Byla 2A-244-431/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 24 672 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo visiško įvykdymo. Nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi individualiai įmonei R. M. prekybos namai „Tuktukas“ iškėlė bankroto bylą, kurios nagrinėjimo metu teismas pagal bankroto administratoriaus pateiktą sąrašą patvirtino kreditorių reikalavimus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Marijampolės skyriaus – 44 651,30 Eur (154 172 Lt), Marijampolės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) – 71 349,75 Eur (246 356,46 Lt).

62.

7Marijampolės apskrities VMI nepateikė skolą pagrindžiančių dokumentų, neteisingai nurodė įmonės skolą. Teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną IĮ „Tuktukas“ skola VMI buvo tik 2 996,71 Lt dydžio. Kitai VMI reikalavimo daliai – 243 359,72 Lt mokestinei nepriemokai – buvo suėjęs 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Todėl Marijampolės apskrities VMI privalėjo pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška, tačiau kreditorė atsisakė pripažinti ieškovo įmonės mokestinę nepriemoką beviltiška, nurodydama, jog visai iki Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-394 priskaitytai nepriemokai senaties terminas negali būti taikomas.

83.

9Ieškovas ginčijo VMI kreditorinį reikalavimą, tačiau Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1171-230/2011 nurodė, jog ieškovo reikalavimas taikyti priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminą ir pripažinti mokestinę prievolę pasibaigusia negali būti svarstomas, kadangi jis nagrinėjamoje bankroto byloje jau buvo išspręstas, o nauji įrodymai nesudaro pagrindo peržiūrėti Marijampolės apskrities VMI reikalavimo pagrįstumo, kadangi tai lemia įstatymų nuostatų dėl nurodyto senaties termino pradžios aiškinimas, dėl kurio teismai jau yra pasisakę. VMI 2006 m. rugsėjo 28 d. rašto „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties taikymo“ teismas nevertino. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimis paliko šią nutartį nepakeistą.

104.

11VMI 2012 m. kovo 1 d. raštas patvirtina, jog ieškovo įmonei MAĮ nuostatas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties Marijampolės apskrities VMI ir teismai taikė iš esmės kitaip, negu jos buvo taikomos kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Todėl ieškovas vėl kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl Marijampolės apskrities VMI kreditorinio reikalavimo peržiūrėjimo, tačiau tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas ieškovo prašymo netenkino, nutartyse nurodė, kad dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra įsiteisėję teismo sprendimai, todėl bylą nutraukė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovo kasacinį skundą atsisakė priimti.

125.

13Ieškovas IĮ „Tuktukas“ bankroto byloje ginčijo ir VSDFV Marijampolės skyriaus 154 172 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą dėl suėjusio 5 metų senaties termino pagal MAĮ ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymą (toliau VSDĮ), tačiau VSDFV prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu atsisakė taikyti senaties terminą. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-390-259/2009 atmetė ieškovo skundą dėl VSDFV sprendimo panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovo skundą atmetė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino žemesnės instancijos teismų nutartis ir pareiškimą paliko nenagrinėtą, nurodydamas, jog ieškinys turėjo būti nagrinėjamas ne atskiroje byloje, o įmonės bankroto byloje.

146.

15Ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo, tačiau Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. ir kasacinis teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimis paliko šią nutartį nepakeistą. Kauno apygardos teisme 2013 m. lapkričio 15 d. buvo priimtas sprendimas dėl IĮ „Tuktukas“ pabaigos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 15/2011 konstatavo, kad pagal MAĮ 13 straipsnio 19 punktą valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimui taikomos šio įstatymo nuostatos, finansų ministras, nustatydamas už pavėluotai sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėtinų delspinigių dydį ir jo apskaičiavimą, turėtų vadovautis ir MAĮ nuostatomis.

167.

17Bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėję ginčą dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, apsiribojo tik formaliu MAĮ nuostatų aiškinimu ir taikymu, ignoruodami ieškovo argumentus bei prašymus išreikalauti duomenis apie minėto įstatymo taikymą kitiems mokesčių mokėtojams, kurių mokestinės nepriemokos, suėjus įstatymo nustatytam 5 metų senaties terminui, buvo pripažįstamos beviltiškomis ir nurašomos, senaties terminą skaičiuojant nuo teisės atsiradimo, bet ne nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. (senaties instituto MAĮ įtvirtinimo dienos) bei atitinkamai ne nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. (senaties instituto VSDĮ įtvirtinimo dienos). Ieškovas siekė, kad jam įstatymai būtų taikomi taip pat, kaip ir kitiems mokesčių mokėtojams. Ieškovo įmonės bankroto byloje įrodymai buvo vertinami netinkamai, buvo atsisakyta vykdyti teisingumą. Bankroto bylos nagrinėjimas užtruko apie 9 metus, taigi procesas tęsėsi nepateisinamai ilgai. Teismai pažeidė asmenų lygybės principą, ieškovo teisę į teisingą teismą, nes bankroto byloje jo pareiškimus nagrinėjo ta pati teisėja, kuri veikė kartu su Marijampolės apskrities VMI, VSDFV Marijampolės skyriumi. Ieškovui nebuvo užtikrinta teisė į veiksmingą gynybą, teisė į privataus gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybę.

188.

19IĮ „Tuktukas“ bankroto bylos nagrinėjimo metu, tenkinant teismo patvirtintus 400 528,43 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus, įmonės kreditorių susirinkime buvo nuspręsta parduoti ieškovui priklausantį butą, kuris už suteiktą paskolą buvo įkeistas AB SEB bankas. Ieškovo butas 2006 m. vasario 2 d. buvo parduotas iš varžytynių už 410 000 Lt. Ieškovas bankroto bylos nagrinėjimo metu patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 24 672 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurių nebūtų, jei teismai savo pareigą būtų atlikę tinkamai. Be to, jam buvo padaryta 20 000 Eur neturtinė žala, kuri pasireiškė neigiamais išgyvenimais, parduodant butą iš varžytynių. Ieškovas patyrė neviltį, apmaudą, baimę, nepatogumus, gyvenimo kokybės apribojimus. Buvo pažeistos ne tik ieškovo, bet ir jo vaikų teisės į būstą.

209.

21Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovo butas buvo parduotas iš varžytynių 2006 m. sausio 27 d., vykdant bankroto procedūrą, o ieškinys teismui paduotas tik 2016 m. lapkričio 14 d. Ieškovo argumentai dėl Marijampolės apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinių reikalavimų jo įmonės bankroto byloje buvo ne kartą nagrinėjami teismuose. Ieškovo pateikti duomenys dėl kitų įmonių įsiskolinimų pripažinimo beviltiškais neturi ryšio su ieškovo įmonės situacija, nes negalima padaryti išvados, jog visos situacijos vienodos savo faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra dar vienas bandymas išnagrinėti visas buvusias bylas iš naujo. Bankroto proceso trukmei galėjo turėti įtakos ir paties ieškovo teikti prašymai ir skundai.

22II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2310.

24Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovo R. M. 20,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

2511.

26Teismas nustatė, jog ieškovo bylinėjimasis dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo bankroto byloje, o taip pat kitos iškeltos bylos dėl valstybės institucijų sprendimų panaikinimo, dėl įmokų ir delspinigių nepriemokos pripažinimo pasibaigusia, užtruko iki 2013 metų pradžios. Pagal informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis ieškovas dėl savo subjektinių teisių gynimo su skundu kreipėsi ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. I-1790-790/2017). Tik pasibaigus teisminiams procesams galima būtų skaičiuoti senaties termino pradžią, kuri siejama su ieškovo sužinojimu apie savo subjektinės teisės pažeidimą. Todėl teismas pripažino, kad ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido.

2712.

28Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis teismas 2006 sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesniųjų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais ir taikant proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas.

2913.

30Nagrinėjamoje byloje ieškovas aktyviai naudojosi jam įstatymu suteiktomis procesinėmis teisėmis reikalauti peržiūrėti žemesnės instancijos priimtus sprendimus ir nutartis. Kauno apygardos teismo procesiniai sprendimai buvo peržiūrėti tiek apeliacine, tiek ir kasacine tvarka. Aukštesnės instancijos teismai nei vienoje nutartyje nėra konstatavę šiurkščių ir aiškių teisės aiškinimo ar jos taikymo klaidų, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisingas teismo sprendimas. Priešingai, aukštesnės instancijos teismai pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui teisės normas, iš esmės teisingai nustatė faktines aplinkybes. Ieškovo nurodomas aplinkybes dėl, jo manymu, neteisingo priverstinio mokesčių išieškojimo senatį nustatančių įstatymų taikymo, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus ir šioje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismai ne kartą nagrinėjo ir dėl jų pasisakė. Taigi ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie turi res judicata galią.

3114.

32Įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai, šalys nebegali kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiais teismo sprendimu ar nutartimi nustatytų faktų ar teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis, Konstitucijos 109 straipsnis). Ieškovo įmonės bankroto byloje ir kitose su juo susijusiose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti tikrinamas ir kvestionuojamas, nagrinėjant šią bylą dėl žalos atlyginimo. Būtinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis principas yra vienas iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą laikymosi sąlygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą).

3315.

34Ieškovas, reikšdamas ieškinį valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos, iš esmės jokių kitų teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų, išskyrus priimtus jo atžvilgiu neteisingus procesinius sprendimus, nenurodė. Ieškovas savo ieškinį dėl žalos atlyginimo grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir jo nurodomose civilinėse bylose, susijusiose su jo įmonės bankroto procesu. Taigi ieškovas reiškia savo nesutikimą su teismų nustatytų faktinių aplinkybių išnagrinėtose civilinėse bylose, teisiniu vertinimu, teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais įvardindamas civilinės bylos išnagrinėjimo procesinius rezultatus, lėmusius ieškovo reikalavimų bei skundų atmetimą. Tačiau vien nepalankus procesinių sprendimų priėmimas nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovo nurodytose civilinėse bylose buvo padaryta akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį.

3516.

36CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju turtine žala ieškovas laiko jo patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėse bylose, kurios, jo prašymus atmetus, jam nebuvo atlygintos. Tokios išlaidos galėtų būti vertinamos kaip turtinė žalos sudėtinė dalis. Tačiau nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja teisėjo ar kito teismo pareigūno neteisėtus veiksmus. Todėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti civilinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nėra įrodyta, jog ši žala ieškovo patirta dėl neteisėtų teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Teismas analogiškai įvertino ir ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Teismas sutiko su ieškinio teiginiais, kad bylinėjimasis, proceso eiga bei jo pasekmės ieškovui sukėlė neigiamas emocijas, įtampą bei kitus neigiamus veiksnius, tačiau nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, kai įrodytos kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius teisėjo ar kito teismo pareigūno neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei kaltės, tenkinti ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teisinio pagrindo nėra.

3717.

38Ieškovas savo įmonės bankroto byloje aktyviai gynė savo subjektines teises, teikdamas prašymus dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, o taip pat pareiškimus dėl kreditorių priimtų sprendimų panaikinimo bei prievolių pripažinimo pasibaigusiomis. Pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai ir nutartys buvo peržiūrėtos ir apeliacine, ir kasacine tvarka. Ieškovo naudojimasis procesinėmis teisėmis teikiant prašymus, skundus teismui negali būti varžomas, tačiau, kita vertus, bet kuriam asmeniui turi būti suprantama, kad tai neabejotinai daro įtaką proceso trukmei. Todėl civilinio proceso trukmės pailgėjimas dėl šio aspekto negali būti vertinamas, kaip pagrindas konstatuoti valstybės institucijų, šiuo atveju teismo, neteisėtą prisidėjimą prie to.

3918.

40Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad civilinio proceso atitiktį Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms lemia ne laiko, kurį tęsėsi šis procesas trukmė savaime, tai yra konkretus metų skaičius, bet neadekvati bylos nagrinėjimo trukmei civilinio proceso eiga, kai procesas buvo nepagrįstai sustabdytas ar vilkintas, tai yra jei procesiniai veiksmai buvo atliekami pažeidžiant operatyvaus ir koncentruoto civilinio proceso reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Ieškovas šiuo atveju apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais dėl proceso trukmės, nenurodydamas nei vieno civilinio proceso normų pažeidimo atvejo. Nei viename iš procesinių sprendimų, priimtų aukštesniųjų teismų, tokie civilinio proceso pažeidimai nebuvo konstatuoti. Todėl teismas atmetė ieškovo teiginius dėl per ilgos civilinio proceso trukmės kaip nepagrįstus.

41III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4219.

43Ieškovas R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4419.1.

45Ieškovas teismo prašė išreikalauti IĮ „Tuktukas“ bankroto bylą ir civilines bylas Nr. A2-868-153/2006, Nr. 2-1216-259/2008, Nr. 2-393-173/2009, Nr. B2-2907-230/2010, Nr. B2-1171-230/2011, 2-1945-230/2012, Nr. 2-1124-230/2011 ir jas prijungti prie nagrinėjamos bylos. Ar buvo padaryti teismų (teisėjų) neteisėti veiksmai, nagrinėjant IĮ „Tuktukas“ bankroto bylą, galima buvo nustatyti tik įvertinus šių bylų duomenis, kuriuose yra užfiksuoti neteisėti teismų (teisėjų) veiksmai. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti ieškovo prašomas civilines bylas, taip suvaržydamas ieškovo procesines teises, vykdydamas jo diskriminaciją bei trukdydamas įrodyti ieškinį. Teismas neturėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti. Jei teismas būtų prijungęs ir įvertinęs prašomų išreikalauti bylų duomenis, jis būtų padaręs išvadą, kad kaltais teismų (teisėjų) veiksmais ieškovui padaryta žala.

4619.2.

47Teismas neištyrė ir neįvertino nė vieno iš ieškovo pateiktų įrodymų, nenustatė jokių faktinių aplinkybių. Toks sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir teisingu. Teismas nepasisakė: dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, dėl teisės į teisingą teismą, išskyrus teisės į įmanomai trumpiausią bylos išnagrinėjimo laiką, dėl veiksmingos teisės į teismą nebuvimo, dėl Konvencijos 8 straipsnio kartu su Konvencijos 14 straipsnio pažeidimo, dėl orumo pažeidimo. Teismas neatsakė į reikalavimus pripažinti, kad teismai neužtikrino ieškovo teisės į teisingą, bešališką ir nepriklausomą teismą, teisės į veiksmingą teismą, lygybės principo, ieškovo teisės į nuosavybės apsaugą, į privataus gyvenimo gerbimą, orumo neliečiamumą.

4819.3.

49Teismas neatsakė į reikalavimus pripažinti, kad teismai pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį kartu su 14 straipsniu, Konvencijos 13 straipsnį, Konstitucijos 23, 24, 29 straipsnius, Konvencijos 8 straipsnį, Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį, Konvencijos 12 Protokolo 1 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnį, 17 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7, 12, 17 straipsnius, Konstitucijos 21 straipsnį, Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsnį. Teismas neatsakė į klausimą, ar teismai diskriminavo ieškovą, jo IĮ „Tuktukas“. Teismas priimdamas sprendimą turi pasisakyti dėl visų reikalavimų.

5019.4.

51Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditorių reikalavimų pagrįstumas buvo tikrinamas visose teismų instancijose, todėl procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti tikrinamas ir kvestionuojamas, nagrinėjant šią bylą dėl žalos atlyginimo. Teismas rėmėsi prezumpcija, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti neteisėtas ir neteisingas. Tačiau CK 6.272 straipsnio 2 dalis suteikia teisę ieškovui šią prezumpciją nuginčyti. Ieškovas įrodinėjo, kad ne tik pirmos instancijos teisėjai, bet ir apeliacine bei kasacine tvarka bylas išnagrinėję teisėjai yra kalti padarę neteisėtus veiksmus, nes neatliko pareigos panaikinti neteisėtas pirmosios bei antrosios instancijos teismų sprendimus (nutartis). Teismas privalėjo nustatyti visus teisėjų veiksmus, nustatyti, ar ieškovo IĮ „Tuktukas“ bankroto procesas buvo teisėtas, ar pažeidžiantis ieškovo teises. Formalus motyvavimas nėra pakankamas, priimant sprendimą atmesti ieškovo ieškinį atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

5219.5.

53Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas iš esmės jokių kitų teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų, išskyrus priimtus jo atžvilgiu neteisingus procesinius sprendimus, nenurodė. Ieškovas buvo nurodęs konkrečius teisėjų neteisėtus veiksmus, kuriais jie pažeidė savo pozityviąsias pareigas pagal nacionalinę teisę ir Konvenciją, pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad priverstinio išieškojimo institutas praktikoje kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu buvo taikomos mokestinėms nepriemokoms atsiradusioms iki 2001 m. rugsėjo 1 d. ir neįvykdytoms po MAĮ pakeitimų, įteisinusių priverstinio išieškojimo senaties terminą. Pateikti oficialūs dokumentai patvirtina įstatymo normų retrospektyvų taikymą tiems mokestiniams teisiniams santykiams, kurie susiformavo iki mokesčių įstatymų pakeitimų įsigaliojimo, bet kurie įstatymo galiojimo metu dar nebuvo pasibaigę.

5419.6.

55Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad valstybė IĮ „Tuktukas“ atžvilgiu MAĮ ir VSDĮ nuostatas taikė ir aiškino iš esmės kitaip, negu jos buvo taikomos kitų mokesčių mokėtojų, tai yra ieškovo įmonei retrospektyviai netaikė mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties. Taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs. Nepriemokos išieškojimo senaties terminas turi būti taikomas visiems be išimties mokesčių mokėtojams. Tiek MAĮ, tiek VSDĮ nuostatos dėl 5 metų priverstinio išieškojimo termino nediskriminuoja vienų mokesčių mokėtojų kitų atžvilgiu. Įstatymų nuostatose nurodytos nepriemokos pripažinimo beviltiška sąlygos vienodai taikomos visiems mokesčių mokėtojams. Teismas visiškai ignoravo ieškovo argumentus bei oficialius įrodymus dėl galimos diskriminacijos. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės principą (MAĮ 7straipsnis).

5619.7.

57Pareigūnų neteisėti veiksmai – lygybės įstatymui neužtikrinimas – yra pagrindas atlyginti žalą. Tai akivaizdi ir šiurkšti klaida. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu priverstinio išieškojimo senaties termino pradžia buvo skaičiuojama nuo teisės išieškoti atsiradimo, kaip kad nurodyta mokesčių įstatymuose, tai yra dar iki 2001 m. rugsėjo 1 d. ir atitinkamai iki 2005 m. sausio 1 d. Tokio mokestinių įstatymų taikymo ir siekė ieškovas IĮ „Tuktukas“ bankroto byloje. Teismai, nagrinėję ginčą dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, apsiribojo tik formaliu mokesčių įstatymų nuostatų aiškinimu ir taikymu, visiškai ignoruodami ieškovo argumentus dėl galimos diskriminacijos bei prašymus iš mokesčių administratorių išreikalauti duomenis apie 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Bankroto byloje patvirtinus nepagrįstus kreditorinius reikalavimus buvo padidinta įmonės savininko atsakomybė, todėl iš varžytynių buvo parduotas vienintelis ieškovo turtas (būstas). Tokiu būdu buvo pažeistas teisingos pusiausvyros principas tarp individualios įmonės ir mokesčių administratorių interesų.

5819.8.

59Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kad bankroto byloje ir su ja susijusiose bylose dalyvę asmenys (Marijampolės apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyriaus atstovai) padarė veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių. Pagal CPK 300 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą ir padaręs išvadą, kad dalyvaujantis byloje asmuo ar kitas asmuo atliko veiksmus, kuriuose yra nusikaltimo požymių, apie tai praneša prokurorui. Teismai, nagrinėję kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, šios pareigos neatliko, nevertino ieškovo reikalavimo taikyti CPK 300 straipsnį. Mokesčių administratoriai teismams teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Marijampolės apskrities VMI nutylėjo apie nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. priimtus 3 505 sprendimus, kuriais beviltiškomis pripažino 6 109 691,58 Lt kitų mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos, susidariusios iki 2001 m. rugsėjo 1 d.

6019.9.

61Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo prašymą atsakovės atstovais įtraukti Kauno apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyrių. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Valstybei atstovauja valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsirado žala. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo prašymą dėl padarytos turtinės žalos padidinimo 118 744,21 Eur, kadangi bankroto byloje buvo parduotas iš varžytynių ieškovui priklausęs 118 744,21 Eur vertės butas. Pagal CPK 42 straipsnį ieškovas turi teisę padidinti ar sumažinti ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimus.

6219.10.

63Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo naudojimasis procesinėmis teisėmis, padarė įtaką proceso trukmei. Jei teismas būtų prijungęs ieškovo prašomas bylas bei įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, būtų nustatęs, kad lemiamą reikšmę bankroto bylos proceso trukmei turėjo nekokybiškas valstybės institucijų (teismų) darbas, neadekvati bankroto bylos nagrinėjimo trukmei civilinio proceso eiga. Procesui vadovauja ne šalys, o teismas. Todėl yra pagrindas pripažinti, jog atsakomybė dėl nepateisinamai užtrukusio civilinio proceso tenka valstybės institucijai (teismui). Teismas nevertino faktinių bylos duomenų, todėl, spręsdamas civilinės atsakomybės už padarytą žalą klausimą, neatskleidė bylos esmės, neištyrė visų reikšmingų ginčo aplinkybių, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisykles.

6420.

65Atsiliepimu į ieškovo R. M. apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6620.1.

67Sprendžiant klausimą dėl valstybės deliktinės atsakomybės dėl teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, viena iš privalomų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų yra teismo kaltė. Vertinant teismo kaltės buvimą, pabrėžtina, kad vien teismo priimto procesinio sprendimo panaikinimas savaime nepatvirtina kaltės fakto. Aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima preziumuoti atsakingo teismo pareigūno kaltę yra tik tada, kai už įvairius pažeidimus, padarytus nagrinėjant konkrečią civilinę bylą, tam asmeniui buvo taikyta drausminė atsakomybė, į pažeidimus reaguota priimant atskirąją nutarti ir pan. Teismo kaltė gali būti konstatuota, padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti.

6820.2.

69Teismas priėmė ir nagrinėjo patikslintą ieškinį su priedais, taip pat ieškovas teikė byloje rašytinius įrodymus ir žodinius paaiškinimus. Taigi teismas turėjo galimybę įvertinti tuos įrodymus, kuriais buvo grindžiama ieškovo pozicija. Įvertinus ieškinį ir jo priedus bei kitus ieškovo pateiktus įrodymus, dėl pernelyg didelės prašomų prijungti prie bylos įrodymų apimties buvo nuspręsta šių įrodymų prie nagrinėjamos civilinės bylos neprijungti. Tačiau negalima daryti išvados, jog tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui teisingai išnagrinėti bylą. Apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodyta, kokie įrodymai yra bylose, kurios nebuvo prijungtos prie nagrinėjamos bylos, kokią įtaką jie galėjo turėti pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniui. Ieškovo teiginys dėl CPK 185 straipsnio nesilaikymo, įvertinus tai, kad didelė įrodymų apimtis užvilkintų procesą pirmosios instancijos teisme, vertintinas kaip nepagrįstas.

7020.3.

71Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės jokių kitų teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų, išskyrus priimtus jo atžvilgiu neteisingus procesinius sprendimus ir tuose sprendimuose padarytas išvadas, nenurodė. Kartu su ieškiniu buvo pateikti įrodymai dėl valstybės institucijų pozicijos mokestinės nepriemokos klausimu, nagrinėjant ieškovo individualios įmonės bankroto bylą, bei ieškovo nuomonė dėl priverstinio išieškojimo instituto taikymo praktikoje. Tačiau tai neturi nieko bendro su teismo veiksmų vertinimu. Ieškovo reikalavimai buvo išnagrinėti įvairių instancijų teismuose, o įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai, šalys negali kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais ar nutartimis nustatytų faktų ar teisinių santykių. Teismo išvados atitinka formuojamą teismų praktiką bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teismo veiksmų, atlyginimo.

7220.4.

73Ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo įvertinti, ar valstybės institucijos, pateikusios IĮ „Tuktukas“ bankroto byloje dokumentus, atliko nusikalstamo pobūdžio veiksmus. Įvertinus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, vienareikšmiškai tokio pobūdžio išvadai nėra prielaidų. Ieškovui neužkirstas kelias ir pačiam kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jeigu jis mano, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi įformintas atsisakymas leisti ieškovui padidinti ieškinio reikalavimą yra visiškai pagrįstas ir motyvuotas. Ieškovui bylos nagrinėjimo metu buvo suteikiamos galimybės tikslinti ieškinį, pateikti įrodymus, buvo atidedami teismo posėdžiai. Todėl ieškinio reikalavimo padidinimas tuo metu, kai nepavyko iškelti bylos administraciniuose teismuose, civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu būtų neabejotinai užvilkinęs procesą.

74IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

7521.

76Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

7722.

78Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas buvo IĮ „Tuktukas“ savininkas. Pagal jo paties pareiškimą Kauno apygardos teismas 2004 m. gegužės 14 d. iškėlė IĮ „Tuktukas“ bankroto bylą, taip pat 2004 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus: Marijampolės apskrities VMI – 246 356,43 Lt, VSDFV Marijampolės skyriaus – 154 172 Lt. IĮ „Tuktukas“ bankroto byla Nr. B2-8-230/2013 buvo nagrinėjama iki 2013 m. lapkričio 15 d., kada teismo sprendimu buvo pripažinta įmonės pabaiga. Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas daug kartų visose teisminėse instancijose ginčijo kreditorių reikalavimų dydį, siekdamas, jog didžiajai jo skolos VMI ir VSDFV daliai būtų pritaikyta mokestinės nepriemokos išieškojimo senatis pagal MAĮ nuostatas, tačiau ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti. Visų bylų nagrinėjimo metu ieškovas iš viso patyrė 24 672 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias vertina kaip turtinę žalą, padarytą neteisėtais teismo (teisėjų) veiksmais. Taip pat prašo atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą.

7923.

80Ieškovas ieškinyje teigė, jog IĮ „Tuktukas“ bankroto bylos nagrinėjimo metu dėl teismo patvirtintų VMI ir VSDFV kreditorinių reikalavimų buvo pažeistas Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, nes kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu VMI 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminą skaičiavo nuo teisės išieškoti atsiradimo momento (tą dieną, kai mokesčio administratorius įgijo teisę išieškoti mokestinę nepriemoką). Taip pat nurodė, jog buvo pažeistos ieškovo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, į teisingą, bešališką ir nepriklausomą teismą, pažeistos Konvencijos 8 ir 14 straipsnio saugomos ieškovo teisės. Dėl teismo (teisėjų) neteisėtų veiksmų ir byloje pateiktų įrodymų vertinimo

8124.

82Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota tik jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą atsižvelgtina į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą ir kt. Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, taip pat būtina nustatyti, kad teisėjas ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

8325.

84Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje žala atsirado ieškovui pagal įsiteisėjusį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuris kasacine tvarka buvo panaikintas, sumokėjus bylinėjimosi išlaidas, kasacinis teismas teisėjų kaltės nenustatė, nes bylą nagrinėjusių teismų išvadų dėl įrodymų vertinimo nesutapimas, neaiškumas dėl to, kokį poįstatyminį aktą reikėjo taikyti byloje, bei tai, kad kasacinis teismas pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutartį, nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjai padarė akivaizdžią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

8526.

86Nagrinėjamoje byloje visos ieškovo ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog VMI galimai jam priklausiusiai IĮ „Tuktukas“ taikė MAĮ nuostatas dėl mokestinės nepriemokos ir delspinigių už ją išieškojimo senaties terminą kitaip, negu kitiems mokesčių mokėtojams, buvo išnagrinėtos iš esmės ir dėl jų buvo pasisakyta galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2011. Kasacinis teismas šioje nutartyje išaiškino, jog retroaktyvus įstatymo taikymas yra galimas tik tada, kai jo galiojimas atgaline tvarka nurodytas pačiame įstatyme arba kai priimami įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar administracinę atsakomybę arba švelninantys bausmę ar administracinę nuobaudą. Tuo tarpu ieškovo ginčijami mokestiniai teisiniai santykiai nesusiję nei su baudžiamąja, nei su administracine atsakomybe. Todėl MAĮ 29 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti materialiosios teisės normą dėl mokesčio išieškojimo senaties termino, įsigaliojo ir gali būti taikoma materialiniams santykiams dėl mokesčių išieškojimo tik nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. ir negali būti taikoma retroaktyviai.

8727.

88Kasacinis teismas cituojamoje nutartyje pasisakė ir dėl įrodymų, kuriais savo reikalavimą ieškovas grindžia nagrinėjamoje byloje, tai yra dėl VMI 2006 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. (23.1-12)-R-8426 (t. 1, b.l. 160-170) ir kitų dokumentų, nurodydamas, jog pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi pareigą pats nustatyti ir išaiškinti tikrąją įstatymo prasmę, bet ne aklai remtis taikomo įstatymo aiškinimu, kurį yra pateikusi viena ar kita institucija ar pareigūnas. Vienodą teismų praktikos formavimą, aiškinant ir taikant teisę, įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vykdydami iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio kylančias teismo pareigas savo kompetencijų ribose (CPK 4 straipsnis; Teismų įstatymo 23 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis). Dėl to kasatoriaus nurodyti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. lapkričio 15 d., 2006 m. rugsėjo 28 d., 2008 m. kovo 13 d. paaiškinimai ir konkrečių mokesčių administratorių individualaus pobūdžio veiksmai jokia apimtimi nesaisto teismų ir negali paneigti kasacinio teismo išaiškinimų, suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. M. v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, byla Nr. 3K-3-129/2010, ir analogiškos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

8928.

90Ieškovo pateiktą VMI 2012 m. kovo 1 d. raštą, kuriame nurodyta, jog nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo priimti 42 532 minėti sprendimai, kuriais beviltiška buvo pripažinta 404 387 268,79 Lt mokestinė nepriemoka, suėjus išieškojimo senaties terminui (t. 1, b.l. 179), taip pat vertino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-138/2013. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog šis raštas nekeičia pareiškėjo pateikto pareiškimo faktinio pagrindo, kuris lieka tapatus anksčiau išnagrinėtiems pareiškėjo reikalavimams – priverstinio išieškojimo senaties terminas. Juo labiau, kad pareiškėjo pateiktų įrodymų turinys nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių – 2012 m. kovo 1 d. VMI rašte nurodomi duomenys apie mokestinių nepriemokų pripažinimą beviltiškomis, suėjus ieškinio senaties terminui, o ne apie priverstinio išieškojimo senaties terminą. Kasacinis teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-631/2013 atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą dėl cituotos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties.

9129.

92Ieškovo ginčas su kreditoriumi VSDFV Marijampolės skyriumi taip pat buvo išnagrinėtas iš esmės galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2011, kurioje taip pat buvo pasisakyta dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių priverstinio išieškojimo senaties termino bei nenustatyta jokių žemesnės instancijos teismų procesinės bei materialinės teisės pažeidimų. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, jog visi ieškovo ginčai dėl VMI ir VSDFV pareikštų kreditorinių reikalavimų IĮ „Tuktukas“ bankroto byloje buvo išspręsti kasacinio teismo nutartimis, kurios pagal CPK 362 straipsnio 1 dalį yra galutinės, neskundžiamos ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė jokių naujų duomenų, kurie nebūtų buvę pateikti ieškovo ginčus su VMI ir VSDFV nagrinėjusiems visų instancijų teismams, taip pat nenurodė jokių kitų aplinkybių, galinčių patvirtinti, jog bankroto bylos nagrinėjimo metu teismai ar teisėjai būtų padarę kokius nors akivaizdžius procesinės ar materialinės teisės pažeidimus.

9330.

94Ieškovas 2017 m. spalio 21 d. pateikė teismui prašymą dėl IĮ „Tuktukas“ bankroto bylos ir civilinių bylų Nr. A2-868-153/2006, Nr. 2-1216-259/2008, Nr. 2-393-173/2009, Nr. B2-2907-230/2010, Nr. B2-1171-230/2011, Nr. 2-1945-230/2012 ir Nr. 2-1124-230/2011 išreikalavimo ir prijungimo prie nagrinėjamos bylos (t. 3, b.l. 1-12), tačiau teismas 2017 m. spalio 24 d. posėdžio metu protokoline nutartimi atmetė šį ieškovo prašymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo ginčai su VMI ir VSDFV buvo išnagrinėti visų instancijų teismuose, su visais prašomose išreikalauti bylose priimtais teismų sprendimais ir šių bylų nagrinėjimo eiga galima susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Pats ieškovas nenurodė, kokie konkretūs, ne teismo parengti dokumentai šiose bylose gali turi turėti įtakos nagrinėjamai bylai. Todėl nepripažintina, jog šių bylų neišreikalavimas būtų suvaržęs ieškovo procesines įrodinėjimo teises.

9531.

96Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamame sprendime ieškovui buvo detaliai ir argumentuotai išaiškinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata reikšmė. Pripažintina, jog ieškovas nagrinėjamu ieškiniu kelia iš esmės tuos pačius klausimus, kurie jau buvo išnagrinėti ir išaiškinti visų instancijų Lietuvos teismų, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių bei galimų teisėjų, nagrinėjusių šias bylas, neteisėtų veiksmų. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog vien nepalankus procesinių sprendimų priėmimas nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovo nurodytose civilinėse bylose buvo padaryta akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Dėl pernelyg ilgos civilinio proceso trukmės ir kitų apeliacinio skundo argumentų

9732.

98Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl visų ieškovo reikalavimų. Ieškovas ieškinyje reikalavo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais teisėjo ar teismo veiksmais, nagrinėjant IĮ „Tuktukas“ bankroto bylą. Būtent šiuos ieškovo reikalavimus ir vertino pirmos instancijos teismas. Sprendime buvo įvertinta bankroto bylos Nr. B2-8-230/2013 trukmė ir analizuotos priežastys, kurios lėmė, jog byla buvo nagrinėjama apie 9 metus. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šios bylos nagrinėjimo trukmę didžiąja dalimi lėmė ieškovo ginčai su VMI ir VSDFV dėl jų kreditorinių reikalavimų dydžio.

9933.

100Sutiktina, jog ieškovas ieškinyje taip pat buvo nurodęs, jog bankroto bylos nagrinėjimu metu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, ieškovo teisės į teisingą, bešališką ir nepriklausomą teismą, pažeisti Konvencijos 8 ir 14 straipsniai, ieškovo teisės į nuosavybės apsaugą, į privataus gyvenimo gerbimą, orumo neliečiamumą. Tačiau ieškovas nei vieno iš šių nurodytų pažeidimų nedetalizavo ir nenurodė, kaip jie pasireiškė. Aplinkybė, jog bankroto bylą nagrinėjo vienas teisėjas, taip pat nėra pagrindas pripažinti ieškovo teisių į teisingą teismą pažeidimo, kadangi šio teisėjo priimtos nutartys buvo patikrintos visų instancijų teismų. Jokių kitų pagrįstų argumentų dėl galimo teisėjo šališkumo ieškovas nenurodė.

10134.

102Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovas pirmos instancijos teisme patikslintame ieškinyje nenurodė jokių galimai nusikalstamų Marijampolės VMI ar VSDFV Marijampolės skyriaus atstovų veiksmų, taip pat nereiškė prašymo apie juos pranešti pagal CPK 300 straipsnį prokurorui. Be to, nagrinėjamos bylos objektas buvo galimai neteisėti teismo ar teisėjų veiksmai, todėl pirmos instancijos teismas analizavo tik visų instancijos teismų priimtas procesines nutartis, o ne VMI ar VSDFV atstovų pateiktus dokumentus.

10335.

104Ieškovas 2017 m. lapkričio 13 d. prašė teismo į bylą atsakovės atstovais įtraukti Kauno apskrities VMI ir VASDFV Marijampolės skyrių, taip pat padidino reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iki 143 416,21 Eur (t. 3, b.l. 73-76). Tačiau pirmos instancijos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi pagrįstai pripažino, kad ieškovas prašymą padidinti ieškinio dalyką pateikė pavėluotai. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau, arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

10536.

106Teismui priėmus ieškinį, ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio tikslinimui, per kurį ieškovas tikslino ieškinio reikalavimus, buvo paskirti du parengiamieji teismo posėdžiai, o 2017 m. spalio 24 d. pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo pratęstas 2017 m. lapkričio 2 d. teismo posėdyje, ieškovo atstovei suteikus galimybę pateikti įrodymus, pagrindžiančius turtinės žalos dydį. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kodėl jis negalėjo tinkamai apibrėžti savo reikalavimo dydžio patikslintame ieškinyje.

10737.

108Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10938.

110Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

111Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

112Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 24 672 Eur turtinės ir 20 000 Eur... 6. 2.... 7. Marijampolės apskrities VMI nepateikė skolą pagrindžiančių dokumentų,... 8. 3.... 9. Ieškovas ginčijo VMI kreditorinį reikalavimą, tačiau Kauno apygardos... 10. 4.... 11. VMI 2012 m. kovo 1 d. raštas patvirtina, jog ieškovo įmonei MAĮ nuostatas... 12. 5.... 13. Ieškovas IĮ „Tuktukas“ bankroto byloje ginčijo ir VSDFV Marijampolės... 14. 6.... 15. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo... 16. 7.... 17. Bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėję ginčą dėl kreditorinių... 18. 8.... 19. IĮ „Tuktukas“ bankroto bylos nagrinėjimo metu, tenkinant teismo... 20. 9.... 21. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir jį... 22. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 23. 10.... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį... 25. 11.... 26. Teismas nustatė, jog ieškovo bylinėjimasis dėl kreditorinių reikalavimų... 27. 12.... 28. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri... 29. 13.... 30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas aktyviai naudojosi jam įstatymu suteiktomis... 31. 14.... 32. Įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai, šalys nebegali kitoje byloje... 33. 15.... 34. Ieškovas, reikšdamas ieškinį valstybei dėl turtinės ir neturtinės... 35. 16.... 36. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 37. 17.... 38. Ieškovas savo įmonės bankroto byloje aktyviai gynė savo subjektines teises,... 39. 18.... 40. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad civilinio proceso atitiktį Konvencijos 6... 41. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 42. 19.... 43. Ieškovas R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 44. 19.1.... 45. Ieškovas teismo prašė išreikalauti IĮ „Tuktukas“ bankroto bylą ir... 46. 19.2.... 47. Teismas neištyrė ir neįvertino nė vieno iš ieškovo pateiktų įrodymų,... 48. 19.3.... 49. Teismas neatsakė į reikalavimus pripažinti, kad teismai pažeidė... 50. 19.4.... 51. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditorių reikalavimų... 52. 19.5.... 53. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas iš esmės jokių kitų teismų... 54. 19.6.... 55. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad valstybė IĮ „Tuktukas“... 56. 19.7.... 57. Pareigūnų neteisėti veiksmai – lygybės įstatymui neužtikrinimas – yra... 58. 19.8.... 59. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kad bankroto byloje ir su ja... 60. 19.9.... 61. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo prašymą atsakovės atstovais... 62. 19.10.... 63. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo naudojimasis procesinėmis... 64. 20.... 65. Atsiliepimu į ieškovo R. M. apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė,... 66. 20.1.... 67. Sprendžiant klausimą dėl valstybės deliktinės atsakomybės dėl teismo... 68. 20.2.... 69. Teismas priėmė ir nagrinėjo patikslintą ieškinį su priedais, taip pat... 70. 20.3.... 71. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį... 72. 20.4.... 73. Ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo... 74. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 75. 21.... 76. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo... 77. 22.... 78. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas buvo IĮ „Tuktukas“... 79. 23.... 80. Ieškovas ieškinyje teigė, jog IĮ „Tuktukas“ bankroto bylos nagrinėjimo... 81. 24.... 82. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų... 83. 25.... 84. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje žala atsirado ieškovui pagal... 85. 26.... 86. Nagrinėjamoje byloje visos ieškovo ieškinyje ir apeliaciniame skunde... 87. 27.... 88. Kasacinis teismas cituojamoje nutartyje pasisakė ir dėl įrodymų, kuriais... 89. 28.... 90. Ieškovo pateiktą VMI 2012 m. kovo 1 d. raštą, kuriame nurodyta, jog nuo... 91. 29.... 92. Ieškovo ginčas su kreditoriumi VSDFV Marijampolės skyriumi taip pat buvo... 93. 30.... 94. Ieškovas 2017 m. spalio 21 d. pateikė teismui prašymą dėl IĮ... 95. 31.... 96. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamame sprendime ieškovui... 97. 32.... 98. Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos... 99. 33.... 100. Sutiktina, jog ieškovas ieškinyje taip pat buvo nurodęs, jog bankroto bylos... 101. 34.... 102. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų,... 103. 35.... 104. Ieškovas 2017 m. lapkričio 13 d. prašė teismo į bylą atsakovės atstovais... 105. 36.... 106. Teismui priėmus ieškinį, ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio... 107. 37.... 108. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas... 109. 38.... 110. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 111. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija... 112. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą palikti...