Byla e2S-712-345/2017
Dėl kelionės paslaugų užsakymo sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovei UAB „Tavo turtas“ dėl sutarties dėl kelionės paslaugų užsakymo sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Sutarties 3.1.7, 3.2.2, 3.2.6 bei 14 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis., patikslinti ieškinio reikalavimą.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas nėra aiškus, nenurodytos sutarčių šalys, kurias sutarčių sąlygas prašo pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Siūlė ieškovui patikslinti aplinkybes dėl saugomų ir ginamų vertybių.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašo nutartį panaikinti ir priimti ieškinį.
  2. Nurodo, kad ieškovės ieškinys atsakovei reiškiamas ne dėl konkrečių vartotojų individualių teisių ir interesų (konkrečių vartotojų su atsakove UAB „Tavo turtas“ sudarytose konkrečiose sutartyse esančių 3.1.7, 3.2.2, 3.2.6 bei 14 punktų sąlygų panaikinimo), bet dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, t.y. siekiant užtikrinti, jog atsakovės, kaip profesionalios verslininkės ie ekonomiškai stipresnės vartojimo sutarties šalies, vienašališkai iš anksto be derybų su vartotoju parengusio šios sutarties sąlygas, su vartotojais tiek jau sudarytose, tiek naujai sudaromosiose sutartyse dėl kelionės paslaugų užsakymo neliktų 1.7, 3.2.2, 3.2.6 bei 14 punktų sąlygų, ieškovės nuomone, pažeidžiančių vartotojų bendruosius interesus bei šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
  3. Vartotojų teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje ir ši nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir pareigų interesų pusiausvyrą savo nutartyse yra akcentavęs kasainis teismas
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
  2. Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
  3. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas teismo nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nagrinėjama ar šių įpareigojimų nustatymas nepagrįstai neapribojo pareiškėjo teisės į teisminę gynybą.
  4. Konstitucijos 30 str. bei CPK 5 str. įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su kreipimusi į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar reikalavimai apmokėti reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 111 str., 135 str., 424 str. 2 d.). Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003).
  5. Pirmosios instancijos teismas vienu iš pareiškimo trūkumų nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį dėl sutarties dėl kelionės paslaugų užsakymo sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis nenurodė byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų. Iš ieškinio motyvų matyti, kad ieškovė siekia, jog teismas įvertintų UAB „Tavo turtas“ sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu apskritai ir jų nesieja su konkrečių su atsakove sudarytų standartinių sutarčių nuostatų vertinimu nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu su individualiomis sutarčių nuostatomis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nenurodė kuo remiantis padarė išvadą, jog į bylos nagrinėjimą reikalinga įtraukti trečiuosius asmenis. Šioje situacijoje trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylos nagrinėjimą negali būti laikomas esminiu trūkumu, dėl kurio reikėtų ieškovei nustatyti terminą trūkumams šalinti. Jeigu, teismo nuomone, paaiškėjo, jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, tai teismas šių asmenų įtraukimą į bylą gali išspręsti CPK 49 str. 4 d., 225 str. 1 d. 5 p. nustatyta tvarka.
  6. Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodo, kad ieškovės reikalavimas nėra aiškus, ieškovė privalo nurodyti tarp kokių konkrečiai šalių sudarytos, kokios konkrečiais sutarties 3.1.7, 3.2.2, 3.2.6 ir 14 punktų sąlygas prašo pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis.
  7. Tinkamos teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant bent vieno iš šių dviejų elementų, nėra ieškinio. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Nurodytų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.
  8. Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 str. 2 d. nustatyta, jog Vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams.
  9. Įvertinęs šioje byloje pareikštą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, nurodė ieškinio faktinį pagrindą (ieškinio reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes) bei pateikė su ieškinio reikalavimais susijusius pagrindinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. tikslinti ieškinio reikalavimą, nurodant tarp kokių konkrečiai šalių sudarytos, kokios konkrečiais sutarties 3.1.7, 3.2.2, 3.2.6 ir 14 punktų sąlygas prašo pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis, ir papildomai pagrįsti viešojo intereso pažeidimą, tačiau šios aplinkybės susijusios su ieškinio (jo dalies) pagrįstumu ir jo patenkinimo galimybe, todėl spręstinos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Kaip paminėta, įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, o šis reikalavimas negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Todėl pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas tikslinti reikalavimą ir papildomai viešojo intereso pažeidimą, netinkamai taikė procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.).
  10. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje kelia klausimą, ar nurodytos ieškovo aplinkybės yra pakankamos spręsti, jog ieškovė gina viešąjį interesą ir, ar nurodytos aplinkybės yra pakankamos spręsti apie tam tikro asmens ar grupės interesų, saugomų ir ginamų vertybių pažeidimą. Tačiau teisės aktai, reglamentuojantys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklą, aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja, jog minėta tarnyba yra vartotojų viešąjį interesą ginanti institucija. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos tarnybos funkcijos, tarp kurių yra numatytas ir vartotojų viešojo intereso gynimas įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka (12 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Minėta funkcija nurodyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-23 nutarimu Nr. 1333 patvirtintuose Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatuose (galiojančios nutarimo redakcijos 9.1.10 punktas). Vartotojų teisių apsaugos įstatyme vartotojų viešojo intereso gynimas reglamentuotas 7 skirsnyje, kuriame numatyta Valstybinės vartotojų teisių tarnybos teisė pateikti teismui ieškinį ar pareiškimą (skundą) vartotojų viešajam interesui ginti (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Aplinkybę, jog vartotojų teisių gynimas vertinamas kaip viešasis interesas ne kartą savo jurisprudencijoje yra akcentavęs ir Lietuvos A. T. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; ir kt.).
  11. Taigi ieškovės ieškinys iš esmės atitinka pagrindinius CPK nustatytus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 135 str.). Visi kiti ieškinio trūkumai gali būti pašalinti, kaip minėta, pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Remiantis tuo konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai), kadangi ieškovės pateiktas ieškinys atitinka esminius jo turiniui keliamus reikalavimus. Dėl to apskųsta teismo nutartis naikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

    4

  12. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Tai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teismas

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai