Byla e2-280-669/2017
Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam reikalingo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam reikalingo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

1Plungės rajono apylinės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas,

2sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,

3dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

4atsakovui G. R., jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui,

5išvadą duodančios institucijos atstovei Birutei Valiūnienei,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui G. R. dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam reikalingo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam reikalingo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

7Teismas,

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
    1. Nustatyti K. R., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove L. B., a. k. ( - ), jos gyvenamojoje vietoje;?
    2. Priteisti iš G. R., a. k( - ), išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. R., gim. ( - ), po 250,00 eurų (du šimtai penkiasdešimt) mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant L. B., a. k. ( - ), lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tvarkytoja, priteisiant išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016-12-19);
    3. G. R. priteisti 950,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą L. B. naudai;
    4. G. R. priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas L. B. naudai.
  1. Nurodė, kad jai (toliau - ieškovė) ir G. R. (toliau -atsakovas) ne santuokoje ( - )gimė sūnus K. R., gimimo įrašo Nr. 212. Nuo pat gimimo sūnus K. gyvena kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė su atsakovu ne santuokoje kartu gyveno iki 2013 metų kovo mėnesio. Šalims pradėjus gyventi skyrium, buvo sutarta, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus K. išlaikymui skirs po 100,00 svarų kas mėnesį, bei vaikui nupirks avalynės, rūbų ir kt. Tačiau, nuo 2016 metų liepos mėnesio atsakovas piniginių lėšų nepilnamečio sūnaus išlaikymui nebeskiria, į ieškovės raginimus teikti sūnui išlaikymą nereaguoja, todėl ieškovė kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, jam reikalingo išlaikymo priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
  1. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovas savo reikalavimus palaikė.
  2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame suformulavo savarankiškus reikalavimus:
    1. Ieškovės L. B. ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovo G. R. priešieškinį visiškai.
    2. Nustatyti sūnaus K. R. gim. ( - ) gyvenamąją vietą su ieškove L. B..
    3. Priteisti iš atsakovo G. R. išlaikymą sūnui K. R. gim. ( - ), periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Paskirti ieškovę šių lėšų tvarkytoja.
    4. Įpareigoti ieškovę L. B. kas 3 mėnesius iki sekančio mėnesio 15 d. pateikti atsakovui ataskaitas apie sūnui K. R. išlaikymui suteiktų piniginių lėšų panaudojimą.
    5. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo 950 Eur sumai priteisimo, atmesti.
    6. Nustatyti atsakovo G. R. bendravimo ir jo dalyvavimo auklėjant sūnų K. R. gim. ( - ), sekančią tvarką:
      1. Atsakovui būnant Lietuvoje, jis, pasiima sūnų kas antrą savaitgalį iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžina vaiką mamai sekmadienį iki 19 val. Vasaros atostogų metu, ieškovas pasiima sūnų dviem savaitėms iš jo gyvenamosios vietos ir su juo praleidžia nepertraukiamai dvi savaites. Sūnus praleidžia su tėvu sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis, lyginiais metais, o gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis, - nelyginiais metais. Jei pasiėmus vaiką jis suserga, atsakovas nedelsiant informuoja ieškovę apie vaiko ligą.
      2. Atsakovui gyvenant užsienyje, ieškovė kiekvieną sekmadienį nuo 12 iki 13 val. sudaro galimybę jam bendrauti su sūnumi “Skype” sistema, o dėl techninių kliūčių tokios galimybės nesant, ieškovės mobilaus ryšio telefonu.
      3. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą ir gavus kito tėvo sutikimą. Pasikeitus bet kurio iš tėvų telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti apie tai kitą vaiko tėvą.
      4. Kitus L. B. ieškinio reikalavimus atmesti.
  1. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis niekada neginčijo ir neginčija savo pareigos išlaikyti sūnų K. R. gim. ( - ). Juo jis visą laiką rūpinosi gyvenant kartu su ieškove ir nutraukus bendrą gyvenimą, kai ieškovė grįžo į Lietuvą ir pradėjo gyventi su dabartiniu savo sutuoktiniu. Atsakovas mokėjo sūnaus išlaikymui po 100 svarų ir sūnui siųsdavo siuntinius, kuriuose būdavo rūbai, avalynė, žaislai. Atsakovas grįžęs į Lietuvą vaiką pilnai aprengdavo, nupirkdavo žaislų. Ieškovė netrukdė bendrauti su vaiku, leisdavo vaiką pasiimti, nusivežti pas senelius. Nurodo, kad ieškovės elgesys 2015-2016 metais visiškai pasikeitė. Ji pradėjo trukdyti jam bendrauti su vaiku. Su ieškove ir per ją susiekti su vaiku pasidarė neįmanoma, ji neatsiliepdavo į jo skambučius, neleisdavo prisijunti per „Skype“. Ieškovės reikalaujama išlaikymo suma neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Atsakovo teigimu, ieškovė savo pareiškime nenurodė, kokia vaikui išlaikyti reikalinga suma per mėnesį, išsamiai nepagrindė jos reikalaujamo išlaikymo dydžio sumos, nepateikė jokių rimtų įrodymų apie vaiko poreikius ir turimas savo išlaidas sūnui išlaikyti. Nurodo, kad siekia su vaiku bendrauti, todėl siūlo nustatyti jo priešieškinyje teikiamą bendravimo tvarką.
  1. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas papildomai nurodė, kad sutinka teikti vaikui išlaikymą nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos po 190 Eur, o įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas iki ieškinio padavimo dienos tokia apimtimi, kaip kad jie buvo susitarę tarpusavyje – po 100 svarų arba atitinkamai eurais.

10

11Faktinės bylos aplinkybės

12

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) šalims, gyvenant ne santuokoje gimė sūnus K. R. (akto įrašo Nr. 212).
  2. Šalių paaiškinimais, šalys kartu gyveno iki 2013 metų kovo mėnesio. Dėl to ginčo tarp šalių nėra.
  3. Tarp šalių nėra ginčo, kad iki 2016 metų liepos mėnesio, tarpusavio susitarimu, atsakovas teikė atsakovei kas mėnesį po 100 svarų vaiko, K. R., išlaikymui.
  4. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė ( - ) Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoka su M. B. (ato įrašo Nr. 25), o ( - )gimė duktė P. (akto įrašo Nr. 240).
  5. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi. Kadangi ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio šalių sūnaus K., gimusio ( - ), gyvenamosios vietos nustatymo su motina L. B., tenkintinas.
  1. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
  1. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
  1. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
  1. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
  1. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise registruoto kilnojamo/nekilnojamo turto neturi. Iš 2016 m. gruodžio 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-12-14 ieškovei kas mėnesį buvo mokama 146 Eur 34 ct nedarbo draudimo išmokos. Ieškovė paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu tokių išmokų nebegauna, o jos pajamas sudaro kas mėnesi gaunami 15 Eur pašalpa vaikui. Su dabartiniu sutuoktiniu nuomojasi butą. Tam, kad galėtų išlaikyti vaiką ji skolinosi pinigų. Duomenų apie buto nuomą, turimus kreditinius įsipareigojimus ar papildomas pajamas byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
  1. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise taip pat neturi nekilnojamo turto. Jo paaiškinimu, Jungtinėje karalystėje yra įsigijęs transporto priemonę, kurios vertė apie 3000 Eur, taip pat turi išlaidų būsto nuomai. Tokių savo argumentus grindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Iš į bylą pateiktos ISISS informacijos apie paskyrimą į darbą matyti, kad atsakovas nuo ( - )dirba ( - )maisto gamybos įmonėje (Jungtinėje karalystėje) ir jam nustatytas 6,50 svarų atlyginimas už valandą. Viršvalandžių tarifas pradedamas taikyti viršijus 48 val., ir yra 8,13 svaru. Minimalus darbo valandų skaičius pamainoje nustatomas 7,5 val. Atsakovo paaiškinimu, jis į savaitę atskaičius mokesčius gauna apie 260 svarų uždarbi. Jo mėnesinės pajamos sudaro atskaičius mokesčius sudarytu apie 1040 svarų, kas sprendimo rašymo dienai atitiktų 1202.48 eurų sumai (http://lt.coinmill.com/EUR_GBP.html#GBP=1040). Atsakovo paaiškinimu, jis atmetus savo išlaidas, kas mėnesį pajėgus sutaupyti 400-450 Eur.
  1. Pažymėtina, kad šeimos kategorijų bylose teismas yra aktyvus įrodymų rinkime (LR CPK 376), todėl teismo sprendimo rašymo metu teismui patikrinus SODROS duomenų bazę nustatė, kad ieškovė 2017-01-02 paskutinį kartą gavo 9,44 Eur nedarbo draudimo išmoką.
  1. Nors ieškovė duomenų apie socialines pašalpas nepateikė, tačiau teismas vertina, kad ieškovės šeima turi teisę gauti išmoką ( - )gimusiai dukrai P
  2. , nuo jos gimimo dienos iki 2 metų – 0,75 bazinės socialinės išmokos (BSI – 38 Eur, 0,75 BSI – 28,50 Eur) dydžio per mėnesį, kuri vaikui skiriama, kai vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP – 102 Eur, 1,5 VRP – 153,00 Eur) dydžio bei iki K. sukaks 18 metų – 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio (15,20 Eur) per mėnesį išmoka vaikui skiriama, kai vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.
  1. CK 3.88 str. l d. 5 p. numatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovės sutuoktinio M. B. pajamas sudaro vidutiniškai 360 Eur darbinės pajamos iš ( - ).
  1. Laikytina, kad ieškovės pajamos, įskaitant sutuoktinio darbo užmokesčio dalį ir gaunamas išmokas už vaikus, vidutiniškai per mėnesį sudaro 223 eurus. Vertinant atsakovo pajamas per mėnesį, laikytina, kad atsakovas per mėnesį vidutiniškai gauna iki 1300 Eur, Skaičiuojant ieškovės ir atsakovo pajamas bei išlaidas nėra įtraukta išlaidų suma komunaliniams mokesčiams bei maistui, nes teismas tokių duomenų neturi, o šalys tokių duomenų neteikė. Remiantis šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis skirtinga – atsakovo pajamos 5 kartus didesnės už ieškovės. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė turi du išlaikytinius, o atsakovas vieną.
  1. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
  1. Vertinant šalių turtinę padėtį, spręstina, kad atsakovas pajėgus teikti 230 Eur materialinį išlaikymą savo sūnui mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Manytina, kad toks išlaikymo dydis yra teisingas, atitiks atsakovo turtinę padėtį ir tenkins būtiniausius vaiko poreikius. Todėl ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimai šioje dalyje tenkintini iš dalies.
  1. Ieškovė teismo prašo iš atsakovo G. R. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius, t. y. nuo 2016 metų liepos mėn. iki ieškinio teismui pateikimo, skaičiuojant po 190 Eur per mėnesį, viso 950 Eur (5x190=950). CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.
  1. Tarp šalių nėra ginčo, kad iki 2016 metų liepos mėnesio, tarpusavio susitarimu, atsakovas teikė atsakovei kas mėnesį po 100 svarų vaiko, K. R., išlaikymui. Nuo minėtos datos atsakovo išlaikymas nepilnamečiui šalių vaikui neteiktas.
  1. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, t. y. išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2009/2013). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
  1. Bylos duomenimis šalys buvo susitarusios, kad atsakovas teikė atsakovei kas mėnesį po 100 svarų vaiko, K. R., išlaikymui. Taigi, šio ginčo nagrinėjimo objektas yra iki ieškinio padavimui teismui buvusi situacija. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
  1. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
  1. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo iki 2016 metų liepos mėnesio teiktas kas mėnesį 100 svarų išlaikymas nepilnamečiui vaikui išlaikyti tuo metu nebuvo pakankamas patenkinti nepilnamečio sūnaus poreikius. Priešingai, vertintina, kad šalių sutarta išlaikymo suma, konvertuojant ją eurais, kas sudarytų 114,82 Eur (http://lt.coinmill.com/EUR_GBP.html#GBP=100), atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus šalių ir jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl priteistina 574, 10 Eur įsiskolinimo suma (5x114,82=574,10). Teismas pažymi, kad ieškovė dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi praėjus net pusei metų, o tai, kad tuo metu ji pagimdė dar vieną vaiką, nėra vertintina išlyga, kad ji negalėjo savo teisės realizuoti teisminiu keli, nes bylą nėra būtina vesti pačiai, nes tą ji gali daryti per atstovą, kaip ir nagrinėtinu atveju.
  1. LR CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nuosavybės teises į tam tikrą turtą nepilnametis vaikas įgyja įvairiais būdais, vienas iš jų yra išlaikymo gavimas (CK 3.186 str. 1 d.). Vaikų poreikiams tenkinti skirtos pinigų sumos turi būti racionaliai panaudojamos, sutaupytos išlaikymui skirtos pinigų sumos turi būti saugiai laikomos banke ar kitoje kredito įstaigoje, arba saugiai investuojamos. Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006-05-17 nutartis 3K-3-341/2006, 2008-11-10 civilinėje byloje 3K-7-495/2008).
  1. Pažymėtina, kad išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą, tačiau tokia prevencinė prievartos priemonė įprastai yra taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesams. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Sprendžiant dėl ataskaitų nustatymo, pirmiausia būtina analizuoti, ar konkrečioje situacijoje yra prielaidos vertinti, kad išlaikymui skiriamos lėšos gali būti panaudojamos netinkamai (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-783-464/2013, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-38-527/2015). CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. CK 3.203 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, jo turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti: vaiko maitinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui. Tada, kai išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdieniams poreikiams tenkinti, jos gali ir turi būti taupomis būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-783-464/2013).
  1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įpareigojimas teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą gali būti pateisinamas tik esant daug didesnei išlaikymo sumai, skirtai ne būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-777-302/2010). Pažymėtina, kad abiem bylos šalims yra žinoma, kad yra reikalinga tam tikra suma kas mėnesį yra šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su vienu iš tėvų, gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Be to, kurį laiką atsakovas išlaikymo vaikui neteikė (dėl to ir susidarė įsiskolinimas), vaikas gyveno pas ieškovę, kuri vykdė tiek savo, tiek atsakovo pareigą išlaikyti, skyrė vaikui jo poreikiams būtinas lėšas.
  1. Įrodymų, kurie tvirtintų, jog šalių sūnaus poreikiai nėra užtikrinami, jo išlaikymui skiriamos lėšos galbūt bus panaudojamos ne pagal paskirtį, byloje nepateikta. Taigi įpareigojimo ieškovei teikti ataskaitas apie sūnaus išlaikymui skirtų pinigų panaudojimą nustatymas, teismo nuomone, nėra būtinas ir tikslingas.
  1. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas anksčiau būtų prašęs ieškovės pateikti išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimo pagrindimą bei rinkti su tuo susijusius dokumentus. Tai neatitinka išlaikymo esmės, išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir nuolat turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuotis ir tobulinti įgimtus bei įgytus gebėjimus.
  1. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Atsakovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo abejonių, kad vaikui skirtos išmokos yra ar bus naudojamos ne pagal paskirtį, jog ieškovė savo pareigą rūpinti sūnumi vykdo netinkamai, todėl įpareigojimas teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą, pažeistų sąžiningumo ir protingumo principus. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo prašymą įpareigoti atsakovę teikti ieškovui ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, sūnus visą laiką augo jos prižiūrimas, ugdomas ir lavinamas, todėl tokie įpareigojimai pažeistų ieškovės laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka vaiko interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-596/2013).
  1. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
  1. Ieškovė ir jos atstovas iš esmės sutiko su priešieškinio reikalavimais dėl bendravimo tvarkos, išsakydami tik pastabas dėl tikslintinų valandų kada vaikas turėtų būti paimamas ar atiduodamas. Nesutiko, kad vaiko motina turi užtikrinti vaikui nuotolinio ryšio palaikymo su tėvu priemones. Jų nuomone pats atsakovas norėdamas su vaiku bendrauti turi parūpinti vaikui judriojo telefono ryšio priemones, aprūpinti kompiuteriu ir pan.
  1. Teismas sutinka su atsakovo pasiūlyta nustatytina jų bendravimo tvarka ir atkreipia dėmesį, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę komunikuoti tarpusavyje ar kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Teismas ieškovės nuomonę dėl to, kad atsakovas norėdamas su vaiku bendrauti turi parūpinti vaikui judriojo telefono ryšio priemones, aprūpinti kompiuteriu ir pan., vertina kritiškai ir jas atmeta, kadangi teisminio nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad kiekviena iš jų turi minėtas technines priemones ir galimybes palaikyti ryšį tiek tarpusavyje, tiek su vaiku, todėl ieškovės argumentai laikytini nepagrįsti, pertekliniai, todėl atmestini.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

14

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  1. Ieškovė byloje patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato pagalba už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį paruošimas bei atstovavimas teisme.
  1. Atsakovas patyrė 541.60 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur advokato pagalba už priešieškinio parengimą, , atstovavimą teismo posėdyje ir sumokėto 41,60 Eur žyminio mokesčio.
  1. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos paskirstytos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.
  2. Tenkinus ieškovės ieškinį 83 proc. apimtyje, o atsakovo priešieškinį 56proc. apimtyje, ieškovei iš atsakovo priteistina 249 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Atsakovui iš ieškovės priteistina 330,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 str.,

Nutarė

16ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

17Nustatyti K. R., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove L. B., a. k. ( - ), jos gyvenamojoje vietoje.

18Priteisti iš G. R., a. k. ( - ), išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. R., gim. ( - ), po 230,00 eurų (du šimtai trisdešimt Eur) mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant L. B., a. k. ( - ), lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tvarkytoja, priteisiant išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016-12-19).

19G. R. priteisti 574,10Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus, 10 ct) išlaikymo įsiskolinimą L. B. naudai.

20Nustatyti atsakovo G. R. bendravimo ir jo dalyvavimo auklėjant sūnų K. R. gim. ( - ), sekančią tvarką:

  1. atsakovui būnant Lietuvoje, jis, pasiima sūnų kas antrą savaitgalį iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžina vaiką mamai sekmadienį iki 19 val. Vasaros atostogų metu, ieškovas pasiima sūnų dviem savaitėms iš jo gyvenamosios vietos ir su juo praleidžia nepertraukiamai dvi savaites. Sūnus praleidžia su tėvu sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis, lyginiais metais, o gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis, - nelyginiais metais. Jei pasiėmus vaiką jis suserga, atsakovas nedelsiant informuoja ieškovę apie vaiko ligą.
  2. Atsakovui gyvenant užsienyje, ieškovė kiekvieną sekmadienį nuo 12 iki 13 val. sudaro galimybę jam bendrauti su sūnumi “Skype” sistema, o dėl techninių kliūčių tokios galimybės nesant, ieškovės mobilaus ryšio telefonu.
  3. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą ir gavus kito tėvo sutikimą. Pasikeitus bet kurio iš tėvų telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti apie tai kitą vaiko tėvą.

21Ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 249 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22Atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 330,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

24Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai