Byla e2A-713-180/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3848-653/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinį atsakovėms Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Plungės rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“, dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pripažinimo neteisėtais, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė UAB „Kauno keliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 6 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos pasiūlymas, pateiktas atsakovės vykdytame supaprastintame atvirame konkurse dėl valstybinės reikšmės kelio Nr. 166 Plungė – Vėžaičiai ruožo nuo 3,1 iki 5,8 km rekonstravimo darbų atlikimo (toliau – pirkimas, konkursas).

4Ieškovė nurodė, kad jos pasiūlymas perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 12 d. sprendimu pripažintas laimėjusiu pirkimą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5407-340/2015 šis perkančiosios organizacijos sprendimas buvo panaikintas, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1150180/2015 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Perkančioji organizacija, atsižvelgusi į nurodytuose teismų sprendimuose pateiktus išaiškinimus, atmetė jos (ieškovės) pasiūlymą, o pirkimą laimėjusiu pripažino UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlymą, kurio kaina – 3 274 980 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM).

5Ieškovė įsitikinusi, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė jos (ieškovės) pretenziją dėl 2016 m. sausio 6 d. sprendimo panaikinimo: UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlyta sutarties kaina yra daug didesnė nei jos (ieškovės) pasiūlyta kaina – 2 580 283,18 Eur su PVM. Tiekėjams nebuvo žinoma apie planuojamas pirkimui skirtas lėšas, todėl nėra aišku, ar suma, skirta darbams pirkti, nepakito 2016 metais. Byloje nėra įrodymų, kad kitų tiekėjų – UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“, pasiūlymų galiojimai nėra pasibaigę. Ginčą dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 12 d. sprendimo teisėtumo nagrinėję teismai nepasisakė dėl ginčo baigties, t. y. dėl perkančiosios organizacijos pareigos vertinti tiekėjų pasiūlymus iš naujo, priimti sprendimą atmesti atitinkamo tiekėjo sprendimą ir sudarytą naują pasiūlymų eilę ar nutraukti pirkimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių plentas“ 1 839,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad pirkimo objektas – valstybinės reikšmės kelio ruožo rekonstrukcijos darbai, atskirai suskirstyti į perkančiosios organizacijos ir Plungės rajono savivaldybės finansuojamus darbus. Nors perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu pirkimą, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-5407-340/2015 ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1150-180/2015 pripažino, kad tikslindama savo pasiūlymą ginčo pirkime, t. y. teikdama papildomą informaciją apie pasitelktinus trečiuosius asmenims, ieškovė pakeitė jį (pasiūlymą) iš esmės ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 1 dalį, todėl jos pasiūlymas turėjo būti atmestas. Atsižvelgusi į paminėtose bylose priimtus teismų procesinius sprendimus, perkančioji organizacija 2016 m. sausio 6 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą, sudarė naują pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje nurodytas tiekėjo UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlymas.

9Teismas atsisakė nagrinėti ieškovės dublike papildomai nurodytą aplinkybę, kad perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, kad UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlymo galiojimo laikas nėra pasibaigęs, nes ja nebuvo grindžiami nei ieškovės pretenzija, nei ieškinys, o byloje nėra duomenų, kad ieškovė negalėjo šios aplinkybės išsiaiškinti pateikdama pretenziją (CPK 423³ str. 3, 4 d.).

10Teismas sprendė, kad teismų procesiniai sprendimai paminėtose civilinėse bylose yra įsiteisėję, įgiję res judicata galią ir privalomi šalims, todėl ieškovė neturi teisės jų pakartotinai kvestionuoti, teigdama, kad teismai, spręsdami perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 12 d. sprendimo teisėtumo klausimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Ne tiekėjas, o perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar pirkimui pasiūlyta kaina jai nėra per didelė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo teisėtai pašalinta iš konkurso, todėl būdama privačiu ūkio subjektu šioje byloje gali ginti tik savo teises, o klausimai, ar perkančioji organizacija bus pajėgi finansuoti perkamus darbus, ar pirkimas nebus ateityje nutrauktas gali būti susiję tik su pirkimą laimėjusio tiekėjo interesais. Tai, kad pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu, nepaneigia pagrindinių teisės į teisminę gynybą tinkamo realizavimo principų. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas nepažeidžia ieškovės teisių, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Be to, atsakovių į bylą pateikti įrodymai patvirtino, kad UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlymo kaina neviršijo nei 2014 m. gruodžio 2 d. pirkimo užduotyje Nr. 8-435 nurodytos maksimalios pasiūlymo kainos su PVM, nei atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos įgaliojime perkančiajai organizacijai nurodytų planuojamų pirkimo verčių. VPĮ nenustato perkančiajai organizacijai pareigos pirkimo dokumentuose nustatyti didžiausią siūlytiną kainą. Be to, ieškovė konkurso sąlygų neginčijo, sutiko dalyvauti konkurse, todėl jos akcentuojamos aplinkybės apie neišviešintą maksimalią pasiūlymo kainą neįrodo jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas nenustatęs esminių VPĮ normų ir principų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas ginčijamą sprendimą panaikinti.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovė – UAB „Kauno keliai“, pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė dublike negalėjo remtis aplinkybe, jog UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymų galiojimai yra pasibaigę ir dėl to su šiais tiekėjais negali būti sudaryta pirkimo sutartis. CPK 4238 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas, siekdamas užtikrinti viešojo intereso apsaugą, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 4238 str. 2 d.). VPĮ nustato, kad pasiūlymo laikui pasibaigus, pirkimo sutartis negali būti sudaroma. Paminėtos nuostatos patvirtina, kad ginčą nagrinėjęs teismas turėjo teisę ne tik vertinti argumentus dėl kitų tiekėjų pateiktų pasiūlymų galiojimo, bet ir pats kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomų įrodymų, t. y. ar buvo pratęsti pasiūlymų galiojimo terminai, išreikalavimo.
  2. Teismo išvada, kad ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nepažeidžia ieškovės teisių, nes ji teisėtai buvo pašalinta iš pirkimo, neužtikrina tinkamos tiekėjų teisių gynybos, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Pripažinus ginčijamus atsakovės sprendimus negaliojančiais, ieškovės pasiūlymas būtų pirmas pasiūlymų eilėje arba pirkimo procedūros būtų nutrauktos. Pastaruoju atveju būtų skelbiamas naujas pirkimas ir ieškovė įgytų teisę jame dalyvauti. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus.
  3. Plungės rajono savivaldybė nenurodė, kiek jos biudžeto lėšų buvo skirta pirkimo objektui įsigyti 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. Teismas neįvertino, kad nuo Plungės rajono savivaldybės administracijos įgaliojimo perkančiajai organizacijai suteikimo praėjo daugiau nei vieneri metai. Teismas turėjo įvertinti ne tikėtiną rekonstrukcijos darbų kainos padidėjimą, o atsakovių biudžetuose skirtą lėšų sumą paminėtiems darbams įsigyti.
  4. Atsakovės turėjo pareigą įrodyti, kad UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlymo kaina joms yra priimtina ir ne per didelė. Netinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas lėmė CPK 178, 225 straipsnių pažeidimą, kuris turėjo tiesioginės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
  5. Kadangi viešasis interesas suteikia teismui galimybę peržengti ieškinyje pareikštus reikalavimus, teismas privalėjo įvertinti ir ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrįstumą. Tiek Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5407-340/2015, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1150-180/2015 prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012 suformuotai praktikai dėl subtiekėjų. Teismas nepagrįstai neįvertino šių aplinkybių, neprijungė prie nagrinėjamos bylos civilinės bylos Nr. e2-5407-340/2015 medžiagos, nenurodydamas paminėtos bylos neprijungimo motyvų.
  6. Spręsdami ginčą dėl ieškovės pasiūlymo tikslinimo, teismai netinkamai taikė ir aiškino VPĮ nuostatas. Nagrinėjamu atveju teismas išimtinai rėmėsi atsakovių ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neturėjo teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimo VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
  7. UAB „Šiaulių plentas“ šioje byloje atstovavo Irmanto Norkaus ir partnerių „Cobalt“ kontoros atstovai, kurie šį tiekėją atstovavo ir civilinėje byloje Nr. e2-5407-340/2015, todėl trečiojo asmens atstovams ginčo aplinkybės buvo puikiai žinomos. Be to, byla nėra sudėtinga ir tai patvirtina UAB „Šiaulių plentas“ atstovų suteiktų teisinių paslaugų išklotinė – procesinių dokumentų parengimui advokatai sugaišo 10 valandų. Atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų (toliau – rekomendacijos) 2 dalyje nustatytus bylinėjimosi išlaidų priteisimo kriterijus, manytina, kad teismas trečiajam asmeniui priteisė nepagrįstai didelę bylinėjimosi išlaidų sumą. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą, UAB „Šiaulių plentas“ priteistina suma turėtų būti sumažinta per pusę.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, atliko išsamų ginčo faktinių aplinkybių vertinimą ir aiškiai nurodė motyvus, kurias remiantis sprendė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pretenziją – pagrįstas ir teisėtas. Teismas neprivalo pažodžiui kartoti šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, dėl jų visų detaliai pasisakyti.
  2. Perkančioji organizacija tinkamai ir išsamiai pagrindė, kodėl trečiojo asmens pasiūlymo kaina neviršija maksimalios pasiūlymo kainos, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie tai paneigtų arba patvirtintų jos (ieškovės) prielaidas apie ginčo pirkimo finansavimą viršijantį UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlymą.
  3. Teigdama, kad teismas privalėjo įvertinti jos pasiūlymo pagrįstumą, ieškovė siekia revizuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais išspręstą ginčą.
  4. Nors viešieji pirkimai yra susiję su viešuoju interesu, šis interesas neturi būti suabsoliutinamas ir aiškinamas tai, kad pačios šalys, nesilaikydamos CPK ir VPĮ reikalavimų dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, teisme galėtų reikšti naujus reikalavimus ir tikėtis, kad jų teisės bus besąlygiškai apgintos. Šioje byloje ginčo ribas apibrėžia ieškovės 2016 m. sausio 14 d. pretenzija, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė negali remtis tiekėjų pasiūlymų galiojimo aplinkybe, kuria nebuvo grindžiami jos pretenzijos reikalavimai.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Šiaulių plentas“ palaiko atsakovės poziciją ir prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

181. Klausimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5407-340/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1150-180/2015. Apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas nebuvo skundžiamas kasacine tvarka. Šioje byloje ieškovė neturi teisės pakartotinai kvestionuoti teismų sprendimuose nustatytų faktų ir teisinių santykių.

192. Vadovaudamasi teismų procesiniais sprendimais perkančioji organizacija pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą, todėl ji (ieškovė) neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje kelti reikalavimus dėl kitų tiekėjo pasiūlymų atitikimo ar neatitikimo pirkimo sąlygoms.

203. Argumentais dėl UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlymo galiojimo ieškovės pretenzija nebuvo grindžiama, todėl teismas pagrįstai tokių argumentų nenagrinėjo.

214. Pateikdama argumentus dėl per didelės UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlymo kainos, ieškovė turėjo pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau apsiribojo tik abstrakčiomis deklaracijomis. Perkančioji organizacija byloje išsamiai pagrindė, kodėl UAB „Šiaulių plentas“ kaina neturėtų būti laikoma per didelė.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas netenkintinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.). Nei absoliučių, nei kitokių civilinio proceso bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių skundžiamą teismo sprendimą reikėtų panaikinti ar pakeisti, nėra.

25Dėl faktinių aplinkybių

26Perkančioji organizacija, veikdama pagal atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 25 d. įgaliojimą, vykdė supaprastintą atvirą konkursą, kuriuo siekė įsigyti valstybinės reikšmės kelio Nr. 166 Plungė –Vėžaičiai ruožo nuo 3,1 iki 5,8 km rekonstravimo darbus. Perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 12 d. sprendimu sudaryta pasiūlymų eilė, kurios pirmoje vietoje buvo nurodytas ieškovės – UAB „Kauno keliai“, pasiūlymas, antroje – UAB „Šiaulių plentas“, trečioje – UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymai, numatyta pirkimo sutartį sudaryti su UAB „Kauno keliai“, tačiau UAB „Šiaulių plentas“ iniciavo perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 12 d. sprendimo peržiūros procedūrą, kurios pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5407-340/2015 panaikino paminėtą perkančiosios organizacijos sprendimą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1150-340/2015 šį sprendimą paliko nepakeistą. Ginčą dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 12 d. sprendimo teisėtumo išnagrinėję teismai pripažino, kad UAB „Kauno keliai“, tikslindama pasiūlyme nurodytų subtiekėjų kvalifikaciją tokiu būdu, kad pašalinus dalį subtiekėjų, perskirsčius darbus, pasikeitė ne tik subtiekėjų atliktini darbai, jų apimtis bei kaina, taip pat ir bendra subtiekėjų darbų kaina, ją padidinus nuo 391 937 Eur iki 395 098,67 Eur, iš esmės pakeitė pasiūlymą po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, dėl ko jos pasiūlymas turėjo būti atmestas (VPĮ 39 str. 1 d.). Paminėtų teismų procesinių sprendimų pagrindu perkančioji organizacija 2016 m. sausio 6 d. informavo pirkime dalyvavusius tiekėjus apie sprendimus atmesti ieškovės „Kauno keliai“ pasiūlymą, sudaryti naują pasiūlymų eilę ir pirkimą laimėjusiu pripažintą UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlymą.

272016 m. sausio 14 d. pretenzija „Kauno keliai“ pareikalavo panaikinti 2016 m. sausio 6 d. sprendimus, motyvuodama nepagrįstu jos pasiūlymo atmetimu bei didele UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlymo kaina. 2016 m. sausio 19 d. sprendimu perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė.

28UAB „Kauno keliai“ ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė.

29Dėl skundo argumentų

30Teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl apeliantės nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentu, kad teismas turėjo įvertinti jos pasiūlymo atmetimo teisėtumą. Tokią poziciją apeliantė grindžia viešuoju interesu bei teismų procesinių sprendimų, kuriais buvo konstatuotas neteisėtas jos (apeliantės) pasiūlymo pakeitimas, prieštaravimu kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012.

31CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 279 straipsnio 4 dalis nustato, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (sprendimo res judicata galia). Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo procesinis sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-690/2015).

32Paminėta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5407-340/2015 nustatyta, kad apeliantė, pakeisdama subtiekėjų darbų pasiskirstymą po galutinio pasiūlymo pateikimo termino, pakeitė pasiūlymo esmę, dėl ko jos pasiūlymas ginčo pirkime turėjo būti atmestas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas tapo privalomas ir vykdytinas perkančiajai organizacijai, kuri teisėtai ir pagrįstai 2016 m. sausio 6 d. sprendimu atmetė apeliantės pasiūlymą. Apeliantė nurodytoje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, todėl ji taip pat negali nepaisyti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kvestionuoti juo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tuo labiau, kad nei apeliantė, nei kiti civilinės bylos Nr. e2-5407-340/2015 nagrinėjime dalyvavę asmenys kasacine tvarka neskundė Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimas (CPK 340 str. 1 d., 345 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl apeliantės argumentų apie paminėti teismų procesinių sprendimų teisėtumą.

33Apeliantės akcentuojamas viešasis interesas ginčo pirkimu nepaneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios ir nesuteikia teisės teismui peržiūrėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių.

34Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad teismas neišsprendė apeliantės ieškinyje pareikšto prašymo dėl civilinės bylos Nr. e2-5407-340/2015 prijungimo prie nagrinėjamos bylos. Be to, tokio prašymo kituose procesiniuose dokumentuose apeliantė nepalaikė. Duomenys apie Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, jo įsiteisėjimą, yra teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje, ir teismas, jei tai būtina, gali šia duomenų baze pasinaudoti savarankiškai. Apeliantės prašytos prijungti bylos medžiaga yra elektroniniame formate, visi duomenys skaitmenizuoti ir įkelti į teismų informacinę sistemą.

35Iniciavusi perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 6 d. sprendimų peržiūrą, apeliantė reikalavo atmesti tiekėjų UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymus dėl per didelių jų (pasiūlymų) kainų, kurios, apeliantės teigimu, nepriimtinos nei perkančiajai organizacijai, nei Plungės rajono savivaldybei, finansuosiančiai dalį ginčo pirkimo darbų. Teismas, nustatęs, kad perkančioji organizacija teisėtai pašalino apeliantę iš pirkimo, padarė išvadą, kad klausimai dėl kitų tiekėjų pasiūlytų kainų, perkančiosios organizacijos pajėgumo finansuoti pirkimu įsigytinus darbus, nesusiję su apeliantės teisių pažeidimu. Apeliantės įsitikinimu, tokia teismo pozicija neužtikrina tinkamos tiekėjų teisių gynybos ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Teigia, kad, pripažinus perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 6 d. sprendimus neteisėtais, jos (apeliantės) pasiūlymas būtų pirmas pasiūlymų eilėje, arba pirkimo procedūros būtų nutrauktos, perkančioji organizacija paskelbtų naują pirkimą, o ji (apeliantė) įgytų teisę jame dalyvauti. Tokios ginčo sprendimo galimybės, apeliantės teigimu, būtų pakankamos pripažinti jos teisinį suinteresuotumą ginčyti paminėtus perkančiosios organizacijos sprendimus.

36Pasisakydama dėl nurodytų skundo argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų (pvz.,VPĮ) aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus šiems kasacinio teismo, inter alia remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą. Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

37Kasacinio teismo praktikoje, be pirmiau nurodytų tiekėjų teisinio suinteresuotumo aspektų, konstatuota, kad teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, jog iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus pripažįstamas ir tokiam tiekėjui, kurio pasiūlymas neatmestas, bet ir neišrinktas laimėjusiu pirkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

38Apeliantė teisinį suinteresuotumą pirkimu argumentuoja tuo, kad panaikinus ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus atmesti jos pasiūlymą, nustatyti naują pasiūlymų eilę ir pripažinti UAB „Šiaulių plentas“ pirkimo laimėtoja, jos (apeliantės) pasiūlymas būtų pirmas pasiūlymų eilėje, arba pirkimo procedūros būtų nutrauktos, o tada – organizuojamas naujas pirkimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmuoju apeliantės nurodytu perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo rezultatu – jos (apeliantas) pasiūlymo pripažinimu laimėjusiu pirkimą, nes įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-5407-340/2015, apeliantė neturėjo galimybės dalyvauti pirkimo procedūrose; perkančioji organizacija neturėjo pagrindo vertinti šį pasiūlymą pakartotinai ir įvertinti kitaip, nei jį įvertino teismas. Tokios pasiūlymų vertinimo procedūros rezultatas buvo akivaizdus – apeliantės pasiūlymo atmetimas.

39Atsižvelgiant į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus, būtų pagrindas sutikti su apeliante, kad ginčo pirkimo procedūrų nutraukimo ir naujo pirkimo (dėl to paties ar panašaus objekto) paskelbimo galimybė lemtų jos (apeliantės) teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 6 d. sprendimus, tačiau tiek pretenzijos, tiek ir kitų teismui pateiktų apeliantės procesinių dokumentų (ieškinio, dubliko) turinys įrodo, kad apeliantė nesiekė, kad pirkimo procedūros būtų nutrauktos – jos tikslas būti pripažintai laimėtoja šiame pirkime: reikalaudama panaikinti 2016 m. sausio 6 d. sprendimus ir iš naujo įvertinti pirkimo dalyvių pasiūlymus, siekė, kad būtų atmesti UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymai dėl pasiūlytų per didelių ir perkančiajai organizacijai bei Plungės rajono savivaldybei nepriimtinų kainų, tokiu būdu tęsiantį pirkimo procedūras, likus apeliantės pasiūlymui. Kadangi apeliantės tolimesnis dalyvavimas pirkimo procedūrose nėra galimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ji pareikšto ieškinio ribose neturi teisinio suinteresuotumo kvestionuoti kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų kainų, todėl jos reikalavimas atmesti UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymus negali būti tenkinamas (CPK 5 str. 1 d.).

40Nepaisant apeliantės UAB „Kauno keliai“ teisinio suinteresuotumo ginčyti kitų tiekėjų pasiūlymų kainas stokos, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymų kainomis. Iš perkančiosios organizacijos į bylą pateikto atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 25 d. įgaliojimo, kurio pagrindu buvo organizuojamas ginčo pirkimas, bei 2014 m. gruodžio 2 d. pirkimo užduoties, teismas nustatė, kad atsakovių nustatyta maksimali pasiūlymo kaina – 3 707 136,23 Eur, bendra Plungės rajono savivaldybės finansuojamų darbų vertė – 374 860,98 Eur. Kadangi maksimali pirkimo kaina buvo nustatyta pagal 2013 metais buvusias skaičiuojamąsias rinkos kainas, perkančioji organizacija pateikė Statistikos departamento duomenų bazės informaciją, kad apeliantės ir kitų tiekėjų pasiūlymų pateikimo metu – 2015 m. vasario mėnesį, paminėtame įgaliojime bei pirkimo užduotyje nustatytos skaitinės vertės turėtų būti 5,06 procentais didesnės. Kadangi nei UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlyta bendra pirkimo kaina – 3 274 980 Eur su PVM, nei šios kainos dalis, apmokėtina Plungės rajono savivaldybės lėšomis – 359 567,92 Eur su PVM, neviršijo suplanuotų pirkimui skirtinų lėšų sumų, teismas turėjo pagrindą atmesti apeliantės argumentus dėl perkančiajai organizacijai ir Plungės rajono savivaldybei nepriimtinos pirkimą laimėjusio tiekėjo kainos kaip nepagrįstus. Taigi viešųjų pirkimų racionalaus lėšų panaudojimo principas nebuvo apžeistas (VPĮ 3 str.).

41Apeliaciniame skunde UAB „Kauno keliai“ nepagrįstai teigia apie atsakovėms tenkančią įrodinėjimo pareigą paneigti jos teiginius, kad UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymų kainos nepagrįstai didelės ir joms (atsakovėms) nepriimtinos. Visų pirma, pagal įstatymo leidėjo suformuluotas įrodinėjimo pareigas bei jų paskirstymo civiliniame procese taisykles (CPK 12, 178, 179 str.), įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, t. y. ieškovui tenka pareiga įrodyti ieškinio faktinį pagrindą, atsakovui – priešieškinio, atsikritimo į ieškinį faktinį pagrindą. Apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie nepagrįstai dideles, atsakovėms nepriimtinas tiekėjų pasiūlymų kainas. Tokių teiginių nepatvirtina aplinkybės, kad jos (apeliantės) atmesto pasiūlymo kaina buvo mažesnė nei kitų tiekėjų pasiūlytos kainos, kad atsakovės – biudžetinės įstaigos. Antra, perkančiosios organizacijos pateikti duomenys įrodo jos atsikritimą, kad ieškovės teiginiai dėl per didelių UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymų kainų – deklaratyvūs.

42Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tirti apeliantės argumentus, susijusius su UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymų galiojimu, nes jie nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas (CPK 423² str. 1, 2 d.). Ginčydama perkančiosios organizacijos sprendimus apeliantė į pretenzijos ir ieškinio pagrindą neįtraukė aplinkybės dėl galbūt pasibaigusių kitų tiekėjų pasiūlymo galiojimo ir šiuos argumentus nurodė tik dublike. Apeliuodama į byloje egzistuojantį viešąjį interesą, UAB „Kauno keliai“ skunde teigia, kad teismas turėjo ne tik pasisakyti dėl nurodytų argumentų, bet ir pats kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomų įrodymų dėl kitų tiekėjų pasiūlymų galiojimo termino išreikalavimo.

43Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).

44Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra, jos taikymas ar pasinaudojimas šia procedūra apeliantei buvo praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas. Byloje taip pat nenustatyta, kad apeliantei buvo apribota teisė įgyvendinti pažeistų teisių gynybą ar buvo pritaikyta peržiūros procedūra, tačiau ji buvo neveiksminga, pernelyg suvaržanti apeliantės teises, ir kad iš pirkimo sąlygų uolus, rūpestingas ir pakankamai informuotas tiekėjas negalėjo suprasti jų turinio. Taigi vertinti ir analizuoti faktinę aplinkybę dėl UAB „Šiaulių plentas“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymų galiojimo, nesant tam teisinio pagrindo, teismo neįpareigojo viešojo intereso, kuriuo remiasi apeliantė, gynimas, nes bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą.

45Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, visapusiškai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

46Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

47Apeliantė nesutinka su trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių plentas“ priteista 1 839,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo tos pačios advokatų kontoros buvo atstovaujamas ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5407-340/2015, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, apeliantės teigimu, teismas trečiajam asmeniui priteisė nepagrįstai didelę bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri, skundžiamą sprendimą palikus nepakeistą, sumažintina per pusę.

48Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija. UAB „Šiaulių plentas“ priteistos atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad šias išlaidas sudaro atsiliepimų į ieškinį, atskirąjį skundą bei tripliko parengimas, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių. Apeliantė pagrįstai teigia, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą etc. (Rekomendacijų 2 p.). Kita vertus, apeliantės nurodytos aplinkybes neleidžia spręsti apie trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų neproporcingumą. Nors UAB „Šiaulių plentas“ atstovams, atstovaujant bendrovės interesus civilinėje byloje Nr. e2-5407-340/2015, turėjo būti žinomos šio ginčo faktinės aplinkybės, tačiau nurodytos ir nagrinėjamos bylos ieškinių dalykai ir faktinis jų pagrindimas skiriasi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad trečiojo asmens atstovų darbas, rengiant procesinius dokumentus šioje byloje, buvo palengvintas ar mažiau sudėtingas.

49Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

50Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.), tačiau tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 177, 178 str.), todėl dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiama.

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė UAB „Kauno keliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 4. Ieškovė nurodė, kad jos pasiūlymas perkančiosios organizacijos 2015 m.... 5. Ieškovė įsitikinusi, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė jos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 8. Teismas nustatė, kad pirkimo objektas – valstybinės reikšmės kelio ruožo... 9. Teismas atsisakė nagrinėti ieškovės dublike papildomai nurodytą... 10. Teismas sprendė, kad teismų procesiniai sprendimai paminėtose civilinėse... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovė – UAB „Kauno keliai“, pateikė apeliacinį skundą, prašydama... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos automobilių kelių... 15. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Priimdamas... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Šiaulių plentas“... 17. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Klausimas dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo buvo išnagrinėtas Vilniaus... 19. 2. Vadovaudamasi teismų procesiniais sprendimais perkančioji organizacija... 20. 3. Argumentais dėl UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlymo galiojimo ieškovės... 21. 4. Pateikdama argumentus dėl per didelės UAB „Šiaulių plentas“... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Dėl faktinių aplinkybių... 26. Perkančioji organizacija, veikdama pagal atsakovės Plungės rajono... 27. 2016 m. sausio 14 d. pretenzija „Kauno keliai“ pareikalavo panaikinti 2016... 28. UAB „Kauno keliai“ ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė.... 29. Dėl skundo argumentų... 30. Teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl apeliantės nesutikimo su... 31. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso... 32. Paminėta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d.... 33. Apeliantės akcentuojamas viešasis interesas ginčo pirkimu nepaneigia... 34. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad... 35. Iniciavusi perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 6 d. sprendimų... 36. Pasisakydama dėl nurodytų skundo argumentų, teisėjų kolegija sprendžia,... 37. Kasacinio teismo praktikoje, be pirmiau nurodytų tiekėjų teisinio... 38. Apeliantė teisinį suinteresuotumą pirkimu argumentuoja tuo, kad panaikinus... 39. Atsižvelgiant į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus dėl tiekėjų... 40. Nepaisant apeliantės UAB „Kauno keliai“ teisinio suinteresuotumo ginčyti... 41. Apeliaciniame skunde UAB „Kauno keliai“ nepagrįstai teigia apie... 42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tirti apeliantės... 43. Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, teismų iniciatyvos teisė spręsti... 44. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų... 45. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, prieina prie išvados, kad... 46. Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų... 47. Apeliantė nesutinka su trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių plentas“... 48. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija. UAB „Šiaulių... 49. Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų... 50. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, trečiasis asmuo įgijo teisę į... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą....