Byla 2A-4-372/2013

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-26-457/2011 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovei S. B., trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais V. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. B. ieškinį ieškovei S. R., atsakovei S. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės S. B. priešieškinį ieškovei S. R., trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais V. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė S. R. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydama atidalinti atsakovei S. B. priklausančią namų valdos, esančios ( - ), Joniškis, dalį - 1/5 dalį gyvenamojo namo (vieno buto pastato), unikalus numeris( - ), po 1/2 dalis ūkinių pastatų, unikalus numeris( - ), unikalus numeris ( - ) ir 1/5 dalį kiemo statinių, unikalus numeris ( - ) iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant iš ieškovės S. R. 7000 Lt piniginę kompensaciją atsakovei S. B. bei pripažįstant ieškovei S. R. nuosavybės teisę į atsakovei priklausiusią namų valdos, esančios( - ), Joniškis, dalį - 1/5 dalį gyvenamojo namo (vieno buto pastato), unikalus numeris ( - ), po 1/2 dalis ūkinių pastatų, unikalus numeris ( - ), unikalus numeris ( - ) ir 1/5 dalį kiemo statinių, unikalus numeris ( - ) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo yra namų valdos ( - ) , Joniškis, bendraturčiai. Atsakovei nuosavybės teisė į turto dalį atsirado 1992 m. kaip įstatyminei įpėdinei pagal paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau atsakovė negyvena tame name ir jai priklausančia turto dalimi realiai niekada nesinaudojo, neprisidėjo prie pastatų išlaikymo, remonto, nerodė jokio intereso tartis dėl valdymo ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Mano, kad atsakovė savo, kaip bendraturčio teises realizuoja netinkamai, pažeisdama bendraturčių interesus, nes dėl atsakovės pasyvaus elgesio ieškovei tenka rūpintis ir išlaikyti ne tik savo, bet ir atsakovės turtą.

5Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, V. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalines nuosavybės turtą, esanti ( - ), Joniškis tokiu būdu: V. B. nuosavybės teise atidalinti ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )); garažą (unikalus Nr. ( - )); kiemo rūsį (unikalus Nr. ( - )); l/2 kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )). S. R. nuosavybės teise atidalinti ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - ) ); ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - ) ); ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - ) ), ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )); '/2 kiemo statinių (unikalus Nr. ( - ) ), sumokant S. B. 7000 lt kompensaciją už jos nuosavybės teise priklausančią dalį.

6Atsakovė S. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti S. B. iš gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) patalpas, pažymėtas plane II – 4, II –5, bei 2 –7, taip pat ūkinį pastatą ( unikalus Nr. ( - )) bei 1/5 kitų statinių (unikalus Nr. ( - )) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė atidalinti S. B. iš gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) patalpas, pažymėtas plane 2 – 7 , turinčias 7.02 kv. m., 2 – 4 , turinčias 12.51 kv. m., 2 – 5, turinčias 12.62 kv. m., taip pat ūkinį pastatą (unikalus Nr. ) ( - ) bei 1/5 kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )). Atsakovė mano, kad bendras turtas turėtų būti atidalinamas natūra, vadovaujantis LR CK 4.80 straipsnio 2 dalimi.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Joniškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškovės S. R. ieškinį, atsakovės S. B. priešieškinį ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. B. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės S. R., atsakovės S. B. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. B., lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 52,23 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad atidalinimas natūra būtų saistomas finansiškai brangiai įgyvendinamo projekto, todėl ekonomiškai nenaudingas, nes viršytų realią turto rinkos kainą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė kategoriškai nenori atsisakyti ir prarasti savo tėvų turto, kuris jai priklauso pagal testamentą, kadangi ketina grįžti gyventi į Lietuvą, į tai, kad pati ieškovė negyvena ginčo turto adresu, jos turto dalyje gyvena jos draugės sūnus, kuris prižiūri močiutę, bei į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtinta nuosavybė neliečiama nuostata, atmetė ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinius. Teismas atmetė atsakovės priešieškinį, motyvuodamas tuo, jog atsakovė nenumatė, kokiu būdu kitiems bendraturčiams bus kompensuojama jų turto netektis, patenkinus atsakovės siūlomą atidalijimo būdą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10Ieškovė S. R. apeliaciniu skundu prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atidalinti atsakovei S. B. priklausančią 1/5 dalį gyvenamojo namo (vieno buto pastato), (unikalus Nr. ( - )), po 1/2 dalis ūkinių pastatų ( unikalus Nr. ( - )) ir (unikalus Nr. ( - ) ), 1/5 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), Joniškis, iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant iš ieškovės S. R. 11 000,00 Lt piniginę kompensaciją atsakovei S. B., bei pripažįstant ieškovei S. R. nuosavybės teisę į atsakovei priklausiusią 1/5 dalį gyvenamojo namo (vieno buto pastato), unikalus Nr. ( - ), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 1/5 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Joniškis.

11Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Tuo atveju, kai kitas bendraturtis prieštarauja atidalijimo variantui ir siekia patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir neatsižvelgti į juos, bet parinkti optimaliausią atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3 K-3 -780/2003, Nr. 3 K-3 -85/2006, Nr. 3K-3-401/2010). Atsakovei S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) ), 1/2 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )), 1/2 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - ) ), 1/5 dalis kiemo statinių (lauko tualetų, šulinio, tvorų), (unikalus Nr. ( - )). Atsakovei tenka mažesnė pastatų dalis, nei kitiems bendraturčiams. Gyvenamasis namas ( unikalus Nr. ( - )), yra vieno buto pastatas (VĮ Registrų centro kadastriniai duomenys). Gyvenamojo namo bendras plotas yra 124,46 m2, naudingas plotas - 116,37 m2 , gyvenamas plotas - 80,21 m2, todėl atsakovei S. B. gali priklausyti ne daugiau kaip 16,042 m2 gyvenamojo ploto. Natūroje atsakovė yra užėmusi ir kitiems asmenims (savo atstovei pagal įgaliojimą A. N.) perdavusi naudotis du kambarius, t.y. 25.13 m2 gyvenamojo ploto. Tokiu būdu atsakovė jau daugelį metų pažeidžia kitų bendraturčių nuosavybės teises, naudodamasi bendrai didesne dalimi gyvenamojo namo, nei jai priklauso (jai priklauso ne daugiau kaip 24,892 m2 bendrojo ploto), ir žymiai didesne pačio geriausio -gyvenamojo - ploto, nei jai priklauso (25,13 m2 vietoje 16,042 m2), kitiems bendraturčiams palikdama mažesnio naudingumo ir ploto patalpas. Atsakovės dalį atitinkančių atskirų patalpų gyvenamajame name nėra ir tai yra reikšminga, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo. Teismui atmetus ieškovės S. R. ieškinį, ir toliau ieškovė neturės galimybės normaliai naudotis jai priklausančia namo dalimi, t.y. ginčas liko neišspręstas.
  2. Teismas turėjo tenkinti ieškovės S. R. ieškinį, nes ji neturi atskiros, izoliuotos šildymo sistemos, o jos įrengimas kainuotų 18 152,00 Lt. Tai yra neekonomiška, atsižvelgiant į tai, kad net atsakovei priklausančių visų pastatų (gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų) dalies rinkos kaina yra 11 000,00 Lt. Ieškovė yra priversta savo patalpas šildyti krosnimi, kurios dalis yra atsakovės užsiimtame kambaryje, t.y. kūrenant krosnį neišvengiamai šyla atsakovės patalpos, tačiau už tai atsakovė ieškovei nekompensuoja, be to, durelės krosnies kaminui išvalyti yra atsakovės patalpoje ir dėl to ieškovė pastoviai patiria nepatogumų.
  3. Byloje yra rašytiniai duomenys, kad leidimas priestato statybai T. B. buvo išduotas ( - ), tačiau nėra bendraturčių sutikimo statyti priestatą, priestatas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovė mano, kad priestatas yra neteisėta statyba, gerokai darkanti namo vaizdą ir mažinanti namo prekinę vertę.
  4. Byloje nenuginčijamai yra nustatyta, kad atsakovė jai priklausančiomis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalimis pati nesinaudoja, savo dalį (atkreiptinas dėmesys, kad gerokai didesnę, nei jai priklauso) bendroje nuosavybėje yra perdavusi naudotis svetimiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat kitus reikšmingus kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-85/2006, Nr. 3K-3-478/2009).
  5. Pagal bylos aplinkybes paskirti atsakovei naudotis jos dalį bendrojoje nuosavybėje atitinkančią patalpą gyvenamajame name nėra galimybės, nes tokių atskirų patalpų nėra, galimybės tokias patalpas įrengti be neproporcingos žalos namo paskirčiai taip pat nenustatyta, todėl tokioje situacijoje teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant atidalijamam bendraturčiui kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-85/2006,Nr. 3K-3-401/2010).

12Atsakovė S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės S. R. ieškinį pagrįstai vadovavosi LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostatomis. Taip pat nurodė, kad atsakovė nėra davusi sutikimo, kad už jai tenkančią turto dalį būtų išmokėta piniginė kompensacija. Be to, nurodė, kad nekilnojamasis turtas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Joniškis, realiai jau yra padalintas, suformuoti trys atskiri butai, atitinkamomis namo dalimis bendrasavininkai naudojasi jau daugelį metų ir dėl to jokio ginčo nebuvo.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

14ir teisiniai argumentai

15Nagrinėdama bylą, kolegija nustatė, kad bendraturčiai S. R., S. B. ir V. B. skirtingomis dalimis ir skirtingais pagrindais yra įsigiję gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius ( - ), Joniškyje. Bendraturčiai nuosavybės teises yra įregistravę VĮ Registrų centre. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovė S. R. ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, V. B. prašo atidalinti nuosavybės teises, išmokant atsakovei S. B. kompensaciją už jai priklausančią turto dalį.

16CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas.

17CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išdėstytos atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos, konstatuojant, kad : 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. I. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-512/2011; kt. ).

18Ginčijamo gyvenamojo namo bendraturčiai S. R., S. B., V. B. įsigijo jį skirtingais pagrindais, tačiau idealiosios turto dalys yra nustatytos. Kolegija sprendžia, kad tenkinti ieškovės reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą, priteisiant atsakovei už jai priklausančio namo dalį kompensaciją, nėra pagrindo. Viena aplinkybių, kurią būtina nustatyti sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, – tai bendraturčių galimybė tokią kompensaciją sumokėti. Šalies galėjimas sumokėti kompensaciją turi būti pagrįstas byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais apie jos turtinę padėtį, o nustačius, kad šalis to negali padaryti, svarstytina galimybė taikyti kitokį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą. Kolegijos posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės ieškovei ar atsakovei atpirkti joms priklausančias namo dalis, tačiau atsakovės atstovė paprašė tokios kompensacijos sumos, kuri yra nepriimtina ieškovei. Analogiškai atsakovė nesutiko su ieškovės siūloma suma. Kadangi šalys nesutiko gera valia išspręsti kompensacijos klausimo, namas dalintinas natūra. Nenuginčyta, kad ilgą laiką buvo naudojamasi konkrečiu turtu, susiformavusi patalpų naudojimosi tvarka tiko tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui. Šiuo atveju nėra jokio skirtumo, ar atsakovė pati naudojasi jai priklausančiu turtu, ar naudodamasi savininko teise, jį išnuomoja. Neįrodyta ta aplinkybė, kad atsakovė neturi intereso naudotis turtu natūra. Faktas, kad asmuo gyvena kitoje valstybėje ir, tikėtina, pats nesinaudos jam priklausančiu turtu, savaime negali paneigti jo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisę sudaro ne tik teisė naudotis turtu, bet taip pat jį valdyti ir juo disponuoti. Kolegijos posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė nori turėti nuosavybės Lietuvos Respublikoje. Tai atsakovė pati patvirtino savo rašytiniame paaiškinime pirmosios instancijos teismui (114 b.l., 2 t.).

19Teismui pateikta Šiaulių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma patvirtina, kad visų bendraturčių naudojamose patalpose įrengtos ir eksploatuojamos atskiros šildymo sistemos, jos eksploatuojamos nepažeidžiant priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (6 b.l., 2 t.). Visi butai turi atskirus įėjimus. Byloje iškilo ginčas, kad pagal dabar esančią padėtį ieškovės krosnis papildomai šildo ir atsakovės patalpas, tačiau laikytina, kad šią problemą ieškovė savo lėšomis gali išspręsti. Jos teiginys, kad tam būtinos labai didelės išlaidos, nepagrįstas. Lokalinė sąmata, kuri pateikta teismui (187 b.l., 1 t.), neįrodo, kiek į ją įtraukta darbų, kurie neginčytinai būtini tam, kad atsakovės patalpos nebūtų šildomos ieškovės sąskaita. Protingas ir atidus užsakovas privalo pasidomėti, kiek tokie pat darbai kainuotų pas kitus rangovus, o tik tada nurodytų galimų jo turėtų nuostolių dydį.

20Įvertinusi pateiktus įrodymus, kolegija sprendžia, kad negalima teigti, jog nėra galimybės atidalinti turtą natūra. Ginčo atveju kompensacijos priteisimas pažeistų atsakovės teises į nuosavybę. Šiuo atveju civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

21Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma.

22Teismui pateiktas atsakovės gyvenamojo namo atidalinimo projektas yra tinkamas, jis gali būti tvirtinamas teismo sprendimu. Projektas buvo paruoštas VĮ Registrų centro Šiaulių filialo, teismo posėdyje apklausta jį ruošusi D. U. patvirtino, kad atidalintinos patalpos atitinka šalims priklausančio turto dalis. Šiuo atveju bendro naudojimo patalpos turi išlikti, kadangi bendraturčiams turi būti suteikiama galimybė prieiti prie stogo, jei kiltų poreikis jį tvarkyti. Trečiasis asmuo V. B. patvirtino, kad į palėpę jis vaikšto labai retai, todėl nekils ginčo dėl galimybės patekti į ją per bendro naudojimo patalpas. Atsakovės atstovė patvirtino, kad į palėpę nėra užlipusi nė karto. Tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovės atstovė patvirtino, kad ieškovė buvo išnuomojusi patalpas, kurias atsakovė siūlo atidalinti būtent atsakovei. Taip pat nenuginčytas tas faktas, kad ieškovė naudojosi ir palėpės patalpomis, nuomodama jas kitiems asmenims. Trečiasis asmuo patvirtino, kad patalpomis, kurias siūlo atidalinti ieškovei, ir šiuo metu naudojasi būtent pastarosios giminaičiai. Kolegija sprendžia, kad tokiu atveju darytina išvada, kad ieškovei atidalintinos patalpos name yra tinkamos naudotis pagal paskirtį, jos gali būti atskirtos, nepažeidžiant nė vieno bendraturčio interesų bei nepadarant nepateisinamos žalos jų paskirčiai.

23Spręsdama klausimą dėl ūkinių pastatų atidalinimo, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šio klausimo iš viso nesprendė, nors to prašė visi bendraturčiai, siūlydami atidalinimo variantus. Kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju nebuvo teisingo teismo ( Kadangi šis klausimas liko neišspręstas, šioje dalyje sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo. Iš viso yra 8 ūkiniai pastatai bei 3 bendro naudojimo statiniai. Vertindamas gyvenamojo namo atidalinimo variantą, kurį tvirtina kolegija, pirmosios instancijos teismas turi galimybę objektyviai atidalinti ūkinius pastatus. Atsakovės atstovė pateikė ūkinių pastatų atidalinimo projektą, tačiau jis nevertintinas kaip tinkamas tvirtinti teismo sprendimu. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis jau ilgą laiką naudojasi konkrečiomis patalpomis, kurių nenori atsisakyti. Tokiu atveju gali susiklostyti situacija, kai kuris nors bendraturtis gali iš viso atsisakyti šių pastatų arba reikalauti kompensacijos už juos. Jei taip atsitiktų, būtinas turto vertinimas, kadangi kompensacija gali būti mokama tik pagal pastatų rinkos vertę. Jei reikėtų ūkinius pastatus atidalinti dalimis, gali kilti klausimas dėl jų sienų ar pertvarų padarymo, kaip jau yra padaryta pagal teismui pateiktą atsakovės pasiūlymą (24 b.l., 3 t.). Atidalinant ūkinius pastatus, bendraturčiai turi įvertinti ir tą aplinkybę, kad ateityje neabejotinai iškils klausimas dėl žemės sklypo atidalinimo.

24Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat pasisako dėl atsakovės priestato, tačiau ši patalpa nėra atidalinimo objektas, kadangi ji neregistruota VĮ Registrų centre. Klausimas dėl priestato įteisinimo gali būti nagrinėjamas atskiru reikalavimu, jei bendraturčiams kyla nepatogumų dėl to.

25Apeliantės atstovė nurodė, kad teismas negali priimti sprendimo, blogesnio nei pirmos instancijos priimtas sprendimas, kadangi pastarąjį sprendimą ginčija tik ieškovė. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju negalima daryti išvados, kad kolegija priimtų blogesnį sprendimą, kadangi yra pateiktas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, tiek trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinys. Pirmosios instancijos teismas juos visus atmetė, iš esmės neišsprendęs ginčo. Kolegija daro išvadą, kad ginčo išsprendimas iš dalies, o kitos dalies perdavimas nagrinėti iš naujo negali būti laikomu blogesnio sprendimo priėmimu, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės iš viso nepriėmė jokio sprendimo.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovės S. R. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. B. ieškinius dėl gyvenamojo namo atidalinimo atmesti, o atsakovės S. B. priešieškinį dėl gyvenamojo namo atidalinimo pagal teismui pateiktą 2011-01-25 D. U. paruoštą padalinimo projektą patenkinti.

28Atidalinti ieškovei S. R. priklausančią 3/10 dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), Joniškyje (unikalus ( - )) iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir jai priteisti gyvenamajame name esančias patalpas, pažymėtas ( - ) D. U. paruoštame padalinimo projekte : ( - ) (8,41 kv.m.), ( - ) (8,64 kv.m.), ( - ) (5,82 kv.m.), ( - ) (13,51 kv.m.).

29Atidalinti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, V. B. ½ dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), Joniškyje (unikalus Nr. ( - )) iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir jam priteisti gyvenamajame name esančias patalpas, pažymėtas ( - ) D. U. paruoštame padalinimo projekte : ( - ) (4,67 kv.m.), ( - ) (3,93 kv.m), ( - ) (21,12 kv.m.), ( - ) (11,81 kv.m.), ( - ) (9,34 kv.m.), ( - ) (2,02 kv.m.).

30Atidalinti atsakovei S. B. 1/5 dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), Joniškyje (unikalus Nr. ( - )) iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir jai priteisti gyvenamajame name esančias patalpas, pažymėtas ( - ) D. U. paruoštame padalinimo projekte : ( - ) (12,51 kv.m.), ( - ) (12,62 kv.m.).

31Skirti bendraturčių S. R., V. B. ir S. B. bendram naudojimui ( - ) D. U. paruoštame padalinimo projekte nurodytas patalpas : ( - ) (3,13 kv.m.) ir ( - ) (6,86 kv.m.).

32Reikalavimus dėl ūkinių pastatų atidalinimo pagal ieškovės S. R. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. B. ieškinius ir atsakovės S. B. priešieškinį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė S. R. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydama... 5. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, V. B. pateikė... 6. Atsakovė S. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti S. B. iš... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Joniškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškovės... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 10. Ieškovė S. R. apeliaciniu skundu prašo Joniškio rajono apylinkės teismo... 11. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
  1. Tuo... 12. Atsakovė S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Joniškio rajono... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 14. ir teisiniai argumentai... 15. Nagrinėdama bylą, kolegija nustatė, kad bendraturčiai S. R., S. B. ir V. B.... 16. CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar... 17. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės... 18. Ginčijamo gyvenamojo namo bendraturčiai S. R., S. B., V. B. įsigijo jį... 19. Teismui pateikta Šiaulių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos... 20. Įvertinusi pateiktus įrodymus, kolegija sprendžia, kad negalima teigti, jog... 21. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą... 22. Teismui pateiktas atsakovės gyvenamojo namo atidalinimo projektas yra... 23. Spręsdama klausimą dėl ūkinių pastatų atidalinimo, kolegija pripažįsta,... 24. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat pasisako dėl atsakovės priestato,... 25. Apeliantės atstovė nurodė, kad teismas negali priimti sprendimo, blogesnio... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 27. Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 11 d. sprendimą... 28. Atidalinti ieškovei S. R. priklausančią 3/10 dalį gyvenamojo namo, esančio... 29. Atidalinti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, V.... 30. Atidalinti atsakovei S. B. 1/5 dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ),... 31. Skirti bendraturčių S. R., V. B. ir S. B. bendram naudojimui ( - ) D. U.... 32. Reikalavimus dėl ūkinių pastatų atidalinimo pagal ieškovės S. R. ir...