Byla 2T-69/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo – bankrutuojanti akcinė bendrovė Ūkio bankas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Bosnijos ir Hercegovinos bendrovės Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2T-69/2014 pagal pareiškėjo Bosnijos ir Hercegovinos bendrovės Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Bosnijos ir Hercegovinos Bijeljinos apygardos komercinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį byloje Nr. 059 0 St 025717 13 St dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo – bankrutuojanti akcinė bendrovė Ūkio bankas.

2Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

Nustatė

3Pareiškėjas Bosnijos ir Hercegovinos bendrovė Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik (toliau tekste – Fabrika Glinice „Birač“ A.D.) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti Lietuvos Respublikoje Bijeljinos apygardos komercinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį byloje Nr. 059 0 St 025717 13 St, kuria pareiškėjui bendrovei Fabrika Glinice „Birač“ A.D. iškelta bankroto byla. Pareiškėjas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - kol bus išspręstas Bosnijos ir Hercegovinos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla, pripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimas ir įsiteisės atitinkama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, uždrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje bet kokį pareiškėjui Fabrika Glinice „Birač“ A.D. priklausančių piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis, materialaus ir nematerialaus turto (įskaitant turtines ir neturtines teises) realizavimą ir (arba) išieškojimą iš pareiškėjo turto pagal vykdomuosius dokumentus ar sandorius, taip pat sustabdyti bet kokį pradėtą pareiškėjo Fabrika Glinice „Birač“ A.D. turto išieškojimą, išskyrus jeigu jis vykdomas pareiškėjo Fabrika Glinice „Birač“ A.D. bankroto byloje. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsima Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl užsienio valstybės teismo nutarties pripažinimo gali nebetekti prasmės. Nors iškėlus pareiškėjui bankroto bylą, bet koks jam priklausančio turto išieškojimas galimas tik griežtai laikantis Bosnijos ir Hercegovinos bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau dėl neteisėtų AB Ūkio bankas veiksmų yra pradėtas priverstinis pareiškėjui priklausančio turto realizavimas nesąžiningai ignoruojant pareiškėjo bankroto faktą.
  2. Lietuvos Respublikos bei Bosnijos ir Hercegovinos nesieja tarptautiniai susitarimai, kuriais būtų reglamentuotos Bosnijoje ir Hercegovinoje įregistruotam juridiniam asmeniui iškeltos bankroto bylos teisinės pasekmės Lietuvos Respublikoje. Todėl šiuo atveju turi būti taikoma Bosnijos ir Hercegovinos teisė, nacionalinės teisės analogija, vadovaujamasi bendraisiais teisės bei tarptautiniais visuotiniais bankroto teisės principais, kuriais pirmiausia siekiama užtikrinti visų nemokaus asmens kreditorių interesų pusiausvyrą ir lygybę. Kreditorių lygybės (universalumo) principas, kaip bendrojo lygybės principo išraiška bankroto bylose, yra fundamentalus tarptautinis principas, vienas iš viešosios tvarkos elementų. Kreditorių lygybės principas patenkinti savo kreditorinius reikalavimus pagal atitinkamą kreditorinių reikalavimų eilę bei proporcingai savo turimiems reikalavimams įtvirtintas ir tarptautiniuose dokumentuose, kodifikuojančiuose tarptautinius principus (UNCITRAL Pavyzdinis tarptautinio bankroto įstatymas). Visuotinis kreditorių lygybės ir universalumo principas reiškia, kad visi kreditorių reikalavimai bankrutuojančiam asmeniui turi būti reiškiami ir nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.
  3. Egzistuoja reali grėsmė, kad dalis pareiškėjo turto, kuris yra registruotas Lietuvos Respublikoje, gali būti priverstinai realizuotas. AB Ūkio bankas neteisėtai perėmė pareiškėjui priklausančias bendrovės AB „Birač Europe“ akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises bei pakeitė bendrovės valdymo organus. AB Ūkio bankas išieškojimą iš Bosnijoje ir Hercogovinoje bankrutuojančio juridinio asmens pagal įkeitimo sutartis gali inicijuoti tik vadovaudamasis šios valstybės bankroto įstatymo nuostatomis, pareikšdamas kreditorinį reikalavimą ir laikydamasis privalomų bankroto procedūrų. AB Ūkio bankas nesąžiningai manipuliuoja šiomis procedūromis, nes Bosnijoje ir Hercegovinoje pareiškėjo bankroto administratoriui 2013 m. gegužės 21 d. ir 2013 m. liepos 22 d. pareiškė 155 226 433, 90 konvertuojamų markių dydžio kreditorinius reikalavimus pagal visas minėtas kredito sutartis bei įkeitimo lakštus. Šių kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimas iki šiol yra neišspręstas, šiuo klausimu vyksta atskira procedūra pareiškėjo bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

4Suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Prašoma pripažinti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo nutartis nėra vykdytina. Šia nutartimi pareiškėjo atžvilgiu pradėtas specialus (bankroto) procesas ir jokios turtinio pobūdžio priemonės (pavyzdžiui - turto areštas ar kiti apribojimai) nei pareiškėjui, nei bet kuriems tretiesiems asmenims (įskaitant AB Ūkio bankas), netaikytos. Nutartis, kuria pradedamas atitinkamas procesas ir sprendžiami organizaciniai tokio proceso klausimai, nėra vykdytina. Tuo atveju, jeigu užsienio valstybės teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir bus pripažinta, ji negalės būti pateikta priverstiniam vykdymui, kadangi ja nustatyti pareiškėjo statuso kitimai nėra ir negali būti priverstinio vykdymo objektu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad užsienio jurisdikcijose priimti teismų sprendimai dėl bankroto (ar jį atitinkančio) proceso pradžios nereikalauja vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-118/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-27/2008). Laikinosios apsaugos priemonės bylose dėl užsienio teismų ar arbitražų sprendimų pripažinimo taikomos tais atvejais, kai pripažintu (ir vykdytinu) sprendimu konkrečiam asmeniui nustatyti tam tikri vykdytini įpareigojimai. Bosnijos ir Hercegovinos teismo nutarties esmę sudaro sprendimas dėl pripažinimo (nustatant atitinkamą pareiškėjo statusą). Kadangi nutartis nėra vykdytina, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Pareiškėjo prašomos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su pagrindiniu reikalavimu. Procesinis reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti siejamas su pagrindinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimu, o jei to nėra - laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
  3. Pareiškėjas, prašydamas apsaugoti bankrutuojančio subjekto turtą, negali remtis Lietuvos Respublikos teise ar taikyti jos analogiją, kadangi Bosnijos ir Hercegovinos teisė skiriasi nuo Lietuvos Respublikos teisės. Užsienio valstybės teisės turinys, be kita ko, nėra atskleistas. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo remtis pareiškėjo cituojama Lietuvos teismų praktika.
  4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju pažeistų įsiteisėjusius, galutinius Lietuvos Respublikos teismų sprendimus dėl to paties dalyko - draudimo išieškoti iš pareiškėjo turto. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2014, konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (išieškojimo iš pareiškėjo turto draudimui) nėra pagrindo, be to, kai kurie iš prašomų uždrausti veiksmų (prašymas uždrausti AB Ūkio bankas naudotis iš pareiškėjo perimtomis teisėmis) neproporcingai suvaržytų AB Ūkio bankas teises ir teisėtus interesus. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nesuderinamas su anksčiau priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.
  5. Išieškojimas iš subjekto, kuriam atitinkamu sprendimu užsienio šalyje pradėta bankroto procedūra iki sprendimo pripažinimo, yra leistinas ir negali būti laikomas pažeidžiančiu teisės nuostatas. Priešingu atveju užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo, bei leidimo vykdyti institutai netektų prasmės. Todėl pareiškėjo argumentai dėl BAB Ūkio bankas nesąžiningumo yra nepagrįsti. Jei BAB Ūkio bankas delstų atlikti išieškojimo veiksmus, jis veiktų priešingai Lietuvos viešajam interesui ir pažeistų savo kreditorių teises.
  6. Pareiškėjo teiginiai dėl tarptautinių teisės principų ir jų pažeidimo yra deklaratyvūs ir nereikšmingi.

5Prašymas tenkinamas iš dalies.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. CPK 144 straipsnio 3 dalis leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Ši teisės norma, be kita ko, reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas ir įsiteisėjusių užsienio valstybės teismo sprendimų pripažinimo bei leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje procese ir tokių sprendimų faktinio vykdymo procese. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

7Pareiškėjo prašoma pripažinti Bosnijos ir Hercegovinos teismo nutartimi pareiškėjui Fabrika Glinice „Birač“ A.D. iškelta bankroto byla. Pareiškėjas prašo, kol bus išspręstas Bosnijos ir Hercegovinos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties pripažinimo klausimas ir įsiteisės atitinkama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, uždrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje bet kokį pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, materialaus ir nematerialaus turto realizavimą ir (arba) išieškojimą iš pareiškėjo pagal vykdomuosius dokumentus ar sandorius, taip pat sustabdyti bet kokį pradėtą išieškojimą iš pareiškėjo turto, išskyrus jeigu jis vykdomas pareiškėjo bankroto byloje.

8Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė visus CPK 811 straipsnyje nurodytus dokumentus, reikalingus užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros inicijavimui, o pagrįstų abejonių, jog Bosnijos ir Hercegovinos teismo nutartis gali būti nepripažinta Lietuvos Respublikoje, nėra. Todėl pareiškėjo prašymas yra prima facie pagrįstas.

9Iš pareiškėjo prašyme formuluojamų argumentų matyti, kad kreipimosi dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisinis tikslas inter alia yra uždrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems pareiškėjo kreditoriams gauti finansinių reikalavimų patenkinimą ne Bosnijos ir Hercegovinos nemokumo įstatymų nustatyta tvarka. Teismas šiame kontekste pažymi, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas – jo teisinės galios išplėtimas iš sprendimo kilmės valstybės į pripažįstančiosios valstybės teritoriją. Pripažintas užsienio valstybės sprendimas jį pripažinusioje valstybėje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kokias jis turi jį priėmusioje valstybėje. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas reiškia, kad pripažįstančioji valstybė pripažįsta, kad užsienio valstybės teismas turėjo jurisdikciją spręsti atitinkamą klausimą bei pripažįsta, jog užsienio valstybės teismo pasiektas teisinis rezultatas sukelia teisines pasekmes – turi res judicata ir prejudicinę galią jį pripažinusioje valstybėje. Tai reiškia, jog tol, kol užsienio valstybės teismo sprendimas nėra pripažįstamas kitoje, nei jį priėmusioje, valstybėje, jis šioje valstybėje teisinių padarinių nesukelia. Todėl pareiškėjo argumentai, kuriais įrodinėjama, jog BAB Ūkio bankas, iki užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje perėmęs AB „Birač Europe“ akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, pažeidė tarptautinius bankroto teisės principus, nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti ir suinteresuoto asmens argumentai, kad teismo sprendimo nereikalingumas vykdytinumo (t.y. poreikio vykdyti teismo sprendimą nebuvimas) per se yra kliūtis spręsti jo pripažinimo klausimą. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimu (nepripažinimu) gali būti siekiama ir materialiojo teisinio pobūdžio, ir procesinių teisinių pasekmių, pavyzdžiui, sprendimo res judicata ir prejudicinės galios išplėtimo (neišplėtimo) ir šiuo pagrindu atsirasiančių materialiojo ir procesinio teisinio pobūdžio padarinių. Todėl vien teismo sprendimo formalus nereikalingumas vykdytinumo per se netrukdo spręsti nei dėl tokio užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo, nei su šiuo klausimu susijusių procesinių klausimų (pvz., prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Paprastai teismo sprendimai, kuriais iškeliama bankroto byla, sukelia vienokio ar kitokio pobūdžio teisines pareigas tam tikriems teisės subjektams, kurie turi atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti (žr. pvz., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnį). Todėl bylų pagal tokio pobūdžio prašymus nagrinėjimas, įskaitant susijusių procesinio teisinio pobūdžio klausimų išsprendimą, yra galimas dar ir dėl šios priežasties.

10Pareiškėjas prašyme nurodo, jog visi kreditorių reikalavimai skolininkui Fabrika Glinice „Birač“ A.D. gali būti reiškiami ir nagrinėjami tik bankroto bylą iškėlusiame teisme, laikantis Bosnijos ir Hercegovinos bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Anot pareiškėjo, to reikalauja asmenų lygybės principo išraiška bankroto bylose – kreditorių lygiateisiškumo principas.

11Tarptautinėje nemokumo teisėje dominuoja du požiūriai į tarptautinės nemokumo situacijos sprendimo būdus. Juos atspindi universalumo principas (angl. universality principle) ir teritorialumo principas (angl. teritoriality principle). Pagal universalumo principą vienas nemokumo procesas turi apimti visą skolininko turtą, nepaisant turto ir skolų teritorinio priklausomumo, o nemokumo bylos iškėlimas ir jos pasekmės - universalūs. Todėl bankroto administratorius gali panaudoti kitose valstybėse esantį turtą kreditorių reikalavimams tenkinti, o kiekvienas kreditorius gali reikšti reikalavimus bankroto byloje, nesvarbu, kur yra jo paties ir (ar) skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė. Teritorialumo principas, savo ruožtu, postuluoja, jog atskirose valstybėse gali vykti savarankiški nemokumo procesai tiek dėl viso skolininko turto, tiek dėl turto dalies – bankroto bylos iškėlimas ir jos padariniai apsiriboja tos valstybės, kurioje ji iškelta, teritorija, o reikalavimus skolininkui gali reikšti tik valstybės, kurioje iškelta byla, jurisdikcijai paklūstantys asmenys. Šalia šių principų yra reikšmingi dar du vienas kito atžvilgiu priešingi principai – unitarizmo principas ir pliuralizmo principas. Pagal unitarizmo principą nemokumo byloje jurisdikcija sutelkiama vienos konkrečios valstybės teisme, bylai taikoma lex fori concursus. Pagal pliuralizmo koncepciją nemokumo bylos iškėlimo padariniai ir procedūros skirtingose valstybėse gali būti reguliuojami skirtingų valstybių teisės normomis.

12Teismas pritaria pareiškėjo argumentams, jog kreditorių lygiateisiškumo principas bankroto teisinių santykių kontekste yra fundamentalus teisės principas, atspindintis tarptautinę viešąją tvarką atitinkamoje srityje, tačiau pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai sutapatina šį principą su universalumo bei unitarizmo principais. Teismas atkreipia dėmesį, jog teritorialumo bei pliuralizmo principais pagrįstos nemokumo teisės sistemos savaime nepažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principo, nes šio principo esminis tikslas – užtikrinti vienodą tos pačios kategorijos kreditorių traktavimą, esant vienodai faktinei situacijai. Nepaisant to, kad universalumo ir unitarizmo principų atsiradimas sąlygotas tarptautinės nemokumo teisės progresyvėjimo tendencijų, šie principai nėra išimtinio pobūdžio. Todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog universalumo, unitarizmo principai turi veikti absoliučiai visais atvejais, kilus tarptautinio nemokumo situacijai.

13Tokia pačia idėja grindžiamas ir Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintas nemokumo teisinis reglamentavimas. Europos Sąjungoje nemokumą, kuris išeina už vienos valstybės ribų, reglamentuoja 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau tekste – Reglamentas). Šis teisės aktas jo kūrimo pradžioje buvo sumanytas kaip konvencija, kurioje buvo remiamasi universalumo principu, tačiau vėliau, atsižvelgiant į nemokumo teisės skirtumus skirtingose valstybėse narėse, nutarta tarptautinio nemokumo principus derinti. Aukščiau minėtų principų derinimo rezultatas – kvalifikuoto unitarizmo ir universalumo (angl. qualified unity, qualified universality) koncepcija atsispindi dabartiniame Reglamento tekste: visų pirma per galimybę iškelti skolininkui pagrindinę ir teritorinę (šalutinę) nemokumo bylas. Reglamente įtvirtintas pagrindinės nemokumo bylos institutas, leidžiantis pagrindinę bylą iškelti tik vienoje valstybėje (unitarizmo principo išraiška) ir, nustačius, jog ji apima visą skolininko turtą, bei konstatavus, kad jos pasekmės - universalios (universalumo principas), kartu yra leidžiama iškelti šalutines bylas, kurioms taikomas lex fori concursus principas ir kurių veikimas apsiriboja konkrečios valstybės teritorija. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento 5 straipsnyje nustatyta dar viena itin reikšminga aptariamos bendrosios taisyklės išimtis - bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą. Šios išimties esmė yra tame, jog bankroto bylos iškėlimas neliečia daiktinėmis teisėmis apsaugotų kreditorių teisių – joms taikomas lex rei sitae – valstybės, kurioje yra daiktas, teisių apsaugos režimas. Kreditorių įkaito turėtojų teisinė padėtis bankroto procese yra itin reikšmingas faktorius valstybėje besiklostantiems kreditavimo teisiniams santykiams bei šalies investiciniam patrauklumui. Tokių kreditorių teisinis statusas ir galimybė bankroto procese gauti finansinių reikalavimų patenkinimą prioritetine tvarka sudaro sąlygas mažesnei kreditorių rizikai ir atitinkamai kreditavimo kainos mažėjimui. Todėl pagrįsta manyti, jog kreditoriai įkaito turėtojai vienaip vertintų galimybes gauti finansinio reikalavimo patenkinimą skolininko nemokumo atveju, jei atitinkamos valstybės teisės aktuose būtų numatyta privilegijuota kreditorių įkaito turėtojų teisinė padėtis, ir kitaip vertintų riziką, žinodami, jog jiems gali tekti reikšti finansinius reikalavimus nemokiam skolininkui bankroto procese, vykstančiame užsienio valstybėje, kurios teisės aktai galėtų numatyti kitokią kreditorių įkaito turėtojų teisinę padėtį ir reikalavimų tenkinimo tvarką. Atsižvelgiant į kreditavimo teisinių santykių svarbą valstybių ekonomikai bei įkeitimu (plačiąja prasme) apsaugotų kreditorių įtaką valstybės kreditavimo sistemai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nebūtų pagrįsta ir racionalu dėl skolininko nemokumo modifikuoti šių kreditorių teisinę padėtį. Būtent šios priežastys ir yra Reglamento 5 straipsnyje nustatytos išimties esminė priežastis.

14Todėl, teismo manymu, būtent Reglamente nustatytas kreditorių daiktinių teisių apsaugos bankroto procese standartas turėtų būti laikomas pagrindu, vertinant kreditorių daiktinių teisių apsaugą, susijusią ir su trečiosiose valstybėse vykstančiais bankroto procesais. Ši išvada remiasi faktu, jog nepaisant to, kad Europos Sąjunga, siekianti sukurti bendrą teisingumo erdvę, šiuo tikslu nustačiusi maksimalaus pasitikėjimo valstybių narių teisinėmis sistemomis reikalavimus ir Reglamente įtvirtinusi nuostatą, kad bankroto bylos iškėlimas vienoje valstybėje narėje automatiškai ir be jokios specialios teisenos sukelia tokias pat pasekmes visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Reglamento 16 straipsnis), neunifikavo bankroto bylos iškėlimo teisinių padarinių, susijusių su kreditorių daiktinėmis teisėmis.

15Todėl teismas sprendžia, kad Bosnijos ir Hercegovinos teismo sprendimo pripažinimas, jam taikant maksimaliai palankų teisinį režimą, nelemtų, jog kreditoriai įkaito turėtojai dėl šių prievolių privalėtų reikšti finansinius reikalavimus skolininko bankroto byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl BAB Ūkio bankas įkeistų AB „Birač Europe“ akcijų apskritai nėra susijusios su Bosnijos ir Hercegovinos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla ir kurią prašoma pripažinti Lietuvos Respublikoje, pagrindu atsirasiančiais teisiniais padariniais, todėl nėra pagrindo jas taikyti.

16Nepaisant to, kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad universalumo ir unitarizmo koncepcijomis pagrįsti tarptautinio nemokumo situacijos sprendimo būdai yra teisinė siekiamybė – šiomis koncepcijomis pagrįsti nemokumo teisės modeliai yra labiau orientuoti į spartą bei efektyvumą, sudaro sąlygas efektyviau valdyti nemokaus skolininko turto masę, veiksmingiau užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principą, mažina paskatas asmenims užsiimti forum shopping bei mažina skirtingų jurisdikcijų teismų sprendimų nesuderinamumo riziką. Kreditorių lygiateisiškumo principas, kaip pagrįstai prašyme įrodinėja pareiškėjas, yra vienas esminių bankroto teisės principų, pripažintų tarptautiniu lygmeniu. Tai, be kita ko, reiškia, kad skolininko kreditorių, esančių kitoje valstybėje, nei ta, kurioje iškelta jo bankroto byla, galimybės gauti kreditorinio reikalavimo patenkinimą, nesant tam svarių priežasčių, vien šiuo pagrindu neturėtų būti sumenkinamos ar paneigiamos apskritai. Todėl pareiškėjui, kaip minėta, įvykdžius reikalavimus, sąlygojančius galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei teisės aktuose nesant įtvirtintų šio klausimo išnagrinėjimui aktualių išimčių (pvz., jau minėtas Reglamento 5 straipsnis), teismas sprendžia, kad nėra kliūčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones kito Fabrika Glinice „Birač“ A.D. turto, esančio Lietuvos Respublikoje, atžvilgiu.

17Suinteresuoti asmenys, manydami, jog tam yra pagrindas, turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo (CPK 148, 149 str.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145 ir 147 straipsniais,

Nutarė

19Pareiškėjo Bosnijos ir Hercegovinos bendrovės Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik (juridinio asmens kodas (MBS): 1-2808, adresas: Karakaj bb., 75400 Zvornik, Serbų Respublika, Bosnija ir Hercegovina) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

20Areštuoti Bosnijos ir Hercegovinos bendrovės Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik priklausančias pinigines lėšas, materialų ir nematerialų turtą (įskaitant turtines ir neturtines teises), sustabdyti Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik priklausančio turto realizavimą ir (arba) išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus ar sandorius, išskyrus atvejus, kai išieškojimas iš skolininko turto vykdomas pareiškėjo Fabrika Glinice „Birač“ A.D. Zvornik bankroto byloje.

21Šia nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos bendrovės Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik kreditorių ir trečiųjų asmenų daiktinėms teisėms į minėtai užsienio valstybės bendrovei priklausantį Lietuvos Respublikoje esantį turtą.

22Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.

23Nutarties vykdymą pavesti pareiškėjo pasirinktam antstoliui.

24Išaiškinti pareiškėjui, kad dėl nutarties, kuria pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo jis privalo kreiptis į antstolį, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik turtas, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

25Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai bei šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs prašymą,... 3. Pareiškėjas Bosnijos ir Hercegovinos bendrovė Fabrika Glinice „Birač“... 4. Suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė... 5. Prašymas tenkinamas iš dalies.... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste –... 7. Pareiškėjo prašoma pripažinti Bosnijos ir Hercegovinos teismo nutartimi... 8. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė visus... 9. Iš pareiškėjo prašyme formuluojamų argumentų matyti, kad kreipimosi dėl... 10. Pareiškėjas prašyme nurodo, jog visi kreditorių reikalavimai skolininkui... 11. Tarptautinėje nemokumo teisėje dominuoja du požiūriai į tarptautinės... 12. Teismas pritaria pareiškėjo argumentams, jog kreditorių lygiateisiškumo... 13. Tokia pačia idėja grindžiamas ir Europos Sąjungos teisės aktuose... 14. Todėl, teismo manymu, būtent Reglamente nustatytas kreditorių daiktinių... 15. Todėl teismas sprendžia, kad Bosnijos ir Hercegovinos teismo sprendimo... 16. Nepaisant to, kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad universalumo ir unitarizmo... 17. Suinteresuoti asmenys, manydami, jog tam yra pagrindas, turi teisę kreiptis į... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145... 19. Pareiškėjo Bosnijos ir Hercegovinos bendrovės Fabrika Glinice „Birač“... 20. Areštuoti Bosnijos ir Hercegovinos bendrovės Fabrika Glinice „Birač“ A.... 21. Šia nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos... 22. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.... 23. Nutarties vykdymą pavesti pareiškėjo pasirinktam antstoliui.... 24. Išaiškinti pareiškėjui, kad dėl nutarties, kuria pritaikomos laikinosios... 25. Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui –...