Byla 3K-3-576-684/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrimatco Vilnius“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Prancūzijos įmonei „EURALIS Semences SAS“ ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrimatco Vilnius“ priešieškinį ieškovui D. D. dėl skolos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai dėl rapsų sėklų ženklinimo ir sertifikavimo, pardavėjo pareigos perduoti tinkamo asortimento ir kokybės daiktą pirkėjui.

6Ieškovas D. D. prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Agrimatco Vilnius“ 96 607,13 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti teisėtu ieškovo 31 581,71 Lt vienašalį įskaitymą. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovės įsigijo vasarinių rapsų sėklų „Katia“ ir „Jura“, jomis užsėjo 72,26 ha ploto žemės sklypus. Pasak ieškovo, sėja ir auginimas buvo atliekami laikantis visų reikalavimų, tačiau rapsams nužydėjus jis pastebėjo, kad rapsai nemezga ankštarų. Valstybinė augalininkystės tarnyba nustatė, kad „Katia“ sėklos augalai normaliai užmezgė 30–40 proc. ankštarų, o „Jura“ sėklos augalai – apie 60–70 proc. Ieškovas teigia, kad sėklas įsigijo atsižvelgęs į atsakovės pateiktą informaciją, atsakovė, kaip profesionali sėklų pardavėja, privalėjo užtikrinti, kad parduodamos sėklos atitiktų savo tiesioginę paskirtį bei aprašymus. Tiek viešai pateikiamoje informacijoje, tiek ant sėklų pakuočių nurodoma, kad sėklos yra hibridai. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovės parduotos sėklos yra ne hibridai, o sėklų deriniai. Be to, atsakovė, pažeisdama teisės aktus, pažymėjo sėklas netinkama etikete, kas laikytina pirkėjų klaidinimu. Dėl ne tos rūšies ir dėl netinkamos kokybės sėklos ieškovas patyrė 11 330 Lt tiesioginių nuostolių ir 116 858,84 Lt negautų pajamų, bendra nuostolių suma sudaro 128 188,84 Lt. Ieškovas nurodo, kad atliko 31 581,71 Lt vienašalį įskaitymą ir apie tai informavo atsakovę 2012 m. sausio 11 d. pranešimu, todėl patirti 128 188,84 Lt nuostoliai mažintini įskaityta 31 581,71 Lt suma.

7Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovo D. D. 31 581,71 Lt skolos, 2842,35 Lt delspinigių, 8,06 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė nurodė, kad ieškovui buvo parduodamos trąšos, sėklos ir kt. prekės, už kurias ieškovas liko skolingas 31 581,71 Lt.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo D. D. atsakovės UAB „Agrimatco Vilnius“ naudai 31 424,06 Lt (9101,04 Eur) skolos, 2734,61 Lt (792 Eur) delspinigių, 8,06 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 3 d. ieškovas ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovas – nupirkti suderinto asortimento prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą. Sutartimi šalys susitarė dėl bendrųjų prekių pirkimo–pardavimo sąlygų bei būdų ir tai buvo daugkartinio prekių pirkimo ir pardavimo pagrindas. Be to, šalys susitarė, kad prekių kokybė turi atitikti gamintojo išduotuose kokybės dokumentuose nurodytus reikalavimus bei įprastai tokioms prekėms keliamus reikalavimus; prekių perdavimas–priėmimas įforminamas pasirašant PVM sąskaitą faktūrą, krovinio važtaraštį ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad prekes pirkėjas gavo; prekių kokybę ir kiekį pirkėjas privalo patikrinti atsiimdamas prekes iš pardavėjo sandėlio, vėliau už prekių kokybę ir kiekį atsako tik pirkėjas; jei prekės pristatomos pardavėjo ar trečiųjų asmenų pirkėjui, prekių kiekis ir kokybė tikrinami tuoj pat jas pristačius, o priėmus prekes į savo sandėlį už prekes atsako tik pirkėjas; pardavėjas neatsako už prekių trūkumą ar kokybės neatitikimus, jei pirkėjas nesilaikė sutartyje nustatytos prekių priėmimo tvarkos. Ieškovas pagal 2011 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą nusipirko rapsų „Katia“ už 10 744,80 Lt, pagal 2011 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą faktūrą – sėklų „Jura“ už 2964,50 Lt. Atsakovės interneto puslapyje buvo skelbiami tokie duomenys apie ieškovo įsigytas sėklas: „Jura“ – gamintojas „Euralis Semences“, derlingumo potencialas: 3–4 t/ha, riebalų sėklose 42,6–43,6 proc., vidutinio ankstyvumo, labai atsparūs išgulimui, privalumai: puikus derlius, savybių tolygumas, gera aliejaus išeiga; „Katia“ – vasarinių rapsų hibridas, pasižymi didele dygimo energija, labai didelis derlingumo potencialas, didesnis atsparumas ligoms lyginant su tokio tipo hibridais, gera aliejaus išeiga, nurodytos agronominės rekomendacijos ir rekomenduojamos pagrindinių trąšų normos. Valstybinė augalininkystės tarnyba 2011 m. rugpjūčio 18 d. aktu nustatė, kad „Jura“ veislės rapsuose normalių ankštarų yra 60–70 proc., likusi dalis yra nenormalios ir neišsivysčiusios; „Katia“ veislės pasėliuose užmegzta 30–40 proc.; likusios yra nenormalios ir neišsivysčiusios. 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2012 m. sausio 2 d. pretenzijomis ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti paaiškinimus, kodėl nesivysto dalis ankštarų ir rapsai augina tik savo augalo masę, bei prašydamas atlyginti 122 099,30 Lt nuostolių. Atsakovė ieškovo pretenzijų netenkino. 2012 m. sausio 11 d. ieškovas pranešimu nurodė, kad įskaito 31 581,71 Lt, ir pareikalavo atlyginti likusius 90 517,59 Lt nuostolius. Atsakovė 2012 m. sausio 17 d. pranešimu nurodė, kad nesutinka su ieškovo atliktu įskaitymu. Viešai skelbiamais duomenimis, vidutinis statistinis rapsų derlius 2010 metais buvo 1,7 t/ha, 2011 metais – 2 t/ha. Atsakovės į bylą pateiktais duomenimis, kiti ūkininkai iš „Katia“ ir „Jura“ veislės rapsų gavo derlių nuo 2,5 t/ha iki 3,3 t/ha. Ekspertai išvadoje nurodė, kad rapsų veislės skirstomos į tradicines (linijines) veisles, hibridus ir veislių derinius. Esminio skirtumo tarp hibrido ir veislių derinio ekspertai nurodyti negalėjo, nes tam būtina atlikti bandymus. Taip pat ekspertai nenurodė esminių skirtingų rūšių rapsų auginimo ypatumų, tačiau pažymėjo, kad auginti veislių derinius rizikingiau nei hibridą. F1 žymėjimas nėra teisingas, nes parduotos sėklos yra veislių deriniai, o ne hibridai. Atsakovės parduotų sėklų negalima vadinti hibridais, nes juos sudaro veislių deriniai. Ūkininkas profesionalas atskirti sėklą gali pagal sertifikatą bei jų žymėjimą atitinkamomis spalvomis. Vien rapsų veislė ar sėklos kokybė negali tiesiogiai nulemti prikulto derliaus kiekio. Vasarinių rapsų derliaus kiekį paprastai lemia: veislė, vieta sėjomainoje, dirvos arimas, sėklos guolio paruošimas, sėjos norma ir pasėlio tankumas, tręšimas, rapsų pasėlių apsauga nuo piktžolių, kenkėjų ir ligų, derliaus nuėmimas, meteorologinės sąlygos ir pan. Netinkamos atsakovės parduotos sėklos kokybės nustatyti iš nuimto derliaus negalima, nes sėklos kokybę galima patikrinti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Pareikštu ieškiniu ieškovas, gindamas savo kaip pirkėjo teises, prašė priteisti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimą, remdamasis dviem pagrindais, t. y. dėl atsakovės parduotos netinkamos kokybės prekės ir dėl parduotos ne to asortimento prekės. Teismas nurodė, kad byloje pateikti Prancūzijos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos (toliau – ir S.O.C.) išduoti OECD sertifikatai ir sėklų siuntos tyrimų rezultatų perdavimo biuleteniai. 2014 m. sausio 3 d. rašte Valstybinė augalininkystės tarnyba nurodė, kad vasarinių rapsų sėklos deriniai „Katia“ ir „Jura“ yra registruoti Prancūzijos nacionaliniame augalų veislių kataloge ir gali būti tiekiami rinkai. Teismas, remdamasis atsakovo ir įmonės „Arterris“ paaiškinimais, atmetė ieškovo argumentus dėl duomenų netikslumo sertifikatuose ir biuleteniuose. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos 2012 m. spalio 9 d. rašte nurodyta, kad atlikus bandymus nustatyta, jog veislių derinių „Katia“ ir „Jura“ siuntų augalai buvo tapatūs standartinėms veislėms. Valstybinė augalininkystė tarnyba taip pat pažymėjo, kad Prancūzijos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos išduotuose sertifikatuose yra nurodyta visa pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (toliau – ir Direktyva) reikalaujama informacija. Teismas sprendė, kad parduotos veislės „Katia“ ir „Jura“ sėklų kokybę patvirtina OECD sertifikatai. Ta aplinkybė, kad ieškovas negavo tokio derliaus, kokio tikėjosi, nesuponuoja išvados, jog sėkla yra netinkamos kokybės, nes, kaip nurodė ekspertai, derlių lemia tokie veiksniai, kaip oro sąlygos, dirvos paruošimas, trąšų naudojimas ir pan. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė kokybės reikalavimo pažeidimo. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad etiketės negalėjo būti mėlynos spalvos be įstrižos žalios linijos ir kad etiketėje privalomai turėjo būti nurodyta veislių derinių procentinė išraiška. Teismas nurodė, kad nors pagal Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punktą veislės cenozės sertifikuota sėkla ženklinama mėlynos spalvos su įstriža žalia linija etikete, bet to paties straipsnio 2 dalis leidžia valstybėms narėms numatyti atitinkamas išimtis dėl mažų pakuočių. Minimos Direktyvos IV priedo A dalies aa papunktyje nurodyta, kad pakanka nurodyti veislės cenozės pavadinimą, jei pirkėjo prašymu raštu pranešamas ir oficialiai užregistruojamas svorio procentas. Etiketėse turi būti naudojama viena iš oficialių Bendrijos kalbų (Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punktas). Valstybinės augalininkystės tarnybos 2013 m. birželio 27 d. rašte nurodyta, kad sėklų fasuočių ženklinimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m. sausio 3 d. rašte nurodyta, kad buvo kreiptasi į Prancūzijos oficialiąją kontrolės ir sertifikavimo tarnybą, ji nurodė, jog veislių derinių fasuotės yra paženklintos galiojančiomis etiketėmis, nes Prancūzijos oficialioji kontrolės ir sertifikavimo tarnyba išdavė leidimą kompanijai ženklinti sėklos fasuotes OECD mėlynos spalvos etiketėmis be žalios linijos su sąlyga, kad etiketėje bus įrašas „veislių derinys“. Teismas taip pat pažymėjo, kad ant abiejų sėklų maišių pakuočių užrašas „vasarinių rapsų hibridinės sėklos“ yra ne pačioje etiketėje, o ant pakuotės, kuriai jokie reikalavimai teisės aktais nėra nustatyti. Dėl daiktų asortimento teismas nurodė, kad ieškovas neginčijo, jog ketino įsigyti vasarinių rapsų, kurių jis ir įsigijo, tačiau teigia norėjęs įsigyti savidulkį hibridą, o ne veislių derinį, kurį sudaro dalis sterilaus hibrido bei dalis apdulkintojo. Teismas pažymėjo, kad hibrido sąvoka nėra apibrėžta teisės aktuose. Byloje nustatyta, kad ieškovas įsigijo veislių derinį, kurį sudaro 80 proc. sterilaus hibrido ir 20 proc. apdulkintojo, o ne šimtaprocentį savidulkį hibridą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis siekė įsigyti būtent šimtaprocentį savidulkį hibridą, iš esmės ieškovas remiasi aplinkybe, kad sėkla nedavė pakankamo derliaus. Ieškovas nurodo, kad tiek viešai skelbiamoje informacijoje, tiek sėklų maišų pakuotėse buvo nurodyta, kad sėklos „Katia“ ir „Jura“ yra hibridai, ir šia informacija jis pasikliovė, apie gerą sėklų kokybę paliudijo ir jo giminaitis. Teismas nurodė, kad „Jura“ sėkla nebuvo nurodyta kaip hibridas internete skelbiamoje informacijoje, o „Katia“ sėkla, nors ir nurodyta kaip vasarinis hibridas, tačiau nėra pažymėta, kad tai būtent savidulkis hibridas. Teismas laikė, kad toks pavadiniams nelaikytinas iš esmės klaidinančiu, nes, kaip nurodyta pirmiau, 80 proc. „Katia“ sėklos sudarė hibridas (nors ir sterilus). Teismas pažymėjo, kad ieškovas ankstesniais metais jau buvo pirkęs tokias pačias sėklas, ūkininkavimu užsiima nuo 1995 metų, ankstesniais metais pirktos sėklos buvo beicuotos viena spalva, šiuo atveju pirko dviem skirtingomis spalvomis beicuotas sėklas antrus metus iš eilės. Teismas sprendė, kad ieškovas, turėdamas 20 metų ūkininkavimo patirtį, negalėjo nežinoti, kad veislių deriniai vizualiai atskiriami pagal dvispalvį beicavimą. Net jei būtų daroma prielaida, kad ieškovas ir nežinojo apie tokį vizualų skiriamąjį požymį, tai, būdamas rūpestingas ūkininkas, jau 2010 metais nusipirkęs tokių sėklų ir atidaręs maišą turėjo pastebėti ne vienos spalvos sėklas, kaip, anot ieškovo, būdavo visuomet, ir turėjo sudvejoti, ar jis tikrai nusipirko tai, ko tikėjosi. Ieškovas ne tik tuo nesidomėjo, nepareikalavo iš pardavėjo papildomos informacijos, kokybės dokumentų, bet kitais metais vėl pirko tų pačių sėklų. Teismas laikė nepagrįstais ir ieškovo argumentus, kad sėklos turėjo atitikti pakuotėje, o ne etiketėje nurodytą informaciją. Teismas nurodė, kad būtent etiketėje yra nurodomi oficialūs duomenys ir jeigu, kaip ieškovas teigė, jis nemoka prancūzų kalbos, tai, būdamas rūpestingas pirkėjas, išreikšdamas savo valią antrus metus iš eilės pirkti tokią pačią sėklą, galėjo pareikalauti iš pardavėjo papildomos informacijos, juolab, kaip teigė pats ieškovas, ir 2010 metais pirktų sėklų derlius jo netenkino. Tokia aplinkybė, kaip PVM sąskaitoje faktūroje nurodymas „F1“, nelaikytina asortimento sąlygos pažeidimu, nes pats ieškovas neteigė, kad būtent pagal šį nurodymą jis sprendė apie prekių asortimentą. Teismas pažymėjo, kad, jau nuėmus derlių, t. y., anot ieškovo, paaiškėjus apie patirtus nuostolius, 2011 m. gruodžio mėnesį jis pasirašė skolų suderinimo aktą, jokių pretenzijų nereikšdamas. Teismo nuomone, net ir darant prielaidą, kad asortimento sąlyga buvo pažeista, ieškovo delsimas pareikšti pardavėjui pretenzijas laikytinas neprotingai ilgu. Teismas sprendė, kad ieškovas siekė nusipirkti vasarinių rapsų sėklą, tokią ir nusipirko; byloje nėra jokių duomenų, kad jis atsakovei nurodė pageidaujamos pirkti sėklos rūšį; tikėtinus derliaus lūkesčius galėjo numanyti, nes tą pačią sėklą pirko antrus metus iš eilės; ieškovas galėjo atskirti sėklą dėl vizualiai skirtingo žymėjimo; tiek viešai skelbiamoje informacijoje, tiek pakuotėje nurodyta informacija, nors ir nėra visiškai tiksli, tačiau nelaikytina klaidinga iš esmės; atsakovės parduota sėkla atitinka kokybės reikalavimus; ieškovo delsimas pareikšti pretenzijas apie ne to asortimento prekės įsigijimą neprotingai ilgas; ieškovas nesilaikė sutartimi prisiimto įsipareigojimo tikrinti prekes iš karto. Teismas, nenustatęs nei kokybės, nei prekės asortimento pažeidimo, reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė nuostolių dėl atsakovės netinkamos kokybės ar ne to asortimento prekės, sprendė, kad nebuvo pagrindo atlikti įskaitymą, ir atsakovei iš ieškovo priteisė 31 424,06 Lt skolą, 2734,61 Lt delspinigių, 8,06 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo D. D. apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovės parduotų sėklų atitiktį keliamiems kokybės reikalavimams patvirtina OECD sertifikatai, kurie yra išduoti Prancūzijos Respublikos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad hibrido sąvoka nėra apibrėžta teisės aktuose, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas įsigijo veislių derinį, kurį sudaro 80 proc. sterilaus hibrido ir 20 proc. apdulkintojo, o ne 100–procentinį savidulkį hibridą. Atsižvelgiant į tai, kad hibrido sąvokos apibrėžimas galiojančiuose teisės aktuose nepateiktas ir iš esmės nėra draudimo reklaminėje ar panašioje medžiagoje (šiuo atveju – interneto tinklalapyje pateikiamoje informacijoje) hibridinėmis sėklomis vadinti sėklas, kurių sudėtyje yra itin didelis kiekis hibridinės sėklos (80 proc.), teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstais laikytini ieškovo teiginiai, kad atsakovė neteisėtai savo parduodamas sėklas buvo pavadinusi hibridinėmis. Atsakovė niekur nebuvo nurodžiusi, kad jo parduodamos sėklos yra šimtaprocentis hibridas. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad „Jura“ kaip hibridinė sėkla tinklalapyje net ir nebuvo įvardyta, todėl ieškovo teiginį, kad jis sėklas „Jura“ laikė šimtaprocenčiu hibridu, laikė niekuo nepagrįstu ir nenuosekliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, reikalaudamas nuostolių atlyginimo dėl to, kad įsigijo ne 100 proc. hibrido sėklų, turėjo įrodyti, kad įsigijus 100 proc. hibridines sėklas, derlius būtų buvęs kitoks, nei tas, kokį gavo jis, o toks prastesnis rezultatas buvo gautas būtent dėl to, kad buvo pasėtas veislių derinys, ir negalėjo būti gautas toks, koks būtų gautas iš 100 proc. hibrido sėklų (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių įrodymų į bylą nėra pateikta, ieškovas savo poziciją grindžia iš esmės deklaratyviais teiginiais.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas D. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės 27 979,36 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti teisėtu 2012 m. sausio 11 d. atliktą 9146,70 Eur įskaitymą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir priteisti iš atsakovės ieškovui 16 715,95 Eur, kuriuos jis sumokėjo atsakovei vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, bei 16,77 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: `

131. Ieškovui nebuvo atskleista informacija, kad įsigyjamas veislių derinys, kurio 80 proc. sudaro sterilus hibridas, kuriam reikalingas apdulkintojas, o ne hibridas (hibridas yra fertilus ir pats apsivaisina). Aplinkybė, kad ginčo sėklą sudaro 80 proc. sterilaus hibrido, paaiškėjo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į Valstybinę augalininkystės tarnybą, pastebėjęs, kad augalų ankštaros nesivysto. Jeigu atsakovė būtų pateikusi teisingą, o ne klaidinančią informaciją apie ginčo sėklą, ieškovas nebūtų pirkęs ginčo sėklos, nes pageidavo įsigyti nerizikingą hibridą, kuris yra savidulkis ir kuriam nereikalingi papildomi apdulkintojai. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad ginčo sėklos vadinti hibridais negalima, nes tai yra sėklų deriniai, sudaryti iš sterilaus hibrido ir apdulkintojo, ir kad rapsų vasarinių veislių derinių auginimas pagal įprastai taikomą agrotechniką yra rizikingesnis nei hibridinių veislių auginimas, nes veislių derinio derlius priklauso ne tik nuo veiksnių, lemiančių hibridinių veislių auginimą, bet ir nuo to, ar sterilus hibridas ir apdulkintojas pražydės vienu metu, ar įvyks sterilaus augalo apvaisinimas ir sėklų užmezgimas. Apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti iš šių aplinkybių, pvz., reklamos, siūlomų daiktų pavyzdžių, prekių aprašymų, katalogų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB NTA „Realus pasiūlymas“ v. UAB „Mega Property“, bylos Nr. 3K-3-531/2011). Atsakovės interneto puslapyje nurodoma, kad vasarinio rapso sėklos „Katia“ yra hibridinės, pasižymi ypač dideliu derlingumu, o „Jura“ veislė gali duoti 3–4 tonas derliaus. Ant ginčo sėklų „Katia“ ir „Jura“ pakuočių įvairiomis kalbomis, įskaitant rusų ir anglų, užrašyta, kad tai hibridinė vasarinio rapso sėkla. Tik prancūzų kalba, kurios ieškovas nesupranta, nurodyta, kad tai veislių derinys. Pažymėtina, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus sėklos buvo paženklintos ne kaip veislių derinys (mėlyna etikete su žalia įstriža linija), o kaip hibridinė sėkla (mėlyna etikete), be to, etiketėse nebuvo nurodyta veislių, sudarančių sertifikuotą veislių derinį, procentinė svorio išraiška. Be to, sąskaitoje faktūroje yra nuoroda F1 (pirmos kartos fertili hibridinė augalo sėkla). Visi šie įrodymai patvirtina šalių susitarimą dėl hibridinės sėklos pirkimo ir pardavimo. Teismas, spręsdamas, kad šalys nesusitarė dėl hibridinės sėklos pardavimo, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo.

142. Teismas netaikė CK 1.5, 6.158, 6.200 straipsnių, padarė nepagrįstas išvadas dėl pirkėjo atidumo. Kasatoriaus nuomone, aplinkybės, kad atsakovė viešai teikė klaidinančią informaciją, ginčo sėklas žymėjo klaidingai, nepateikė sertifikato kilus ginčui, sąskaitoje faktūroje nurodė neteisingą žymėjimą, rodo, kad ji elgėsi nesąžiningai (CK 1.5, 6.158, 6.200 straipsniai). Jeigu atsakovė būtų elgusis sąžiningai ir būtų nurodžiusi, kad parduoda veislių derinį, kuris yra rizikingesnis, nei hibridinė sėkla, ieškovas nebūtų pirkęs ginčo sėklos. Ieškovas, kaip pirkėjas, buvo pakankamai atidus, o atsakovė, kaip profesionali pardavėja, kuriai taikomi aukštesni atidumo, profesionalumo standartai, pažeidė savo pareigą suteikti teisingą informaciją apie prekę.

153. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad protingas terminas, per kurį pirkėjas turi informuoti pardavėją apie daikto neatitikimus, yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo objektas yra specifinis – sėkla, kurios neatitiktis asortimentui ir netinkama kokybė paaiškėjo tada, kai ji jau buvo pasėta ir augalai nemezgė vaisių. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, kad daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Teismas neįvertino, kad pagal ekspertizės išvadą vizualiai apžiūrėjęs sėklas atskirti hibridinės vasarinių rapsų sėklos nuo vasarinių rapsų linijinių ar kitokių sėklų negali ne tik ūkininkas, bet ir mokslininkas. Posėdžio metu ekspertės nurodė, kad Lietuvoje rapsų sėklų deriniai apskritai nėra tirti ir apie juos yra labai mažai žinių, kas irgi patvirtina, jog ūkininkas negalėjo žinoti apie skiriamąjį ginčo sėklos požymį (beicavimą keliomis spalvomis). Teisės aktai nenustato, kad vasarinio rapso sėklos turi būti žymimos (beicuojamos) keliomis spalvomis ir kad tai turėtų būti žinoma ūkininkui. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo sėklos tikrai buvo kelių spalvų.

164. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtinto Privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimo aprašo 11.8.1 punktą ir Tarybos direktyvos 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla 2 straipsnio 1 dalies a punktą ginčo sėkla turėjo būti paženklinta mėlynos spalvos su įstriža linija etikete. Išimtis galima tik uždarytoms mažoms pakuotėms. Pažymėtina, kad pakuotės yra 500 gramų (šiuo atveju pakuotės buvo keleto kilogramų) ir aliejinių augalų atveju taikomos tik rapsiukams, o ne vasariniams rapsams (Žolių ir ankštinių augalų sėklos, Javų sėklos, Kryžmažiedžių ir kitų aliejinių pluoštinių augalų sėklos, tiekiamos tarptautinei prekybai, Schemų reikalavimais, peržiūrėtais organizacijos Taryboje 2000 m. rugsėjo 28 d. [C(2000)146/galutinis], su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. [C(2009)155]). Tarybos direktyvoje 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla nurodyta, kad, stiprinant vidaus rinką, Bendrijos schema turėtų apimti prekybai skirtos sėklos gamybą ir prekybą Bendrijoje bei neturėtų valstybėm narėms suteikti galimybių vienašališkai nukrypti nuo šios schemos ir tokiu būdu trukdyti laisvam sėklos judėjimui Bendrijoje. Taigi, kitoks, nei teisės aktais nustatytas, sėklų ženklinimas egzistuojant laisvam prekių judėjimui ir bendroms taisyklėms yra ne tik klaidinantis, bet ir prieštaraujantis teisės normoms. Be to, vadovaujantis Tarybos direktyvos 2002/57/EB IV priedo A dalies aa papunkčiu, reikalavimas nurodyti įvairių veislės komponentų svorio procentą gali būti netaikomas ir pakanka nurodyti veislės cenozės (derinio) pavadinimą, jeigu pirkėjo prašymu raštu pranešamas ir oficialiai užregistruojamas svorio procentas. Pirkėjui tokie įrašai pateikti nebuvo.

175. Kasatoriaus nuomone, ginčo sėklos kokybė nebuvo įrodyta sertifikatais, kaip to reikalauja teisės aktai. Remiantis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. įsakymu Nr. A1-8 „Dėl ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sertifikatų išdavimo ir numerių etiketėms suteikimo procedūros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 „Dėl privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ginčo sėkla turėjo būti sertifikuota S.O.C. Atsakovė nepateikė oficialios institucijos sertifikatų ieškovui nei parduodama sėklą, nei ieškovui pareiškus pretenzijas, nei pateikdama atsiliepimą. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė pardavinėjo sėklą, neturėdama oficialaus sertifikato, kas prieštarauja teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 381 „Dėl privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 60 punktas). Trečiasis asmuo pateikė sertifikatus, išrašytus S.O.C., tačiau juose nurodyti ir kartu prie sertifikato pridėti atliktus tyrimus pagrindžiantys dokumentai nesutampa, t. y. juose skiriasi rapso „Jura“ ir „Katia“ sudedamųjų dalų siuntų numeriai, sertifikatai išrašyti ankstesne data, nei atlikti šios siuntos sudedamųjų dalių tyrimai, pridėti tyrimų rezultatai yra imti iš įmonės „Arterris“, kurios ryšys su atsakove nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis. Teismo išvada, kad net ir tuo atveju, kai sudėtinių dalių numeriai, nurodyti sertifikatuose, nesutampa su tyrimų lapuose nurodytų sudėtinių dalių numeriais, sertifikavimas tinkamas, nepagrįsta. Akivaizdu, kad sudėtinės dalys nebuvo ištirtos ir joms nebuvo suteikti numeriai, nors pagal teisės aktų reikalavimus tai privalėjo būti padaryta.

186. Teismas, pažeisdamas CPK 49 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnį, savo iniciatyva įtraukė į šią civilinę bylą Valstybinę augalininkystės tarnybą, todėl jos išvada nėra leistinas įrodymas. Valstybinė augalininkystės tarnyba išvadoje nurodė, kad ginčo sėkla turi būti žymima mėlyna etikete su įstriža linija, ir teigė, kad Prancūzijos oficialioji kontrolės ir sertifikavimo tarnyba išdavė leidimą ženklinti mėlyna etikete. Pažymėtina, kad ši išvada prieštarauja nurodytiems Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams ir negali būti laikoma oficialiu įrodymu, be to, Valstybinė augalininkystės tarnyba nepateikė jokių Prancūzijos oficialiosios kontrolės ir sertifikavimo tarnybos leidimą patvirtinančių dokumentų.

197. Teismas netinkamai taikė CK 6.331 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-512/2010), kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą asortimentą. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarka, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius. Šiuo atveju ieškovui buvo svarbu nusipirkti būtent hibridinę sėklą, o atsakovė savo veiksmais, vieša informacija bei sąskaita faktūra, pakuotės ženklinimu bei užrašais ant pakuotės tvirtino parduodanti ieškovo pageidaujamą įsigyti sėklą. Teismas nevertino fakto, kad ieškovas derliaus iš ginčo sėklos gavo tik l,58 tonos iš vieno hektaro, kai statistinis derlius 2011 metais buvo 2 tonos, o ieškovas planavo derliaus gauti 2,9 tonos, nors derliau potencialas, atsižvelgiant į Valstybinės augalininkystės tarnybos aktą, buvo daugiau kaip 3 tonos iš hektaro. Ginčo sėkla neturėjo savybių (nemezgė ankštarų ir buvo nederlinga), kurias sėkla paprastai turi turėti, ir ko ūkininkas, siekdamas pelno, paprastai tikisi iš sėklų.

208. Ieškovo nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų – netinkamo asortimento ir neinformavimo, kad parduoda sėklų derinį, kurį reikia auginti naudojant papildomą apdulkinimą ir kuri yra rizikingesnė, nei hibridinė sėkla; be to, atsakovė neįrodė sėklos kokybės tinkamais sertifikatais. Taigi, ieškovas, kaip pirkėjas, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kaip pardavėjos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Detalita“ v. UAB „ARDS“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2011; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; kt.).

219. Tenkinus ieškovo ieškinį priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą, tenkintinas ir ieškovo prašymas pripažinti jo atliktą įskaitymą.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

231. Šalys nebuvo susitarusios dėl būtent 100 proc. hibridinės rapsų sėklos įsigijimo. Šį faktą pagrindžia tokios aplinkybės: šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovas iš atsakovės 2010 metais įsigijo rapsų sėklų „Jura“, jas augino, gavo derlių ir pretenzijų nereiškė. Tarp rapsų 100 proc. hibrido sėklų ir veislių derinio (kompozicinio hibrido) sėklų egzistuoja esminis skiriamasis spalvos požymis – 100 proc. rapsų hibrido sėklos yra vienspalvės, o rapsų veislių derinio sėklos visuomet yra dviejų spalvų (nes sėklos sudėtiniai elementai beicuojami skirtingų spalvų beicais) ir tai galima pamatyti atidarius kiekvieną sėklų pakuotę. Taigi, ieškovui (ūkininkui profesionalui) vizualiai buvo įmanoma atskirti rapsų veislių derinio (kompozicinio hibrido) sėklas nuo 100 proc. hibrido sėklų ir ieškovas žinojo, kad įsigyja būtent veislių derinio sėklų. Atsakovės interneto tinklalapyje sėklos „Katia“ nurodytos kaip vasarinių rapsų hibridas, tačiau nėra pažymėta, kad tai būtent 100 proc. hibridas; sėkla „Jura“ nurodyta tik kaip vasarinis rapsas. Atsižvelgiant į tai, kad sėklos „Jura“ atsakovės interneto tinklalapyje nenurodytos kaip hibridas, ieškovo, vienu metu įsigijusio iš atsakovės abi nurodytas sėklų rūšis, tvirtinimas, kad jis siekė įsigyti būtent ir tik 100 proc. hibridinę sėklą, remdamasis atsakovės interneto tinklalapyje pateikta informacija, negali būti pripažintas nuosekliu. Teisės aktuose nėra nustatyti reikalavimai dėl sėklų pakuotės apipavidalinimo, todėl ant pakuotės atspausdinama informacija negali būti laikoma oficialia. Būtent sėklų pakuotės etiketėje bei sertifikate nurodomi oficialūs duomenys apie sėklą, kuriais turi būti vadovaujamasi. Rapsų sėklų pakuotės etiketėje bei sertifikate nurodoma, kad sėklos yra veislių derinys (kompozicinis hibridas). Sėklų gamintoja yra Prancūzijos įmonė, todėl pakuotės etiketėje informacija yra pateikiama prancūzų kalba, t. y. viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų. Taigi, nei sėklos pakuotė, nei etiketės turinys ieškovo, kaip ūkininko profesionalo, negalėjo suklaidinti dėl sėklos asortimento.

242. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punkte (kaip ir CK 6.331 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad prekių kiekį ir kokybę pirkėjas (ieškovas) privalo patikrinti prekių atsiėmimo iš atsakovės sandėlio metu, o nepareiškus pretenzijų, atsakomybė už prekių kokybę ir kiekį pereina ieškovui. Esant tam tikriems neaiškumams, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teigia, jog buvo suklaidintas, nes ant sėklų pakuotės apipavidalinimo ir ant etiketės buvo nurodyta skirtinga informacija, jis privalėjo pateikti pardavėjai atitinkamą paklausimą. Atsakovė nei prekių perdavimo ieškovu metu, nei per protingą laikotarpį iš ieškovo negavo jokių pretenzijų ar kitokių paklausimų, todėl laikytina, kad sėklų asortimentą ir kokybę ieškovas laikė tinkamais bei visą atsakomybę už prekių kokybę ir asortimentą prisiėmė sau.

253. Pažymėtina, kad joks teisės aktas konkrečiai neapibrėžia sąvokų „hibridas“ ar „hibridinės sėklos“ bei nenustato draudimo hibridu ar hibridinėmis sėklomis vadinti ir tas sėklas, į kurių sudėtį įeina itin didelis kiekis hibridinės sėklos (nagrinėjamu atveju – netgi 80 proc.). Ta aplinkybė, kad iš atsakovės parduotų rapsų sėklų galima gauti 3 t/ha ir didesnį derlių, yra įrodyta atsakovės pateiktais duomenimis apie kitų ūkininkų, auginusių analogiškus rapsus, derliaus rezultatus.

264. Valstybinės augalininkystės tarnybos išvada patvirtina, kad atsakovės ieškovui parduotų rapsų sėklų pakuočių etiketės atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, jog veislės cenozės sertifikuota sėkla ženklinama mėlynos spalvos su įstriža linija etikete. Būtina pabrėžti, jog to paties straipsnio 2 dalis leidžia valstybėms narėms numatyti atitinkamas išimtis jų teritorijoje uždarytoms mažoms pakuotėms. Ieškovas nepagrindė teiginio, kad mažomis pakuotėmis yra laikomos pakuotės iki 500 gramų. Direktyvos IV priedo A dalies aa papunktyje nurodyta, kad reikalavimas nurodyti įvairius veislės komponentus bei jų svorio procentą gali būti netaikomas ir pakanka nurodyti veislės cenozės pavadinimą, jei pirkėjo prašymu raštu pranešamas ir oficialiai užregistruojamas svorio procentas. Pabrėžtina, kad ieškovas neįrodė (neįrodinėjo), jog prekių įsigijimo metu prašė atsakovės pateikti oficialius įrašus, patvirtinančius veislių kiekio procentinę išraišką, ir kad atsakovė tokio reikalavimo neįvykdė.

275. Byloje yra pateikti ginčo sėklų sertifikatai. Prancūzijos įmonė „Arterris“ yra sėklų gamintojo (trečiojo asmens) atstovas sėklų sertifikavimo procese ir dėl šios priežasties yra nurodoma sertifikatuose. Prancūzijos įmonė „Arterris“ yra pateikusi paaiškinamąjį raštą, kuriame išdėstyta informacija apie rapsų sėklų partijų numerių formavimą (sudėtį) galutinai pašalino ieškovo keltas abejones dėl neva esamo atsakovės bei trečiojo asmens pateiktų rapsų sėklų sertifikatų neatitikimo. Pažymėtina, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba paėmė ginčo sėklos mėginius iš atsakovės ir 2012 m. sėklas pasėjo, išaugino ir nuėmė derlių bei pateikė išvadas, kad rapsų sėklos „Jura“ ir „Katia“ atitinka visus kokybės reikalavimus.

28Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Prancūzijos įmonė „EURALIS Semences SAS“ prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

291. Įrodymų, kad šalys tarėsi, jog atsakovė parduos 100 proc. rapsų hibrido sėklų, ieškovas nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys tarėsi dėl rapsų sėklų „Jura“ ir „Katia“, jos ieškovui ir buvo perduotos. Vien skirtumai tarp hibridinės sėklos ir hibridinių sėklų derinio nepatvirtina ieškovo teiginių, kad vien tai lemia netinkamą sėklų kokybę. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad visos vasarinių rapsų „Jura“ ir „Katia“ sėklų sudedamosios dalys yra įtrauktos į Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą. Kiekvienas veislių derinio komponentas turi kokybę patvirtinantį sėklos sertifikatą, o tai suponuoja, kad vasarinių rapsų sėklos „Jura“ ir „Katia“ yra tinkamos kokybės ir atsakovė Lietuvos Respublikoje jomis prekiavo teisėtai. Šias aplinkybes patvirtina ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 14 d. išvada. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip profesionalus ūkininkas, turėjo pareigą įsitikinti, kokią prekę įsigyja, ir jos asortimentą tikrinti įsigijimo metu, o ne po pusmečio, kai sėklos buvo pasėtos ir nebuvo gautas ieškovo pageidaujamas derlius.

302. Trečiojo asmens pagamintų rapsų sėklų etiketės atitiko Prancūzijos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą, kaip ir yra nurodyta Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m sausio 3 d. rašte Nr. 1S-3 bei 2014 m. vasario 14 d. išvadoje. Pažymėtina, kad Prancūzijos Respublikos atsakinga institucija (S.O.C.) išdavė leidimą trečiajam asmeniui ženklinti sėklos pakuotes Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) mėlynos spalvos etiketėmis be žalios linijos su sąlyga, kad etiketėje bus įrašas „veislių derinys“. Taigi Prancūzijos Respublikos atsakingai institucijai leidus prekiauti ginčo sėklomis ir patvirtinus šių sėklų etiketes, darytina išvada, kad sėklų etiketės atitiko Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

313. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 14 d. išvada yra oficialusis rašytinis įrodymas. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šioje išvadoje nurodytus teiginius.

324. Ieškovas neįrodė privalomos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės veiksmų neteisėtumo, todėl jo ieškinys atmestas pagrįstai. Ieškovas, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, turėtų įrodyti, kad, įsigijus 100 proc. hibridinių sėklų, derlius būtų buvęs kitoks nei jo gautas ir kad toks derlius buvo gautas būtent dėl veislių derinio sėklų (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių įrodymų ieškovas nepateikė.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją kasacinis teismas nenagrinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių.

36Dėl prekių asortimento

37Vienas iš pagrindų, kuriuo ieškovas grindė ieškinį, yra tas, kad atsakovė pardavė ne to asortimento prekę. CK 6.331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Asortimentas – tai daiktų apibūdinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvą ar pagal kitokius požymius. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarkos, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti (CK 6.331 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti (CK 6.332 straipsnis), taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt.

38Ieškovas įrodinėjo, kad su atsakove susitarė dėl vasarinių rapsų hibrido sėklų pirkimo ir pardavimo, tačiau atsakovė pardavė veislių derinių sėklų, t. y. atsakovė pažeidė pareigą perduoti tinkamo asortimento daiktus. Teismai nustatė, kad šalys raštu nesusitarė dėl būtent 100 proc. hibrido sėklos pirkimo ir pardavimo, todėl apie atitinkamo susitarimo tarp šalių buvimą ar nebuvimą, taip pat atsakovės žinojimą apie konkrečius ieškovo poreikius sprendė pagal sandorio sudarymo aplinkybes.

39Byloje nustatyta, kad paprastai aliejinių rapsų sėklos dalijamos į linijines sėklas ir hibridus, tačiau galimos ir trys kategorijos: linijinės sėklos, hibridai ir veislių deriniai (hibridų ir linijinių sėklų deriniai arba skirtingų hibridų deriniai). Ekspertai nustatė, kad ieškovas iš atsakovės įsigijo veislių derinius „Jura“ ir „Katia“, kuriuos sudarė 80 proc. sėkla sterilaus hibrido „Jura MS“ ir 20 proc. sėkla apdulkintojų, kurie priklauso linijinėms sėkloms. Atsakovės interneto puslapyje apie ieškovo įsigytas rapsų sėklas „Katia“ skelbiama, kad tai vasarinių rapsų hibridas, jis pasižymi didele dygimo energija, jo labai didelis derlingumo potencialas, didesnis atsparumas ligoms, lyginant su tokio tipo hibridais, gera aliejaus išeiga, nurodytos agronominės rekomendacijos ir rekomenduojamos pagrindinių trąšų normos. Atsakovės interneto puslapyje apie ieškovo įsigytas rapsų sėklas „Jura“ nėra nuorodos, kad sėkla yra hibridinė. „Jura“ sėkla nurodyta tik kaip vasarinis rapsas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas apsisprendė įsigyti sėklų „Jura“, neturėdamas informacijos, kad tai hibrido sėklos. Vadinasi, ši informacija (ar sėklos yra hibrido) nebuvo esminė jam priimant sprendimą įsigyti sėklų „Katia“ ir „Jura“. Teismai taip pat nustatė, kad PVM sąskaitoje faktūroje, pagal kurią įsigyta sėklų „Katia“, esantis žymėjimas F1 reiškia hibridinę veislę, todėl negali būti naudojamas žymint veislių derinius. Iš to, kad šiam žymėjimui suprasti reikia specialiųjų žinių, kad PVM sąskaitoje faktūroje, pagal kurią įsigyta sėklų „Jura“, nėra nurodytas žymėjimas F1, galima daryti išvadą, kad šis įrodymas taip pat nepatvirtina ieškovo valios įsigyti būtent hibrido sėklų.

40Iš ieškovo procesinių dokumentų galima spręsti, kad jis apsisprendė įsigyti sėklų „Jura“ ir „Katia“ dėl informacijos apie šių sėklų savybes, o ypač apie derlingumą. Pažymėtina, kad ekspertai, atlikę teismo paskirtą ekspertizę, neišskyrė hibrido ir veislių derinio produktyvumo, aliejingumo, atsparumo ligoms, jautrumo oro sąlygoms skirtumų. Kitoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, teismo paskirtas ekspertas J.-L. D. (J.-L. D.) pažymėjo, kad kiekviena individuali veislė (nesvarbu, ar hibridas, ar veislių derinys) turi jai būdingas savybes pagal kiekvieną iš nurodytų parametrų. Kitaip sakant, ekspertai nenurodė, kad pagal kurį nors iš šių parametrų hibridai visais atvejais yra pranašesni už veislių derinius. Ekspertai tik pažymėjo, kad hibridinės veislės turi didesnį derlingumo potencialą nei tradicinės veislės (linijinės), tačiau tokio skirtumo tarp hibridų ir veislių derinių nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, teismų byloje nustatytos aplinkybės, ieškovo procesiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovo apsisprendimą pirkti sėklų „Katia“ ir „Jura“ lėmė gauta informacija apie konkrečiai šių veislių savybes, o ne faktas, ar šios veislės yra hibridinės, ar ne. Teismai nenustatė, kad rapsų veislės „Jura“ ar „Katia“ neturi tų savybių, kurios nurodytos atsakovės tinklalapyje.

41Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovės pateikta informacija interneto puslapyje, PVM sąskaitoje faktūroje ir ant pakuočių buvo klaidinanti; kad ieškovas, žinodamas, jog „Jura“ ir „Katia“ yra veislių deriniai, nebūtų jų pirkęs, nes veislių deriniai yra rizikingesni negu hibridai. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad veislių deriniai yra rizikingesni negu hibridai. Teisėjų kolegija sutinka, kad informacija atsakovės tinklalapyje apie sėklas „Katia“, sėklų „Katia“ žymėjimas sąskaitoje faktūroje F1, nuorodos ant sėklų „Jura“ ir „Katia“ pakuočių skirtingomis kalbomis, kad sėklos yra hibridinės, nėra tikslūs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės būtų reikšmingos tik tokiu atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad ieškovas siekė įsigyti būtent hibridinę sėklą dėl tam tikrų savybių, būdingų tik šioms sėkloms, kurių neturi veislių deriniai; kad veislių deriniai pasižymi tam tikra savybe, kurios neturi hibridai, dėl ko ieškovas, žinodamas, kad „Jura“ ir „Katia“ yra veislių deriniai, nebūtų sutikęs įsigyti šių sėklų. Kaip minėta, tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad iš ekspertų atsakymų galima spręsti, jog nėra skirtumo tarp hibrido ir veislių derinio auginimo technologijų, todėl ieškovo argumentai, kad jo nuostolius galėjo lemti netiksli informacija apie sėklų rūšį, taip pat atmestini.

42Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sutinka su teismų išvada, kad ieškovas neįrodė, jog šalys susitarė dėl 100 proc. hibridinės sėklos pirkimo ir pardavimo, kad atsakovė pardavė ne to asortimento prekę, ir konstatuoja, kad teismai, darydami šias išvadas, rėmėsi įrodymų visuma ir juos vertindami proceso teisės normų nepažeidė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).

43Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamų daiktų kokybę

44Kitas pagrindas, kuriuo ieškovas grindė ieškinį, yra tas, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės rapsų sėklas. Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

45Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

46CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB NTA „Realus pasiūlymas“ v. UAB „Mega Property“, bylos Nr. 3K-3-531/2011).

47Vienas iš būdų įrodyti parduodamo daikto atitiktį teisės aktų reikalavimams yra pateikti tai patvirtinančius sertifikatus. Iš teisės aktų, reglamentuojančių rapsų sėklų sertifikavimą ir ženklinimą (2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtintas Privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašas, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. A1-8 pavirtintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sertifikatų išdavimo ir numerių etiketėms suteikimo procedūros aprašas), nuostatų darytina išvada, kad yra kelios rapsų sėklų sertifikavimo ir ženklinimo sistemos: 1) pagal ES taisykles ir standartus (Bendrijos schema) ir 2) pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos reikalavimus (OECD schema). OECD etiketėmis ženklinamos ir OECD sertifikatai išduodami sėklų siuntoms, skirtoms eksportui iš ES į trečiąsias šalis arba importui iš trečiųjų šalių į ES (Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. A1-8 pavirtintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sertifikatų išdavimo ir numerių etiketėms suteikimo procedūros aprašas). Prekybai ES vidaus rinkoje yra skirta Bendrijos schema (Direktyva, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtintas Privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašas).

48Taigi reikalavimus prekybai rapsų sėklomis ES vidaus rinkoje nustato Direktyva, kuri reglamentuoja rapsų sėklų sertifikavimą ir ženklinimą pagal Bendrijos schemą. Direktyvos 1 straipsnis nustato, kad ši direktyva taikoma parduoti skirtos aliejinių ir pluoštinių augalų, skirtų žemės ūkio gamybai, o ne dekoratyviniams tikslams, sėklos auginimui ir jos pardavimui Bendrijoje. Ji netaikoma aliejinių ir pluoštinių augalų sėklai, kurią ketinama eksportuoti į trečiąsias šalis. Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a) punkte, inter alia, įtvirtinta, kad valstybės narės reikalauja, jog elitinės sėklos, visų kategorijų sertifikuotos sėklos ir komercinės sėklos pakuotės: išorinėje pusėje būtų paženklintos oficialia etikete, kuri anksčiau nebuvo naudota ir kuri atitinka IV priede nurodytus reikalavimus, joje būtų pateikta informacija viena iš oficialių Bendrijos kalbų. Elitinė sėkla ženklinama baltos, sertifikuota elitinės sėklos pirmosios reprodukcijos sėkla – mėlynos, vėlesnių reprodukcijų sertifikuota sėkla – raudonos, o komercinė sėkla – rudos spalvos etikete. Veislės cenozės sertifikuota sėkla ženklinama mėlynos spalvos su įstriža žalia linija etikete. Direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali numatyti išimtis 1 daliai, taikomas jų teritorijoje uždarytoms mažoms pakuotėms. Atitinkamai Direktyvos IV priedo aa) punkte nustatyta, kad apie veislės cenozės sertifikuotą sėklą turi būti nurodoma informacija, numatyta a) punkte, tačiau vietoj veislės pavadinimo nurodomas veislės cenozės pavadinimas (žodžiai „veislės cenozė“ ir jos pavadinimas) bei įvairių veislės komponentų svorio procentas; pakanka nurodyti veislės cenozės pavadinimą, jei pirkėjo prašymu raštu pranešamas ir oficialiai užregistruojamas svorio procentas. Lietuvoje Direktyvos nuostatos įgyvendintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 patvirtintu Privalomųjų aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašu.

49Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija (kai ginčo rapsų sėklos yra užauginamos Prancūzijoje ir Ispanijoje, supakuojamos Prancūzijoje ir parduodamos Lietuvai) patenka į Direktyvos, pagal kurią taikoma Bendrijos schema, reguliavimo sritį. Prancūzijos teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą ir reglamentuojančių rapsų sėklų sertifikavimą ir ženklinimą pagal Bendrijos schemą, turinys byloje nebuvo nustatinėjamas. Iš byloje pateiktų rapsų „Jura“ ir „Katia“ sėklų sertifikatų ir pakuočių etikečių akivaizdu, kad šios sėklos nebuvo sertifikuotos ir paženklintos pagal Bendrijos schemą, kad rapsams „Jura“ ir „Katia“ yra išduoti sertifikatai ir šių rapsų pakuotės paženklintos pagal OECD schemą. Tą patvirtina ir Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m. vasario 14 d. išvadoje nurodyta informacija, kad Prancūzijos Respublikos kontrolės ir sertifikavimo tarnyba išdavė leidimą kompanijai ženklinti sėklos fasuotes OECD mėlynos spalvos etiketėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad to, ar pateikti ginčo sėklų sertifikatai ir ženklinimas atitinka Prancūzijos teisės aktus, reglamentuojančius rapsų sėklų sertifikavimą ir ženklinimą pagal Bendrijos ir OECD schemas, bylą nagrinėję teismai netyrė. Kadangi nagrinėjamu atveju Prancūzijos teisės normų turinys byloje nebuvo nustatinėjamas, tai teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ginčo sėklos buvo sertifikuotos ir paženklintos laikantis teisės aktų reikalavimų.

50Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, ar ginčo sėklos buvo sertifikuotos pagal teisės aktų reikalavimus, būtų reikšminga tuo atveju, jeigu sertifikatai būtų vienintelis įrodymas, patvirtinantis sėklų atitiktį teisės aktų reikalavimams, be kita ko, sėklų kokybę. Nors atsakovė neįrodė, jog rapsų sėklos buvo sertifikuotos pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau galėjo sėklos kokybę įrodinėti kitais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, pateikdama įrodymus dėl kitų ūkininkų, iš atsakovės įsigijusių rapsų sėklų „Jura“ ir „Katia“ 2011 m. gauto derliaus, taip pat Valstybinės augalininkystės tarnybos 2012 m. spalio 22 d. raštą Nr. 1S-1656 ir 2012 m. spalio 9 d. raštą Nr. 1S-1588, patvirtinančius, kad atliktais tyrimais su sėklomis iš tų siuntų, iš kurių sėklų įsigijo ir ieškovas, nustatyta, jog sėkla atitiko kokybės reikalavimus, įrodė rapsų sėklų „Katia“ ir „Jura“ kokybę.

51Pažymėtina, kad ekspertai nurodė, jog vasariniai rapsai – vieni iš jautriausių augalų bet kokiems, net ir nedideliems, auginimo technologijos pažeidimams, išvardijo veiksnius, galinčius turėti įtakos ankštarų mezgimui (drėgmės trūkumas, rapsų purškimas įvairių augalų apsaugos produktų ir skystųjų trąšų, mikroelementų, lipniųjų medžiagų mišiniais ir pan.). Akivaizdu, kad mažesnį ankštarų mezgimą galėjo lemti daug veiksnių, todėl pats savaime faktas, kad rapsai mezgė mažiau ankštarų, neįrodo sėklų netinkamos kokybės.

52Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors teismai padarė nepagrįstą išvadą dėl sėklų ženklinimo ir sertifikavimo atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė susitarimo įsigyti būtent hibrido sėklų, to, kad rapsai mezgė mažiau ankštarų būtent dėl sėklos rūšies ar kokybės, o atsakovė įrodė, kad pardavė tinkamos kokybės veislių derinių sėklas, t. y. atsakovė, kaip pardavėja, nepažeidė pareigos perduoti tinkamo asortimento ir kokybės daiktą, nėra pagrindo keisti ar naikinti priimtus teismų sprendimus.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Kasacinis teismas patyrė 3,37 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. lapkričio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kasacinis skundas atmestas, tai nurodytos 3,37 Eur išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo D. D. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

55Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ patyrė 4700 Eur (be PVM) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktais, atmetus kasacinį skundą, atsakovei UAB „Agrimatco Vilnius“ iš ieškovo D. D. priteistina 300 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

58Priteisti atsakovei UAB „Agrimatco Vilnius“ (j. a. k. 111651472) iš ieškovo D. D. ( - ) 300 (tris šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

59Priteisti valstybei iš ieškovo D. D. ( - ) 3,37 Eur (tris Eur 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

60Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai dėl rapsų... 6. Ieškovas D. D. prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Agrimatco... 7. Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ priešieškiniu prašė teismo priteisti... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas D. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 13. 1. Ieškovui nebuvo atskleista informacija, kad įsigyjamas veislių derinys,... 14. 2. Teismas netaikė CK 1.5, 6.158, 6.200 straipsnių, padarė nepagrįstas... 15. 3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos,... 16. 4. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 gruodžio 29 d.... 17. 5. Kasatoriaus nuomone, ginčo sėklos kokybė nebuvo įrodyta sertifikatais,... 18. 6. Teismas, pažeisdamas CPK 49 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnį, savo... 19. 7. Teismas netinkamai taikė CK 6.331 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo... 20. 8. Ieškovo nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų – netinkamo... 21. 9. Tenkinus ieškovo ieškinį priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą,... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ prašo... 23. 1. Šalys nebuvo susitarusios dėl būtent 100 proc. hibridinės rapsų sėklos... 24. 2. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punkte (kaip ir CK 6.331 straipsnio 1... 25. 3. Pažymėtina, kad joks teisės aktas konkrečiai neapibrėžia sąvokų... 26. 4. Valstybinės augalininkystės tarnybos išvada patvirtina, kad atsakovės... 27. 5. Byloje yra pateikti ginčo sėklų sertifikatai. Prancūzijos įmonė... 28. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Prancūzijos įmonė... 29. 1. Įrodymų, kad šalys tarėsi, jog atsakovė parduos 100 proc. rapsų... 30. 2. Trečiojo asmens pagamintų rapsų sėklų etiketės atitiko Prancūzijos... 31. 3. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014... 32. 4. Ieškovas neįrodė privalomos civilinės atsakomybės sąlygos –... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 36. Dėl prekių asortimento... 37. Vienas iš pagrindų, kuriuo ieškovas grindė ieškinį, yra tas, kad... 38. Ieškovas įrodinėjo, kad su atsakove susitarė dėl vasarinių rapsų hibrido... 39. Byloje nustatyta, kad paprastai aliejinių rapsų sėklos dalijamos į... 40. Iš ieškovo procesinių dokumentų galima spręsti, kad jis apsisprendė... 41. Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovės pateikta informacija interneto... 42. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sutinka su teismų išvada,... 43. Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamų daiktų kokybę... 44. Kitas pagrindas, kuriuo ieškovas grindė ieškinį, yra tas, kad atsakovė... 45. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės... 46. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę,... 47. Vienas iš būdų įrodyti parduodamo daikto atitiktį teisės aktų... 48. Taigi reikalavimus prekybai rapsų sėklomis ES vidaus rinkoje nustato... 49. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija... 50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, ar ginčo sėklos buvo... 51. Pažymėtina, kad ekspertai nurodė, jog vasariniai rapsai – vieni iš... 52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 54. Kasacinis teismas patyrė 3,37 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 55. Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ patyrė 4700 Eur (be PVM) išlaidų... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.... 58. Priteisti atsakovei UAB „Agrimatco Vilnius“ (j. a. k. 111651472) iš... 59. Priteisti valstybei iš ieškovo D. D. ( - ) 3,37 Eur (tris Eur 37 ct)... 60. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...