Byla e2A-154-254/2019

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei dėl negyvenamosios patalpos pripažinimo buto priklausiniu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras, J. G., I. G., uždaroji akcinė bendrovė „T Optimus“, E. G., G. G., J. P., B. P., I. C. ir K. M..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti negyvenamąją patalpą, esančią adresu ( - ), kuri valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2005 m. spalio 20 d. plane pažymėta indeksu 107 (24 kv. m ploto), buto, esančio adresu ( - ), priklausiniu; 2) pripažinti, kad minėta negyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklauso ieškovui 1992 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; 3) priteisti iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad ieškovas nuo gimimo iki dabar gyvena bute, adresu ( - ). Ieškovas minėtą butą privatizavo 1992 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Šios sutarties pagrindu ieškovas įsigijo ir negyvenamąją patalpą, esančią adresu ( - ). Ieškovas ir jo šeima negyvenamąja patalpa naudojasi nuo 1955 metų (laiko anglis, malkas, kitus buityje nenaudojamus daiktus). Kiti namo bendraturčiai patalpa nesinaudoja. Ši negyvenamoji patalpa, ieškovo nuomone, yra jo buto priklausinys.

93.

10Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas 1992 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi negyvenamosios patalpos neprivatizavo, jam nuosavybės teise ji nepriklauso. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad: ginčo patalpa yra jam nuosavybės teise priklausančio buto priklausinys; jis ginčo patalpa naudojosi teisėtai; jis, kaip buto nuomininkas, turėjo teisę ginčo patalpą privatizuoti. Todėl ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Be to, atsakovų nuomone, šiuo atveju ieškinys turi būti atmestas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.

114.

12Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo ieškovui būtų pripažintos nuosavybės teisės į ginčo patalpą ir atnaujinta ieškovo buto kadastro duomenų byla, būtų pakankamas teisinis pagrindas duomenų keitimui nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

135.

14Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. G. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas be jokio teisėto pagrindo naudojasi negyvenamąja patalpa, esančia adresu ( - ). Šia patalpa nuo seno naudojosi visi namo gyventojai, nes toje vietoje buvo praėjimas į gyvenamojo namo vidinį kiemą. Tarpuvartė, kuri šiuo metu naudojama ieškovo kaip negyvenamoji patalpa sandėliuoti malkas ir anglis, negali būti pripažįstama ieškovo buto priklausiniu. Šios patalpos, trečiojo asmens nuomone, galėtų būti pripažintos visų bendraturčių bendrąja daline nuosavybe.

156.

16Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. P. su ieškiniu nesutiko. Jo nuomone, ieškovas ginčo negyvenamąja patalpa naudojasi neteisėtai, todėl ieškinys turi būti atmestas.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. P. trečiajam asmeniui J. G. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 84,67 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

208.

21Bylos duomenims teismas nustatė, kad ieškovas 1991 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą Kauno miesto valdybai leisti pirkti butą, esantį adresu ( - ). 1992 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovo ir Kauno miesto valdybos buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), 49,64 kv. m ploto, esantį adresu ( - ). Ieškovo teigimu, privatizuojant butą, jis nuosavybės teise įgijo ir negyvenamąją patalpą, esančią adresu ( - ), valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2005 m. spalio 20 d. plane pažymėtą indeksu 107 (24 kv. m ploto), tačiau ji į pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo įrašyta per klaidą. Be to, ieškovo nuomone, negyvenamoji patalpa yra jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu ( - ), priklausinys. Pirmosios instancijos teismas su šiais ieškinio argumentais nesutiko. Teismas sprendė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė nei tai, kad ginčo patalpa naudojosi teisėtai, nei tai, kad jis turėjo teisę ginčo patalpą privatizuoti, nei tai, kad privatizuojant butą, esantį ( - ), įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpą.

229.

23Teismas pažymėjo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokiu teisėtu pagrindu (nuomos ar kt.) jis ir (ar) jo šeimos nariai naudojosi ginčo negyvenamąja patalpa. Teismas vertino, kad minėto fakto negali patvirtinti ir nepatvirtina byloje apklaustų liudytojų V. M. ir I. S. Poškienės parodymai, kadangi minėtos liudytojos nenurodė, kokiu pagrindu ieškovas ar jo šeimos nariai naudojosi ginčo negyvenamąja patalpa, nieko nenurodė dėl ginčo negyvenamosios patalpos privatizavimo.

2410.

25Iš 1991 m. lapkričio 23 d. pareiškimo, adresuoto Kauno miesto valdybai, teismas nustatė, kad ieškovas teisės aktuose numatyta tvarka ir terminais buvo pateikęs prašymą leisti pirkti butą, esantį ( - ). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kartu su minėtu butu buvo pateikęs ir prašymą leisti privatizuoti ginčo negyvenamąją patalpą. Iš 1992 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties teismas nustatė, kad ieškovui buvo parduotas tik butas, esantis ( - ). Pateiktoje buto techninės apskaitos byloje yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokios patalpos sudaro ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, t. y. virtuvė, 5,92 kv. m ploto, koridorius, 1,57 kv. m ploto, tualetas, 1,20 kv. m ploto, koridorius, 2,90 kv. m ploto, kambarys, 14,89 kv. m ploto, kambarys, 12,89 kv. m ploto, neįvardinta patalpa, 6,04 kv. m ploto, sandėlis, 2,29 kv. m ploto. Bendras minėtoje byloje nurodytų buto, esančio ( - ), patalpų plotas yra 49,64 kv. m, t. y. būtent toks, koks ieškovui ir buvo perleistas nuosavybės teise 1992 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Todėl teismas sprendė, kad šis įrodymas (buto techninės apskaitos byla) patvirtina, kad ginčo negyvenamosios patalpos plotas (24,50 kv. m) į ieškovo privatizuoto buto bendrąjį (naudingąjį) plotą (49,64 kv. m) nebuvo įtrauktas.

2611.

27Teismas pastebėjo, kad ieškovo teiginius, jog jis nuosavybės teise įgijo ginčo negyvenamąją patalpą paneigia ir byloje esantis buto įkainavimo aktas, kuriame nurodyta, jog įkainotas yra tik butas, esantis adresu ( - ), kurio bendras plotas 49,64 kv. m. Už ginčo negyvenamąją patalpą nebuvo paskaičiuota pinigų suma, todėl ieškovas jos nėra ir sumokėjęs.

2812.

29Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo patalpa naudojosi teisėtai, kad teisės aktų nustatyta tvarka galėjo privatizuoti ir privatizavo ginčo negyvenamąją patalpą. Kartu teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė ir aplinkybės, jog ginčo negyvenamosios patalpos paskirtis buvo ir yra neatsiejamai susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir ši patalpa tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui. Teismas pastebėjo, kad ginčo negyvenamoji patalpa yra pirmame aukšte, o ieškovui priklausantis butas – antrame aukšte. Ginčo negyvenamoji patalpa yra atskira patalpa, izoliuota nuo kitų patalpų, į kurią patenkama per atskirą įėjimą, esantį pirmame aukšte. Ieškovo nurodyti argumentai, jog jis ginčo negyvenamojoje patalpoje laiko malkas, kitus buityje nenaudojamus daiktus, nepatvirtina nei fakto, kad ši patalpa buvo įgyta 1992 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, nei fakto, kad ši patalpa buvo ir yra buto priklausinys. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovo butui priklauso rūsys. Tai, kad ieškovas rūsio patalpomis nesinaudoja, nesudaro pagrindo pripažinti ginčo negyvenamąją patalpą buto priklausiniu. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo patalpa atitinka CK 4.13 straipsnyje nurodytus požymius ir yra skirta tarnauti pagrindiniam daiktui. Priešingai, teismas darė išvadą, kad pagrindinis daiktas be jos gali visiškai funkcionuoti ir jo kokybė nuo to nė kiek nepablogėtų.

3013.

31Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, nurodė, kad ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog apie savo pažeistas teises sužinojo dar 2000 metais. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis darė išvadą, kad ieškovas, jau sudarydamas buto pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo žinoti ir suprasti, kad ginčo negyvenamoji patalpa kartu su butu neprivatizuojama. Ieškovas ieškinį, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, pateikė tik 2017 m. lapkričio mėn., t. y. praėjus daugiau nei 25 metams nuo tos dienos, kai buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovas praleido ne tik 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 metų ieškinio senaties terminą, bet ir šiuo metu galiojančio CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą 10 metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Todėl teismas atmetė pareikštą ieškinį ir šiuo pagrindu.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3314.

34Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio reikalavimus tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3514.1.

36Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog ginčo patalpa jis naudojosi teisėtai, kad jis turėjo teisę ginčo patalpą privatizuoti, kad privatizuojant butą jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpą. Pažymi, kad atsakovai ieškovui niekuomet nereiškė pretenzijų, kad negyvenamąja patalpa jis naudojasi neteisėtai. Negyvenamąja patalpa ieškovas naudojosi tokiu pačiu teisiniu pagrindu kaip ir butu. Todėl jei ieškovas turėjo teisę privatizuoti butą, tai turėjo teisę privatizuoti ir visus jos priklausinius (CK 4.14 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003, 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2005). Todėl teismas perkėlė ieškovui per didelę įrodinėjimo naštą.

3714.2.

38Priešingai nei nurodė teismas, ieškovui teikiant prašymą dėl buto privatizavimo nebuvo būtina nurodyti visus jo priklausinius, kadangi ir taip turėjo būti aišku, jog butą yra norima privatizuoti su visais jo priklausiniais, kadangi kitaip jo privatizuoti ir nebūtų buvę galima. Buto privatizavimas be priklausinių būtų prieštaravęs teisiniam reglamentavimui (CK 4.14 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju tai, kad pirkimo–pardavimo sutartyje įsivėlė klaida ir joje nebuvo nurodytos negyvenamosios patalpos, nereiškia, kad ginčo patalpa nebuvo parduota pirkimo–pardavimo sutartimi.

3914.3.

40Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad jei ieškovas būtų privatizavęs kartu su butu ir negyvenamąja patalpą, vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5 papunkčiu, į bendrąjį (naudingąjį) buto plotą būtų įtrauktas ir negyvenamosios patalpos plotas, ko šiuo atveju nebuvo padaryta. Pažymi, kad pagal minėtas taisykles į buvo bendrąjį (naudingąjį) plotą neįskaičiuojamos negyvenamosios patalpos. Šiuo atveju negyvenamoji patalpa buvo priskirta sandėliukui.

4114.4.

42Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad aplinkybę, jog ieškovas neįgijo negyvenamosios patalpos patvirtina ir byloje esantis įkainojimo aktas, kuriame įkainotas tik butas. Pažymi, kad minėtame akte nėra įkainuotas ir rūsys, tačiau ieškovas nuosavybės teises į rūsį įgijo. Akte neturėjo būti atskirai įkainuojami buto priklausiniai, kadangi jų kaina įėjo į bendrą buto kainą.

4314.5.

44Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovo pateikti duomenys iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus ir Valstybės įmonės Turto banko, kuriuose yra nurodyta, kad nei savivaldybė, nei valstybė neturi turto, esančio adresu ( - ), nepatvirtina fakto, kad ieškovas buvo įgijęs nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas. Pažymi, kad jeigu ieškovas sutartimi nebūtų įgijęs negyvenamųjų patalpų, jos tebepriklausytų Kauno miesto savivaldybei, kadangi visas turtas, esantis adresu ( - ), iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo priklausė Kauno miesto savivaldybei.

4514.6.

46Nepagrįsta teismo išvada, kad negyvenamoji patalpa nėra ieškovo buto priklausinys. Tai, kad negyvenamoji patalpa buvo ir šiai dienai yra buto priklausinys, patvirtina kartu su ieškiniu teismui pateiktas 2000-11-13 pažymėjimas Nr. 3031 iš Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ Senamiesčio butų ūkio tarnybos, kuriame nurodyta, jog P. V. gyvena ( - ), nuo 1955 metų ir naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais XIVa-l ir XIVa-2, kaip ūkio (sandėliais) nuo 1988 metų. Pagal seną planą negyvenamoji patalpa buvo padalinta į du vienetus ir pažymėta indeksas XIVa-l ir XIVa-2. Tuo tarpu pagal naują planą nurodyta negyvenamoji patalpa nebėra padalinta į du vienetus, todėl yra pasikeitęs žymėjimas – negyvenamoji patalpa yra žymima indeksu 107, o ne indeksais XIVa-l ir XIVa-2. Ieškovas nuo seno naudojosi negyvenamąja patalpa ir ji buvo priskirta prie buto. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad negyvenamoji patalpa buvo ieškovo buto priklausinys–sandėlis.

4714.7.

48Teismas, konstatuodamas, kad ieškovo butui priklauso rūsys, neįvertino tos faktinės aplinkybės, kad ieškovo rūsys yra apsemiamas, todėl ten nėra galimybių laikyti nei malkų, nei anglių, nei buityje nenaudojamų daiktų. Teismas neįvertino, kad apeliantas gyvena antrame aukšte, yra senyvo amžiaus, todėl kūrenimui malkas nešioti per du aukštus yra nepatogu. Tai, kad negyvenamoji patalpa yra pirmame aukšte, o ieškovo butas antrame aukšte nebuvo kliūtis negyvenamąją patalpą pripažinti buto priklausiniu. Pažymi, kad kiti namo gyventojai niekada ginčo patalpa nesinaudojo.

4914.8.

50Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad ieškovas iš buto pirkimo–pardavimo sutarties nesuprato, kad jam nėra parduotos negyvenamosios patalpos, kadangi jis neturėjo daug patirties, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad kartu su butu jam buvo parduotos ir negyvenamosios patalpos, kadangi jis jomis visą laiką naudojosi ir apie tai buvo šnekėta su Kauno miesto savivaldybės atstovais. Kaimynai ieškovui pradėjo reikšti pretenzijas dėl ginčo patalpų tik 2017 metais, todėl tik nuo šio momento ieškovas sužinojo apie galimai pažeistas savo teises. Todėl ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, nebuvo praleidęs ieškinio senaties termino.

5114.9.

52Teismas nepagrįstai nesirėmė teismų praktika, suformuota sprendžiant analogiško pobūdžio ginčus (Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5085/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2005).

5315.

54Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybė prašo teismo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

5515.1.

56Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas ginčo patalpa naudojasi teisėtai, kad negyvenamoji patalpa, pažymėta šifru 107/24,50 kv. m, esanti pastate adresu ( - ), yra gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), priklausinys, kuri buvo privatizuota kartu su butu ( - ), kad pirkimo–pardavimo sutartyje įsivėlė klaida ir joje nebuvo nurodyta ginčo negyvenamosios patalpos, kad privatizuojant butą ginčo negyvenamosios patalpos plotas (24,50 kv. m) nebuvo įtrauktas, remiantis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5 papunkčiu, nes negyvenamoji patalpa buvo priskirta sandėliukui. Atsakovų nuomone, teismas teisingai nustatė visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas.

5715.2.

58Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo. Atsakovų nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo (esant atsakovų prašymui), pagrįstai sužinojimo faktą apie ieškovo pažeistas teises kildino iš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento, todėl teisingai sprendė, kad ieškovas praleido ne tik 1964 m. redakcijos CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 metų ieškinio senaties terminą, bet ir šiuo metu galiojančio CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą 10 metų ieškinio senaties terminą. Teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, patvirtinančių ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą (CK 1.131 straipsnis).

5915.3.

60Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesirėmė teismų praktika, suformuota sprendžiant analogiško pobūdžio ginčą. Atsakovai pažymi, kad CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tuo tarpu apeliantas savo argumentus grindžia Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5085/2002.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV.

63Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6416.

65Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

6617.

67Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

68Dėl priklausinio kaip antraeilio daikto privatizavimo

6918.

70Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; kt.).

7119.

72Ieškovas nurodo, kad ginčo negyvenamoji patalpa, kuri Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2005 m. spalio 20 d. plane pažymėta indeksu 107 (24 kv. m ploto), yra buto, esančio adresu ( - ), priklausinys, kurią jis kartu su šiuo butu privatizavo 1992 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovo ir Kauno miesto valdybos sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi.

7320.

74Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perėjo nuosavybės teisė į negyvenamąsias patalpas daugiabučiuose namuose, būtina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę šias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5, 12 papunkčius. Buto nuomininkai turėjo šią teisę, jeigu rūsiuose įrengti sandėliukai, kūrybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.1 punktas), o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, įtrauktos į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansą, galėjo būti privatizuojamos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.3 punktas). Techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y. kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2005; kt.).

7521.

76Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, tenkinus ieškovo 1991 m. lapkričio 23 d. prašymą Kauno miesto valdybai (1 t., b. l. 133–134), 1992 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovo ir Kauno miesto valdybos buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovas nusipirko/privatizavo 49,64 kv. m. bendro ploto gyvenamąsias patalpas – butą su rūsiu, unikalus Nr. 1992-2001-7025:0003, esantį adresu ( - ) (1 t., b. l. 6–8). Pastebėtina, kad šioje sutartyje yra išbraukta nuoroda į “ūkinius pastatus“ bei nėra įrašyta jokių papildomų nuorodų apie negyvenamųjų patalpų, plane pažymėta indeksu 107 (24 kv. m ploto), pardavimą ieškovui. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-09-19 išrašas taip pat patvirtina tik tai, kad ieškovas 1992 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutartimi įgijo nuosavybės teise butą su rūsiu (1 t., b. l. 61).

7722.

78Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš buto techninės apskaitos bylos (1 t., b. l. 67-71) galima nustatyti, kad ieškovas privatizavo ir jam nuosavybės teise priklauso virtuvė (5,92 kv. m.), koridorius (1,57 kv. m.) tualetas (1,20 kv. m.), koridorius (2,90 kv. m.), kambarys (14,89 kv. m.), kambarys (12,89 kv. m.), kambarys (6,04 kv. m.), sandėlis (2,29 kv. m) (1 t., b. l. 12–16). Bendras minėtoje byloje nurodytų buto, esančio ( - ), patalpų plotas yra 49,64 kv. m. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal LR Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 (redakcija nuo 1992-07-11) patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktą, buto bendrąjį (naudingąjį) plotą sudaro kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kūrybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrą funkcinį ryšį, plotas. Balkonų, lodžijų ir rūsiuose įrengtų sandėliukų plotas į namo, buto bendrąjį (naudingąjį) plotą neįskaičiuojamas. Į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausinys yra įtrauktas tik rūsys, kurio plotas, pagal paminėtą teisinį reglamentavimą, ir nebuvo įtrauktas į buto bendrąjį (naudingą) plotą. Ginčo patalpos, esančios gyvenamojo namo pirmajame aukšte, negali būti priskirtos prie rūsyje esančių sandėliukų kategorijos, todėl pagal pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą dėl jų pardavimo turėjo būti pasisakyta atskirai pirkimo–pardavimo sutartyje ir jų plotas turėjo būti įtrauktas į parduodamo buto bendrąjį (naudingąjį) plotą, jeigu jos būtų turėję su ieškovo butu funkcinį ryšį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie negyvenamosios patalpos, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2005 m. spalio 20 d. plane pažymėtos indeksu 107/24 kv. m ploto, ploto įtraukimą į buto bendrąjį plotą, ši patalpa taip pat nepažymėta buto techninės apskaitos byloje. Teisėjų kolegija pastabi, kad ieškovas 1991 m. lapkričio 23 d. prašymu, pateiktu Kauno miesto valdybai (1 t., b. l. 133) taip pat prašė privatizuoti tik butą, esantį ( - ) ir nenurodė, kad siekia privatizuoti ir ginčo negyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas indeksu 107 (24 kv. m ploto).

7923.

80Pagal trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atsiliepimą, anksčiau nei 2005-10-20 atliktų kadastrinių matavimų plane ši patalpa buvo žymima indeksais XIVa-2, XIVa-1. Sutiktina su ieškovu, kad į bylą jis pateikė 2000-11-13 pažymėjimą Nr. 3031, išduotą Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ Senamiesčio butų ūkio tarnybos, kuriame nurodyta, jog P. V. gyvena ( - ) butas 4, nuo 1955 metų, naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais XIVa-l ir XIVa-2, kaip ūkio (sandėliais) nuo 1988 metų. Šiame pažymėjime, kurį pasirašė tarnybos inžinierė V. R., konstatuotas aplinkybę, kad šia patalpa ieškovas tik naudojasi, tačiau nenurodyta kokiu pagrindu ieškovas šia negyvenamąja patalpa naudojasi (nuomos, panaudos ar kitais pagrindais). Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šis pažymėjimas išduotas jau po privatizavimo sutarties sudarymo. Iš byloje esančio 2017-05-02 VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo Nr. 14357465 (1 t., b. l. 23-24) galima nustatyti, kad ieškovas šiam trečiajam asmeniui buvo pateikęs ir 1992-09-28 tos pačios tarnybos pažymėjimą Nr. 2065 (1 t., b. l. 42), tačiau jame įrašyta, jog ieškovas naudojasi tik patalpomis, pažymėtomis XVI-1/6,01kv. m. ir XIV-2/3,33 kv. m., t. y. sandėliukais. Pastebėtina, kad būtent šio pažymėjimo data sutampa su 1992-09-28 pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutarties sudarymo data ir galėjo būti teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl privatizavimo objekto sudėties. Taigi, kaip paminėtame sprendime nurodyta ir kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nei vienas pažymėjimas nepatvirtina ieškovo daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą – ginčo negyvenamąsias patalpas atsiradimo fakto (CK 4.47 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), nes byloje nėra duomenų, kurie būti pagrindu padaryti išvadą, jog ši patalpa ieškovui buvo suteikta naudotis ir jis jas privatizavo.

8124.

82Tokios išvados negali paneigti ieškovo nurodyti argumentai, kad gyvenamojo namo kaimynai ant gyvenamojo namo 1-ojo aukšto plano (1 t., b. l. 10) savo parašais sutiko, kad ieškovas šiomis patalpomis naudotųsi. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal trečiojo asmens J. G. atsiliepimo į patikslintą ieškinį (7 t., b. l. 59-61) aplinkybes, ginčo negyvenamoji patalpa buvo naudojama namo gyventojų kaip praėjimas (tarpuvartė) į gyvenamojo namo vidinį kiemą. Kultūros paveldo departamentas rekomendavo atverti šią tarpuvartę, duodamas sutikimą remontuoti namą pagal parengtą projektą, kuris buvo pridėtas prie trečiojo asmens J. G. 2018-09-06 atsiliepimo į ieškovo patikslintą ieškinį (7 t., b. l. 64-141). Be to, pažymėtina, kad 1995 m. kovo 8 d. įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje bendrojo naudojimo patalpos buvo apibrėžtos kaip patalpos, nepriskirtos atskiriems savininkams (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), neturinčios tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013). Tokiu atveju apelianto argumentai, kad byloje yra duomenys, jog Kauno miesto savivaldybė ar VĮ Turto bankas nuosavybės ar patikėjimo teise ieškovo gyvenamajame name neturi turto (2 t., b. l. 19-21), nesudaro pagrindo ginčo negyvenamosios patalpos nuosavybės teisę pripažinti tik ieškovui.

8325.

84Pažymėtina, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jo rūsys yra apsemiamas, todėl realiai ten laikyti nei malkų, nei anglių, nei kitų buityje nenaudojamų daiktų jis negali, patvirtina tik aplinkybę, jog jis privatizavo rūsio patalpą, kaip ir nurodyta 1992 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje. Tačiau negali būti pagrindu pripažinti jam teisę į ginčo negyvenamąją patalpą vien todėl, kad ieškovui dėl senyvo amžiaus, gyvenant antrajame gyvenamojo namo aukšte, yra nepatogu malkas kūrenimui nešioti per du aukštus, todėl būtent ginčo negyvenamoji patalpa turėtų būti pripažinta jo buto priklausiniu. Pažymėtina, kad šiam ieškovo nurodytam tikslui gali tarnauti jo įstatymo nustatyta tvarka privatizuotas buto priklausinys – rūsys, kurio fizinė būklė nagrinėjamo ginčo klausimui jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių nepatvirtina.

8526.

86Dėl apelianto argumentų, susijusių su buto įkainojimu pažymėtina, kad privatizuojamojo buto kaina nustatoma, apskaičiuojant buto 1 kv. metro bendrojo (naudingojo) ploto kainą, atėmus susidėvėjimą. Tai akivaizdu ir iš byloje esančio Gyvenamojo namo, buto įkainojimo akto (1 t., b. l. 131-132). Šiame akte yra nurodyta, kad įkainotas yra tik butas, esantis adresu ( - ), kurio bendras plotas 49,64 kv. m (1 t., b. l. 131-132). Pagal šios nutarties 22 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą įtraukiamos ir kitų patalpų (išskyrus balkonų, lodžijų ir rūsiuose įrengtų sandėliukų), turinčių su butais bendrą funkcinį ryšį, plotas. Nagrinėjamu atveju negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos indeksu 107, 24 kv. m plotas nebuvo įtrauktas į buto, esančio adresu ( - ), bendrąjį (naudingą) plotą ir to neneigia pats ieškovas todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog minėtas įkainavimo aktas (3 t., b. l. 11-12) patvirtina, jog už ginčo gyvenamąją patalpą nebuvo paskaičiuota pinigų suma, todėl ieškovas jos nėra ir sumokėjęs.

8727.

88Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis teismų praktika, suformuota sprendžiant analogiško pobūdžio ginčus, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5085/2002 (1 t., b. l. 21-22) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2005. Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5085/2002. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori (iš anksto), bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018, 24 punktas). Ieškovo paminėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į sandėliuką, kuris vėliau buvo pertvarkytas į garažą. Byloje nebuvo ginčo, jog sandėliukas buvo buto priklausinys. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti negyvenamąją patalpą ieškovo buto priklausiniu, todėl šios bylos neturi esminio panašumo ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šioje byloje priimtais išaiškinimais, kurie iš esmės susiję tik su netinkamu materialinės teisės normų pritaikymu, remtis.

8928.

90Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad jis praleido ieškinio senaties terminą, kuomet kaimynai ieškovui pradėjo reikšti pretenzijas dėl ginčo patalpų tik 2017 metais, todėl tik nuo šio momento ieškovas sužinojo apie galimai pažeistas savo teises. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovas praleido ne tik 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną 3 metų, bet ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą. Privatizavimo sutartyje aiškiai ir konkrečiai nurodytas privatizuojamas turtas – butas ir rūsys. Ieškovas nurodo, kad ginčo negyvenamąja patalpa naudojosi nuo 1955 m., bendravo dėl šios patalpos privatizavimo su atsakovais, todėl jau sudarant sutartį turėjo suprasti, kad jos neprivatizuoja, ji nebuvo įtraukta į buto inventorizavimo bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes jau privatizavimo sutarties sudarymo metu jis turėjo pakankamai informacijos, kad būtų galėję suprasti, jog ginčo negyvenamoji patalpa nebus privatizuojama ir, manydamas, jog tai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, galėjo per ieškinio senaties terminą kreiptis dėl jų teisminės gynybos.

91Dėl bylos procesinės baigties

9229.

93Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus ir remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad ginčo patalpą naudoja teisėtai ir (ar) kad jis kaip nuomininkas buto privatizavimo metu turėjo teisę ja naudotis ir ją privatizuoti bei ją privatizavo. Taigi, ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų ginčo negyvenamąją patalpą pripažinti jam nuosavybes teise priklausančio buto priklausiniu, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

94Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

95Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

96Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas: 1)... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ieškovas nuo gimimo iki dabar gyvena bute, adresu ( - ).... 9. 3.... 10. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. G.... 15. 6.... 16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. P. su... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį... 20. 8.... 21. Bylos duomenims teismas nustatė, kad ieškovas 1991 m. lapkričio 23 d.... 22. 9.... 23. Teismas pažymėjo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių... 24. 10.... 25. Iš 1991 m. lapkričio 23 d. pareiškimo, adresuoto Kauno miesto valdybai,... 26. 11.... 27. Teismas pastebėjo, kad ieškovo teiginius, jog jis nuosavybės teise įgijo... 28. 12.... 29. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė... 30. 13.... 31. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, nurodė, kad ieškovas... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 33. 14.... 34. Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės... 35. 14.1.... 36. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė,... 37. 14.2.... 38. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovui teikiant prašymą dėl buto... 39. 14.3.... 40. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad jei ieškovas būtų... 41. 14.4.... 42. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad aplinkybę, jog ieškovas... 43. 14.5.... 44. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovo pateikti duomenys iš... 45. 14.6.... 46. Nepagrįsta teismo išvada, kad negyvenamoji patalpa nėra ieškovo buto... 47. 14.7.... 48. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovo butui priklauso rūsys, neįvertino tos... 49. 14.8.... 50. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovas yra praleidęs... 51. 14.9.... 52. Teismas nepagrįstai nesirėmė teismų praktika, suformuota sprendžiant... 53. 15.... 54. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai Kauno miesto... 55. 15.1.... 56. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas ginčo patalpa... 57. 15.2.... 58. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino... 59. 15.3.... 60. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesirėmė teismų... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV.... 63. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 64. 16.... 65. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 66. 17.... 67. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų... 68. Dėl priklausinio kaip antraeilio daikto privatizavimo... 69. 18.... 70. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių... 71. 19.... 72. Ieškovas nurodo, kad ginčo negyvenamoji patalpa, kuri Valstybės įmonės... 73. 20.... 74. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti, kam privatizavimo... 75. 21.... 76. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, tenkinus ieškovo 1991 m. lapkričio 23... 77. 22.... 78. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš... 79. 23.... 80. Pagal trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atsiliepimą,... 81. 24.... 82. Tokios išvados negali paneigti ieškovo nurodyti argumentai, kad gyvenamojo... 83. 25.... 84. Pažymėtina, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jo... 85. 26.... 86. Dėl apelianto argumentų, susijusių su buto įkainojimu pažymėtina, kad... 87. 27.... 88. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis teismų... 89. 28.... 90. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad... 91. Dėl bylos procesinės baigties ... 92. 29.... 93. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus ir remdamasi... 94. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 95. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 96. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....