Byla 2A-182-479/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Danta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei UAB „Danta“, tretiesiems asmenims N. S. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė I. M. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 3 544,80 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2007-11-20 ji kreipėsi į UAB „Danta“ stomatologinį kabinetą dėl dviejų priekinių dantų balinimo. Ieškovei odontologines paslaugas suteikė trečiasis asmuo gydytoja N. S.. Gydytoja apžiūrėjusi abu dantis ieškovę informavo, jog jie yra geros būklės ir patarė abu dantis balinti. Gydytoja savo nuožiūra parinko dantis balinančią medžiagą ir gydymo metodą, tačiau gydymo eigos neužfiksavo ieškovės kortelėje, todėl nėra duomenų apie ieškovei taikytas priemones. Kita informacija apie atliekamą gydymą, medikamentų poveikį ir galimą riziką ieškovei nebuvo suteikta. Dantų balinimo procedūros ieškovei buvo atliktos 2007-11-20 ir 2007-11-26. 2007-11-28 gydytoja abu dantis užplombavo. Praėjus 7 dienoms po plombavimo, 2007-12-05 ieškovei nulūžo 22 dantis. 2007-12-06 gydytoja šį dantį sutvirtino. 2007-12-20 gydytoja ieškovei pricementavo metalo keramikos vainikėlį, už kurį liepė sumokėti ir tą pačią dieną pateikė pasirašyti Odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugų teikimo sutartį. Už vainikėlį ieškovė sumokėjo 460 Lt. Anksčiau už dantų plombavimą ieškovė buvo sumokėjusi 80 Lt, už kitas procedūras – 50 Lt. Viso atsakovei UAB „Danta” už gydymo paslaugas ieškovė sumokėjo 590 Lt. 2009 m. kovo mėn. ieškovei nulūžo ir antrasis atsakovės įstaigoje gydytas dantis. Ieškovė vėl kreipėsi į gydytoją N. S., kuri atsisakė sutvirtinti šį dantį, kadangi šaknies lūžio linija buvo giliai po dantenomis. Ieškovė pateikė atsakovei UAB „Danta” pretenziją dėl kompensacijos išmokėjimo. Atsakovė buvo apsidraudusi AB „Lietuvos draudimas“, tačiau ji atsisakė sumokėti ieškovei draudimo išmoką. Ieškovė su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. 2010-10-28 komisijos sprendimu Nr. 56-68 iš dalies patenkintas prašymas dėl žalos atlyginimo bei ieškovei nustatyta 590 Lt dydžio turtinė ir 1 000 Lt dydžio neturtinė žala. Komisija pripažino, kad teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą. Be to, ieškovė sumokėjo 2 000 Lt išlaidų už abiejų dantų gydymą L. M. individualioje įmonėje. Skundų surašymas Valstybinei medicininio audito inspekcijai ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai ieškovei kainavo 600 Lt, kelionės išlaidos – 354,80 Lt, viso ieškovei padaryta 3 544,80 Lt turtinė žala. Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes dėl ieškovei padaryto sveikatos sužalojimo sutriko ieškovės sveikatos būsena, pablogėjo fizinė sveikata, buvo jaučiama vidinė įtampa, nerimas, kankino nemiga, galvos skausmai, padidėjo kraujospūdis, atsirado širdies ritmo sutrikimai, depresinė būsena.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-27 sprendimu ieškovės I. M. ieškinį patenkino.

5Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Danta“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi R. K. atsakymu komisijai, nes atsakymas yra prieštaringas ir nekonkretus. Atsakovė pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, kuriuo nustatytas 1 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydis, toks žalos nustatymas yra nepagrįstas. Be to, teismas, priteisdamas neturtinę žalą, turėjo atsižvelgti, kad ieškovė neprarado darbingumo, nesumažėjo ieškovės gebėjimas mokytis, įgyti žinių, jas tobulinti, nepablogėjo gyvenimo kokybė ir ieškovės nurodytos aplinkybės neturėjo įtakos jos profesinei, darbinei veiklai bei asmeniniam gyvenimui.

6Atsiliepimu ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų samprotavimais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama LR CK nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. 3 d.). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (LR CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčijo sveikatos priežiūros įstaigos veiksmus, gydytojai N. S. teikiant odontologines paslaugas pacientei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo N. S., teikdama odontologijos paslaugas ieškovei, nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga, nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų, netinkamai atliko savo profesinę pareigą tinkamai informuoti pacientą apie jam teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas dėl to ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

10Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo, susiduriama su profesine civiline atsakomybe. Profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Taigi profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P., B. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje remiantis rašytiniais įrodymai bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais matyti, kad gydytoja N. S. stomatologo įrašuose nenurodė pacientės nusiskundimų, objektyvios būklės, nepažymėjo indikacijų, nenurodė diagnozės, nesudarė gydymo plano, neįformino raštiško ieškovės sutikimo diagnostinėms ir gydomosioms procedūroms bei neinformavimo apie gydymo metodus, gydymo prognozę. Be to, Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikus asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę UAB „Danta“, nustatė, kad ieškovei UAB „Danta“ odontologijos paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2010-10-28 sprendimu konstatavo, kad I. M. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą. Iš byloje esančio VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovo profesoriaus habilituoto daktaro

11R. K. pateiktų išvadų dėl ieškovei UAB „Danta“ teiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo bei kokybiškumo konstatuojama, kad ieškovės I. M. 22 ir 11 dantų lūžimą galėjo įtakoti dantų balinimas ir neteisingai taikytas dantų vainikų atstatymo metodas, endodontiškai gydomas dantis plombavimo metu turėjo būti sutvirtintas stiklo pluošto kaiščiu arba protezuotas kultiniu įklotu, kai tuo tarpu ieškovei buvo pricementuotas keramikos vainikėlis. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gydytoja N. S., teikdama odontologijos paslaugas ieškovei, nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga, nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų, netinkamai atliko savo profesinę pareigą tinkamai informuoti pacientą apie jam teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Pažymėtina, kad sveikatos priežiūros įstaigos ir jos gydytojų atidumo, rūpestingumo ir dėmesingumo stoka yra pakankamas pagrindas gydymo įstaigos profesinei civilinei atsakomybei.

12LR CK 6.247 str., reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-518/2006;) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Ar yra priežastinis ryšys, sprendžia teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes.

13Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Danta“ darbuotojos N. S. veiksmai neatitiko padidinto rūpestingumo ir dėmesingumo standarto, taikomo profesionalams, t. y. ieškovei nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie jai siūlomus gydymo metodus, priemones, padarinius, ieškovei galėjo būti netinkamai balinami dantys bei neteisingai taikytas dantų vainikų atstatymo metodas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

14Nagrinėjamoje byloje sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė, žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (LR CK 6.248 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė jos kaltę paneigiančių įrodymų (LR CPK 178 str.).

15Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu įrodymu, habil. dr. R. K. atsakymu komisijai, nes atsakymas pakankamai prieštaringas ir nekonkretus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliaciniame skunde išdėstyta nuostata ir pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str.1 d.). LR CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne tik habil. dr. R. K. atsakymu komisijai, tačiau ir Valstybinė medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktomis išvadomis, kurios nepaneigė habil. dr. R. K. išvadų, o priešingai, tik patvirtino, kad atsakovė savo veiksmais padarė žalos ieškovei, todėl šis atsakovės argumentas atmestinas.

16Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinę žalą turėjo atsižvelgti, kad ieškovė neprarado darbingumo, nesumažėjo ieškovės gebėjimas mokytis, įgyti žinių, jas tobulinti, nepablogėjo gyvenimo kokybė, tai neturėjo įtakos profesinei, darbinei veiklai bei asmeniniam gyvenimui. Su šiomis atsakovės nuostatomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi teisę nuspręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė buvo užsakiusi dantų balinimo paslaugą ir tuo patvirtinama, jog ieškovei tinkama bei estetinė dantų būklė buvo itin svarbi. Taigi dėl atliktų estetinių procedūrų ieškovė neteko priekinių dantų ir tai neabejotinai galėjo sukelti ypatingus nepatogumus ieškovei, pabloginti bendravimo galimybes, sukelti didelius dvasinius išgyvenimus. Kad dėl patirtų nepatogumų ieškovei pablogėjo fizinė bei psichinė sveikata patvirtina byloje pateikti medicininiai įrašai (b.l. 38,39 t .1). Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės patirtus fizinius bei dvasinius išgyvenimus bei neturtinės žalos dydį, todėl atmestini atsakovės argumentai dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio.

17Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1 000 Lt už advokato teisinę pagalbą (LR CPK 98 str. 1 ir 3 d.)

18Vadovaudamasi LR CPK 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Ieškovei I. M. iš atsakovės UAB „Danta“ priteisti 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė I. M. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 3... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-27 sprendimu ieškovės I. M.... 5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Danta“ prašo panaikinti Klaipėdos... 6. Atsiliepimu ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovė neįrodė civilinės... 10. Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl gydymo įstaigos... 11. R. K. pateiktų išvadų dėl ieškovei UAB „Danta“ teiktų sveikatos... 12. LR CK 6.247 str., reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad... 13. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Danta“ darbuotojos N. S.... 14. Nagrinėjamoje byloje sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje... 15. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai... 16. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas... 17. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 18. Vadovaudamasi LR CPK 331 str., teisėjų kolegija... 19. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą palikti... 20. Ieškovei I. M. iš atsakovės UAB „Danta“ priteisti 1 000 Lt išlaidų...