Byla 2K-136/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant R. Miškelevičiūtei, dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei, gynėjui advokatui K. Rakauskui, nuteistajam V. J., nukentėjusiajai R. P., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria pakeistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendis – iš V. J. nukentėjusiajai R. P. priteista 1900 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant V. J. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. J. 3327,24 Lt materialinės žalos ir 4000 Lt neturtinės žalos, iš viso 7327,24 Lt nukentėjusiosios R. P. naudai.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4V. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. liepos 1 d., apie 14 val., Kretingoje, (duomenys neskelbtini), A. P. priklausančio namo kieme, nesunkiai sutrikdė sveikatą R. P.: sudavė jai 2 smūgius kumščiais į veidą, o šiai pargriuvus, ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, taip padarė R. P. galvos sumušimą ir poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, nosies kaulo lūžimą, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus kairės alkūnės tiesiajame paviršiuje, poodines kraujosruvas ant dešinės šlaunies ir dešinės blauzdos. Dėl šių sužalojimų nukentėjusioji ilgai (daugiau kaip 10 dienų) sirgo.

5Kasaciniu skundu nukentėjusioji R. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6Kasatorė teigia, kad teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo veiksmus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis buvo konflikto iniciatorius, be jokios priežasties užpuolė ir pradėjo mušti jos vyrą, elgėsi įžūliai ir ciniškai, nusikaltimo padarymo metu veikė apgalvotai, nes po nusikaltimo padarymo dar skambino telefonu ir normaliu balsu aptarinėjo savo poelgį suvokdamas, ką padarė ir kaip išvengti atsakomybės. Tai rodo, kad jis suvokė savo veiksmų pobūdį bei jų pavojingumo laipsnį, taip pat suprato, kad nusikaltimą daro viešoje vietoje. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis ją užpuolė prieš daugiabučio namo langus, t. y. viešoje vietoje, ir jo veiksmai iš esmės buvo chuliganiški. Savo teiginiams pagrįsti kasatorė daro nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 8 d. nutartį Nr. 2K-670/2002, kurioje nurodoma, kad „praktikoje neretai kaip vienas viešosios tvarkos pažeidimų, taigi ir chuliganizmą nulemiančių požymių, nurodoma tai, kad veiksmai padaryti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo...“. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo nutartis, anot kasatorės, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisinei praktikai chuliganizmo bylose (Nr. 2K-486/2004, 2K-324/2005, 2K-75/2005). Teismai privalėjo pasisakyti, kas pradėjo agresiją, kas konkrečiai mušė ir kaip. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai net neapklausė visų daugiabučio namo gyventojų, taip pat kitų asmenų, kurie matė įvykį. Liudytojos A. P. ir G. P. įvykio metu buvo name, jos teisme nurodė, kad dėl nuteistojo smurto pačios patyrė šoką, buvo sukrėstos. Jos taip pat patvirtino visus kasatorės ir jos vyro parodymus.

7Kasatorės teigimu, nuteistojo veiksmų perkvalifikavimas iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį sudarė sąlygas sumažinti atlygintinos žalos dydį. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kaip įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą – dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir pan. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-152/2005, 3K-3-10/2006). Tuo tarpu teismas, palyginti su pareikštu civiliniu ieškiniu, nemotyvuotai sumažino neturtinės žalos dydį daugiau kaip 15 kartų, taip gindamas ne nukentėjusiosios, o nuteistojo interesus. Taigi buvo pažeisti BPK 305 straipsnio reikalavimai ir nukrypta nuo teisminės praktikos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144/2006).

8Kasacinis skundas netenkintinas.

9Dėl chuliganiškų paskaitų

10Bylos medžiaga rodo, kad V. J. buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą R. P. dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškų paskatų buvimą prokuroras argumentavo tuo, kad smūgiai nukentėjusiajai suduoti be jokio pagrindo ir kad šis smurtas nebuvo konflikto su A. P. ištaka (T. 2, b.l. 21). Pirmosios instancijos teismas, pripažino V. J. kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau pašalino faktą, kad veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, ir veiką perkvalifikavo į BK 138 straipsnio 1 dalį. Tokį veikos vertinimą teismas argumentavo tuo, kad V. J., suduodamas smūgius, nenorėjo sutrikdyti viešąją tvarką ar pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams – tai buvo padaryta asmeninio konflikto su A. P. metu. Analogiški argumentai dėl chuliganiškų paskatų inkriminavimo išdėstyti ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tokiam veikos kvalifikavimui pritarė ir prokuroras (T. 2, b.l. 39).

11Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K-324/2005, 2K-716/2007). Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

12Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji R. P. buvo sumušta, kai pabandė nutraukti konfliktą, kuris kilo tarp V. J. ir A. P.. Šis konfliktas kilo tariantis dėl galimybės pristatyti perkamą langą A. P. automobiliu, nes jis netilpo į V. J. automobilį. Iš to galima spręsti, kad nuteistojo smurtinius veiksmus prieš A. P. nulėmė ne chuliganiškos paskatos, bet pyktis, kilęs aiškinantis dalykinius pirkimo-pardavimo santykius. Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad V. J. smurtinius veiksmus prieš R. P. nulėmė kitos, t. y. chuliganiškos paskatos, nes įvykio kontekstas neleidžia šių dviejų epizodų vertinti skyrium vieną nuo kito. Teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad V. J. naudojo smurtą prieš R. P. dėl konflikto su jos vyru metu kilusio pykčio, ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad smurtą nulėmė siekimas sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį bei pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius. Faktas, kad V. J. smurto veiksmus atliko viešojoje vietoje, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar jis veikė dėl chuliganiškų paskatų. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai V. J. padarytą sveikatos sutrikdymą R. P. kvalifikavo teisingai.

13Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio

14Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr. 2K-25/2005, 2K–805/2007). Nors nukentėjusioji neturtinę žalą įvertino 60 000 Lt, pirmosios instancijos teismas sumažino iš kaltininko priteistinos neturtinės žalos dydį iki 4000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai sumažinto atlygintinos neturtinės žalos dydžio, konstatavo, kad teismo nustatytas šios žalos dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, patikrinusi analogiškus kasacinio skundo argumentus, taip pat nerado pagrindo suabejoti teismo priteistu atlygintinos neturtinės žalos dydžiu. Bylos medžiaga rodo, kad sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas priėmė įvertinęs visas šiai žalai apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs tiek į nukentėjusiosios, tiek ir kaltinamojo argumentus. Priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

16Nukentėjusiosios R. P. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai