Byla 2A-951/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ir atsakovų A. S. bei uždarosios akcinės bendrovės „Centro klubas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovams A. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Centro klubas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Intractus“, ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei DnB bankas dėl kreditavimo sutarties pakeitimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Centro klubas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Intractus“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 6 458 481,29 EUR negrąžinto kredito skolą bei 5,96 procentų procesines palūkanas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui dalį įsipareigojimų įvykdžius, ieškovas dalies ieškinio reikalavimų atsisakė, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 314 239,06 EUR negrąžinto kredito, 36 531,90 EUR palūkanų ir 1 315,91 EUR delspinigių bei 5,96 procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad pagal 2006 m. vasario 21 d. kreditavimo sutartį Nr. 881-06 IL, su vėlesniais susitarimais, jis įsipareigojo suteikti atsakovui A. S. ne daugiau kaip 6 458 526,41 EUR kreditą komercinei veiklai vystyti su kintama metine palūkanų norma iki 2009 m. lapkričio 26 d. Kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas atsakovo UAB „Centro klubas“ laidavimu pagal 2006 m. vasario 21 d. laidavimo sutartį Nr. 25-06IL bei 2009 m. gegužės 12 d. susitarimą Nr. 25-06L/1 dėl laidavimo termino pratęsimo. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti bankui visu savo turtu bei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas A. S., jeigu pastarasis neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal sutartį (Laidavimo sutarties 1.1 ir 2.1.1 p.). Atsakovai savo įsipareigojimų bankui tinkamai nevykdė.

5Atsakovas A. S. patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti mišrią AB DNB banko, A. S. ir UAB „Centro kubas“ kaltę dėl 2006 m. vasario 21 d. kreditavimo sutarties Nr. 881-06IL (su visais pakeitimais ir papildymais) neįvykdymo ir visas iš A. S. nurašytas palūkanas, papildomas palūkanas ir delspinigius priskirti daliniams kredito grąžinimams; taikyti ieškinio senaties institutą ieškovo vienašališkai priskaičiuotoms netesyboms (papildomoms palūkanoms už laiku negrąžintą kreditą ir delspinigius už laiku negrąžintas palūkanas) ir neteisėtai nurašytas netesybas priskirti daliniams kredito dengimams; 90 procentų sumažinti ieškovo vienašališkai priskaičiuotas netesybas (papildomoms palūkanoms ir delspinigiams) ir neteisėtai nurašytas netesybas priskirti daliniams kredito dengimams. Taip pat prašė pripažinti A. S. atsakomybę dalyje pareikštų reikalavimų ir AB DNB banko ieškinį toje apimtyje, kuria prašoma priteisti daugiau nei 181 031,02 EUR, atmesti. Tuo atveju, jeigu bus atmesti A. S. argumentai dėl A. S. skolos AB DNB bankui dydžio, dėl A. S. ir AB DNB banko mišrios kaltės, senaties instituto taikymo, netesybų sumažinimo ir nebus pripažinta, kad visos A. S. įsipareigojimų AB DNB bankui po AB DNB banko ieškinio pateikimo sumokėtos pinigų sumos turi būti paskirtos AB DNB banko reikalavimams pagal 2010 m. vasario 26 d. ieškinį padengti, teismo prašė pakeisti A. S. ir AB DNB banko 2006 m. vasario 21 d. kreditavimo sutartį Nr. 881-06IL (su visais pakeitimais ir papildymais), nustatant, kad: 245 597,77 EUR su priskaičiuotomis palūkanomis A. S. turi sumokėti 2012 m. lapkričio 31 d.; 217 215,01 EUR su priskaičiuotomis palūkanomis A. S. turi sumokėti 2012 m. gruodžio 31 d.; likusią negrąžintą kredito dalį A. S. turi sumokėti lygiomis dalimis 2013 m. kovo 31 d., 2013 m. birželio 30 d., 2013 m. rugsėjo 31 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d., kartu su daliniu kredito grąžinimu sumokant iki grąžinimo dienos priskaičiuotas palūkanas ir kitus mokėjimus. Priešieškinį grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad 2010 metais jau buvo pardavęs bankui įkeisto turto už 20 771 000 Lt, iš kurių 20 521 000 Lt arba 5 943 292, 39 EUR turėjo būti nukreipti įsiskolinimui pagal ginčo kreditavimo sutartį dengti. A. S. skolą bankui 2009 m. lapkričio 23 d. duomenimis sudarė 6 458 481,29 EUR. Už parduotą turtą visą gautą sumą įnešus įsiskolinimui dengti A. S. įsiskolinimo likutis sudarytų tik 515 188, 90 EUR. Šis skolos likutis taip pat užtikrintas A. S. 18 579 000 Lt vertės nekilnojamojo turto (Trakų g. 14, Vilniuje administracinio pastato, sandėlio ir žemės nuomos teisės) įkeitimu bankui. Savo reikalavimus A. S. grindė CK 6.204 straipsniu bei 6.223 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis: krize nekilnojamojo turto rinkoje, staigiai kritusiomis nekilnojamojo turto kainoms bei pasikeitusia gyventojų pajamų mokesčio taikymo politika, kai pakeitus įstatymą buvo apribotos galimybės susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį už dalį palūkanų, sumokėtų įsigyjant nebe pirmą gyvenamąjį būstą, kas įtakojo gyventojų perkamąją galią ir galimybę parduoti pastatytus (rekonstruotus) butus. Šių aplinkybių nei viena iš šalių negalėjo numatyti sudarydamos sutartį. Taip pat rėmėsi aplinkybe, kad buvo pakeistas lengvatinis mokestis apgyvendinimo paslaugų verslui, pasikeitė paties banko privačių asmenų kreditavimo sąlygos, todėl kilo sunkumų, didėjo nedarbas, kas taip pat sąlygojo ir rekonstruoto viešbučio pastato pardavimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu tenkino ieškovo prašymą dėl dalies bylos nutraukimo ir bylos dalį dėl 5 144 242,23 EUR skolos priteisimo nutraukė; grąžino ieškovui 24 704 Lt žyminio mokesčio; kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį tenkino iš dalies – pakeitė tarp ieškovo AB DNB banko ir atsakovo A. S. 2006 m. vasario 21 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 881-06 IL sąlygas ir nustatė kad: 245 597,77 EUR A. S. turi sumokėti kartu su pagal 2006 m. vasario 21 d. kreditavimo sutarties 18 punktą priskaičiuotomis padidintomis palūkanomis iki 2012 metų lapkričio 31 dienos; 217 215, 01 EUR A. S. turi sumokėti kartu su pagal 2006 m. vasario 21 d. kreditavimo sutarties 18 punktą priskaičiuotomis palūkanomis iki 2012 m. gruodžio 31 d.; likusią skolos dalį kartu su priskaičiuotomis padidintomis palūkanomis A. S. privalo gražinti per 2013 metus sumokėdamas lygiomis dalims kas ketvirtį: 2013 m. kovo 31 d., birželio 30 rugsėjo 30 d. ir gruodžio 31 d.; nustatė, kad ieškovo užskaityti delspinigiai ir palūkanos neperskaičiuojami.

8Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog pats ieškovas nesilaikė papildomų susitarimų prie ginčo kreditavimo sutarties nuostatų, kuriomis suteiktino kredito dydžiai buvo limituojami tam tikru procentu nuo įkeisto turto vertės, tačiau nepritarė atsakovo tvirtinimui, kad išdavęs nurodytus limitus viršijantį kreditą bankas negali nuo viršijančios sumos skaičiuoti palūkanų. Teismas nustatė, kad pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5.1 punktą palūkanos mokamos už gautą kreditą. Kreditavimo sumos išmokėtos siekiant finansuoti tolesnę atsakovo „Centro kubas“ veiklą (pastatų rekonstrukciją) ir buvo atliekamos atsakovui sutinkant arba prašant, o proporcijos nustatymas išduodant kreditą lietė tik papildomai išduodamas sumas. Teismas sprendė, kad mažinti sutartyje numatytas netesybas ir padidintas palūkanas, dėl kurių šalys buvo iš anksto sutarę, nėra pagrindo, kadangi atsakovas A. S. yra stambius nekilnojamojo turto vystymo projektus vykdantis verslininkas, todėl jam taikytini padidinto apdairumo, rūpestingumo standartai, bei verslo rizikos prisiėmimo pareiga. Iš ieškovo pateikto detalaus skolos, palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo teismas nustatė, kad ieškovas nėra paskaičiavęs delspinigių už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovų teiginius, kad ieškovas pirmiausia turėjo nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą ir tik paskui likusią nepadengtą skolą išieškoti iš atsakovų ginčo teisenos tvarka, taip pat konstatavo, kad bankas bendradarbiavo su atsakovu vykdant sutartį – kelis kartus atidėjo sutarties įvykdymo terminus, leido atsakovui susirasti pirkėjus įkeistam turtui, šalys derėjosi ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas sprendė, kad šalių sutartyje numatytos padidintos palūkanos yra proporcinga priemonė šalių interesų pusiausvyrai palaikyti tam atvejui kai skola laiku negražinama. CK 6.54 straipsnis reguliuoja įmokų paskirstymą ir numato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalių kreditavimo sutarties 20 punktas įgalino mokėjimus nusirašyti nuo atsakovo sąskaitos banke, todėl sprendė, kad banko užskaitytos padidintos palūkanos ir delspinigiai neperskaičiuojami.

9Spręsdamas priešieškinio pagrįstumo klausimą, teismas pažymėjo, jog atsakovas yra pateikęs pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad byloje egzistuoja CK 6.204 straipsnyje numatyti šalių sutarties modifikavimo pagrindai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų vienašališkai nutraukęs kreditavimo sutartį pasibaigus kredito gražinimo terminui CK 6.209, 6.217 straipsnyje numatyta tvarka. Spręsdamas dėl CK 6.204 straipsnio taikymo, teismas pažymėjo, kad šalių interesų pusiausvyros principą iškreipė sustingusi nekilnojamojo turto rinka, atsakovas sąžiningai deda pastangas parduoti rekonstruotas patalpas ir gražinti patalpų įsigijimui ir rekonstrukcijai paskolintas lėšas. Dėl patalpų pardavimo jis yra sudaręs sutartį su trečiuoju asmeniu dukterine ieškovo įmone, kuri nėra galutinai su juo atsiskaičiusi. Ieškovas neįrodė, kad jo sutartinių prievolių vykdymas taip pat tapo labiau suvaržytas, gavęs dalinius mokėjimus jis jais yra užskaitęs pirmiausia delspinigius ir palūkanas kaip tai numato CK 6.54 straipsnis, kas iš dalies kompensavo jo praradimus (negalėjimą kurį laiką disponuoti lėšomis, kurias atgavęs laiku, bankas turėtų galimybę jas perskolinti). Teismas konstatavo, kad kritus nekilnojamojo turto kainoms, nekilnojamojo turto rinkoje įsivyravus sąstingiui, atsakovams sumažėjo iš kreditavimo sutarties, kuria buvo finansuojama atsakovų veikla, gaunamas įvykdymas, atitinkamai jam iš esmės tapo sudėtingiau vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus – sutartyje numatytais terminais gražinti kreditą. Sprendė, jog byloje egzistuoja CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, būtinos pripažinti, kad egzistavo sutarties vykdymo suvaržymas, dėl kurio galimas sutarties keitimas ar nutraukimas. Teismas priėjo prie išvados, kad krizė nekilnojamojo turto rinkoje labiau paveikė atsakovus nei ieškovą, kurio praradimus kompensuoja sutartyje numatytos padidintos palūkanos ir delspinigiai. Vykdant ginčo kreditavimo sutartį iš esmės pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra atsakovų nenaudai, todėl priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė negražinto kredito gražinimo terminus, nustatydamas, kad šalių interesų pusiausvyrą atitinka tolesnis padidintų palūkanų mokėjimas, neperžiūrint, ieškovo užskaitytų mokėjimų.

10Teismas konstatavo, kad nukėlus įsiskolinimo sumokėjimo terminus laikytina, jog pagrindinis skolininkas nėra praleidęs paskolos gražinimo terminų, todėl nesuėjus šiame sprendime nustatomiems pagrindinės prievolės terminams, negalimas ir išieškojimas pagal šalutinę papildomą laidavimo prievolę iš laiduotojo.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, susijusią su priešieškinio patenkinimu, pakeisti ir ją išdėstyti taip: „pakeisti tarp ieškovo ir A. S. 2006 m. vasario 21 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 881-06 IL (su pakeitimais) sąlygas ir nustatyti, kad: 245 597,77 EUR A. S. turi sumokėti kartu su priskaičiuotomis pagal 2006 m. vasario 21 d. kreditavimo sutarties Nr.881-06 IL 18 punktą palūkanomis iki 2012 m. lapkričio 31 d.; 217 215, 01 EUR A. S. turi sumokėti, kartu su priskaičiuotomis pagal 2006 m. vasario 21 d. kreditavimo sutarties Nr. 881-06 IL 18 punktą palūkanomis iki 2012 m. gruodžio 31 d. Likusią skolos dalį kartu su priskaičiuotomis palūkanomis A. S. privalo gražinti per 2013 metus sumokėdamas lygiomis dalims kas ketvirtį: 2013 metų, kovo 31 d., birželio 30, rugsėjo 30 d. ir gruodžio 31 d.; iš teismo sprendimo motyvuojančios dalies pašalinti šiuos motyvus: „2009 m. gegužės 12 d. taip pat pasirašytas susitarimas Nr. 25-06L/1 dėl laidavimo termino, pagal kurį šalys nustatė naują laidavimo terminą iki 2009 m. lapkričio 26 d., iki kurio bankas įsipareigojo nepradėti priverstinių skolos išieškojimo iš laiduotojo veiksmų, o laiduotojas įsipareigojo rasti būdą padengti skolą savo noru savo ar skolininko sąskaita ir nesudaryti jokių jam priklausančio turto perleidimo ar apsunkinimo sandorių. Todėl atmestini atsakovo tvirtinimai, kad ieškovas, ieškinį pareikšdamas 2010 m. kovo 1 d., yra praleidęs įstatyme (CK 6.88 straipsnio 1 dalyje) numatytą terminą ieškinio reikalavimams laiduotojui pareikšti. Kaip jau minėta laidavimo sutarties 4.2 punktas numatė, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolės įvykdymo, tuo tarpu papildomu susitarimu buvo susitarta, kad iki 2009 m. lapkričio 26 d. nebus vykdomas priverstinis išieškojimas iš laiduotojo“. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Kreditavimo sutarties 18 punktas aiškiai įvardino, kada kredito gavėjas turi mokėti padidintas palūkanas, t. y. tik tokiu atveju, jeigu bus praleistas kreditavimo sutartyje numatytas kredito sugrąžinimo terminas. Taigi padidintos palūkanos savo prigimtimi yra sankcija už laiku neįvykdytus įsipareigojimus, t. y. netesybos. Pripažinęs, kad A. S. laikomas nepraleidusiu kredito grąžinimo terminų, teismas įpareigojo mokėti ne tik palūkanas, nustatytas ginčo kreditavimo sutarties bendrosios dalies 17 punkte, bet ir padidintas palūkanas, nustatytas ginčo kreditavimo sutarties bendrosios dalies 18 punkte, todėl sprendimas skundžiamoje dalyje turi būti panaikintas, iš sprendimo rezoliucinės dalies pašalinant žodį „padidintomis“.

142. Teismas konstatavo, kad ieškovas nėra praleidęs CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ieškinio reikalavimams laiduotojui pareikšti ir, kad ieškovo bei UAB „Centro kubas“ susitarimu pakeitus ginčo laidavimo sutarties 4.2 punktą, jos galiojimas nebuvo apribotas laiko atžvilgiu. Nors skundžiamu teismo sprendimu ir nebuvo priteistos piniginės sumos iš laiduotojo, tačiau minėti teismo motyvai gali ateityje sukelti neigiamų pasekmių ginčijant 2006 m. vasario 21 d. Laidavimo sutarties Nr. 25-06IL galiojimą, todėl jie turi būti pašalinti iš pirmosios instancijos teismo motyvuojančiosios dalies. Ieškovas ir UAB „Centro kubas“ 2009 m. gegužės 12 d. susitarimu Nr. 25-06L/1 dėl laidavimo termino pakeitė ginčo laidavimo sutarties 4.2 punktą ir susitarė, kad UAB „Centro kubas“ laidavimo terminas yra iki 2009 m. lapkričio 26 d. Ieškinį ieškovas pareiškė praleidęs CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių naikinamąjį terminą.

15Ieškovas su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

161. Nesutinka su atsakovų argumentais, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą mokėti padidintas palūkanas. Net konstatavus CK 6.204 straipsnyje įtvirtintų egzistavimą, šis faktas neatleidžia kredito gavėjo nuo prievolės vykdyti sutartinius įsipareigojimus, įskaitant papildomų palūkanų mokėjimą, o teismui neatima teisės pakeisti sutarties sąlygas taip, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra – šiuo atveju atidedant paskolos grąžinimo terminą, tačiau nustatant prievolę skolininkui mokėti papildomas palūkanas.

172. Nors sutarties bendrųjų sąlygų 18 punkte numatytos papildomos palūkanos turi netesybų kaip prievolės neįvykdymo pasekmių, tačiau jų skaičiavimas ir mokėjimas turi būti vertinamas ne kaip netesybų (sankcijų) taikymas, o kaip užmokesčio už kredito įstaigos teikiamas skolinimo paslaugas pasikeitimas, pasikeitus skolinimo sąlygoms.

183. Bankas nesutinka su apeliantų pozicija, kad pasirašius 2009 m. gegužės 12 d. susitarimą laidavimas tapo terminuotu. Iš šio susitarimo turinio negalima daryti išvados, kad šalys susitarė pakeisti ar panaikinti laidavimo sutarties 4.2 punktą. Susitarimo 1 punkte yra pateikiamas paaiškinimas, ką reiškia naujo laidavimo termino pagal sutartį nustatymas: „t. y. iki šios datos bankas nepradeda jokių priverstinių skolos priteisimo veiksmų prieš laiduotoją, o laiduotojas įsipareigoja rasti būdą padengti skolą savo noru ir savo ar skolininko sąskaita, taip pat įsipareigoja nesudaryti jokių jam priklausančio turto perleidimo sandorių dėl turto apsunkinimo“. Iš šios nuostatos paaiškinimo matyti, kad šalys susitaria ne dėl laidavimo sutarties nuostatos, teigiančios, kad laiduotojo įsipareigojimas galioja iki visiško skolininkų prievolės įvykdymo, panaikinimo, o dėl tam tikro lengvatinio termino, per kurį bankas nepradės priverstinio skolos išieškojimo, suteikimo laiduotojui.

19Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, o priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 1 314 239,06 EUR negrąžinto kredito, 36 531,90 EUR palūkanų ir 1 315,91 EUR delspinigių bei 5,96 procentų procesines palūkanas; priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

201. Jei teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio reikalavimų ir sutarties sąlygų pakeitimo būtų panaikinta, tenkinant apeliacinio skundo reikalavimą, atitinkamai vien tuo pagrindu turėtų būti panaikinta ir teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų priteisti skolą atmetimo.

212. Net pripažinęs pagrindą atidėti atsakovo A. S. skolos pagal kreditavimo sutartį mokėjimo terminus, teismas turėjo procesinį pagrindą ir galimybę patenkinti ieškinio reikalavimus, nurodydamas skolos mokėjimo terminus. Teismo sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai buvo atmesti, neatitinka teisingumo, civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų.

223. Teismas klaidingai vertina faktą, kad bankas vienašališkai nenutraukė su A. S. sudarytos sutarties po to, kai pasibaigė galutinis kredito grąžinimo terminas. Banko reikalavimas dėl skolos priteisimo reiškiamas ne sutarties nutraukimo, o paskolos grąžinimo termino pasibaigimo pagrindu. Tokiu būdu po termino pasibaigimo banko pradėti skolos išieškojimo veiksmai negali būti vertinami kaip netikėti A. S.. Sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminai buvo suderinti abiejų šalių laisva valia.

234. Teismas kaip aplinkybę, apsunkinusią A. S. sutartinių įsipareigojimų vykdymą (ir pagrindą kreditavimo sutarties keitimui), nurodė sustingusią nekilnojamojo turto rinką, nekilnojamojo turto kainų kritimą bei sumažėjusį iš kreditavimo sutarties, kuria buvo finansuojama atsakovo veikla, gaunamą įvykdymą. Šios aplinkybės nėra ir negali būti pagrindas keisti sutartinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).

245. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011, kurioje buvo sprendžiama dėl nuomos sutarties nuostatų modifikavimo. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas nurodė, kad esminis pagrindas byloje taikyti CK 6.204 straipsnį – nustatyta faktinė aplinkybė, kad dėl po sutarties sudarymo pasikeitusių faktinių aplinkybių, nuomininkas pradėjo gauti nuomai iš nuomotojo mažesnės vertės turtą – turtą, kurio 1 kv. m. nuomos kaina ne 50 Lt (kaip nurodyta sutartyje), o 30 Lt (tai nustatė nepriklausomi turto vertintojai). Nagrinėjamu atveju, bankas visus savo įsipareigojimus įvykdė (suteikė paskolą) po sutarties sudarymo iki 2008 m. rugsėjo mėnesio, sutarties įvykdymą iš banko A. S. gavo minėtais terminais.

256. Bankas taip pat veikia Lietuvos rinkoje, todėl jis lygiai kaip ir kiti rinkos dalyviai patyrė neigiamas finansų krizės pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės susiklostė nepalankiai abiems kreditavimo sutarties šalims, negalima teigti, jog pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra, ir sutartį vykdyti sudėtingiau tapo tik atsakovui.

267. Net jei ekonominę, finansų krizę ar nekilnojamojo turto kainų kritimą ir pripažintume išimtine aplinkybe, pažeidžiančia šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, nagrinėjamoje byloje nėra visų CK 6.204 straipsnyje nurodytų kriterijų kreditavimo sutarties nutraukimo sąlygoms keisti. Vienas iš tokių kriterijų yra tas, kad sutarties vykdymą labai sudėtingu darančių aplinkybių atsiradimo ta šalis negalėjo protingai numatyti sudarydama sutartį (CK 6.204 str. 2 d. 2 p.) ir neprisiėmė tokių aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 str. 2 d. 4 p.). Atsakovas yra verslininkas, vykdantis stambius nekilnojamojo turto vystymo projektus, todėl būtent jam teko pareiga ir rizika įvertinti jo vystomo nekilnojamojo turto plėtros projekto perspektyvas, paskolinių prievolių prisiėmimo pasekmes, tinkamai prognozuoti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus ir veiklos pelningumą bei pajamingumą. Tokie atvejai, kai pasikeičia ekonominė situacija, yra ne banko, o atsakovo rizika.

27Atsakovai atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtini apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindai.

30Byloje nustatyta, kad 2006 m. vasario 21 d. ieškovas ir atsakovas A. S. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 881-06 IL, kuria ieškovas AB DnB NORD bankas įsipareigojo suteikti atsakovui 11 300 000 Lt kreditą (1 t., 5-14 b. l.). Ieškovas ir atsakovas UAB „Centro kubas“ 2006 m. vasario 21 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 25-06IL, kuria UAB „Centro kubas“ laidavo už A. S. įsipareigojimų bankui įvykdymą (1 t., 31-33 b. l.). 2006 m. rugsėjo 1 d. šalys pasirašė susitarimą Nr. 3503- 06 IL, kuriuo kredito suma buvo padidinta iki 12 300 000 Lt (1 t., 15-17 b. l.). 2007 m. vasario 14 d. susitarimu Nr. 881 - 06IL/1 kredito suma buvo padidinta iki 22 180 000 Lt (1 t., 18-21 b. l.). 2008 m. sausio 29 d. susitarimu Nr. 881 - 06IL/2 kredito sumos valiuta iš litų buvo pakeista į eurus (6 458 526,41 EUR) (1 t., 22-25 b. l.). 2009 m. gegužės 12 d. šalys pasirašė susitarimą Nr. 881- 06IL/3, kuriuo kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2009 m. lapkričio 26 d. (1 t., 25-28 b. l.) 2009 m. rugpjūčio 26 d. susitarimu Nr. 881- 06IL/4 iki 2009 m. spalio 31 d. buvo pratęstas A. S. įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto įkeitimo dokumentų pakeitimo terminas (1 t., 29-30 b. l.). AB DnB NORD bankas ir UAB „Centro kubas“ 2009 m. gegužės 12 d. pasirašė susitarimą Nr. 25-06/1, kuriuo bankas įsipareigojo iki 2009 m. lapkričio 26 d. nepradėti jokių priverstinių skolos priteisimo/išieškojimo veiksmų prieš laiduotoją, o laiduotojas įsipareigoja rasti būdą padengti skolą savo noru ir savo ar skolininko sąskaita, taip pat įsipareigojo nesudaryti jokių jam priklausančio turto perleidimo sandorių ar sandorių dėl turto apsunkinimo (1 t., 34 b. l.). A. S. įsipareigojimų bankui įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Centro kubas“ nuosavybės teise priklausančio turto, esančio Bokšto g. 19/Šv. Kazimiero g. 12, Vilniuje, įkeitimu bei A. S. nuosavybės teise priklausančio turto, esančio Trakų g. 14, Vilniuje, įkeitimu. Suėjus kredito grąžinimo terminui, atsakovai skolininko prievolės grąžinti paimtą kreditą neįvykdė, todėl 2010 m. kovo 1 d. bankas kreipėsi į teismą dėl 6 458 481,29 EUR negrąžinto kredito iš pagrindinio skolininko ir laiduotojo priteisimo. Po banko ieškinio pareiškimo skolininkas A. S. sumokėjo bankui 5 144 242,23 EUR kredito dalį. Gautą sumą bankas paskirstė palūkanų, delspinigių ir galiausiai dalies pagrindinės prievolės dengimui ir dėl to dalies ieškinio reikalavimo atsisakė (2 t., 242-243 b. l.).

31Dėl priešieškinio

32Priešieškiniu atsakovas prašė pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas vadovaudamasis CK 6.204 straipsniu. Teismas šį reikalavimą tenkino, pakeisdamas kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo terminą ir konstatavęs, kad kredito grąžinimo terminas nėra praleistas. Ieškovas su teismo išvada nesutinka, įrodinėdamas, kad nebuvo visų CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų konstatuoti esant sutarties vykdymo suvaržymą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais.

33CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reglamentuota galimybė sutarties šaliai kreiptis į kitą sutarties šalį su prašymu pakeisti sutartį, jeigu sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti ne tik sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, bet ir aplinkybių atitikimą CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardintiems kriterijams, t. y. kad tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo, tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti, nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 str. 2 d. 1-4 p.), priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011).

34Atsakovas teigia, kad įsipareigojimų vykdymas bankui pasunkėjo iš esmės pasikeitus aplinkybėms dėl finansinės, ekonominės ir nekilnojamojo turto krizės. Kredito grąžinimas turėjo būti vykdomas realizuojant rekonstrukcijos metu įrengtas gyvenamąsias patalpas, tačiau banko veiksmai, kuriais ribojamas lengvatinių kreditų išdavimas, apsunkino planuoto turto pardavimą ir įsipareigojimų bankui vykdymą.

35Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėdamas esant sutarties vykdymo suvaržymą, atsakovas privalėjo įrodyti, kad jam iš esmės padidėja sutarties įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja iš sutarties gaunamas įvykdymas bei tai, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardintiems kriterijams. Šių aplinkybių, kolegijos vertinimu, atsakovas neįrodė. Sutartyje sutartą kredito sumą atsakovas gavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad iš esmės sumažėja iš sutarties gaunamas įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad didėjo už paimtą kreditą mokamos palūkanos, būtų galima konstatuoti, kad atsakovui iš esmės padidėjo sutarties įvykdymo kaina, tačiau tiek pagrindinėje sutartyje (specialiosios dalies 5.1. punktas), tiek jos pakeitimuose atsakovas aiškiai prisiėmė palūkanų padidėjimo riziką.

36Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų teiginiais, kad kilusios ekonominės krizės ir visų krizės pasekmių atsakovai negalėjo numatyti, tačiau atkreipia dėmesį, kad atsakovas didesnį nei 20 milijonų Lt kreditą ėmė verslo tikslais, kredito paskirtyje buvo nurodyta „komercinei veiklai vykdyti“. Verslas visuomet yra susijęs su rizika, kuri tenka verslą vystančiam asmeniui. Imdamas kreditą atsakovas prisiėmė su kredito negrąžinimu susijusią riziką. Atsakovas kreditą grąžinti ketino pardavęs bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Tai, kad atsakovas tikėjosi už maksimalią kainą ir pakankami greitai parduoti nekilnojamąjį turtą, dar nereiškia, kad tokie jo lūkesčiai buvo pagrįsti. Teigti, kad atsakovas nebuvo prisiėmęs verslo nepasisekimo rizikos, negalima. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, jog kredito sutartyje nustatytas kredito grąžinimo terminas yra viena esminių sąlygų, kurios tinkamas vykdymas įprastai yra laikomas kertiniu skolininko įsipareigojimų kreditoriui elementu. Prisiimdamas prievoles, kiekvienas ūkinėje komercinėje sferoje veikiantis subjektas privalo atitinkamai įvertinti savo galimybes, prisiimamus įsipareigojimus įvykdyti tinkamai ir laiku. Sudarydamos sutartį šalys siekia individualių tikslų ir atitinkamai išreiškia savo valią. Aptariamu atveju, sudarant kredito sutartį, atsakovai siekė gauti kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui, nekilnojamojo turto projekto vystymui, o ieškovas – gauti finansinę naudą palūkanų, mokamų už suteiktą kreditą, forma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kredito negrąžinimas dažniausia yra susijęs su jį gavusio asmens finansiniais sunkumais, tačiau nepalankiai susiklosčiusios finansinės aplinkybės, šiuo atveju verslo prognozės, negali būti pagrindas sutarties keitimui. Atsakovui buvo žinoma, kad nustatytu terminu negrąžinęs kredito, jis privalės mokėti didesnes palūkanas bei tai, kad skola bus išieškoma teismo keliu.

37Dar viena svarbi aplinkybė sprendžiant dėl sutarties pakeitimo galimybių yra ta, kad galutinis kredito grąžinimo terminas, kuris buvo nustatytas sutarties sudarymo metu, t. y. 2006 m. vasario mėnesį, buvo pakeistas 2009 m. gegužės 12 d. susitarimu ir pratęstas iki 2009 m. lapkričio 26 d. Šio susitarimo sudarymo metu, kai atsakovas įsipareigojo kredito sumą grąžinti iki 2009 m. lapkričio 26 d., jau egzistavo atsakovo nurodomos aplinkybės: staigus nedarbo padidėjimas, nekilnojamojo turto kainų kritimas, gyventojų perkamosios galios sumažėjimas, valstybės mokesčių politikos pasikeitimas. Nepaisant to, atsakovas susitarimu įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2009 m. lapkričio 26 d. Net ir egzistuojant atsakovo nurodomoms nepalankioms aplinkybėms, jis optimistiškai vertino savo įsipareigojimų bankui įvykdymą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nekonstatuotina visų CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų visumą, todėl nėra pagrindo keisti šalių sudarytos sutarties kredito grąžinimo terminų. Atsižvelgiant į šias išvadas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priešieškinis iš dalies patenkintas, naikinta ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – priešieškinis atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

38Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad yra pagrindas dėl kreditavimo sutarties nevykdymo nustatyti abiejų šalių kaltę ir atsakovui palūkanas skaičiuoti tik nuo tokios kredito dalies, kurią bankas galėjo išduoti pagal sutartyje nustatytas bankui įkeisto turto vertės proporcijas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiais, kad išduodamas didesnį kreditą nei numatyta sutartyje bankas veikė savo rizika, tačiau ši rizika susijusi su bankui atsiradusiomis sudėtingesnėmis skolos išieškojimo galimybėmis. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad kredito suma, kuri buvo suteikta viršijant sutartyje nustatytas įkeisto turto vertės proporcijas, jis naudojosi neatlygintinai. Atsakovas kredito sumą gavo, suteiktais pinigais naudojosi, todėl už gautą kreditą privalo mokėti sutartyje nustatytas palūkanas. Atsakovas pažeidė sutartyje nustatytą kredito grąžinimo terminą, todėl spręsti, kad dėl atsakovo prievolės nevykdymo iš dalies yra kaltas ir ieškovas, nėra pagrindo.

39Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovas turėjo teisę atsakovo kreditui dengti skirtas sumas paskirstyti pirmiausia palūkanų ir netesybų sumokėjimui, o likusią dalį skirti pagrindinės prievolės įvykdymui, kadangi tokia galimybė numatyta įstatymo (CK 6.54 str.), o šalių sutartis kitokio mokėtinų sumų paskirstymo nenustatė (20 p.). Ieškovas, reikšdamas ieškinį, buvo paskaičiavęs atsakovo mokėtinų palūkanų bei delspinigių dydį. Tai, kad atsakovui sumokėjus 5 806 420,12 EUR dalį šios sumos ieškovas skyrė palūkanų ir delspinigių dengimui, nors pradinį ieškinį buvo pareiškęs dėl 6 458 481,29 EUR negrąžinto kredito, nepaneigia ieškovo teisės dalį iš atsakovo gautos sumos skirti palūkanų ir delspinigių dengimui. Dėl šių priežasčių atmestini atsakovo argumentai, kad jam grąžinus 5 806 420,12 EUR bankas negalėjo šių piniginių sumų skirti palūkanų ir delspinigių dengimui, bei, kad ieškovui iš jų gali būti priteista ne daugiau kaip 652 061,17 EUR.

40Dėl ieškinio reikalavimų

41Atsisakęs dalies ieškinio reikalavimų, ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 314 239,06 EUR negrąžinto kredito, 36 531,90 EUR palūkanų ir 1 315,91 EUR delspinigių bei 5,96 procentų procesines palūkanas (2 t., 243, 245 b. l.). Tai, kad pradiniu reikalavimu ieškovas neprašė priteisti palūkanų ir delspinigių, neapriboja ieškovo galimybės tokį reikalavimą pareikšti vėliau.

42Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad 2009 m. gegužės 12 d. susitarimu Nr. 25-06L/1 buvo nustatytas terminuotas atsakovo UAB „Centro kubas“ laidavimas, kuris baigėsi 2009 m. lapkričio 26 d. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Šiuo atveju reikia vadovautis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pagal kurias sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, įprastines sutarties sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. 2009 m. gegužės 12 d. susitarimu Nr. 25-06L/1 šalys susitarė nustatyti naują UAB „Centro kubas“ laidavimo terminą – bankas įsipareigojo iki 2009 m. lapkričio 26 d. nepradėti jokių priverstinių skolos priteisimo/išieškojimo veiksmų prieš laiduotoją, o laiduotojas įsipareigojo rasti būdą padengti skolą savo noru ir savo ar skolininko sąskaita, taip pat įsipareigojo nesudaryti jokių jam priklausančio turto perleidimo sandorių ar sandorių dėl turto apsunkinimo. Šį susitarimą aiškinti kaip terminuotą laidavimą, galiojantį iki 2009 m. lapkričio 26 d., nėra teisinga. Laidavimo sutarties 4.2. punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo. Šis sutarties punktas nebuvo pakeistas pirmiau nurodytu susitarimu. Minėto susitarimo esmė – banko įsipareigojimas iki nurodytos datos nepradėti jokių priverstinių skolos išieškojimo veiksmų prieš laiduotoją, o šiam iki 2009 m. lapkričio 26 d. buvo suteikta galimybė savo noru padengti skolininko įsiskolinimą. Taigi nepagrįsti atsakovų argumentai, kad 2009 m. gegužės 12 d. susitarimu buvo nustatytas terminuotas laidavimas iki 2009 m. lapkričio 26 d. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, todėl ieškovas pagrįstai susidariusį įsiskolinimą prašo priteisti solidariai iš pagrindinio skolininko ir laiduotojo. Šie argumentai paneigia atsakovų apeliacinio skundo dalies dėl atitinkamų teismo motyvų pašalinimo iš teismo sprendimo pagristumą.

43Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 6 458 481,29 EUR negrąžinto kredito. Atsakovui sumokėjus 5 806 420,12 EUR, ieškovas dalį šios sumos užskaitė palūkanų, papildomų palūkanų bei delspinigių dengimui ir dėl to dalies pagrindinio reikalavimo atsisakė. Likusi negrąžinta kredito suma sudaro 1 314 239,06 EUR. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Nei pagrindinis skolininkas, nei laiduotojas likusios negrąžintos kredito sumos nesumokėjo, todėl ieškovo reikalavimas tenkintas, 1 314 239,06 EUR priteistini ieškovui solidariai iš atsakovų.

44Atsakovas priešieškiniu prašė 90 procentų sumažinti ieškovo vienašališkai paskaičiuotas papildomas palūkanas ir delspinigius. Tenkinti tokį atsakovo prašymą nėra pagrindo. Kredito sutarties 5.1. punkte šalys nustatė už gautą kreditą mokėtinų palūkanų dydį – susitarė dėl kintamų palūkanų, kurios keičiamos du kartus per metus. Papildomais susitarimais, kuriais kredito suma buvo didinama, gautai kredito sumai buvo nustatytos skirtingo dydžio palūkanos. Sutarties 18 punkte šalys susitarė, kad praleidus sutartyje nustatytus kredito grąžinimo terminus, už laiku negrąžintą kredito sumą kredito gavėjas privalo papildomai prie sutarties specialiojoje dalyje nustatytų palūkanų mokėti bankui pusės sutarties specialiojoje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio papildomas palūkanas nuo laiku negrąžintos kredito sumos. Papildomos palūkanos skaičiuojamos nuo sutartyje numatytų kredito grąžinimo terminų pasibaigimo iki visos pradelstos kredito dalies sugrąžinimo bankui dienos. Negalima sutikti su atsakovo teigimu, kad aptariamose sutarties nuostatose nustatytos palūkanos yra delspinigiai, nes CK 6.874 straipsnis įtvirtina analogišką paskolos sutarties termino praleidimo pasekmę. Už paskolos termino praleidimą paskolos gavėjas privalo mokėti palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos. Tai, kad už termino praleidimą mokėtinų palūkanų dydis didėja, nesudaro pagrindo jų pripažinti delspinigiais, kadangi pagal CK 6.210 straipsnį šalys turi teisę susitarti dėl didesnių palūkanų nei numatyta įstatyme. Dėl šių priežasčių nepagrįsti atsakovo argumentai, kad papildomoms palūkanoms turėtų būti taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 6.125 str. 5 d. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, kurio kreipimosi į teismą dieną ieškovas nebuvo nepraleidęs (CK 1.125 str. 9 d.). Tai, kad už termino įvykdyti prievolę praleidimą numatytos didesnės palūkanos, paaiškinama ieškovo negalėjimu kurį laiką disponuoti lėšomis, kurias laiku atgavęs, bankas turėtų galimybę jas perskolinti. Atsakovui buvo žinomos kredito negrąžinimo laiku pasekmės, todėl mažinti ieškovo paskaičiuotų palūkanų teisėjų kolegija nemato pagrindo.

45Kredito sutarties 37 punktu šalys susitarė, kad už laiku nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas kredito gavėjas kiekvieną pradelstą dieną moka bankui 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė mažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad sutartyje nustatytos 0,05 procentų dydžio netesybos yra aiškiai per didelės ar neprotingos. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo paskaičiuotiems delspinigiams, tačiau iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad delspinigiai nebuvo skaičiuojami už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį (2 t., 245 b. l.). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 36 531,90 EUR palūkanų ir 1 315,91 EUR delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 str. 1 d., 6.37 str., 6.872 str., 6.874 str., 6.881 str.), todėl skundžiamas teismo sprendimas ieškinio atmetimo dalyje dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo naikintinas ir banko ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

46CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų sutarties bendrosios dalies 18 punkte nustatyto dydžio palūkanas, kurios sudaro 5,96 procentus. Šis ieškovas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

47Patenkinus banko ieškinį atsakovams išlieka teisė pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutu, pateikiant pirmosios instancijos teismui motyvuotą prašymą ir pagrindžiant jį objektyviais savo turtinę padėtį atspindinčiais duomenimis.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, teismas skundžiamu sprendimu bylos dalį nutraukė ir grąžino ieškovui 24 704 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Bankas šioje byloje už 6 458 481,29 EUR sumos ieškinį buvo sumokėjęs pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir CPK 82 straipsnį indeksuotą maksimalaus dydžio žyminį mokestį (38 940 Lt). Ieškovui atsisakius dalies pagrindinės skolos reikalavimo ir ieškinį papildžius palūkanų ir delspinigių priteisimo reikalavimu susidariusi 4 668 485,54 Lt ieškinio suma vis tiek apmokestinama maksimaliu žyminio mokesčio dydžiu, todėl teismas neturėjo pagrindo grąžinti ieškovui dalies žyminio mokesčio. Dėl šių priežasčių naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui grąžinti 24 704 Lt žyminio mokesčio. Ieškovo ieškinį patenkinus ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas už ieškinį sumokėtas 38 940 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str.).

50Pirmosios instancijos teisme ieškovas, atstovaujamas advokatų, teikė ieškinį, atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, dalyvavo bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose, todėl patyrė 3 630 Lt teisinės pagalbos išlaidų (2 t., 209-210 b. l.), kurias prašo priteisti iš atsakovų Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 2 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (4 t., 85-87 b. l.). Apeliacinėje instancijoje ieškovas teikė apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuos rengė pirmosios instancijos teisme dalyvavęs ieškovo advokatas. Nurodytos ieškovo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

51Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinas už 4 668 485,54 Lt ginčijamos sumos apeliacinį skundą sumokėtas 42 540 Lt žyminis mokestis (4 t., 76 b. l.) (CPK 79 str., 93 str.).

52Atsakovų priešieškinį bei apeliacinį skundą atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

54Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies bei ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui grąžintas 24 704 Lt žyminis mokestis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, ieškinį patenkinti.

55Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui, į. k. 112029270, solidariai iš atsakovų A. S., a. k. ( - ) ir uždarosios akcinės bendrovės „Centro kubas“, į. k. 121994544, 1 314 239 (vieną milijoną tris šimtus keturiolika tūkstančių du šimtus trisdešimt devynis) EUR 06 ct negrąžinto kredito, 36 531 (trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt vieną) EUR 90 ct palūkanų, 1 315 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika) EUR 91 ct delspinigių ir 5,96 procentų procesines palūkanas už priteistą 1 352 086 (vieną milijoną tris šimtus penkiasdešimt du tūkstančius aštuoniasdešimt šešis) EUR 87 ct nuo civilinės bylos iškėlimo 2010 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

56Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui, į. k. 112029270, iš atsakovų A. S., a. k. ( - ) ir uždarosios akcinės bendrovės „Centro kubas“, į. k. 121994544, lygiomis dalimis 42 570 (keturiasdešimt du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt) Lt, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 21 285 (dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

57Sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl 5 144 242,23 EUR skolos priteisimo nutraukta ieškovui atsisakius šio reikalavimo, palikti nepakeistą.

58Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui, į. k. 112029270, iš atsakovų A. S., a. k. ( - ) ir uždarosios akcinės bendrovės „Centro kubas“, į. k. 121994544, lygiomis dalimis 44 960 (keturiasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt) Lt, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 22 480 Lt (dvidešimt du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt) Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 5. Atsakovas A. S. patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti mišrią AB DNB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu tenkino ieškovo... 8. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog pats ieškovas nesilaikė papildomų... 9. Spręsdamas priešieškinio pagrįstumo klausimą, teismas pažymėjo, jog... 10. Teismas konstatavo, kad nukėlus įsiskolinimo sumokėjimo terminus laikytina,... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 13. 1. Kreditavimo sutarties 18 punktas aiškiai įvardino, kada kredito gavėjas... 14. 2. Teismas konstatavo, kad ieškovas nėra praleidęs CK 6.88 straipsnio 1... 15. Ieškovas su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.... 16. 1. Nesutinka su atsakovų argumentais, kad teismas nepagrįstai įpareigojo... 17. 2. Nors sutarties bendrųjų sąlygų 18 punkte numatytos papildomos palūkanos... 18. 3. Bankas nesutinka su apeliantų pozicija, kad pasirašius 2009 m. gegužės... 19. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 20. 1. Jei teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio reikalavimų ir sutarties... 21. 2. Net pripažinęs pagrindą atidėti atsakovo A. S. skolos pagal kreditavimo... 22. 3. Teismas klaidingai vertina faktą, kad bankas vienašališkai nenutraukė su... 23. 4. Teismas kaip aplinkybę, apsunkinusią A. S. sutartinių įsipareigojimų... 24. 5. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m.... 25. 6. Bankas taip pat veikia Lietuvos rinkoje, todėl jis lygiai kaip ir kiti... 26. 7. Net jei ekonominę, finansų krizę ar nekilnojamojo turto kainų kritimą... 27. Atsakovai atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 30. Byloje nustatyta, kad 2006 m. vasario 21 d. ieškovas ir atsakovas A. S.... 31. Dėl priešieškinio ... 32. Priešieškiniu atsakovas prašė pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas... 33. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reglamentuota galimybė sutarties šaliai kreiptis... 34. Atsakovas teigia, kad įsipareigojimų vykdymas bankui pasunkėjo iš esmės... 35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėdamas esant sutarties... 36. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų teiginiais, kad kilusios ekonominės... 37. Dar viena svarbi aplinkybė sprendžiant dėl sutarties pakeitimo galimybių... 38. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad yra pagrindas dėl kreditavimo sutarties... 39. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad... 40. Dėl ieškinio reikalavimų... 41. Atsisakęs dalies ieškinio reikalavimų, ieškovas prašė priteisti... 42. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad 2009 m. gegužės 12 d. susitarimu... 43. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 6 458 481,29 EUR... 44. Atsakovas priešieškiniu prašė 90 procentų sumažinti ieškovo... 45. Kredito sutarties 37 punktu šalys susitarė, kad už laiku nesumokėtas... 46. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti... 47. Patenkinus banko ieškinį atsakovams išlieka teisė pasinaudoti teismo... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, teismas skundžiamu... 50. Pirmosios instancijos teisme ieškovas, atstovaujamas advokatų, teikė... 51. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui lygiomis dalimis iš... 52. Atsakovų priešieškinį bei apeliacinį skundą atmetus, jų patirtos... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo dalis, kuriomis... 55. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui, į. k. 112029270, solidariai... 56. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui, į. k. 112029270, iš... 57. Sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl 5 144 242,23 EUR skolos priteisimo... 58. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui, į. k. 112029270, iš...