Byla 2S-1250-553/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Marijono Greičiaus ir Neringos Švedienės,

2kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui AB „Swedbank“, tretieji asmenys- J. A., BUAB „IZO turtas“, dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

5Ieškovė N. A. ieškiniu prašo tarp atsakovo AB „Swedbank“ ir trečiojo asmens J. A. 2010-06-22 sudarytą Laidavimo sutartį Nr. 07-046329-LA2 pripažinti negaliojančia.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

62011 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nurodė, kad laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia yra turtinis reikalavimas, todėl ieškovei atsiranda procesinė pareiga CPK 80 str. 1 d. 1 p. pagrindu sumokėti žyminį mokestį. Kadangi J. A. kaip laiduotojui yra reiškiamas reikalavimas 861 984,34 Lt sumai, ieškovė įpareigota sumokėti 12 486,84 Lt žyminio mokesčio.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. vasario 23 d. nutartį dalyje dėl ieškovei nustatyto 12 486,84 Lt žyminio mokesčio primokėjimo ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Priėmus ieškinį, nenustačius ieškinio trūkumų, teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad ieškinio trūkumai paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu ir tuo pagrindu nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti.
2. Ieškovė mano, kad ji, pagrįstai vadovaudamasi teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis Nr. 2-725/2007, 2-828/2010), CPK 26 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., tinkamai apmokėjo neturtinio pobūdžio ieškinį žyminiu mokesčiu, nes:

1. Ieškovė nėra Laidavimo sutarties šalis, ji reiškia ieškinį CK 3.96 str. 2 d. pagrindu. Savo prasme tai yra prevencinis ieškinys;
2. Ieškovės pareikštas reikalavimas priklauso ieškinių dėl pripažinimo grupei. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tokiu reikalavimu ieškovė siekia įrodyti, kad sandoris, kaip juridinis faktas, nesukelia jokių nepageidaujamų teisinių padarinių;
3. Ieškiniai dėl pripažinimo neturi būti priverstinai vykdomi, todėl jie, skirtingai nuo ieškinių dėl priteisimo, priskirtini prie neturtinio pobūdžio reikalavimų. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl restitucijos taikymo, todėl už jos pareikšto reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimą žyminis mokestis mokamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 2-725/2007).

8Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad:

1. Įstatymas nenumato apribojimų įpareigoti ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus ir/ar primokėti žyminį mokestį jau po to, kai ieškinys buvo priimtas teisme. Pirmos instancijos teismo nutartis atitinka CPK 296 str. 1 d. 7 p. įtvirtintą teisinį reguliavimą.
2. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad N. A. pareikštas ieškinys yra neturtinio pobūdžio. J. A. laidavo už 833 420 Lt kredito dalį Nr. 10-038743-IN, už šią negrąžintą kredito dalį priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus (Laidavimo sutarties Nr. 07-046329-LA2 specialioji dalis, bendrosios dalies 1.12, 3.2 punktai). Bankas kitoje byloje yra pareiškęs J. A. dėl 861 984,34 Lt priteisimo ir atitinkamai apmokėjęs žyminiu mokesčiu. N. A. reikalavimas pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį, iš kurios kyla Banko reikalavimai, yra turtinio pobūdžio ir tokia ieškinio suma yra tokia, kokia yra laidavimo suma.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, sprendžiant ieškinio reikalavimų pobūdį.

10Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar reikalavimas, pripažinti sutuoktinio sudarytą laidavimo sutartį negaliojančia, yra turtinio ar neturtinio pobūdžio. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-381/2008).

11Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009, pažymėjo, kad laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia yra turtinis reikalavimas, todėl ieškovei atsiranda procesinė pareiga CPK 80 str. 1 d. 1 p. pagrindu sumokėti žyminį mokestį. Kaip matyti iš bylos duomenų J. A. 2010-06-22 sudaryta laidavo sutartimi Nr. 07-046329-LA2 laidavo už UAB „IZO turtas“ dalį prievolės pagal kredito sutartį visu savo turtu. J. A. laidavimo sutartimi prisiėmė turtinius įsipareigojimus išreikštus konkrečia, t.y. 833 420 Lt, suma. Kreditorius AB „Swedbank“, kurio reikalavimus 833 420 Lt sumai UAB „IZO turtas“ J. A. užtikrino laidavimu, yra pareiškęs 861 984,34 Lt dydžio ieškinį dėl skolos priteisimo kitoje byloje. Laidavimo sutarties pagrindu kreditoriui AB „Swedbank“ bankui kyla turtiniai reikalavimai. Kadangi laidavimo sutartimi J. A. prisiėmė turtinius įsipareigojimus prieš UAB „IZO turtas“ kreditorių, jeigu UAB „IZO turtas“, už kurį laiduojama neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, reikalavimas dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia yra turtinio pobūdžio, nes palankaus teismo sprendimo atveju šioje byloje laiduotojas J. A. būtų atleistas nuo piniginės prievolės, kuri kyla ginčo sutarties pagrindu, vykdymo. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia yra turtinis reikalavimas, todėl apeliantei atsiranda procesinė pareiga, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėti žyminį mokestį.

12Apeliantė teigia, kad ji nėra Laidavimo sutarties šalis, nes ji reiškia prevencinį ieškinį CK 3.96 str. 2 d. pagrindu, todėl jos pareikštas reikalavimas yra neturtinio pobūdžio. Šiuo atveju pažymėtina, kad N. A. ieškiniu ginčija turtinį sandorį, kurio tenkinimo ar netenkinimo atveju tiesiogiai priklauso jos turtinių teisių ir pareigų apimtis. Juolab, kad apeliantė yra laidavimo sutarties šalies sutuoktinė ir kreditoriaus pareikšto turtinio reikalavimo tenkinimo atveju, kreditoriaus reikalavimai būtų tenkinami net tik iš jos sutuoktinio kaip laiduotojo asmeninio turto (jeigu tokio yra), tačiau ir jų kaip sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės (jei tas turtas nėra santuokos metu padalintas ar aptartas jo teisinis rėžimas). Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog laidavimo sutartį ginčija ne pats laiduotojas, o jo sutuoktinis CK 3.96 str. 2 d. pagrindu nepaneigia ginčo sutarties ir apeliantės pareikšto reikalavimo turtinio pobūdžio.

13Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 7 p. yra nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Aptariamu pagrindu ieškinys ar jo dalis gali būti palikta nenagrinėta tik jeigu su žyminiu mokesčiu susijusių trūkumų suinteresuotas asmuo nepašalina per teismo nustatytą terminą ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.). Taigi civilinio proceso įstatymas aiškiai reguliuoja atvejus, kokiu būdu turi būti išsprendžiama privalomo žyminio mokesčio nepriemokos problema, tuo atveju, kai tokios aplinkybės paaiškėja po ieškinio priėmimo teisme. Įstatymas nenumato apribojimų teismui nustatyti ieškovui pareigą pašalinti ieškinio trūkumus bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, minėtas teisinis reguliavimas numato aiškią bylos baigtį, jeigu ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų ir teismui, nustačius tokius trūkumus, jie nėra pašalinami. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai, kad, nenustačius ieškinio trūkumų priėmimo stadijoje ir jį priėmus, teismas netenka teisės įpareigoti suinteresuotą asmenį pašalinti bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusio trūkumo dėl žyminio mokesčio, pripažintini nepagrįstais.

14Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

15Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad vadovaujantis CPK 83 str. 3 d. bei 84 str., ieškovas, būdamas nepajėgus sumokėti reikiamo žyminio mokesčio, turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ar jo atidėjimo.

16Iš apeliantės (ieškovės) valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 14 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš N. A. 14 Lt (keturiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.