Byla 1-692-718/2019
Dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų:

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Nijolei Žemaitytei, kaltinamajam D.R., jo gynėjui advokatui Regimantui Špelveriui, nukentėjusiesiems A.D., K.G.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D.R., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ( - ), gyvenantis ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

4Teismas

Nustatė

5kaltinamasis D.R. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

6D.R. 2018-06-15, apie 01.25 val., bare ( - ), esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė A.D. į veidą. A.D. išėjus į lauką, D.R. vieną kartą ranka sudavė pastarajam į petį, taip padarydamas nukentėjusiajam viršutinės lūpos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu lūpos kairėje, kraujosruva, gleivinės įtrūkimu lūpos gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

7Be to, jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų:

8D.R. 2019-02-03, apie 02.00 val. viešoje vietoje - bare ( - ), esančiame ( - ), matant pašaliniams asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam K.G. į veidą ir kitas kūno vietas, nuo ko šis pargriuvo ant grindų, ir jis gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, taip padarydamas K.G. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su kairiojo V šonkaulio lūžimu, pneumotoraksu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo K.G..

9Kaltinamasis D.R. kaltu prisipažino. Parodė, kad su A.D.yra pažįstami. Įvykio vakarą, tai yra 2018-06-15, susipyko, dabar su juo susitaikė ir vienas kitam pretenzijų neturi. Nelabai pamena, kas bare įvyko. Bare buvo su draugu, vartojo alkoholį. Su A.D. kilo konfliktas, pradėjo abu šūkauti vienas ant kito, jis, kaltinamasis, norėjo jį atstumti ir sudavė. Gali būti, kad taip ir buvo, kaip parašyta kaltinime. Buvo konkurentai, nes dirbo abu taksi vairuotojais, jis, kaltinamasis dirbo UAB ( - ) vairuotoju ir taksi vairuotoju tuo pačiu. Pripažįsta visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes, susitaikė su nukentėjusiuoju, atsiprašė jo ir šis jam atleido.

102019-02-03 į barą ( - ) atėjo vienas. Bare pamatė sėdinčius K.G. su draugu. K. pažįsta 12 metų. Norėjo prieiti prie K., pasisveikinti, bet jis pradėjo jam rodyti nepadorius gestus, matėsi, kad yra apsvaigęs. Apsaugos darbuotojas priėjo prie K., liepė jam nurimti, išvedė iš baro. Po kelių minučių jis, kaltinamasis, išėjo į lauką parūkyti. K. buvo lauke, pradėjo jį, kaltinamąjį, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jis, kaltinamasis, sugriebė K. už striukės, paprašė nurimti. Nenorėjo konfliktuoti, todėl sugrįžo į barą, prisėdo prie staliuko su pažįstama mergina. Priėjo apsaugos darbuotojas, pasakė išeiti į lauką, nes K. nori pasikalbėti. Jis, kaltinamasis, atsisakė išeiti, nes K. buvo girtas. Vėliau apsaugos darbuotojas dar kartą prie jo priėjo, pasakė, kad K. neišeis tol, kol su juo nepasikalbės. Su K. susitiko prie rūbinės, taro jų kilo konfliktas. K. pradėjo įžeidinėti su juo buvusią merginą, ją pastūmė, o jis, kaltinamasis, stojo ją ginti. K. sudavė smūgį, į petį pataikė. Besigindamas jis, kaltinamasis, K. sudavė koja kelis smūgius. Rankomis taip pat smūgiavo kelis kartus. Po suduotų smūgių K. pritūpė, tada jis, kaltinamasis, koja jam tupinčiam įspyrė 1 ar 2 kartus. Karolis nugriuvęs nebuvo, negulėjo. Tada priėjo apsaugos darbuotojai ir juos išskyrė, K. išvedė į lauką. Po 10-15 min. jis, kaltinamasis, išėjo parūkyti, prie baro lauke taip pat rūkė ir K. Tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas. Po 15-20 min. priėjo apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad K. pasidarė bloga. Išėjo į lauką, pamatė, kad K. nuėjo prie taksi vairuotojo. K. pradėjo sunkiai kvėpuoti, jam trūko oro, todėl jam iškvietė medikus. Buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Teigia, kad konfliktą sukėlė K. Kai jis vartoja alkoholinius gėrimus, būna agresyvus. Pripažįsta jam pareikšto kaltinimo aplinkybes. Nukentėjusiojo atsiprašė. Su K.G. pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nemano, kad jam tokia žala padaryta. Sutinka sumokėti 800 eurų. Žino, kad nukentėjusysis dirbo užsienyje, žuvies fabrike.

11Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. G. parodė, kad kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės ir 10000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, kad dirba Norvegijoje, žuvies fabrike. Turėjo išvykti vasario mėnesio pabaigoje. Keliems mėnesiams pasirašydavo darbo sutartį. Kontraktas būdavo iki gegužės mėnesio. Atlyginimas 3600 eurų per mėnesį. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo išvykti dirbti. Ligoninėje jam buvo atlikta operacija, įstatytas drenažinis vamzdelis. Gydytojas patarė vengti fizinio krūvio. Įvykio metu jam buvo sulaužytas šonkaulis, buvo trūkę plaučiai. Ligoninėje buvo 5 dienas, po to gydėsi namuose. 2 mėn. negalėjo dirbti, reikėjo arba gulėti, arba vaikščioti. Po dviejų mėnesių jau galėjo dirbti, bet jo darbo vieta buvo jau buvo užimta. Vasarą dirbti nevažiavo, nes pasibaigė sezonas. Kadangi jo kontraktas iki gegužės mėnesio, taip ir skaičiavo, kad 3 mėn. negalėjo dirbti. Turtinę žalą sudaro 3 mėnesių negautas darbo užmokestis. Gaudavo 260 kronų per valandą. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 3000 eurų, nes dėl patirtų sužalojimų negalėjo išvažiuoti dirbti, draugė išvažiavo viena, paliko jam prižiūrėti 3 mažamečius vaikus. Vaikai sugyventinės, jie kartu vaikus augina. Jis, kaltinamasis, liko prižiūrėti vaikus. Kai jie išvažiuoja kartu, samdo auklę. Jam padėjo tėvas. Iki šiol jaučia skausmus, pirko vaistus. Patyrė nepatogumus, veide susiformavo kraujosruva. Ten, kur buvo drenažas, liko randas. Teismui pateikė darbo sutartį, sudarytą sausio 2 d., darbuotojai sausio 5 d. turi būti pasiruošę bet kurią dieną išvykti. Paskambina darbdavys ir turi sekančią dieną išvykti. Juos veža vairuotojai. Nuo vasario mėn. vidurio prasidėjo sezonas. Vasario gale negalėjo išvykti, nes šonkauliai lūžę buvo, gijo 2 mėn. Sutartis yra nutraukta, nes reikėjo kito darbuotojo. Dirba šiuo metu Lietuvoje, prieš kelias savaites įsidarbino UAB ( - ), tai pirma jo darbovietė po įvykio. Yra teistas, tačiau apribojimų išvykimui neturėjo. Probacijos tarnyba leido išvykti. Kartą per mėnesį turi atvykti į Probacijos skyrių. Buvo išvykęs 2018 m., grįžo atsižymėti. Jam skirtas įpareigojimas dirbti arba registruotis darbo biržoje. Pamena, kad įvykio metu kaltinamasis buvo su mergina, nepamena, ar ji dalyvavo konflikte. Kaltinamasis D.R. buvo atvažiavęs atsiprašyti. Kaltinamojo kaltę pagrindžiantys rašytiniai bylos duomenys. Nežymus sveikatos sutrikdymas.

12Nukentėjusysis A. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-06-15, apie 1.25 val., atvyko į barą ( - ), ( - ), kur atsisėdo prie apsaugos darbuotojo. Kadangi jis dirba taksi vairuotoju, norėjo pasižiūrėti, kiek žmonių bare, ar bus jam darbo naktį. Jam net nespėjus pabendrauti su apsaugos darbuotoju, kurio vardo ir pavardės nežino, prie jo priėjo neblaivus, jam pažįstamas asmuo, t. y. D.R., buvęs taksi vairuotojas. D. pradėjo ant jo šaukti, vadinti žodžiais: „ožys“, „gaidys“, kitais necenzūriniais žodžiais, garsiai rėkė, kad jis kažkada „pridavė“ jį policijai kaip girtą vairuotoją. Priėjęs D. R. uždėjo ant jo peties ranką. Jis, nenorėdamas su juo kontaktuoti, liepė ranką nukelti ir pastarasis ranką nukėlė ir po to jis vėl uždėjo ranką ant jo peties, kurią jis numušė. Tada D. R. jam trenkė kumščiu į veidą ir praskėlė lūpą. Į konfliktą įsikišo apsaugos darbuotojas, kuris D. R. atitraukė nuo jo ir pasodino prie baro. Jis nematė, kiek laiko jis ten sėdėjo ir kur po to nuėjo. Po kiek laiko jį apsaugos darbuotojas palydėjo į lauką, kur rūkė D.R., kuris vėl priėjęs prie jo, trenkė delnu jam į nugarą, taip pataikydamas į petį ir lyg ir norėdamas jį pastumti. Tada jis pats iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę D. R. sulaikė (1 tomas, b.l. 1-3). Papildomos apklausos metu A. D. parodė, kad D.R. jo atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė. Jie susitarė, kad padarytą neturtinę žalą D. R. jam atlygins iki 2018 m. gruodžio mėn. 31 d. Šiuo metu pretenzijų D.R. neturi ir prašo ikiteisminį tyrimą D.R. atžvilgiui nutraukti (1 tomas, b.I.39-40). Šiuos savo parodymus nukentėjusysis A. D. patvirtino akistatos su įtariamuoju D. R. metu (1 tomas, b.l. 103-105).

13Liudytojas J. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba naktiniame bare ( - ) apsaugos darbuotoju. Baras nei viduje, nei iš lauko pusės nefilmuojamas. 2018-06-14 jis pradėjo darbą nuo 22.00 val. 2018-06-15, apie 00.30 val., tikslaus laiko nepamena, į barą atėjo iš matymo pažįstamas vyriškis D.R., jį pažįsta iš matymo, žino, kad jis ankščiau dirbo taksi vairuotoju, jis buvo su draugu, jie bare gėrė alkoholinius gėrimus. Po pusvalandžio į barą užėjo dar vienas iš matymo pažįstamas, t. y. A. D., jį pažįsta iš matymo, jis dirba taksi vairuotoju. Jis atėjo pasižiūrėti kiek yra žmonių bare, ar bus jam darbo naktį. Jis su juo pasisveikino ir nuėjo į tualetą, kuris yra baro viduje, koridoriuje. Po kelių minučių, išėjęs iš tualeto pamatė, kad A.D. su D.R. kalba pakeltu tonu, kaip suprato, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tada jis priėjo prie jų ir paprašė, kad jie nusiramintų bei išsiskirtų, ir jiedu nurimo. Po to D.R. iškart išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu A.D. paprašė jo, kad jis jį palydėtų į lauką prie jo automobilio, nes jis bijo, kad tarp jo ir D. R. vėl nekiltų konfliktas. Tada jis su A.D. išėjo į lauką. Tuo metu D. R. rūkė lauke. Jis matė, kad A.D. išėjus į lauką, prie jo priėjęs D. R. ranka pastūmė A.D., į kurią vietą ir kur, nepastebėjo. Tada vyriškiai tarpusavyje susistumdė. Ar susistumdymo metu vienas kitam kur nors smogė, jis nežino, nematė, nes viskas vyko labai greitai. Tada jis vėl priėjo prie jų ir atsistojo tarp jų, kad jie nesistumdytų. Tada vyriškiai nurimo ir išsiskirstė. Po to D.R. nuėjo atgal į barą, o A.D. iškvietė policiją (1 tomas, b.l. 65-66).

14Liudytojas E. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-06-15, apie 01.38 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V.J. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad bare, esančiame ( - ), pranešėją ką tik įžeidinėjo ir mušė jo pažįstamas. Nuvykus į nurodytą vietą, prie naktinio baro ( - ) juos pasitiko baro apsaugos darbuotojas, kuris nurodė prie baro konfliktuojantį vyrą, kaip dabar žino, D. R. Tuo metu prie jų priėjo vyriškis, kaip dabar žino, A. D. kuris pasakė, kad tai jis pranešė apie įvykį ir kad tai jį užpuolė jo pažįstamas D.R.. A.D. papasakojo, kad jam atėjus į barą, jį pamatė D.R., kuris priėjo prie jo, pradėjo jį vadinti negražiais žodžiais, o po to vieną kartą smogė jam į veidą ir taip praskėlė lūpą. A.D. parodė lūpą iš vidinės pusės ir matėsi ant lūpos, vidinėje jos pusėje nedidelė kraujosruva. Po to, kai A.D. išėjo į lauką, D.R. trenkė jam į galvą. A.D. pasakė, kad dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. D.R.buvo neblaivus, jis apie įvykį jiems nieko neaiškino. D.R.buvo pristatytas tolimesniam aiškinimuisi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą (1 tomas, b.2. 71-72).

15Iš specialisto išvados Nr. G 1051/2018903) nustatyta, kad A. D. padarytas viršutinės lūpos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu lūpos kairėje, kraujosruva, gleivinės įtrūkimu lūpos gleivinėje. A.D. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 58).

16Iš 2018-09-05 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD, pateiktas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kuriame užfiksuota, kaip A. D., kviesdamas policijos pareigūnus, nurodė, kad pažįstamas jį mušė bei įžeidinėjo (1 tomas, b.l.78-80).

17Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 271 matyti, kad alkotesteriu D.R. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1 tomas, b.l. 83).

18Iš 2018-06-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6065/2018(01) matyti, kad D. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 1,68 promilės etilo alkoholio (1 tomas, b.l. 84). Viešosios tvarkos pažeidimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų

19Nukentėjusysis K. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-02-02, apie 20.00 val., tikslaus laiko nepamena, bare ( - ) susitiko su savo draugu A., išgėrė du bokalus alaus, o po to su juo nuvyko į naktinį barą ( - ), ( - ). Jis šiame bare išgėrė apie du bokalus alaus, buvo neblaivus. 2019-02-03, apie 01.30 val., jis išėjo į lauką parūkyti. Jam einant, baro koridoriuje sutiko iš matymo pažįstamą D. R., su kuriuo pasisveikino ir jis vienas išėjo į lauką. Po 5 min. iš lauko grįžo į baro vidų. Tarpduryje sutiko D.R.. Jis norėjo įeiti į vidų, tačiau pastarasis neleido, ranka stūmė jam į krūtinę, kad jis neitų į baro vidų. Tuo metu prie jų priėjo baro apsaugos darbuotojas, kuris D.R. paklausė, kodėl jis čia „įšsidirbinėja“. Po ko D.R.nieko nesakęs išėjo į lauką, o jis įėjo į baro vidų. Praėjus 20 min., jo draugas A. išėjo namo, o jis liko bare. Po kiek laiko jis vėl nutarė išeiti parūkyti ir eidamas koridoriuje ties rūbine sutiko D.R., kuris priėjo prie jo ir nieko nesakęs smogė vieną kartą kumščiu jam į veidą. Nuo smūgio jis nukrito. Tada D.R.gulinčiam jam smogė kumščiu ne mažiau 10 kartų į šonus. Tuo metu prie jų pribėgo du baro apsaugos darbuotojai ir D.R. nuo jo atitraukė. Po to, po 10 min., jis nuėjo į rūbinę, pasiėmė striukę ir išeidinėjo į lauką ir sustojęs prie baro durų užsirūkė cigaretę bei ruošėsi eiti link taksi automobilio, kuris stovėjo netoli baro. Kaip tik tuo metu iš baro išėjo D.R.ir nieko nesakęs smogė jam kumščiu vieną kartą į galvą. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Tada D.R.spyrė jam ne mažiau 20 kartų į šonus. Pamena, kad vienu metu trumpam prarado sąmonę. Atsipeikėjęs D.R. jau nematė, šalia jo buvo kažkoks tai vyras, kas konkrečiai, nepamena, kuris padėjo jam atsikelti ir palydėjo iki taksi automobilio. Netrukus atvyko GMP, kas iškvietė, nežino. Medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į Klaipėdos Respublikinę ligoninę. Kodėl D.R. jį sumušė, nežino, prieš tai jokių konfliktų su juo neturėjo. Kai D.R. jį mušė matė baro apsaugos darbuotojai. Ar matė kas nors iš baro lankytojų kaip D.R.jį sumušė, nežino (1 tomas, b.l. 139-141). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis K.G. parodė, kad D.R. jį sumušė baro koridoriuje prie biliardo stalo. Tiksliai kiek kartų pastarasis jam smogė ir į kokias kūno vietas, nepamena. Jis pamena, kad D. R. kumščiu jam smogė ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, lyg vieną smūgį pataikė į veidą bei dar į kažkurią vietą. Nuo jo suduotų smūgių pritūpė ar nukrito, neprisimena. Tiksliai jis neprisimena visų aplinkybių, kadangi buvo girtas, šoke, kad jį užpuolė, viskas vyko labai greitai ir netikėtai, tačiau kažkokiu momentu, galimai kai pritūpė ar nukrito ant žemės, D.R. jam kelis kartus spyrė į šoną, nes po to, kai juos išskyrė, jis pajuto stiprų skausmą šone. Jis apie įvykio aplinkybes ne viską prisimena, kaip jis buvo sumuštas jam papasakojo draugas vardu Tomas, kurio daugiau duomenų nežino (1 tomas, b. l. 143-144). Šiuos savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju D. R. metu (2 tomas, b. l. 33-37).

20Iš specialisto išvada Nr. G 283/2019 (03) nustatyta, kad K.G. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su kairiojo V šonkaulio lūžimu, pneumototoraksu. K.G. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 162-163).

21Liudytojas E. E., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba naktiniame bare ( - ), adresu ( - ), apsaugos darbuotoju. 2019-02-02 darbą pradėjo apie 21.00 val. Tą vakarą bare dirbo dvi barmenės, dvi padavėjos bei jo kolega J. A. ir bare buvo daug žmonių. 2019-02-03, apie 00.30 val., tikslaus laiko nepamena, jam dirbant, į barą atėjo iš matymo pažįstamas K. G. su savo draugais. Pastarasis atsisėdo prie vieno staliuko ir pradėjo su draugais vartoti alkoholinius gėrimus. Po 30 min., tikslaus laiko nepamena, į barą atėjo dar vienas iš matymo pažįstamas, t. y. D. R., jis irgi buvo su savo draugais. D.R. atsisėdo prie vieno staliuko ir jie visi pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Tuo metu bare jokių konfliktų tarp jų nepastebėjo. Ką toliau darė D.R.ir K.G. nežino, į juos nekreipė dėmesio. Po 30 min., jam būnant bare, iš lauko atėjo D.R. Kada jis išėjo iš baro į lauką, nepastebėjo. D.R. priėjo prie jo ir pasakė, kad jis išvarė K.G. iš baro ir daugiau čia jis nebepareis. Kodėl D.R. išvarė K.G. iš baro, pastarasis jam nesakė. Maždaug už 5-10 minučių iš lauko į barą atėjo K.G., kuris atrodė piktas. Jis priėjęs prie jo paprašė pakviesti D.R., teigė, kad nori su juo pasikalbėti. Tada jis nuėjo prie D.R. ir pasakė, kad K.G. nori su juo apie kažką pasikalbėti. Po to D.R. priėjo prie K.G. ir jie abu išėjo iš baro salės, nuėjo į koridorių prie rūbinės, kur stovi biliardo stalas, ir pradėjo tarpusavyje kalbėtis. Apie ką jie kalbėjosi, negirdėjo. Jis nepastebėjo, kad tarp jų būtų buvęs koks nors konfliktas, girdėjo, kad jie kalbėjosi ramiu tonu. Tada jis kartu su J.A. nuėjo į baro salę, o D.R.su K.G. liko toliau kalbėtis prie biliardo stalo. Tuo metu prie rūbinės stovėjo dar keli baro klientai, kas konkrečiai, nepamena. Po to, maždaug po 10 minučių jis atsisukęs pamatė, kad prie biliardo stalo, kur prieš tai kalbėjosi D.R.su K.G., K.G. guli ant grindų ir D.R. jam gulinčiam įspyrė kelis kartus į įvairias kūno vietas. Konkrečiai kiek kartų D.R. spyrė, negali pasakyti. Tada jis kartu su J.A. nubėgo prie jų ir kartu atitraukė D.R. nuo K.G. Dėl ko D.R. spardė K.G., nežino. Po to D.R. nuėjo į salę, o jis su J.A. pakėlė K.G. nuo grindų ir jam liepė eiti namo. Tiek K.G., tiek D.R. abu buvo neblaivūs. Tada K.G. išėjo iš baro į lauką. Už 2-3 min. jiems būnant baro salėje, iš lauko atbėgo kažkoks nepažįstamas žmogus, kuris pasakė, kad kažkokiam žmogui pasidarė lauke blogai. Tada jie greitai išbėgo į lauką ir jis pamatė ant žemės gulintį K.G. Kaip tik tuo metu iš baro išėjo D.R., kuris iškvietė greitąją med. pagalbą. Tuo metu D.R. elgėsi ramiai. Netrukus prie baro atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Medikai apžiūrėjo K.G. ir išvežė jį į ligoninę. Tuo metu bare nebuvo filmuoja (1 tomas, b.l. 166-167).

22Liudytojas J. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba naktiniame bare ( - ), adresu ( - ), apsaugos darbuotoju. 2019-02-02 darbą pradėjo apie 21.00 val. Tą vakarą bare dirbo dvi barmenės, dvi padavėjos bei jo kolega E. E. ir bare buvo daug žmonių. 2019-02-03, apie 01.30 val., tikslaus laiko nepamena, jam dirbant bare, matė kaip prie biliardo stalo kalbėjosi D.R.su K.G. Tuo metu prie rūbinės stovėjo dar keli baro klientai, kas konkrečiai, nepamena. Po to, maždaug po 10 minučių, tikslaus laiko nepamena, atsisukęs matė, kad prie biliardo stalo ant grindų guli K. G. ir D.R. spyrė jam kelis kartus į įvairias kūno vietas. Konkrečiai kiek kartų D.R. spyrė K.G., neįsidėmėjo. Tada jis kartu su E.E. nubėgo prie jų ir atitraukė D.R. nuo K.G.. Dėl ko įvyko tarp jų konfliktas, nežino. Vėliau E.E. jam papasakojo, kad K.G. išėjęs iš baro, eidamas link taksi nukrito, nes jam pasidarė blogai, todėl buvo iškviesta med. pagalba ir policija (1 tomas, b.l. 172-173).

23Liudytoja A. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-02-02, apie 22.30 val., tikslaus laiko nepamena, ji nuvyko į naktinį barą ( - ), kur prie baro durų sutiko su pažįstamu D.R., jis buvo vienas. Tada ji su juo užėjo į baro vidų, atsisėdo prie vieno staliuko. Ji užsisakė alkoholinio, o D.R. nieko neužsakė, alkoholio negėrė. Jiems sėdint, D.R. parodė savo mobilaus ryšio telefoną, į kurį tuo metu jam skambino kažkoks jo pažįstamas. Jis pasakė, kad jam skambino vyriškis vardu K., kurio ji nepažįsta. Į jo skambutį D.R. neatsiliepė. Po kiek laiko jie nuėjo pašokti. Jiems šokant, prie jų priėjo baro apsaugos darbuotojas, kuris D.R. pasakė, kad su juo kažkas nori pasikalbėti. Iš pradžių D.R. nesureagavo, jie šoko toliau. Netrukus tas pats apsaugos darbuotojas priėjo antrą kartą ir vėl D.R. pasakė, kad su juo nori kažkas pasikalbėti. Tada jie baigė šokti, ji liko salėje, o D.R. nuėjo link baro išėjimo. Po kelių minučių ji nutarė pasižiūrėti, kur yra D.R. Išėjusi iš baro salės pamatė, kad prie rūbinės, kur stovi biliardo stalas, stovi D.R.su kažkokiu jai nepažįstamu vyriškiu. Jie tarpusavyje dėl kažko ginčijosi, dėl ko, nežino. Ji suprato, kad tarp jų gali kas nors įvykti, todėl ji atsistojo tarp jų per vidurį. Tada tas nepažįstamas vyriškis pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ji pasitrauktų. Tačiau ji nepasitraukė. Kadangi nepažįstamasis vyriškis toliau ją įžeidinėjo, D.R. pasakė, kad jis nusiramintų. Staiga tas nepažįstamasis smogė kumščiu D.R., kur pataikė, nepastebėjo, nes viskas vyko greitai. Tuo metu prie jų pribėgo apsaugos darbuotojas ir ją nuo pastarųjų atitraukė, o D. R. su nepažįstamu vyriškiu susigrūmė. Tuo metu prie jų pribėgo kitas apsaugos darbuotojas, kuris liepė jiems nusiraminti. Kaip vyko grumtynės nepamena, kas ir kur smogė ir kur pataikė, negali pasakyti. Ji pati buvo labai susijaudinusi ir kaip ten viskas vyko, nepamena. Taip pat nepamena, ar buvo nepažįstamas vyriškis nukritęs ant grindų. Netrukus grumtynės baigėsi ir ji su D.R. ir apsaugos darbuotoju išėjo į lauką. Kur buvo nepažįstamas vyriškis, ji nežino. Vėliau jai D.R. pasakė, kad tam nepažįstamam vyriškiui pasidarė blogai ir jis iškvietė medikus. Ar tą vakarą D.R. buvo išgėręs alkoholio, ji nepastebėjo (1 tomas, b.l. 178-179). Veikų kvalifikavimas

24Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018-09-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28378-18 buvo nutrauktas, D.R. susitaikius su nukentėjusiuoju A.D., D.R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 tomas, b.l. 18-19). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalį jeigu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

25Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2019-05-24 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28378-18 dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo buvo atnaujintas, D.R. padarius naują tyčinį nusikaltimą (1 tomas, b.l. 23-24). Esant tokioms aplinkybės, nuosprendyje pirmiausiai išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-27 nutartis Nr. 2K-P-429/2007).

26Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

27BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008).

28Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad konflikto iniciatoriumi buvo pats nukentėjusysis K.G. Iš pradžių šis jam rodė nepadorius gestus, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, vėliau pradėjo įžeidinėti ir su juo buvusią merginą, ją pastūmė, todėl tarp jų kilo konfliktas. Jis, kaltinamasis, sudavė kelis smūgius Karoliui rankomis ir koja, o Karoliui atsitūpus, dar spyrė kelis kartus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiojo K.G., liudytojų E.E., J.A. ir A.G. pagarsinti parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolas ir kt. Šie įrodymai patvirtina, kad 2019-02-03, apie 02.00 val. viešoje vietoje - bare ( - ), esančiame ( - ), matant pašaliniams asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam K.G. į veidą ir kitas kūno vietas, nuo ko šis pargriuvo ant grindų, ir jis gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, taip nesunkiai sutrukdė K.G. sveikatą.

29Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.

30Iš nagrinėjamu atveju konstatuotos situacijos matyti, kad kaltinamojo D.R. veiksmai pirmiausia buvo atlikti viešoje vietoje, ką kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko viešoje vietoje – baro ( - ) patalpose, kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

31Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimu, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie.

32Kaltinamojo elgesys nukentėjusiojo K.G. atžvilgiu buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti. Nepagarbos demonstravimas aplinkiniams neabejotinai sutrikdė visuomenės tvarką, nes kaltinamojo veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei.

33Taigi nustatyta, kad D.R. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, demonstruojant niekinamą požiūrį į aplinkinius. Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog jo paskatos buvo chuliganiškos. Įvykio metu nukentėjusiajam K.G. kaltinamojo veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

34Kaip jau buvo minėta, nesunkaus sveikatos sutrikdymo BK 284 straipsnis neapima, todėl šie D.R. veiksmai kvalifikuotini atskirai ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taigi, kaltinamojo D.R. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis.

35Nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, kaltinamasis D.R. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajam, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir padarytas kūno sužalojimas nukentėjusiajam, ir šių padarinių norėjo.

36Be to, teismas laiko visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D.R.2018-06-15, apie 01.25 val., bare ( - ), esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė A.D. į veidą. A.D. išėjus į lauką, D.R. vieną kartą ranka sudavė pastarajam į petį, taip padarydamas nukentėjusiajam viršutinės lūpos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu lūpos kairėje, kraujosruva, gleivinės įtrūkimu lūpos gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis D.R. kaltę pripažino pilnai, be to jo kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga – teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiojo A.D., liudytojų parodymai, apžiūros protokolas, specialisto išvada.

37Taigi darytina išvada, kad D.R. nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A.D. sveikatą. Šiuos veiksmus kaltinamasis atliko pilnai suvokdamas, kokie padariniai kils panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir tų padarinių norėjo, todėl D.R. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

38Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Bausmių skyrimas

39Kaltinamasis D.R. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, taip pat vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Jis anksčiau neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Kaltinamasis D.R. baustas administracine tvarka, dirba, kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kritiškai vertina savo poelgį, nukentėjusių asmenų. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta laisvės atėmimo bausmė, 284 straipsnio ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, neviršijančios bausmių vidurkių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu už idealiąją nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę bausmę. Apėmimo būdu subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Prie griežčiausios apėmimo būdu subendrintos bausmės, pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

40Kadangi yra visos sąlygos BK 641 straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

41Teismo nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad D.R. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D.R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktais, jam skiriami įpareigojimai: laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

42D.R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

43Civiliniai ieškiniai

44Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 500,73 eurų dydžio civilinį ieškinį D.R. dėl K.G. gydymo išlaidų atlyginimo (1 tomas, b.l. 185-187). Nukentėjusysis K.G.dėl kaltinamojo D.R. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 500,73 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 tomas, b.l. 187). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis D.R., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo D.R. priteisiama 500,73 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

45Be to, nukentėjusysis K.G. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį (1 tomas, b.l. 152), prašydamas iš kaltinamojo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą ir 10 000 Eur turtinę žalą.

46Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

47Nukentėjusysis G.G.paaiškino, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro negautas darbo užmokestis už 3 mėnesius. Paaiškino, kad dirba Norvegijoje, žuvies fabrike. Turėjo išvykti vasario mėnesio pabaigoje. Kontraktas būdavo iki gegužės mėnesio. Atlyginimas 3 600 eurų per mėnesį. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo išvykti dirbti. Ligoninėje buvo gydomas 5 dienas, po to gydėsi namuose, 2 mėn. negalėjo dirbti. Negalėdamas dirbti prarado darbo vietą.

48Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

49Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

50Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

51Iš bylos medžiagos (specialisto išvados) matyti, kad nukentėjusysis K.G.nuo 2019-02-03 iki 2019-02-06 buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Po 1-2 sav. rekomenduotina krūtinės ląstos rentgenograma. Dėl krūtinės ląstos sumušimo su šonkaulio lūžimo, oro pateikimu į pleuros ertmę sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, b.l. 162-163). Nukentėjusysis teismui pateikė darbo sutartį, pasirašytą su įdarbinimo agentūra UAB ( - ) (1 tomas, b.l. 153-156), iš kurios matyti, kad K.G. įdarbinamas gamybos bendrovėje AS ( - ) nuo 2019-01-02 iki 2019-05-01. Sutartyje nurodyta, kad darbuotojas dirba 48 valandas per savaitę ir jam yra mokamas 216,84 NOK darbo užmokestis. Laikotarpiu tarp darbo užsakymų darbo užmokestis nėra mokamas.

52Taigi, pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis negavo darbo pajamų ir šios pajamos buvo numatytos gauti iš anksto ir nukentėjusysis pagrįstai galėjo tikėtis šias pajamas gauti esant normaliai jo darbinei veiklai. Tačiau, teismo nuomone, nukentėjusiojo prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė.

53Nustatant negautų pajamų dydį teismas pažymi, kad nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti 10 000 Eur dydžio negautas pajamas, tai yra 3 mėnesių darbo užmokestį.

54Nukentėjusysis teigia, kad buvo nedarbingas 2 mėnesius, išvykti turėjo vasario mėnesio pabaigoje. Prašo priteisti negautą darbo užmokestį už 3 mėnesius, nes tiek trunka darbo kontraktas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis K.G. jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių jo nedarbingumo trukmę, teismui nepateikė. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, nuo 2019-02-03 iki 2019-02-06 jis buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, po 1-2 sav. rekomenduotina krūtinės ląstos rentgenograma. Taigi atsižvelgiant iš išdėstytą, į darbo sutartyje numatytą valandinį atlygį, numatytas darbo valandas, oficialų Euro ir Norvegijos kronos valiutų kursą bei privalomus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, nukentėjusiajam iš kaltinamojo D.R. priteistina 3000 Eur turtinės žalos. Kita ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina.

55Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam K.G. sveikata sutrikdyta nesunkiai, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam taip pat padaryta turtinė žala, taip pat atsižvelgiama į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, liekamųjų reiškinių nebuvimą, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Nukentėjusiojo K.G. prašoma priteisti 3 000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo turtinę padėtį, Kaltinamasis nurodė, kad dirba, tačiau šiuo metu yra tėvystės atostogose, augina du vaikus. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K.G. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Kiti klausimai

56Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 skaitmeninės laikmenos su fotonuotraukomis, vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

57Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

58D.R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

59D.R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

60D.R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1dalį ir paskirti laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

61Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtas bausmes subendrinti griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D.R. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

62Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) pp., apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, - prie griežčiausios apėmimo būdu subendrintos bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

63Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir D.R. bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams.

64Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti D. R. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

65Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

66D.R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

67Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 500,73 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo D.R.500,73 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

68Nukentėjusiojo K.G.civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo D.R.3 000 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam K.G.. Kitą K.G. ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

69Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 skaitmenines laikmenas su fotonuotraukomis, vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

70Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Teismas... 5. kaltinamasis D.R. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:... 6. D.R. 2018-06-15, apie 01.25 val., bare ( - ), esančiame ( - ), būdamas... 7. Be to, jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą... 8. D.R. 2019-02-03, apie 02.00 val. viešoje vietoje - bare ( - ), esančiame ( -... 9. Kaltinamasis D.R. kaltu prisipažino. Parodė, kad su A.D.yra pažįstami.... 10. 2019-02-03 į barą ( - ) atėjo vienas. Bare pamatė sėdinčius K.G. su... 11. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. G. parodė, kad kaltinamajam... 12. Nukentėjusysis A. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad... 13. Liudytojas J. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba... 14. Liudytojas E. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad... 15. Iš specialisto išvados Nr. G 1051/2018903) nustatyta, kad A. D. padarytas... 16. Iš 2018-09-05 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD, pateiktas... 17. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto... 18. Iš 2018-06-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos... 19. Nukentėjusysis K. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad... 20. Iš specialisto išvada Nr. G 283/2019 (03) nustatyta, kad K.G. padaryti... 21. Liudytojas E. E., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba... 22. Liudytojas J. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba... 23. Liudytoja A. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-02-02,... 24. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros... 25. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros... 26. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje... 27. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar... 28. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme... 29. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284... 30. Iš nagrinėjamu atveju konstatuotos situacijos matyti, kad kaltinamojo D.R.... 31. Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio... 32. Kaltinamojo elgesys nukentėjusiojo K.G. atžvilgiu buvo betikslis,... 33. Taigi nustatyta, kad D.R. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, dėl... 34. Kaip jau buvo minėta, nesunkaus sveikatos sutrikdymo BK 284 straipsnis... 35. Nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje,... 36. Be to, teismas laiko visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D.R.2018-06-15, apie... 37. Taigi darytina išvada, kad D.R. nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė... 38. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai... 39. Kaltinamasis D.R. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą,... 40. Kadangi yra visos sąlygos BK 641 straipsnio nuostatų taikymui –... 41. Teismo nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad D.R.... 42. D.R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 43. Civiliniai ieškiniai... 44. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 500,73... 45. Be to, nukentėjusysis K.G. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė... 46. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp... 47. Nukentėjusysis G.G.paaiškino, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro... 48. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos,... 49. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis,... 50. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti... 51. Iš bylos medžiagos (specialisto išvados) matyti, kad nukentėjusysis K.G.nuo... 52. Taigi, pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis negavo darbo... 53. Nustatant negautų pajamų dydį teismas pažymi, kad nukentėjusysis prašo... 54. Nukentėjusysis teigia, kad buvo nedarbingas 2 mėnesius, išvykti turėjo... 55. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra... 56. Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 57. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 58. D.R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284... 59. D.R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138... 60. D.R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140... 61. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies... 62. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4... 63. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2... 64. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 65. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. R.... 66. D.R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 67. Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 500,73... 68. Nukentėjusiojo K.G.civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos... 69. Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 70. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...