Byla e2S-1585-254/2017
Dėl antstolio G. S. procesinių veiksmų

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2805-652/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas“ skundą dėl antstolio G. S. procesinių veiksmų.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

52016 m. lapkričio 25 d. pareiškėja UAB „Pietų terminalas“ pateikė skundą dėl antstolių G. S. ir A. K. procesinių veiksmų, kuriuo prašė: taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstoliams G. S. ir A. K. iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolių G. S. ir A. K. procesinių veiksmų; antstoliams G. S. ir A. K. skirti baudą ir uždėti areštą antstolių piniginėms lėšoms: antstoliui G. S. – 2 979,75 Eur, antstolei A. K. – 21 569,42 Eur. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Pietų terminalas“ skundą dėl antstolių G. S. ir A. K. procesinių veiksmų ir jį su priedais grąžino jį pateikusiam asmeniui. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Pietų terminalas“ skundo dalį dėl antstolio G. S. veiksmų ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią nutarties dalį paliko nepakeistą.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjai UAB „Pietų terminalas“ 7 dienų terminą, nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, šioje nutartyje nurodytiems skundo dėl antstolio veiksmų trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė skundžiamų antstolio procesinių veiksmų, skundžiamo patvarkymo, jo priėmimo datos, numerio, bei teisinių argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių skundo dalyką. Pareiškėja abstrakčiai ir dviprasmiškai nurodė skundžiamą patvarkymą ir skundžiamus antstolio veiksmus, todėl nėra galimybės identifikuoti, su kuriuo antstolio konkrečiai patvarkymu pareiškėja nesutinka ir mano, kad jis yra neteisėtas bei nėra galimybės nustatyti, ar nepraleisti CPK 512 straipsnyje numatyti skundo padavimo terminai. Pareiškėja skundu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstoliui G. S. kol bus išnagrinėtas skundas, prašė antstoliui G. S. skirti baudą ir uždėti areštą antstolio piniginėms lėšoms: antstolio G. S. – 2 979,75 Eur sumai, tačiau neprašė panaikinti skundžiamo patvarkymo ar įpareigoti antstolį atlikti veiksmą. Teismas nurodė, kad pareiškėja nėra aiškiai suformulavusi reikalavimo dėl antstolio G. S. veiksmų (neveikimo). Teismas nurodė, kad įstatymas nenumato, jog teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų gali skirti baudą antstoliui už procesinių veiksmų ar atsisakymą procesinius veiksmus atlikti. Jeigu pareiškėja mano, kad antstolio veiksmais buvo padaryta jai žala, ji turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, pareikšdama ieškinį, kadangi skundo dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjimo metu tik nagrinėjamas konkretus antstolio procesinio veiksmo ar atsisakymo juos atlikti teisėtumas, tačiau nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Pietų terminalas“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį ir pareiškėjos UAB „Pietų terminalas“ skundo dalies dėl antstolio G. S. procesinių veiksmų, priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nesilaikoma CPK 71 straipsnyje nurodyto draudimo dalyvauti tam pačiam teisėjui pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikinama nutartis priimta jam dalyvaujant. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-463-324/2017 panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjos A. S. 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-5744-652/2016. Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai, procese turi būti užtikrintas teisės į tinkamą teismo procesą principo įgyvendinimas, t. y. byla turi būti išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Proceso teisės normų nustatyti atvejai, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S. išreiškė savo nuomonę 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje dėl bylos esmės. LR Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra pareiškėjo teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti skundą. Nesant pagrindo atsisakyti priimti skundą, teismas patikrina, ar nėra skundo formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka keliamus reikalavimus. Žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, tačiau teismas neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo suformuotas teisės normų taikymo taisykles ir teismo duodamus nurodymus konkrečioje byloje. Trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai tam pačiam teisėjui pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ignoruojant ir nepaisant aukštesniojo teismo nurodymų. Antstolio veiksmus teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog iki kreipimosi į teismą 2016 m. lapkričio 25 d. skundas įstatymo nustatyta tvarka buvo pateiktas antstoliui G. S..

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjai UAB „Pietų terminalas“ nustatė terminą skundo dėl antstolio veiksmų trūkumams pašalinti teisėtumo ir pagrįstumo.

13Dėl teisėjos pakartotinio dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusi nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, šią nutartį panaikinus apeliacinės instancijos teismui ir grąžinus spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo, neturėjo teisės pakartotinai nagrinėti skundo. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta pažeidžiant CPK 71 straipsnio nuostatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo teisėja A. S. 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi šioje byloje nutarė pareiškėjos skundą dėl antstolių G. S. ir A. K. procesinių veiksmų atsisakyti priimti ir jį su priedais grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Pietų terminalas“ skundo dalį dėl antstolio G. S. veiksmų panaikino ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės teigimu, bylą nagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė teisėja, kuri pakartotinai dalyvavo nagrinėjant bylą. CPK 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė netinkamai interpretuoja CPK 71 straipsnio 1 dalies normą. Minėta norma taikytina tais atvejais, kuomet tas pats teisėjas bylą iš esmės nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus jo procesinį sprendimą jis pakartotinai nagrinėja tą pačia bylą iš esmės, t. y. neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymo yra siejamas su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad teisėjas, procesiniame sprendime išreiškęs savo nuomonę dėl bylos esmės, negali nagrinėti bylos iš naujo, nes tai reikštų jo ankstesnės nuomonės peržiūrėjimą ir prieštarautų principui, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje (lot. nemo judex in causa sua), neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus. Tuo atveju, kai teisėjas pirmosios instancijos teisme priima nutartį bylą nutraukti, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine ir kasacine tvarka, o jeigu tokia nutartis panaikinama, yra pagrindas abejoti, ar teisėjas galės išlikti visiškai nešališkas, nagrinėdamas bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Jeigu teisėjas dalyvavo priimant nutartį nutraukti civilinę bylą, tai yra pagrindas konstatuoti neleistinumą tam teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010). Nagrinėjamoje byloje teisėja A. S. 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakydama priimti skundą dėl antstolio veiksmų, nenagrinėjo bylos iš esmės, o nagrinėjo tik skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjos skundas nebuvo priimtas, todėl panaikinta nutartimi nebuvo sprendžiamas jo pagrįstumas, vertinami įrodymai, pasisakoma dėl ginčo esmės. Kauno apygardos teismui 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi skundo priėmimo klausimą grąžinus iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui ir bylą paskyrus nagrinėti tai pačiai teisėjai A. S., CPK 71 straipsnio 1 dalies norma nebuvo pažeista. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 71 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14Dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniam dokumentui reikalingi tam, jog nuo pat pradžių bylos nagrinėjimas būtų aiškus, kad ginčo šalys žinotų priešingos šalies reikalavimus ir galėtų tinkamai į juos atsikirsti. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Ypatingąja teisena nagrinėjami pareiškimai yra procesiniai dokumentai (CPK 110 straipsnis), todėl jie turi atitikti procesiniams dokumentams, pateikiamiems teismui, keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, jog iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė ir pareikalavo ištaisyti šiuos ieškinio trūkumus: nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (konkrečiai nurodyti skundžiamus antstolio veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, patvarkymo numerį, datą bei aplinkybes, patvirtinančias skundo dalyką), suformuoti skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimą, t. y. nurodyti, ko teismo prašo. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, jos nuomone, teismas neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo suformuotas teisės normų taikymo taisykles ir teismo duodamus nurodymus konkrečioje byloje. Teigia, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai, ignoruojant ir nepaisant aukštesniojo teismo nurodymų. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog iki kreipimosi į teismą 2016 m. lapkričio 25 d. skundas įstatymo nustatyta tvarka buvo pateiktas antstoliui G. S.. Susipažinęs su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-463-324/2017 nustatė, kad pareiškėja UAB „Pietų terminalas“ pateikė antstoliui 2016 m. spalio 12 d. skundą dėl antstolio G. S. procesinių veiksmų, kuriame skolininkė prašė ištaisyti vykdomojoje byloje padarytus pažeidimus ir šią bylą nutraukti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antstolis 2016 m. spalio 26 d. patvarkymu skolininkės skundą atsisakė priimti ir patenkinti, jį grąžino. Šios nustatytos faktinės aplinkybės saisto bylą nagrinėjantį teismą. Kauno apygardos teismas įvertinęs byloje esančius pareiškėjo pateiktus procesinius dokumentus (skundą ir pateiktus priedus), 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje konstatavo, kad pagal šiuos dokumentus reikalavimo dalyko esmė, faktinis pagrindas ir ribos yra suprantami, t. y. 2016 m. lapkričio 25 d. teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodė teikianti skundą dėl antstolio G. S. neveikimo, kurio esmė – neteisėtas vykdomosios bylos neužbaigimas, 2016 m. spalio 12 d. skundo grąžinimas. Kadangi antstolis nepersiuntė teismui 2016 m. spalio 12 d. pareiškėjos skundo, pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų galėjo pateikti tiesiogiai apylinkės teismui. Tokį skundą dėl antstolio G. S. veiksmų (neveikimo) pareiškėja padavė 2016 m. lapkričio 25 d., prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas daryti priešingą išvadą, nei konstatuota aukščiau paminėta įsiteisėjusia nutartimi, neturi pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos skundas neatitinka CPK 111 straipsnyje nustatytų procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų. Pareikštame skunde yra aiškus pareiškėjos reikalavimas, jo pagrindas ir ribos, t. y. nurodyta kokie antstolio veiksmai, jos nuomone, yra neteisėti, su kuriuo konkrečiai antstolio patvarkymu pareiškėja nesutinka ir mano, kad jis yra neteisėtas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.). Taigi, ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iš esmės (nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo). Pirmos instancijos teismas spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nurodė, kad įstatymas nenumato, jog teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų gali skirti baudą antstoliui už procesinius veiksmus ar atsisakymą procesinius veiksmus atlikti. Jeigu pareiškėja mano, kad antstolio veiksmais buvo padaryta jai žala, ji turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, pareikšdama ieškinį, kadangi skundo dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjimo metu tik nagrinėjamas konkretus antstolio procesinio veiksmo ar atsisakymo juos atlikti teisėtumas, tačiau nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai, kaip skundo trūkumus, nurodė pareiškėjos suformuluotą materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą, dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo sprendžiama išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), nes tokio skundo priėmimas yra priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 straipsnis).

15Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

16panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas“ skundo dėl antstolio G. S. procesinių veiksmų priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai