Byla 2-1589-330/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ direktoriaus A. G.atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo2017 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ direktoriaus A. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1529-163/2017 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ direktoriaus A. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas UAB „Agrovet“ direktorius A. G. pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą su prašymu iškelti atsakovei UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą. Ieškovas nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Agrovet“ direktoriaus A. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Agrovet“.
  2. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad aplinkybė, jog nebuvo patenkintas įmonės vadovo prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nedraudžia ateityje reikšti materialųjį teisinį reikalavimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jeigu šis grindžiamas naujomis (esminėmis) aplinkybėmis. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-512-459/2017 pagal pareiškėjo A. G. analogišką prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Agrovet“. Ta byla teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo nutraukta. Teismas, atsisakydamas priimti kartotinį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, konstatavo, kad ieškovas pareiškime įrodinėja tas pačias ankstesnes aplinkybes, o naujai nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminėmis.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovas UAB „Agrovet“ direktorius A. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Agrovet“. Tuo atveju, jeigu pareiškimo priėmimo klausimas negalėtų būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme, pareiškimo priėmimo klausimą prašo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškimas grindžiamas analogiškomis nurodytoms kitoje byloje aplinkybėmis. Pareiškimas, kurį teismas atsisakė priimti, grindžiamas naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurių nagrinėjant civilinę bylą Nr. B2-512-459/2017 nebuvo. Įmonės padėtis šiuo metu yra smarkiai pakitusi. Su pareiškimu pateiktas restruktūrizavimo planas nebuvo įvertintas. Restruktūrizavimo byla nutraukta konstatavus, kad restruktūrizavimo plano projektas nebuvo laiku pateiktas tvirtinti teismui.
    2. Pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Argovet“ derasi su investuotu, kuris planuoja perfinansuoti įmonės turimus įsiskolinimus didiesiems kreditoriams. Sutartis su investuotoju buvo sudaryta tik 2017 m. rugpjūčio 1 d., todėl negalėjo būti pateikta teismui. Įmonės kreditoriai palaiko restruktūrizavimo galimybę. Per laikotarpį nuo pirmojo pareiškimo pateikimo įmonė atliko didelį darbą ir analizes, todėl naujame pareiškime pateikta išsamesnė informacija. Su nauju pareiškimu pateikti duomenys patvirtina, kad įmonės padėtis gerėja.
    3. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog egzistuoja įstatyme numatytos sąlygos bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą. Įmonė šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės įmonės balanse įrašyto turto vertės. Įmonės veiklos rezultatai nuosekliai gerėja, todėl būtina imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išsaugoti įmonę, darbo vietas, apsaugoti kreditorių ir akcininkų interesus. Įmonė nėra nutraukusi savo veiklos, įsteigta anksčiau nei prieš trejus metus.
    4. Nagrinėjamu atveju nėra nei vieno įstatyme numatyto pagrindo atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimo plano metmenys atitinka įstatymo reikalavimus, apie pradėtą restruktūrizavimo procesą informuoti visi kreditoriai, sudarytos sąlygos susipažinti su restruktūrizavimo plano metmenimis ir bendrovės akcininkų sprendimu.
    5. Apelianto atskirajame skunde taip pat atkartojamos pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytos aplinkybės, jo nuomone, patvirtinančios esant visas sąlygas, būtinas restruktūrizavimo procesui pradėti.
  2. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Ieškovas taip pat prašo dalį kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų pripažinti nevieša bylos medžiaga.
  3. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
  4. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. rugsėjo 28 d. gauti UAB „Agrovet“ ir jos vadovo atstovo rašytiniai prašymai priimti papildomai teikiamus dokumentus bei pripažinti dalį tų dokumentų nevieša bylos medžiaga.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Agrovet“ direktoriaus A. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Agrovet“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išspręstas tapatus ieškinys. Minėtos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Vadovaujantis minėta teisės norma ir kasacinio teismo išaiškinimais, tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Siekiant nustatyti, ar pateikti ieškiniai yra tapatūs, būtina įvertinti nurodytus elementus.
  3. Sprendžiant dėl ieškinio dalyko (ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
  4. Vertinant pozicijas dėl ieškovo pateiktų pareiškimų tapatumo, atkreipiamas dėmesys į tai, jog ginčas iškilo stadijoje, kurioje inicijuojamas restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo klausimas, todėl pareiškimų tapatumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šių bylų nagrinėjimo ypatumus. Restruktūrizavimo proceso paskirtis ir tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, turinčios finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Be to, įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010).
  5. Restruktūrizavimo, kaip ir bankroto bylų iškėlimas pasižymi ypatumais, pagal kuriuos teismas pirmiausia sprendžia civilinės bylos iškėlimo klausimą ir tik vėliau vertina, ar egzistuoja įstatymuose numatyti pagrindai restruktūrizavimo ar bankroto bylai kelti.
  6. Pateikus pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prasideda pradinė privaloma civilinės bylos iškėlimo stadija, be kurios neįmanoma pradėti kitų proceso stadijų. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas patikrina, ar buvo laikytasi kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų. Išskirtinos šios kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos: pirma, pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo privalo pateikti tokią teisę turintis subjektas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 6 straipsnio 2 dalis; antra, pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turinys ir forma turi atitikti bendruosius ieškinio turiniui (CPK 111, 135 straipsniai) keliamus reikalavimus bei ĮRĮ nustatytus specialius reikalavimus (ĮRĮ 6 straipsnio 3 ir 4 dalis); trečia, pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi atitikti specifines ĮRĮ įtvirtintas restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygas (ĮRĮ 4 straipsnis).
  7. Pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatitinkant ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 3 bei 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų, taikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pridedamų restruktūrizavimo plano metmenų trūkumai šalinami, kai nustatomos formalių ĮRĮ reikalavimų neatitikimo aplinkybės (pavyzdžiui, nenurodyti įmonės kreditoriai, nepateikta administravimo išlaidų sąmata ir pan.). Šių trūkumų nepašalinus, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalis, CPK 115 straipsnio 3 dalis).
  8. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo pateikto pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatitikimo pirmiau aptartiems reikalavimams nenustatė, tačiau konstatavo, kad šiame pareiškime išdėstytos aplinkybės buvo nurodytos kitoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017 dėl UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo, todėl atsisakė pareiškimą priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Apeliacinis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Įvertinęs apskųstoje nutartyje nurodytus motyvus, lėmusius tokio procesinio sprendimo priėmimą, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas per siaurai įvertino ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumą. Tai, kad ieškovas jau yra kreipęsis į teismą su tokiu prašymu (dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Agrovet“ iškėlimo), nesudaro pagrindo ateityje atsisakyti priimti analogišką prašymą. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai teismas netenkina ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, įmonė neįgyja restruktūrizuojamos įmonės teisinio statuso. Nors tuo atveju teismas ir išsprendžia pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą (jį atmeta), tačiau toks bylos rezultatas savaime nedraudžia atsakovo vadovui ateityje reikšti tapatų reikalavimą, jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, kurios gali sudaryti pagrindą tenkinti tokį ieškinį. Jeigu tokių aplinkybių nėra ir ieškovas paduoda teismui iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamą ieškinį, kuris anksčiau buvo atmestas ir nutartis šiuo klausimu įsiteisėjo, pakartotinai paduotą ieškinį teismas turėtų atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-138/2014, 2014 m. sausio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-193/2014).
  9. Sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Tačiau kartu pažymėtina, jog tokio pobūdžio aplinkybės nustatomos vėlesniame proceso etape, o ne bylos iškėlimo stadijoje. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje vienas iš patikrinimo objektų – įsitikinimas, jog teismui nėra reiškiamas tapatus reikalavimas.
  10. Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo pastaba, jog pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Agrovet“ iškėlimo yra reiškiamas tapatus reikalavimas – prašoma atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškiamas reikalavimas nėra grindžiamas visiškai tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas kartu su prašymu kelti įmonei restruktūrizavimo bylą pateikė naujus, civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017 nebuvusius įrodymus – 2016 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį, 2017 m. liepos 27 d. preliminarų balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, naujos redakcijos restruktūrizavimo plano metmenis, kitus įrodymus; pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo taip pat akcentuojami esminiai įmonės veiklos pokyčiai, ketinimai keisti įmonės valdymo struktūrą, derybų su naujais investuotojais rezultatai. Nurodyti duomenys civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017 nebuvo (o ir negalėjo būti) vertinami.
  11. ĮRĮ 4 straipsnis ir ĮRĮ 6 straipsnio 3 dalis nustato sąlygas pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikti ir restruktūrizavimo bylai iškelti, todėl kiekviename pareiškime privalo būti pateikti atitinkami duomenys, patvirtinantys įmonės sunkią finansinę padėtį, veiklos tęstinumą, taip pat kiti duomenys, nustatyti ĮRĮ. Įmonė yra verslu užsiimantis juridinis asmuo, kuriam priklauso turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Paprastai įmonė turi ne tik kreditorinių įsipareigojimų, tačiau ir debitorių, todėl veikiančioje įmonėje šis balansas nuolat kinta. ĮRĮ nedraudžia įmonėms, atsiradus naujoms aplinkybėms dėl įmonės atitikimo ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimams, pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šiuo atveju, nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą, privalėjo vertinti ieškovo pateiktų finansinių duomenų tapatumą ankščiau teiktiems duomenims, tačiau pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas negali būti pripažintas tinkamu, išsamiu ar pakankamu. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovas pateikė įstatymo reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimą grindė ir naujomis aplinkybėmis, todėl jos turėjo būti įvertintos lyginant su prieš tai (ankstesnėje byloje) nurodytomis aplinkybėmis, kad galima būti įsitikinti, jog jos yra analogiškos. Pareiškime nurodytos aplinkybės (ieškovo teigimu, lėmusios ryškų įmonės finansinės padėties ir veiklos perspektyvumo pokytį) nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje civilinėje byloje.
  12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, kaip ir ankstesnėje civilinėje byloje, ieškovas įrodinėja iš esmės tas pačias aplinkybes: jog atsakovė patiria trumpalaikių finansinių sunkumų dėl produkcijos tiekimo į Rusijos Federaciją apribojimo, jog, siekiant minėtus sunkumus įveikti, atsakovė nukreipia savo veiklą į kitas šalis, derasi dėl atitinkamų sutarčių sudarymo. Apeliacinis teismas pažymi, jog tai, kad įmonės finansinių sunkumų priežastimi nurodomos tos pačios aplinkybės, negali būti pripažįstama ieškinių tapatumo požymiu, atsižvelgiant į restruktūrizavimo bylų ypatumus. Pareiga nurodyti finansinių sunkumų susidarymą lėmusias aplinkybes (priežastis) nustatyta įstatymo (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Akivaizdu, jog objektyviai įmonės finansinių sunkumų priežasčių kitos aplinkybės ir negalėjo lemti.
  13. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo ieškinių tapatumą, visgi pripažino, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodomos ir naujos aplinkybės: atsakovės finansiniai įsipareigojimai sudaro tik 17 procentų viso į turto balansą įrašyto turto vertės, kreditoriai pritaria restruktūrizavimo procesui, o atsakovė derasi ir su alternatyviu potencialiu investuotoju, kuris suinteresuotas reikalavimo teisių pagal kredito sutartis įsigijimu iš kredito institucijų. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šios aplinkybės nelaikytinos esminėmis aplinkybėmis, teikiančiomis pagrindą daryti kitokias išvadas, nei teismo buvo anksčiau padarytos.
  14. Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti ir į ankstesnės civilinės bylos (Nr. B2-512-459/2017) procesinę baigtį – restruktūrizavimo byla buvo nutraukta nustatytu terminu nepateikus teismui restruktūrizavimo plano, kuriam būtų pritarę kreditoriai. Todėl sprendžiant dėl ieškinių tapatumo esminę reikšmę praranda kartotinis ĮRĮ 4-5 straipsniuose nurodytų sąlygų vertinimas, juolab siekiant įžvelgti radikalių pokyčių. Analizuojamu atveju tokią ankstesnės restruktūrizavimo bylos baigtį lėmė ne įmonės (ne)atitiktis nurodytoms įstatymo sąlygoms, o kreditorių nepritarimas parengtam restruktūrizavimo planui. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, nenustatė, kad įmonės padėtis po restruktūrizavimo bylos nutraukimo tapo tokia, jog iš esmės neatitinka restruktūrizuojamai įmonei keliamų sąlygų. Kita vertus, šis klausimas nagrinėtinas vėlesnėje proceso stadijoje (priėmus pareiškimą – iškėlus civilinę bylą). Nagrinėjamu atveju pritarimas restruktūrizavimo planui yra esminė aplinkybė, leidžianti prognozuoti pakartotinio restruktūrizavimo proceso perspektyvumą, tačiau įrodymo, esą patvirtinančio kvalifikuotos kreditorių daugumos pritarimą restruktūrizavimo planui, juolab dar neiškeltoje restruktūrizavimo byloje, pateikimas objektyviai neįmanomas.
  15. Kadangi vieno iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomas ieškinių tapatumas, konstatavimo nepakanka išvadai, kad pareiškimai yra tapatūs, todėl net ir nustačius, kad tiek nagrinėjamoje, tiek ir Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017 sutampa pareiškimuose keliamas reikalavimas, tačiau reikalavimą grindžiant naujomis aplinkybėmis (pvz., aktualiais įmonės finansinių ataskaitų duomenimis, naujos redakcijos restruktūrizavimo plano metmenimis ir kt.), kurie, ieškovo vertinimu, įrodo prašymo pagrįstumą, nėra pagrindo pripažinti pareiškimų tapačiais. Nustačius šias aplinkybes, atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartis naikinama ir pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Agrovet“ iškėlimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
  16. Nusprendus, kad yra pagrindas apskųstą nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti teismui spręsti iš naujo, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, apeliacinis teismas nepasisako. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ieškovo (jo atstovo) keliamų klausimų dėl su atskiruoju skundu bei su atskirais prašymais papildomai pateiktų dokumentų (kaip naujų įrodymų) priėmimo ir dalies tų dokumentų pripažinimo nevieša bylos medžiaga. Nurodyti klausimai spręstini pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjant pareiškimo priėmimo klausimą, įvertus pateiktų įrodymų turinį, leistinumą ir ryšį su byla (CPK 180 straipsnis). Tuo atveju, jeigu iš naujo išsprendus pareiškimo priėmimo klausimą, pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtų priimtas (iškelta civilinė byla), pirmosios instancijos teismas turėtų išspręsti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

4Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį ir pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai