Byla 2A-645-278/2017

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39-669/2017 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei I. B., tretiesiems asmenims Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos įteisinimo bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. B. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovas S. B. prašė teismo pripažinti jo teisę įteisinti savavališką statybą ir be bendraturčių sutikimo gauti statybos leidimą pastato – daržinės statybai adresu ( - ) g. ( - ), ( - ) mstl., ( - ) r. sav., žemės sklype unikalus Nr. ( - ). 2. Nurodė, kad su atsakove I. B. santuoką nutraukė ( - ). Po santuokos nutraukimo jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ) g. ( - ), ( - ) mstl., ( - ) r. sav.. Teigė, jog teismo sprendimu padalintas ir gyvenamasis namas, esantis tuo pačiu adresu. Nurodė, kad nuo 2014 m. atsakovė yra išvykusi gyventi į Klaipėdos miestą, žeme bei namu nesinaudoja, jis gyvena vienas, ūkininkauja, laiko apie 30 galvijų, kuriems yra reikalingi pašarai. Teigė, jog pašarus iki 2015 m. laikydavo ūkininko Z. fermoje, bet nuomotojui pradėjus pastatų remontą, prie namų esančiame žemės sklype pradėjo statyti daržinę. Nurodė, kad šiai dienai yra atlikti visi statybos darbai – pastatas pastatytas, tačiau neturėdamas atsakovės, kaip žemės sklypo bendraturtės sutikimo, negali įteisinti statinių. Atsakovė žemės dalimi, kurioje yra statiniai, realiai nesinaudoja, todėl jos teisės, įregistravus statinius jo vardu, nebus pažeistos. Kad pastatui statyti reikalingas bendraturtės sutikimas nežinojo, apie tai jį informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Telšių skyriaus specialistai, atvykę patikrinti gauto skundo duomenis, kurį parašė atsakovė. Specialistai jį informavo, kad reikalingas projektas, statybos leidimas ir kiti dokumentai. Nurodė, kad atsakovei buvo žinoma apie vykdomus statybos darbus žemės sklype, ji šių darbų neginčijo, jokių pretenzijų nereiškė, šiais veiksmais patvirtino, kad neprieštarauja, jog jis atliktų tolimesnius statybos darbus. Teigia, jog tik užbaigus statybos darbus I. B. kreipėsi į Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Telšių skyriaus specialistus. Teigė, jog jam buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 36ŽN-215-(14.36.73), dėl ko 2016-07-12 priimtas sprendimas Nr. PRN-80-160105-00001, kuriuo jis įpareigotas nugriauti pastatą. Nurodė, kad atsakovė atsisako duoti sutikimą pastato statybai. 3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė įpareigoti atsakovą S. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016-01-05 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-80-160105-00001, įteisinant pastatą, pastatytą ( - ) r., ( - ) mstl., ( - ) g. ( - ), esančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), t. y. parengiant reikalingą projektinę dokumentaciją ir gaunant privalomą statybą leidžiantį dokumentą; atsakovui per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovą per 3 (tris) mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ( - ) r., ( - ) mstl., ( - ) g. ( - ), esančiame žemės sklype pastatytą ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę bei nustatyti, kad atsakovui teismo sprendime nustatytu terminu nepašalinus savavališkos statybos padarinių, Inspekcija turi teisę ūkinį pastatą nugriauti atsakovo lėšomis. 4. Nurodė, kad pagal atsakovės I. B. 2015-12-01 pranešimą atliko patikrinimą ir nustatė, kad ( - ) r., ( - ) mstl., ( - ) g. ( - ), esančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), 2015 m. spalio mėn. pabaigoje S. B. pradėjo ūkinio pastato, priskiriamo neypatingų statinių kategorijai, statybą, kuriam privalomas leidimas statyti naują statinį. Teigė, jog statinys yra Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Kadangi ieškovas statybą leidžiančio dokumento neturi, buvo konstatuota, jog ūkinio pastato statyba yra savavališka, todėl 2016-01-05 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-80-160105-00001 bei 2016-01-05 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-80-160105-00001, kuriuo S. B. buvo įpareigotas iki 2016-07-06 nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę. 2016-07-12 sprendimu Nr. SDPN-80-160712-00004 privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2016-10-11. Nurodė, jog jis turi galimybę, parengus statinio projektą ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei tokia statyba žemės sklype galima ir įteisinti savavališkai pastatytą statinį. Nustatytu terminu S. B. privalomo nurodymo neįvykdė bei negavo statybą leidžiančio dokumento.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

65. Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu ieškovo S. B. ieškinį tenkino ir pripažino jo teisę atlikti savavališkų statinių – pastato – daržinės statybai, adresu ( - ) g. ( - ), ( - ) mstl., Plungės r. sav., žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), įteisinimo veiksmus be bendraturtės I. B. sutikimo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį tenkino ir atsakovą S. B. įpareigojo per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016-01-05 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-80-160105-00001, įteisinant pastatą, pastatytą ( - ) r., ( - ) mstl., ( - ) g. ( - ), esančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), t. y. parengiant reikalingą projektinę dokumentaciją ir išsiimant privalomą statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovui per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlikus savavališkos statybos įteisinimo veiksmų, įpareigojo jį per 3 (tris) mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti ( - ) r., ( - ) mstl., ( - ) g. ( - ), esančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ) ) pastatytą ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Nustatė, kad atsakovui teismo sprendime nustatytu terminu nepašalinus savavališkos statybos padarinių, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę ūkinį pastatą nugriauti atsakovo lėšomis. 6. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, priklauso 0,3300 ha žemės sklypas, esantis ( - ) g. ( - ), ( - ), ( - ) r. sav.. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos akte, surašytame 2016-01-05 Nr. SSA-80-160105-00001, fiksuotas savavališkai pastatytas ūkinis pastatas, kuris pagal išmatavimus (15,00 x 6,15 m., aukštis 6,70 m., užstatytas plotas 92,25 m2) priskiriamas neypatingų statinių kategorijai ir jo statybai, pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą privalomas leidimas statyti naują statinį. 2016-01-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai priėmė sprendimą Nr. SDPRN-80-160105-00001 dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo S. B. buvo įpareigotas iki 2016-07-06 nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę. 2016-07-12 sprendimu Nr. SDPN-80-160712-00004 privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2016-10-11. 7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas augina galvijus, turi įvairios technikos, kuri laikoma šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tuo tarpu atsakovės atsisakymas leisti statyti ieškovui pastatą, reikalingą ūkio reikmėms tenkinti, siejamas su bendru kiemo stoviu dėl ieškovo neracionalumo ir netvarkingumo. Teismas darė išvadą, kad ginčo objektas – ūkinis pastatas leis pašalinti iš bendrojo naudojimo teritorijos įvairią techniką ir ją laikyti ginčo objekte, iš esmės gerąja linkme pakeičiant estetinį bendro naudojamo turto (žemės sklypo) vaizdą. Pažymėjo, kad įrodymų, jog statinys turėtų neigiamą įtaką kitų statinių (gyvenamojo namo, šiltnamio ar pan.) atžvilgiu, atsakovė nepateikė. Nurodė, jog atsakovės argumentai, kad esant įteisintam ūkiniam pastatui po kiemą vaikščios svetimi asmenys, kurie galimai aptarnaus žemės ūkio techniką, yra nepagrįsti, nes šiai dienai technikai esant lauke, tokia situacija vyksta. Be to, teismas nurodė, kad vertinant ieškovo siekį ginčo objekte laikyti techniką, pašalinių asmenų patekimas į bendro naudojimo kiemą bus tik apribotas. 8. Teismas konstatavo, jog nesprendžia ar nagrinėjamu savavališkos statybos atveju ieškovui gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nes šį klausimą spręs statybą leidžiančius dokumentus išduodantys subjektai. Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą ir įvertindamas, jog jis tenkinamas, teismas sprendė, kad jo tenkinimas sietinas su trečiojo asmens įvardijamais terminais bei darė išvadą esant pagrindui nustatyti terminą, per kurį ieškovas privalo susitvarkyti teisinę dokumentaciją ir jų nesusitvarkymo pasekmes, nes priešingu atveju, nesant apibrėžtam terminui, sukuriama situacija piktnaudžiauti teisėmis.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

89. Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimo dalį kuria S. B. ieškinys patenkintas ir pripažinta jo teisė atlikti savavališkų statinių – pastato – daržinės statybos, adresu ( - ) g. ( - ), ( - ) mstl., ( - )r. sav., žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), įteisinimo veiksmus be jos sutikimo, priimti naują sprendimą ir S. B. ieškinį atmesti. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. 10. Nurodo, kad ji nurodė faktines aplinkybes, į kurias teismas visiškai neatsižvelgė, jų nevertino. Teigia, jog statinys, dėl kurio neduoda sutikimo, naudojamas įvairiai technikai laikyti, padargams, įvairioms priemonėms ar kitiems daiktams sandėliuoti. Teigia, kad tai daugiafunkcinis statinys, todėl jį įteisinus, pastatas bus labai intensyviai naudojamas. Be to, teigia, jog teismas visiškai neįvertino paties ieškovo paaiškinimų teismui, kad jis kai kurias kiemo pagrindo vietas išklojo akmenimis, juos užpylė atvežtu žvyru. Tai atliko tik po to, kai teismui buvo pateiktos faktiškai beveik viso kiemo nuniokojimo fotonuotraukos. Mano, jog ieškovui bylinėtis teisme buvo palankiausias metas (bylos nagrinėjimo metu jis stengėsi kuo mažiau sklypą niokoti), kadangi ūkio darbai lauke faktiškai nevyksta, technika intensyviai nesivažinėja, viskas yra sandėliuojama ir ruošiamasi pavasario darbams. Tai reiškia, kad padėtis žemės sklype nebuvo tokia pat, kaip nurodoma sprendime. 11. Mano, jog teismo motyvas, kad ginčo objektas – ūkinis pastatas leis pašalinti iš bendrojo naudojimo teritorijos įvairią techniką ir ją laikyti ginčo objekte, taip pakeičiant estetinį bendro naudojamo turto (žemės sklypo) vaizdą, yra nepagrįstas. Nurodo, kad technika statinyje laikoma tik žiemos periodu, apie mėnesį, kol nevyksta pavasario, vasaros, rudens, žiemos darbai, o tai reiškia, kad ginčo statinys sezono metu nėra skirtas technikai laikyti, bet priešingai, žemės ūkio darbų sezono metu jis skirtas sandėliavimui, įrangos, trąšų laikymui. Be to, pats ieškovas aiškino, kad jame sandėliuos grūdus. 12. Nurodo, kad teismui pateiktuose atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu buvo akcentuojama, jog įteisinus ginčo statinį nuo jo kampo iki jai priklausančio šiltnamio pamatų artimiausio kampo lieka metro atstumas ir tai visam laikui užkertamas kelias vasaros metu (apie du kartus), jos užsakytam traktoriukui pravažiuoti į jai priklausantį žemės sklypą, esantį už ūkinio pastato, kuris priklauso šalims, nupjauti žolę. Teigia, jog lieka įvažiavimas tik per kiemą, kuris ne vasaros metu bus niokojamas. Nurodo, kad svarbu tai, jog bus niokojamas ir darkomas kiemo ir viso žemės sklypo pagrindas negrįžtamai, ypač gadinamas estetinis vaizdas bei keliamas nesaugumo jausmas teritorijoje sistemiškai lankantis kitiems asmenims. 13. Apeliantė teigia, kad turi būti taikoma savavališko statinio nugriovimo priemonė, nes, atsižvelgiant į šalių interesus, nėra teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo. Mano, kad sandėlį galima nesunkiai išmontuoti, nepadarant medžiagoms jokios esminės žalos, ir iš tų pačių medžiagų statinys gali būti surenkamas kitoje vietoje. Be to, nurodo, kad ieškovas galėtų išnaudoti garažą ir jame laikyti įrangą, padargus, kas yra visiškai pakankama normaliam ūkininkavimui ir gyvulių šėrimui. 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, išsamiai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus. 15. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas S. B. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 16. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog būtent pati atsakovė I. B. pažeidinėja jo teises, sąmoningai kliudydama jam naudotis ir disponuoti nuosavybe. Teigia, jog teismas ne tik aiškiai ir suprantamai išdėstė argumentus, tačiau vadovavosi kasacinio teismo praktika. Nurodo, jog traktoriumi per kiemą jis turi teisę važiuoti ir nesant jokių pastatų, nes sklypas nėra atidalintas, nėra nustatyta bendraturčių naudojimosi tvarka ir jam, nepaisant statinio buvimo ar nebuvimo, nėra draudžiama važiuoti per kiemą su technika ar ją laikyti kieme. Teigia, jog apeliantė yra neteisi, nurodydama, kad pastate technika laikoma tik žiemą. Nurodo, kad dalį technikos laiko garaže. Teigia, jog laikyti techniką patalpoje, o ne lauke yra daug patogiau ne tik dėl didesnio komforto remontuojant ar užvedant techniką šaltuoju laiku, tačiau ir dėl vagysčių grėsmės. 17. Apeliacinės instancijos teisme 2017-09-25 gauti apeliantės I. B. rašytiniai paaiškinimai bei foto nuotraukos, kuriuos prašoma priimti ir atsižvelgti priimant procesinį sprendimą. Paaiškinimuose nurodoma, jog ieškovo žemės ūkio technika niokojamas jai ir ieškovui priklausantis žemės sklypas bei žalojamas jai priklausantis turtas (įlenktos ūkinio pastato durys), sklype pastoviai ir nekontroliuojamai lankosi pašaliniai asmenys, galimai girtaujama. Be to, teigia, jog atsiliepime į jos apeliacinį skundą S. B. nurodo naujas ir išsigalvotas aplinkybes bei nesuprantamai ir nepaaiškinamai pasikeitė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pozicija, nes prašoma apeliacinį skundą atmesti.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1218. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.). 19. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aktualioje savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas, kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Tačiau byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Būtent todėl CPK 314 straipsnis nustato ribotas apeliacijos instancijos galimybes, draudžiančias vadovautis naujais įrodymais, jei jie galėjo būti pateikti anksčiau (pvz.: nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). 21. Iš apeliantės I. B. pateiktų duomenų matyti, jog įrodymus apie jai daromą žalą, kitus jos teisės pažeidimus, apeliantė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismui nenurodyti rimti argumentai, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme arba kodėl būtinybė juos pateikti iškilo tik apeliacinėje instancijoje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad CPK 314 straipsnyje reglamentuojamų išimtinių atvejų taikymas nesvarstytinas. Apeliacine tvarka yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, priimtas įvertinus bylos nagrinėjimo metu teiktus įrodymus, be to, priimti apelianto rašytinius paaiškinimus, pateiktus po jo apeliacinio skundo priėmimo, nenumato Civilinio proceso kodekso nuostatos, todėl atsisakytina priimti I. B. pateiktus naujus įrodymus ir paaiškinimus. 22. Byloje nustatyta, kad bendraturčiams S. B. ir I. B. priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) g. ( - ), ( - ) mstl., ( - ) r., kurio naudojimosi tvarka nenustatyta, ieškovas S. B., be bendraturtės I. B. sutikimo, neturėdamas statybos leidimo, savavališkai pastatė statinį. Vykdydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, ieškovas siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokiam dokumentui gauti būtinas ir statinio bendraturčio sutikimas, tačiau atsakovė – namo ir žemės sklypo bendraturtė – atsisako duoti sutikimą statybos darbams, teigia, jog savavališka statyba pažeidžia jos teises, laikosi nuostatos, kad turi būti atkurta prieš savavališkų darbų atlikimą buvusi padėtis. 23. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypas patenka į Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją, tačiau ginčijamo pastato statyba ginčo sklype yra galima. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar ieškovas pagrįstai prašo pripažinti jo teisę atlikti savavališko statinio (daržinės) įteisinimo veiksmus be atsakovės, kaip žemės sklypo bendraturtės sutikimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad S. B. pastatytas pastatas – daržinė, adresu ( - ) g. ( - ), ( - ) mstl., ( - ) r., yra savavališkos statybos statinys bei dėl to, kad šio statinio statybai yra reikalingas ir atsakovės I. B., kaip žemės sklypo bendraturtės sutikimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus byloje, sprendė, kad ieškovui pripažintina jo teisė atlikti savavališko statinio – daržinės įteisinimo veiksmus be atsakovės sutikimo. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka. 24. Apeliantė I. B. nurodo, kad atsižvelgiant į savavališkos statybos statinio specifiką, statinio eksploatavimas jai kels nepatogumus, nes žemės ūkio technika nebus nuolat laikoma daržinėje, statinys atliks kitą funkcijas, o jį eksploatuojant bus aptarnaujama žemės ūkio technika, todėl važinėjant šiai technikai bus nuolat gadinamas kiemas, bloginamas estetinis vaizdas, kils nesaugumo jausmas nuolat žemės sklype lankantis pašaliniams asmenims. Be to, I. B. nurodo, kad nebuvo įvertinta, jog ginčo statinys pastatytas vieno metro atstumu nuo jai priklausančio šiltnamio pamatų, taip užkertamas kelias pravažiuoti technikai, o pastačius statinį, sumažėja galimybės ateityje sklype statyti kitus statinius dėl padidėjusio sklypo užstatymo tankio. Be to, teigia, jog teismo išvada, kad dar iki savavališkos statybos pradžios į kiemą įvažiuodavo traktoriai, kita ūkio technika, įvažiavimas į kiemą buvo išvažinėtas, vejos apgadintos, kieme laikoma žemės ūkio technika, pagrįsta tik teismo prielaidomis, nes ūkininko veiklos, ginčo sklype, ieškovas nevykdė. Nurodo, jog, įteisinus statinį, į jį nuosavybės teises įgytų ir ieškovo sutuoktinė ir, atsižvelgiant į ginčo statinio naudojimą, ieškovas įgytų privilegijas atidalijant statinį. 25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, konstatuoja, jog teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). 26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis apeliacinio skundo argumentų yra analogiški pareikštiems pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendime detaliai nurodė I. B. nesutikimo su ieškiniu motyvus ir, priimdamas sprendimą, juos įvertino, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su teismo motyvais, pasisako tik dėl teisiškai šiam ginčui reikšmingų argumentų. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). 27. I. B. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kurių pagrindu ji, kaip žemės sklypo bendraturtė, neduoda ieškovui sutikimo dėl ginčo statinio statybos ir šio statinio įteisinimo, nelaikytini pakankamais apriboti ir suvaržyti ieškovo S. B. teises į nuosavybę, tame tarpe ir į teisę statyti statinius bei taip suvaržyti jo interesus, susijusius su ginčo statinio statyba, jos įteisinimu, taip pat ir ūkininkavimu, todėl apeliantės argumentai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas (CPK 176 str., 185 str.). 28. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, jog pastato statyba yra savavališka, tačiau Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos numato galimybę asmenims parengus statinio projektą ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei tokia statyba žemės sklype galima. Statinio statybos metu galiojęs Statybos įstatymo 23 straipsnis (šiuo metu galiojančios redakcijos 27 straipsnio 5 dalis) nustatė kokie dokumentai turi būti pateikti norint gauti leidimą statyti naują statinį. Vienas jų - bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kaip minėta, I. B., kaip žemės sklypo bendraturtė, atsisako duoti sutikimą statybai, kas yra viena iš priežasčių, jog ieškovas negali įteisinti savavališkos statybos. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Nagrinėjamoje byloje daroma išvada, kad I. B. minėtos pareigos neįvykdė. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertindama apeliantės argumentus sekančiai. 29. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant minėtai nuostatai, bendras daiktas privalo būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visiems bendraturčiams bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, todėl suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti remonto, statybų ir kt. darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš atliekamų darbų, t.y., nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir įrodytas, kad bendraturčio atliekami bendro turto pakeitimai pakeis esmines bendraturčio gyvenimo ar veiklos sąlygas. 30. Apeliantės nurodomi argumentai dėl ieškovo sutuoktinės naudojimosi statiniu bei nuosavybės teisių atsiradimu į naujai sukurtą daiktą bei argumentai dėl svetimų, pašalinių žmonių lankymosi žemės sklype pas ieškovą, nepagrindžia realios žalos atsakovės, kaip bendraturtės teisėms ir teisėtiems interesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypas, kuriame pastatytas savavališkos statybos statinys, priklauso tiek ieškovui, tiek apeliantei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kaip minėta, naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta. Be to, ieškovas, būdamas ir dalies žemės sklypo savininku, turi visas su nuosavybės naudojimu susijusias teises, tiek kviestis pašalinius asmenis, leisti lankytis namų valdoje jo ūkio darbuotojams, kitiems asmenims, naudotis savo nuosavybe šeimos nariams. Be to, net ir esant žodiniam susitarimui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, neatmestina, jog sklypo dalimi prie ūkinių pastatų, kurie priklauso abiems šalims, naudojamasi bendrai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priklauso dalis turto nuosavybės teise, todėl tiek jis, tiek jo dabartinė sutuoktinė teisės aktų nustatyta tvarka gali įgyti nuosavybės teises į esamą ir naujai kuriamą daiktą turimos nuosavybės pagrindu ir būti statytojais. 31. Be to, apeliantės argumentai dėl žemės sklypo niokojimo, važinėjant įvairiai technikai, vertintini kaip prielaidos. Nurodomas nuolatinis kiemo gadinimas ir niokojimas nepagrįstas, nes tik daroma prielaida, kad bus taip elgiamasi ateityje, baigus statybas. Byloje prijungtos foto nuotraukos nepatvirtina būsimos kiemo nepriežiūros, gadinimo ateityje, taip pat neleidžia konstatuoti, jog, baigus statybas, kiemas nebus sutvarkytas. 32. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, I. B. įrodinėja ir sureikšmina tą aplinkybę, kad iki savavališkos statybos pradžios, šalims priklausančioje namų valdoje, ieškovas neūkininkavo, dėl ko, apeliantės teigimu, padėtis, įteisinus ginčo statinį, pasikeis. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, objektyvių ir leidžiančių pagrįstai teigti, kad jos gyvenimo sąlygos šalims priklausančioje namų valdoje, pastačius ginčo statinį pablogės taip, kad būtų galima pripažinti esant esminį apeliantės teisės naudotis nuosavybe pažeidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. B. ūkininko ūkis įregistruotas dar 2003-05-09 (b. l. 21). Iš ieškovo procesinių dokumentų, paaiškinimų matyti, kad jis laiko gyvulius ir savavališkai pastatytas statinys yra reikalingas sandėliuoti pašarus bei techniką. Esant minėtiems duomenims neatmestina, jog ieškovas, priešingai nei apeliantė I. B., nuolat gyvendamas ir ūkininkaudamas ( - ) miestelyje, jam priklausančia nuosavybe galėjo naudotis ūkiui bei laikyti joje ūkiui reikalingus daiktus. Atsiliepimu į ieškinį I. B. pripažino, kad dar iki savavališkų statybų ieškovas gyvulius žiemą laikė abiems priklausančiame ūkiniame pastate, ši aplinkybė nurodoma ir apeliaciniame skunde, kas leidžia daryti išvadą, kad, statydamas ginčo statinį, ieškovas siekia patogesnių tiek gyvenimo, tiek ūkininkavimo sąlygų. Aplinkybė, jog ieškovas plėtoja ūkį ir siekia jo pagerinimo, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad apeliantės turima nuosavybės gali neigiamai keistis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, jog techniką laikant naujame statinyje, iš esmės pagerės sklypo estetinis vaizdas, nes iš pirmosios instancijos teismui I. B. pateiktų foto nuotraukų matyti, jog ieškovo ūkio technika yra laikoma įvairiose žemės sklypo vietose, kas, sutiktina, sudaro netvarkingumo įspūdį (b. l. 59-60, 62-63). Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad iki savavališkos statybos pradžios bendru sklypu ieškovas S. B. intensyviai nesinaudojo (nurodė, jog pašarus laikė nuomojamose patalpose), tačiau jis turi teisę naudoti savo nuosavybę savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Esamais duomenimis byloje, o būtent iš 2015-12-30 žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį (b. l. 15). Duomenų, jog ūkio technika anksčiau nebuvo saugoma prie šalims priklausančių pastatų, ja nebuvo naudojamasi, byloje nėra. 33. Protingais bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statyba lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybų. Tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad naujas statinys (daržinė) ir bet koks jo eksploatavimas, tiek sandėliavimui, tiek agrotechnikai laikyti viduje ar šalia jo, neatitiks higienos standartų reikalavimų, ir kokių konkrečiai kitų reikalavimų, tame tarpe ir reglamentuojamo statinių saugumo normų reikalavimų, apeliantė teismui nepateikė (CPK 178 str.). 34. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus apie tai, kad ieškovas, pastatydamas ginčo statinį neišlaikė atitinkamo reikalaujamo atstumo nuo jai nuosavybės teise priklausančio šiltnamio pamatų, kadangi nagrinėjamu atveju teismas vertina, ar pripažintina atsakovo teisė atlikti savavališko statinio įteisinimą be bendraturtės sutikimo, tačiau pačių savavališkos statybos atitikimo viešosios teisės normoms nevertina. Šiuos veiksmus atliks kompetentingos institucijos, spręsdamos, ar ieškovui pagal esamą statinį, gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir nustačiusios neatitikimus, įpareigos juos pašalinti, o to nepadarius ieškovui - neišduos jam statybą leidžiančios dokumento. 35. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kaip nepagrįsto ieškovo ieškinio dėl apeliaciniame skunde nurodomo argumento, kad įteisinus ginčo statinį ir tokiu būdu padidėjus žemės sklypo užstatymui, keičiasi apeliantės galimybės ateityje bendrai šalims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statyti statinius. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, skaičiavimai, atlikti pagal galiojančius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentai, patvirtinantys, kad ginčo statinio įteisinimo atveju, apeliantė praranda teisę ateityje statyti/rekonstruoti statinius ar tokia jos teisės būtų neproporcingai suvaržyta, atsižvelgiant į įgyvendinamus ieškovo interesus įteisinant ginčo statinį. 36. Be to, pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, susijusių su užstatymo tankiu, atstumais bei statiniui keliamais higienos reikalavimais, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus, nurodyta, jog savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Taigi įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą nelaikoma neribota (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-133/2008; Nr. 3K-3-388/2014; Nr. 3K-3-436/2014). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys yra patenkintas, S. B. įpareigojant pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016-01-05 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-80-160105-0001, įteisinant pastatą, t. y. parengiant reikalingą projektinę dokumentaciją ir išsiimant privalomą statybą leidžiantį dokumentą. Tuo tarpu iš savavališkos statybos akto seka, kad statinio statyba vykdyta neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl statybą leidžiantis dokumentas ieškovui galimai dar tik bus išduodamas ir tik tokiu atveju, jeigu ginčo statinio projektinėje dokumentacijoje nurodyti projektiniai sprendiniai atitiks teisės aktų keliamus reikalavimus būtent tokio statinio statybai. Teismo leidimas pripažinti ieškovo teisę atlikti statinių įteisinimo veiksmus be bendraturtės sutikimo yra tik vienas iš reikalaujamų dokumentų, sprendžiant savavališkos statybos įteisinimo klausimą. 37. Aukščiau nurodyto pirmojo fakto konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva, o antrasis konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais. Iš byloje esančio I. B. atsiliepimo į ieškinį negalima daryti išvados, kad ji pateikė kokius nors tai konkrečius prieštaravimus dėl ieškovo statomo statinio projektinių sprendinių. Bendraturtė apskritai nesutiko su vykdoma statyba šalims nuosavybės teise priklausančiame sklype, faktiškai teigdama, kad ieškovas S. B. trukdys jai tinkamai naudotis sklypu dėl intensyvaus žemės ūkio technikos važinėjimo, pašalinių asmenų lankymosi, tvarkos nebuvimo sklype. Tačiau esant bendraturčių interesų išsiskyrimui būtina ieškoti abiems šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekiant tik savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, nes tai neatitiktų CK 4.75 straipsnio nuostatų bei prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.). 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Įstatymas suteikia teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, o savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė kuri turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Dėl aukščiau paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti esminio apeliantės, kaip bendraturtės, teisių suvaržymo. Taikydamas bendraturčių interesų derinimo principą ir siekdamas išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad I. B. atsisakymas duoti sutikimą įteisinti statybos darbus pažeidžia bendraturčio ieškovo S. B. interesus, todėl pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą, leidžiantį pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūras be atsakovės sutikimo. 39. Apeliantė neskundžia sprendimo dalies, kuria patenkintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovui S. B. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius - statinį įteisinant arba nugriaunant, todėl dėl šios sprendimo dalies teisėtumo teisėjų kolegija nepasisako. 40. Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti sprendimą apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. 41. Byloje nustatyta, kad ieškovas S. B. už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo 300 Eur, todėl, atmetus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija nustatytų rekomenduojamų atlygintinų advokatams išlaidų dydžių, S. B. priteistinos iš apeliantės (b. l. 165).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš atsakovės I. B. (a.k. ( - ) ieškovo S. B. (a.k. ( - ) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai