Byla 2-1372/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį, civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarčių pakeitimo bei vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių į lizingo sutarčių dalykus pripažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiama dėl teisės normų, nustatančių procesinio teismo sprendimo išaiškinimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas UAB „Modus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

71. pripažinti tarp ieškovo UAB „Modus“ ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. gegužės 28 d. sudarytą Susitarimą dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti Lizingo sutartis papildymo negaliojančiu;

82. pripažinti tarp ieškovo UAB „Modus“ ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ sudarytų Lizingo sutarčių Nr. LT013923; LT015056; LT015057; LT015059; LT015325; LT015570; LT015571; LT015971; LT016431; LT016432; LT019695; LT019696; LT019697; LT020917; LT020918; LT020919; LT020920; LT020921; LT022314; LT023901; LT023989; LT024396; LT025208; LT025209; LT025210; LT025211; LT025253; LT025254; LT025523; LT026360; LT026361; LT026362; LT026614; LT026615; LT026616; LT026617; LT026618; LT028255; LT028256; LT028482; LT028687; LT028856; LT028857; LT028858; LT028928; LT028929 LT029048; LT029363; LT029364; LT029365; LT029366; LT030479; LT030480; LT031265; LT031427; LT031428; LT032806; LT032807; LT032848; LT033227; LT035561; LT035562; LT035980; LT036809; LT036810; LT036812; LT039278; LT039302; LT040760; LT045315; LT053471; LT053802; LT058767; LT058768; LT058769; LT058770; LT058771; LT059232; LT059233; LT059234; LT060348; LT060349; LT060350; LT060351; LT060352; LT060353; LT060354; LT060355; LT060356; LT060357; LT060358; LT060359; LT060930; LT060931; LT061118; LT062469; LT062729; LT063287; LT064543; LT064544; LT064545; LT064546; LT064572; LT064573; LT064574; LT064575; LT065540; LT066655; LT066656; LT067604; LT067606; LT067974; LT067975; LT067976; LT067977; LT068031; LT068032; LT068998; LT068999; LT069000; LT069001; LT069002; LT069003; LT075824; LT075825; LT078924; LT081833; LT082986 vienašališką nutraukimą negaliojančiu;

93. pripažinti ieškovui UAB „Modus“ nuosavybės teisę į transporto priemones, išmokėtas pagal Lizingo sutartis Nr. LT015056; LT015057, LT013923; LT015059; LT015325; LT015571; LT015570; LT026614; LT028482; LT023901; LT019696; LT015971; LT016432; LT016431.

10Ieškovas UAB „Modus“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ieškinio antrame reikalavime išvardintose Lizingo sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu.

11Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi uždraudė atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ieškinio antrame reikalavime išvardintose Lizingo sutartyse, išskyrus Lizingo sutartį Nr., LT015971, numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu.

12Ieškovas UAB „Modus“ pateikė teismui prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį, nurodant, jog šia nutartimi taikomos laikinosios priemonės draudžia atsakovui tiek veikimą, tiek neveikimą (tame tarpe ir atsisakymą išduoti įgaliojimus, reikalingus gauti transporto priemonių naudotojo pažymėjimus), tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su minėtoje nutartyje nurodyto turto valdymo perėmimu, bei nustatant, jog taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ieškovo tinkamos ūkinės – komercinės veiklos vykdymo užtikrinimas. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad bylos šalys skirtingai interpretuoja nutarties turinį ir jos taikymo apimtį. Ieškovo nuomone, ieškovas turi teisę lizingo sutarčių pagrindu įgytas transporto priemones naudoti savo vykdomoje ūkinėje – komercinėje veikloje, o tokia teisė inter alia apima atsakovo pareigą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių išduoti įgaliojimus, kurie suteiks ieškovui teisę naudoti šias transporto priemones ūkinėje – komercinėje veikloje.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Modus“ prašymą atmesti. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartyje rezoliucinėje dalyje pasisakydamas, jog uždraudžia atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu, neturėjo tikslo plečiamai aiškinti šios sąvokos, o tenkino ieškovo prašymą pilnai, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytais motyvais. Ieškovo prašyme nurodytų neaiškiai išspręstų faktinių aplinkybių bei teisės aktų taikymo aiškinimas reikalauja ne išaiškinimo, nekeičiant sprendimo turinio, o naujo ar kito atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių bei teisės aktų taikymo išaiškinimo ar pagrindimo, kas akivaizdžiai keistų sprendimo turinį.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16Ieškovas UAB „Modus“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį ir išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį, nurodant, jog šia nutartimi taikomos laikinosios priemonės draudžia atsakovui tiek veikimą, tiek neveikimą (tame tarpe atsisakymą išduoti įgaliojimus, reikalingus gauti transporto priemonių naudotojo pažymėjimus), tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su minėtoje nutartyje nurodyto turto valdymo perėmimu, bei nustatant, jog taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ieškovo tinkamo ūkinės – komercinės veiklos vykdymo užtikrinimas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. atsakovas atsisako išduoti ieškovui Lizingo sutarčių pagrindu įgaliojimus, reikalingus gauti transporto priemonių, kurių atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pažymėjimams, būtinus tam, kad ieškovas šias transporto priemones galėtų tinkamai naudoti savo ūkinėje – komercinėje veikloje;
  2. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis, motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog tikslinga lizinguojamus automobilius palikti ieškovui naudoti ūkinėje – komercinėje veikloje, kad šios transporto priemonės nebūtų perleistos tretiesiems asmenims ir apribota, sutrikdyta ieškovo ūkinė-komercinė veikla. Iš to seka, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti ieškovo teisę lizingo sutarčių pagrindu įgytas transporto priemones naudoti savo ūkinėje-komercinėje veikloje, kas apima ieškovo teisę reikalauti bei atsakovo pareigą išduoti įgaliojimus, būtinus transporto priemonėms naudoti ieškovo ūkinėje – komercinėje veikloje;
  3. teismas nepagrįstai siaurinamai aiškina taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, nes atsisakymas išduoti transporto priemonių naudotojų pažymėjimus sąlygoja transporto priemonių valdymo perėmimą bei ieškovo valdymo teisės apribojimą, kadangi tokios priemonės nebegali būti naudojamos ieškovo ūkinėje – komercinėje veikloje;
  4. ieškovas siekia ne pakeisti nutartį, o išaiškinti, kas yra valdymo teisė, dėl kurios turinio kilo ginčas tarp byloje dalyvaujančių asmenų.

17Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, todėl nėra jokio pagrindo ją aiškinti. Ieškovas nėra praradęs transporto priemonių valdymo teisės, nes jos visos fiziškai yra ieškovo žinioje. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas pilnai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas buvo uždrausti atsakovui fiziškai perimti transporto priemones, siekiant išvengti jų perleidimo tretiesiems asmenims. Ieškovas siekia naujos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo, turint tikslą transporto priemones naudoti ūkinėje-komercinėje veikloje. Be to, norint gauti licencijos kortelę, reikia pateikti ne tik transporto priemonės naudotojo pažymėjimą, bet ir nuomos sutarties kopiją, o šiuo atveju lizingo sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, yra nutrauktos. Taigi, ieškovo prašymo tenkinimas reikštų, jog tarp šalių yra išspręstas teisminis ginčas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkinamas.

20CPK 278 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog esant neaiškiam teismo sprendimui, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2006 m. spalio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-183/2006 ir kt.).

21Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Modus“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizinguojamų automobilių valdymo perėmimu. Kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ieškovas nurodė grėsmę, jog atsakovas, perėmęs transporto priemones, perleis jas tretiesiems asmenims, dėl ko sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino visiškai, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad uždraudžiama atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu. Nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad ieškovo prašymas pagrįstas dėl to, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su lizingo sutartyse numatytų daiktų valdymo perėmimu, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali toliau perimti lizinguojamas transporto priemones bei jas perleisti tretiesiems asmenims. Iš nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo nurodytas vienintelis aiškus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas perleis lizinguojamas transporto priemones tretiesiems asmenims. Siekiant šią grėsmę pašalinti teismas tenkino visa apimtimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų (valdymo) perėmimu. Taigi, nutarties motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyse teismas aiškiai įvardino laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, pobūdį, taikymo mastą ir pagrindą (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Vadinasi, visas nutarties turinys buvo aiškus ir nedviprasmiškas – nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl būtinumo taikyti atsakovo atžvilgiu konkrečią laikinąją apsaugos priemonę – uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus.

22Tuo tarpu iš ieškovo suformuluoto atskirojo skundo reikalavimo bei argumentų, kuriais jis grindžia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties neaiškumą, matyti, kad ieškovas įrodinėja, jog minėtos nutarties rezoliucinė dalis apėmė ir atsakovo įpareigojimą atlikti tam tikrus veiksmus. Kadangi uždraudimas atlikti veiksmus ir įpareigojimas atlikti veiksmus yra skirtingos rūšies laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymo pagrindas gali būti tas pats, tačiau jos sukuria atsakovui visiškai skirtingo pobūdžio įpareigojimus bei suvaržymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad į Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties, kuria buvo nuspręsta uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, turinį nepateko ir negalėjo patekti atsakovo įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog ieškovas nebuvo pateikęs prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo įpareigojimą išduoti leidimus ar atlikti kitus konkrečius veiksmus, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyje nebuvo nurodyta, jog yra svarstomas tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimas teismo iniciatyva (CPK 144 str. 1 – 2 d.). Todėl visi atskirojo skundo argumentai, kuriais ieškovas įrodinėja, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis skundžiama nutartimi išaiškinta siaurinamai, neapimant atsakovo įpareigojimo išduoti ieškovui leidimus, būtinus lizinguojamoms transporto priemonėms naudoti ieškovo ūkinėje – komercinėje veikloje, atmetami kaip nepagrįsti, prieštaraujantys teisės normoms, reglamentuojančioms laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir jų sukeliamus suvaržymus (CPK 144 - 145 str.) bei neatitinkantys reikalavimų, keliamų nutarties turinio neaiškumui nustatyti (CPK 278 str.).

23Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kuriais ieškovas įrodinėja, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 29 d. nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apėmė ir atsakovo įpareigojimą išduoti ieškovui leidimus, būtinus lizinguojamoms transporto priemonėms ieškovo ūkinėje – komercinėje veikloje naudoti. Šios išvados teisėjų kolegija priėjo įvertinusi tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas minėta nutartimi nepakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies ar masto, nors ir nurodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas galės lizingo sutartyse numatytas transporto priemones naudoti savo ūkinėje – komercinėje veikloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nevaržomas naudojimasis daiktine teise – valdymu, kuris suteikia galimybę valdytojui daryti valdomam daiktui fizinį bei ūkinį poveikį, esant būtinumui, gali būti užtikrintas, taikant įvairių rūšių laikinąsias apsaugos priemones, priklausomai nuo vykstančio ginčo pobūdžio. Iš to seka, kad ieškovui, siekiant apsisaugoti nuo konkretaus jo valdymo teisės suvaržymo, gali būti taikomos konkretaus pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kas šiuo atveju ieškovo prašymu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi ir buvo padaryta.

24Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo UAB „Modus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties turinys buvo aiškus ir nedviprasmiškas, todėl nebuvo jokio pagrindo skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį išaiškinti papildomai. Iš to seka, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl ieškovo UAB „Modus“ atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, nustatančių procesinio teismo... 6. Ieškovas UAB „Modus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:... 7. 1. pripažinti tarp ieškovo UAB „Modus“ ir atsakovo UAB „Swedbank... 8. 2. pripažinti tarp ieškovo UAB „Modus“ ir atsakovo UAB „Swedbank... 9. 3. pripažinti ieškovui UAB „Modus“ nuosavybės teisę į transporto... 10. Ieškovas UAB „Modus“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 11. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi uždraudė atsakovui... 12. Ieškovas UAB „Modus“ pateikė teismui prašymą išaiškinti Vilniaus... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. Ieškovas UAB „Modus“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti... 17. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas netenkinamas.... 20. CPK 278 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog esant neaiškiam teismo... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Modus“ pateikė prašymą taikyti... 22. Tuo tarpu iš ieškovo suformuluoto atskirojo skundo reikalavimo bei... 23. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo... 24. Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo UAB „Modus“ atskirąjį skundą... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą....