Byla e2A-1305-340/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Z. patikslintą ieškinį atsakovei D. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o taip pat pagal atsakovės D. V. priešieškinį ieškovui M. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas M. Z. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės D. V. (buvusi – Z.) 520 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų A. Z. naudai ir 11,97 Eur metinių palūkanų bei 5 procentus metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 M. Z. ir D. V. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-28 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-22284-897/2015) ištaisė rašymo apsirikimą Sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad – “3.2. Pareiškėja D. Z., a.k. ( - ) įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui A. Z., gim. ( - ), a.k. ( - ) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur iki vaiko pilnametystės. Šią sumą D. Z. įsipareigoja pervesti į A. Z. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) už einamąjį mėnesį iki einamo mėnesio 29 kalendorinės mėnesio dienos. M. Z. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. M. Z., a.k. ( - ) įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui A. Z., gim. ( - ), a.k. ( - ) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur iki vaiko pilnametystės. Šią sumą M. Z. įsipareigoja pervesti į A. Z. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) už einamąjį mėnesį iki einamo mėnesio 29 kalendorinės mėnesio dienos ir M. Z. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti“ ir – priteisti iš atsakovės D. V. mokėti išlaikymą sūnui A. Z. po 250,00 Eur (nuo 2016-02-15) iki A. Z. pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant išlaikymą kiekvieno mėnesio 25 d. į M. Z. nurodytą sąskaitą banke, paskirti ieškovą M. Z. vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 3) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 M. Z. ir D. V. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punktą – abi šalys su nepilnamečiu vaiku A. Z. gali bendrauti pagal savo pageidavimą ir/ar poreikius prieš tai suderinus su šalimi, pas kurią tuo metu vaikas gyvena ar atostogauja. Kiti apribojimai nenumatomi, ir – nustatyti atsakovės D. V. bendravimo su sūnumi A. Z. tvarką: 1) darbo dieną D. V. nėra nustatomi jokie apribojimai trumpalaikiam bendravimui su A. Z., išskyrus laiką, kai vaikas yra ugdymo įstaigoje ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, taip pat laikotarpiu kai M. Z. atostogauja su vaiku. D. V. paima vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams ir 18 val. perduoda vaiką į gyvenamąją vietą; 2) D. V. bendrauja su A. Z. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, išskyrus laikotarpį kai M. Z. atostogauja su sūnumi. D. V. šeštadienį 12 val. paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir sekmadienį 18 val. perduoda vaiką į gyvenamąją vietą. Jei pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį A. Z. yra užimtas neformaliojo lavinimo užsiėmimuose (koncerte, sporto varžybose), D. V. privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą renginiuose; 3) D. V. turi teisę bendrauti su A. Z. 14 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų laikotarpiu. Atostogų pirmąją dieną D. V. paima vaiką 12 val. iš gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir paskutinę atostogų dieną 8 val. perduoda vaiką į gyvenamąją vietą; 4) D. V. turi teisę bendrauti su A. Z. kitą dieną po jo gimimo dienos (balandžio 7 d.) iš anksto su M. Z. suderinus bendravimo su vaiku laiką. Bendravimo dieną D. V. paima vaiką 12 val. iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 18 val. perduoda vaiką į gyvenamąją vietą; 5) Neporiniais metais D. V. bendrauja su A. Z. per Šv. Velykas, M. Z. bendrauja su vaiku per Šv. Kalėdas, poriniais metais M. Z. bendrauja su vaiku per Šv. Velykas, o D. V. bendrauja su vaiku per Šv. Kalėdas. Šventės išvakarėse D. V. paima vaiką 15 val. iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir šventės antrąją dieną 18 val. perduoda vaiką į gyvenamąją vietą; 6) D. V. turi teisę bendrauti su A. Z. Motinos dieną. Bendravimo dieną D. V. 12 val. paima sūnų iš gyvenamosios vietos ir 18 val. perduoda vaiką į gyvenamąją vietą; 7) M. Z. turi teisę bendrauti su A. Z. Tėvo dieną. D. V. bendravimo su vaiku savaitgalis neturi pirmenybės prieš M. Z. teisę Tėvo dieną bendrauti su vaiku, todėl D. Z. privalo šeštadienį 18 val. perduoti vaiką į gyvenamąją vietą; 8) D. V. informavimo pareiga: a) dėl planuojamo susitikimo su sūnumi ir (ar) atostogos kartu bei jų trukmę D. V. privalo pranešti M. Z. SMS žinute ar jo el. pašto adresu tokiais terminais a) paimant vaiką darbo dieną – prieš 2 dienas, b) paimant vaiką savaitgalį – prieš 2 dienas, c) paimant vaiką metinėms šventėms – prieš dvi savaites, d) paimant vaiką motinos atostogoms – prieš du mėnesius; b) jeigu D. V. neturi galimybės bendrauti su vaiku grafike nustatytą savaitgalį, ji privalo apie tai pranešti M. Z. prieš dvi dienas SMS žinute arba el. pašto adresu; c) jeigu D. V. neturi galimybės bendrauti su vaiku grafike nustatytomis metinių švenčių dienomis, ji privalo apie tai pranešti M. Z. prieš dvi savaites SMS žinute arba el. pašto adresu; 9) M. Z. turi pranešti D. V. SMS žinute arba jos el. pašto adresu apie svarbias aplinkybes (vaiko liga, užimtumas ugdymo veikloje) dėl kurių vaikas negalės grafike numatytu laiku bendrauti su motina; 10) Jeigu D. V. praleidžia pagal grafiką bendrauti su vaiku numatytą savaitgalį dėl priežasčių, kurios priklauso nuo jos (dėl ligos, užimtumo darbe), šis bendravimo savaitgalis gali būti pakeistas kitu M. Z. sutikus. Tokio sutikimo nesant, D. V. turi teisę bendrauti su vaiku grafike nustatytu laiku jai tenkantį savaitgalį; 11) D. V. turi teisę savo kasmetinių atostogų metu keliauti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų ir privalo prieš 5 dienas iki numatomos kelionės pradžios pranešti M. Z. kelionės vietą ir tikslą SMS žinute ar jo el. pašto adresu; 12) D. V. privalo pranešti M. Z. jei vaikas susirgo bendravimo su ja metu. Tokiu atveju D. V. turi nedelsiant kreiptis medikų pagalbos ir savomis lėšomis užtikrinti vaiko priežiūrą bei slaugą iki jis pasveiks. Vaikui pasveikus, D. V. perduoda vaiką į gyvenamą vietą. M. Z. turi teisę ligos metu lankyti A. Z. buvimo vietoje ir gauti informaciją dėl vaiko sveikatos būklės ir gydymo eigos; 13) D. V. privalo bendravimo su vaiku metu sudaryti sąlygas A. Z. bendrauti su M. Z. el. ryšio priemonėmis; 14) Klausimus, susijusius su sūnaus auklėjimu ir ugdymu D. V. ir M. Z. sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sūnus A. Z. 2015 m. vasarą gyveno su ieškovu, tačiau atsakovė vienasmeniškai laikotarpiu nuo 2015-06-17 iki 2015-09-01 disponavo vaiko sąskaitoje esančiais pinigais, dėl ko atsakovė be teisinio pagrindo įgijo 520 Eur vaiko lėšų. Vaiko lėšas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui ir jų vaikui negrąžino. Taip pat ieškovas nurodė, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir neformaliojo ugdymo būrelius, prekių ir paslaugų kainoms nuolat augant sūnaus poreikiams tenkinti nebeužtenka teismo sprendimu patvirtintos 347,54 Eur sumos. Šiai dienai vaiko poreikiams reikia apie 450-500 Eur, todėl išlaikymo suma iš atsakovės turi būti didinama iki 250 Eur per mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės. Pažymėjo, kad taip pat keistina išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimo tvarka, kadangi šiai dienai patvirtinta tvarka, kuomet tiek ieškovas, tiek atsakovė perveda išlaikymą į nepilnamečio vaiko sąskaitą, joje esančių piniginių lėšų valdymas nėra ekonomiškas ir patogus, nes bankas vaiko sąskaitai yra nustatęs vienos dienos limitą – 30 Eur, tačiau dažnai tenka apmokėti ir didesnes vaiko poreikių sąskaitas (pvz. apmokant už vaiko lankomus būrelius ar didesnį pirkinį vaikui). Atsižvelgiant į tai, tikslinga pakeisti nustatytą tvarką ir nustatyti, kad išlaikymas vaikui turi būti pervedamas į ieškovo banko sąskaitą, paskiriant ieškovą vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Ieškovo teigimu taip pat yra keistina nustatyta atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarka, kadangi atsakovė visai nepaiso sūnaus ir ieškovo interesų. Pasiima vaiką iš mokyklos nepranešusi ieškovui, nenuveda vaiko į gydymo įstaigą ar krepšinio varžybas, dėl nesutarimų dėl bendravimo tvarkos dažnai kviečia policijos pareigūnus, taip trikdydama sūnų, todėl būtina tiksliai apibrėžti atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarką.

83.

9Atsakovė atsiliepimu su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog ieškovo teiginiai dėl jos vienasmeniško disponavimo vaiko lėšomis yra nepagrįsti, kadangi vasaros laikotarpiu, t.y. nuo 2015-06-17 iki 2015-09-01 vaikas praleido su ja, lankė darželį ( - ), dalį atostogų praleido su jos mama A. V., todėl ji patyrė išlaidų, išlaikė vaiką. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė, kad vaiko lėšas ji panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovė nesutiko su ieškovo siūlomu bendravimo tvarkos pakeitimu, manė, kad sūnus yra pakankamai brandus išsakyti savo nuomonę ir nuspręsti, kaip nori bendrauti. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu pakeisti išlaikymo dydį ir išlaikymo mokėjimo tvarką, nustatant, jog išlaikymas vaikui būtų pervedamas į ieškovo sąskaitą, o ieškovą paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, nes tai nepagrįstai apribotų atsakovės teisę kontroliuoti lėšų panaudojimą, be to, ieškovas neįrodė, kad nustatyta išlaikymo mokėjimo tvarka yra neekonomiška.

104.

11Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė: 1) pakeisti 2015-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 patvirtintą šalių bendru sutarimu nustatytą nepilnamečio vaiko A. Z., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su tėvu M. Z. ir nustatyti nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamąją vietą su motina D. V., a.k. ( - ) 2) nustatyti ieškovo M. Z. ir A. Z. bendravimo tvarka: a) lyginių metų Šv. Velykų metu M. Z. turi teisę pasiimti sūnų ne ilgesniam kaip trijų kalendorinių dienų laikotarpiui; b) nelyginių metų Šv. Kalėdų ir Naujųjų švenčių laikotarpiu M. Z. turi teisę pasiimti sūnų neilgesniam kaip trijų kalendorinių dienų laikotarpiui; c) pirmąjį birželio savaitgalį – Tėvo dieną, M. Z. turi teisę pasiimti sūnų savaitgaliui, pasiima sūnų penktadienį iki 18 val., o D. V. globon perduoda sekmadienį iki 19 val.; d) nelyginiais metais A. Z. savo gimtadienį (balandžio 7 d.) švenčia kartu su tėvu M. Z. jo pasirinktoje vietoje, o lyginiais metais kartu su motina D. V.. M. Z. sūnų pasiima balandžio 7 d. ir tą pačią dieną D. V. globon perduota iki 20 val. Tuo atveju, jeigu gimtadienio diena yra šeštadienį, tai M. Z. sūnų pasiima penktadienį iki 18 val. ir D. V. globon perduoda sekmadienį iki 19 val.; e) mokyklinių atostogų metu (rudens, žiemos bei pavasario), sūnus mokinio atostogas praleidžia su vienu iš tėvų, t.y. vienas atostogas su mama, kitas su tėvu (tėvui suteikiama teisė sūnų parsivežti į savo pasirinktą vietą neilgiau kaip savaitei, atsižvelgiant į moksleivių atostogų trukmę), o vasaros atostogų metu sūnus vieną kalendorinį mėnesį praleidžia su tėvu jo pasirinktoje vietoje, o du mėnesius su mama (konkretus laikas derinamas papildomai); f) visais atvejais sūnaus paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo atsakovės globon laiką šalys suderina SMS žinute ir jos elektroninio pašto adresu iš anksto ne vėliau kaip prieš dvi dienas, kuris gali būti keičiamas tik abiem šalims susitarus dėl iš anksto suderinto laiko pakeitimo; g) M. Z. bendrauja su sūnumi telefonu bei kitomis prieinamomis komunikacinėmis priemonėmis tiek, kiek tai būtina, sūnui patogiu laiku; h) atsakovė neprieštarauja, jog sūnus su močiute iš tėvo pusės (O. Z.) bendrautų M. Z. skirtu bendravimo laiku; i) D. V. įsipareigoja informuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigą apie M. Z. teisę gauti iš ugdymo įstaigos visą informaciją apie sūnų A. Z. visais jam rūpimais klausimais; pasikeitus A. Z. gyvenamosios vietos adresui, ugdymo įstaigai (mokyklai ir pan.), A. Z. susirgus nedelsiant apie tai pranešti M. Z., t.y. ne vėliau kaip sekančią dieną telefonu nusiunčiant SMS žinutę, nurodant gyvenamosios vietos, mokymo, gydymo įstaigos pilną adresą, kontaktinius telefonus ir kitas prieinamas komunikacines priemones, kurių pagalba M. Z. galėtų laisvai ir nevaržomai susisiekti su sūnumi ir/ar ugdymo bei gydymo įstaiga; 3) priteisti iš atsakovo M. Z. nepilnamečiam vaikui A. Z. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į A. Z. banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke Swedbank, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 29 dienos, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, suteikiant teisę D. V. disponuoti išlaikymo lėšomis išimtinai nepilnamečio vaiko interesais uzufrukto teise; 4) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

125.

13Atsakovė nurodė, kad 2010-10-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1627-127/2010 nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina D. V., o 2015-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismui sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. Z., nes atsakovė turėjo ketinimą išvykti dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas (6 mėn. laikotarpiui), o sūnus turėjo pradėti eiti į pradinę mokyklą. Šiuo metu vaikas išreiškė norą gyventi su motina. Atsakovė turi nuosavą būstą ir gali užtikrini geresnes gyvenimo ir ugdymo sąlygas, be to motinos ir sūnaus emocinis ryšys glaudesnis, kadangi vaikas nuo pat gimimo gyveno su motina. Taip pat nurodė, kad ieškovas savo kaip tėvo teises įgyvendina priešingai vaiko interesams, neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų. Vaikui gyvenant su motina nusistovėtų artimos aplinkos stabilumas, kuris yra ypač reikšmingas vaiko psichologinei būklei bei besiformuojančios asmenybės socialinei raidai.

146.

15Ieškovas atsiliepimu su patikslinto priešieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovė sąmoningai klaidina teismą, pateikdama faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo metu buvo nuspręsta, jog sūnus gyvens su juo, ne dėl to, kad atsakovė ketino darbo reikalais išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas, bet todėl, kad abu bendrai nusprendė, jog Vilniuje vaikui didesnės galimybės gauti tinkamą išsilavinimą, be to, atsakovės darbo pobūdis leido jai laisvai dalyvauti vaiko gyvenime. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad A. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nebeatitinka vaiko interesų, kad vaiko aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas, todėl nesant pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos nepagrįsti atsakovės reikalavimai dėl išlaikymo iš ieškovo priteisimo bei nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškovu tvarkos nustatymo.

167.

17Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba patikrino tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamąsias vietas ir pateikė išvadas. Tarnyba, patikrinusi ieškovo gyvenamąją vietą, nustatė, kad ieškovas su sūnumi gyvena trijų kambarių bute, adresu ( - ). Butas nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai. Sūnui A. Z. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra nauja lova, rašomasis stalas su mokykliniais reikmenimis, kiti vaiko poreikius atitinkantys baldai. Berniuko kambaryje vyrauja švara ir tvarka. Kambaryje daug žaislų ir lavinamųjų žaidimų. Tarnybos nuomone, ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra konkreti, užtikrina vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančia motina ir motinos dalyvavimą sūnaus gyvenime ir jo auklėjime, tinkama vykdymui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius taip pat patikrino atsakovės gyvenamąją vietą ir nustatė, kad atsakovė gyvena bute (dvibučiame name) kotedže, esančiame adresu ( - ). Kotedžą įsigijo pasiimdama 30 000 Eur paskolą iš banko, šiuo metu jį įsirenginėja. Baigus sutvarkyti kambarį, bus nupirkti sūnaus kambariui baldai. Tarnybos darbuotojams atsakovė nurodė, kad per mėnesį uždirba apie 1000 Eur, turi lengvąjį automobilį. D. V. yra bendraujanti, tvarkinga, pati organizuoja būsto įsirengimą, jos teigimu stengiasi ir dirba dėl vaiko gerovės, turi draugų, sutaria su kaimynais. Tarnybos nuomone, A. Z. gyvenamoji vieta gali būti pakeista ir nustatyta su motina, kadangi tarnybos darbuotojai neturi duomenų apie atsakovės netinkamas gyvenimo būdo ar charakterio savybes.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

198.

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 iš D. V., a.k. ( - ) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. Z., gim. ( - ), a.k. ( - ) dydį ir mokėjimo tvarką, ir priteisė iš D. V., a.k. ( - ) nepilnamečiam sūnui A. Z., gim. ( - ), a.k. ( - ) išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016-02-15, iki A. Z., gim. ( - ), pilnametystės. Priteistą išlaikymą pervesti į M. Z., a.k. ( - ) nurodytą banko sąskaitą. Priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skyrė tėvą M. Z., a.k. ( - ) pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 M. Z. ir D. V. nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku A. Z. ir nustatė tokią D. V. ir jos nepilnamečio vaiko A. Z. bendravimo tvarką: 1. Atsakovė D. V. su sūnumi A. Z. gali bendrauti kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį, išskyrus laiką kai vaikas yra ugdymo įstaigoje ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, taip pat kai M. Z. atostogauja su vaiku, paimdama sūnų A. Z. iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams ar iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos vakarą iki 20 val. grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą. D. V. apie vaiko paėmimą darbo dienomis informuoja M. Z. SMS žinute ar pranešimu į jo elektroninį paštą prieš dvi dienas. 2. Atsakovė D. V. su sūnumi A. Z. gali bendrauti pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, išskyrus laikotarpį kai M. Z. atostogauja su sūnumi, pasiimdama sūnų A. Z. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžindama jį to paties savaitgalio sekmadienį iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. 3. Atsakovė D. V. su sūnumi A. Z. gali bendrauti kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) sūnų pasiimdama iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama jį tos pačios dienos iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. 4. Atsakovė D. V. su sūnumi A. Z. gali bendrauti kiekvieną nelyginių metų gruodžio 31 d., o ieškovas M. Z. su sūnumi bendrauja kiekvieną lyginių metų gruodžio 31 d., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir grąžindama jį Naujų Metų sausio 1 d. iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. 5. Atsakovė D. V. su sūnumi A. Z. gali bendrauti lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d.(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 25-26 d. (šv. Kalėdos) ir per šv. Velykas, o ieškovas M. Z. su sūnumi bendrauja nelyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d.(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 25-26 d. (šv. Kalėdos) ir per šv. Velykas, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama jį tos pačios dienos (valstybinės šventės) iki 20 val., gruodžio 26 d. iki 20 val., ir pirmadienį (šv. Velykų atveju) iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. 6. Atsakovė D. V. su sūnumi A. Z. gali nepertraukiamai bendrauti pusę vaiko rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų laiko, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindama jį pusės atostogų paskutinę dieną iki 20 val. 7. Ieškovas M. Z. su sūnumi A. Z. bendrauja kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną). Jei ši data sutampa su motinos bendravimo su sūnumi savaitgaliu, atsakovės susitikimas su sūnumi yra nukeliamas kitam savaitgaliui, iš karto einančiai po to savaitgalio, tokiu būdu kompensuojant jos prarastą bendravimui skirtą laiką su sūnumi. 8. Savo gimimo dieną nepilnametis A. Z. (balandžio 7 d.) lyginiais metais praleidžia su atsakove D. V., o nelyginiais metais – su ieškovu M. Z.. Atsakovė pasiima sūnų 10 val. arba jei tai darbo diena, pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. 9. Atsakovei dėl tam tikrų priežasčių negalint susitikti su sūnumi, ji apie tai informuoja ieškovą ne vėliau kaip prieš dvi dienas sms žinute arba el.pašto adresu. Atitinkamai ieškovas, sūnui dėl tam tikrų priežasčių negalint susitikti su motina, jis atsakovę informuoja apie tai sms žinute arba el. paštu ne vėliau kaip prieš dvi dienas. 10. Visi nepilnamečio sūnaus paėmimai ir grąžinimai iš/į gyvenamąją vietą vyksta ieškovo M. Z. gyvenamojoje vietoje. 11. Atsakovė D. V. gali bendrauti su sūnumi A. Z. telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, FaceTime, Viber, WhatsApp ar analogiškomis) kiekvieną darbo dieną nuo 18.00 val. iki 20.30 val. Vaiko tėvas M. Z. turi sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su motina D. V. nurodytu būdu. 12. Dėl atskirų motinos ir sūnaus bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje, atsižvelgdami į vaiko norus, šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (sms žinute). 13. Visi klausimai, susiję su bendravimo tvarkos įgyvendinimu, šalių yra fiksuojami sms žinutėmis arba elektroninių laiškų pagalba. Šalių žodiniai susitarimai dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo yra laikomi negaliojančiais; kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė, kaip nepagrįstus; priteisė iš atsakovės D. V., a.k. ( - ) valstybės naudai 21 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovės D. V., a.k. ( - ) ieškovo M. Z., a.k. ( - ) naudai 1013 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo M. Z., a.k. ( - ) ir iš atsakovės D. V., a.k. ( - ) į valstybės biudžetą po 4,96 Eur (keturis eurus ir 96 ct) iš kiekvieno pašto išlaidų.

219.

22Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes, byloje pateiktas išvadas, nustatė, kad byloje nėra pateikta reikšmingų duomenų apie tai, kad ieškovo gyvenamosios vietos sąlygos yra netinkamos nepilnamečiui vaikui, taip pat nėra duomenų apie netinkamą ar žalingą ieškovo elgesį su nepilnamečiu sūnumi. Teismas padarė išvadą, jog tėvų skyrybos neigiamai paveikė vaiką, nesugebėdami apsaugoti vaiko nuo savo neigiamų emocijų vienas kitam, tėvai padarė A. Z. žalą: iš jo kalbos su psichologe matyti, kad berniukui didele dalimi perkelti motinos išgyvenimai, tai slopino vaiko norą būti su tėvu. Teismas rezervuoto vaiko noro gyventi ir bendrauti su tėvu šiuo atveju nelaikė išskirtine ir lemiama jo nuomone, tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, o būtent į tai, kad iki šeimos iširimo A. Z. bendravo su tėvu, ką patvirtino ieškovas ir atsakovė teismo posėdžio metu, daugiau nei dvejus metus lanko mokyklą Vilniuje, papildomus užsiėmimus, bendrauja su artimais giminaičiais, kurie taip pat yra Vilniuje (O. Z., A. V.). Teismas nurodė, kad vaiko nuomonės negalima sutapatinti su jo interesais. Vaiko interesų turinys – tai ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ir naudinga, be tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, darnią raidą, o vaikų bendravimas su tėvais atitinka jų interesus. Esant aukščiau išdėstytoms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo keisti nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamąją vietą nustatant ją su motina D. V., todėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmetė, kaip nepagrįstą.

2310.

24Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad nustatyta mokėjimo tvarka yra nepatogi. Vienam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tenka apmokėti visas sąskaitas už vaiko poreikių tenkinimą, t.y. mokama yra ne tik už lankomus būrelius, bet taip pat ir už būsto išlaikymo dalį, perkamas maistas, drabužiai, avalynė, kitos priemonės, reikalingos vaikui, taip pat perkami vaistai, lankomasi gydymosi įstaigose, ir ne visada sumos yra iki 30 Eur, be to, kai kurie mokėjimai negali būti atlikti išskiriant būtent vaikui tenkančią dalį, pvz. mokesčiai už būsto komunalines paslaugas ar visai šeimai skirti maisto produktai. Šiuo atveju teismas laikė, kad ieškovo prašomas išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimas, nustatant, jog išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti mokamas į M. Z. nurodytą sąskaitą banke, paskiriant ieškovą M. Z. vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra atitinkantis Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą ir nepilnamečio vaiko interesus. Teismas pažymėjo, kad tėvas, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas įstatymų nustatyta tvarka yra įpareigojamas vaikui skirtas lėšas naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų tenkinimui.

2511.

26Atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys visiškai sutinka su tuo, kad jų vaiko išlaikymui kiekvienas turėtų prisidėti po 250 Eur kas mėnesį (tiek patikslintame ieškinyje, tiek patikslintame priešieškinyje ginčo šalys reiškia tapatų reikalaujamo išlaikymo dydį), o teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą paliko su jo tėvu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (ieškovas ir atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, šalys turi pareigą išlaikyti tik vieną nepilnametį vaiką, kitų išlaikytinių neturi), teismas tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė iš atsakovės D. V. nepilnamečio vaiko A. Z. išlaikymui po 250 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-02-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant išlaikymą kiekvieno mėnesio 25 d. į M. Z. nurodytą sąskaitą banke, paskiriant ieškovą M. Z. vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

2712.

28Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė veikė teisėtai, lėšas naudojo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės be pagrindo įgytas lėšas, atmetė kaip nepagrįstą.

2913.

30Teismas pažymėjo, kad ieškovo patikslintame ieškinyje siūloma atsakovės bendravimo tvarka su sūnumi iš esmės neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir poreikių bendrauti su atskirai gyvenančia motina, o atskirai gyvenanti motina nepateikė bendravimo tvarkos, tuo atveju, jei teismas nepakeistų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, tiek ieškovo, tiek atsakovės teisės ir pareigos jų vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), atsakovės teisė ir pareiga rūpintis savo nepilnamečiu vaiku negali būti ribojama, lygiai taip pat atsakovės pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku negali būti perkeliama ieškovui ir negali būti pateisinama atsakovės gyvenamosios vietos buvimu kitame mieste, nei nepilnamečio vaiko, todėl atsižvelgdamas į šalių teismo posėdyje išdėstytus argumentus, ieškovo reikalavimus dalyje dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su jo motina tvarkos nustatymo teismas tenkino iš dalies.

31III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

3214.

33Apeliaciniu skundu atsakovė D. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti; priteisti iš D. V. 180 Eur kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui A. Z., gim. ( - ), a.k. ( - ) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur iki vaiko pilnametystės. Šią sumą D. V. įsipareigoja pervesti į A. Z. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) už einamąjį mėnesį iki einamo mėnesio 29 kalendorinės mėnesio dienos. M. Z. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3414.1.

35Atsakovė D. V. nesutinka su teismo sprendimu keisti lėšų įmokėjimo sąskaitą, kai tėvas M. Z. vis tiek turės pervesti kas mėnesį vaiko išlaikymą į A. Z. sąskaitą pagal 2015-06-16 teismo sprendime nurodytus terminus, sumas ir įmokų datas. Taip pat nėra pagrindo keisti ir vaiko sąskaitos, kaip įmokų gavėjo, dėl to, kad dienos operacijų limitai gali būti keičiami vieno iš tėvų – sumos didinamos ir mažinamos.

3614.2.

37Nusistovėjusi iki šiol mokėjimų tvarka turi likti nekeistina, nes iki šiol galiojusi tvarka buvo aiški ir išsami abejoms šalims, o šiuo sprendimu teismas tik įvėlė neaiškumų ir aiškiai nenurodė, kiek ir kokia apimtimi keičia ankstesniojo 2015-06-16 teismo sprendimo 3.2 punktą, t.y. ar M. Z. visgi turi mokėti į A. sąskaitą išlaikymą, kaip iki šiol, ar visgi, visa našta dėl vaiko išlaikymo buvo užkrauta D. V., pažeidžiant tokiu sprendimu CK 3.192 straipsnį, o M. Z. atleidžiant nuo įpareigojimo ir prievolės išlaikyti nepilnametį sūnų, kuri aiškiai buvo nustatyta 2015-06-16 sprendimu. Teismo dalis dėl mokėjimo tvarkos pakeitimo yra naikintina, nes visais įmanomais atvejais įneša tik sumaištį (atsiranda dvi sąskaitos) ir pažeidžia CK 3.192 straipsnį (jei keičiamas visas 3.2 punktas 2015-06-16 sprendime, o ne jo dalis).

3814.3.

39Atsakovės D. V. pajamos į rankas nesiekia nei 500 eurų po visų mokesčių, o M. Z. “į rankas“ gauna 1300 Eur. Atsakovės vertinimu, teismo sprendimas D. V. didinti išlaikymą iki 250 eurų yra nepagrįstas.

4014.4.

41Atsakovė D. V. nesutinka su teismo sprendime priimta bendravimo tvarka, nes ji neatitinka vaiko interesų bei pažeidžia jos, kaip motinos, lygias galimybes bendrauti su vaiku.

4214.5.

43Atsakovė D. V. nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teismas priėmė nutartį atlikti teismo ekspertizę, tačiau išlaidas visas priskyrė apmokėti D. V., nors priimdamas sprendimą rėmėsi išvada, net kai atmetė priešieškinį, o ieškinį tenkino iš dalies. Todėl tikslinga teismo ekspertizės išlaidas padalinti abiem šalims lygiai.

4414.6.

45Atsakovė D. V. nesutinka su teismo argumentais, kad tėvas M. Z. tinkamai rūpinasi vaiku ir sugeba užtikrinti teisėtus vaiko interesus bei tinkamai vaiką ugdyti.

4614.7.

47Atsakovė nesutinka su teismo teiginiu, kad vaikui mokyklos keitimas pakenktų labiau, nei gyvenimas be mamos ir prašo teismo priešieškinį ir prie jo pateiktus įrodymus peržiūrėti ir įvertinti aplinkybes, kurios labiausiai atitiktų vaiko poreikius ir interesus, sukurtų jam saugesnę aplinką, turėtų platesnį veiklos spektrą, nes mama dirba laisvesniu grafiku, o tėvas visada užsiėmęs. Taip pat turi būti atkreiptas dėmesys į teismo ekspertizėje išsakytą vaiko norą, ne tėvus, ne jų tarpusavio konfliktus, kurių nebuvo iki skyrybų, kol vaikas augo pas atsakovę. Svarbiausia vaiko noras gyventi su mama, jaustis saugesniu šalia jos ir žinoti, kad mama visada šalia.

4815.

49Ieškovas M. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

5015.1.

51Vaiko interesus labiau atitinka ieškovo namuose nusistovėjusi disciplina, žalingų įpročių (tokių kaip noras neribotai žaisti kompiuterinius žaidimus) ribojimas, o ne laisvė daryti, ką tik nori, kurią vaikui pažadėjo atsakovė, mainais už jos priešieškinio reikalavimų palaikymą. Vaiko noras būti nevaržomam ir daryti ką nori (ką jam siūlo atsakovė) nėra suderinamas su vaiko interesais, dėl to pirmos instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė vaiko interesams, nusistovėjusiai tvarkai ir disciplinai, o ne jo norui gyventi kartu su atsakove.

5215.2.

53Skunde atsakovė įrodinėja, jog nebuvo atsižvelgta, jog vaiko gyvenamoji aplinka, neva, tapo nesaugi, tačiau visas atsakovės skunde deklaruojamas nesaugumas kyla ne iš ieškovo elgesio, tačiau iš pačios atsakovės nuolat rašomų skundų ir eskaluojamų konfliktų.

5415.3.

55Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat skundžiasi neaiškia tvarka, neva nesuprasdama, ar jai mokant vaiko išlaikymo sumas, ieškovas savo dalį privalės mokėti taip, kaip ir mokėjo. Ieškovo manymu, priimtas teismo sprendimas šiuo klausimu yra visiškai aiškus. Praktikoje yra visiškai įprasta, jog tėvas / motina, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, savo išlaikymo dalį skiria tiesiogiai pirkdamas prekes ir paslaugas vaiko naudai. Norint išlaikyti vaiką, nėra būtina prieš tai analogišką sumą įnešti į vaiko sąskaitą, o vėliau tas pačias lėšas išimti ir naudoti vaiko reikmėms.

5615.4.

57Atsakovė teismo posėdžio metu pati sutiko su tuo, jog šalių nepilnamečiam vaikui kiekvieno tėvo skiriama 173,77 Eur suma (bendrai per abu tėvus sudaranti 347,54 Eur ir nesiekianti minimalaus šalies darbo užmokesčio) yra per maža. Teismo posėdžio metu sutikusi su didintina išlaikymo suma, atsakovė vis tiek pareiškė apeliacinį skundą, nurodydama, jog su padidinta išlaikymo suma nebesutinka. Ieškovo manymu, toks pozicijos kaitaliojimas yra nepagrįstas ir nelogiškas. Vaikui negali būti skiriamas mažesnis išlaikymas, negu yra būtinas vaiko poreikių patenkinimui. Abu nepilnamečio A. Z. tėvai yra darbingi, daugiau vaikų neturi. Be to, apeliantės argumentai dėl žemo jos pajamų lygio, negalėjimo daugiau lėšų skirti vaiko išlaikymui taip pat vertintini kritiškai.

5815.5.

59Nesutikdama visais teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos punktais ir nesiūlydama nieko konkretaus, atsakovė veikia priešingai vaiko interesams. Vaikui yra būtinas aiškumas, išankstinis žinojimas ir rutina. Tos pačios aplinkybės yra svarbios ir ieškovui. Atsakovės bandomas kelti chaosas dėl konkrečios trumpos ir aiškios pirmos instancijos teismo nustatytos šalių bendravimo su vaiku tvarkos, negali būti toleruojamas, o atsakovės skundas turėtų būti atmestas.

60IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

61Apeliacinis skundas atmetamas.

6216.

63Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6417.

65Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. Z. yra M. Z. ir D. V. (buvusi – Z.) vaikas. Šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. Z.. Sutarties 3.2 punktas numatė, kad D. V. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui A. Z. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur iki vaiko pilnametystės; šią sumą D. V. įsipareigoja pervesti į A. Z. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 29 kalendorinės mėnesio dienos; M. Z. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti; M. Z. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui A. Z., gim. ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur iki vaiko pilnametystės; šią sumą M. Z. įsipareigoja pervesti į A. Z. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 29 kalendorinės mėnesio dienos ir M. Z. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Sutarties 3.3 punktas numatė, kad abi šalys su nepilnamečiu vaiku A. Z. gali bendrauti pagal savo pageidavimą ir/ar poreikius prieš tai suderinus su Šalimi, pas kurią tuo metu vaikas gyvena ar atostogauja; kitų bendravimo apribojimų nenumatoma.

6618.

67Ieškovas M. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovė D. V. taip pat pateikė priešieškinį ieškovui M. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, kaip nepagrįstą: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 iš D. V. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. Z., gim. ( - ), dydį ir mokėjimo tvarką, ir priteisė iš D. V. nepilnamečiam sūnui A. Z., gim. ( - ), išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2016-02-15, iki A. Z., gim. ( - ), pilnametystės; teismas nustatė priteistą išlaikymą pervesti į M. Z. nurodytą banko sąskaitą; priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskirtas tėvas M. Z.. Taip pat teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 M. Z. ir D. V. nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku A. Z. ir nustatė naują D. V. ir jos nepilnamečio vaiko A. Z. bendravimo tvarką. Atsakovė D. V., nesutikdama su minėtu 2018-10-29 sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

6819.

69Dėl naujų įrodymų.

7020.

71Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, <...> turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šie įrodymai priimami.

72Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

7321.

74Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; kt.) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; kt.). Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau pagal pateikiamus pavyzdžius tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

7522.

76Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010); individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009); negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010), tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013).

7723.

78Atsakovė apeliaciniame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti atsakovės reikalavimą nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove iš esmės grindžia tuo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės sūnaus norą gyventi su ja.

7924.

80Pažymėtina, jog kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), ir teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2009). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvu, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2005).

8125.

82Nagrinėjamu atveju atsakovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-04 nutartimi paskyrė nepilnamečio vaiko A. Z., gimusio ( - ), ir jo šeimos kompleksinį psichologinį įvertinimą ekspertizės tikslais. 2017-10-06 ekspertizės išvadoje nurodyta, kad A. ankstyvas prieraišumas prie motinos vertintinas kaip stiprus, bet nerimastingas ir nesaugus: dėl chaotiško, pripuolamo motinos priežiūros pobūdžio bei nuolat besikeičiančios namų aplinkos vaikui buvo sunku suformuoti stabilumo, saugumo jausmą. Šiuo metu vaikas jaučiasi atskirtas nuo motinos, ryškiai ją idealizuoja („viskas apie mamą patinka“, „mama gera, nes duoda pinigėlių, x-boksą, ir labai daug visko (t.y. žaislų perka, leidžia viską žaisti“). Ankstyvąjį A. ir tėvo emocinį ryšį komplikavo retas, nutrūkstantis tėvo ir sūnaus bendravimas po jo gimimo. Santykis tarp tėvo ir sūnaus faktiškai pradėjo rastis tik tada, kai vaikas atvyko gyventi pas tėvą į Vilnių prieš mokyklą, tačiau ir dabar tebėra trapus ir nelabai artimas. Tėvo namuose vaikas apsiprato ir prisitaikė, tačiau kaip pats teigia „nesijaučia juose gerai“. Šiuo metu A. požiūris į tėvą vienareikšmiškai neigiamas („tėtis piktas ir visada laimingas, kai mamai kas nors atsitinka, juokiasi iš to, kad jau daug pinigų mokėti“, „tėtis daug balsą kelia, daug uždraudžia, viską – ir kompus, ir viską“). A. linkęs idealizuoti motiną, ir neigiamai atsiliepia į tėvą. Vaikas tapatinasi su mama ir siekia būti lojalus jai dėl vidinės įtampos, kurią sukelia įsišaknijusi neapykanta ir priešiškumas tarp tėvų. Išvadoje taip pat nurodoma, kad D. V. bendraudama su vaiku nevengia apie tėvą atsiliepti neigiamai, tai rodo, kad motina netinkamai supranta vaiko psichologinę būseną ir jo emocinius poreikius, nepakankamai brandžiai į juos atsiliepia. M. Z. taip pat kartais priekaištauja sūnui, kad jis per daug pasakoja mamai, pyksta dėl to. Psichologinės įtampos vaikas iš dalies atsisako susivienydamas su motina prieš tėvą, todėl jis kategoriškai teigia, kad nori gyventi su mama, o su tėčiu jausis blogai. Vaiko santykius su tėvu ir motina veikia skirtingi tėvų auklėjimo stiliai: mama nuolaidžiauja, perka vaikui daugybę žaislų, tėvas griežtas ir kategoriškas, kartais baudžiantis vaiką, labai užimtas darbe. Ekspertizės metu nustatyta, kad būtent motina daro psichologinį poveikį vaikui ir šia prasme juo manipuliuoja (neigiamas kalbėjimas apie tėvą, nuolatinis žaislų pirkimas, nuolaidžiaujantis auklėjimo stilius). A. amžius ir branda nereikšmingai įtakoja vaiko nuomonės dėl gyvenimo su vienu iš tėvų objektyvumą.

8326.

84Įvertinus ekspertizės išvadoje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju nepilnametis A. išreiškia norą gyventi su motina, kuri nėra tokia reikli kaip tėvas, pas kurį yra nustatytas režimas, tačiau kuris iš esmės tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi, užsiima jo auklėjimu ir ugdymu, ne visada leidžia elgtis nepilnamečiam vaikui taip, kaip jam norisi, reikalauja laiku atlikti namų darbus, užtikrina savo nepilnamečio vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raidą, todėl nepilnamečio vaiko A. noras gyventi su motina nėra suderinamas su jo interesais. A. prisirišimo laipsnis prie motinos, jo nuomonės susiformavimas, prieštaringi, netgi neigiami, jausmai tėvo atžvilgiu yra iš dalies paveikti ir suformuoti pačios atsakovės bei turi įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai.

8527.

86Kaip jau minėta, keičiant vaiko gyvenamąją vietą, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į prioritetinius vaiko interesus, o ne kategoriškai išreikštą vaiko norą gyventi su motina. Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai ir lemia vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiama nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Byloje nėra duomenų, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, nuo tada, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Apeliantė nepateikė duomenų, neginčijamai pagrindžiančių, jog esanti aplinka (gyvenimas su tėvu) vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatant su kitu iš jo tėvų. Iš ekspertizės išvados nustatyta, jog sūnaus neigiamas požiūris į tėvą formuojamas motinos nuosekliais veiksmais ir įtikinėjimu, todėl tokioje aplinkoje kilę vaiko norai negali būti laikomi objektyviai atspindinčiais jo tikrąją poziciją ir užtikrinti vaiko interesų. Visos kitos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog jokios grėsmės vaikui, gyvenant su ieškovu, nekyla.

8728.

88Teisėjų kolegija, ištyrusi visus byloje esančius įrodymus, įvertinusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktą išvadą, 2017-10-06 ekspertizės išvadą, konstatuoja, kad apeliantė negali užtikrinti nepilnamečiui sūnui kitokių (geresnių) auklėjimo ir augimo sąlygų, nei ieškovas jam dabar suteikia. Apeliantė neįrodė, kad jos sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas labiau atitiks jo, kaip vaiko, interesus; dabartinė sūnaus gyvenamoji vieta pažeidžia vaiko interesus, ieškovas neturi galimybės išlaikyti ir rūpintis sūnumi, esanti aplinka jam tapo nesaugi ir situacija iš esmės pasikeistų, sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su apeliante. Taigi, apeliantė neįrodė tokių aplinkybių, kurios pagrįstų gyvenamosios vietos pakeitimo būtinybę ir sudarytų pagrindą ją pakeisti (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Vien sūnaus nepakankamai motyvuotas noras gyventi su motina šiuo atveju negali būti pripažintas pagrindu keisti gyvenamąją vietą, nes, minėta, į vaiko norus reikia atsižvelgti, tačiau jie teismui nėra privalomi ir kiekvienos bylos atveju sprendžiama individualiai. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirinko išsaugoti šeimoje susiklosčiusią situaciją, jos stabilizavimo būdą, bei pagrįstai sprendė, jog keisti nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakove D. V. nėra pagrindo.

89Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

9029.

91Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

9230.

93CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

942.

95Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl teismo nustatytos atsakovės bendravimo su sūnumi tvarkos. Tokį nesutikimą atsakovė iš esmės motyvuoja tuo, jog nustatyta bendravimo tvarka jai yra nepatogi, nes ji gyvena ne tame pačiame mieste kaip sūnus, todėl teismo skundžiamu sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1 punktas, kuriame nustatyta atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka, kuomet ji su sūnumi gali bendrauti kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį, paimdama vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimas ar iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos vakarą iki 20 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, turi būti panaikintas. Apeliantės manymu, teisingiau būtų priimti pakaitinį grafiką, kuomet atsakovė vieną savaitę su sūnumi bendrauja pvz. pirmadienį, antradienį, trečiadienį, kitą savaitę – ketvirtadienį, penktadienį, trečią savaitę – vėl pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir t.t. Taip pat atsakovė mano, kad teismo sprendimu nustatytos tvarkos 2 punktas, kuriame nustatyta, kad atsakovė su sūnumi gali bendrauti pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžindama jį to paties savaitgalio sekmadienį iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą, turi būti pakeistas, nustatant, kad atsakovė su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, nepriklausomai nuo mėnesio dienų pradžios, ir kad negalint vaiko paimti penktadienį vakare, būtų numatyta galimybė pasiimti vaiką šeštadienį ryte.

963.

97Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

984.

99Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo nustatytos atsakovės bendravimo su sūnumi tvarkos 1 ir 2 punktus, konstatuoja, jog šiuose punktuose nustatyta bendravimo tvarka nei vaiko, nei atsakovės teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, tuo tarpu, iš apeliantės siūlomų minėtų bendravimo su sūnumi tvarkos punktų pakeitimų, matyti, jog apeliantė siūlomais pakeitimais iš esmės siekia nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką, kuri būtų patogiausia jai. Be to, kolegijos vertinimu, apeliantės prašoma nustatyti tvarka pagal, kurią ji su sūnumi bendrauja pakaitiniu grafiku, t. y. vieną savaitę su sūnumi bendrauja pvz. pirmadienį, antradienį, trečiadienį, kitą savaitę – ketvirtadienį, penktadienį, trečią savaitę – vėl pirmadienį, antradienį, trečiadienį, neatitiktų šalių nepilnamečio sūnaus interesų, kadangi nustačius tokią tvarką galimas piktnaudžiavimas dėl vaiko ugdymo įstaigos lankomumo. Nustačius, jog pakaitomis vaikas pas atsakovę su nakvyne praleidžia vieną savaitę nuo trečiadienio iki penktadienio, kitą savaitę – ketvirtadienį, penktadienį, nebūtų užtikrintas vaiko gyvenamosios vietos stabilumas.

1005.

101Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog pagal bendravimo tvarką nustatytas ne vienodas bendravimo dienų skaičius, negali būti laikoma skyrium gyvenančio tėvo maksimalaus bendravimo su vaiku ribojimu ar lygių tėvų teisių bendrauti su vaikais pažeidimu, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su mažesniu jai tenkančiu savaitgalių, dienų skaičiumi, atmetami kaip nesudarantys pagrindo nustatytą bendravimo tvarką pripažinti pažeidžiančia atsakovės bei vaiko teises ir interesus.

1026.

103Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytą atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šią tvarką, įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, o nustatyta bendravimo tvarka užtikrina maksimalų skyrium gyvenančios atsakovės bendravimą su sūnumi. Nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus bei nepažeidžia atsakovės, kaip motinos, lygų galimybių bendrauti su vaiku.

104Dėl išlaikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos pakeitimo.

1057.

106Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 patvirtintos M. Z. ir D. V. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktu buvo numatyta, kad D. V. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui A. Z., gim. ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur iki vaiko pilnametystės; šią sumą D. Z. įsipareigoja pervesti į A. Z. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) už einamąjį mėnesį iki einamo mėnesio 29 kalendorinės mėnesio dienos; M. Z. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti; M. Z. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui A. Z., gim. ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur iki vaiko pilnametystės; šią sumą M. Z. įsipareigoja pervesti į A. Z. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) už einamąjį mėnesį iki einamo mėnesio 29 kalendorinės mėnesio dienos ir M. Z. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

1078.

108Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, tenkindamas ieškovo ieškinio reikalavimą, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 iš D. V. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. Z., gim. ( - ), dydį ir mokėjimo tvarką, ir priteisė iš D. V. nepilnamečiam sūnui A. Z., gim. ( - ), išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2016-02-15, iki A. Z., gim. ( - ), pilnametystės; priteistą išlaikymą pervedant į M. Z. nurodytą banko sąskaitą; priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskirtas tėvas M. Z..

1099.

110Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu keisti lėšų įmokėjimo sąskaitą, taip pat atsakovei neaišku, ar M. Z. visgi turi mokėti į A. sąskaitą išlaikymą, kaip iki šiol, ar visgi, visa našta dėl vaiko išlaikymo tenka D. V., pažeidžiant tokiu sprendimu CK 3.192 straipsnį, o M. Z. atleidžiant nuo įpareigojimo išlaikyti nepilnametį sūnų, kuri aiškiai buvo nustatyta 2015-06-16 sprendimu. Atsakovė taip pat mano, kad teismo sprendimas didinti iš D. V. priteistino išlaikymo dydį iki 250 eurų yra nepagrįstas, nes atsakovės D. V. pajamos į rankas nesiekia nei 500 eurų po visų mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

11110.

112CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). Teismų praktikoje aiškinama, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.) (LAT CBS teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

11311.

114Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

11512.

116Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

11713.

118Kaip jau byloje nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22284-897/2015 buvo nustatytas nepilnamečiam sūnui A., gim. ( - ), išlaikymas periodinėmis išmokomis po 173,77 Eur iš kiekvieno iš tėvų iki vaiko pilnametystės, šią sumą pervedant į A. Z. atsiskaitomąją sąskaitą.

11914.

120Pirmosios instancijos teismas tiek iš ieškovo, tiek iš pačios atsakovės teiktų procesinių dokumentų nustatė, jog abi ginčo šalys sutiko su tuo, kad jų nepilnamečio vaiko poreikiai yra pasikeitę ir išlaikymo suma sudaro 500 Eur per mėnesį, t. y. po 250 Eur per mėnesį periodinių išmokų iš kiekvieno tėvo. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat padidėjusių vaiko poreikių ir jų tenkinimui reikalingos pinigų sumos dydžio neginčija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo dėl padidėjusių vaiko poreikių ir dėl to reikalingo didesnio, 500 Eur siekiančio, išlaikymo vaiko poreikių tenkinimui byloje nėra.

12115.

122CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

12316.

124Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 500 Eur suma (po 250 Eur per mėnesį iš kiekvieno iš tėvų) bei pusę šios sumos, t. y. 250 Eur, priteisus iš atsakovės, akivaizdu, jog, likusios vaiko išlaikymui reikalingos sumos padengimas tenka atsakovui (CK 3.156 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovei nėra aišku, ar ieškovo pareiga teikti išlaikymą savo sūnui išliko, ar ne, atmetami kaip nepagrįsti.

12517.

126Nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimu dėl pakeistos išlaikymo mokėjimo tvarkos, o būtent, su teismo sprendimu keisti lėšų įmokėjimo sąskaitą, lėšas pervedant ne į nepilnamečio sūnaus A. Z. atsiskaitomąją sąskaitą, o į ieškovo M. Z. nurodytą banko sąskaitą.

12718.

128CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai esant nustatytai su tėvu, t. y. ieškovu, nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise tvarko tėvas M. Z.. Pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tėvas, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas įstatymų nustatyta tvarka yra įpareigojamas vaikui skirtas lėšas naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų tenkinimui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo mokėjimo tvarkos, nustatant, kad priteistą išlaikymą atsakovė perveda į M. Z. nurodytą banko sąskaitą, yra pagrįsta bei atitinkanti teismų praktiką.

12919.

130Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovės D. V. pajamos į rankas nesiekia nei 500 eurų po visų mokesčių, todėl teismo sprendimas didinti iš D. V. priteistino išlaikymo dydį iki 250 eurų yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

13120.

132Iš atsakovės pateiktos 2017-12-30 pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad atsakovės gautos pajamos 2017 m. sudarė 11 955 Eur neatskaičius mokesčių. Duomenų, kokio dydžio pajamas atsakovė gavo per laikotarpį iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2018-10-29, atsakovė į bylą nepateikė. Taip pat į bylą nėra pateikta duomenų apie visą turimą atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kurios įtakotų jos darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, jog jos gaunamos pajamas ir turimas turtas yra toks mažas, jog ji negalėtų teikti savo vieninteliam nepilnamečiui vaikui teismo priteisto dydžio išlaikymo. Kita vertus, atsakovės nurodomos aplinkybės dėl mažų pajamų nėra pakankamas pagrindas sumažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

13321.

134Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

13522.

136Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendimas paliekamas nepakeistas.

13723.

138CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš ieškovo pateiktos 2019-01-15 PVM Sąskaitos – faktūros Serija MA Nr. 4 bei 2019-01-15 mokėjimo nurodymo Nr. 795 matyti, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias jis prašo priteisti iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovės D. V. ieškovo M. Z. naudai 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

13924.

140Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

141Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

142Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

143Priteisti ieškovui M. Z. (a.k. ( - ) iš atsakovės D. V. (a.k. ( - ) 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

144Teisėjos Ona Gasiulytė

145Danutė Kutrienė

146Tatjana Žukauskienė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas M. Z. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1)... 6. 2.... 7. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-16 sprendimu... 8. 3.... 9. Atsakovė atsiliepimu su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė,... 10. 4.... 11. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė: 1) pakeisti 2015-06-16 Vilniaus... 12. 5.... 13. Atsakovė nurodė, kad 2010-10-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu... 14. 6.... 15. Ieškovas atsiliepimu su patikslinto priešieškinio reikalavimais nesutiko.... 16. 7.... 17. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir... 18. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. 8.... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-29 sprendimu ieškinį tenkino iš... 21. 9.... 22. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu... 23. 10.... 24. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad nustatyta mokėjimo tvarka yra... 25. 11.... 26. Atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys visiškai sutinka su tuo, kad jų vaiko... 27. 12.... 28. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė veikė teisėtai, lėšas... 29. 13.... 30. Teismas pažymėjo, kad ieškovo patikslintame ieškinyje siūloma atsakovės... 31. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai... 32. 14.... 33. Apeliaciniu skundu atsakovė D. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 34. 14.1.... 35. Atsakovė D. V. nesutinka su teismo sprendimu keisti lėšų įmokėjimo... 36. 14.2.... 37. Nusistovėjusi iki šiol mokėjimų tvarka turi likti nekeistina, nes iki šiol... 38. 14.3.... 39. Atsakovės D. V. pajamos į rankas nesiekia nei 500 eurų po visų mokesčių,... 40. 14.4.... 41. Atsakovė D. V. nesutinka su teismo sprendime priimta bendravimo tvarka, nes ji... 42. 14.5.... 43. Atsakovė D. V. nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teismas... 44. 14.6.... 45. Atsakovė D. V. nesutinka su teismo argumentais, kad tėvas M. Z. tinkamai... 46. 14.7.... 47. Atsakovė nesutinka su teismo teiginiu, kad vaikui mokyklos keitimas pakenktų... 48. 15.... 49. Ieškovas M. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto... 50. 15.1.... 51. Vaiko interesus labiau atitinka ieškovo namuose nusistovėjusi disciplina,... 52. 15.2.... 53. Skunde atsakovė įrodinėja, jog nebuvo atsižvelgta, jog vaiko gyvenamoji... 54. 15.3.... 55. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat skundžiasi neaiškia tvarka, neva... 56. 15.4.... 57. Atsakovė teismo posėdžio metu pati sutiko su tuo, jog šalių nepilnamečiam... 58. 15.5.... 59. Nesutikdama visais teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos punktais ir... 60. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 61. Apeliacinis skundas atmetamas.... 62. 16.... 63. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 64. 17.... 65. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. Z. yra M. Z. ir D. V. (buvusi –... 66. 18.... 67. Ieškovas M. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. V. dėl... 68. 19.... 69. Dėl naujų įrodymų.... 70. 20.... 71. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 72. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.... 73. 21.... 74. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko... 75. 22.... 76. Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina... 77. 23.... 78. Atsakovė apeliaciniame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo... 79. 24.... 80. Pažymėtina, jog kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 81. 25.... 82. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas... 83. 26.... 84. Įvertinus ekspertizės išvadoje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog... 85. 27.... 86. Kaip jau minėta, keičiant vaiko gyvenamąją vietą, būtina nustatyti, jog... 87. 28.... 88. Teisėjų kolegija, ištyrusi visus byloje esančius įrodymus, įvertinusi... 89. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.... 90. 29.... 91. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo... 92. 30.... 93. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio... 94. 2.... 95. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 96. 3.... 97. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas... 98. 4.... 99. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo nustatytos atsakovės... 100. 5.... 101. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog pagal bendravimo tvarką nustatytas ne... 102. 6.... 103. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytą atsakovės bendravimo... 104. Dėl išlaikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos pakeitimo.... 105. 7.... 106. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo... 107. 8.... 108. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, tenkindamas ieškovo... 109. 9.... 110. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu keisti lėšų... 111. 10.... 112. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai... 113. 11.... 114. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos... 115. 12.... 116. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas... 117. 13.... 118. Kaip jau byloje nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16... 119. 14.... 120. Pirmosios instancijos teismas tiek iš ieškovo, tiek iš pačios atsakovės... 121. 15.... 122. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo... 123. 16.... 124. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad šalių... 125. 17.... 126. Nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimu dėl... 127. 18.... 128. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu tėvų valdžia priklauso tik... 129. 19.... 130. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovės D. V. pajamos... 131. 20.... 132. Iš atsakovės pateiktos 2017-12-30 pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta,... 133. 21.... 134. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 135. 22.... 136. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei... 137. 23.... 138. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 139. 24.... 140. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 141. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 142. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti... 143. Priteisti ieškovui M. Z. (a.k. ( - ) iš atsakovės D. V. (a.k. ( - ) 600 Eur... 144. Teisėjos Ona Gasiulytė... 145. Danutė Kutrienė... 146. Tatjana Žukauskienė...