Byla 2A-99-480/2014
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6620-924/2013 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą ir nustatyti T. M., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą pagal ieškovės gyvenamąją vietą; pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir jį išdėstyti taip: K. M. ir J. M. susitaria, kad sūnų T. M. ir M. M. auklėjime dalyvaus abu tėvai bendru jų sutarimu. K. M. ir J. M. nekliudys vienas kitam bendrauti su sūnumis ir dalyvauti jų auklėjime; pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą ir priteisti iš atsakovo K. M. išlaikymą sūnui T. M., a. k. ( - ) po 200 Lt mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja paskirti J. M.. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp ieškovės ir atsakovo. Tuo pačiu sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo išspręstas ieškovės sūnų T. M. ir M. M. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo klausimai. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta pagal atsakovo gyvenamąją vietą ir susitarta, kad tėvai kiekvienam iš vaikų skirs po 200 Lt išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu ieškovė buvo bedarbė, nutraukus santuoką liko be gyvenamosios vietos, todėl sutiko su šiomis sutarties sąlygomis, kadangi neturėjo kur apgyvendinti savo sūnų. Pats atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl nuolat išvažiuoja į užsienį ir namuose nebūna po keletą savaičių. Ieškovės sūnūs lieka su atsakovo sugyventine, kuri pati turi dvi dukras, o visa šešių asmenų šeima gyvena 3 kambarių bute. Ieškovė 2012 metų pradžioje įsigijo būtą, yra susiradusi darbą, nuolatinės mėnesinės pajamos apie 1200 Lt. Ieškovės sūnus T. M. išreiškė valią gyventi kartu su motina. Ieškovės nuomone, kadangi iš esmės pasikeitė aplinkybės - dabar yra sudarytos visos sąlygos vaiko gyvenimui pas motiną, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių keistina, t. y. sūnaus T. M. gyvenamoji vieta nustatytina pagal motinos gyvenamąją vietą ir priteistinas išlaikymas iš tėvo K. M. sūnui T. M. po 200 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19065-451/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį 1 punkto ir nustatė T. M., a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su motina J. M., pagal motinos gyvenamąją vietą; pakeitė patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, nurodant, kad K. M. ir J. M. sūnų T. M. ir M. M. auklėjime dalyvaus abu tėvai bendru jų sutarimu. K. M. ir J. M. nekliudys vienas kitam bendrauti su sūnumis ir dalyvauti jų auklėjime; pakeitė patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį 3 punkto, ir priteisė iš atsakovo K. M. nepilnamečio vaiko T. M., a.k. ( - ) išlaikymą po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nurodant, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio T. M. atstovė J. M. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

7Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimu K. M. ir J. M. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtu sprendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nutraukiant santuoką atsakovo bei nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo ta pati kaip ir šiuo metu, bute adresu ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo sugyventinei. Be to, šiame bute visą laiką gyveno ir gyvena sugyventinė su dviem savo dukromis. Butas yra trijų kambarių ir bylos šalių vaikams, t. y. M. ir T., yra skirtas atskiras kambarys. Abu vaikai mokosi Kauno Šančių vidurinėje mokykloje (b. l. 28-29). Atsakovas dirba autovežio vairuotoju, jo gaunamos mėnesinės pajamos pagal pateiktą pažymą sudaro apie 900 Lt (b. l. 31), tačiau jis dar gauna komandiruotpinigius, todėl jo faktiškai gaunamos pajamos yra apie 5000 - 6000 Lt per mėnesį. Ieškovė 2012 m. sausio 31 d. nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu ( - ), nuo 2012 m. lapkričio 30 d. dirba valytoja, jos gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 1000 Lt per mėnesį (b. l. 8-9, 11, 14).

8Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo

9Teismas išsiaiškino T. M. norus, išklausęs jo paaiškinimus teismo posėdyje, kuriame vaikas patvirtino norintis gyventi su motina J. M.. Šį savo norą vaikas argumentavo, nurodęs, kad nori gyventi su mama, nes pasiilgo mamos, ilgai su ja negyveno, sutiktų viską pakeisti, kad tik gyventų pas mamą, kurią labai myli. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos pakeitimo suformavo ieškovė, kad ieškovė nuteikė vaiką prieš tėvą, leisdama vaikui neribotą laiką praleisti prie kompiuterio. Pats vaikas patvirtino, kad tiek tėtis, tiek mama neleidžia jam kiek jis nori būti prie kompiuterio, be to Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius teismo posėdyje davė išvadą, kad vaiko nuomonė yra aiški - vaikas nori gyventi su motina (ieškove), vaikas yra brandus ir gali pareikšti savarankišką nuomonę. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad vaiko nuomonė su kuo jis nori gyventi yra svarbi. Įvertinęs šalių sūnaus amžių (jam 2013-03-09 suėjo 12 metų), jo brandą, byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šalių sūnus sugeba išreikšti savo nuomonę, suformuluoti pažiūras, todėl į jo norą turi būti atsižvelgta. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (b. l. 60-61) teismas nustatė, kad pas motiną, su kuria jis išreiškė norą gyventi, sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir mokytis, visapusiškai vystytis. Atsakovas teigė, kad vaikui nebus sudarytos tinkamos sąlygos vien dėl to, kad gyvenamas būstas yra labai mažas, t. y. tik 11,41 kv. m. gyvenamojo ploto, tačiau, teismo vertinimu, tokia aplinkybė, kaip geresnė vaiko tėvo buitis, materialinė padėtis nėra teisiškai reikšminga ir negali paneigti vaiko noro gyventi su motina, negali sudaryti prielaidų nepaisyti jo nuomonės. Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad jau daugiau nei vieneri metai vaikas nuolat lankosi pas motiną, kartu su ja praleidžia savaitgalius, atostogas, byloje nėra jokių duomenų, kad vaikui nėra užtikrintos gyvenimo ir buities sąlygos, kad vaikui būtų daroma žalinga įtaka. Teismas pažymėjo ir tai, kad vaikui buvo žinoma aplinkybė apie tai, kad tėvai tarpusavyje susitarę bei jam pažadėję, kad kai motina susitvarkys gyvenimą, t. y. nepiktnaudžiaus alkoholiu, turės kur gyventi, darbą, galės pas ją (motiną) gyventi, todėl jis visą laiką tikėjosi, kad ateityje galės gyventi su motina. Be to, atsakovas dėl savo darbo pobūdžio dažnai nebūna namuose, todėl teismo vertinimu, galimai šalių nepilnamečiui vaikui, kuriam šiuo metu yra 12 metų, ypatingai trūksta bendravimo su tėvais. Tarp brolių (T. M., gim. ( - ), ir M. M., gim. ( - )) yra daugiau kaip penkerių metų amžiaus skirtumas, ilgą laiką jie gyveno atskirai, todėl, teismo vertinimu, šiame jų gyvenimo tarpsnyje jų interesai yra pakankamai skirtingi. Teismas nurodė, kad tiek atsakovas, tiek liudytoja R. B. Ž. patvirtino, kad jų santykiai su nepilnamečiu vaiku pastaruoju metu konfliktiški, tą patį pripažino ir kitas šalių vaikas M. M.. Nors motina dirba pamaininį darbą pagal slenkantį grafiką, tačiau kiekvieną dieną grįžta į namus, vaiko santykiai su mama artimi, todėl pakeitus T. M. gyvenamąją vietą, t. y. nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, teismas sprendė, kad bendravimo poreikis būtų kompensuotas, aplinka taptų emociškai ir psichologiškai saugesnė.

10Dėl bendravimo tvarkos

11Teismas sprendė, kad nustatytina maksimali bendravimo su vaiku tvarka, nes byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog maksimalus vaiko bendravimas su atsakovu neužtikrintų vaiko interesų, galėtų pažeisti vaiko teises, jog atsakovo elgesys su vaiku yra netinkamas ar žalingas vaikui. Be to, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad yra pagrindas numatyti, jog geri vaiko ir tėvo santykiai gali būti atsakovo puoselėjami remiantis bendravimo teise.

12Dėl išlaikymo priteisimo

13Teismas, įvertinęs šalių padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad šalys dar turi vieną nepilnametį vaiką M. M., kuris gyvena su tėvu, ir tėvai tarpusavyje yra susitarę, kad kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui skirs po 200 Lt į mėnesį iki jo pilnametystės, šalys taip pat yra susitarę dėl tokio pat dydžio išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui T. M. (jam gyvenant su tėvu), į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, jog šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, teismas sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečiam vaikui T. M. priteistinas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės (CK 3.196 str.).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti apeliantui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išimtinai rėmėsi šalių sūnaus T. M. norais, tačiau neatsižvelgė ir neištyrė, ar nustačius gyvenamąją vietą su ieškove, bus užtikrinti vaiko interesai. Teismas klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išimtinai vadovavosi Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės D. P. teismo posėdyje žodžiu išsakyta pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau sprendime nepasisakė dėl 2013-04-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos B. D. išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo, kurioje buvo nurodyta, kad T. M. gyvenamosios vietos keisti nėra pagrindo.

172. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės elgesio iki ieškinio padavimo dienos - bendravimo su sūnumis, rūpinimosi jų mokslais, išlaikymo teikimo, todėl klaidingai konstatavo, kad ieškovė sudarys tinkamas sąlygas augti ir vystytis šalių sūnui bei galės tinkamai vykdyti motinos pareigas.

183. Teismas netinkamai įvertino šalių finansines galimybes išlaikyti sūnų, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė turi įsiskolinimą už išlaikymo teikimą sūnums, kuris sudaro 7761,53 Lt, ir kurio dengimui kiekvieną mėnesį yra atliekamos išskaitos iš ieškovės darbo užmokesčio.

194. Teismas sprendime klaidinai nurodė, jog apeliantas buvo žadėjęs sūnui, kad ieškovei nustojus piktnaudžiauti alkoholiu ir pagerėjus jos gyvenimo sąlygoms, jis galės su ja gyventi.

205. Teismas nesivadovavo M. M. teismo posėdžio metu duotais parodymais, todėl sprendime klaidingai konstatavo, kad emocinis ryšys tarp brolių nėra stiprus ir jų gyvenimas skyrium nepadarys moralinės žalos.

216. Byloje buvo pateiktas tik ieškovės buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, todėl teismas klaidingai nurodė, kad pas abu tėvus yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis. teismas neįvertino aplinkybės, kad pakeitus T. M. gyvenamąją vietą, jam iki mokyklos kiekvieną dieną autobusu tektų važiuoti apie 40 min arba keisti mokyklą.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

231. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja B. D. nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, todėl nėra išsamiai ir visapusiškai susipažinusi su byla. Atstovauti Vaiko teisių apsaugos skyrių ir teikti išvadą byloje buvo paskirta D. P.. Todėl teismas sprendime ir nurodė, kad D. P. išklausiusi teisme vaiko nuomonę, teismui raštu pateiktą išvadą pakeitė ir siūlė teismui atsižvelgti į T. M. nuomonę bei nustatyti jo gyvenamąją vietą su mama.

242. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nevertino ieškovės elgesio iki ieškinio padavimo dienos. Teismas posėdžio metu išsiaiškino, jog ieškovė niekur nesikreipė kol nebuvo tikra, kad galės pasirūpinti vaikais. Ieškovė paaiškino, kad su vaikais iki įsidarbinant bendravo tik skambučiais ir trumposiomis žinutėmis, nes neturėjo jokių pajamų. Mokykloje lankėsi retai, nes jai nebuvo žinoma apie mokykloje vykstančius tėvų susirinkimus ir kitokius renginius, tik ją pakvietus ji dalyvaudavo mamos ir tėčio dienos šventėje. Ieškovė po skyrybų įsidarbino tik 2012-11-30, todėl finansinių galimybių pasirūpinti vaikais neturėjo, tačiau vos įsidarbinusi ji vaikams visuomet skirdavo lėšų. Be to, po santuokos nutraukimo visas turtas liko K. M., todėl atsakovas su ieškove žodžiu buvo susitarę, kad atsakovas iš vaikų motinos išlaikymo nereikalaus.

253. Nors apeliantas teigia, kad teismas sprendime klaidingai nurodė, kad šis buvo žadėjęs sūnui leisti gyventi su mama, tačiau T. M. teisme paaiškino, kad kai tėtis su mama išsiskyrė, sakė (tėtis), kad kai mama susitvarkys gyvenimą, turės darbą, nebegers, jis galės pas ją gyventi. Šiais sūnaus parodymais teisme nėra pagrindo netikėti, nes teismo posėdžio metu nei vienas iš tėvų neturėjo galimybės vaikui daryti poveikį. Iš to darytina išvada, kad visgi tėvas buvo žadėjęs sūnui leisti gyventi su mama.

264. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. M. aiškiai ir neabejotinai išreiškė norą gyventi su mama. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas patvirtino, kad vaikas yra brandus ir gali pareikšti savarankišką nuomonę, todėl būtina į šią nuomonę atsižvelgti. Pats faktas, jog T. M. yra pasiryžęs gyventi pas mamą ir mažiau matytis su broliu, rodo kad T. nėra tvirtai nei socialiai, nei emociškai prisirišęs prie brolio. Be to, brolis duodamas paaiškinimus išsakė savo poziciją apie paties jaučiamą ryšį su broliu, kuris nebūtinai yra tapatus jo atžvilgiu iš T. M. pusės. Tačiau koks bebūtų šis ryšys, net ir gyvenant T. M. pas motiną, jis nenutrūks, nes abu vaikai mokosi toje pačioje mokymo įstaigoje ir kasdien matosi.

275. Teismas pakankamai išsamiai išsiaiškino kokios pas atsakovą yra sudarytos sąlygos tinkamam vaikų ugdymui ir vystymuisi. Nei sūnus, nei ieškovė neneigė, kad pas atsakovą yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Apeliantas taip pat klaidingai nurodo, kad sūnui apsigyvenus pas motiną, šiam kasdien teks į mokyklą vykti 40 min arba keisti mokymo įstaigą. Iš oficialaus Kauno viešosios transporto sistemos puslapio matyti, kad nuo ieškovės namų ( - ) iki stotelės, ties Šančių vidurine mokykla, 7:30 ryto, kelionė užtrunka 22 min. Nuo atsakovo namų iki mokyklos pėsčiomis kelionė trunka 14 min, taigi, nėra pagrindo tvirtinti, kad T. M. patirs didesnių nepatogumų dėl kelionės į mokymo įstaigą.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

31Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatytos Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimu patvirtinus pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

32CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Nagrinėjamu atveju ieškovei pareiškus reikalavimą dėl 2011 m. spalio 24 d. sprendimu nustatytos nepilnamečio T. M., gim. ( - ), gyvenamosios vietos su jo tėvu (atsakovu) pakeitimo, ieškovė turėjo įrodyti (CPK 12, 178 str.), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaikų (T. M. ir M. M.) gyvenamoji vieta kartu su atsakovu. Sprendžiant, ar ieškovė tinkamai įvykdė pirmiau aptartą CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų įrodinėjimo pareigą, atsižvelgtina į bendruosius įrodymų pakankamumo bei kitus įrodinėjimo ir bylos faktinių duomenų vertinimo civiliniame procese principus. Šie išsamiai atskleisti, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje T. B. v. UAB „ Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010; kt.). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų visuma (jos rašytiniai duomenys, šalių ir nepilnamečių vaikų T. bei M. M. paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos R. B. Ž. parodymai), kurią pagal CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotus principus ištyrė ir įvertino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, teikia pagrindą išvadai, jog ieškovės į bylą pateikti duomenys yra pakankami teismui konstatuoti, kad egzistuoja CK 3.169 straipsnio 3 dalyje išvardytos sąlygos pakartotiniam ieškiniui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pareikšti.

33CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str.1 d., Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

34Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas išklausė nepilnamečio vaiko T. M. nuomonę bei norą gyventi su motina (ieškove) ir nusprendė, jog ji yra aiški, nuoširdi, konkreti ir užtikrinta, ir į ją būtina atsižvelgti, kadangi vaikas yra tokio amžiaus ( jam ( - ) suėjo 12 metų), kad gali išreikšti savo nuomonę. Be to, įvertinus faktinių bylos duomenų visumą, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamai pateikta įrodymų ir išsiaiškinta aplinkybių padaryti išvadai, kad pagal esamą situaciją sprendimo priėmimo metu labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitiko jo gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas išimtinai rėmėsi šalių sūnaus T. M. norais.

35Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje DNSB „eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Ir nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konkrečiai nepasisakė dėl 2013 m. balandžio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b. l. 36-37), kurioje teigiama, kad keisti T. M. su tėvu nustatytos gyvenamosios vietos nėra pagrindo, tačiau sutikti su apelianto argumentais, kad teismas klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išimtinai vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės D. P. teismo posėdyje išsakyta pozicija (b. l. 71), teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu teismui pateiktą išvadą pakeitė ir siūlė atsižvelgti į T. M. nuomonę bei nustatyti jo gyvenamąją vietą su mama, o tokią išvadą jį padarė dalyvaudama teismo posėdžiuose išklausiusi šalių pasisakymus, vaiko nuomonę, išsamiai ir visapusiškai susipažinusi su bylos medžiaga, kai rašytinė išvada buvo parengta skyriaus turimomis žiniomis. Savo išvadas pirmosios instancijos teismas grindė visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu, patvirtina tai, kad ieškovė (vaiko motina) 2012-01-31 įsigijo nuosavą būstą (nors ir nedidelio gyvenamojo ploto -11,41 kv. m.), kuriame vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis ir visapusiškai vystytis; kad ieškovė nuo 2012-11-30 turi pastovų darbą ir gauna nuolatines apie 1000 Lt kasmėnesines pajamas; kad ieškovė išsprendė problemas su alkoholiu. Vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais (b. l. 67), jog kol ji nebuvo tikra, kad galės vaikais pasirūpinti, niekur nesikreipė, o neturėdama jokių pajamų, su vaikais galėjo bendrauti skambučiais ir trumposiomis žinutėmis. Bylos duomenimis, jau daugiau nei vieneri metai vaikas nuolat lankosi pas motiną, kartu su ja praleidžia savaitgalius, atostogas, byloje nėra jokių duomenų, kad vaikui būtų daroma žalinga įtaka. Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovė sudarys tinkamas sąlygas augti ir vystytis šalių sūnui bei galės tinkamai vykdyti motinos pareigas, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad atsakovas vaiko neprižiūrėjo, jo tinkamai nesirūpino; tiek ieškovė, tiek ir nepilnametis šalių sūnus T. neneigė, kad pas atsakovą yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi ir vystytis, o pagal byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad geresnė vaiko tėvo buitis, materialinė padėtis, nėra teisiškai reikšminga ir negali paneigti vaiko noro gyventi su motina, negali sudaryti prielaidų nepaisyti jo nuomonės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog galimai šalių nepilnamečiui vaikui, kuriam šiuo metu yra 12 metų, ypatingai trūksta bendravimo su tėvais, nes atsakovas dėl savo darbo pobūdžio (dirba tolimųjų reisų vairuotoju) dažnai nebūna namuose (keletą savaičių iš eilės). Bylos duomenimis nustatyta, jog T. M. aiškiai ir neabejotinai išreiškė norą gyventi su mama, nors vaikas yra prisirišęs tiek prie tėvo, tiek prie motinos. Ir nors apeliantas teigia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo pažadų sūnui, kad šis galės gyventi su mama, kai ieškovė nustos piktnaudžiauti alkoholiu ir pagerės jos gyvenimo sąlygos, tačiau T. M. teisme paaiškino, „kad kai tėtis su mama išsiskyrė, sakė, kad, kai mama susitvarkys gyvenimą, galėsiu pas ją gyventi“ (b. l. 66), o šiais vaiko paaiškinimais netikėti nėra pagrindo. Tai, kad T. nori gyventi pas mamą ir mažiau matytis su broliu, rodo, jog jis nėra tvirtai emociškai prisirišęs prie brolio, o esamas ryšys nenutrūks, nes abu broliai mokosi toje pačioje mokymo įstaigoje ir kasdien matosi. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog tarp brolių (T. M., gim. ( - ), ir M. M., gim. ( - )) yra daugiau kaip penkerių metų amžiaus skirtumas, ilgą laiką jie gyveno atskirai: T. – pas tėtį, o M. – pas krikšto tėtį ir senelius kaime ir kartu su tėčiu gyvena metus laiko, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiame jų gyvenimo tarpsnyje brolių interesai yra pakankamai skirtingi. Atsižvelgiant į tai, paaiškinamas ir iš M. M. pusės jaučiamas netapatus ryšys broliui bei mamai. Vertinant tai, jog T. M. mokosi Šančių vidutinėje mokykloje (adresu Vokiečių g. 164a, Kaunas), atsakovo adresas yra ( - ), ieškovė gyvena ( - ), atsižvelgiant į išvystytą viešojo transporto infrastruktūrą Kauno mieste, teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentams, jog pakeitus T. gyvenamąją vietą (t. y. ją nustačius su motina), šis patirs didesnių nepatogumų dėl kelionės į mokymo įstaigą arba privalės keisti mokyklą.

36Kiti apeliacinio skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisines reikšmės.

37Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (LR CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

38Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

39Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino,... 7. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d.... 8. Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo... 9. Teismas išsiaiškino T. M. norus, išklausęs jo paaiškinimus teismo... 10. Dėl bendravimo tvarkos... 11. Teismas sprendė, kad nustatytina maksimali bendravimo su vaiku tvarka, nes... 12. Dėl išlaikymo priteisimo... 13. Teismas, įvertinęs šalių padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad šalys dar... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio... 16. 1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išimtinai rėmėsi šalių... 17. 2. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės elgesio iki ieškinio... 18. 3. Teismas netinkamai įvertino šalių finansines galimybes išlaikyti sūnų,... 19. 4. Teismas sprendime klaidinai nurodė, jog apeliantas buvo žadėjęs sūnui,... 20. 5. Teismas nesivadovavo M. M. teismo posėdžio metu duotais parodymais, todėl... 21. 6. Byloje buvo pateiktas tik ieškovės buities ir gyvenimo sąlygų... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo... 23. 1. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus... 24. 2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nevertino ieškovės elgesio... 25. 3. Nors apeliantas teigia, kad teismas sprendime klaidingai nurodė, kad šis... 26. 4. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. M. aiškiai ir neabejotinai išreiškė... 27. 5. Teismas pakankamai išsamiai išsiaiškino kokios pas atsakovą yra... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 31. Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatytos Kauno... 32. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar... 33. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko... 34. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas išklausė nepilnamečio vaiko... 35. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui... 36. Kiti apeliacinio skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste... 37. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 38. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą....