Byla e2-953-569/2016

Dėl sprendimų viešajame pirkime panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos ,,Kretingos maistas‘‘ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Šiaulių ( - ) gimnazijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Averita‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Grūstė‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Sotega‘‘, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimų viešajame pirkime panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškinio, atsiliepimų esmė

4

1. Ieškovė VšĮ ,,Kretingos maistas‘‘ ieškiniu prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos BĮ Šiaulių ( - ) gimnazija sprendimus viešajame pirkime Nr. ( - ) 1) dėl pripažinimo, jog trečiųjų asmenų UAB „Averita“, UAB „Grūstė“ pasiūlymai atitinka pirkimo sąlygų bei galiojančių teisės aktų reikalavimus (jie neatitinka nuostatų, įtvirtintų pirkimo sąlygų 1 priedo (techninė specifikacija) 2.4. punkte, Konkurso sąlygų 4 priedo (mokinių maitinimo paslaugų teikimo sutartis) 7.2. punkte, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr. ( - ) ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo“); 2) dėl UAB „Averita“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu pirkimą; 3) dėl sprendimo viešojo pirkimo sutartį sudaryti su UAB „Averita“ bei kvietimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį; grąžinti civilinės bylos šalis į prieš pažeidimą buvusią stadiją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė apie vykdomą supaprastintą atvirą konkursą „Mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“, „Valstybės žinios“ suteiktas Nr. ( - ), CVP IS Nr. ( - ). Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sąlygas, kuriame ieškovė pateikė pasiūlymą.
3. 2016 m. rugsėjo 9 d. atsakovė priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo bei pranešimu Nr. ( - ) CVP IS priemonėmis informavo pirkimo dalyvius apie nustatytą pasiūlymų eilę, laimėtoją ir pirkimo sutarties sudarymą. Pranešime buvo nurodyta tokia pasiūlymų eilė: UAB ,,Averita‘‘- 9,82 (devyni eurai 82 ct.); UAB ,,Grūstė‘‘ - 9,88 (devyni eurai 88 ct.); UAB ,,Sotega‘‘ - 14,19 (keturiolika eurų 19 ct.); VŠĮ ,,Kretingos maistas‘‘ - 14,19 (keturiolika eurų 19 ct.). Konkurso nugalėtoju pripažintas tiekėjas UAB ,,Averita‘‘.
4. 2016-09-16 d. ieškovė VšĮ „Kretingos maistas“ CVP IS priemonėmis (pranešimo Nr. ( - ) atsakovei pateikė pretenziją dėl atsakovės neteisėtų sprendimų pirkime. Ieškovė pretenzija reikalavo panaikinti sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, dėl konkurso laimėtojo nustatymo, dėl ketinimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB „Averita“ kaip neteisėtus, iš pirkimo pašalinti UAB „Averita“ ir UAB „Grūstė“, nes šių bendrovių pasiūlymai neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų; tęsti procedūras teisės aktų nustatyta tvarka. Pagrindinis motyvas, kuriuo remiantis tiekėjas reikalavo atmesti UAB „Averita“ ir UAB „Grūstė“ pasiūlymus, buvo tai, kad jų pasiūlyta kaina neatitiko teisės aktų bei pirkimo sąlygų reikalavimų.
5. 2016-09-21 d. atsakovė pranešimu Nr. ( - ) CVP IS priemonėmis ieškovei pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo pretenzijos netenkino. Atsakovė nurodė, kad Viešojo pirkimo konkursai bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, gyvenančių bendrabučiuose, maitinimo paslaugoms pirkti organizuojami laikantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo bei apmokėjimo už maitinimą mokinių, gyvenančių bendrojo lavinimo mokyklos bendrabutyje, tvarkos aprašo, patvirtinto Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. ISAK-59 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytos tvarkos. Šio įsakymo 4 punkte nustatyta kad Maitinimo dienos normas vienam mokiniui nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), tai yra šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybė. Atsakovės nuomone, nurodytu vaikų maitinimo įkainojimo teisiniu reguliavimu nustatoma ne faktinė (reali) kaina, kurią kaip išlaidas patirs tiekėjai, teikdami šią paslaugą, o savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu, kuriuo privalėjo vadovautis tiekėjai, teigdami pasiūlymus, nustatyta ne tiekėjo teisė (galimybė) perkančiajai organizacijai teikti konkrečios kainos (ar jos dalies) pasiūlymą ar šios teisė nustatyti tokio pobūdžio suvaržymą, o minimali valstybės ir savivaldos socialinės apsaugos mokiniams (dėl to ir jų tėvams) garantija. Mokinių maitinimui skiriamos paramos dydžio (tam tikrų minimalių ir maksimalių ribų) nustatymas pagrįstas finansavimo šaltiniu, todėl šie dydžiai – ne tik socialinė garantija jos reikalingiems asmenims, tačiau ir jos teikėjų, pirmiausia valstybės, finansinė apsauga.
6. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės raštu dėl pretenzijos atmetimo ir jame nurodytais argumentais, pateikė teismui ieškinį.
7. Pirma, UAB „Averita“ ir UAB „Grūstė“ pasiūlymai neatitinka Pirkimo sąlygų 1 Priedo (Techninė specifikacija) 2.4. punkte, Konkurso sąlygų 4 Priedo (Mokinių maitinimo paslaugų teikimo sutartis) 7.2. punkte nustatytų reikalavimų, bei aktualiame teisės akte (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. ( - ) ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo“) nustatytų reikalavimų. Perkančiųjų organizacijų veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia.
8. Perkančioji organizacija, paskelbusi konkurso sąlygas, turi pareigą laikytis savo paskelbtų konkurso sąlygų ir, nustačiusi, kad tiekėjas pateikė sąlygų neatitinkantį pasiūlymą, atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą. Konkurso sąlygų 1 Priedo (Techninė specifikacija) 2.4. punkte nustatyta: „Maitinimo paslaugos teikėjas, teikdamas maitinimo paslaugas mokyklos mokiniams, privalo vadovautis šiais teisės aktais: Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. ( - ) ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo “. Konkurso sąlygų 4 Priedo (Mokinių maitinimo paslaugų teikimo sutartis) 7.2. punkte nustatyta: „Teikėjas privalo teikti Paslaugas laikydamasis nusistovėjusios praktikos, atitinkamos profesijos standartų ir vadovaudamasis [...] Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. ( - ) ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - )vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo “. Šio sprendimo (galiojančios teisės akto redakcijos) 1.1. ir 1.2. papunkčiuose nurodyti įkainiai – vienos dienos maitinimo norma Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams: „1.1. gyvenantiems mokyklos bendrabutyje: 5–6 klasių mokiniams – 4,34 Eur, 7–12 klasių mokiniams –5,79 Eur; 1.2. negyvenantiems mokyklos bendrabutyje: 5–6 klasių mokiniams – 1,74 Eur, 7–12 klasių mokiniams – 2,32 Eur“ (teisės akto statusas – galioja). Todėl pirkimo dalyviai privalėjo nurodyti bent jau minimalius įkainius, kurie nustatyti galiojančiame teisės akte - Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr. ( - ) ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - )vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo“. Minimali viso pasiūlymo kaina turėjo būti bent 14,19 Eur, ką nurodė savo pasiūlyme ir ieškovė. Tiek UAB „Averita“, tiek UAB „Grūstė“ savo pasiūlymuose nurodė per mažas – teisės aktų bei pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančias maitinimo paslaugų kainas, todėl šių tiekėjų pasiūlymai vienareikšmiškai privalėjo būti atmesti.
9. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo turinys negali būti aiškinamas plečiamai, interpretuojant. Sprendime imperatyviai nurodoma, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 10 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Apmokėjimo už maitinimą mokinių, gyvenančių bendrojo ugdymo mokyklos bendrabutyje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. ISAK-59 „Dėl apmokėjimo už maitinimą mokinių, gyvenančių bendrojo ugdymo mokyklos bendrabutyje, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. V-1642 redakcija), 4 punktu ir įgyvendindama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. ( - ) „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės pasirengimo euro įvedimui veiklos plano patvirtinimo ir prisijungimo prie geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo“ Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendžia nustatyti vienos dienos maitinimo normą Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams.
10. Ieškovės nuomone, iš dalies sutiktina su atsakovės pozicija, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos minėtu sprendimu nustatyta minimali valstybės ir savivaldos socialinės apsaugos mokiniams (dėl to ir jų tėvams) garantija. Tačiau socialinė garantija paramą gaunantiems mokiniams negali būti mažesnė, nei teisės aktais nustatytoji, priešingu atveju būtų konstatuotina, kad atsakovė nevykdo galiojančių teisės aktų, siekia diskriminuoti socialinę paramą gaunančius vaikus – pažeidžia viešąjį interesą. Atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo nuspręsti, kad mokyklos mokiniams vienos dienos norma bus mažesnė, nei ji įtvirtinta aktualiame teisės akte, tokiu būdu pažeidžiant socialiai jautrios grupės – remtinų mokinių teises ir teisėtus interesus gauti tinkamą/kokybišką maitinimą, pažeidžiant viešąjį interesą. Vaikai privalo gauti ne prastesnes paslaugas, nei jos apibrėžtos galiojančiais teisės aktais.
11. Antra, atsakovė, vykdydama pirkimą bei priimdama sprendimus, neužtikrino VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, skaidrumo bei lygiateisiškumo principų laikymosi. VPĮ 3 str. 1 d. numatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Todėl atsakovės pirkimo metu priimti sprendimai naikintini kaip prieštaraujantys VPĮ nuostatoms (VPĮ 3 str.). VPĮ 3 str. 1 d. numatyti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai įtvirtina perkančiosios organizacijos pareigą elgtis skaidriai, draudžia favoritizmą ir manipuliavimą viešųjų pirkimų procesu, o taip pat lemia pareigą tiksliai laikytis paskelbtų pirkimo dokumentų. Atsakovė, vykdydama pirkimą, pirkimo sąlygų nesilaikė.
12. Trečia, teismui pripažinus atsakovės sprendimus dėl UAB „Averita“, UAB „Grūstė“ pasiūlymų įvertinimo atitinkančiais pirkimo sąlygų bei aktualių teisės aktų reikalavimus, sprendimo paskelbti UAB „Averita“ pasiūlymą laimėjusiu pirkimą, sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB „Averita“ neteisėtais bei juos panaikinus, pirkimo teisinių santykių šalys turi būti grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, o UAB „Averita“, UAB „Grūstė“, kurių pasiūlymai neatitinka pirkimo sąlygų bei teisės aktų reikalavimų, atžvilgiu negali būti priimamas joks kitas sprendimas, kaip tik jų pasiūlymus atmesti (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p., Pirkimo sąlygų 8.2.3. p.). Atsakovė privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, t.y. toliau tęsti konkurso procedūras. Jei teismas konstatuoja, kad tam tikro tiekėjo pasiūlymas neteisėtai buvo neatmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų, perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, t. y. pasiūlymų vertinimo netinkamumas, nesudaro pagrindo ir tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo, kaip tik pasiūlymą atmesti.
13. Atsakovė BĮ Šiaulių ( - ) gimnazija atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
14. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai teigia, tiekėjai negali mažinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. ( - ) „Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo" nustatytų minimalių vienos dienos maitinimo normų, teikdami pasiūlymus dėl mokinių maitinimo. Mokinių maitinimo paslaugų viešiesiems pirkimams teisės aktuose nustatyti specialūs šių paslaugų kainų nustatymo kriterijai. Viešojo pirkimo konkursai bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, gyvenančių bendrabučiuose, maitinimo paslaugoms pirkti organizuojami laikantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo bei Apmokėjimo už maitinimą mokinių, gyvenančių bendrojo lavinimo mokyklos bendrabutyje, tvarkos aprašo, patvirtinto Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. ISAK-59 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytos tvarkos. Šio įsakymo 4 punkte nustatyta kad Maitinimo dienos normas vienam mokiniui nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), tai yra šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybė. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. ( - ) Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams buvo nustatytos vienos dienos maitinimo normos, kuriomis nustatoma ne faktinė (reali) kaina, kurią kaip išlaidas patirs tiekėjai, teikdami šią paslaugą, o tik savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti.
15. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-593-124/2014, kurioje viena iš proceso šalių buvo ir ieškovė, pasisakydamas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. ( - ) „Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo" konstatavo, kad šiame akte nėra nurodoma fiksuota maitinimo paslaugų teikimo kaina, kuriomis nustatydama pirkimo sąlygas privalėtų vadovautis perkančioji organizacija. Kadangi Šiaulių savivaldybės taryba nustatė tik kompensuojamas maisto produktų įsigijimo kainas, o ne minimalias maitinimo paslaugos, t. y. perkamo objekto kainas, todėl teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad jie buvo ribojami šiuo sprendimu.
16. Minėtu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta ne tiekėjo teisė (galimybė) perkančiajai organizacijai teikti konkrečios kainos (ar jos dalies) pasiūlymą ar šios teisė nustatyti tokio pobūdžio suvaržymą, o minimali valstybės ir savivaldos socialinės apsaugos mokiniams (dėl to ir jų tėvams) garantija. Vaikų maitinimo reguliavimu saistomos valstybės ir vietos valdžios institucijos arba šios su atitinkamomis švietimo įstaigomis jų finansinių (biudžetinių) santykių srityje, bet ne dėl viešojo pirkimo teisinių santykių. Mokinių maitinimui skiriamos paramos dydžio (tam tikrų minimalių ir maksimalių ribų) nustatymas pagrįstas finansavimo šaltiniu, todėl šie dydžiai - ne tik socialinė garantija jos reikalingiems asmenims, tačiau ir jos teikėjų, pirmiausia valstybės, finansinė apsauga. Mokyklos savininko išleistu teisės aktu, kuriuo nustatomos mokinių maitinimo normos, nustatoma tik savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti, sudarant prielaidas įsigyti prekių mažesnėmis kainomis, ekonomiškai naudoti lėšas ir tai atitinka valstybės lėšų racionalaus ir taupaus naudojimo principų įgyvendinimą.
17. Jei pirkimo dokumentuose būtų nustatyta, kad pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymo kaina negali būti mažesnė, nei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. ( - ) „Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo" nustatytų kainų suma, tokia sąlyga pažeistų skaidrumo ir rungimosi principus, nes tiekėjams beliktų konkuruoti tik dėl laiko - kas anksčiau pateiks pasiūlymą. Nustatant fiksuotą pagrindinės maisto gaminimo išlaidų dalies dydį, tiekėjai netenka galimybės siūlyti mažesnę kainą, todėl toks ribojimas reiškia neracionalų pirkimui skiriamų lėšų naudojimą ir prieštarauja viešojo pirkimo tikslui.
18. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė, pripažindama UAB „Averita" ir UAB „Grūstė" pasiūlymus atitinkančiais pirkimo dokumentų reikalavimus, nesilaikė paskelbtų pirkimo dokumentų ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 3 straipsnyje numatytus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus. Viešai žinoma, kad ieškovė yra viena iš teisminiuose procesuose viešųjų pirkimų srityje dalyvaujančių proceso dalyvių, kas sudaro pagrindą teigti, kad yra susipažinusi su bylų, kuriuose ginčijami perkančiųjų organizacijų, perkančių mokinių maitinimo paslaugą, sprendimai baigtimi (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 2-593-124/2014) ir domisi kitomis panašaus pobūdžio ginčo bylomis. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai galima konstatuoti, kad ieškovė yra susipažinusi su teismų išaiškinimais dėl mokyklos savininko išleisto teisės akto, kuriuo nustatomos mokinių maitinimo normos, vaidmens viešuosiuose pirkimuose ir privalėjo suprasti, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. ( - ) „Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo" nustatoma tik savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti.
19. Trečiasis asmuo UAB ,,Sotega‘‘ atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, sutinka su ieškinyje pateiktu pirkimo dokumentų nuostatų bei galiojančių teisės aktų aiškinimu. Trečiojo asmens atsiliepimo argumentai yra identiški ieškinio argumentams.
20. Ieškovė VšĮ ,,Kretingos maistas‘‘ pateikė dubliką, kuriame nesutinka su atsakovo išdėstytais argumentais. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, nepagrindė ginčijamų sprendimų Pirkime teisėtumo.
21. Atsakovė atsiliepime cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-198/2013, kurioje buvo sprendžiama dėl situacijos, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis buvo visiškai netapati situacijai šioje byloje.
22. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 ieškinys buvo pateiktas dėl pirkimo sąlygų, nustatančių minimalią leistiną kainą pirkime, nes pirkimo sąlygų 57.1 ir 60 punktuose nustatyti minimalūs leistini maitinimo administravimo išlaidų dydžiai – kad maitinimo organizavimo, administravimo išlaidos negali būti mažesnės kaip 25 proc. maisto produktų kainos (su pridėtinės vertės mokesčiu), kurios sąlygose taip pat yra išreikštos konkrečiais absoliučiais dydžiais, nes maisto produktų įsigijimo kainos nustatytos Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimais. Ieškiniu buvo prašoma pripažinti neteisėtomis ir panaikinti pirkimo sąlygų 1 priedo „Pasiūlymo forma“ kainos apskaičiavimo lentelėje nustatytas fiksuotas tiesiogines maisto gamybos išlaidas bei įpareigoti atsakovą nutraukti pirkimo procedūras. Pirkime buvo nurodytas fiksuotas įkainis maisto produktams įsigyti, o vietos savivaldos teisės aktais įtvirtintas įkainis gamybos išlaidoms, pačios perkančiosios organizacijos buvo išdalintas į dvi dalis – į tiesiogines gamybos išlaidas ir išlaidas paslaugos teikimo administravimui, dėl kurio vienintelio ir buvo galima konkurencija pirkime. Taigi faktinės aplinkybės ginčo pirkime yra visiškai kitokios.
23. Tuo tarpu atsakovės vykdomame ginčo pirkime aktualiu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta vienos dienos maitinimo norma Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams. Skirtingai, nei reglamentuojama šią sritį reglamentuojančiuose aktualiuose teisės aktuose, maitinimo paslaugų įkainis nėra išskaidytas į įkainį maisto produktams įsigyti, įkainį gamybos išlaidoms, paslaugos administravimui. Savivaldybės tarybos sprendime aiškiai kalbama apie „maitinimo normą“, aiškiai nurodomi tokios normos dydžiai, jie nurodomi ne kaip diapazonas „nuo – iki“, bet kaip aiškus baigtinis dydis, kurį, pirkimo dalyviai pirkimo pasiūlymuose privalėjo siūlyti.
24. Atsakovo cituojamoje LAT kasacinėje nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013) teismas pripažino neteisėtomis ir panaikino atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos patvirtintas Pirkimo sąlygų 1 priede ,,Pasiūlymo forma“ kainos apskaičiavimo lentelėje nustatytas fiksuotas tiesiogines maisto gamybos išlaidas, ribojusias tiekėjų konkurenciją, bei įpareigojo atsakovą iš naujo parengti pirkimo sąlygas ir atnaujinti viešojo pirkimo procedūras. Cituojant šią teismo kasacinę nutartį nuosekliai, išeitų, kad, teismo nuomone, būtent savivaldybių institucijos nustato tikslų lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui, dydį. Atsakovė, iš esmės cituodama tą pačią teismo nutartį, prieina visiškai priešingos išvados – neva savivaldybės institucijų nustatytos kiekybinės charakteristikos yra tik orientacinės.
25. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-593-124/2014 konstatavo, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. ( - ) „Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo" nėra nurodomos fiksuotos maitinimo paslaugų teikimo kainos, kad neva Šiaulių savivaldybės taryba nustatė tik kompensuojamas maisto produktų įsigijimo kainas, o ne minimalias maitinimo paslaugos, t. y. perkamo objekto kainas. Priešingai, teismas nutartyje pasisakė, kad paslaugos pirkimo kaina susieta su minėtame sprendime nustatyta fiksuota produktų kaina, negali būti nei mažesnė, nei didesnė, t.y. yra fiksuota. Šiuo atveju nustačius fiksuotas kainas, ir nenustačius pirkimo dalies, dėl kurios pirkėjai gali laisvai varžytis, nebuvo sudaryta reali galimybė tiekėjams tarpusavyje varžytis dėl geriausios, racionaliausios pasiūlymo kainos, kad perkančioji organizacija galėtų įgyti visa, ko jai reikia, racionaliai naudodama biudžeto lėšas, kas iškreipia pirkimo esmę, pirkimo tikslą bei sąžiningą tiekėjų konkurenciją, kuri yra vienas iš pagrindinių viešųjų pirkimų reglamentavimo siekių. Pirkimo sąlygomis perkančioji organizacija ne tik sudarė prielaidas, bet ir nustatė sąlygas (prievolę ar įpareigojo) tiekėjams nustatyti vienodą pasiūlymo kainą.
26. Jeigu teismas prieitų išvados, kad pirkimo procedūras į iki pažeidimo buvusią stadiją grąžinti nėra teisinio pagrindo, kad nėra pagrindo naikinti perkančiosios organizacijos sprendimus ir pirkimo procedūras tęsti toliau, ieškovė prašo teismo spręsti, ar yra pagrindas dėl neteisėtų pirkimo sąlygų naikinti visus perkančiosios organizacijos sprendimus ir pirkimą nutraukti. Jeigu pagal neteisėtas pirkimo sąlygas būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nebebūtų pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo.
27. Ieškovė prašo, kad teismas apsvarstytų galimybę atsakovės atžvilgiu taikyti poveikio priemones (pavyzdžiui, baudą) dėl teismo klaidinimo – atsakovas atsiliepime į ieškinį cituoja teismų sprendimus civilinėse bylose Nr. 3K-3-198/2013 bei Nr. 2-593-124/2014, tačiau tai daro iškraipydama tikrąją teismų išsakytą poziciją.
28. Atsakovė BĮ Šiaulių ( - ) gimnazija triplike į ieškovo dubliką nurodė, kad nesutinka su dublike išdėstytais argumentais, palaikė atsiliepime nurodytus savo argumentus.
29. Atsakovė mano, kad visiškai nesvarbu kokios faktinės aplinkybės buvo nagrinėjamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje pasisakydamas apie Plungės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. ( - ), kuriuo buvo nustatytos besimokančių pagal pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas mokinių nemokamo maitinimo produktų įsigijimo kainos, paskirtį ir konstatuodamas, kad nurodytu vaikų maitinimo įkainojimo teisiniu reguliavimu nustatoma ne faktinė (reali) kaina, kurią kaip išlaidas patirs tiekėjai, teikdami šią paslaugą, o tik savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti, fundamentaliai apibrėžė mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisės akto, nustatančio mokinių nemokamo maitinimo produktų įsigijimo kainas, teisinę reikšmę viešųjų pirkimų procedūrose. Toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įtvirtintos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisės akto paskirties (savivaldybės skiriamos sumos paslaugoms teikti nustatymas), nustatant mokinių nemokamo maitinimo produktų įsigijimo kainas, aiškinimas, turi būti taikomas ir kitų Lietuvos teismų, nepaisant nustatytų faktinių aplinkybių ir situacijų. Tokios pat pozicijos laikėsi ir Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-593-124/2014, pasisakydamas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. ( - ) „Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo". Šiaulių apygardos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad šiame akte nėra nurodoma fiksuota maitinimo paslaugų teikimo kaina, kuriomis nustatydama pirkimo sąlygas privalėtų vadovautis perkančioji organizacija. Kadangi Šiaulių savivaldybės taryba nustatė tik kompensuojamas maisto produktų įsigijimo kainas, o ne minimalias maitinimo paslaugos, t. y. perkamo objekto kainas, todėl teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad jie buvo ribojami šiuo sprendimu.
30. Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 motyvuojamojoje nutarties dalyje pasisakydamas apie Plungės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. ( - ), kuriuo buvo nustatytos besimokančių pagal pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas mokinių nemokamo maitinimo produktų įsigijimo kainos, paskirtį, konstatavo, kad nurodytu vaikų maitinimo įkainojimo teisiniu reguliavimu nustatoma ne faktinė (reali) kaina, kurią kaip išlaidas patirs tiekėjai, teikdami šią paslaugą, o tik savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 buvo nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės sprendimais buvo nustatytas ne fiksuotas įkainis produktams įsigyti, o tik savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti.
31. Pažymėtina, kad atsakovė nekvestionavo ir nekvestionuoja Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. ( - ) „Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo" teisėtumo, pagrįstumo ar jo galiojimo šio viešojo pirkimo metu. Atvirkščiai, atsakovė šį Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą nurodė kaip vieną iš teisinių pagrindų vykdant pirkimą, tuo atkreipiant tiekėjų, dalyvaujančių pirkime dėmesį į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos skiriamą lėšų dydį paslaugai teikti. Ieškovė, susipažinusi su teismų praktika dėl mokyklų savininkų teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų teisės aktų aiškinimo ir būdama įsitikinusi, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. ( - ) „Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo" tariamai yra nustatytos fiksuotos vienos dienos maitinimo normų kainos, kurios leidžia teikėjams pagal pirkimo sąlygas konkuruoti tik dėl pasiūlymo pateikimo laiko, taip ribojant tiekėjų konkurenciją ir pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, privalėjo, kaip atidus ir rūpestingas tiekėjas, kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo (pakeitimo) arba skųsti tokias pirkimo sąlygas, tačiau to nepadarė.
32. Priešingai, nei teigia ieškovė, Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje 2-593-124/2014, motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. ( - ) „Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo", kuriuo taip pat, kaip ir šiuo atveju, buvo nustatytos mokinių maitinimo kainos, konstatavo, kad nei viename iš nurodytų teisės aktų nėra nurodoma fiksuota maitinimo paslaugų teikimo kaina, kuriomis nustatydama pirkimo sąlygas privalėtų vadovautis perkančioji organizacija. Kadangi Šiaulių savivaldybės taryba nustatė tik kompensuojamas maisto produktų įsigijimo kainas, o ne minimalias maitinimo paslaugos, t. y. perkamo objekto kainas, teismas nesutiko, kad tiekėjai buvo ribojami šiuo sprendimu. Tai, kad Šiaulių apygardos teismas nustatęs, kad pati perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatė paslaugos fiksuotas kainas ir 2014 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje 2-593-124/2014 šias pirkimo sąlygas pripažino neteisėtomis, prieštaraujančiomis proporcingumo principui, ribojančiomis tiekėjų konkurenciją, atimančiomis perkančiajai organizacijai galimybę racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, nepaneigia to fakto, jog būtent šia nutartimi Šiaulių apygardos teismas davė teisinį įvertinimą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. ( - ) „Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo" paskirčiai - nustato savivaldybės kompensuojamas maisto produktų įsigijimo kainas.
33. Šis Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų formuojamas mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisės akto paskirties (savivaldybės skiriamos sumos paslaugoms teikti nustatymas), nustatant mokinių nemokamo maitinimo produktų įsigijimo kainas, aiškinimas atitinka ir Apmokėjimo už maitinimą mokinių, gyvenančių bendrojo lavinimo mokyklos bendrabutyje, tvarkos aprašo, patvirtinto Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. ISAK-59 (su vėlesniais pakeitimais) nuostatas, kuriomis siekiama apginti socialiai remtinų vaikų teises į valstybės pagalbą. Teisės akto leidėjas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatas, nustatė ne tik apmokėjimo už maitinimą mokinių, gyvenančių bendrojo ugdymo mokyklos bendrabutyje, tvarką, bet ir atvejus, kuriais socialiai remtini vaikai gali tikėtis valstybės paramos - atleidimo nuo mokesčio už maitinimą. Valstybė, deleguodama valstybės valdymo funkcijas ministerijoms ir savivaldybėms, taip pat prisiėmė ir tam tikras pareigas - šiuo atveju mokesčio už socialiai remtinų vaikų maitinimą sumokėjimą valstybės ar savivaldybės lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad lėšas nemokamam vaikų maitinimui pagal Aprašą privalo skirti savivaldybėms, tai joms ir buvo deleguota nustatyti kompensuojamų nemokamo maitinimo paslaugoms teikti lėšų dydžius, tai yra tokius lėšų dydžius, kuriuos savivaldybės, atsižvelgiant į sveikos mitybos reglamentaciją, gali skirti. Todėl savivaldybės, įgyvendindamos mokyklų savininkių teises, negali skirti vienam socialiai remtinam vaikui daugiau, nei yra nustatyta savivaldybių tarybų sprendimuose kompensuoti tokias išlaidas. Nei valstybė, nei savivaldybės negali prisiimti daugiau įsipareigojimų, nei jos išgali, todėl savivaldybės ir nustato tik kompensuojamų lėšų dydį, signalizuodamos, kad išlaidos, kurios viršys savivaldybių kompensuojamą lėšų sumą, nebus kompensuojamos. Kaip jau minėta, atsakovas dėl šios priežasties Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. ( - ) ir nurodė kaip vieną iš teisinių pagrindų vykdant pirkimą, tuo atkreipiant tiekėjų, dalyvaujančių pirkime dėmesį, į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos skiriamą (kompensuojamų) lėšų dydį paslaugai teikti.
34. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą dėl ginčo. Išvadoje nurodyta, kad visų pirma ieškovė, analizuodama teisės normos tekstą, pateikia sąvokų „nustatyti" ir „norma" apibrėžimus, tačiau akivaizdu, jog šioje teisės normoje nėra nei žodžio „minimalus", nei kitų sąvokų, kurios nurodytų, jog Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. ( - ) „Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo" siektų nurodyti minimalios kainos ribą, kuri turėtų būti taikoma tiekiant maitinimą.
35. Antra, ieškovė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką cituoja selektyviai ir iškreipdama cituojamų nutarčių esmę. Ieškovės cituotoje LAT 2016-12-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014 (ir joje pateiktoje teismų praktikoje), teisėjų kolegija, siekiant vienodinti panašių bylų praktiką konstatavo: „Atsižvelgdama į tai kad kasaciniame ir kilų instancijų teismuose nagrinėjama nemažai panašaus pobūdžio tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų, o dėl jų kasacinio teismo praktika iš esmės suformuota, siekdama palengvinti jų nagrinėjimą ir sumažinti teismų darbą, sprendžia esant pagrindą išaiškinti, jog esant dabartiniam ar iš esmės panašiam socialinės paramos, inter alia nemokamo vaikų maitinimo, teisiniam reguliavimui, perkančiosios organizacijos nemokamo vaikų maitinimo paslaugų pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, negali (neturi teisės) fiksuoti paslaugos ar jos dalies kainos (t. y. nustatyti tam tikrą konkrečią jos išraišką, privalomą tiekėjams). Teismai pagal tiekėjų reikalavimus ar, esant reikalui, ex officio privalo spręsti dėl tokių pirkimo sąlygų ar jų taikymo teisėtumo bei padarinių".
36. Fiksuotos minimalios kainos nustatymas sudaro kliūtis perkančiosioms organizacijoms racionaliai naudoti lėšas, užtikrinti dalyvių konkurenciją, varžantis dėl žemiausios kainos. Ieškovė teigia, jog tokiu būdu nėra užtikrinama tinkama viešojo intereso (mokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos) apsauga, nes atsiranda rizika gauti nekokybiškas paslaugas. Siekiant šios rizikos išvengti, Viešųjų pirkimų įstatymas numato ne kainos fiksavimą, o neįprastai mažos kainos institutą (Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnis), kuomet perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pajėgumo vykdyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį už itin mažą kainą, yra prašoma tiekėjo ją pagrįsti. Šio Pirkimo atveju neįprastai mažos kainos institutas taip pat privalėjo būti taikomas, nes UAB „Averita" pasiūlymo kaina (9,88 eur) yra daugiau nei 15 % mažesnė nei visų keturių pasiūlymų vidurkis.

5Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6

37. Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovė BĮ Šiaulių ( - ) gimnazija vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“, CVP IS Nr. ( - ). Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sąlygas.

48. Iš byloje esančio 2016-09-09 atsakovės pranešimo matyti, kad atsakovė paskelbė konkurso metu gautų tiekėjų pasiūlymų tiekti maitinimo paslaugas rezultatų eilę: UAB ,,Averita‘‘ pasiūlymas - 9,82 Eur, UAB ,,Grūstė‘‘ - 9,88 Eur, UAB ,,Sotega‘‘ 14,19 Eur, VšĮ ,,Kretingos maistas‘‘ – 14,19 Eur. Atsakovė taip pat priėmė sprendimą sudaryti sutartį su pirmoje vietoje esančiu tiekėju, konkurso nugalėtoju UAB ,,Averita‘‘.
49. Ieškovė 2016m. rugsėjo 13d. pateikė atsakovei pretenziją Nr. ( - ), kuria prašė panaikinti atsakovės sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, dėl konkurso laimėtojo nustatymo, dėl ketinimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su UAB ,,Averita‘‘kaip neteisėtus, iš pirkimo pašalinti UAB ,,Averita‘‘ ir UAB ,,Grūstė‘‘, nes jų pasiūlymai neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų.
50. 2016-09-20 atsakovė atsakė į ieškovės pretenziją, informuodama ją, kad priimtas sprendimas ieškovės pretenzijos netenkinti, taip pat atnaujinti pirkimo procedūras.
51. Ieškovė, nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pripažinimo, jog trečiųjų asmenų UAB „Averita“, UAB „Grūstė“ pasiūlymai atitinka pirkimo sąlygų bei galiojančių teisės aktų reikalavimus, dėl UAB „Averita“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu pirkimą, dėl sprendimo viešojo pirkimo sutartį sudaryti su UAB „Averita“ bei kvietimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir grąžinti civilinės bylos šalis į prieš pažeidimą buvusią stadiją.

7Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

52. Ieškovė ginčija atsakovės sprendimus viešajame pirkimo todėl, kad UAB „Averita“ ir UAB „Grūstė“ pasiūlymai neatitinka Pirkimo sąlygų 1 Priedo (Techninė specifikacija) 2.4. punkte, Konkurso sąlygų 4 Priedo (Mokinių maitinimo paslaugų teikimo sutartis) 7.2. punkte nustatytų reikalavimų, bei aktualiame teisės akte (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. ( - ),,Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo“) nustatytų reikalavimų. Ieškovės teigimu, šiame sprendime yra nustatyti įkainiai - vienos dienos maitinimo norma Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams, todėl pirkimo dalyviai privalėjo nurodyti bent jau minimalius įkainius, kurie nustatyti sprendime – 14,19 eurų. Nors ieškovė sutiko, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos minėtu sprendimu nustatyta minimali valstybės ir savivaldos socialinės apsaugos mokiniams (dėl to ir jų tėvams) garantija, tačiau nurodė, kad socialinė garantija paramą gaunantiems mokiniams negali būti mažesnė, nei nustatyta teisės aktais. Ieškovės teigimu, minimali tiekėjo pasiūlyta kaina viešajame pirkime turėjo būti ne mažesnė, nei nustatyta minėtu tarybos sprendimu dėl maitinimo normos.
53. Abi šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. balandžio 2d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013, tačiau skirtingai ją interpretavo. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad viešojo pirkimo konkursai bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugoms pirkti organizuojami laikantis taip pat ir šią socialinę paramą mokiniams reglamentuojančio Socialinės paramos mokiniams įstatymo nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybių administracijos nustato maisto produktams įsigyti skiriamų lėšų dydį, vadovaudamosi šio įstatymo 7 straipsniu, pagal kurį nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka. Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1770 ,,Dėl mokinių nemokamo maitinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ priimtame apraše nustatyta, kad nemokamas maitinimas savivaldybių mokyklų mokiniams teikiamas savivaldybės tarybos nustatyta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka (4 punktas); nustatomi lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui dydžiai, pietums skiriant nuo 2,6 iki 3,6 proc. bazinės socialinės išmokos dydžio sumą (8.1 punktas). Šios tvarkos apraše taip pat nurodyta, kad tikslų lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui, dydį savivaldybės įsteigtose mokyklose nustato savivaldybės administracija. Socialinės paramos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje detalizuotos socialinės paramos mokiniams išlaidų rūšys, išvardijant, kad tai yra išlaidos produktams (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį), kai mokiniai maitinami nemokamai, ir patiekalų gamybos išlaidos (maitinimo paslaugų teikėjų darbuotojų, tiesiogiai susijusių su mokinių nemokamo maitinimo teikimu, darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, komunalinių paslaugų išlaidos ir kt.). Teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad tokiu vaikų nemokamo maitinimo įkainojimo teisiniu reguliavimu, įskaitant ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas maitinimo normas, nustatoma ne faktinė (reali) kaina, kurią kaip išlaidas patirs tiekėjai, teikdami šią paslaugą, o savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti. Nors ieškovė nurodė, kad bylos Nr. 3K-3-198/2013 faktinės aplinkybės skiriasi, tačiau pagal Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1770 ,,Dėl mokinių nemokamo maitinimo tvarkos aprašo patvirtinimo‘‘ nemokamas maitinimas savivaldybių mokyklų mokiniams teikiamas savivaldybės tarybos nustatyta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka, kurią atitinkamai nustato kiekviena savivaldybė. Kasacinis teismas šioje byloje išaiškino, kokia tvarka organizuojami viešojo pirkimo konkursai bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugoms pirkti visose savivaldybėse, o ne tik Plungės rajono savivaldybėje, kaip teigia ieškovė. Todėl atsakovė pagrįstai vadovaujasi šioje nutartyje padaryta išvada, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. ( - ) ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo“ buvo nustatyta ne faktinė (reali) kaina, kurią kaip išlaidas patirs tiekėjai, teikdami šią paslaugą, o savivaldybės skiriama suma paslaugoms teikti. Tokias pat išvadas, vadovaudamasis minėta kasacinio teismo nutartimi, padarė ir Šiaulių apygardos teismas, 2014m. kovo 3d. priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. 2-593-124/2014, kurią taip pat šalys nurodo šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. ( - ) ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - )vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo “ pats norminio akto pavadinimas rodo, kad juo nėra nustatyta maitinimo kaina.
54. Ieškovė, sutikdama su tokiu minėto savivaldybės tarybos sprendimo aiškinimu, nurodė, kad juo nustatyta minimali valstybės ir savivaldos socialinės apsaugos mokiniams (dėl to ir jų tėvams) garantija, kuri negali būti mažesnė, nes priešingu atveju būtų konstatuotina, kad atsakovė nevykdo galiojančių teisės aktų, siekia diskriminuoti socialinę paramą gaunančius vaikus – pažeidžia viešąjį interesą. Tačiau tokie ieškovės argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr. ( - ) ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - )vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo “ nėra nurodyta, kad juo būtų nustatomos minimalios kainos ribos, kurios turėtų būti taikomos teikiant vaikų maitinimo paslaugą. Nustatydama sprendimu maitinimo normas savivaldybė nustatė už šią paslaugą skiriamą pinigų sumą. Todėl šiuo atveju savivaldybė minėtu sprendimu reglamentavo ne maisto tiekimo paslaugos kainą, kurią kaip reikalavimą tiekėjams konkurse būtų galima įtvirtinti, o valstybės ir vietos valdžios įsipareigojimas užtikrinti tam tikro lygio socialinę garantiją vaikams. Nemokamo vaikų maitinimo reguliavimu saistomos valstybės ir vietos valdžios institucijos arba šios su atitinkamomis švietimo įstaigomis jų finansinių (biudžetinių) santykių srityje, bet ne dėl viešojo pirkimo teisinių santykių, dėl tiekėjų pasiūlymuose teikiamos kainos ar jos dalies fiksavimo. 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. ( - ) ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo “ savivaldybė nustatė, kokia dalimi būtų finansuojamas nemokamas vaikų maitinimas. Tačiau kadangi šiuo sprendimu nėra reglamentuojamos maitinimo paslaugos kainos ar minimalios šių paslaugų kainos, negalima teigti, kad tiekėjai, pasiūlę mažesnę kainą už savivaldybės numatytą kompensuoti, pateikė pirkimo sąlygų neatitinkančius pasiūlymus. Ieškovė prieštarauja pati sau, pripažindama, kad savivaldybės sprendimu yra reglamentuojama ne maisto paslaugos tiekimo kaina, tačiau šiame sprendime nurodytas maitinimo normas traktuoja kaip minimalias maisto paslaugos tiekimo kainas. Iš ieškovės dėstomos pozicijos seka, kad savivaldybė minėtu sprendimu fiksavo minimalią maitinimo paslaugos kainą, nors ir lingvistiškai aiškinant tarybos sprendimą, tokio reglamentavimo jis nenumato.
55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016m. gruodžio 10d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014 išaiškino, kad atsižvelgdamas į tai, kad kasaciniame ir kitų instancijų teismuose nagrinėjama nemažai panašaus pobūdžio tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų, o dėl jų kasacinio teismo praktika iš esmės suformuota, siekdamas palengvinti jų nagrinėjimą ir sumažinti teismų darbą, sprendžia esant pagrindą išaiškinti, jog esant dabartiniam ar iš esmės panašiam socialinės paramos, inter alia nemokamo vaikų maitinimo, teisiniam reguliavimui, perkančiosios organizacijos nemokamo vaikų maitinimo paslaugų pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, negali (neturi teisės) fiksuoti paslaugos ar jos dalies kainos (t. y. nustatyti tam tikrą konkrečią jos išraišką, privalomą tiekėjams).
56. Vykdant pirkimo procedūras, šiuo atveju atsakovė pirkimo sąlygose tiekėjams buvo nurodžiusi vadovautis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. ( - ) ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo“. Tokio reikalavimo nurodymas negali būti traktuojamas kaip tiekėjų teises ribojančių konkursų nuostatų įtvirtinimas pirkimo dokumentuose, nes jos turi būti įtvirtintos aiškiai. Kaip jau buvo minėta, šis sprendimas maitinimo paslaugos kainos nereglamentavo. Todėl tiekėjai UAB ,,Averita‘‘ ir UAB ,,Grūstė‘‘ galėjo pateikti atsakovei pasiūlymus, kurių kaina mažesnė, nei Šiaulių savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokinių maitinimo normos. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi ir pats ieškovas, pateikdamas ieškinį Šiaulių apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-593-124/2014), kuriuo įrodinėjo, kad tiekėjas turi teisę pateikti pasiūlymą dėl maitinimo paslaugos už mažesnę kainą, nei numatyta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009m. gruodžio 17d. sprendime Nr. ( - ) ,,Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo‘‘.
57. Teismas laiko teisiškai nepagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovė, priimdama UAB ,,Averita‘‘ ir UAB ,,Grūstė‘‘ pasiūlymus, nesilaikė teisės aktų reikalavimo ar pažeidė viešąjį interesą, nes mokiniai gautų maitinimą, neatitinkantį savivaldybės sprendime numatytų normų. Aplinkybė, kad tiekėjas pasiūlė teikti maitinimo paslaugas už mažesnę pinigų sumą, nei savivaldybė paskyrė sprendimu, automatiškai nereiškia, kad vaikų bei jų tėvų socialinė garantija, kurią akcentuoja ieškovas, bus pažeista. Visų pirma atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovė savo pirkimo dokumentuose nurodė ne tik reikalavimą vadovautis 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. ( - ) ,,Dėl maitinimo normos Šiaulių ( - ) vidurinės mokyklos mokiniams nustatymo“, bet ir kitais norminiais aktais – pvz. 1999m. lapkričio 25d. įsakymu Nr. 510 ,,Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo‘‘, LR Sveikatos apsaugos ministro 2016m. birželio 23d. Nr. V-836 ,,Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo‘‘ bei kt. Todėl aplinkybė, kad tiekėjas pasiūlė mažesnę kainą, nereiškia, kad tiekiamo maisto kiekis bei kokybė savaime bus prastesnė ar tiekėjas, teikdamas paslaugą, neprivalės laikytis kitų pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų. Be to, siekiant išvengti rizikos gauti nekokybiškas paslaugas, Viešųjų pirkimų įstatymas numato ne kainos fiksavimą, o neįprastai mažos kainos institutą.
58. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė, vykdydama pirkimą bei priimdama sprendimus, neužtikrino VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ar nesilaikė pirkimo dokumentuose savo nustatytų reikalavimų. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės sprendimus viešajame pirkime dėl pripažinimo, jog trečiųjų asmenų UAB „Averita“, UAB „Grūstė“ pasiūlymai atitinka pirkimo sąlygų bei galiojančių teisės aktų reikalavimus, dėl UAB „Averita“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu pirkimą, dėl sprendimo viešojo pirkimo sutartį sudaryti su UAB „Averita“ bei kvietimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį, grąžinti civilinės bylos šalis į prieš pažeidimą buvusią stadiją yra nepagrįsti ir ieškovės nurodytais argumentais jų tenkinti nėra pagrindo.
59. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės ieškinį, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos. Atsakovė byloje priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė.

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

Nutarė

9Ieškovės viešosios įstaigos ,,Kretingos maistas‘‘ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Šiaulių ( - ) gimnazijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Averita‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Grūstė‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Sotega‘‘ dėl sprendimų viešajame pirkime panaikinimo atmesti.

10Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.