Byla 2A-1346-553/2015
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui UAB „B.A.M. VERMEER SERVICES“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas D. M. prašė teismo pripažinti atleidimą iš darbo UAB „B.A.M. VERMEER SERVICES“ pagal DK 107 straipsnio 1 dalį nepagrįstu ir neteisėtu, nustatyti, kad darbo sutartis nutraukiama nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, priteisti iš atsakovo atitinkamą sumą už priverstines pravaikštas, neišmokėtą atlyginimą ir išeitinę kompensaciją, delspinigius – vidutinį darbo užmokestį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį iki visiško atsiskaitymo, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 294 Lt įsidarbinimo išlaidų, bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą grąžinti asmeninius daiktus arba priteisti 1000 Lt. Ieškovas nurodė, kad nuo 2013-10-05 iki 2013-10-21 dirbo UAB „B.A.M. VERMEER SERVICES“ tolimųjų reisų vairuotuoju, o nuo 2013-10-21 buvo atleistas pagal DK 107 straipsnio 1 dalį. Esą darbdavys už dirbtą laikotarpį neatsiskaitė, neišmokėjo išeitinės kompensacijos. Ieškovo teigimu, 2013-10-19 registruotu laišku jam darbdavys pranešė, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, todėl, vadovaujantis DK 107 straipsnio 1 dalimi, 2013-10-21 bus atleistas iš užimamų pareigų. Ieškovo manymu, jis buvo atleistas dėl to, kad atsakovas nenori daryti išskaitymus antstoliams pagal vykdomuosius raštus iš darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad įsidarbinant buvo sutarta dėl 1 301 Lt mėnesinio darbo užmokesčio, 200,10 LT (58 eurų) komandiruotpinigių už dieną. Pasak ieškovo, jis jokių su darbo santykiais susijusių pinigų iš atsakovo negavo. Ieškovo teigimu, Nyderlanduose liko jo asmeniniai daiktai, kurių vertė 1000 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad įsidarbinant jis patyrė 294 Lt išlaidų, o dėl neteisėto atleidimo - dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kadangi augina nepilnametį vaiką.

5Atsakovas UAB „B.A.M. VERMEER SERVICES“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iki darbo sutarties sudarymo darbuotojas 2013-09-24 elektroniniu paštu buvo informuotas apie vilkiko vairuotojo darbo ir elgesio taisykles, apie būtinybę atlikti medicininę sveikatos patikrą. Su darbuotoju 2013-10-04 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 21600120, pagal kurios 2.2. punktą darbdavio pageidavimu su darbuotoju buvo sutarta dėl išbandymo, norint patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Darbuotojas 2013-10-04 įsakymu Nr. K-13/10-02 buvo komandiruotas į BAM Verrneer S. L. centrą Nyderlanduose nuo 2013-10-05. Pagal visiems darbuotojams taikomą tą pačią išbandymų sistemą atsakovas, prieš išsiunčiant vairuotojus į reisą, tikrina jo asmenines, profesines savybes bei vilkiko vairavimo įgūdžius. Jeigu testo rezultatai būna geri ar vidutiniški - vairuotojas siunčiamas dirbti savarankiškai, o jeigu blogi - siunčiamas į bandomąjį reisą su patyrusiu vairuotoju. Todėl 2013-10-09 atsakovas atliko ieškovui testą kliento krovinių paskirstymo bazėje, prižiūrint ir vertinant patyrusiam, nuo 2009-07-07 dirbančiam vairuotojui D. P. P., kuris penkiabalėje skalėje vidutiniškai (3 balais) įvertino darbuotojo dalyvavimo pokalbyje, darbo atlikimo bei išorinės išvaizdos savybes, blogai (2 balais) įvertino kalbos, žodinio bendravimo vairuojant savybes bei visas ieškovo atliktas vilkiko valdymo operacijas. Atsakovas pagal taikomą išbandymų sistemą leido ieškovui vykti į bandomąjį reisą su kitu patyrusiu, kliento krovinius gabenančiu vairuotoju M. D., dirbančiu nuo 2009-06-19, siekiant patikrinti įvertinti, kaip ieškovas dirba reiso metu, ar yra motyvuotas, mokosi ir domisi atliekamu darbu. M. D. bandomojo reiso metu 2013-10-11 telefonu informavo atsakovo direktorių, kad ieškovo skaitmeninė tachografo kortelė neveikia, todėl buvo sutarta pabaigus reisą 2013-10-12 šeštadienį ieškovą grąžinti į atsakovo logistikos centrą. Apie šias aplinkybes direktorius nedelsiant informavo administracijos vadovę G. N., kuri informavo ieškovą, kad yra galimybė pakeleivingu transportu grįžti į Lietuvą, kadangi būtina susitvarkyti skaitmeninę vairuotojo kortelę ir atšaukė ieškovą iš komandiruotės. Kitos darbo savaitės pradžioje atsakovo direktorius su vairuotoju M. D. aptarė bandomąjį reisą ir ieškovo elgesį bandomojo reiso metu. M. D. žodžiu informavo atsakovo direktorių, kad vairavimo įgūdžių negalėjo patikrinti dėl sugedusios tachografo kortelės, kad ieškovas kelionėje visiškai nesidomėjo kaip vyksta krovinio pristatymas, kaip ir kokia pildoma dokumentacija, kaip vyksta darbas su kompiuteriu, todėl negali įvertinti ieškovo savybių net vidutiniškai. Administracijos vadovei G. N. telefonu bendraujant su vairuotoju L. K., dirbančiu atsakovo įmonėje nuo 2013-10-08, D. K. prasitarė, jog su ieškovu atvykus į komandiruotę Olandijoje, ir kartu apsistojus atsakovo Logistikos centre, ieškovas tą pačią dieną – 2013-10-05 „nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė neaiškios kilmės rūkalus, šlitinėjo ir triukšmavo“. Tai, atsakovo tvirtinimu, ieškovą charakterizuoja kaip neatsakingai į pradedamą dirbti darbą žiūrintį darbuotoją. Šias aplinkybes bei įvertinimus ketvirtadieniais vykstančio naujų darbuotojų aptarimo metu administracijos vadovė G. N. aptarė su atsakovo direktoriumi, todėl buvo nuspręsta, jog darbuotojo asmeninės ir profesinės savybės (įgūdžiai) nėra patenkinami ir pakankami sulygtam darbui, darbuotojas nerodė iniciatyvos ar noro tobulėti, todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas gyvena kitame mieste, ieškovui buvo nedelsiant išsiųstas pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuris įteiktas ieškovui 2013-10-19. Atsakovas nurodė, kad ieškovo teiginiai apie dirbtus darbo sutartyje nenumatytus darbus, apie atleidimo iš darbo motyvus dėl išskaitų antstoliams, nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini. Darbdavys atleidimo iš darbo motyvus nurodė 2013-10-17 pranešime, darbdaviui nėra svarbu, į kieno sąskaitą – darbuotojo ar antstolio, yra pervedamas darbuotojo darbo užmokestis, darbdavys tokiu būdu perveda lėšas antstoliams dar bent dėl šešių darbuotojų. Ieškovo teiginys, jog atsakovas turėjo mokėti po 58 EUR dienpinigių už kiekvieną komandiruotės dieną - nepagrįstas. P. D. sutarties 2.10 punktą, darbdavys privalo mokėti darbuotojui ne mažesnius nei 50 proc. dydžio dienpinigius teisės aktų nustatyta tvarka. Tokią pareigą darbdavys įvykdė. Kadangi apie darbuotojo bandomojo reiso įvertinimo rezultatus buvo sužinota darbuotojui jau esant Lietuvoje, jis neturėjo galimybės pasiimti savo Nyderlanduose esančių saugomų asmeninių daiktų, tačiau jie gali būti pargabenti pakeleivingu transportu. Spintelės turinį atsakovas įsipareigoja grąžinti, kai tik ieškovas nurodys, kuris konkretus asmuo galės atlikti šiuos veiksmus. Ieškovo medicininė knygelė buvo išsiųsta 2013-10-30 ieškovo gyvenamosios vietos adresu ir pristatyta ieškovui 2013-11-06. Atsakovas pripažįsta, jog apsiriko, įformindamas įspėjimą ir atleidimą iš darbo, skaičiuodamas, jog darbuotojas turi būti įspėtas prieš 3 dienas, o ne prieš 3 darbo dienas. Tačiau atsakovas mano, kad atleidimo iš darbo tvarka nebuvo pažeista tokiu būdu, kad darbuotojas būtų apskritai neinformuotas apie atleidimą iš darbo bei atleidimo pagrindą, o formalūs atleidimo iš darbo DK 107 straipsnio pagrindu trūkumai nesudaro pagrindo atleidimą pripažinti neteisėtu. Kadangi darbo sutartis buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai, atmestini ieškinio išvestiniai reikalavimai. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepagrindė ir reikalavimo priteisti neturinę žalą. Darbdavys neįsipareigojo kompensuoti darbuotojo išlaidų, patirtų vykstant į darbo pokalbius ar gaunant įsidarbinimui reikalingus dokumentus, darbuotojas tokias išlaidas patyrė ir būtų patyręs nepriklausomai nuo skundžiamo atsakovo įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ar neteisėtumo, todėl atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti įsidarbinimo išlaidas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-10 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui D. M. iš atsakovo UAB „B.A.M Vermeer services“ 162,35 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsikaityti laiką nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių). Kitus ieškovo reikalavimus teismas atmetė. Ieškovo D. M. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas netenkino, priteisė atsakovui UAB „B.A.M Vermeer services“ iš ieškovo D. M. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai, jog darbdavys nesilaikė DK 107 straipsnyje numatyto įspėjimo termino, yra nepagrįsti. Nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 107 straipsnį darbdavys neprivalo įrodyti, jog darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą - darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta, jeigu išbandymo laikotarpiu darbdavys nustato, jog darbuotojas netinka pavestam darbui. Darbdavys pateikė visą eilę argumentų, kurie rodo, kad ieškovas nesugeba tinkamai vykdyti tiesioginių darbo funkcijų. Teismas liudytojų D. P. P. ir M. D. paaiškinimus vertino pakankamai išsamiais ir patvirtinančiais darbdavio argumentus, kuriais remiantis ieškovas buvo atleistas iš darbo, kaip neišlaikęs išbandymo ir neturintis pakankamos kvalifikacijos eiti vairuotojo pareigas. Teismas vertino, kad tokias darbdavio išvadas netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ieškovas anksčiau vairuotoju nėra dirbęs, jis buvo ką tik išsilaikęs vairuotojo pažymėjimą, tačiau negalėjo įsidarbinti. Be to teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad darbdavio apsisprendimą dėl išbandymo iš dalies lėmė ir ieškovo požiūris į darbą – grįžęs į Lietuvą dėl vairuotojo kortelės pakeitimo, ieškovas pareikalavo atlikti jos ekspertizę, žinodamas, kad tai užtruks apie dvi savaites, per kurias jis negalės vykdyti tiesioginių savo darbo pareigų.

8Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad nutraukiant darbo sutartį buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Nors darbdavys pripažino, kad neįvykdė pareigos įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą prieš tris darbo dienas, tačiau į bylą pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad darbdavys ištaisė padarytą procedūrinį pažeidimą ir dviem darbo dienomis nukėlė ieškovo atleidimo datą iš 2013 m. spalio 21 d. į 2013 m. spalio 23 d., už papildomas dvi dienas išmokėjo ieškovui priklausantį darbo užmokestį, patikslino socialinio draudimo įstaigai pateiktus duomenis apie apdraustąjį asmenį. Todėl teismas vertino, kad šis procedūrinis pažeidimas yra neesminis ir ieškovo teisių nesuvaržė, nes buvo pašalintas.

9Ieškovo argumentus, kad darbdavys pažeidė DK 132 straipsnio 2 dalies imperatyvą, draudžiantį nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų, teismas taip pat pripažino nepagrįstais, nurodydamas, kad toks ribojimas yra taikomas tik darbo sutarties nutraukimui pagal DK 129 straipsnį.

10Teismas nepagrįstais įvertino ir ieškovo argumentus, kad jam negalėjo būti nustatytas išbandymo terminas, nes jis buvo išlaikęs kvalifikacinius egzaminus (DK 105 str. 2 d. 2 p.), motyvuodamas tuo, kad egzaminai, laikomi vairuotojo pažymėjimui gauti, nereiškia, kad ieškovas laikė kvalifikacinius egzaminus, nustatytus darbdavio prieš priimant į darbą, kaip tai nustatyta DK 103 straipsnyje.

11Netenkinęs ieškovo reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, teismas netenkino ir kitų su šiuo reikalavimu susijusių išvestinių reikalavimų (nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, priteisti išeitinę išmoką).

12Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nebuvo susitarusios dėl įsidarbinimo išlaidų atlyginimo ir nesant atitinkamo įstatyminio pagrindo, netenkino ieškovo reikalavimo priteisti jo turėtas išlaidas iki darbo sutarties sudarymo.

13Ieškovo reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą teismas netenkino, konstatavęs, kad byloje neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaip materialinės atsakomybės sąlyga.

14Reikalavimo priteisti 1000 žalos atlyginimą iš atsakovo už negrąžintus asmeninius daiktus (patalynė, stalo įrankiai, adapteris ir kt.) kuriuos jis paliko Nyderlanduose, ieškovas teisme nepalaikė, patvirtindamas, kad asmeniniai daiktai jam buvo grąžinti. Kadangi ieškovas šio reikalavimo neatsisakė, teismas jį atmetė, kaip nepagrįstą.

15Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų priteisti vidutinį darbo užmokestį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, teismas nustatė, kad su ieškovu buvo uždelsta atsiskaityti jo atleidimo dieną, kaip to reikalauja DK 141 straipsnis: ieškovas atleistas nuo 2013 m. spalio 23 d., o galutinis atsiskaitymas – 90,71 Lt ieškovui buvo pervestas 2013 m. gruodžio 20 d. Atsižvelgdamas į įsiskolinimo susidarymo aplinkybes ir šalių elgesį, teismas sprendė, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos taikymas darbdaviui šiuo atveju neatitiktų teisingumo bei protingumo kriterijų ir būtų neproporcingas. Kadangi ieškovas dirbo labai trumpą laiko tarpą – 11 darbo dienų, o įsiskolinimas susidarė dėl to, kad darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas prieš tris kalendorines dienas, o ne darbo dienas, ir dėl to dviem dienomis buvo nukelta atleidimo iš darbo diena, darbdavys šį padarytą procedūrinį pažeidimą pripažino ir nedelsiant jį pašalino ir įsiskolinimas yra nežymus, palyginus su darbo sutartyje numatytu darbo užmokesčiu, teismas ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, mažindamas proporcingai neišmokėto darbo užmokesčio dydžiui.

16Teismas, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, atsisakė tenkinti ieškovo prašymą priteisti 2628,09 Lt išlaidų, susijusių su jo atvykimu į 2014-08-18 teismo posėdį, kurias sudaro išlaidos už kurą, transporto bilietus ir lėktuvo bilietus iš Bristolio (UK) į Kauną bei negautos 1318,80 Lt pajamos.

17Atsakovo prašymą priteisti 4041,40 Lt atstovavimo išlaidų teismas tenkino iš dalies - pagristomis išlaidomis pripažino 1000 Lt, o, atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, priteisė 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-03 papildomu sprendimu išsprendė klausimą dėl išlaidų, susijusių su atvykimu į 2013-12-18 ir 2014-06-26 teismo posėdžius – priteisė ieškovui D. M. iš atsakovo UAB „B.A.M. VERMEER SERVICES“ 34,91 Lt.

  1. Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

19Apeliantas D. M. skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti jam palankų naują sprendimą. Apeliantas nurodė, kad jis nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu , nes teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais įrodymais ir, nepaisant to, kad jam buvo priskirtas vairuotojo Nr. 21600120, vadovavosi atsakovo pateikta lentele Nr. 2160012, kurią liudytojai D. P. P. ir M. D. teigė matantys irgi pirmą kartą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis nebuvo išlaikęs kvalifikacinių egzaminų ir jo atžvilgiu netaikoma DK 103 straipsnio taisyklė. Apeliantas nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teigdamas, kad teismas nepagrįstai jam nepriteisė atvykimo į teismo posėdį išlaidų ir nesprendė klausimo dėl išlaidų, patirtų, atvykstant į 2013-12-18 ir 2014-06-26 teismo posėdžius.

20Ieškovas UAB „B.A.M. VERMEER SERVICES“ su apeliaciniu skundu nesutiko ir atsiliepime į jį nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visus ieškinio argumentus bei vėliau ieškovo pateiktus argumentus dėl DK 103 straipsnio, 105 straipsnio 2 dalies ir 132 straipsnio 2 dalies tariamų pažeidimų, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas rėmėsi vairuotojo lentele Nr. 2160012, nes teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė lentelėje nurodytų vertinimo rezultatų sąsają su ieškovu, rėmėsi net tik šiuo išvestiniu įrodymu, bet ir liudytojų D. P. P. ir M. D. liudijimais. Atsakovas nesutinka su apelianto motyvais dėl kvalifikacinių egzaminų, nes darbdavys nebuvo nustatęs reikalavimo įsidarbinantiems asmenims išlaikyti kvalifikacijos egzaminą, o ieškovo pateiktas profesinio ugdymo įstaigos mokymo programos baigimo pažymėjimas neįrodo, jog ieškovas dalyvavo darbdavio nustatytuose kvalifikaciniuose egzaminuose, dėl ko jam nebūtų galima nustatyti išbandymo sąlygos darbo sutartyje. Atsakovo vertinimu, apelianto išdėstyti skundo motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti, nes dokumentai apie tokias išlaidas nebuvo pateikti į bylą iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, nėra aišku, ar bilietus įgijo ieškovas, ar kitas asmuo, ar ieškovas patyrė realias išlaidas ir ar jos buvo būtinos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis buvo įsidarbinęs ir dirbo užsienyje, neužtikrino duomenų apie gyvenamąją vietą teisingumo ir aktualumo.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

22Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apelianto atleidimą iš darbo UAB „B.A.M. VERMEER SERVICES“ pagal DK 107 straipsnio 1 dalį pagrįstu ir teisėtu bei netenkino kitų susijusių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškinį tenkino tik dalyje dėl 162,35 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2013-10-23 iki 2013-12-20 priteisimo, atmesdamas likusius reikalavimusi. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

23Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, vadovaudamasis tik atsakovo klaidinančiais ir nieko neįrodančiais dokumentais, nėra pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi darbdavio pateikta vairuotojo vertinimo lentele Nr. 2160012, iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus – paaiškinimus, rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus. Apelianto minima vairuotojo vertinimo lentelė Nr. 2160012, kurioje, darbdavio teigimu, buvo užfiksuoti ieškovo testavimo rezultatai, buvo vertinama kontekste kitų įrodymų ir jokiu būdu negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui nepalankų sprendimą priėmė tik šio įrodymo pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad testavimo rezultatų lape nurodytas vairuotojo numeris nesutampa su ieškovui suteiktu numeriu, nėra pakankama spręsti, kad jame nurodyti ne ieškovo testavimo rezultatai. Visų pirma, akivaizdu, kad aptariami numeriai iš esmės sutampa, išskyrus paskutinį skaičių – testavimo rezultatų lape nurodytame numeryje trūksta nulio, todėl yra didelė tikimybė, kad buvo padaryta elementari rašymo klaida. Tačiau bet kuriuo atveju svarbiausia yra tai, kad atlikto pirmojo testavimo rezultatai nenulėmė darbdavio sprendimo dėl ieškovo tinkamumo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, po aptariamo testavimo, ieškovui buvo suteikta teisė vykti į reisą kartu su kitu patyrusiu vairuotoju. Byloje apklausti liudytojai D. P. P. ir M. D. patvirtino atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus, nulėmusius darbdavio apsisprendimą dėl darbuotojo netinkamumo. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus ir sprendimą priėmė, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

24Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ir antrąjį apeliacinio skundo motyvą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovui UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ suteikė vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius, sprendime padarė išvadą, kad egzaminai, laikomi vairuotojo pažymėjimui gauti, nereiškia, kad ieškovas laikė kvalifikacinius egzaminus, nustatytus darbdavio prieš priimant į darbą, kaip tai nustatyta DK 103 straipsnyje. Nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra jokio pagrindo. DK 105 straipsnio 3 dalies 2 punktas iš tikro nustato draudimą darbdaviui nustatyti išbandymą darbuotojui, kuomet jis yra išlaikęs kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti. Tokių kvalifikacinių egzaminų tvarką reglamentuojančio DK 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbovietėse kvalifikacinius reikalavimus nustato darbdavys, o kvalifikacinių egzaminų tvarką nustato darbdavys, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę. Šio straipsnio komentare akcentuojama, kad egzaminų, apie kuriuos kalbama komentuojamame straipsnyje, negalima painioti su egzaminais, kuriuos asmenys laiko įvairiose mokyklose, norėdami įgyti tam tikrą profesiją ar specialybę. Šiame straipsnyje kalbama apie ypatingus egzaminus, kurių paskirtis yra patikrinti, ar pretendentas gali dirbti konkretų darbą, kuriam reikia specialių žinių. Nagrinėjamuoju atveju ginčo dėl to, kad darbdavys nebuvo nustatęs kvalifikacinio egzamino reikalavimo įsidarbinant ir kad ieškovas jo nelaikė, nėra. Ieškovas tokiomis aplinkybėmis nesirėmė ir jų neįrodinėjo, o savo argumentus apie sprendimo neteisėtumą šiuo aspektu grindė klaidingu įstatymo nuostatų aiškinimu ir UAB „Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ suteikto Kvalifikacijos pažymėjimo S Nr. 006406 vertinimu.

25Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, nei kartu su apeliaciniu skundu teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes apie įsidarbinimą ir gyvenamąją vietą užsienio valstybėje. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė prašomų priteisti išlaidų sąsajos su byla ir jų būtinumo, juolab, kad ieškovo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Druskininkų savivaldybėje. Dėl kelionės išlaidų, patirtų atvykstant į 2013-12-18 ir 2014-06-26 teismo posėdžius, Vilniaus miesto apylinkės teismas pasisakė 2014-11-03 papildomame sprendime – ieškovo prašymą iš dalies tenkino. Ieškovas šio sprendimo neskundė.

26Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

27Atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 1 089 Lt atstovavimo išlaidų. Netenkinus apelianto apeliacinio skundo, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis, šių išlaidų atlyginimui iš ieškovo atsakovo naudai priteisiami 315 Eur, įvertinus, kad reikalaujama priteisti suma neviršija Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto užmokesčio maksimalaus dydžio.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš ieškovo D. M. ieškovo atsakovo „B.A.M. VERMEER SERVICES“ naudai 315 Eur atstovavimo išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas D. M. prašė teismo pripažinti atleidimą iš darbo UAB „B.A.M.... 5. Atsakovas UAB „B.A.M. VERMEER SERVICES“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-10 sprendimu ieškovo ieškinį... 7. Teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai, jog darbdavys nesilaikė DK 107... 8. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad nutraukiant darbo sutartį... 9. Ieškovo argumentus, kad darbdavys pažeidė DK 132 straipsnio 2 dalies... 10. Teismas nepagrįstais įvertino ir ieškovo argumentus, kad jam negalėjo būti... 11. Netenkinęs ieškovo reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo... 12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nebuvo susitarusios dėl... 13. Ieškovo reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą teismas netenkino,... 14. Reikalavimo priteisti 1000 žalos atlyginimą iš atsakovo už negrąžintus... 15. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų priteisti vidutinį darbo užmokestį... 16. Teismas, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nėra deklaravęs išvykimo iš... 17. Atsakovo prašymą priteisti 4041,40 Lt atstovavimo išlaidų teismas tenkino... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-03 papildomu sprendimu išsprendė... 19. Apeliantas D. M. skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti jam palankų... 20. Ieškovas UAB „B.A.M. VERMEER SERVICES“ su apeliaciniu skundu nesutiko ir... 21. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo... 22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skundo motyvai, kad pirmosios... 24. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ir antrąjį apeliacinio skundo... 25. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija,... 26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios... 27. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinėje... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš ieškovo D. M. ieškovo atsakovo „B.A.M. VERMEER SERVICES“...