Byla 2K-24/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Prano Kuconio, sekretoriaujant D. Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei, gynėjams advokatams K. Rakauskui, V. Kadauskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. ir jo gynėjo kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams; priteista iš M. B. V. K. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį M. B. išteisintas, nes nenustatyta, kad jis dalyvavo padarant šią veiką.

2Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nuosprendis, kuriuo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 1 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl M. B. išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis: M. B. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; M. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų; vadovaujantis BK 63 straipsniu, galutinė subendrinta bausmė M. B. paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta M. B. ir R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nukentėjusieji, kviesdami kaltinamuosius išeiti iš bendrabučio aiškintis santykius, elgėsi provokuojančiai; nuteistojo M. B. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.

3Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžiu nuteistas ir R. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo M. B. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5M. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 25 d. apie 01.55 val., Šiauliuose, ( - ), įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, iš teisėtai įgyto graižtvinio revolverio „Alfa model 640“, savadarbiais šaudmenimis, pagamintais iš fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio skėlimo "Flobert" šovinių, šaudamas į M. K. ne mažiau trijų kartų, tyčia jį nužudė.

6Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį M. B. buvo išteisintas, nes nenustatyta, kad jis dalyvavo padarant šią veiką.

7Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas ir už tai, kad 2005 m. vasarą, Vilniuje, Gariūnų turgavietėje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo 31 vienetą savadarbių šaudmenų, pagamintų iš fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šovinių, ir iki 2005 m. lapkričio 25 d. juos laikė Šiauliuose, ( - ).

8Nuteistasis M. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį dėl pripažinimo kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. K., ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad iš veikos aplinkybių matyti, jog nebuvo tyčios nužudyti žmogų, todėl jo veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 129 straipsnį. M. B. neturėjo nei motyvo, nei ginklų, skirtų žudyti (turėtas revolveris nebuvo skirtas žudymui), taip pat nebuvo išankstinio susitarimo su R. K. ką nors nužudyti. Teismai nustatę, kad kaltės forma yra netiesioginė neapibrėžta tyčia, neteisingai kvalifikavo veiką ir tuo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius teigia, kad jo veiksmai buvo gynybinio pobūdžio, tikslu sutramdyti visuomenės tvarką ir ramybę trikdančius jaunuolius, ir būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Tai, kad įvykio vietoje nebuvo rastas peilis, nepaneigia tos aplinkybės, kad M. K. peilio neturėjo. Peilį matė jis pats ir R. K., tą faktą patvirtino ir liudytojas Z. J., papasakojęs įvykį žurnalistei J. S.. Nutraukus ikiteisminį tyrimą minėtos žurnalistės atžvilgiu, buvo nepagrįstai atsisakyta prijungti prie bylos J. S. darytą garso įrašą, tuo apribojant procesines teises ir pažeidžiant BPK 22 ir 270 straipsnių nuostatas. Supjaustytą megztinį teismai nepagrįstai atmetė kaip daiktinį įrodymą, tuo pažeisdami BPK 289 straipsnį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 324 straipsnio 6 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas eksperimentas liudytojų (ypač A. B.) parodymams patikrinti dėl galimybės matyti, įsidėmėti įvykį arba asmenis analogiškomis nakties sąlygomis, kurios buvo įvykio metu, todėl teismai, nemotyvuotai atmesdami prašymą atlikti eksperimentą įvykio situacijai, aplinkai, asmenų veiksmams ir kitoms aplinkybėms atkurti, pažeidė BPK 20 straipsnį, 22 straipsnio 3 dalį, 197 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nuteisė M. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pažeisdamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnį. Graižtvinis revolveris „Alfa model 640“ yra priskiriamas „D“ kategorijos ginklams, o pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą „D“ kategorijos ginklams ir šaudmenims leidimo nereikia, tas pats įstatymas nedraudžia naudoti savadarbius šaudmenis „D“ kategorijos ginklams. Be to, nėra įrodyta, kad Gariūnų turgavietėje pirkti šoviniai buvo savadarbiai ar pirkti ne iš įmonės, o iš fizinio asmens. Kasatorius teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs, elgėsi itin agresyviai, atliko provokuojančius veiksmus, kas buvo įrodyta teisme, o jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. M. B. teigia padėjęs išaiškinti nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis, nors ir būdamas nekaltas, tačiau suvokdamas netekties skausmą, padengė M. K. laidojimo išlaidas. Skunde tvirtinama, kad teismai buvo neobjektyvūs ir šališki, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, nuosprendžiai pagrįsti prielaidomis, spėjimais, nuomone, įrodymų klastojimu. Nuosprendžių išvados prieštaringos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, šių išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, galėjusias paveikti teismo išvadas, netirta galimybė, kad mirtiną šūvį paleisti galėjo ir kitas asmuo, juolab, kad nustatyta, jog mirtinas šūvis buvo iššautas nukentėjusiajam iš šono, kai jis įvykio metu stovėjęs priekiu į nukentėjusįjį, nebandyta išaiškinti iš karto po įvykio taksi automobiliu pasišalinusių asmenų. Remtasi prieštaringais, abejotinais, nepatikimais, nepatikrintais ir neištirtais, nepakankamais įrodymais, nemotyvuotas vienų įrodymų priėmimas atmetant kitus, vadovautasi vien liudytojų, dalyvavusių konflikte ir atstovaujančių nukentėjusiųjų pusę, parodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje nemotyvuotai atmesti gynybos argumentai ir vadovautasi vien kaltinančiais įrodymais, nors nepaneigti nuteistojo atsakomybę šalinantys įrodymai, neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismai tinkamai neįvertino nukentėjusiųjų veiklos, neištyrė svarbiausių aplinkybių, neatliko reikiamų ekspertizių (tikslu nustatyti, ar galėjo iš M. B. ginklo iššautas šovinys pramušti M. K. odinę striukę, megztinį ir padaryti jam mirtiną sužalojimą), nepatikrino kaltinančių liudytojų parodymų, teisiamojo posėdžio protokoluose neužfiksuoti liudytojų parodymai arba užfiksuoti neteisingi ar iškraipyti parodymai. Ikiteisminis tyrimas taip pat buvo šališkas ir neobjektyvus, kas turėjo įtakos neteisingo ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Įvykio vieta nebuvo tinkamai apžiūrėta, neieškota dviejų kulkų, atšokusių nuo žuvusiojo kūno. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui buvo pateikti ne tie šoviniai, kurie buvo paimti. Šoviniai buvo pakeisti savadarbiais, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrašyti specialisto V. K. parodymai, prieštaraujantys jo paties pasirašytai išvadai, yra suklastoti, tikslu sufabrikuoti kaltinimą. Nuteistasis taip pat nurodo, kad apkaltinamojo nuosprendžio kopija jam buvo įteikta ne iškart po jo paskelbimo, o praėjus 6 dienoms. Jam taip pat nebuvo sudaryta sąlygų pateikti prašymus dėl protokolų patikslinimo, nes 6 teisiamojo posėdžio protokolai iš 7 buvo pasirašyti tik posėdžio sekretorės, ir tik vienas – teisiamojo posėdžio pirmininko ir sekretorės. Be to, nuteistasis teigia buvus galimybei protokolus perrašyti, atitinkamai koreguoti ir iškraipyti liudytojų parodymus, nes posėdyje ranka rašytų protokolų kopijos buvo pateiktos atspausdintos kompiuteriu.

9Nuteistojo M. B. gynėjas kasaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendį dėl M. B. nuteisimo panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 253 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto) bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų paskiriant galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius nurodo, kad teismas nesigilino į tai, kad įvykis kilo dėl viešosios tvarkos pažeidėjų veiksmais sukurto būtinumo juos nutraukti, o M. B. dalyvavo įvykyje vykdydamas

10savo, kaip bendrabučio seniūno pavaduotojo, pareigas užkertant kelią chuliganiškiems veiksmams bei ginant viešosios tvarkos ir visuomenės interesus (BK 28 straipsnio 2 dalis). M. B. nesiekė atimti gyvybę M. K., tokia tyčia byloje nenustatyta. Teismų nuosprendžiuose neatsižvelgta į objektyvias specialistų išvadas ir aplinkybes dėl V. K. turėto peilio, apeliacinio teismo posėdyje nepagarsinti ir nuosprendžiuose nepaneigti įrodymai (S. T., T. G., T. G., A. S. parodymai) dėl įvykio vietoje buvusių, bet staiga pasišalinusių asmenų bei šūvių ne tik iš nuteistojo revolverio. Kasatorius tvirtina, kad jo ginamojo sportiniu revolveriu pagal ginklo charakteristikas mirtina žaizda negalėjo būti padaryta, todėl tikėtina, kad nukentėjusysis žuvo dėl nenustatyto asmens paleisto mirtino šūvio. Ar galėjo būti padarytas mirtinas sužalojimas M. K. nesavadarbiu 6 mm kalibro „Flobert“ šoviniu, turėjo atsakyti kompleksinė komisijinė teismo medicinos, sprogimo pėdsakų tyrimo specialisto ir sprogmenų balistinių tyrimų ekspertizė, tačiau toks prašymas apeliaciniame teisme buvo atmestas ir tuo užkirstas kelias išaiškinti esminę aplinkybę dėl nužudymo, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 dalį. Neįrodžius, kad iš M. B. revolverio paleistas šūvis mirtinai sužalojo M. K., M. B. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tuo pažeidžiant BPK 44 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį ir nekaltumo prezumpciją. Specialistų tyrimo objektu nebuvo 4 šoviniai ir 5 tūtelės buvę revolverio būgne, todėl teismai nepagrįstai juos priskyrė prie šovinių kategorijos su 7 kartus didesne kinetine energija. Apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis. Skunde taip pat teigiama, kad surašant apeliacinio teismo nuosprendį dėl M. B. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį padaryta esminių BPK normų pažeidimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų). Pirkti turguje šoviniai neatskirti nuo revolverio būgne buvusių 5 SB tipo šovinių tūtelių ir 4 SB šovinių bei šių objektų tyrimas neindividualizuotas nuosprendyje - tai užkirto galimybę gintis nuo jų pripažinimo nužudymo priemone. Buvę revolverio būgne šaudmenys ir tūtelės liko už įtarimo ir apkaltinamojo nuosprendžio nusikalstamos veikos aprašymo ribų abiejuose epizoduose, nes nuosprendžiuose kalbama apie 31 savadarbio šovinio įsigijimą ir laikymą. Kasatoriaus manymu, 31 šovinio savybių perkėlimas 9 objektams, o ypač tūtelėms, sudarė galimybę pakeisti šovinius, siunčiamus tyrimui. Nepagrįstai atmesti nuteistojo ir jo gynėjų prašymai atlikti eksperimentą dėl liudytojos A. B. parodymų mačius, jog nukentėjusysis neturėjo peilio, bei eksperimentą, ar fabrikinės gamybos šovinio kulka galėjo pramušti M. K. vilkėtus drabužius. Tuo buvo pažeista BPK 21 straipsnio 4 dalis. Tik formaliai nuosprendyje paminėtos itin teigiamos nuteistojo charakteristikos, nesvarstyta ir neatmesta galimybė taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį.

11Nuteistojo M. B. ir jo gynėjo kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

12Nuteistojo M. B. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose išdėstyti analogiški prašymai ir šie prašymai grindžiami panašiais argumentais, todėl jų skundai nagrinėjami kartu.

13BPK 376 straipsnio 1 dalies taikymas

14Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo M. B. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, numatyti BPK 369 straipsnyje. Tačiau šiuose skunde yra ir teiginių apie tai, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių: skunduose rašoma apie peilį nužudytojo rankoje, kuriuo jis grasino M. B. ir perpjovė megztinį, apie kitus asmenis, galėjusius šauti į M. K. ir iš įvykio vietos išvykusius nenustatytu taksi automobiliu, apie pakeistus šovinius ir apie kai kurias kitas aplinkybes, kurios, pasak kasatorių, buvo kitokios, nei nustatyta nuosprendžiuose. Nuteistojo M. B. kasaciniame skunde netgi yra atskiras skyrius, pavadintas „Dėl teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo“, kuriame betarpiškai teigiama, jog teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas bylos aplinkybėms nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl nurodyti kasacinių skundų argumentai nenagrinėjami.

15Dėl M. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą

16Tiek nuteistojo, tiek jo gynėjo kasaciniame skunde daug dėmesio ir vietos skiriama įrodinėjimui, kad M. B., šaudamas į M. K., veikė būtinosios ginties sąlygomis. Pagrindiniai šio teiginio argumentai – nukentėjusieji elgėsi chuliganiškai, o M. K. puolė M. B. peiliu. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose paneigta aplinkybė, kad M. K. turėjo peilį ir juo puolė M. B., bei konstatuota, kad M. B. joks pavojus negrėsė, todėl būtinosios ginties sąlygų nebuvo. Nutartyje jau minėta, kad kasacinės instancijos teismas netikrina teismo išvadų atitikimo bylos aplinkybėms, todėl kasacinių skundų teiginius dėl būtinosios ginties kasacinės instancijos teismas tikrina pagal nuosprendžiuose nustatytas aplinkybes.

17Pagal BK asmuo neatsako, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar kitais norminiais aktais saugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus ir tik nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 4 punktas). Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji, tarp jų ir M. K., beldė į bendrabučio langą, prašė per langą įleisti juos į vidų, dėl to kilo konfliktas. Beldimas į bendrabučio langą, siekiant per jį patekti į bendrabutį, t. y. patekti į bendrabutį pažeidžiant nustatytą tvarką, pažeidžia bendrabučio vidaus tvarkos taisykles, tačiau nesudaro kokios nors baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymių. Taigi nukentėjusieji nedarė nusikalstamos veikos, todėl teismų išvada, kad nebuvo susiformavusi būtinosios ginties situacija ir M. B. nereikėjo gintis ar ginti kitus asmenis yra teisinga.

18M. B. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nužudė M. K.. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punktas). Chuliganiškos paskatos yra nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą.

19Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad M. B. įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra dėl chuliganiškų paskatų nužudė M. K.. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad nužudymas padarytas esant menkai priežasčiai, kilus tik žodiniam konfliktui, kai nukentėjusieji pabeldė į langą dėl patekimo pas bendrabutyje gyvenusias merginas. Tiek nuosprendžio nustatomojoje, tiek motyvuojamojoje dalyse yra aprašytas ir motyvuotas M. B. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs šaudymu į nukentėjusiuosius, bet ne nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiškos paskatos, kaip nužudymo padarymo motyvas. „Chuliganiškos paskatos“ yra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis. Šis požymis konstatuojamas įvertinus tikruosius nusikaltimo subjekto elgesio motyvus, nulėmusius asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje M. B. elgesio motyvas, atitinkantis teisinį požymį „chuliganiškos paskatos“, nenurodytas.

20Įvertinus byloje nustatytas ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. B. veikos, kuria buvo nužudytas M. K., motyvas nebuvo chuliganiškos paskatos. M. B., R. K. ir kitų asmenų, buvusių bendrabučio kambaryje, išbėgimo į lauką priežastimi buvo tai, kad tarp jų ir nukentėjusiųjų, kurie beldėsi į langą ir prašėsi įleidžiami į bendrabutį, kilo žodinis konfliktas. Taigi išbėgimo į lauką ir po to atliktų veiksmų priežastimi buvo kilęs konfliktas ir pyktis dėl, nuteistųjų nuomone, įžeidžiančių nukentėjusiųjų veiksmų. Be abejo, M. B. atlikti veiksmai – šaudymas viešoje vietoje – buvo įžūlūs, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau šių veiksmų motyvu taip pat nebuvo chuliganiškos paskatos. M. B. veiksmai buvo sąlygoti pykčio dėl jo nuomone, netinkamų nukentėjusiųjų veiksmų ir, jo supratimu, buvo atsakas į netinkamus nukentėjusiųjų veiksmus, „santykių aiškinimasis“. Viešosios tvarkos pažeidimo metu netiesiogine tyčia buvo nužudytas M. K., tačiau tai nereiškia, kad jis buvo nužudytas iš chuliganiškų paskatų. Minėta, kad vidinė paskata, lėmusi M. B. pasiryžimą nusikalsti, buvo pyktis. Šis nusikaltimo padarymo motyvas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodytas, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodytas joks M. B. veikos motyvas. Nenustačius, kad M. B. veikos motyvas buvo chuliganiškos paskatos ir jo veiką kvalifikavus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. M. B. veika, kuria buvo nužudytas M. K. perkvalifikuotina iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 284 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija).

21Nuteistasis M. B. kasaciniame skunde, motyvuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punkto nuostata, kad „veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę“ ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nusikaltimą jis padarė netiesiogine neapibrėžta tyčia, teigia, kad jo veika kvalifikuota neteisingai. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punkto nuostata aiškina tyčios rūšį pasikėsinimo nužudyti atveju. M. B. padarė baigtą nužudymą, o toks nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas konstatavo kad M. B. M. K. nužudė netiesiogine tyčia. Minėto senato nutarimo 5 punkte išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Būtent ši tyčios rūšis ir yra nustatyta M. B. veikoje, todėl jo veika pagrįstai įvertinta kaip nužudymas.

22Skiriant bausmę M. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) atsižvelgtina į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose nurodytas aplinkybes, į kurias teismai atsižvelgė skirdami bausmę M. B., ir nuosprendžiuose išdėstytus bausmių skyrimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino M. B. ir R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nukentėjusieji, kviesdami kaltinamuosius išeiti iš bendrabučio aiškintis santykius, elgėsi provokuojančiai. Provokuojančiu elgesiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme yra toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio pagrindo išvadai, kad M. K. savo elgesiu skatino M. B. pažeisti viešąją tvarką ar, juo labiau – nužudyti.

23Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismai nesvarstė galimo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal susiklosčiusią praktiką teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nustatyti ir nuosprendyje nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas, kasacinė byla Nr. 2K-632/2007). Jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas M. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir dėl to reikėtų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nenustatyta. Kaltininko asmenybė yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę. Teismai, skirdami bausmę M. B., atsižvelgė į teigiamą jo asmenybės charakteristiką. Kita vertus, teigiama kaltininko asmenybė negali nusverti padarytos veikos pavojingumo laipsnio ir kitų aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje.

24Dėl M. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

25Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį M. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, įgijo 31 vienetą savadarbių šaudmenų. Nuteistasis M. B. kasaciniame skunde teigia, kad šio nusikaltimo nepadarė, nes „D“ kategorijos šaudmenims įsigyti leidimo nereikia, be to, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas savadarbių šovinių nedraudžia.

26Byloje nustatyta, kad 31 vienetą savadarbių šaudmenų M. B. įsigijo Vilniuje, Gariūnų turgavietėje. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad „D“ kategorijos ginklus ir jų šaudmenis galima įsigyti be leidimų, juos prekiaujančiai įmonei pateikus asmens dokumentą. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5 punktą „D“ kategorijos ginklams priskiriami šaunamieji ginklai, atitinkantys „B“, „C“ kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J. Taigi ginklo priskyrimą „D“ kategorijai lemia sviedinio kinetinė energija. Specialisto išvada nustatyta, kad M. B. įsigytų savadarbių šovinių kulkų vidutinė kinetinė energija yra 50,6 J, t. y. beveik septynis kartus viršija maksimalią leidžiamą „D“ kategorijos ginklų sviedinių kinetinę energiją. Didesnė negu numatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5 punkte sviedinio kinetinė energija reiškia, kad šaudmuo priskiriamas ne „D“ kategorijai, o „B“ arba „C“ kategorijai, o šių kategorijų šaudmenų įsigijimui reikalingas leidimas. Taigi M. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes jis šaudmenis, kurių sviedinio vidutinė kinetinė energija yra 50,6 J, įsigijo be leidimo.

27Kasaciniuose skunduose taip pat ginčijamos kai kurių teismo išvadų atitikimas bylos aplinkybėms: teigiama, kad šoviniai buvo pakeisti, kad M. B. nežinojęs ir nesupratęs, jog įsigyja savadarbius šovinius, kad revolverio būgne buvę šoviniai neatskirti nuo pirktų turguje ir pan. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismo išvadų neatitikimas bylos aplinkybėms nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nurodyti kasacinių skundų teiginiai neanalizuojami.

28Dėl kasacinių skundų argumentų apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus

29Kasacinių skundų argumentai dėl teismų padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų yra nepagrįsti.

30Nuteistasis M. B. kasaciniame skunde teigia, kad teismai, atsisakydami atlikti tam tikrus veiksmus (atsisakyta prijungti prie bylos J. S. darytą garso įrašą, atsisakyta atlikti eksperimentą liudytojų (ypač A. B.) parodymams patikrinti dėl galimybės matyti, įsidėmėti įvykį arba asmenis analogiškomis nakties sąlygomis, kurios buvo įvykio metu, atsisakyta atlikti kompleksinę-komisijinę kriminalistinę teismo ekspertizę šūvių aplinkybėms nustatyti), apribojo kaltinamojo procesines teises ir pažeidė įvairių BPK normų (BPK 20, 22, 197, 270 straipsnių) reikalavimus. Nuteistojo nuomone, supjaustytą megztinį teismai nepagrįstai atmetė kaip daiktinį įrodymą, tuo pažeisdami BPK 289 straipsnyje, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 324 straipsnio 6 dalyje numatytus reikalavimus. Prašymą atlikti eksperimentą ir skirti ekspertizę šūvių aplinkybėms nustatyti nuteistojo M. B. gynėjai pateikė dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 24-27). Pirmosios instancijos teismas šiuos prašymus apsvarstė ir dėl jų priėmė nutartį (t. 4, b. l. 38). Taigi atmetant šiuos prašymus BPK 270 straipsnyje numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Analogiški prašymai buvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ir jie buvo išspręsti nepažeidžiant BPK 324 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos.

31Kaip BPK 22 ir 270 straipsniuose numatytų reikalavimų pažeidimą nuteistasis M. B. nurodo tą aplinkybę, kad prie bylos nebuvo prijungtas žurnalistės J. S. darytas liudytojo Z. J. parodymų garso įrašas. Nurodytas įrašas prie bylos neprijungtas, tačiau liudytojas Z. J. buvo apklaustas teisiamajame posėdyje ir davė parodymus apie jam žinomas aplinkybes, tarp jų ir apie savo interviu žurnalistei J. S., kuris buvo įrašytas į diktofoną. Pats Z. J. įvykio nematė, žurnalistei apie įvykį pasakojo tai, ką sužinojo iš liudytojo R. U. (t. 4, b. l.181-183). Taigi liudytojas Z. J. nebuvo tiesioginis įvykio liudytojas, jo parodymai apie įvykį yra išvestiniai, todėl ir jo interviu žurnalistei įrašas savarankiškos įrodomosios reikšmės neturėtų. Dėl šios priežasties, neprijungus prie bylos liudytojo Z. J. interviu žurnalistei įrašo BPK reikalavimai nebuvo pažeisti.

32Kasaciniame skunde nuteistasis M. B. nurodo, kad teismai, atmesdami įrodymą – supjaustytą megztinį, bei vertindami liudytojo parodymus padarė įvairių BPK normų pažeidimus. Šie skundo teiginiai nepagrįsti. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose labai daug dėmesio skirta teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų vertinimui. Abiejuose nuosprendžiuose išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai atmetė kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva; nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai (Žr. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga // Teismų praktika, Nr. 27, 2007, p. 320-388). Įrodymų vertinimo motyvai apskųstuose nuosprendžiuose yra išdėstyti, vertinant įrodymus, BPK numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, o ta aplinkybė, kad įrodymus teismai įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatorius, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

33Kasaciniame skunde nuteistasis M. B. teigia, kad jam buvo įteikti septyni teisiamųjų posėdžių protokolai ir tik vienas jų buvo pasirašytas teisiamojo posėdžio pirmininko bei sekretoriaus, kiti šeši protokolai pasirašyti tik sekretoriaus. Be to, skunde nurodomi kai kurie protokolo netikslumai. Į analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismo argumentus nuteistasis vadina išvedžiojimais ir bandymu apginti netinkamą Šiaulių apygardos teismo teisėjų darbą. Patikrinęs teisiamojo posėdžio protokolus, BPK 261 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimo kasacinės instancijos teismas nekonstatuoja. 2006 m. gegužės 29 d. bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, posėdyje buvo apklausti atvykę nukentėjusieji bei liudytojai ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Vadinasi, teismo posėdis baigėsi tą pačią dieną, kurią ir buvo pradėtas, o kitame teismo posėdyje byla buvo nagrinėjama iš pradžių (BPK 244 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties 2006 m. gegužės 29 d. įvykusio teismo posėdžio protokolas surašytas ir pasirašytas kaip to reikalauja BPK 261 straipsnis. Teismo posėdyje, prasidėjusiame 2006 m. birželio 22 d., buvo daromos pertraukos, o po pertraukos bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas toliau. Vadinasi, su pertraukomis vyko vienas teismo posėdis, todėl ir turi būti surašomas vienas teisiamojo posėdžio protokolas. Teisiamojo posėdžio protokolo techninis įforminimas turi trūkumų, nes kiekvieną kartą tęsiant posėdį po pertraukos buvo įforminamas ne teisiamojo posėdžio protokolo tęsinys, o ant naujo blanko rašomas protokolas, nurodant teismo sudėtį ir dalyvaujančius asmenis ir taip sukuriant įvaizdį, tarsi tai iš tikrųjų yra atskirų teisiamųjų posėdžių protokolai. Šie techninio įforminimo trūkumai nepakeičia po pertraukos tęsiamo teisiamojo posėdžio esmės, todėl nevertintini baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

34Teisiamojo posėdžio protokole turi būti nurodytas posėdžio laikas, t. y. kada jis buvo pradėtas ir baigtas (BPK 261 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžio paskelbimas yra sudėtinė teisiamojo posėdžio dalis. Teisiamasis posėdis baigiamas paskelbus nuosprendį ir įvykužius BPK 308 straipsnyje numatytus reikalavimus. Būtent šiuo momentu baigiamas rašyti teisiamojo posėdžio protokolas, nurodant posėdžio pabaigos laiką. Tik po to protokolas pasirašomas. Taigi teisiamojo posėdžio protokolą posėdžio pirmininkas gali pasirašyti tik po to, kai nuosprendis paskelbiamas (BPK 261 straipsnio 4 dalis). Teisiamojo posėdžio protokole nenurodyta, kada jį pasirašė teisiamojo posėdžio pirmininkas. BPK 261 straipsnyje nereikalaujama, kad būtų nurodoma protokolo pasirašymo data, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Reikalavimas nurodyti protokolo pasirašymo datą yra rekomendacinio pobūdžio ir skirtas tam, kad būtų aišku, nuo kada skaičiuoti BPK 261 straipsnio 6 dalyje numatytą terminą. Kasatorius nurodo, kad teisiamojo posėdžio protokolo kopijos buvo įteiktos 2007 m. vasario 8 d., todėl, įvertinus tai, kad protokolo pasirašymo data nežinoma, nuo šios datos ir reikėtų skaičiuoti BPK 261 straipsnio 6 dalyje numatytą terminą. Pastabų teisiamojo posėdžio protokolui nei nuteistasis, nei jo gynėjai, nei kiti proceso dalyviai BPK nustatyta tvarka nepadavė, todėl kasacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, ar nuteistojo M. B. kasaciniame skunde nurodyti protokolo netikslumai atitinka tikrovę.

35Kasaciniame skunde nuteistasis M. B. taip pat nurodo, kad nuosprendžio kopijos iš karto po nuosprendžio paskelbimo nebuvo įteiktos, o įteiktos tik 2007 m. vasario 7 d. Bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio paskelbimo metu dar negaliojo BPK 310 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostata, kad nuosprendžio nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami proceso dalyviams. Tuo metu galiojusiame BPK 310 straipsnyje buvo numatyta, kad per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio nuorašas turi būti išsiųstas išteisintajam ar nuteistajam. Šios normos reikalavimai nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

37Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 1 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti: M. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 284 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija); pagal BK 284 straipsnio 1 dalį M. B. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) – laisvės atėmimą aštuoneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, šias bausmes ir bausmę, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžiu M. B. paskirtą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę M. B. paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams; kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjų, prašiusių... 5. M. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 25 d. apie 01.55 val.,... 6. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį M. B. buvo išteisintas, nes nenustatyta, kad... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Nuteistasis M. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 9. Nuteistojo M. B. gynėjas kasaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo... 10. savo, kaip bendrabučio seniūno pavaduotojo, pareigas užkertant kelią... 11. Nuteistojo M. B. ir jo gynėjo kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 12. Nuteistojo M. B. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose išdėstyti analogiški... 13. BPK 376 straipsnio 1 dalies taikymas... 14. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 15. Dėl M. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą... 16. Tiek nuteistojo, tiek jo gynėjo kasaciniame skunde daug dėmesio ir vietos... 17. Pagal BK asmuo neatsako, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų,... 18. M. B. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nužudė M. K..... 19. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad M. B. įžūliais... 20. Įvertinus byloje nustatytas ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas... 21. Nuteistasis M. B. kasaciniame skunde, motyvuodamas Lietuvos Aukščiausiojo... 22. Skiriant bausmę M. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1... 23. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismai nesvarstė galimo BK... 24. Dėl M. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį... 25. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį M. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas... 26. Byloje nustatyta, kad 31 vienetą savadarbių šaudmenų M. B. įsigijo... 27. Kasaciniuose skunduose taip pat ginčijamos kai kurių teismo išvadų... 28. Dėl kasacinių skundų argumentų apie baudžiamojo proceso įstatymo... 29. Kasacinių skundų argumentai dėl teismų padarytų esminių baudžiamojo... 30. Nuteistasis M. B. kasaciniame skunde teigia, kad teismai, atsisakydami atlikti... 31. Kaip BPK 22 ir 270 straipsniuose numatytų reikalavimų pažeidimą nuteistasis... 32. Kasaciniame skunde nuteistasis M. B. nurodo, kad teismai, atmesdami įrodymą... 33. Kasaciniame skunde nuteistasis M. B. teigia, kad jam buvo įteikti septyni... 34. Teisiamojo posėdžio protokole turi būti nurodytas posėdžio laikas, t. y.... 35. Kasaciniame skunde nuteistasis M. B. taip pat nurodo, kad nuosprendžio kopijos... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6... 37. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos...