Byla 2A-640/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Pakruojo buitis“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-214-267/2010 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Pakruojo buitis“ ieškinį atsakovui Pakruojo rajono savivaldybės administracijai dėl turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovo BAB „Pakruojo buitis“ bankroto administratorius pareikštu ieškiniu prašė: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą; 2) pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 1998 m. kovo 12 d. tarp AB „Pakruojo buitis“ ir Pakruojo rajono savivaldybės sudarytą perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo savivaldybei perduotas AB „Pakruojo buitis“ priklausančio plytų pastato trečias aukštas V. Didžiojo g. 41, Pakruojo mieste (balansinė vertė 28 039, 61 Lt; bendras plotas 439,53 kv m.); 3) priteisti iš atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 28 039,61 Lt neteisėtu sandoriu padarytą žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodyta, kad AB „Pakruojo buitis“ akcininkė Pakruojo rajono savivaldybė, pažeisdama 1994 m. liepos 5 d. Akcinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio nuostatas ir kreditorių interesus, už anuliuojamas akcijas neteisėtai perėmė AB „Pakruojo buitis“ nekilnojamąjį turtą – plytų pastato, esančio Pakruojo mieste, V. Didžiojo g. 41, trečią aukštą. Šis sandoris pažeidžia imperatyvias teisės normas, todėl turi būti pripažintas niekiniu. Kadangi atsakovas šį turtą naudoja visuomeniniais tikslais, prašoma priteisti perduoto turto vertę pinigais, nes grąžinti turtą natūra nėra galimybės. Atsakovui, kuris yra viešasis juridinis asmuo, keliama griežtesnė moralinė ir materialinė atsakomybė už atliekamų sandorių pasekmes, todėl jo sandoris, sudarytas nesilaikant teisės normų, vertintinas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir geros moralės principams. Turto perdavimą vienam iš akcininkų (atsakovui), pažeidžiant imperatyvias teisės normas, ieškovas vertina kaip neteisėtą turto netekimą. Tuo padaryta didelė žala, kuri turėjo įtakos tam, kad AB „Pakruojo buitis“ įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir tapo nemoki. Ieškovas prašo pripažinti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, nes bankroto administratorius apie šį sandorį sužinojo tik iškėlus bankroto bylą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

7Sprendime pažymėta, jog 1998 m. balandžio 27 d. pažymėjime (NTR 246507) apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį ir teises į jį nurodyta, kad ginčo pastato dalies savininko – Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 259. Kaip papildomas dokumentas nurodytas ieškovo ginčijamas 1998 m. kovo 12 d. perdavimo-priėmimo aktas. Šie dokumentai leidžia daryti išvadą, kad Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nuosavybės teisės į ginčo pastato dalį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (1997-10-30 redakcija) 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų (1998-01-29 redakcija) 28.5 punktu buvo įregistruotos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 259 pagrindu. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnis numatė, kad turto įgijėjui nuosavybės teisė pagal sutartį atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nuosavybės teisės į 439,53 m2 buitinio aptarnavimo pastato, esančio V. Didžiojo g. 41, Pakruojo m., dalį įregistruotos 1997 m. kovo 24 d. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 259. Ieškovas neginčija šio nuosavybės teisių įgijimą pagrindžiančio akto, prašydamas pripažinti negaliojančiu tik išvestinį iš šio valstybės institucijos sprendimo sandorį – 1998 m. kovo 12 d. AB „Pakruojo buitis“ ir Pakruojo rajono savivaldybės sudarytą ginčo turto perdavimo–priėmimo aktą. Teismo įsitikinimu, šis aktas negali būti vertinamas kaip tinkamas nuosavybės teisių į ginčo patalpas atsiradimą pagrindžiantis dokumentas, o jo panaikinimas nesukurtų teisinių pasekmių, kurių siekė ieškovas, t. y. perduoto turto vertės (28 039, 61 Lt) grąžinimo. Be to, ieškinys pareikštas Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, nors ji nėra ir nebuvo ginčo patalpų savininkė. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nepasinaudojo teismo siūlymu netinkamą atsakovą (Pakruojo rajono savivaldybės administraciją) pakeisti tinkamu atsakovu (Pakruojo rajono savivaldybe), todėl teismas nagrinėjo bylą iš esmės pagal ieškovo suformuluotas reikalavimų ribas. Pakruojo rajono savivaldybė ir Pakruojo rajono savivaldybės administracija yra du savarankiški juridiniai asmenys, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su ieškovo prašymu atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes bankrutavusios įmonės administratorius apie ginčo sandorio sudarymą sužinojo 2008 m. gegužės 13 d., iškėlus AB „Pakruojo buitis“ bankroto bylą, o ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl ieškinys pareikštas nepraleidus įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino, o prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą yra perteklinis.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Ieškovo BAB „Pakruojo buitis“ bankroto administratorius apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą, atnaujinti ieškinio senaties terminą, pripažinti AB „Pakruojo buitis“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 1997 m. gegužės 2 d., nutarimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo, anuliuojant 2 549 Pakruojo rajono savivaldybei priklausančias akcijas, negaliojančiu, pripažinti AB „Pakruojo buitis“ ir Pakruojo rajono savivaldybės sudarytą 1998 m. kovo 12 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo perduotas AB „Pakruojo buitis“ priklausančio plytų pastato V. Didžiojo g. 41, Pakruojo m., trečias aukštas (balansinė vertė 28 039, 61 Lt, bendras plotas – 439,53 kv m.), negaliojančiu nuo sudarymo momento, priteisti iš atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 28 039,61 Lt neteisėtu sandoriu padarytos žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai manė, jog 1998 m. kovo 12 d. perdavimo-priėmimo aktas negali būti vertinamas kaip tinkamas nuosavybės teisių į ginčo patalpas atsiradimą pagrindžiantis dokumentas. VĮ Registrų centro Šiaulių filialas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Pakruojo rajono savivaldybės teisės į 439,53 kv m. ploto buitinio aptarnavimo pastato, esančio V. Didžiojo g. 41, Pakruojo m., dalį, dėl kurių vyksta ginčas, įregistruotos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 259 ir 1998 m. kovo 12 d. perdavimo-priėmimo akto pagrindu. Ieškovo ginčijamas perdavimo-priėmimo aktas vertintinas kaip tinkamas nuosavybės teisių į ginčo patalpas atsiradimą pagrindžiantis dokumentas, o jo panaikinimas sukuria teisines pasekmes, kurių siekia ieškovas. Priėmimo-perdavimo aktas yra ne tik Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 259, tačiau ir AB „Pakruojo buitis“ 1997 m. gegužės 2 d. akcininkų susirinkimo neteisėto nutarimo dėl bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo pagrindu sudarytas išvestinis sandoris.
  2. Neteisinga teismo išvada, kad ieškinys turėjo būti pareikštas Pakruojo rajono savivaldybei, o ne Pakruojo rajono savivaldybės administracijai. Pagal Pakruojo rajono savivaldybės veiklos nuostatus, Pakruojo rajono savivaldybės administracija atsako už savivaldybės ūkinę ir komercinę veiklą, todėl ji turi būti atsakovu. Pakruojo rajono savivaldybė nėra įregistruota Juridinių asmenų registre, kaip juridinis asmuo, ji neturi savo juridinio asmens kodo, banko atsiskaitomosios sąskaitos. Kadangi ginčas dėl tinkamo atsakovo byloje kilo paskutiniame teismo posėdyje, ieškovas negalėjo teismui pateikti savo teiginius pagrindžiančių dokumentų.
  3. Didelės vertės ieškovo turto perdavimas vienam iš akcininkų – atsakovui, tuo metu kai įmonė turėjo viršnorminių įsiskolinimų kreditoriams, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, vertintinas kaip ieškovo turto neteisėtas netekimas. Taip padaryta didelė žala, kurią padarė atsakovas. Ji turėjo didelę įtaką tam, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir tapo nemoki. Šis sandoris atliktas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, todėl turi būti pripažintas niekiniu.

10Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, jog vadovaujasi atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija. Prašo skundą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

11Atsakovas Pakruojo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo skundo netenkinti ir teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad AB „Pakruojo buitis“ plytų pastato, esančio V. Didžiojo g. 41, Pakruojyje, trečio aukšto perdavimo procesas buvo pradėtas galiojant Akcinių bendrovių įstatymo 20, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo laikinajam įstatymui, todėl remiantis taisykle, kad įstatymas atgal negalioja, šis perdavimo procesas ir turėjo būti baigtas vadovaujantis minėtu įstatymu. Apeliantas turėjo galimybę susipažinti su Ekonomikos ministerijos pateikto VSDFV Pakruojo skyriaus rašto kopija, kurioje nurodyta, jog VSDFV Pakruojo skyrius, būdamas vienas iš AB „Pakruojo buitis“ kreditorių, sutinka, kad V. Didžiojo g. 41, Pakruojo m., esančio plytų pastato trečiasis aukštas būtų perduotas Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybėn.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo. Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išanalizavusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

15Iš bylos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi AB „Pakruojo buitis“ buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 5-6). AB „Pakruojo buitis“ visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 1997 m. gegužės 2 d. (t. 1, b. l. 31-34), tarp kitų klausimų taip pat buvo nuspręsta dėl įmonės įstatinio kapitalo mažinimo ir savivaldybei priklausančių akcijų anuliavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teisme neprašė pripažinti negaliojančiu AB „Pakruojo buitis“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 1997 m. gegužės 2 d., nutarimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo anuliuojant 2 549 Pakruojo savivaldybei priklausančias akcijas. Tokį reikalavimą ieškovas suformulavo tik apeliaciniame skunde. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312, 314 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-169/2005). Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija neanalizuoja ir nevertina apeliaciniame skunde ieškovo pareikšto reikalavimo dėl AB „Pakruojo buitis“ akcininkų 1997 m. gegužės 2 d. nutarimo sumažinti įmonės įstatinį kapitalą anuliuojant savivaldybei priklausančias akcijas pripažinimo negaliojančiu.

16Ieškovas ginčijo 1998 m. kovo 12 d. AB „Pakruojo buitis“ ir Pakruojo rajono savivaldybės sudarytą perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 259 ir AB „Pakruojo buitis“ visuotinio akcininkų susirinkimo 1997 m. gegužės 2 d. nutarimu AB „Pakruojo buitis“ perdavė, o Pakruojo rajono savivaldybė perėmė plytų pastato 1c3, esančio Pakruojo m., V. Didžiojo g. 41, trečią aukštą (balansinė likutinė vertė 28 039,61 Lt, bendras plotas – 439,53 m2). Šis turtas buvo perduotas už Pakruojo rajono savivaldybei priklausančias 2 549 akcijas (28 039,61 Lt). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 259 nutarė papildyti įmonių, iš kurių leidžiama perimti turtą valstybės ar savivaldybių funkcijoms vykdyti, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1367 „Dėl įmonių, iš kurių leidžiama perimti turtą valstybės ar savivaldybių funkcijoms vykdyti, sąrašo patvirtinimo“, į sąrašą įtraukiant ir AB „Pakruojo buitis“ pastato, esančio Vytauto Didžiojo g. 41, Pakruojo m., trečią aukštą, perduotiną Pakruojo rajono savivaldybei. Taip pat nutarta įpareigoti valstybės ar savivaldybių akcijų turėtojus įmonėse, iš kurių perimamas turtas, vadovaujantis ABĮ, pasiūlyti įtraukti į įmonių visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę klausimą dėl įstatinio kapitalo perkainojimo rezervu ir balsuoti turimais balsais už šį padidinimą visuotiniame akcininkų susirinkime. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. sausio 20 d. išrašą, 7129/17891 dalys pastato, esančio Pakruojo m., V. Didžiojo g. 41, priklauso Pakruojo rajono savivaldybės tarybai. Įregistravimo pagrindas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 259 (t. 2, b. l. 4-12).

17Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog esminis Pakruojo rajono savivaldybės daiktinių teisių į ginčo pastato dalį įgijimo pagrindas buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 259. Įgyvendinant (vykdant) šį Vyriausybės norminį teisės aktą, ieškovo ginčijamu AB „Pakruojo buitis“ ir Pakruojo rajono savivaldybės 1998 m. kovo 12 d. sudarytu perdavimo-priėmimo aktu AB „Pakruojo buitis“ perdavė, o Pakruojo rajono savivaldybė perėmė plytų pastato 1c3, esančio Pakruojo m., V. Didžiojo g. 41, trečią aukštą. Šiuo atveju pats turto perdavimo-priėmimo aktas nesukūrė tiesioginio nuosavybės teisės perleidimo, nes nuosavybės perleidimą, kaip daiktinių teisių pasibaigimo, pasikeitimo ar įgijimo juridinį faktą lėmė minėtas Vyriausybės nutarimas. Šis Vyriausybės priimtas teisės norminis aktas yra nuosavybės įgijimo pagrindas (titulas), o kol jo teisėtumas nenuginčytas, negali būti kvestionuojamos įgytos daiktinės teisės į ginčo turtą. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo ginčijamo turto perdavimo-priėmimo akto panaikinimas nesukurtų ieškovo siekiamų teisinių pasekmių. Taigi teisėjų kolegija negali sutikti su skundo argumentu, jog ieškovo ginčijamas perdavimo-priėmimo aktas vertintinas kaip tinkamas nuosavybės teisių į ginčo patalpas atsiradimą pagrindžiantis dokumentas, o jo panaikinimas sukurtų teisines pasekmes, kurių siekiama byloje pareikštu ieškiniu. Turto priėmimo-perdavimo aktas laikytinas išvestiniu dokumentu, kuriuo nebuvo sukurtos nuosavybės teisės, o tik patvirtintas paties turto priėmimas-perdavimas pagal atsakovo jau įgytas nuosavybės teises.

18Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo teisinė išvada, kad ieškinys turėjo būti pateiktas Pakruojo rajono savivaldybei, o ne Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, yra teisinga. Šiuo atveju reikia atskirti patį atsakovą, kuriam reiškiami materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai, nuo apskritai jį (atsakovą) turinčių teisę atstovauti subjektų. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 7129/17891 dalys pastato, esančio Pakruojo m., Vytauto Didžiojo g. 41, priklauso Pakruojo rajono savivaldybės tarybai. CK 2.35 straipsnis numato, kad valstybė ir savivaldybė yra juridiniai asmenys. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą, taip įgyvendindamos turto savininko funkcijas. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Taigi pati savivaldybė yra ieškovo ginčijamo turto savininkė ir būtent ji pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus būtų tinkamas atsakovas, tačiau savivaldybę teisme gali atstovauti įstatymo nustatyta tvarka įgalioti subjektai, tarp jų ir savivaldybės administracija. Ieškovo skunde išsakyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tinkamu atsakovu pagal pareikštą ieškinį laikytina Pakruojo rajono savivaldybės administracija. Ieškovo dėstomos aplinkybės, jog abejonės dėl atsakovo tinkamumo išryškėjo tik paskutiniame teismo posėdyje, todėl ieškovas negalėjęs teismui pateikti savo teiginius pagrindžiančių dokumentų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl netinkamo atsakovo šioje byloje.

19Iš AB „Pakruojo buitis“ 1997 m. vasario 25 d. rašto Nr. 7 matyti, jog ji sutinka, kad už turimas savivaldybės akcijas (2 668 vienetus) būtų savivaldybei atiduotas bendrovės pastato (V. Didžioji 41, Pakruojis) visas trečias aukštas. Bendrovės įstatinis kapitalas, panaikinus savivaldybės akcijas, sumažės 18 039,61 Lt suma (t. 1, b. l. 116). Tokiam teisiniam veiksmui neprieštaravo ir Pakruojo rajone funkcionuojančios valstybinės institucijos – Pakruojo rajono valstybinė mokesčių inspekcija bei VSDF valdybos Pakruojo rajono skyrius (t. 1, b. l. 116). Teisėjų kolegija negali sutikti su skundo motyvais, jog perleidžiant ginčo turtą Pakruojo rajono savivaldybei buvo padaryta didelė žala, kurią esą lėmė atsakovo elgesys, taip pat jog turto perleidimas turėjo didelę įtaką tam, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir tapo nemoki. Pažymėtina, kad pagal šioje byloje esančius duomenis BAB „Pakruojo buitis“ bankroto byloje yra patvirtintas VSDF valdybos Pakruojo skyriaus, kuris neprieštaravo AB „Pakruojo buitis“ dalies turto perleidimui Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybėn, kreditorinis reikalavimas (t. 1, b. l. 36), o duomenų apie kokius nors kitus BAB „Pakruojo buitis“ kreditorius byloje nepateikta. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytu metu buvusį teisinį reguliavimą – tuo metu galiojusias atitinkamas Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, ginčo teisinių santykių tęstinumą, atsižvelgdama į tai, jog teisinis pagrindas perleisti ginčo turtą buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 259, kuris nėra panaikintas ar kitaip nustojęs galios, jog nėra nuginčytas AB „Pakruojo buitis“ 1997 m. gegužės 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas mažinti bendrovės įstatinį kapitalą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog perduodant AB „Pakruojo buitis“ turto dalį Pakruojo rajono savivaldybei buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ir turto perleidimas esąs niekinis.

20Pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra perteklinis, nes ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, yra teisinga. Apeliantas nenurodė nei teisinių, nei faktinių argumentų, kodėl jis nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nors apeliaciniame skunde vėl pareiškė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nors šis ir nėra praleistas.

21Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008). Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, nes jo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovo BAB „Pakruojo buitis“ bankroto administratorius pareikštu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 7. Sprendime pažymėta, jog 1998 m. balandžio 27 d. pažymėjime (NTR 246507)... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Ieškovo BAB „Pakruojo buitis“ bankroto administratorius apeliaciniu skundu... 10. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Lietuvos... 11. Atsakovas Pakruojo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų,... 15. Iš bylos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d.... 16. Ieškovas ginčijo 1998 m. kovo 12 d. AB „Pakruojo buitis“ ir Pakruojo... 17. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 18. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo teisinė... 19. Iš AB „Pakruojo buitis“ 1997 m. vasario 25 d. rašto Nr. 7 matyti, jog ji... 20. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl ieškinio senaties... 21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti...