Byla e2-2504-1060/2019
Dėl dovanojimo sutarties panaikinimo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, A. P., dalyvaujant ieškovei D. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui O. R., atsakovei I. J., jos atstovei advokatei D. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovei I. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ieškovės reikalavimai, jos ir ieškovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

51.

6Ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti tarp jos, jos sutuoktinio A. Ž. ir atsakovės I. J. 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos dovanojimo sutarties dalį, kuria ieškovė perleido atsakovei I. J. jai priklausančią ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ); panaikinus sudarytą dovanojimo sutarties dalį, taikyti restituciją, grąžinant ieškovei D. Ž. ½ dalį buto; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 58 – 63).

72.

8Ieškinyje nurodoma, kad šalys 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarė buto su rūsiu dovanojimo sutartį. Atsakovė buvo prižadėjusi savo tėvams ieškovei ir A. Ž., kad rūpinsis jais ir prižiūrės iki mirties. Ieškovės sutuoktinis A. Ž. 2015 m. rugpjūčio 23 d. mirė. Po jo mirties atsakovė ėmė veikti prieš ieškovę ir atliko veiksmus ieškovės atžvilgiu, kurie yra smerktini geros moralės požiūriu. Atsakovė 2015 m. spalio 4 d., susimokiusi su kita ieškovės dukra E. Ž., apkaltino ieškovę namuose mėtant daiktus pro langą. Atsakovė įtikino E. Ž. iškviesti policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą dėl aukščiau nurodyto tariamo neadekvataus ieškovės elgesio. Atsakovė, veikdama per E. Ž., taip elgėsi siekdama įrodyti, kad ieškovė turi psichinių sutrikimų, kad jai būtų imtas taikyti priverstinis gydymas, tokiu būdu siekdama užvaldyti ieškovės turtą. Tą pačią dieną E. Ž., veikiama atsakovės, parašė pareiškimą policijoje dėl to, kad ieškovė neva mėtė jos daiktus pro langą, tačiau administracinės teisės pažeidimo teisena nebuvo pradėta. Vėliau E. Ž. atsiprašė ieškovės ir paaiškino, kad ją taip įkalbėjo elgtis atsakovė. Ieškovė apie tai žinojo, kadangi žodinis konfliktas ( - ) vyko tarp jos ir abiejų jos dukrų – atsakovės ir E. Ž.. Vėliau atsakovė tęsė savo moralės normoms prieštaraujantį ir smerktiną elgesį savo motinos atžvilgiu. Atsakovė prieš ieškovę nuolatos naudoja psichologinį smurtą, ją engia, įžeidinėja ir vadina necenzūriniais žodžiais. Atsakovė ne kartą buvo atvykusi į ieškovės darbo vietą ( - ) ir ieškovės bendradarbiams apšmeižė ją. Atsakovė taip pat nebendrauja ir elgiasi smerktinai su kitais ieškovės vaikais, t. y. savo seserimi E. Ž. ir broliais D. Ž. bei A. Ž.. Ieškovė seniau buvo įdarbinta atsakovės, kuri vykdo individualią veiklą. Ieškovė dirbo atsakovei priklausančioje parduotuvėje, tačiau atsakovė, jau po tėvo A. Ž. mirties, ėmė engti ją darbo vietoje, kol galiausiai pareikalavo rašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pačios ieškovės noru. Ieškovė, verčiama atsakovės, parašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir nustojo dirbti pas atsakovę nuo 2015 m. spalio 1 d. Po A. Ž. mirties atsakovė paveldėjo A. Ž. priklausiusį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį 0,1500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ). Ieškovė ir atsakovė šiuo metu yra šio turto bendraturtės. Ieškovė šiuo metu kartu su savo dukra E. Ž. ir sūnumi D. Ž. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame minėtame gyvenamajame name, esančiame adresu P( - ). Atsakovė šiame gyvenamajame name negyvena, ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu jiems priklausančiame name, adresu ( - ),. Atsakovė savo gyvenamojo namo dalimi nesirūpina, nemoka mokesčių, nors atsakovės turtinė padėtis gera. Atsakovė dažnai atvyksta į gyvenamąjį namą ir ragina iš jo išsikelti jame taip pat gyvenančius savo seserį E. Ž. ir brolį D. Ž., toliau naudoja prieš savo motiną psichologinį smurtą, kalba, kad nekenčia savo motinos. Kaimynams, bendriems pažįstamiems ir giminaičiams iš tėvo A. Ž. pusės atsakovė pasakoja, kokia bloga yra jos motina, kad ji yra kalta dėl tėvo mirties, kad prieš jį neva smurtaudavo, vadina ieškovę negražiai, necenzūriniais žodžiais. Pažymėtina, kad iki ginčijamos Dovanojimo sutarties atsakovė su savo tėvais elgėsi itin gražiai, žadėjo juos prižiūrėti ir visaip rūpintis, tačiau galimai taip darė tik dėl to, kad jai padovanotų butą, taip pat, kad A. Ž. jai testamentu paliktų visą jam priklausiusį turtą. Konfliktinius santykius patvirtina ir tai, kad ieškovei buvo įteiktas ( - ) atsakovės pasiūlymas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo atsakovė pareiškė norą atidalinti jai priklausančią nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių ( - ), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė nesutaria su savo motina, nebendrauja gražiuoju, o turtą siekia atsidalinti siųsdama raštus per savo advokatę. Ieškovei ir atsakovei sutariant gražiuoju, tokių veiksmų nereikėtų, nes šalys naudotųsi gyvenamuoju namu gražiuoju ir taikiai sutardamos dėl naudojimosi sąlygų. Atsakovė taip elgiasi galimai siekdama iškraustyti jame gyvenančius savo seserį E. Ž. ir brolį D. Ž..

93.

10Dublike nurodoma, kad atsakovė neįgijo buto už savo asmenines lėšas. Ginčo butas buvo įsigytas ieškovės ir jos sutuoktinio A. Ž. iš ieškovės asmeninių santaupų, kurias ji saugojo namuose. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad prieš sandorį būtų iš bankomato nusiėmusi grynųjų pinigų sumą, lygią buto kainai. Ieškovė 2014 metais prasitarė atsakovei, kad namuose laiko santaupas. Tai sužinojusi, atsakovė ėmė įtikinėti ieškovę šias santaupas panaudoti ir nupirkti jai butą, kur ši galėtų įsirengti ir vystyti savo individualią veiklą. Atsakovė pažadėjo, kad ji nepretenduos į ieškovei ir A. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), todėl jį ieškovė galės palikti kitiems savo vaikams. Ieškovė pasidavė atsakovės įtikinėjimui, liepė atsakovei pačiai susirasti tinkamą butą. Atsakovė surado butą, kurį vėliau ieškovė ir A. Ž. įsigijo ir ginčijama dovanojimo sutartimi perleido atsakovei. Ieškovė pinigų butui įsigyti atsakovei nedavė tiesiogiai, nes, kaip ir nurodo pati atsakovė, jos santykiai su sutuoktiniu tuo metu buvo pašliję, todėl jiems nutraukiant santuoką, turtas būtų dalinamas lygiomis dalimis, kai tuo tarpu butą perleidus dovanojimo sutartimi, tai tapo asmenine atsakovės nuosavybe. Butas buvo perkamas iš ieškovės lėšų. Atsakovė teigia, kad ji neteikia išlaikymo savo motinai dėl to, kad ši neva jos neišlaikė vaikystėje, tačiau tai visiškai neatitinka tikrovės ir yra išgalvoti teiginiai. Atsakovė eilinį kartą skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę ir bando ją sumenkinti kitų asmenų akyse. Ieškovė visuomet išlaikė ir teikė visokeriopą paramą atsakovei iki pat jos pilnametystės ir netgi vėliau, ką ir įrodo buto dovanojimo sutartis. Taip pat prieš maždaug 13 metų ieškovė ir jos sutuoktinis A. Ž. padovanojo atsakovei automobilį. Ieškovė pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 100 – 104).

114.

12Teismo posėdžio metu ieškovė (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.13.08 – 01.07.09) ieškinio reikalavimą palaikė ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad butas kainavo 59 000,00 Lt, jie davė 60 000,00 Lt. Atsakovė jai darė psichologinį spaudimą jai dirbant pas ją, aiškindavo, kad yra netinkama darbuotoja. Po vyro mirties jai buvo suteiktas laikinas nedarbingumas, nes buvo blogai, o atsakovė nuolat sakydavo marčiai, kad neprižiūrėtų jos. Vaikystėje atsakovė buvo prižiūrėta, turėjo visokių žaislų, kurių neturėjo kiti vaikai. Po vyro mirties kaltinio ją dėl vyrio mirties. Kviesdavosi seserį pas save ir nuteikinėdavo prieš ją, buvo barniai su ja. Sūnų bei marčią taip pat nuteikinėjo, net jos sūnaus mergaitę nuteikinėdavo. Sakydavo išvežam į psichiatrinę, padarome neveiksnia ir padalinam namą visiems. Pas ją į darbą Trakuose ateina giminaitė į soliariumą, kuri šmeižia ją per atsakovę. Atsakovės vyras ant kiemo veža šiukšles, visus nereikalingus baldus. Kambarį, kuriame tėvas gyveno, atsakovė atvažiavus išardė ir nieko nedaro, tiek metų stovi. Nepatiko eglutės ant kiemo, atvažiavo jos vyras ir jas išpjovė. Atvažiuoja ir daro ką nori, nieko neklausę, kaip šeimininkai. Dovanojimo sutartyje neįrašė išlaikymo iki gyvos galvos sąlygos, nes tikėjo ja. Kol turėjo pinigų, ji buvo labai gera jiems. Buvo labai gera, kai jie pardavė trakuose namą (2007 m.) iki pirkimo buto, iki 2014 m., o mirus vyrui pradėjo visus nuteikinėti prieš ją, siuntinėti negražiais žodžiais. Kai priiminėjo palikimą, nenorėjo su tuo sutikti, nes buvo šnekėta, kad jis dviem vaikams paliks savo dalį, o ji kitiems dviem vaikams. Kaip išėjo, kad tėvas parašė testamentą atsakovei, nežino. Po vyro mirties, kai buvo suteiktas laikinas nedarbingumas, lankėsi pas psichiatrą, buvo su psichika blogai, sirgo depresija, anksčiau nesigydė pas psichiatrą, išskyrus tuo metu, kai turėjo tik 2 vaikus ir gydėsi nuo alkoholio priklausomybės, po to karto nesigydė. Trakuose pardavė namą už 750 000,00 Lt, čia nupirko namą už 200 000,00 Lt, už 200 000,00 Lt suremontavo namą, nupirko atsakovei butą, esantį ( - ). Pardavę namą vaikams davė po 10 000,00 Lt. Už butą mokėjo grynais. Pinigus padavė prieš pirkimą namuose. Tai matė atsakovė ir jos vyras. Atsakovė turi namą, verslą, butą, pusę namo. Jos turtinė padėtis yra gera. Ieškovė gauna invalidumo pašalpą ir atlyginimą, pajamos sudaro apie 500,00 Eur. Atsakovė niekada jai nepadėjo. Atsakovė buvo prisidėjusi pinigais prie kitų vaikų nupirktos kelionės.

13II. Atsakovo ir atsakovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, argumentai

145.

15Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senatį (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 70 – 77). Nurodoma, kad ieškovė D. Ž. ieškiniu sąmoningai siekia sukelti nepatogumų bei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Butas buvo įsigytas atsakovės iniciatyva bei už jos asmenines lėšas. Nuo 2004 m. rugpjūčio 31 d. iki šiol, atsakovė vykdo individualią veiklą, verčiasi prekyba. 2014 m. pradėjo ieškoti buto, kurį nusipirkusi galėtų pakeisti į prekybos patalpas ir jose įrengti parduotuvę. 2014 m. liepos mėnesį, rado parduodamą butą, kuris buvo labai geroje vietoje, pagrindinėje ( - ), pirmame aukšte, netoli ( - ) autobusų stoties. Kadangi tuo metu atsakovės ir sutuoktinio M. J. santykiai buvo labai pašliję, ginčo buto įsigyti savo vardu nenorėjo, kad skyrybų atveju jis nebūtų dalinamas, kaip santuokinis turtas. Su šeima gyveno vyrui M. J. jo tėvų dovanotame sodo namelyje, esančiame, ( - ). Pašlijus santykiams sutuoktinis ne vieną kartą buvo pasiūlęs išsikelti iš jo nuosavybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, paprašė, kad ginčo butą įsigytų tėvai, o vėliau jį perleistų dovanojimo sutarties pagrindu. Ginčo butas buvo įsigytas 2014 m. liepos mėnesio pabaigoje, pardavėjams visą buto kainą atsakovė sumokėjo grynais pinigais notarų biure, prieš pasirašant sandorį. Prie šio buto įsigijimo, nei ieškovė, nei tėvas A. Ž. jokiomis savo lėšomis neprisidėjo. Po šio ginčo buto įsigijimo bei įregistravimo VĮ Registrų centre, savaitės eigoje buvo sudaryta buto dovanojimo sutartis. Tikroji buto pirkimo-pardavimo šalimi buvo atsakovė, o ieškovė buvo jos statytinė, nes būtent atsakovė faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėjais; priėmė sutarties objektą). Nors tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį, o teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai, atsakovė neketina siekti ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinti apsimestiniu ir perkelti jai pirkėjos teises, nes butas dovanojimo sutartimi tapo jos asmenine nuosavybe. Kadangi ginčo butą įsigijo už savo asmenines lėšas, o ieškovė buvo tik statytinė, tėvams nežadėjo jais rūpintis bei prižiūrėti iki mirties. Nei dovanojimo sutartyje, nei kitu būdu atsakovė neprisiėmė jokių papildomų sąlygų, susijusių su padovanotu turtu. Ginčo butą, pakeitusi jo paskirtį, pavertė negyvenama patalpa – prekybos patalpomis. Mirus tėvui A. Ž. santykiai su motina D. Ž. buvo geri, nekonfliktiški, ją remdavo finansiškai, finansavo jai kelionę į Egiptą, buvo suteikusi darbo vietą, tačiau ji negebėjo bendrauti su klientais, ženkliai sumažėjus apyvartai, ieškovė pati pripažino, kad jai nėra priimtinas pardavėjos darbas, todėl iš darbo išėjo savo noru. Atsakovė niekada neveikė prieš ieškovę ir neatliko veiksmų, kurie būtų smerktini geros moralės požiūriu, niekuomet nekonfliktavo. Su ( - ) įvykiu, kai E. Ž. apkaltino ieškovę namuose mėtant daiktus pro langą, neturi nieko bendro. Tuose namuose negyveno, todėl ir įvykio dieną juose nebuvo, įvykio nematė, žodiniame konflikte su ieškove nedalyvavo. Visiškai niekuo nepagrįsti ieškovės kaltinimai, kad per E. Ž. siekė įrodyti, kad ieškovė turi psichinių sutrikimų, siekiant jai taikyti priverstinį gydymą ir tokiu būdu užvaldyti jos turtą. Atsakovė į ieškovės turtą nepretenduoja ir jai jis nėra reikalingas. Ieškovė meluoja sąmoningai klaidindama teismą, kad atsakovės elgesys su ja pasikeitė iš karto po tėvo mirties. Tarp jų nebuvo jokių konfliktų, mirus A. Ž., tarpusavio santykiai buvo geri iki 2018 m. balandžio mėnesio pabaigos, kai pateikė ieškovei pasiūlymą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo metu dėl Alytaus apylinkės teisme vykstančios kitos civilinės bylos nagrinėjimo, su ieškove apskritai tarpusavyje nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, todėl ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ją vadina negražiai, o neretai ir necenzūriniais žodžiais, yra visiškas prasimanymas. 2014 m. rugpjūčio 1 d. buto dovanojimo sutarties ginčijimą, nulėmė noras atidalinti paveldėtą turtą, kuris nieko bendro neturi su ginčo butu. 2015 m. rugpjūčio 23 d. mirus tėvui A. Ž., 2015 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu paveldėjo tėvui priklausančią ½ dalį turto. Atsakovė šį nekilnojamąjį turtą apdraudusi, moka žemės mokestį, nors negali jame gyventi, nes to neleidžia padaryti ieškovė. Todėl logiška, kad už suvartotą vandenį, elektros energiją moka pati ieškovė. Atsakovė augo ieškovės nemylima, iš jos patyrė fizinį bei psichologinį smurtą, nepriežiūrą, visišką nusišalinimą nuo išlaikymo. Nurodo, kad ieškovė yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą po jos sutuoktinio A. Ž. mirties 2015 m. rugpjūčio 23 d., nes, kaip teigia ieškovė, ji pradėjo veikti prieš ją ir atliko veiksmus ieškovės atžvilgiu, kurie yra smerktini geros moralės požiūriu.

166.

17Triplike (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 106 – 108) nurodomi atsiliepime pateikti argumentai ir papildomai dėstoma, kad iki būsto pirkimo visą laiką dirbo AB „( - )“ Anglijos – Lietuvos įmonėje kontroliere, kur uždirbo pakankamai gerus pinigus, o nuo 2004 metų pradėjo individualią veiklą, todėl sukaupė piniginių lėšų asmeniniam turtui įsigyti. Perkant butą, trūkstamus 10 000,00 dolerių jai neterminuotai paskolino draugė V. K., kuri gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Susitarimo, kad atsakovė nepretenduos į ieškovei ir A. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), nebuvo. Ieškovė buvo sukrėsta, kai po sutuoktinio mirties sužinojo, jog jis savo turto dalį testamentu paliko savo dukrai I. J., todėl ėmė prieš ją naudoti psichologinį spaudimą, reikalaudama nepriimti palikimo pagal testamentą. Priėmus palikimą, ieškovė iki šiol neleidžia naudotis jai priklausančia turto dalimi, kadangi tiek ieškovė, tiek ir sesuo E. Ž., reikalavo, kad sutiktų parduoti visą namą ir pinigus pasidalintų lygiomis dalimis, taigi visa suma turėjo būti padalinta į penkias lygias dalis. Nesutikus tokiu būdu pasidalinti, atsakovė buvo tiesiog išvaryta iš namų ir savo turtu negali naudotis iki šiol. Ieškovė yra dirbantis asmuo, kuris gauna darbo užmokestį ir gauna neįgaliojo pensiją, todėl jai gaunamų pajamų savęs išlaikymui pilnai pakanka. Atsakovė padengė visas tėčio A. Ž. laidojimo išlaidas, kapavietės sutvarkymo išlaidas, apmokėjo tėčio turėtas banko paskolas, todėl visas indėlis į šeimos gerovę bei visos pastangos ieškovės yra vertinamos neadekvačiai.

187.

19Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1.08.28 – 1.50.58), kad su pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad šiuos metus nieko nepadėjo, nes vyksta teisminiai procesai, su ja niekas nebendrauja. Šie metai vieninteliai, kuriais iš savo pusės nieko nepadėjo, o visada padėdavo. Ji buvo nuo 13 m. savarankiška, visą laiką buvo įdarbinta, nes šeimos padėtis buvo sunki, vasarom plaudavo indus. Ne tik sau, bet ir broliui supirkdavo daiktus už uždirbtus pinigus. Sugebėdavo užsidirbti. Ji dirba, stengiasi, negirtuokliauja. Visi panašiai gyvena. Brolis Trakuose yra išgeriantis, dirbantis žmogus, turi šeimą, vaiką. Buvo daromas spaudimas, kad ji turi išlaikyti savo brolius ir seserį, ypač E. Ž.. E. Ž. yra pasiėmusi paskolą su sugyventiniu butui, todėl buvo reikalauta, kad duotų kur paveldėjo namo su priklausiniais, esančiais ( - ), dalį, kad duotų sandėliuką, kad iš sandėliuko ji pasidarytų namus ir turėtų kur gyventi. E. Ž. yra išlaikoma sugyventinio. Iki bylų teisme iškėlimo prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Vyras pirkdavo malkas namui, anglis pirko. Kai sakė, kad jos vyras veža šiukšles ant kiemo, tai jis atveždavo medienos atraižų, nes namas didelis, kūrenti jį reikia. Atsidalintų namą ir ji rūpintųsi savo puse, jie savo. Kaip ieškovė sakė, kad kilo konfliktas dėl atidalinimo, jie reikalavo, kad ji sutiktų parduoti namą. Prasidėjo konfliktas, kai nesutiko parduoti. Mamą atleidus iš darbo po kelių mėnesių parduotuvė buvo uždaryta. Pati mama išėjo, jos sveikata yra prasta. Nuo vaikystės prasta psichinė sveikata, vienu tarpu labai gėrė, pastoviai buvo gydoma. Naujoje Vilnioje buvo pora kartų gydyta, tikrai ne dėl patikrinimų ten buvo, o paguldyta gydyti. Su tėvu visą gyvenimą labai nesutarė dėl išgėrinėjimų, mama vyrų turėjo, tokios problemos buvo šeimoje. Ji gėrė stiprius vaistus. Ji iki dabar įskaitoje įrašyta. Visą laiką turėjo problemų su alkoholiu, prasidėjo psichologinės problemos, vaidendavosi jai. Jai būdavo išrašyti antidepresantai, ji sumaišydavo vaistus su alkoholiu ir pradėdavo neadekvačiai elgtis, daužyti automobilio langus, drabužius buvo sukarpius. Būdavo rėkia, spiegia, daužo. Ieškovė su savo mama kalbėdavo, kuri yra numirus. Jokio sąmokslo nebuvo prieš mamą. Ji jokiuose konfliktuose nedalyvavo. Konfliktai vyksta su visais vaikais. Policijoje yra ne vienas pareiškimas, kad brolis buvo sumušęs, kad E. buvo susimušusi. Yra pasakiusi An., kad kai jis atvažiuoja, amžinai prasideda problemos, nes jis atvažiuodavo, gerdavo ir pridarydavo problemų. Susipyko su juo, nes pasakė, kad neatvažiuotų. Jai nereikia mamos turto. Siūlė atidalinti gražiai namą, įvesti šildymo sistemą, net suteikė laisvai naudotis kambarį broliui, kad gyventų jis su šeima kol bus D. vaikai pilnamečiai. Nevaro iš namo jų. Tėtis paliko jai, nes sakė, jog žino, jog ji išlaikys tą turtą, neištaškys. Ji tėčiui buvo mašiną nupirkus, apmokėjo po mirties jo paskolas banke. Jie nieko neprisidėjo. Visą padarė, sutvarkė, kas įmanoma. Notarei ir viską sumokėjo. Visiems vaikam buvo duota 10 000,00 Lt. Kitus pinigus ant buto surinko, 10 000,00 dolerių skolos turėjo. Visada dirbo, visi pinigai buvo taupomi. 59 000,00 Lt buvo buto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta – visa suma. 10 000,00 Lt mamos duoti, 10 000,00 dolerių paskolinti, o visa kita šeimos pinigai, jos asmeninės šeimos. 2015 – 2017 metais santykiai su mama buvo geri, buvo nupirkta kelionė, masažai. Už kelionę susimetė su kitais vaikis, o masažus pati pirko mamai. Turtinė padėtis yra normali. Turi automobilį, pusę namo ( - ), ir komercines patalpas. Panaši turtinė padėtis buvo ir kai padovanojo butą.

20Teismas

konstatuoja:

21ieškinys atmetamas.

22III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

238.

24Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 23 d. N. P. ir A. P. su D. Ž. ir A. Ž. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovė su sutuoktiniu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį ( - ) (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 102 – 107). Ieškovė D. Ž. su vyru A. Ž. 2014 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei savo dukrai I. J. dovanojimo sutarties pagrindu dovanojo asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr( - ), esantį ( - ). Šiose patalpose atsakovė vykdė individualią veiklą – prekybą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 8 – 12, 83). A. Ž. mirė 2015 m. rugpjūčio 23 d. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 52). Po tėvo mirties atsakovei I. J. ir ieškovei D. Ž. priklauso po ½ dalį namo, unikalus Nr. ( - ), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). Ieškovė D. Ž. mokėjo komunalinius mokesčius, draudimo mokesčius ir žemės mokestį už nekilnojamą turtą, esantį adresu ( - ) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 14 – 17, 19 – 23). Apie atsakovės I. J. nuosavybės teisę tėvo A. Ž. palikto testamento pagrindu į ½ dalį namo, unikalus Nr. ( - ), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), viešajame registre įregistruota 2016 m. sausio 5 d. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 40 – 41, 92 – 93). I. J. draudė būstą, esantį ( - ), nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d., bei nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 4 d., mokėjo žemės mokestį (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 80 – 82). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato medžiagoje Nr. ( - )pateikta informacija, jog ( - )d. gauti du ieškovės D. Ž. dukters E. Ž. pranešimai, jog ieškovei D. Ž. sutriko psichika ir ji elgiasi neadekvačiai: meta daiktus pro langą, tranko daiktus, atjunginėja elektrą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 42 – 49). Atsakovė I. J. ieškovei D. Ž. 2018 m. balandžio 27 d. pateikė pasiūlymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančių P( - ), atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 53 – 54). Ieškovės sūnus D. Ž. 2018 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vienašalio sandorio atsisakyti palikimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, nes sandorio sudarymo metu D. Ž. galimai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (Liteko duomenys, civilinė byla Nr. e2-615-805/2019). 2019 m. kovo 18 d. ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, nes apdovanotasis – atsakovė I. J. atlieka prieš dovanotoją – ieškovę D. Ž. tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

25Dėl dovanojimo sutarties nutraukimo

269.

27Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui arba trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnio 1 dalis). Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai (CK 6.472 straipsnio 1 dalis).

2810.

29Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).

3011.

31Pagal bendrąją įrodinėjimo paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

3212.

33Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovės D. Ž. ieškinyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė ja ir nekilnojamu turtu, esančiu ( - ), nesirūpino, su ja elgėsi netinkamai, t. y. veikdama per seserį E. Ž., siekė įrodyti, kad ieškovė turi psichinių sutrikimų, kad jai būtų imtas taikyti priverstinis gydymas, tokiu būdu siekdama užvaldyti turtą, yra įrodytos jos pačios paaiškinimais, liudytojų ieškovės sūnaus D. Ž., dukters E. Ž., sūnaus A. Ž. parodymais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas sprendžia, jog pagal byloje surinktus įrodymus faktą, kad atsakovė elgėsi taip, kad jos veiksmus ar neveikimą būtų galima laikyti neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu ir prilyginti pasikėsinimui į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčiniam sunkiam jų sužalojimui, nepakanka laikyti nustatytu.

3413.

35Atsakovė I. J. nurodė, kad ji, tiek su savo tėvu A. Ž., tiek su savo motina D. Ž. iki dovanojimo sutarties sudarymo ir po šios sutarties sudarymo elgėsi pagarbiai, po tėvo A. Ž. mirties padengė tėvo skolas, rūpinosi laidotuvėmis, sutvarkė kapą, motinai D. Ž. ir kitiems savo artimiesiems giminaičiams pagal poreikius padėdavo, tėvai būtą pirko už jos pinigus ir jai padovanojo, nes su vyru santykiai buvo blogi ir norėjo turėti savo asmeninį turtą, nuo jos vaikystės mamos psichinė sveikata yra prasta, vienu tarpu labai gėrė, pastoviai buvo gydoma, naujoje Vilnioje buvo pora kartų gydyta, mamos psichinė sveikata žymiai pablogėjo po tėvo mirties, šeimoje prasidėjo konfliktai, kai tėvas jai paliko ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypą, konfliktai tęsėsi, kai ji pateikė pareiškimą dėl turto atidalinimo, o po to, kai D. Ž. kreipėsi į teismą, ji su šeima iš viso nebendrauja. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje apklausti liudytojai L. Ž., M. V., V. K., kurių paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti ar bent abejoti jų teisingumu, ir taip pat iš dalies patvirtino pati ieškovė D. Ž., liudytojai D. Ž., E. Ž., A. Ž.. Liudytojų ir šalių nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

3614.

37Liudytojas L. Ž. (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 2.10.12 – 2.31.34) parodė, kad yra A. Ž. brolis. Jie buvo artimi ir pasikalbėdavo. I. su vyru blogai sutarė, jeigu skirtųsi, kad neatimtų buto, norėjo, kad jai tėvai padovanotų butą. I. su vyru labiausiai mylėjo jo brolį, padėdavo jam. Išgėręs kalbėdavo nesąmones, tai visada D. su E. jam grasindavo policiją kviesti. I. dėl mamos daug ką buvo padarius ir į darbą priėmusi buvo. Kas paskui atsitiko, nežino. Brolio laidotuvėmis pasirūpino I.. A. teta 100,00 Eur davė ant laidotuvių, tai jis pasiėmė sau ir išleido, nors turėjo I. paduoti. Labai gražiai I. visą kapavietę sutvarkė. Geriausiai gyvena I., ji brolius, seseris žiūrėjo, buvo kaip antra motina, anksti pradėjo dirbti, anksti ištekėjo. Kiti broliai, seseris yra tinginiai.

3815.

39Teismo posėdžio metu liudytoja M. V. (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 2.32.27 – 2.52.45) parodė, kad atsakovės su tėvu santykiai buvo labai geri. Tarp ieškovės ir atsakovės santykiai konfliktiški, jie nuo vaikystės niekada nebuvo labai geri, nes I. buvo mamos engiama, skriaudžiama. Šeimoje yra konfliktinė situacija, nes tėtis savo dalį paliko I.. I. daug dirbdama turi finansinį stabilumą, o broliai ir seserys turi finansinį nepriteklių. I. kažkiek rūpinosi šeima, malkas pirkdavo į namą, kur mama gyvena. Mirus tėvui I. organizavo, tvarkė laidotuves. A. turėjo greitąją paskolą ir I. ją grąžino. Mama dirbo pas I. parduotuvėje, jai duodavo drabužių. Mama I. nesiskųsdavo. Santykiai buvo geri kol jie gyveno Trakuose. Jai skirtoje žinutėje per programą „Facebook“ atsakovės sesuo E. Ž. kaltina I. tėvų pinigų vagyste, kad ji pavogė 260 000,00 Lt.

4016.

41Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė (2019 m. rugpjūčio 7 d. garso įrašo intervalas 13.53 – 36.02), kad ieškovės nepažįsta. Atsakovė jai yra kaip dukra, labai artimi ryšiai, yra draugė. I. žino labai daug metų, nes pati gyveno Birštone nuo 1992 m. Kadangi turėjo savo verslą, visur teko dalyvauti ir susitikdavo, duodavo patarimus kartais, I. tada dar mergaitė buvo. Tarp I. ir tėvo buvo geri santykiai, o tarp mamos ir dukros ne.

4217.

43Viešosios įstaigos Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymėjime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad D. Ž. gydoma psichiatro nuo 1992 metų. Psichikos sveikatos centre (Prienuose) pas psichiatrą lankosi nuo 2008 metų su diagnoze ( - ) (( - )). Nuolatos vartoja paskirtus antidepresantus (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 69). Diagnozė ( - ) pagal Tarptautinį statistinį ligų ir sveikatos problemų klasifikatorių (http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp (paskutinį kartą žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 23 d.)) priskiriama ( - ) (2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi klasifikatoriuje nurodytos aplinkybės, susijusios tik su ligos kodo detalizavimu, teismo pripažintos visiems žinomomis (CPK 182 straipsnio 1 dalis)). Ieškovės psichikos ir elgesio sutrikimus dėl ( - ) patvirtina 2018 m. lapkričio 16 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyti duomenys, kad D. Ž. nustatytas ( - ) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 26 – 27). Šios aplinkybės paneigia ieškovės D. Ž. duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu apie tai, kad gydėsi dėl psichikos sutrikimų tik po vyro mirties, stacionare Vasaros g. 5, Vilniuje, buvo siųsta dėl patikrinimo, labai seniai tai buvo, iki vyro mirties, buvo siųsta tikrintis, nes buvo pradėjusi vartoti alkoholį, dėl to važiavo pati, kad mesti gerti, po to karto nebuvo gydyta, tik tikrino ją (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.13.08 – 01.07.09). Rašytiniuose dokumentuose užfiksuotus faktus apie ieškovės sveikatą patvirtina atsakovės I. J. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad nuo vaikystės prasta psichinė sveikata, vienu tarpu labai gėrė, pastoviai buvo gydoma, Naujoje Vilnioje buvo pora kartų gydyta, tikrai ne dėl patikrinimų ten buvo, o paguldyta gydyti, ji gėrė stiprius vaistus, ji iki dabar įskaitoje įrašyta (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1.08.28 – 1.50.58).

4418.

45Šie duomenys leidžia teigti, kad D. Ž. psichinė sveikata sutriko ne iš karto po vyro mirties, tačiau dar 1992 m., t. y. dvylika metų anksčiau nei buvo sudaryta byloje ginčijama dovanojimo sutartis. Ieškovės psichinė sveikatos būklė tik pablogėjo po 2015 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo, kai mirė ieškovės sutuoktinis ir atsakovės tėvas A. Ž..

4619.

47Teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž. parodė (2019 m. rugpjūčio 7 d. garso įrašo intervalas 38.04 – 1.20.29), kad po tėvo mirties mamai buvo blogai, mama nė vaikščioti negalėjo, su broliene rūpinosi ja. Ji buvo labai palūžusi. Ji pati savimi negalėjo pasirūpinti, reikėjo palydėti į tualetą, valgyti paduoti, pamaitinti. O sesuo visą laiką sakydavo, kad nedarytų to, reikalaudavo, kad neprižiūrėtų mamos. Buvo, kad I. sakė ką daryti, kad mamą uždarytų į beprotnamį. Buvo atvažiavusi greitoji ir policija, pasikalbėjo su mama ir pasakė, kad mama yra visiški sveika ir nėra pagrindo ją išvežti. Kvietė policiją ji, nes I. liepė. Klausė jos, nes I. žadėjo aprašyti pusę sandėliuko. Nežino kokiu tikslu I. norėjo padaryti mamą neveiksnia. Kvietė policiją, nes I. liepė. Tuo momentu mama tiesiog gulėjo lovoje, su mama nebendravo, iškvietė be pagrindo, nes I. liepė. Kai atvažiavo policija mama sunerimo, kas vyksta. Buvo mama susipykusi su sugyventiniu, daiktus nebuvo išmėčius per langą, o buvo išnešusi daiktus, gražiai pastačius maišeliuose, nes pasakė, kad nenori, jog jis ten gyventų. Jie buvo sustatyti maišeliuose. Mama daiktus buvo išnešusi. Tada labai pyko ant mamos, paskambino I., o I. liepė kviesti policiją ir greitąją. Ji vykdė visus I. nurodymus. Tuo ir pasibaigė konfliktas. Mama išvažiavo į Trakus, nes pamatė, kad čia negali būti, paskambino broliui ir jis atvažiavęs išsivežė. Nuo tada mama ten ir būna. Tą dieną policiją kvietė vieną kartą. Kitas dienas daugiau nekvietė policijos. Engia I. mamą, mamos bloga sveikata, I.visiškai nesidomi kaip mama.

4820.

49Teismo posėdžio metu liudytojas D. Ž. parodė (2019 m. rugpjūčio 7 d. garso įrašo intervalas 01:22:50 – 02:06:11), kad yra baigęs 7 ar 8 klases pagal specialius poreikius, nemoka skaityti, nei rašyti, tada (kai pasirašė atsisakymą priimti palikimą) negalėjo suprasti savo veiksmų, gyvena ( - ), po tėčio mirties mamos sveikata buvo prasta, jo žmona ją prižiūrėjo, I. vyras grasindavo, kad neprižiūrėtų mamos, I. sakydavo, kad mamą reikia uždaryti, kad vaikų mamai neduoti, nes pagrobs, I. konfliktavo su mama, per laidotuves sakė, kad mamai su psichika blogai, I. buvo prikalbėjusi E., kad ją mama nuo laiptų nustums, kad ji vaiką praras, kalbėdavo, kad neprižiūrėtų mamos, buvo konfliktas tarp E. ir mamos dėl E. nustūmimo nuo laiptų, tada E. įkalbėta I. kvietė policiją, kad ją išvežtų į psichiatrinę ir visą namą paimtų, I. toliau neaiškino, kaip namas bus aprašytas, kai mamą uždarys į ligoninę, E. iškvietė policiją, greitąją dėl to, kad I. taip liepė daryti, už tai E. prižadėjo ūkinį pastatą, jam žadėjo padaryti vairuotojo pažymėjimą, jį nupirkti per pažįstamus, nes jis pats negali išsilaikyti dėl lengvo proto atsilikimo, prižadėjo vairuotojo teises 2009 m., ar 2010 m. Mama per ją turėjo išvažiuoti iš savo namų, nes policija ir greitoji važiuodavo, policija vieną arba du kartus buvo atvažiavus, antrą kartą mama buvo atvažiavusi su policijos pareigūnais daiktų pasiimti, neatsimenu, kiek kartų E. buvo iškvietusi policiją, I. buvo atvažiavusi su pažįstamais pareigūnais, apie konfliktą negali papasakoti, nes buvo miške.

5021.

51Byloje esantys Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato medžiagos Nr. ( - ) duomenys patvirtina, jog E. Ž. ( - ) parašė pareiškimą dėl psichinio mamos priepuolio, kuriame nurodė, kad 13.30 val. išgirdo mamos balsą prie durų kaip pasakė, kad išeina išmesti mūsų daiktų, po kelių minučių pamačiau kaip realiai pro langą mėto mūsų daiktus mama D. Ž.. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ( - ) 13.40 val., E. Ž. pranešė, jog psichikos ligonei 57 m. sutriko sveikata (mėto daiktus, elgiasi neadekvačiai, grasina sudeginti namus). Pranešėja ir jos bijo. Nuvykus pareigūnams į įvykio vietą pranešėja paaiškino, kad D. Ž. grasinusi išmesti jos sugyventinio daiktus juos ėmė ir išmetė per langą. 13.55 val. vyresnysis patrulis E. L., eidamas į namus, matė išmėtytus drabužius pro langą ir kitokius buitinius daiktus, šiuos faktus užfiksavo tarnybiniame pranešime. Vėliau buvo gautas kitas pranešimas, kad D. Ž. elgiasi neadekvačiai, tranko daiktus, atjunginėja elektrą. Atvykus pareigūnams 14.55 val. moteris nusiramino. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. D. Ž. 2015 m. spalio 6 d. paaiškino, kad 2015 m. spalio 4 d. apie 13.00 val. įvyko konfliktas su dukra E. Ž. dėl to, kad jos sugyventinis ją „iškoliojo“. Dukra jai pasakė, kad ji jai užrašytų turtą, nes ją padarys neveiksnia, kreipdamasi pas daktarus. Jokių daiktų per langą nemėtė, mano, jog juos išmėtė pati dukra, nes po išmėtymo dukra pakvietė greitąją pagalbą ir policiją, norėdama įrodyti, kad jai kažkas negerai su psichika. Viskas vyksta dėl turtinių dalykų. 2015 m. spalio 12 d. paaiškinime E. Ž. nurodė, kad 2015 m. spalio 4 d. apie 13.00 val., namuose motina D. Ž. priėjo prie kambario durų ir pasakė „eikit susirinkit daiktus, nes aš viską išmesiu“. Po šių žodžių ji nuėjo ir pradėjo viską kas jai papuolė po ranka mesti per langą. Dūžtančių daiktų ar labai brangių daiktų nemetė. Ji buvo agresyvi, todėl išsigando ir paskambino 112 norėdama iškviesti policijos ir greitosios pagalbą. Jos motina anksčiau yra turėjusi psichinių sutrikimų ir yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje. Po tėčio mirties ji pradėjo elgtis neadekvačiai, kalbėti nebūtus dalykus, dėl to ji yra neprognozuojama. Atvykus policijai ir greitajai pagalbai ji apsiramino, bet jiems išvažiavus, ji vėl ėmė elgtis neadekvačiai. Pareiškimą policijoje rašė todėl, nes norėjo, kad būtų užfiksuotas faktas dėl jos neadekvataus elgesio. Mano, kad jai reikalingas gydymas. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėjas 2015 m. spalio 26 d. nutarimu nusprendė administracinės teisės pažeidimo bylos nepradėti, nutraukti E. Ž. pareiškimo tyrimą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 42 – 49).

5222.

53Kadangi ieškovė D. Ž. ir E. Ž. įspėtos už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas vadovaujasi šiais rašytiniais įrodymus, kuriuose nurodytos įvykio metu arba iš karto po įvykio užfiksuotos aplinkybės, ir juos vertina kitų įrodymų, įskaitant medicininių dokumentų, kontekste ir laiko, kad jie prieštarauja teismo posėdžio metu duotiems ieškovės D. Ž. paaiškinimams ir E. Ž. ir D. Ž. parodymams. D. Ž. parodymus teismas laiko nepatikimais, nes jie nenuoseklūs, neišsamūs, abstraktūs, be to, jam diagnozuotas ( - ) (civilinė byla Nr. e2-615-805/2019, teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, Nr.: DOK-26604). Nepasitvirtino liudytojų E. Ž. ir D. Ž. nurodytos aplinkybės, kad policija buvo kviečiama tik vieną kartą, daiktą sudėti buvo tvarkingai, jų niekas nemėtė, mama visą laiką gulėjo lovoje. Šias aplinkybes paneigia tarnybinis pranešimas, kuriame faktus fiksavo bylos baigtimi nesuinteresuotas asmuo vyresnysis patrulis E. L.. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad dėl tokio pobūdžio konflikto policija ir greitoji pagalba buvo kviečiama tik 2015 m. spalio 4 d., t. y. tik vienkartiniu atveju, konfliktas kilo dėl turtinių dalykų, dėl E. Ž. sugyventinio, o ne kaip nurodė D. Ž. – dėl E. nustūmimo nuo laiptų. Administracinio teisės pažeidimo byloje tiek D. Ž., tiek E. Ž. duodamos paaiškinimus po įvykio laikėsi vienodos pozicijos ir nenurodė, kad konflikto nebuvo, kad atsakovė I. J. prašė provokuoti konfliktą ir kviesti policiją.

5423.

55Paklausus liudytojų E. Ž. ir D. Ž., kokiais konkrečiais veiksmais turtas turėjo būti užvaldytas, mamą pripažinus neveiksnia ir paguldžius į ligoninę, liudytojai nenurodė jokių konkrečių veiksmų, kurių pagrindu turtas atitektų atsakovės nuosavybėje. Ieškovės iškeltą versiją, kad atsakovė sakydavo išvežame į psichiatrinę, padarome neveiksnia ir padaliname namą visiems, arba kad norėjo padaryti neveiksnia, kad jai (atsakovei) atitektų visas namas, esantis ( - ), (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.13.08 – 01.07.09), teismas laiko tik kaip nenuoseklią išgalvotą gynybinę poziciją, siekiant išspręsti tarp šalių kilusius turtinius ginčus po tėvo mirties. Teismo vertinimu, visiškai logiškai nesuprantama, kam atsakovei I. J., kuriai priklauso pusė namo, užvaldyti visą namą ir jį padalinti visiems. Taigi, šioje byloje įrodymų pagrindu nėra nustatyta, kad atsakovė yra susijusi su ( - ) įvykiu ( - ) kurio metu kilo konfliktas tarp ieškovės D. Ž. ir E. Ž.. Kitų byloje duomenų apie atsakovės elgesį, kuriuo siekiama įrodyti, kad ieškovė turi psichinių sutrikimų, kad jai būtų imtas taikyti priverstinis gydymas dėl ieškovės turto užvaldymo, nėra. Byloje pasitvirtino, kad ieškovė D. Ž. turi psichikos ir elgesio sutrikimų dėl aukščiau nurodytų organinių sutrikimų, tačiau ne dėl atsakovės veiksmų. Duomenų, kad ieškovė D. Ž., net ir sirgdama tokio pobūdžio sveikatos sutrikimu, būtų buvusi hospitalizuota, nėra.

5624.

57Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Vertindamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą, teismas atsižvelgia ir į teismo nustatytą aplinkybę, kad tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek po jo sudarymo, ieškovės D. Ž. sveikata leido jai savarankiškai savimi pasirūpinti, be kitų asmens priežiūros, ji buvo iš dalies darbinga, jai nustatytas 2014 m. balandžio 9 d. 45 procentų darbingumas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 24 – 25). D. Ž. nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. buvo I. J., vykdančios individualią veiklą, darbuotoja (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l.158). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, jog D. Ž. pajamas nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. sudarė netekto darbingumo pensija 101,58 Eur ir našlių pensija (22,46 Eur), taip pat nuo 2017 m. lapkričio 11 d. dirbo UAB „( - )“, 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. spalio 1 d. dirbo pas I. J. individualioj įmonėje, 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. spalio 10 d. dirbo UAB „( - ) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 28 – 30, 31 – 32, 33 – 35, 36). Atsakovė I. J. taip pat nurodė, kad ieškovė pas ją buvo keletą kartų įdarbinta, vieną kartą subsidijuota valstybės pusę metų dirbo, o kitą kartą normaliai įdarbinta, pasibaigus subsidijavimui, tada atleista, paskui atsidarius parduotuvę pasiūlė mamą įdarbinti, kai susitvarkė nuosavas patalpas ten mama dirbo (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1.08.28 – 1.50.58). Tai, kad ieškovė pagal savo finansines galimybes galėjo savarankiškai priimti sprendimus, patvirtina D. Ž. su UAB „IPF Digital“ 2016 m. gruodžio 17 d. sudaryta paskolos sutartis dėl 600,00 Eur sumos (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 50 – 51). 2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu ieškovė D. Ž. paaiškino (garso įrašo intervalas 00.13.08 – 01.07.09), kad jos padėtis turtinė yra gera, gauna invalidumo pašalpą ir atlyginimą, pajamos sudaro apie 500,00 Eur, niekas daugiau nepadeda, nei vienas iš vaikų, vaikams patiems dar reikia padėti.

5825.

59Taigi, rašytiniai dokumentai bei kiti duomenys patvirtina, kad ieškovė yra tik iš dalies nedarbinga, o parama jai yra nereikalinga. Aukščiau aptarti duomenys paneigia ieškovės D. Ž. ieškinyje nurodytas aplinkybes, tiek susijusias su nesirūpinimu motina bendrąja prasme, tiek susijusias su atsakovės I. J. teisine pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus CK 3.205 straipsnio prasme, kaip patvirtinančias atsakovės geros moralės požiūriu smerktiną elgesį po ginčijamo sandorio sudarymo.

6026.

61Faktines aplinkybes, kad atsakovė I. J. pagal savo galimybes rūpinosi ieškove D. Ž. ir paveldėtu nekilnojamuoju turtu: ieškovė buvo įdarbinta pas atsakovę, atsakovės vyras buvo atvežęs malkas, atsakovė pirko anglis, darė remontą patvirtina byloje apklausti liudytojai A. Ž., E. Ž., D. Ž., M. V., rašytiniai įrodymai apie mokėtus mokesčius už draudimą ir žemę. Liudytoja E. Ž. taip pat patvirtino, kad 2017 m. kelionę už 500,00 Eur ieškovei, kurią pirko trise (D., E. ir I.), atsakovė finansavo 150,00 – 200,00 Eur suma. Taigi, lygia dalimi kaip kiti arba net daugiau. Teismo nuomone, būtų nepagrįsta perkelti mokesčių naštą už sunaudotą vandenį, elektrą gyvenamajame name, adresu ( - ), atsakovei, kuri šiuo turtu nesinaudoja. Šiuo metu ieškovė D. Ž. su D. Ž. ir E. Ž. šeimomis gyvena visame gyvenamajame name, adresu ( - ), dėl to šių mokesčių našta tenka jiems. Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad I. J. atsiskaitė su mirusio tėvo kreditoriais, po tėvo mirties į A. Ž. sąskaitą 2015 m. rugsėjo 25 d. pervedė 579,24 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 109). Byloje pateiktos nuotraukos, patvirtina aplinkybes, susijusias su A. Ž. sutvarkyta kapaviete (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 110).

6227.

63Šie duomenys, teismo vertinimu, paneigia ieškovės D. Ž. ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė atliko veiksmus, kurie vertinti kaip griežtai smerktini moralės atžvilgiu, po ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. po tėvo mirties. Lyginant su E. Ž., D. Ž., A. Ž. realiais veiksmais, susijusiais su rūpinimusi motina arba tėvais, atsakovės I. J. veiksmai neišsiskiria neigiama prasme ir negali būti prilyginti pasikėsinimui į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčiniam sunkiam jų sužalojimui. Visi, tiek bylos baigtimi suinteresuoti, tiek nesuinteresuoti, asmenys patvirtino, kad atsakovės, lyginant su kitų brolių ir sesers, finansinė padėtis yra geriausia, kad tarp šalių kilo turtinis konfliktas po tėvo A. Ž. mirties, nes visą savo turtą tėvas paliko atsakovei I. J.. Net ir atsakovės I. J. veiksmas, kuriuo ji 2018 m. balandžio 27 d. teikė ieškovei D. Ž. pasiūlymą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atitiko teisingo žmogaus minimalų teisingumo, pareigos, padorumo suvokimo lygį, nes tokiu pasiūlymu suteikta galimybė ieškovei D. Ž. laisva valia pasirinkti kurią ji nori turto dalį (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 53 – 54). Atsakovė ir liudytojai nurodė, kad atsakovės santykiai su ieškove buvo geri iki to laiko, kai tapo aišku, kad tėvas testamentu savo turto dalį paliko atsakovei I. J. ir šalys nesusitarė dėl turto pasidalinimo. Taigi, tarp šalių kilęs turtinis ginčas negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu atsakovės nesirūpinimą ieškove, taip pat kitus atsakovės veiksmus, susijusius su siekiu įrodyti, kad ieškovė turi psichinių sutrikimų, kad jai būtų imtas taikyti priverstinis gydymas, taip užvaldant ieškovės turtą.

6428.

65Ieškovė, atsakovė ir visi apklausti liudytojai, išskyrus D. Ž., patvirtino, kad atsakovei butas buvo dovanotas verslui vykdyti. Taigi, atsakovė ginčo butą įgijo kaip dovaną vykdyti verslą, pakeitė šio gyvenamojo būto paskirtį ir naudojosi šia dovana tam tikslui, kuriam buvo skirta. Aptartų įrodymų visuma teismui leidžia pripažinti, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė po 2014 m. rugpjūčio 1 d. dovanojimo sutarties sudarymo, po tėvo A. Ž. 2015 m. rugpjūčio 23 d. mirties nesirūpino ir elgėsi taip, kad jos veiksmus ar neveikimą būtų galima laikyti neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu ir prilyginti pasikėsinimui į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčiniam sunkiam jų sužalojimui. Todėl teismas netenkina ieškinyje pareikšto reikalavimo panaikinti 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą dovanojimo sutartį CK 6.472 straipsnyje nustatytu pagrindu.

66Dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ex officio 29.

67Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad faktiškai ji mokėjo 59 000,00 Lt pagal 2014 m. liepos 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Dėl šių aplinkybių ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė teismo ex officio spręsti klausimą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu tariamo arba apsimestinio sandorio pagrindais ir taikyti restituciją. 30.

68Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011kt.). 31.

69Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu ginčo buto tikrąją savininke yra atsakovė I. J.. Byloje nėra duomenų, kad po ginčo buto perleidimo N. P. ir A. P. liko de facto šio buto savininkai. Teismas sprendžia, kad buto, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartis buvo sandoris, kuriuo buvo siekiama įgyti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, t. y. sukurti teisines pasekmes (CK 1.63 straipsnis). N. P. ir A. P. buvo panaikintos civilinės teisės ir pareigos nekilnojamojo daikto atžvilgiu, o D. Ž. ir A. Ž. jas įgijo, todėl teismas neturi pagrindo šį sandorį pripažinti tariamu sandoriu, sudarytu tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnis). 32.

70CK 1.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). 33.

71Iš liudytojų paaiškinimų ir šalių parodymų nustatyta, kad teisme buvo iškelta civilinė byla dėl atsakovės I. J. santuokos nutraukimo, atsakovės ir jos sutuoktinio santykiai buvo blogi, dėl to atsakovė siekė įsigyti butą asmeninės nuosavybės teise, atsakovė I. J. ( - ) yra žinoma verslininkė, jos finansinė padėtis yra gera, 10 000,00 Lt buvo davusi ieškovė, 10 000,00 dolerių paskolino liudytoja V. K., atsakovė JAV turi atidarytą banko sąskaitą, kurią finansuoja liudytoja V. K., atsakovė prašė paskolinti pinigų ginčo butui įsigyti ir liudytojos M. V. (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 2.32.27 – 2.52.45 ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13.53 – 36.02) (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 168 – 177). 34.

72Teismo vertinimu, 2014 m. atsakovė galėjo disponuoti 59 000,00 Lt, už kuriuos galėjo įsigyti ginčo butą verslui vykdyti. Tačiau, bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė D. Ž. su savo sutuoktiniu A. Ž. pardavė nekilnojamąjį turtą 2007 m., už kurį gavo 750 000,00 Lt (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 159 – 164). Pagal ieškovės D. Ž. paaiškinimus iš šios sumos iki 2014 m. liko apie 310 000,00 Lt (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.13.08 – 01.07.09). Taigi, byloje nustatyta, kad pagal savo finansinę padėtį tiek ieškovė, tiek atsakovė formaliai turėjo galimybę sumokėti pardavėjams N. P. ir A. P. 59 000,00 Lt sumą ginčo sandorio sudarymo metu. 35.

73Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovė D. Ž. ir A. Ž. nekvestionavo savo su atsakove I. J. suderintos valios perleisti ginčo turtą atsakovei iš esmės neatlygintinai. Dėl to, teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje spręsti klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto ir nustatinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su galimai I. J. įgytomis teisėmis ir pareigomis pagal pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjus kainą, ko pasėkoje pripažinti atsakovę I. J. pirkimo – pardavimo sandorio šalimi ir taikyti restituciją, nėra teisinio pagrindo, nes šalys bus grąžintos į tą pačią padėtį, kurioje jos yra šiuo metu, kitaip tariant tokių aplinkybių nustatymas nesukurs jokių kitokių teisinių pasekmių. D. Ž. ir A. Ž. su atsakove I. J. suderintos valios veiksmais, t. y. po 7 dienų, dovanojimo sandoriu užtikrino pirkimo – pardavimo sandoriu ir jo pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, t. y. perleido atsakovei I. J. nuosavybės teise į butą, dėl to nėra teisiškai reikšminga spręsti klausimą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu.

74Dėl senaties taikymo 36.

75Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3185-248/2017; 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017). Ieškinio senaties instituto taikymas yra svarbus tais atvejais, kai yra nustatomas teisės pažeidimas. Tačiau, jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje 21 p.). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės D. Ž. teisės nebuvo pažeistos, ieškinio senaties eiga neprasidėjo, nėra pagrindo nagrinėti klausimą dėl ieškinio senaties taikymo ieškinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

76Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

7737.

78Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Sprendimas palankus atsakovei, kuri Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1667-6155 atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ir jai suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Nr. (2.16) NTP-7-4417 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 501,51 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 165). Kadangi atsakovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, atmetus ieškovės reikalavimus, iš ieškovės D. Ž. valstybei priteisiamos 501,51 Eur išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

7938.

80Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 21,66 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš ieškovės D. Ž. (CPK 92 ir 96 straipsniai).

81Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

Nutarė

82ieškinį atmesti.

83Priteisti iš ieškovės D. Ž., asmens kodas ( - ) valstybei 501,51 Eur (penkių šimtų vieno euro ir penkiasdešimt vieno cento) išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

84Priteisti iš ieškovės D. Ž., asmens kodas ( - ) valstybei 21,66 Eur (dvidešimt vieno euro ir šešiasdešimt šešių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

85Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. I. Ieškovės reikalavimai, jos ir ieškovės pusėje dalyvaujančių... 5. 1.... 6. Ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti tarp jos, jos... 7. 2.... 8. Ieškinyje nurodoma, kad šalys 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarė buto su rūsiu... 9. 3.... 10. Dublike nurodoma, kad atsakovė neįgijo buto už savo asmenines lėšas.... 11. 4.... 12. Teismo posėdžio metu ieškovė (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio... 13. II. Atsakovo ir atsakovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų,... 14. 5.... 15. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė... 16. 6.... 17. Triplike (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 106 – 108) nurodomi... 18. 7.... 19. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė (2019 m. birželio 11 d. teismo... 20. Teismas... 21. ieškinys atmetamas.... 22. III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 23. 8.... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 23 d. N. P. ir A. P. su D. Ž.... 25. Dėl dovanojimo sutarties nutraukimo... 26. 9.... 27. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda... 28. 10.... 29. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini... 30. 11.... 31. Pagal bendrąją įrodinėjimo paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi... 32. 12.... 33. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovės D. Ž. ieškinyje nurodytos... 34. 13.... 35. Atsakovė I. J. nurodė, kad ji, tiek su savo tėvu A. Ž., tiek su savo motina... 36. 14.... 37. Liudytojas L. Ž. (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo... 38. 15.... 39. Teismo posėdžio metu liudytoja M. V. (2019 m. birželio 11 d. teismo... 40. 16.... 41. Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė (2019 m. rugpjūčio 7 d. garso... 42. 17.... 43. Viešosios įstaigos Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro... 44. 18.... 45. Šie duomenys leidžia teigti, kad D. Ž. psichinė sveikata sutriko ne iš... 46. 19.... 47. Teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž. parodė (2019 m. rugpjūčio 7 d. garso... 48. 20.... 49. Teismo posėdžio metu liudytojas D. Ž. parodė (2019 m. rugpjūčio 7 d.... 50. 21.... 51. Byloje esantys Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono... 52. 22.... 53. Kadangi ieškovė D. Ž. ir E. Ž. įspėtos už melagingų parodymų teikimą... 54. 23.... 55. Paklausus liudytojų E. Ž. ir D. Ž., kokiais konkrečiais veiksmais turtas... 56. 24.... 57. Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo... 58. 25.... 59. Taigi, rašytiniai dokumentai bei kiti duomenys patvirtina, kad ieškovė yra... 60. 26.... 61. Faktines aplinkybes, kad atsakovė I. J. pagal savo galimybes rūpinosi... 62. 27.... 63. Šie duomenys, teismo vertinimu, paneigia ieškovės D. Ž. ieškinyje... 64. 28.... 65. Ieškovė, atsakovė ir visi apklausti liudytojai, išskyrus D. Ž.,... 66. Dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ex officio 29.... 67. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad... 68. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų... 69. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu ginčo buto tikrąją savininke yra... 70. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu sandoris sudarytas kitam... 71. Iš liudytojų paaiškinimų ir šalių parodymų nustatyta, kad teisme buvo... 72. Teismo vertinimu, 2014 m. atsakovė galėjo disponuoti 59 000,00 Lt, už... 73. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, byloje neginčijamai nustatyta, jog... 74. Dėl senaties taikymo 36.... 75. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 77. 37.... 78. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93... 79. 38.... 80. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 21,66 Eur dydžio išlaidos,... 81. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 82. ieškinį atmesti.... 83. Priteisti iš ieškovės D. Ž., asmens kodas ( - ) valstybei 501,51 Eur... 84. Priteisti iš ieškovės D. Ž., asmens kodas ( - ) valstybei 21,66 Eur... 85. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...