Byla 2-828/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Virenda“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-1709-343/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Virenda“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovė“ ieškinį atsakovams Ž. R. , J. R. , T. V. , J. V. , J. P. , tretieji asmenys J. R. , M. R. dėl paskolos sutarčių ir įkeitimo lakštų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovai UAB „Virenda“ ir UAB „Gerovė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: pripažinti negaliojančiomis paskolos sutartis: 1) 2009-02-24, sudarytą tarp atsakovų J. P. ir J. ir Ž. R. ; 2) 2009-02-26, sudarytą tarp T. ir J. V. ir J. ir Ž. R. ; pripažinti negaliojančiais ir išregistruoti iš Hipotekos registro Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaro 2009-03-23 patvirtintus įkeitimo lakštus: 1) Nr. 02/1/2009/0003036; 2) Nr. 03/1/2009/0002181. Ieškovių nuomone, ieškinys yra neturtinio pobūdžio, pareikšti du reikalavimai, todėl žyminis mokestis sumokėtas kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimus.

5Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovams UAB „Virenda“, UAB „Gerovė“ nustatė 10 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: primokėti 34 740 Lt žyminio mokesčio ir suformuluoti ieškinio dalyką. Teismas nurodė, kad ieškiniu pareikšti keturi reikalavimai, ieškinys gali būti įkainotas pagal ginčo pobūdį, todėl ieškinys yra turtinio pobūdžio. Prašoma pripažinti negaliojančiomis dvi paskolos sutartis, pagal kurias atsakovams yra paskolinta: 2009-02-24 sutartimi – 700 000 Lt, o 2009-02-26 sutartimi – 200 000 Lt. Įkeitimo lakštuose taip pat yra nurodyta įkeičiamo turto vertė. Todėl teismas sprendė, kad reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir todėl pagal CPK 80 straipsnį jie turi būti apmokėti žyminiu mokesčiu. Žyminis mokestis apskaičiuotas vadovaujantis CPK 80 ir 85 straipsniu sudaro 35 000 Lt. Kadangi ieškovai yra sumokėję 260 Lt žyminio mokesčio, todėl teismas nustatė terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai primokėti (CPK 135str. 2d.).

6Ieškovai UAB „Virenda“ ir UAB „Gerovė“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria ieškovai įpareigoti primokėti 34 740 Lt žyminio mokesčio, panaikinti. Skunde nurodo, kad ieškovai pateikė teismui actio Pauliano ieškinį, kuriame pareiškė du savarankiškus reikalavimus, t. y. dėl paskolos sutarčių (2009-02-24 paskolos sutarties ir 2009-02-26 paskolos sutarties) pripažinimo negaliojančiomis bei jų pagrindu sudarytų įkeitimo lakštų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovai ieškiniu neprašo teismo taikyti restituciją, t. y. ieškovai šiuo ieškiniu nepretenduoja į paskolos sutartimi perleistą turtą, bet tik siekia panaikinti nekilnojamojo turto hipoteką, kuri sudarant pagrindines prievoles (paskolos sutartis) atsakovų buvo nustatyta tik turint tikslą apsunkinti atsakovams Ž. R. ir J. R. priklausiusį turtą. Reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jeigu neprašoma ar nėra pagrindo taikyti restituciją, yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovas negauna turtinės naudos. Ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu neprašoma priteisti pinigų ar kito turto, o tik prašoma nustatyti faktą, t. y. reiškiamas negatyvus ieškinys dėl pripažinimo. Tokiu atveju ieškovas nereikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus jo atžvilgiu, todėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia atveju ieškovas tiesiogiai neįgytų jokių turtinių teisių. Tokiu atveju toks reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, todėl laikytinas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo ir už jo nagrinėjimą turi būti mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimų nagrinėjimą. Taip pat kaip neturtinio pobūdžio apmokestinamas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu neįvykdytą sandorį ir neprašoma išreikalauti turto iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškinys, reiškiamas CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti laikomas turtiniu reikalavimu jį reiškiančio subjekto požiūriu, nors pats ginčas pagal ieškinio reikalavimo turinį gali būti ir turtinio pobūdžio.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą sumokėjimas. CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 str. 1 d.), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 2 p.).

9Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog teismas, siekdamas nustatyti reiškiamo reikalavimo pobūdį (turtinis ar neturtinis), turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką, o šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius pareikšto ieškinio rūšį ir teisines pasekmes, kurios atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju. Ieškiniai yra skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Neatsižvelgiant į tai, ar ieškiniai dėl pripažinimo (lot. k. actiones sine condemnatione) yra pozityvūs, ar negatyvūs, jų paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka. Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą (pavyzdžiui, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-725/2007, 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-83/2009).

10Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis dvi paskolos sutartis bei jų pagrindu sudarytus įkeitimo lakštus. Taigi ieškiniu neprašoma priteisti pinigų ar kito turto, o tik prašoma nustatyti faktus, tai yra reiškiamas negatyvus ieškinys dėl pripažinimo. Šiuo atveju ieškovai nereikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus jų atžvilgiu (pavyzdžiui, atlyginti žalą ar perduoti turtą ir pan.). Ieškovai ieškiniu įrodinėja, kad atsakovai sudarė ginčo sandorius, t. y. paskolos sutartis bei įkeitimo sandorius, nesąžiningai ir neteisėtai. Ieškovų nuomone, ginčo sandoriai negalioja, nes jie sudaryti fiktyviai, neketinant sukurti teisinių pasekmių bei dėl to, kad jie pažeidžia ieškovų teises. Ieškovai, ginčydami sandorius, neprašo taikyti restitucijos. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ginčijamų paskolos sutarčių bei jų pagrindu sudarytų įkeitimo lakštų pripažinimo negaliojančiais atveju ieškovai tiesiogiai neįgytų jokių turtinių teisių.

11Neturtiniu reikalavimu yra laikomas toks reikalavimas, kuris nėra susijęs su tam tikros pinigų sumos ar tam tikros vertės turto priteisimu, o turtinis reikalavimas yra toks, kurio dalykas gali būti išreiškiamas pinigine verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-785/2008). Reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jeigu neprašoma ar nėra pagrindo taikyti restituciją, yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovas savaime negauna turtinės naudos (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2006; 2006 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2006). Teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Paprastasis žyminis mokestis gali būti nustatomas sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, dažniausiai tada nėra taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB „Santava“ v. AB „Klaipėdos maistas“, byla Nr. 3K-3-99/2001).

12Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje reiškiami reikalavimai dėl paskolos sutarčių bei jų pagrindu sudarytų įkeitimo lakštų pripažinimo negaliojančiais yra neturtinio pobūdžio, todėl laikytinas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo ir už jo nagrinėjimą turi būti mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimo nagrinėjimą (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareikšto reikalavimo pobūdį ir dėl to netinkamai taikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reguliuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai ieškinyje pareikštus reikalavimus laikė turtiniais bei įpareigojo už jį primokėti trūkstamą žyminį mokestį, ši teismo nutarties dalis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 80 str. 1 d. 1-2 p., 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria ieškovai UAB „Virenda“ ir UAB „Gerovė“ įpareigoti primokėti 34 740 Lt žyminio mokesčio, panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.