia ieškove, t. y. nei ja, nei jos dukra N. P. nesirūpino, nes niekada neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ieškovės dukra yra jo dukra. Nuo N. P. gimimo, visus 10 metų iki dabar, trečiasis asmuo dirba ( - ), jau ketvirtą kadenciją vadovauja ( - ), yra įvairių įstaigų mecenatas. Per visą šį laikotarpį jis nėra gavęs reikalavimo dėl tėvystės N. P. atžvilgiu pripažinimo. Tuo tarpu N. P. tėvu visus tuos 11 metų buvo ir toliau yra V. P.. N. P. jau 11 metų turi vienintelį tėvą – atsakovą, kuris visus 11 metų ja rūpinosi. Būtent atsakovo V. P. pavardė sutampa su mergaitės pavarde, atsakovas yra įrašytas tėvu jos gimimo liudijime, juos sieja stiprus socialinis ir emocinis ryšys, visa mergaitės socialinė aplinka (draugai, bendramoksliai) ją pažįsta ir laiko atsakovo V. P. dukra. A. V. P. iki šiol reguliariai artimai bendraudavo su savo dukterimi N. P., ją pilnai išlaikydavo, N. P. kaip jo dukra nuolatos svečiuodavosi atsakovo V. P. šeimoje bei kartu atostogaudavo. Trečiojo asmens nuomone, tiek patikslintas ieškinys tiek priešieškinis pateiktas ne siekiant apginti vaiko interesus į saugią socialinę aplinką, bet išimtinai tik siekiant sujaukti G. S. šeimyninę laimę, santykių stabilumą ir pasipelnyti, siekiant neteisėtai atsikratyti savo laisva valia prisiimtų įsipareigojimų (vaiko išlaikymo), kas neabejotinai pažeis vaiko interesus. Mano, kad byloje pareikštu patikslintu ieškiniu ir priešieškiniu vaiko mama ir tėvas nusprendė teismo rankomis pakeisti beveik 11 metų buvusią vaiko gyvenimo realybę. Iš pateiktų procesinių dokumentų trečiajam asmeniui akivaizdu, kad nei vienas tėvas negina vaiko teisių ir interesų. Trečiasis asmuo prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad N. P. gimė ( - ), o įrašas jos gimimo liudijime, kad jos tėvas yra V. P., padarytas ( - ), todėl patikslintas ieškinys dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo galėjo būti paduotas vėliausiai iki ( - ), taigi jau beveik 10 metų yra suėjusi ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo pareiškimo senatis. Be to, nėra jokio pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti, nes jis nebuvo ir apskritai net negalėjo būti praleistas dėl svarbios priežasties. Mano, kad asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Pažymėjo, kad netgi nustačius tėvystę kitam asmeniui, nėra aišku ar naujasis tėvas vaiką „ves gyvenimo keliu“, ar vaikas po tokio teismo sprendimo, turės tik faktinį naują tėvą, tačiau kasdieniniame gyvenime liks be artimo žmogaus. Todėl CK 3.152 str. 1 d. nustato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima tik per vienerių metų terminą. Per beveik 11 metų tarp N. P. ir atsakovo susiformavo stiprus socialinis ir emocinis ryšys, vaiko interesai reikalauja šį ryšį išsaugoti. Trečiasis asmuo mano, kad atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, kad nekėlė klausimo, ar N. P. galėtų būti ne jo dukra. ( - ) N. P. gimimo liudijime buvo įtvirtinta išreikšta aiški atsakovo V. P. valia, jog jis negrįžtamai sutinka būti N. P. tėvu ir vykdyti iš to kylančias pareigas, todėl būtent nuo ( - ) pradėtinas skaičiuoti ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl atsakovo V. P. tėvystės N. P. nuginčijimo. Trečiojo asmens nuomone, ši byla turi būti nagrinėjama išimtinai vadovaujantis tik vaiko (N. P.) interesais. Mano, kad atsakovo V. P. tėvystės nuginčijimo atveju kylančios neigiamos ilgalaikės sprendimo pasekmės N. P. yra savarankiškas pagrindas (vadovaujantis vaiko interesais) priešieškinį atmesti. Teismui, vadovaujantis vaiko interesais (teise į harmoningą vystymąsi), kyla pareiga įvertinti N. P. ateities perspektyvas nuginčijus atsakovo tėvystę – nustačius, kad ateities perspektyvos neigiamos, tėvystės nuginčyti negalima. Trečiasis asmuo nurodė, kad nuginčijus atsakovo tėvystę, mergaitė praras emocinį ir socialinį ryšį su vieninteliu tėvu, kurį ji pažinojo visus 11 savo gyvenimo metų. Jokio kito vyro, kuris galėtų būti jos tėvas, mergaitė nepažįsta. Akivaizdu, kad vien tokio nepažįstamo vyro įstūmimas į vaiko gyvenimą, turės neigiamas pasekmes jo harmoningam vystymuisi. Nagrinėjamu atveju nėra jokių prielaidų, kad kažkoks naujas, per prievartą surastas tėvas, apskritai dalyvaus harmoningame mergaitės vystymosi procese. Nuginčijus atsakovo V. P. tėvystę, iš mergaitės būtų atimtas jai autoritetingas žmogus (jos tėvas), kurio dalyvavimas jos gyvenime yra labai reikšmingas. Pavardės pasikeitimas taip pat neabejotinai skaudžiai paveiks mergaitės bendravimą su bendraamžiais, formuos nepasitikėjimą savimi. Trečiasis asmuo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, kurioje, jo nuomone, esant analogiškoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad tėvystės nuginčyti negalima, nes būtų pažeisti vaiko interesai. Mano, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010 yra analogiškas šiai bylai ir Kauno apylinkės teismas yra saistomas šio precedento (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas, Teismų Įstatymo 33 str. 4 d.). Jo nuomone, kad N. P. interesai išsaugoti socialinį ir emocinį ryšį su tėvu atsakovu V. P., draudžia nuginčyti jo tėvystę. Nuginčijus atsakovo V. P. tėvystę, vienuolikmetė mergaitė bus palikta be tėvo. Vertinant ieškovės gyvenimo būdą (polinkį nuolat keisti savo partnerius su kuriais turi lytinių santykių), mano, kad gali paaiškėti, jog N. P. turi ne vieną potencialų biologinį tėvą. Tuo tarpu teismas privalo apsaugoti vaiko interesą turėti (šiuo atveju išlaikyti esamą, su kuriuo sieja socialinis ir emocinis ryšys) tėvą. Trečiasis asmuo kategoriškai nurodė, kad bet kokiu atveju jokio ryšio su N. P. niekada nekurs. Trečiojo asmens nuomone, be viso to yra suėjęs ieškinio senaties terminas dėl N. P. tėvystės nustatymo, ieškovės pareikštas ieškinys dėl tėvystės nustatymo buvo pareikštas praleidus bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.). Vadinasi, nuginčijus esamą tėvystę, nebebus galimybės N. P. nustatyti kitą tėvystę. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti trečiojo asmens G. S. tėvystę. Trečiasis asmuo neigia, kad turėjo kokių nors santykių su ieškove. Atsižvelgiant į pirmiau nurodyta, prašo patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

11Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklausiama nepilnametė N. P., gim. ( - ), nurodė, kad ji labiau norėtų, jog jos tėtis būtų G. S. (mergaitė trečiąjį asmenį įvardijo G.), nes jis yra jos tikrasis tėtis, tuo tarpu su V. P. ji nejaučia jokio artimo ryšio. Paaiškino, kad mama apie tai, kad V. yra ne tikras tėtis, jai pasakė prieš 4 metus. Nurodė, kad ji turėjo nuojautą ir apie tai paklausė mamos. V. ji nieko nesakė, nenorėjo, kad jis įsižeistų. Ji apsidžiaugė, nes V. jai nepatinka, nors jie bendraudavo. V. sveikindavo per gimtadienius. Kartu su V. šeima ji buvo Ispanijoje. Ji bendravo su atsakovo dukra, o atsakovo sūnaus N. iki šiol nepažįsta. Bendraudavo ir su V. žmona. V. pirkdavo daiktus, bet sunkiai, visada reikėdavo prašyti ką nors nupirkti, pats nesiūlydavo. Vieną kartą yra nupirkęs parkerį ir batus. Mama kažkada neleido susitikti su V., tada V. supyko, nuo to laiko V. ir mama nebebendrauja. Nurodė, kad su mama jaučia didelį ryšį tuo tarpu su V. nieko panašaus nejaučia, tik šiaip buvo pripratusi prie to žmogaus. Nurodė, kad V. dalyvavo darželio išleistuvėse. Spalio mėnesį V. jai pasakė, „susiskambinsim po teismų“ ir po to daugiau neskambino, nors, jos manymu, turėtų būti kokia nors iš jo parama, daugiau dėmesio, nes jis juk vaidino jos tėtį. Pusę metų ji gyvena tik su mama, ir jai taip geriau. Paaiškino, kad jeigu ir tikrasis tėtis nebendraus su ja, jai bus geriau be V.. Nurodė, kad norėtų vieno tėčio. Mama sakė, kad tikrasis tėtis panašus į ją. Nurodė, kad labai norėtų, jog G. ją pripažintų ir bendrautų su ja. Papasakojo, kad ji prašė mamos važiuoti pas G. iki jo darbo, tartis gražiuoju. Vieną kartą mama su mergaite nuvažiavo pas G. į darbą, tačiau jas išvarė. Nurodė, kad dėl to ji jaučia nuoskaudą. Galiausiai mergaitė nurodė, jog ir turėdama tėtį G., retkarčiais norėtų susitikti su V., kadangi prisimena kaip jie žaisdavo, kaip ji sėdėjo jam ant kelių.

12Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje 2014 m. lapkričio 12 d. išvadoje nurodė, kad R. M. ir V. P. neįrašyti į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų, kad N. P. netinkamai prižiūrima, Kauno m. VTAS neturi. Siekiant išsiaiškinti nepilnamečio vaiko ir atsakovo V. P. tarpusavio ryšius, kreiptasi į ieškovę dėl N. P. pokalbio su specialistu. Ieškovė atsisakė atvykti su dukra pokalbiui, motyvuodama tuo, jog nenori pakartotinai sukelti vaikui nervinės įtampos. Institucija nurodė, kad kalbantis su V. P., jis paaiškino, kad su N. P. bendrauja, ją myli kaip dukrą. Vyro teigimu, jeigu mergaitė pageidaus, jis ir ateityje palaikys artimus ryšius su ja, neprieštaraus, kad ir toliau vaikas lankytųsi jo šeimoje. Atsakovo teigimu, jis kreipėsi dėl tėvystės nuginčijimo, nes R. M. jau yra pasakiusi dukrai, kad V. P. nėra jos tėvas ir ieškovė įvardijo tikrąjį mergaitės tėvą - G. S.. R. M. įvardija galimą dukters biologinį tėvą, todėl nuginčijus V. P. tėvystę N. P. atžvilgiu, ir pripažinus G. S. tėvystę, mergaitė neliks be tėvo. Susipažinus su G. S. pateiktu atsiliepimu ir jo priedais, darytina išvada, jog G. S. gali teikti lėšas N. P. poreikių užtikrinimui. V. P. teigimu, jis palaikys artimus santykius su N. P. ir nuginčijus tėvystę, todėl tikėtina, jog mergaitė neliks be artimo jai žmogaus palaikymo. K. N. P. visą savo gyvenimą gyveno kartu su motina, ieškovės požiūris į dukters santykius su abiem atsakovais labai svarbus. Nuo šalių elgesio labai priklausys kokie santykiai susiklostys tarp atsakovų ir N. P. (I t. 136-137 b. l.). Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog N. P. apklausa teisme buvo labai informatyvi. Matyti, jog mergaitė žino daug faktų, kurių tokio amžiaus vaikas neturėtų žinoti. Tik motinos įtakoje vaikui yra sudaryta nuomonė, jog gyvenimas su kitu tėvu gali būti geresnis. Vaiko pozityvus požiūris į žmogų, kuris šioje byloje neigia savo tėvystę (tretysis asmuo) yra vaikui sąmoningai suformuotas, kadangi tokio amžiaus vaikas gali suvokti tik tai kas yra gerai, arba tai, kas yra blogai. Teisme išklausius vaiko nuomonę, matyti, kad ieškovė daro neigiamą įtaką savo dukrai, tendencingai formuoja vaiko nuomonę apie susiklosčiusią situaciją. Jeigu ieškovė buvo nusprendusi neatskleisti vaikui tikrosios tiesos apie jo biologinę kilmę, tai to padarymas, kai mergaitei yra 11 metų, neigiamai paveikė vaiką. Vaikų teisių skyriaus atstovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal atliktus DNR tyrimus V. P. nėra vaiko tėvas, institucija palaiko ieškovės reikalavimą dėl V. P. tėvystės nuginčijimo, tačiau pažymėjo, jog priešingas mergaitei motinos elgesys, pažeidžia N. P. interesus.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu (b.l.186-198, t. III) ieškovės R. M. patikslintą ieškinį ir atsakovo V. P. priešieškinį atmetė, priteisė iš šių asmenų po 12,57 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

15Teismas pripažino byloje nustatytu, kad nepilnametė N. P. gimė ( - ) (I t. 9 b. l.). N. P. gimimo liudijime bei gimimo įraše Nr. ( - ) nurodyta, kad jos tėvai yra V. P. ir R. M. (I t. 199 b. l.). Santuoka tarp jos tėvų nesudaryta. ( - ) V. P. ir R. M. pareiškimas Kauno miesto 5-ąjam notarų biurui, patvirtina, kad V. P. pripažino, kad yra N. P. tėvas ir suteikė jai savo pavardę, o R. M. tam neprieštaravo (I t. 200 b. l.). Teismui pateikti įrodymai, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d. atlikus teisiškai neįpareigojantį genetinį tyrimą ir ištyrus V. P. ir N. P. DNR mėginius, su 100 proc. tikimybe nustatyta, kad V. P. nėra biologinis N. P. tėvas (I t. 113-115 b. l., II t. 45-46 b. l.). V. P. tėvystei patvirtinti ar paneigti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta DNR ekspertizė (II t. 85-89 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2015 m. balandžio 23 d. atliktos DNR ekspertizės akto Nr. ES 144/15 (01) išvadoje nurodyta, kad V. P. nėra vaiko N. P., a. k. ( - ), tėvas. Iš teismui pateiktos 2002 m. spalio 4 d. darbo sutarties nustatyta, kad ieškovė nuo 2002 m. spalio 4 d. iki 2003 m. spalio 31 d. dirbo ( - ) prekybos vadovės pareigose, darbo sutartis nutraukta darbuotojai pačiai prašant (DK 127 str. 1 d.) (I t. 157 b. l.). Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad nuo 2005 m. spalio 28 d. ieškovė R. M. yra ( - ) direktorė (I t. 158 b. l.).

16K. N. P. gimė ( - ), o pirmasis ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo buvo pareikštas 2014 m. liepos 31 d. (I t. 3 b. l.), priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo pareikštas 2014 m. spalio 29 d. (I t. 108-111 b. l.), teismas, ieškinio senaties taikymo klausimus keliant tiek šalims, tiek ir trečiajam asmeniui, sprendė dėl įstatyme nustatyto 1 metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti (CK 3.152 str. 1 d.) ir pripažino, kad atsakovas V. P. ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti nepraleido, jis apie tai, jog nėra biologinis N. P. tėvas sužinojo tik gavęs ieškovės patikslintą ieškinį, t. y. 2014 m. rugpjūčio 26 d. Ieškovės prašymo atnaujinti jai praleistą ieškinio senaties terminą teismas netenkino, vertino, kad ieškovė daugiau kaip 10 metų žinojo, jog jos dukters N. tėvas yra ne V. P., o trečiasis asmuo G. S., tačiau į teismą anksčiau dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė, bylos nagrinėjimo metu pati ne kartą patvirtino, jog kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo ją paskatino tik materialinis aspektas, t. y. atsakovui V. P. nepakankamai užtikrinant vaiko poreikių patenkinimą, ieškovė nusprendė, jog išlaikymą dukrai turėtų teikti biologinis vaiko tėvas – trečiasis asmuo G. S.. Teismas vertino, kad tokia ieškovės argumentacija leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė nesiekia, jog mergaitė turėtų realų tėvą, kuris ją augintų, rūpintųsi, formuotų mergaitės požiūrį į šeimos sampratą.

17Spręsdamas dėl reikalavimo nuginčyti tėvystę pagrįstumo, teismas įvertino, kad tėvystė gali būti suprantama kaip biologinė ir kaip socialinė kategorija. Pirmasis požiūris grindžiamas tuo, kad net naujausi medicinos mokslo laimėjimai nepakeitė to, kad žmogaus reprodukcijai yra būtini dviejų skirtingų lyčių žmonių genetiniai komponentai. Kita vertus, vis ryškiau pastebimas antrojo, t. y. tėvystės kaip socialinio fenomeno, suvokimo poveikis įstatymų leidėjui bei teismų praktikai. Išanalizavęs Europos Žmogaus Teisių Teismo išplėtotą praktiką, pagal kurią vien biologinė tėvystė nelaikoma pagrindu konstatuoti, jog tėvo ir vaiko ryšys patenka į „šeimos gyvenimo“, ginamo Europos Žmogaus teisių konvencijos, kategoriją, teismas darė išvada, kad tėvystės identiškumas išplaukia ne iš individualių charakteristikų visumos, o iš paties tėvo ir vaiko savitarpio santykio, ypač iš šio santykio pagrindinės vietos vaiko gyvenime ir akivaizdu, kad biologinis ryšys nėra pakankamas pagrindas konstatuoti „šeimos gyvenimo“ egzistavimą. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbus yra ne tik ieškovės R. M. ir atsakovo V. P. susitarimas (ginčo nebuvimas) dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovės teiginiai, kad jos nuomone, atsakovo socialinis ryšys su vaiku yra negrįžtamai nutrūkęs, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas.

18Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tokiu atveju, kai asmens, pripažinto vaiko tėvu, ir paties vaiko požiūriai į jų santykius skiriasi, būtina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys, vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas (CK 3.146 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje yra būtina identifikuoti ar biologinės kilmės tiesos paieškos atitinka geriausius vaiko interesus, kuriais turi būti vadovaujamasi imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.), todėl aiškinosi, kokie yra atsakovo V. P. ir N. P. santykiai, ar vaikas pripažįsta atsakovą V. P. savo tėvu, vertino laikotarpį, kurį vaikas laikė atsakovą savo tėvu, ar vaikas pažįsta galimą savo biologinį tėvą, kokie vaiko santykiai su galimu biologiniu tėvu, galimo biologinio tėvo požiūrį į vaiką ir tolimesnių santykių perspektyvą.

19Teismas sprendime konstatavo, jog remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, nors šalys kartu negyveno, tačiau nuo pat N. P. gimimo atsakovas V. P. dukros N. P. atžvilgiu vykdė visas savo kaip tėvo pareigas. Atsakovas teisme teigė, jog dėjo visas pastangas išlaikyti ieškovę ir nepilnametę dukrą Nomedą, nuo pat ieškovės pranešimo apie nėštumą rūpinosi ja, ieškovei ir dukrai gyventi nupirko ir įrengė butą, esantį ( - ), vėliau, ieškovei paprašius, nupirko namą. Iš dalies prie šio namo pirkimo prisidėjo ir ieškovė. Kadangi atsakovas gyveno kitoje šeimoje, atsakovas ieškovės nėštumo metu ir vaiko auginimo metu pilnai išlaikė ieškovę – per mėnesį jai teikdavo nuo 1 iki kelių tūkstančių litų, buvo nupirkti keli automobiliai. Dukrai paaugus, tam, kad ieškovė turėtų darbą ir pajamas, atsakovas įsteigė ( - ), paskirdamas ieškovę įmonės direktore. ( - )pavadinimas buvo sudarytas iš kelių pirmųjų šalių ir mergaitės vardų raidžių – R., N., V.. Vėliau atsakovas perleido ieškovei dalį šios įmonės akcijų. Atsakovas praleisdavo su dukra laisvalaikį: mergaitė lankydavosi atsakovo šeimoje, bendravo su atsakovo dukra bei žmona. Ieškovei išvykus į keliones, N. gyvendavo atsakovo šeimoje, ieškovė patikėdavo atsakovui dukrą, kadangi jį laikė atsakingu ir rūpestingu žmogumi. Mergaitė ne kartą su atsakovo šeima vyko į poilsines keliones, atsakovas rūpinosi mergaitės pasiruošimu mokyklai, reikiamų priemonių įsigijimu. Atsakovas byloje teigė, kad dukra visą laiką rūpinosi, veždavo į gydymo įstaigas, vaikui prižiūrėti samdė aukles, vežė į darželį, mokėjo mokesčius už darželį, vedė mergaitę į mokyklą, dalyvaudavo mokyklos susirinkimuose. Teismas vertino, kad galimai atsakovo ir mergaitės bendravimas pastaruoju metu buvo retesnis, tačiau nei viena šalis neįrodė, jog santykiai tarp tėvo ir mergaitės buvo visiškai nutrūkę, nepaneigtina, jog tėvo ir dukters santykiams įtakos turėjo ir bylos dėl tėvystės nuginčijimo iškėlimas. Tačiau iš šalių duotų paaiškinimų ir mergaitės apklausos matyti, jog tėvo ir dukters santykiai nėra nutrūkę, mergaitės atsiminimai apie bendravimą su atsakovu, noras, kad ir turint kitą tėtį, retkarčiais bendrauti su atsakovu rodo mergaitės emocinį prieraišumą atsakovo atžvilgiu. Teismas vertino, kad iš atsakovo paaiškinimų matyti, jog atsakovas giliai pergyvena dėl susidariusios situacijos, kaip pats teigė, priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pateikė tik todėl, kad ieškovė pasakė mergaitei, jog jis nėra jos tėvas. Atsakovo priešieškinio argumentai, jog net nustačius kito asmens tėvystę N. P. atžvilgiu, ieškovė neturėtų reikalauti iš biologinio tėvo išlaikymo rodo, jog atsakovas jaučiasi pilnai užtikrinęs vaiko išlaikymą. Nors ieškovė su tokiu argumentu ir nesutiko, tačiau ieškovė byloje neįrodinėjo aplinkybių dėl netinkamo atsakovo pareigos išlaikyti dukrą vykdymo. Atsakovas tiek duodamas paaiškinimus teisme, tiek bendraudamas su Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistais nurodė, jog su N. P. bendrauja, ją myli kaip dukrą. Nors atsakovo ir mergaitės jausmai vienas kitam, kadangi atsakovas žino, jog ieškovė yra pasakiusi dukrai, kad atsakovas nėra vaiko tėvas, šiuo metu yra prieštaringi, tačiau atsakovas nurodė, jog jeigu mergaitė pageidaus, jis ir ateityje palaikys artimus ryšius su ja, neprieštaraus, kad ir toliau vaikas lankytųsi jo šeimoje. Pažymėtina, jog N. P. trečiojo asmens G. S., ieškovės įvardijamo kaip jos biologinio tėvo, nėra mačiusi, niekada su juo nebendravo. G. S. N. P. atžvilgiu niekada nevykdė tėvo valdžios, savo tėvystę neigia, patvirtino, jog bet kokiu atveju, net teismui priėmus palankų ieškovei sprendimą, nekurs jokių santykių su N. P.. Visa tai, teismo nuomone, rodo, jog ieškinio ir priešieškinio tenkinimas padarytų ypatingai didelę žalą mergaitei, kadangi mergaitė prarastų tėvą, kurį ji iki šiol tapatino su savimi, ir neturėtų galimybės sukurti santykių su kitu galimai biologiniu tėvu. Teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas ir kitos tėvystės nustatymas negali būti laikomas vien juridiniu faktu vaiko atžvilgiu. Natūralu, jog vaikui sužinojus apie kitą tėvą, vaikas norėtų žinoti savo biologinės kilmės aspektus, idealizuotų galimus santykius su kitu tėvu. N. P. apklausos metu nurodė, jog tikisi, kad G. S. bus geresnis tėtis ir jos neatstums, tačiau tuo pačiu patvirtino, jog jausis įskaudinta, jeigu jos lūkesčiai nepasitvirtins. Iš trečiojo asmens paaiškinimų matyti, jog trečiasis asmuo tokių santykių, net jeigu kitoje byloje ir pasitvirtintų, kad jis yra N. P. biologinis tėvas, nevystytų. Teikdama išvadą teismo posėdyje Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė atkreipė teismo dėmesį į tai, jog vaiko pozityvus požiūris į žmogų, kuris šioje byloje neigia savo tėvystę (tretysis asmuo) yra vaikui sąmoningai suformuotas, kadangi tokio amžiaus vaikas gali suvokti tik tai kas yra gerai, arba tai, kas yra blogai. Bylos medžiaga patvirtina, jog mergaitei byloje keliamų klausimų nagrinėjimas emociškai yra labai sunkus. Ieškovė paaiškindama, kodėl neleido Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams pasikalbėti su mergaite, nurodė, jog mergaitė patiria emocinį šoką, sukrėtimą. Atsižvelgiant į tokią N. P. savijautą, teismas sprendė, jog trečiojo asmens argumentai, jog ieškovė tik siekdama materialinės gerovės kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo ir ieškovė realiai nesiekia atstatyti ir užtikrinti biologinio tėvo ir vaiko ryšio, yra pagrįsti. Be to, šiuos faktus ne kartą teisme patvirtino ir pati ieškovė, teigdama, jog atėjo laikas gauti išlaikymą dukrai iš tikrojo tėvo. Šie veiksmai neigiamai įtakojo mergaitės psichologinę ir emocinę būseną. Be to, kaip nurodė pati mergaitė, V. P. ji laikė savo tėvu. Tai, kad atsakovas yra mergaitės tėtis buvo žinoma mergaitės ugdymo įstaigose, mergaitė atsakovą, ieškovę ir save laikė šeima.

20Taip pat, priimdamas sprendimą, teismas įvertino ir aplinkybę, kad kaip pagrindinį tėvystės nuginčijimo argumentą tiek ieškovė savo patikslintame ieškinyje, tiek atsakovas savo priešieškinyje nurodo tai, jog atsakovas V. P. nėra biologinis vaiko tėvas. Ieškovė savo reikalavimą argumentuoja taip pat vaiko teise žinoti savo biologinį tėvą bei tuo, kad atsakovas ir nepilnametė duktė visiškai nebendrauja, jų nesieja tvirtas emocinis ar socialinis ryšys, šiuo metu atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, nesirūpina nepilnamete dukterimi. Atsakovas, nors ir prašo nuginčyti tėvystę, tačiau nurodo, kad jam niekada nekilo net menkiausia abejonė dėl N. P. tėvystės, visą laiką nuo dukters gimimo jis rūpinosi ir ja, ir ieškove, o nutrūkus jo ir ieškovės santykiams toliau rūpinosi dukra, su ja bendravo, dukra dažnai svečiuojasi jo šeimoje, kartu atostogauja, net ir šiais metais padėjo dukrai pasirengti naujiems mokslo metams. Nors ieškovės teigimu tarp atsakovo ir dukters nėra artimo emocinio ryšio, jie visiškai nebendrauja, atsakovas dukters neišlaiko, ieškovė nenuneigė atsakovo argumentų, jog dar 2014 metais atsakovas veždavo mergaitę į ir iš anglų kalbos užsiėmimų, net ir gavęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovas kvietėsi dukrą keletą kartų pas save į namus, atsakovas, jo sutuoktinė ir mergaitė kartu leido laiką, kepė vėdarus. Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2014 m. liepos 31 d., kai tuo tarpu dar 2014 metų kovo mėnesį atsakovas, jo sutuoktinė, N. ir kita dukra vyko atostogauti į Kanarus, o birželio mėnesį važiavo į Šventąją. Visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, jog mergaitės atžvilgiu jaučia atsakomybę, pareigą, meilę ir rūpestį, yra pažadėjęs mergaitei, jog ji visada bus jo dukra. Atsakovas su mergaite glaudžiai bendravo, kaip teigė atsakovas, jis stengėsi parodyti mergaitei gyvenimo vertybes, kartu eidavo į kino teatrą, valgyti ledų, zoologijos sodą. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad vaikas kito tėvo nepažįsta, ieškovės įvardijamo galimo dukters N. P. biologinio tėvo jai yra žinoma tik pavardė ir vardas, vaikas nėra su galimu savo biologiniu tėvu bendravęs, nėra jo matęs, išskyrus keletą ieškovės parodytų fotografijų, ir byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės įvardijamas galimas dukters N. P. biologinis tėvas ketintų pripažinti vaiko tėvystę. Trečiasis asmuo G. S., t. y. asmuo, ieškovės įvardijamas kaip galimas dukters N. P. biologinis tėvas, aiškiai, užtikrintai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad bet kokiu atveju jokio ryšio su N. P. niekada nekurs.

21Sprendime teismas nurodė, kad subjektyvinė tėvystės teisė atsiranda nuo vaiko gimimo ir baigiasi jo mirtimi, atsakovas pasirašydamas pareiškimą ir įregistruodamas N. tėvystę ( - ), ją dukra pripažino geranoriškai, laisva valia. Iki patikslinto ieškinio gavimo, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d., jis buvo įsitikinęs, kad N. P. yra jo dukra ir visą laiką nuo pat jos gimimo jis ją augino kaip dukrą, vykdė tėvo valdžią jos atžvilgiu. N. P. savo biologinio tėvo nepažįsta, ji savo tėvu pažino ir pripažino tik atsakovą. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Akivaizdu, kad tarp N. P. ir atsakovo per 10 metų susiformavo artimi, šilti, tamprūs tarpusavio tėvo ir dukters. Nors atsakovas ir ieškovė kartu negyveno, tačiau matyti, jog atsakovas ir ieškovė vaiką augino, juo rūpinosi kartu nuo gimimo. Iš bylos duomenų matyti, kad pati N. P. žino apie tai, jog atsakovas nėra jos biologinis tėvas, tačiau norėtų su juo bendrauti, mergaitė prisimena gražias akimirkas, praleistas kartu su atsakovu, todėl galimai laiko atsakovą artimesniu ir brangesniu žmogumi nei biologinis tėvas, kurio įvaizdis yra suformuotas tik iliuzijomis, tuo tarpu atsakovas nežada nutraukti ryšių su dukra. Todėl teismas vertino, kad esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą, pažymėjo, kad byloje nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad atsakovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Todėl, šiuo atveju, kai galimas biologinis tėvas aiškiai ir nedviprasmiškai užtikrino, kad bet kokiu atveju santykių su vaiku nekurs, o atsakovui kaip tėvui bendravus su vaiku tokį ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Teismas konstatavo, kad kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus duomenis, šalių paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovės nurodytas socialinis ryšys iš N. P. pusės atsakovo atžvilgiu nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su atsakovu, jam tai yra svarbu, todėl nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus.

22Teismas dėl ieškovės argumento, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikrą tėvą, sprendime nurodė, jog jis sutinka, kad tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos teisės aktai įtvirtina vaiko teisę nuo pat gimimo žinoti savo tėvus, augti jų globojamam, auklėjamam, išlaikomam. Vaikui dėl savo amžiaus pačiam negalint ginti savo teisių, šių teisių įgyvendinimu ir gynimu turi pasirūpinti įstatyminis vaiko atstovas, šiuo atveju ieškovė. Teismo nuomone, ieškovė tinkamai neatstovavo savo vaiko interesams, kadangi ji žinodama, jog V. P. nėra jos dukters biologinis tėvas, sutiko kad jis prisiimtų ir vykdytų tėvo pareigas, leido susiformuoti savo dukters ir V. P. artimiems tėvo ir dukters santykiams, ir galimai tik iš materialinių paskatų po 10 metų kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Teismo vertinimu, ieškovė neužtikrino ne tik vaiko teisės augti turint biologinį tėvą, vykdantį tėvo pareigas, tačiau tokiais veiksmais sukėlė dvasinę ir emocinę sumaištį savo dukros ir atsakovo gyvenime, kurios ateityje galimai turės nepataisomų pasekmių ne tik tėvo ir dukters santykiuose, bet ir kiekvieno jų, ypač vaiko, kurio asmenybė dar tik formuojasi, asmeniniame gyvenime. Būtent tokie ieškovės veiksmai ir po to sekęs 10 metų neveikimas vaiko interesais ir lėmė tokį šiandieninį teismo vertinimą. Šalių paaiškinimai ir mergaitės apklausa patvirtino, jog ieškovės nurodytas socialinis ryšys nei iš vaiko, nei iš atsakovo vaiko pusės nėra galutinai nutrūkęs, Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, tik motinos įtakoje vaikui yra sudaryta nuomonė, jog gyvenimas su kitu tėvu gali būti geresnis. Atsakovas teigė, jog nenutrauks su dukra ryšių, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, kurį jis pažįsta ir pripažįsta, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, vaikas liktų be tėvo arba geriausiu atveju tik su nominaliu tėvu, t. y. tik įrašu gimimo akto įraše apie biologinį tėvą, nes, kaip jau minėta, ieškovės įvardijamas galimas biologinis mergaitės tėvas nežada kurti santykių su vaiku. Taip pat teismas pažymėjo, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teiginys, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu. Atsakovo apsisprendimas ir toliau bendrauti su mergaite, ja rūpintis, leisti lankytis jo šeimoje, teismo vertinimu rodo, jog nagrinėjamos bylos kontekste N. P. interesus labiau atitiktų esamos situacijos, kai vaiko tėvu laikomas atsakovas V. P., išsaugojimas. Todėl teismas sprendė, kad išimtinai vaiko interesais ieškinys ir priešieškinis atmestini (CPK 185 str.).

23III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

24Apeliacinį skundą (b.l.3-9, t. III) pateikusi ieškovė R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą, taip pat Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. bei 2015 m. balandžio 10 d. nutartis ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ji teigia, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, pažeidė procesines teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 376
straipsnio nuostatas, kadangi nevykdė įstatymu nustatytų pareigų. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1-4 dalis aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą siekti, kad butų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Nagrinėjamoje byloje teismas jam priskirto vaidmens neįgyvendino. Teismas, pažeisdamas vaiko interesus, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovams G. S. ir V. P. dėl tėvystės nuginčijamo ir tėvystės nustatymo, bei atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėti skyrium, atskirose bylose, kas neabejotinai pažeidžia vaiko interesus, kadangi reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo yra neatsiejamai susiję ir geriau atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Be to pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas vaiko interesus, 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl išskirtų bylų sujungimo. Taip pat teismas nepasinaudojo jam suteikta teise rinkti įrodymus, neskyrė savo iniciatyva N. P. psichologinės ekspertizės, o neturėdamas specialių žinių padarė išvadą, kad dukra N. yra įtakojama ieškovės.
  1. Teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nukrypo nuo
kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė kad šalių paaiškinimai ir mergaitės apklausa patvirtino, jog ieškovės nurodytas socialinis ryšys nei iš vaiko, nei iš atsakovo pusės nėra galutinai nutrūkęs. Ši išvada yra nepagrįsta kadangi prieštarauja šalių paaiškinimams ir N. P. apklausai. A. V. P. paaiškino, kad nuo 2014 metų spalio mėn. su N. nėra susitikės, per Kalėdas pasveikino telefonu ir nuo Kalėdų nėra bendravęs visiškai nebuvo susitikės nei kalbėjęs. Ieškovė paaiškino , kad po bylos užvedimo dukters ir atsakovo bendravimas yra nutrūkęs. Teismo argumentai, kad atsakovas teigė, jog nenutrauks su dukra ryšių, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, kurį jis pažįsta ir pripažįsta, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą, yra nepagrįsti, kadangi atsakovas nė viename teismo posėdyje to nenurodė ir tokių paaiškinimų neteikė. Todėl ši teismo išvada prieštarauja byloje esantiems atsakovo parodymams, todėl padaryta pažeidžiant LR CPK 270 str. 4 d. 2 ir 3 p. Pirmosios instancijos teismas aplinkybės, kuria grindžia sprendimą, kad atsakovas nenutrauks ryšių, nė vieno teismo posėdžio metu nesiaiškino ir tai patvirtina teismo posėdžių garso įrašai. Teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu pagal nustatytą teisinį reguliavimą sprendžiama dėl teisinės ginčo kvalifikacijos bei ieškinio reikalavimo pagrįstumo. To nepadarius, teismo išvada padaryta pažeidžiant nurodytas normas, dėl ko sprendimas negali būti laikomas teisėtu.
  1. Teismas pažeidė CPK 7 straipsnio ir CPK 136 straipsnio reikalavimus, kadangi 2014 m.
lapkričio 21 d. priėmė nutartį, kuria išskyrė reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo į dvi atskiras bylas, taip pat 2015 m. balandžio 10 d. priėmė nutartį, kuria netenkino ieškovės prašymo sujungti bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo nagrinėtini vienoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Taip teismas pažeidė vaiko teisę vienoje byloje sužinoti, kas yra jos tėvas. Todėl nutartys, kuriomis pažeisti prioritetiniai vaikų interesai negali būti laikomos teisėtomis, jos naikintinos.
  1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas – CK 3.150 straipsnį ir 161 straipsnio 2
dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesvarbu kas į teismą kreipėsi dėl tėvystės nuginčijimo, svarbus faktas, kada tiesa apie vaiko kilmę buvo atskleista ir tapo žinoma. Nagrinėjamoje byloje N. P., tai. kad atsakovas V. P. nėra tėvas buvo žinoma jau prieš keturis metus. Tai, kad dukrai buvo žinoma iki bylos užvedimo patvirtino ir atsakovas V. P., kuris paaiškino, kad N. jo pilnametei dukrai dar iki bylos užvedimo yra sakiusi „Ką čia tas tėtis sako, jis ne tikras tėtis“ (2015 m. kovo mėn. 16 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teismas, atmesdamas reikalavimą nuginčyti tėvystę nevertino esminių aplinkybių, kad dukters buvęs socialinis ryšys su atsakovu V. P. nuo 2014 m. spalio mėnesio yra visiškai nutrūkęs, kad nei atsakovas nebendrauja su dukra, nei dukra ieško kontakto su atsakovu, kad nėra jausmų. Dukra, kaip matyti iš jos apklausos, nori sužinoti savo biologinį tėvą. Ši informacija yra labai svarbi jos, kaip bręstančios ir besiformuojančios asmenybės, tapatumui nustatyti. Šiuo atveju nėra paneigiama socialinės tėvystės, kuri taip akcentuojama teismo ir trečiojo asmens G. S. reikšmė vaikui. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi įtvirtino teisinių santykių neapibrėžtumą, nes ieškinio atmetimas neužkerta N.kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo sulaukus pilnametystės, todėl ieškinio atmetimas iš esmės nepakeičia situacijos, o tik atideda jos sprendimą. Teismas nepagrįstai savo sprendime vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, kadangi nagrinėjamos bylos ir bylos, kurioje yra priimta nurodyta nutartis skirtingos faktinės aplinkybės, ir nepagristai nesivadovavo vėlesniais kasacinio teismo išaiškinimais, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimu 2011 m. birželio mėn. 11 d. nutartyje civilinėje byloje, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma. žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaikų tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis), taip pat nepagrįstai nesivadovavo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje NR. 3-3-596/2013.
  1. Teismas buvo šališkas. Tai patvirtina dvi aplinkybės. Pirma, teismas, nagrinėdamas bylą, buvo
tendencingas, kadangi akivaizdžiai iškraipė faktines bylos aplinkybes, tendencingai vedė dukters apklausą, trečiojo asmens G. S. interesus iškėlė aukščiau kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesų, nepripažino vaiko interesų prioritetiniais. Antra, teismas pažeidė sprendimo priėmimą ir paskelbimą reglamentuojančią normą – CPK 269 straipsnio 4 dalį, pagal kurią atidėjęs sprendimo priėmimą ir paskelbimą 20 dienų, pats, nesikreipdamas į teismo pirmininką, atidėjo sprendimo paskelbimą dar 16 dienų.

25Apeliaciniu skundu (b.l.11-20, t. III) atsakovas V. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo priešieškinį patenkinti, priteisti jam turtas bylinėjimosi išlaidas. Šis apeliantas skundą grindžią tokiais motyvais:

  1. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą.
Lietuvos Respublikos CK 3.150 straipsnis, nustatantis tėvystės nuginčijimo pagrindus, numato, kad tėvystę gali nuginčyti tiek vaiko tėvu įrašytas sutuoktinis (1 d.), tiek asmuo, įrašytas vaiko tėvu, šiam tėvystę pripažinus pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo (2 d.). Šioje teisės normoje taip pat nurodoma, kad nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė tikrąją vaiko kilmę žinojo visada, tačiau šias aplinkybes nuo atsakovo nuslėpė, tokiu būdu jį suklaidindama. Atsakovui apie tai, kad jis nėra N. P. tėvas, tapo žinoma tik 2014-08-26, jam įteikus procesinius dokumentus. Po to atsakovas, gindamas savo pažeistą teisę, pareiškė priešieškinį dėl tėvystės nustatymo. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Byloje apklausiama N. P. paaiškino, kad jai ieškovė yra pasakiusi, kad atsakovas nėra jos tikrasis tėvas, ji nurodė, kad nori žinoti kas yra jos tikrasis tėvas ir jį pažinti. Esant šiems mergaitės išsakytiems norams, ieškovei ir atsakovui ginčijant tėvystę, teismas privalėjo šią vaiko teisę užtikrinti ne tik vadovaudamasis vaiko interesais, bet ir materialinėmis teisės normomis, garantuojančiomis vaiko teisę žinoti savo kilmę ir tėvus. Kaip motyvą atmesti patikslintą ieškinį ir priešieškinį teismas nurodė trečiojo asmens išsakytą poziciją, kad šis su vaiku jokių ryšių nekurs.
  1. Teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminius procesinių teisės normų pažeidimus. Jis nevykdė
CPK 376 straipsnyje įtvirtintos pareigos teismui būti aktyviam šeimos bylose, siekti, kad būtų apsaugoti vaiko teisės ir interesai. Pareigą imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir interesai, teismas išimtinai perkėlė ieškovei, atsakovui ir institucijai, teikiančiai byloje išvadą. Teismas be to pažeidė ekonomiškumo, koncentruotumo ir teismo nešališkumo principus, priešingai, nei reikalauja CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatos, išskyrė dalį ieškovės reikalavimų į atskirą bylą, kas rodė, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas. Taip pat teismas pažeidė įrodymų vertinimą, sprendimo motyvus grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą. Siekdamas pateisinti savo sprendimo nepagrįstus motyvus teismas juos grindė aplinkybėmis apie atsakovo bendravimą su N. P., kurios buvo nurodytos atsakovo procesiniuose dokumentuose, bet nevertino aplinkybių, kurios atsirado po bylos iškėlimo ir kurios turėjo esminę reikšmę vaiko interesams. Sprendime teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovas priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pateikė tik dėl to, kad ieškovė dukrai pasakė, kad jis nėra vaiko tėvas. Tačiau faktiškai atsakovas priešieškinyje nurodė, jog jis dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi todėl, kad buvo ieškovės apgautas.
  1. Teismas netinkamai taikė precedentus, suformuotus Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje
bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir dėl to padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. — iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būt suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori , o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. — sprendimo pagrindas motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teisme bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teisme civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 186/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių byli skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03-21 nutartis civilinėje byloje 3K-3-175/2014). Tiek teismo sprendime cituota Strasbūro institucijų išplėtota praktika, tiek ir cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-9/2007, 3K-3-460/2007, 3K-3-304/2010, yra suformuota bylose, kuriose aplinkybės skiriasi iš esmės. Todėl teismas šiomis Aukščiausiojo teismo nutartimis negalėjo remtis.

26Remiantis šiais argumentais, atsakovo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas, priimant naują sprendimą – priešieškinį patenkinti.

27Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą pateikusi ieškovė prašo šį skundą patenkinti iš dalies, t.y. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b.l. 26-29, t. III). Šiame atsiliepime ieškovė nurodė, kad sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.

28Atsiliepimą į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus pateikęs trečiasis asmuo G. S. prašo atmesti visiškai nepagrįstus ieškovės R. M. ir atsakovo V. P. apeliacinius skundus, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 30-56, t. III). Jis nurodė, kad su apeliaciniais skundais nesutinka, apeliaciniai skundai yra grindžiami nepagrįstomis ir teismą klaidinančiomis prielaidomis. Byla yra surežisuota, pradėta siekiant nesąžiningų tikslų. Pirma, ieškovė ieškinį pareiškė ne siekiant apginti pažeistą teisę, bet išimtinai tik siekiant sujaukti trečiojo asmens šeimyninę laimę, santykių stabilumą ir pasipelnyti. Antra, atsakovo priešieškinis pateiktas ne siekiant apginti pažeistą teisę, bet išimtinai tik siekiant neteisėtai atsikratyti savo laisva valia prisiimtų įsipareigojimų (vaiko išlaikymo). Tikrasis ieškovės tikslas yra gauti pinigų iš trečiojo asmens, šią aplinkybę ieškovė patvirtino ir 2015-03-16 vykusiame teismo posėdyje. Pareikštu ieškiniu ir priešieškiniu vaiko mama ir tėvas bandė teismo rankomis pakeisti beveik 11 metų buvusią vaiko gyvenimo realybę. Susiklosčiusi situacija byloje yra unikali tiek faktų, tiek vaiko tėvų elgesio, tiek vaiko teisių gynimo prasme. Iš patektų procesinių dokumentų akivaizdu, kad nei vienas tėvas negina vaiko teisų ir interesų. Situacijos unikalumas, kad abu vaiko tėvai, nepaisydami dešimtmečio vaiko interesų, reiškia ieškinius, atskleidžia tikruosius vaiko mamos ir vaiko tėvo ketinimus ir tikslus byloje. Teismas šioje byloje pagrįstai apginė vaiko teises ir interesus, nes patenkinus ieškinį ir priešieškinį N. P. paprasčiausiai būtų likusi be tėvo.

29Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo tokius teisinius argumentus:

  1. Abu apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 376 str., nes ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus (dėl tėvystės nuginčijimo ir dėl tėvystės nustatymo) nutarė nagrinėti skyrium atskirose bylose, o apeliantė R. M. nurodo, kad dar ir dėl to, jog teismas savo iniciatyva N. P. neskyrė psichologinės ekspertizės. Trečiojo asmens nuomone, teismas 2014-11-21 nutartimi itin išsamiai įvertino šios bylos aplinkybes ir pagrįstai nutarė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus (dėl tėvystės nuginčijimo ir dėl tėvystės nustatymo) nagrinėti skyrium atskirose bylose. Šioje nutartyje teismas nurodė argumentus, kodėl jis tai daro, o tokio teismo procesinio sprendimo, kuo greičiau atsakyti į klausimą ar galima nuginčyti atsakovo V. P. tėvystę, reikalavo ieškovės elgesys bei vaiko interesai, t.y. ieškovė nuolatos siekė neteisėtai paveikti vaiką ir pakeisti jo prisiminimus bei požiūrį į vienintelį asmenį su kuriuo 11 metų vaikas bendravo kaip su tėvu – atsakovą, ieškovė neleido vaiko teisių apsaugos specialistei susitikti su mergaite, sužinoti jos nuomonę, įvertinti emocinę būseną, atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad mergaitė patiria didelį emocinį šoką. Taigi, esant tokiai situacijai, racionaliausiai ir efektyviausiai ginčai galėjo būti sprendžiami tik išskyrus ieškovės reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir nuginčijimo į atskiras bylas, ką teismas nagrinėjamoje byloje ir padarė. Ieškinio reikalavimų išskyrimas negali nulemti CPK 376 straipsnio pažeidimo. Savo iniciatyva neskyręs N. P. psichologinės ekspertizės, teismas CPK 376 straipsnio taip pat nepažeidė.
  2. R. M. nepagrįstai nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl šių aplinkybių: 1) socialinis ryšys nei iš vaiko, nei iš atsakovo pusės nėra galutinai nutrūkęs; 2) esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, kurį jis pažįsta ir pripažįsta, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą; 3) teismas neįvertino N. P. išsakytų paaiškinimų.
  3. V. P. nepagrįstai nurodo, kad yra nepagrįstos teismo išvados, jog : 1) jis niekada nėra nurodęs, kad toliau bendraus su mergaite; 2) po faktinės tiesos, t. y. kad jis nėra mergaitės tėvas, paaiškėjimo, jis su mergaite nebebendravo.
  4. Tiek apeliantė R. M., tiek ir apeliantas V. P. nepagrįstai nurodo, kad teismas 2014-11-21 nutartimi nutaręs ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus (dėl tėvystės nuginčijimo ir dėl tėvystės nustatymo) nagrinėti skyrium atskirose bylose bei 2015-04-10 nutartimi netenkinęs prašymo sujungti bylas, pažeidė civilinio proceso principus. Teismas pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu 2014-11-21 nutartimi, gavęs išsamius tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, pagrįstai nutarė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus (dėl tėvystės nuginčijimo ir dėl tėvystės nustatymo) nagrinėti skyrium atskirose bylose (CPK 136 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas, pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, yra suteikęs teismui, išsamiai įvertinus bylos aplinkybes, diskrecijos teisę tiek išskirti ieškinio reikalavimus į atskirą bylą (CPK 136 str. 2 ir 3 d.), tiek sujungti kelias vienarūšes bylas į vieną bylą (CPK 136 str. 4 d.). Nėra jokio pagrindo abejoti, kad teismas įstatymo leidėjo jam suteikta diskrecijos teise pasinaudojo tinkamai. 2014-12-11 Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė sustabdyti išskirtos civilinės bylos dėl tėvystės nustatymo nagrinėjimą, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl tėvystės nuginčijimo. Ši nutartis galėjo būti apskųsta Kauno apygardos teismui, tačiau ieškovė šia savo teise nepasinaudojo. Taigi, ieškovę tenkino ir ta aplinkybė, kad byla dėl tėvystės nustatymo yra sustabdoma iki įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl tėvystės nuginčijimo.
  5. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad: 1) teismas neva nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-304/2010; 2) teismas neva netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą; 3) teismas neva nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-596/2013; 4) teismas neva nepagrįstai vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, savo faktinėmis aplinkybėmis yra analogiškas, todėl turintis precedento galią šiai bylai (sutampa ratio decidendi), šiame sprendime pateikti išaiškinimai patvirtina, kad teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-596/2013 neturi precedento galios nagrinėjamai bylai (nesutampa ratio decidendi). Teismas pagrįstai rėmėsi EŽTT praktika, atsakovo tėvystės nuginčijimo atveju kyla neigiamos ilgalaikės sprendimo pasekmės N. P..
  6. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas buvo šališkas, jie remiasi nepagrįstomis prielaidomis dėl teismo šališkumo. Kaip galima suprasti iš apeliantų apeliacinių skundų, jie įrodinėja teismo šališkumą objektyviąją prasme, tačiau jų visos prielaidos dėl teismo šališkumo (teismas neva neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai atidėjo sprendimo paskelbimą, trečiojo asmens dalyvavimo nepripažino būtinu) yra susijusios su tuo, kaip teismas taikė CPK normas, kurios reglamentuoja civilinį procesą. Apeliantai teismo šališkumą sieja su teismo procesinių pareigų vykdymu nagrinėjant bylą. Akivaizdu, kad toks teisėjo veiksmų interpretavimas kaip šališkumas, negali atitikti ir neatitinka teisėjų šališkumo sampratos. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pagrįstas teisės normų tinkamu taikymu, visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis), neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi argumentai dėl tam tikrų duomenų įrašymo ar neįrašymo į teismo nutartį, atitinkamų įrodymų įvertinimo ar neįvertinimo teismo nutartyje negali būti pagrindas išvadai, kad teisėjas buvo šališkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2006).
  7. Teismas pagrįstai netenkino apeliantės R. M. prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, ji savo apeliaciniame skunde neginčija teismo sprendimo dalies dėl ieškinio senaties termino neatnaujinimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės R. M. ieškinys buvo atmestas dėl senaties, šios teismo sprendimo dalies ji neskundžia, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, apeliacinis skundas atmestinas vien šiuo pagrindu (CK 1.131 str. 1 d., CPK 320 str. 2 d.). Be to, trečiojo asmens nuomone, jei ieškovė sako tiesą, kad atsakovas visą laiką žinojo apie tai, jos jis nėra biologinis N. P. tėvas, yra akivaizdus pagrindas taikyti ieškinio senatį atsakovo priešieškiniui.
  8. Nuginčijus atsakovo tėvystę, mergaitė bus palikta be tėvo. Teismas privalo apsaugoti vaiko interesą turėti (šiuo atveju išlaikyti esamą, su kuriuo sieja socialinis ir emocinis ryšys) tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). CK 3.165 str. 1 d. nustato, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Todėl atsakovas, pripažindamas tėvystę, kartu prisiėmė ir su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Bylos aplinkybės patvirtina, kad iki šiol atsakovas savo pareigas gebėjo vykdyti pilnai. Vykdydamas savo pareigas per beveik 11 metų atsakovas sukūrė stiprų socialinį ir emocinį ryšį tarp savęs ir mergaitės. Akivaizdu, kad vaikas savo interesus gali įgyvendinti tik realiai turėdamas tėvą. Mergaitė turi tėvą, tai – atsakovas. Per beveik 11 metų tarp N. P. ir atsakovo susiformavo stiprus socialinis ir emocinis ryšys. Be to, bylos aplinkybės patvirtina, kad dabartinis mergaitės tėvas – atsakovas – yra asmuo galintis rūpintis vaiku ir užtikrinti jo interesų įgyvendinimą. Todėl visiškai nepaisant to, kad atsakovas nėra biologinis N. P. tėvas, atsižvelgiant į stiprų socialinį ir emocinį ryšį, vaiko ateities perspektyvas, tėvystės negalima nuginčyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje suformulavo itin svarbias taisykles sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, kurios yra labai reikšmingos ir nagrinėjamai bylai. Remiantis suformuluotomis taisyklėmis, teismas privalo įvertinti šias aplinkybes: (i) tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis, turtinėmis teisėmis ir pareigomis; (ii)tėvystės nuginčijimas apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko; (iii) dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys. Be to, trečiojo asmens nuomone, yra suėję ieškinio dėl tėvystės nustatymo pareiškimo senatis ir nėra jokių trečiojo asmens tėvystės nustatymo pagrindų.

302015-10-22 ieškovė R. M. pateikė į bylą Rašytinius paaiškinimus dėl trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų argumentų (b.l. 64-70, t. III). 2015-10-27 trečiasis asmuo G. S. pateikė Paaiškinimus dėl ieškovės R. M. 2015 m. spalio 22 d. pateiktų paaiškinimų.

31IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Bylos duomenimis – šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais – nustatytos tokios reikšmingos aplinkybės:

33Ieškovė R. M. su atsakovu V. P. susipažino 1991 metais, kai abu dirbo ( - ). Ieškovė įmonėje dirbo sandėlininke, atsakovas dirbo tiekimo vadovu, vėliau komercijos direktoriumi. Atsakovas, kuris tuo metu turėjo šeimą, su ieškove artimai pradėjo bendrauti 1991 metais. Vėliau ieškovė perėjo dirbti į ( - ), iš šios įmonės – į ( - ), po to į ( - ), tačiau jų santykiai nenutrūko. Iš teismui pateiktos 2002 m. spalio 4 d. darbo sutarties nustatyta, kad ieškovė nuo 2002 m. spalio 4 d. iki 2003 m. spalio 31 d. dirbo ( - ) prekybos vadovės pareigose, darbo sutartis nutraukta darbuotojui pačiam prašant (DK 127 str. 1 d.) (I t. 157 b. l.) Santykių pradžioje atsakovas ieškovei nuomojo būstą, 2003 metų pavasarį nupirko dviejų kambarių butą ( - ), 2004 metais nupirko žemės sklypą ( - ), per metus pastatė ir įrengė namą, kur ieškovė su savo dukra N. P. gyvena iki šiol. Be to, ieškovė su atsakovu laiką leisdavo ne tik atsakovo parūpinamuose būstuose, bet nuolat važiuodavo ir į įvairias keliones (Turkiją, Kanarų salas). Kaip aiškina atsakovas, viso bendravimo su ieškove metu jis nežinojo, kad ieškovė turėtų kitų partnerių, ieškovės elgesys jam tokių įtarimų nekėlė, ieškovės jam pranešta žinia, kad ji laukiasi, jam buvo džiugi, viso ieškovės nėštumo metu atsakovas rūpinosi ieškove, nuvežė ją į gimdymo namus, po gimdymo pasiėmė. D. N. P. gimė ( - ) (I t. 9 b. l.). N. P. gimimo liudijime bei gimimo įraše Nr. ( - ) nurodyta, kad jos tėvai yra V. P. ir R. M. (I t. 199 b. l.). Santuoka tarp šalių nesudaryta. Bylos medžiagoje esantis ( - )V. P. ir R. M. pareiškimas Kauno miesto 5-ąjam notarų biurui, patvirtina, kad V. P. pripažino, kad yra N. P. tėvas ir suteikė jai savo pavardę, o R. M. tam neprieštaravo (I t. 200 b. l.). 2005 m. lapkričio 2 d. ieškovas įkūrė ( - ) (pavadinimas susideda iš ieškovės R., dukters N. ir atsakovo V. vardų kelių pirmųjų raidžių), ieškovę įdarbino šios įmonės direktore, vėliau jai perleido, t.y. padovanojo visas šios įmonės akcijas. Atsakovas visą laiką rūpinosi dukra N., ją išlaikė. N. P. kaip jo dukra svečiuodavosi atsakovo šeimoje, kartu atostogaudavo. 2014-07-31 ieškovė R. M. pateikė teismui ieškinį dėl tėvystės nustatymo, o šalindama ieškinio trūkumus – 2014-08-04 ir patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) atnaujinti vienerių metų senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo; 2)pripažinti, kad N. P. gimimo liudijime įrašas, jog V. P. yra N. P. tėvas, o ji yra jo duktė - yra neteisingas; 3) pripažinti N. P. tėvu G. S., o N. P. G. S. dukterimi (16-21 b. l., t. I). 2014 m. rugpjūčio 10 d. atlikus teisiškai neįpareigojantį genetinį tyrimą ir ištyrus V. P. ir N. P. DNR mėginius, su 100 proc. tikimybe nustatyta, kad V. P. nėra biologinis N. P. tėvas (I t. 113-115 b. l., II t. 45-46 b. l.). (Vėliau, jau nagrinėjant bylą teisme, V. P. tėvystei patvirtinti ar paneigti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta DNR ekspertizė (II t. 85-89 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2015 m. balandžio 23 d. atliktos DNR ekspertizės akto Nr. ES 144/15 (01) išvadoje nurodyta, kad V. P. nėra vaiko N. P., a. k. ( - ), tėvas). 2014-10-29 pareikštu priešieškiniu atsakovas V. P. prašė pripažinti, kad jis nėra N. P. tėvas ir panaikinti įrašą apie tėvą vaiko gimimo akto įraše. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi į atskirą bylą (civilinė byla Nr. 2-2161-955/2015) išskyrė ieškovės R. M. patikslinto ieškinio atsakovui G. S. reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi minėtos civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo. 2015-06-26 sprendimu Kauno apylinkės teismas nusprendė patikslintą ieškovės R. M. ieškinį ir atsakovo V. P. priešieškinį atmesti. Apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo pateikė ieškovė R. M. ir atsakovas V. P., atsiliepimą į šiuos abu skundus pateikė trečiasis asmuo, atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą taip pat pateikė ieškovė.

34Po apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus pateikimo, 2015-10-22 ieškovė R. M. pateikė į bylą Rašytinius paaiškinimus dėl trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų argumentų (b.l. 64-70, t. III), 2015-10-27 trečiasis asmuo G. S. pateikė Paaiškinimus dėl ieškovės R. M. 2015 m. spalio 22 d. pateiktų paaiškinimų (b.l. 73-90,t. III). CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pateikti paaiškinimai dėl skundų ar atsiliepimų argumentų priimtini, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal šalių apeliacinius skundus, turi teisę vadovautis tik tais apeliantės ieškovės R. M. paaiškinimo argumentais, kurie neišplečia jos apeliacinio skundo ribų.

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

36Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimo procesą ir nustatančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tinkamo taikymo ir aiškinimo.

37Apeliaciniai skundai atmestini.

38Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

39Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Šioje byloje teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl toliau pasisako tik dėl ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų.

40Kaip vertina teisėjų kolegija, nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad teismas pažeidė CPK 376 str. reikalavimus.

41CPK 376 straipsnis reglamentuoja teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas. Ši teisės norma nustato, kad, nagrinėdamas šeimos bylas, teismas turi savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, siekti, kad būtų išsaugoti vaikų teisės ir interesai, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir pan. Iš šios normos turinio matyti, kad teismas savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, turi tik tada, kada, teismo nuomone, tai yra būtina. Teismas, kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos ir sprendimo turinio, turėjo galimybę išklausyti pačią nepilnamete N. P., vaiko teisių apsaugos specialistų nuomonę apie šią nepilnametę, jam pakako duomenų, kad vertinti nepilnamečio vaiko paaiškinimus bei nuomonę, todėl negalima sutikti su apeliantės R. M. apeliacinio skundo argumentu, jog teismas privalėjo skirti nepilnametės N. P. psichologinę ekspertizę.

42Apeliantai be to nurodo, kad teismas pažeidė CPK 376 straipsnio reikalavimus, nes, pažeisdamas vaiko interesus, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovams G. S. ir V. P. dėl tėvystės nuginčijamo ir tėvystės nustatymo, bei atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėti skyriumi, atskirose bylose, kas neabejotinai pažeidžia vaiko interesus, kadangi reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo yra neatsiejamai susiję ir geriau atitinka nepilnamečio vaiko interesus, be to, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas vaiko interesus, 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl išskirtų bylų sujungimo. Ši bylos pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo aplinkybė, apeliantų vertinimu, patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 7 straipsnio ir CPK 136 straipsnių reikalavimus, CPK įtvirtintus bylų nagrinėjimo principus.

43Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, išskirdamas ieškovės reikalavimus ir vėliau atsisakydamas bylas sujungti, šių apeliantų nurodytų procesinių teisės normų nepažeidė. Teismas 2014-11-21 nutartimi, kaip matyti iš šios nutarties motyvų, pakankamai išsamiai įvertino bylos aplinkybes, konkrečiai nurodė, kad jis, išskirdamas nagrinėtinus reikalavimus į atskiras bylas, tai daro „siekdamas, kad tiek nepilnametės N. P., tiek kitų šalių atžvilgiu būtų priimtas teisingas ir teisėtas sprendimas, kad nebūtų pažeistos nepilnametės N. P. teisės žinoti ne tik savo biologinę kilmę, tačiau ir prigimtinės teisės turėti abu tėvus, kad būtų priimtas sprendimas, atitinkantis tiek įstatymą, tiek ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kad prioritetiniai vaikų interesai neužgožtų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų jų galimai turimų nepilnamečių vaikų interesų“. Todėl teismas ir padarė, kad ieškovės keliamus reikalavimus atsakovams V. P. ir G. S., atsakovo V. P. priešieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, tikslinga nagrinėti skyrium (Lietuvos Respublikos CPK 136 str. 2 d.)“. Teisę išskirti ar sujungti bylas teismui suteikia įstatymas, tačiau tai yra teismo diskrecijos teisė. Teismas turi teisę vertinti, ar tikslinga bylas nagrinėti kartu, ar išskirti atskirus reikalavimus į atskiras bylas. Byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, tokiais atvejais, teismui nėra privaloma ir ji gali skirtis nuo teismo nuomonės (vertinimo). Konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus bei pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintus koncentruotumo ir proceso ekonomiškumo principus, negalima.

44Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąjį sprendimą, ne tik kad neatsižvelgė į vaiko interesus, bet ir pažeidė CPK 185 str. 1 d. nuostatas, kadangi padarė nepagrįstas išvadas, jog socialinis ryšys nei iš vaiko, nei iš atsakovo pusės nėra galutinai nutrūkęs, jog esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, kurį jis pažįsta ir pripažįsta, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą, ir kad teismas neįvertino N. P. išsakytų paaiškinimų.

45Kasacinis teismas, dėl šios normos reikšmės ir taikymo yra pasisakęs, kad CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo įsitikinimą formuoja į bylą pateiktų įrodymų visuma. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad tam tikra aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).

46Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliaciniame skunde dėl šios procesinės teisės normos pažeidimo nurodytus motyvus ir trečiojo asmens atsiliepimuose pareikštą nuomonę, sprendžia, kad tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinius skundus visiškai pagrįstai nurodoma, jog nagrinėjant bylą teisme buvo pripažinti ir neginčijami vaiko interesams svarbūs faktai, kad atsakovas, kaip būsimo vaiko tėvas, rūpinosi ieškove visą jos nėštumo laikotarpį (b. l. 18, 65, t. I), atsakovas, kaip būsimo vaiko tėvas, vežė ieškovę į gimdymo namus (b. l. 65, t. I), atsakovas, kaip tėvas, pasiėmė ieškovę ir dukterį N. P. iš gimdymo namų (b. l. 65, t. I), ieškovės nedarbo laikotarpiu atsakovas pilnai išlaikė ne tik N. P. bet ir pačią ieškovę (b. l. 66, t.I), atsakovas įkūrė ( - ), ieškovę įdarbino direktore, vėliau ieškovei perleido/padovanojo dalį įmonės akcijų (b. l. 65, t. I), atsakovas iki šiol reguliariai artimai bendraudavo su N. P. (65 b. l, t. I.), N. P., kaip atsakovo dukra, nuolatos svečiuodavosi jo šeimoje (b. l. 65, t. I), N. P. atostogaudavo kartu su atsakovo šeima kaip jo dukra (b. l. 65, t. I), atsakovas rūpinosi savo dukra ir išlaikė ją, pavyzdžiui, jau po ieškinio pateikimo apipirko dukrą ir padėjo pasiruošti naujiems mokslo metams (b. l. 65, t. I, geri, šilti tėvo ir dukros santykiai susiformavo nuo pat vaiko gimimo per 11 metų, stiprus socialinis ir psichologinis/emocinis tėvo-dukters ryšys sieja atsakovą ir N. P. dar bylos nagrinėjimo metu (b. l. 65-66, t. I), atsakovas dukrai pažadėjo, kad ji visada bus jo dukra, jie toliau bendraus kaip tėvas ir dukra (b. l. 66), N. P. visiškai nepažįsta trečiojo asmens (b. l. 66, t. I). Taip pat pagrįstai nurodoma, kad teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus duomenis, turėjo pagrindą spręsti, jog socialinis ryšys tarp N. P. ir atsakovo nėra nutrūkęs. Taip spręsti teismui leido aplinkybės, kad atsakovas su dukra N. bendraudavo, praleisdavo laisvalaikį, dukra lankydavosi atsakovo šeimoje, ieškovei išvykus į keliones mergaite rūpindavosi atsakovas, jis su dukra vykdavo ir į keliones, rūpinosi dukra, veždamas ją į gydymo įstaigas, samdė aukles jai prižiūrėti, mokėjo už darželį, vedė į mokyklą, dalyvaudavo klasės tėvų susirinkimuose, net ir gavęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo bendravo su dukra N., ką patvirtina atsakovo ir iš dalies pačios ieškovės paaiškinimai ir atsakymai į jiems užduotus klausimus 2015-03-16 vykusiame teismo posėdyje. Kaip matyti iš ieškovės, atsakovo ir pačios nepilnametės N. P. paaiškinimų tame pačiame teismo posėdyje, teismas turėjo pagrindą vertinti, kad iki patikslinto ieškinio gavimo atsakovas buvo įsitikinęs, kad N.yra jo dukra, rūpinosi ja kaip dukra, vykdė tėvo valdžią jos atžvilgiu, savo biologinio tėvo N.nepažįsta, savo tėvu pažino ir pripažino atsakovą. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino ir N. P. paaiškinimus, duotus jos apklausos metu, padarė išvadas, kad ieškovė neigiamai įtakoja dukters psichologinę būseną, sąmoningai formuoja neigiamą požiūrį į atsakovą, tokias išvadas darė atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos specialistės vertinimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas, tikrai visuma įrodymų pagrįstas išvadas, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, vaikas liktų be tėvo.

47Apeliantė V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstos yra teismo išvados, susijusios su jo ir dukters N. bendravimu, nes jis niekada nėra nurodęs, kad toliau bendraus su mergaite ir po faktinės tiesos, t. y. kad jis nėra mergaitės tėvas, paaiškėjimo, jis su mergaite nebebendravo.

48Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, nes, kaip atsiliepime į apeliacinius skundus atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį trečiasis asmuo, atsakovas V. P. atsiliepime į ieškinį pats yra nurodęs: „Gavęs ieškinį, kaip nurodžiau, aš patyriau šoką, tačiau labiausiai išsigandau dėl dukros, kadangi dešimties metų mergaitė turėjo patirti dar didesnį šoką. Iš bendravimo su dukterimi, aš supratau, kad jai ieškovė yra pasakiusi, kad aš nesu jos tėvas, tačiau, kaip mergaitė prasitarė mano artimiesiems, ji labai išgyvena dėl mano reakcijos, kai aš tai sužinosiu. Aš dukterį nuraminau, kad ji buvo ir yra mano duktė ir aš su ja toliau bendrausiu”. Kad atsakovas su dukra yra bendravęs ir po ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo pateikimo teismui, patvirtino pats atsakovas 2015-03-16 vykusiame teismo posėdyje, atsakydamas į savo ir trečiojo asmens atstovų klausimus.

49Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas CPK 185 str. 1 d. nuostatų, o taip pat ir kitų CPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

50Abu apeliantai jų pateiktuose skunduose taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą ir vaikų teises, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

51Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvais, nepagrįstais laiko ir šiuos apeliantų argumentus.

52Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pripažinęs, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010 ieškovas-vaiko tėvas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad jis nėra atsakovės sūnaus tėvas ir nurodė, kad su atsakove susipažino 1995 metais, 1997 metais gimė vaikas, 2000 metais jis su atsakove susituokė, 2002 metais, atsakovei nurodžius, jog jis yra vaiko tėvas, ieškovas tėvystę pripažino, tačiau nuo 2007 metų pradžios su atsakove nebegyvena, nepalaiko jokių tarpusavio ryšių nei su ja, nei su vaiku, o 2007 metais liepos - rugpjūčio mėnesiais sužinojo, jog jis galbūt nėra vaiko biologinis tėvas, šią aplinkybę patvirtino pati atsakovė ir DNR ekspertizė. Teismai šioje byloje nusprendė, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, nes per dešimties metų laikotarpį susiformavo glaudūs ieškovo ir vaiko santykiai, vaikas pripažįsta ieškovą savo tėvu ir yra prie jo prisirišęs. Dėl to teismas atmetė ieškovo argumentus dėl CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos vaiko teisės žinoti savo tėvus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa: (i) abu vyrai pripažino tėvystę ir ilgą laiką jos neginčijo; (ii) abu vyrai pripažino vaiką kaip savo, auklėjo ir ugdė, dalyvavo kasdieniame jo gyvenime; (iii) abu vyrai nebuvo biologiniai vaiko tėvai Todėl galima vertinti, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja analogiški vaiko interesai kaip ir paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, todėl teismas pagrįstai rėmėsi civiline byla Nr. 3K-3-304/2010 ir padarė teisėtą išvadą, kad vadovaujantis vaiko interesais tėvystės nuginčyti negalima. Atsižvelgiant į tai, kad teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateiktais išaiškinimai dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą, taikymo, teismas šias teisės normas teisingai pritaikė ir išaiškino nagrinėjamoje byloje.

54Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-596/2013 ir šios bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos (nesutampa ratio decidendi), todėl teismas pagrįstai šia byla nesirėmė kaip precedentu šiai bylai. Taip vertinti leidžia civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013 nustatytų faktų ir šioje byloje nustatytų faktų skirtumai: 1)apeliantų nurodytoje byloje tarp vaiko ir tėvu įrašyto asmens nesusiformavo tėvo ir sūnaus santykiai, nagrinėjamoje byloje tarp atsakovo ir vaiko susiformavo glaudūs tėvo ir dukters santykiai; 2)nurodytoje byloje tėvas ir vaikas kiekvienas gyveno savo gyvenimą, vaikas iki vienerių metų nei karto tėvo nebuvo net aplankytas, nagrinėjamoje byloje atsakovas nuo pat vaiko gimimo mergaitę augino kaip savo dukrą, vykdė tėvo valdžią, mergaitę veždavo į gydymo įstaigas, vaikui prižiūrėti samdė aukles, vežė į darželį, vedė į mokyklą, dalyvaudavo mokyklos susirinkimuose, ieškovei išvykus, mergaitė gyvendavo atsakovo šeimoje; 3) nurodytoje byloje tėvas nesidomėjo vaiku, jo pomėgiais, laisvalaikį leisdavo atskirai, nagrinėjamoje byloje atsakovas praleisdavo su dukra laisvalaikį, mergaitė lankydavosi atsakovo šeimoje, bendravo su atsakovo dukra bei žmona, ne kartą su atsakovo šeima vyko į poilsines keliones, atsakovas rūpinosi mergaitės pasiruošimu mokyklai.

55Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais ir neturi pagrindo nesutikti su trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinius skundus pareikšta nuomone, kad vadovaujantis šio teismo, Europos žmogaus teisių komisijos išaiškinimais ir teisės doktrina buvo suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl tėvystės nuginčijimo, pripažįstanti, jog konkrečiais atvejais vaiko interesai išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą, gali drausti nuginčyti tėvystę (nors faktinis tėvas ir nėra vaiko biologinis tėvas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-9/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

56Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir apeliantų teiginius, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Taip spręsdamas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytais argumentais, kad apeliantų prielaidos dėl teismo šališkumo (teismas neva neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai atidėjo sprendimo paskelbimą, trečiojo asmens dalyvavimo nepripažino būtinu) yra susijusios su tuo, kaip teismas taikė CPK normas, kurios reglamentuoja civilinį procesą, tačiau toks teisėjo veiksmų interpretavimas kaip šališkumas, negali atitikti ir neatitinka teisėjų šališkumo sampratos. Procesinio dokumento paskelbimo kitos datos nustatymas, kada tai padaro bylą nagrinėjantis teisėjas, paaiškinantis, kodėl jis negali nustatytu laiku paskelbti sprendimo, o ne teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nėra CPK 269 str. 4 d. pažeidimas. CPK 269 str. 4 d. numatytas atvejis, kai teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nustato kitą sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą, kada suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas. Todėl Kauno apylinkės teismo 2015-06-08 nutartimi prailgintas procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas, negalint teismui tokio dokumento priimti per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą, nelaikytinas teismo šališkumo įrodymu.

57Teisėjų kolegija vertina, kad realių faktų, kurie keltų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo, nenustatyta.

58Atsiliepime į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo gana plačiai pasisakė dėl ieškinio senaties šioje byloje taikymo, taip pat dėl galimybių nustatyti trečiojo asmens tėvystę. Teisėjų kolegija sutinka su šiame atsiliepime nurodytais argumentais, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, teismas neatnaujino šio termino, ir tai buvo pagrindas ieškovės ieškiniui atmesti, o ieškovė šioje dalyje teismo sprendimo neskundžia. Dėl argumentų, kad ieškinio senaties terminą praleido ir atsakovas, teisėjų kolegija, nesant dėl to apeliacinio skundo, nepasisako.

59Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmeta ir palieka nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

60Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, jiems bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) nepriteistinos. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad prašo priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi jis nepateikė įrodymų, kokias išlaidas turėjo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui nepriteisia (CPK 93 str.; CPK 98 str.).

61Priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

62Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63apeliacinius skundus atmesti.

64Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė R. M. 2014-07-31 pateikė teismui ieškinį, o 2014-08-06... 5. 2014-10-29 atsakovas V. P. pareiškė byloje priešieškinį ieškovei, kuriame... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi į atskirą bylą... 7. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog 2002 m.... 8. Atsakovas V. P. atsiliepime ir pareiškęs byloje priešieškinį nurodė, kad... 9. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad su priešieškinio... 10. Trečiasis asmuo atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir priešieškinį... 11. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklausiama nepilnametė N. P.,... 12. Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu (b.l.186-198, t.... 15. Teismas pripažino byloje nustatytu, kad nepilnametė N. P. gimė ( - ) (I t. 9... 16. K. N. P. gimė ( - ), o pirmasis ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo buvo... 17. Spręsdamas dėl reikalavimo nuginčyti tėvystę pagrįstumo, teismas... 18. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo... 19. Teismas sprendime konstatavo, jog remiantis byloje esančiais duomenimis... 20. Taip pat, priimdamas sprendimą, teismas įvertino ir aplinkybę, kad kaip... 21. Sprendime teismas nurodė, kad subjektyvinė tėvystės teisė atsiranda nuo... 22. Teismas dėl ieškovės argumento, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikrą... 23. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 24. Apeliacinį skundą (b.l.3-9, t. III) pateikusi ieškovė R. M. prašo... 25. Apeliaciniu skundu (b.l.11-20, t. III) atsakovas V. P. prašo panaikinti Kauno... 26. Remiantis šiais argumentais, atsakovo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas... 27. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą pateikusi ieškovė prašo šį... 28. Atsiliepimą į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus pateikęs... 29. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo tokius teisinius argumentus:
    30. 2015-10-22 ieškovė R. M. pateikė į bylą Rašytinius paaiškinimus dėl... 31. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 32. Bylos duomenimis – šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, rašytiniais... 33. Ieškovė R. M. su atsakovu V. P. susipažino 1991 metais, kai abu dirbo ( - ).... 34. Po apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus pateikimo,... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 36. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl teisės normų, reguliuojančių... 37. Apeliaciniai skundai atmestini.... 38. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo... 40. Kaip vertina teisėjų kolegija, nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų... 41. CPK 376 straipsnis reglamentuoja teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas.... 42. Apeliantai be to nurodo, kad teismas pažeidė CPK 376 straipsnio reikalavimus,... 43. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos... 44. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 45. Kasacinis teismas, dėl šios normos reikšmės ir taikymo yra pasisakęs, kad... 46. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliaciniame skunde dėl šios... 47. Apeliantė V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstos yra teismo... 48. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais,... 49. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas vertina, kad... 50. Abu apeliantai jų pateiktuose skunduose taip pat nurodo, kad pirmosios... 51. Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo... 52. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.... 54. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo... 55. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėdamas šią bylą... 56. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir apeliantų teiginius, kad... 57. Teisėjų kolegija vertina, kad realių faktų, kurie keltų abejonių dėl... 58. Atsiliepime į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo... 59. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija ieškovės ir... 60. Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, jiems bylinėjimosi... 61. Priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos... 62. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 63. apeliacinius skundus atmesti.... 64. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 65. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....