Byla I-553-283/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinei

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja DalytėZlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

2viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjosJ. Š.skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinei.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja J. Š. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės(toliau – ir VSAT Ignalinos rinktinė)priteisti 939,92 Eur (3 245,34 Lt) 2009 m. gegužės 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d.laikotarpiu neišmokėtodarbo užmokesčio. J.Š.nurodė, kad ji ginčo laikotarpiuiki 2012 m. sausio 31 d.vykdė statutinės valstybės tarnautojosVSAT Ignalinos rinktinėsŠtabo Personalo skyriausviršininkėspareigas, po to – VSAT Ignalinos rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus viršininkės pareigas. Teigė, kad 2009 m. balandžio 23 d. priėmus 2009 m. liepos 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Valstybės tarnybos įstatymas) 1 priedo pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2009 m. gegužės 1 d., bei2009 m. liepos 17 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., pareiškėja negavo dalies darbo užmokesčio. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), teigė, kad darbo užmokestis jai buvo sumažintas neteisėtai (b. l. 2-4).

5Atsakovė VSAT Ignalinos rinktinė atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė pažymėjo, kad sprendimai, kuriais remiantis, pareiškėjai ginčo laikotarpiu buvo mokėtas sumažinto dydžio darbo užmokestis, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo paskelbimo, ir jie atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. VSAT Ignalinosrinktinė akcentavo, kad sprendžiant dėl skundo reikalavimo, būtina atsižvelgti į Konstitucinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime suformuluotą nurodymą įstatymų leidėjui nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Be to, VSAT Ignalinos rinktinė prašė pareiškėjos reikalavimui taikyti trejų metų senatį (b. l. 12-15).

6Skundasatmetamas.

7Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja J. Š.ginčo laikotarpiu vykdė statutinės valstybės tarnautojosVSAT Ignalinos rinktinėsŠtabo Personalo skyriausviršininkės pareigas, po to - VSAT Ignalinos rinktinėsŠtabo Bendrųjų reikalų skyriaus viršininkės pareigas; nurodytoms pareigybėms buvo nustatytas A lygis, 13 kategorija.VSAT Ignalinos rinktinės parengtos pažymos „Informacija apie J. Š. grąžintiną darbo užmokestį už 2009-08-01 – 2013-09-30 laikotarpį“ duomenimis, pareiškėjai per 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį buvo neišmokėta939,92Eur (3 245,34 Lt) darbo užmokesčio (b. l. 7-8).

8Byloje nagrinėjamas ginčas dėl statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo. Pareiškėja skundu prašė priteisti darbo užmokestį, neišmokėtą per 2009 m. gegužės 1 d. -2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį. Atsižvelgus įVSAT Ignalinos rinktinės pateiktus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjos prašoma priteisti darbo užmokesčio suma susidarė per 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį (toliau – ginčo laikotarpis).

9Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikosvalstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo4straipsnio 2 dalį, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų darbo užmokestį, statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas arDiplomatinės tarnybos įstatymas.Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To patiesįstatymo24straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šisįstatymas(1 priedas).Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Priedas už kvalifikacinę kategoriją gali būti mokamas tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka (Valstybės tarnybos įstatymo25straipsnio 6 dalis).Statuto (iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija )35straipsnyje nustatyti pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientai, 36straipsnyje - pareigūnų kvalifikacinės kategorijos ir priedai už jas.Statuto36straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2015 m. gruodžio 31 d., buvo nustatyta, kad pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas: už 3-iąją – 10 procentų pareiginės algos, už 2-ąją – 20 procentų pareiginės algos, už 1-ąją – 30 procentų pareiginės algos. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, sumažinti pareiginių algų koeficientai galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d., oStatuto 35 ir 36straipsnyje nustatyti priedų dydžiai už kvalifikacinę kategoriją ir turimus laipsnius ginčijamu laikotarpiu nebuvo mažinami.

10Pareiškėjai neišmokėto darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime. Konstitucinis Teismas pripažino, kad: 1) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Valstybės tarnybos įstatymas 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

11Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad VSAT Ignalinos rinktinė ginčo laikotarpiuJ. Št.neišmokėjodalies darbo užmokesčio, kadangitaikė Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties. VSAT Ignalinos rinktinė neginčijo pareiškėjos skunde nurodyto neišmokėto darbo užmokesčio dalies dydžio. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus ginčo šalių argumentus, daroma išvada, kad tarp bylos proceso dalyvių iš esmės yra kilęs ginčas dėl to, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo pareiškėjos patirti praradimai.

12Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgęs į šias įstatymines nuostatas, teismas sprendžia, kad sprendžiant nagrinėjamoje administracinėje byloje kilusį ginčą, taikomos teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016. Šiuose sprendimuose pateikto teisės aiškinimo buvo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484- 602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-278-552/2016, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-22-520/2016 ir kt.). Pareiškėjos teisinė padėtis, nagrinėjamos administracinės bylos faktinės ir teisinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas jos reikalavimas, yra iš esmės panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai aukščiau paminėtose bylose. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

13Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį (administracinės bylos Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016).

14Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas). Šio įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas, siekiant atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurie nebūtų buvę patirti, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas pirmiau nurodytu mastu. Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytos kategorijos asmenų, kuriems taikomas šis įstatymas, tarp jų – ir asmenys, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d., Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (1 ir 2 punktai). Be to, Grąžinimo įstatymas nustatė dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką (2 straipsnis), išmokėtinų sumų finansavimo tvarką.

15Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Atsižvelgus į nurodytą išaiškinimą, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Grąžinimo įstatymą, nustatė konkretų mechanizmą, skirtą kompensuoti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus. Taigi, VSAT Ignalinos rinktinė, kuriojeginčo laikotarpiu dirbo pareiškėja, turi pareigą dėl jos patirtų darbo užmokesčio praradimų kompensavimo spręsti Grąžinimo įstatymo įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka.

16Nustačius, kad dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimui yra priimtas Grąžinimo įstatymas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

17Atsakovė prašė reikalavimui priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

18Teismas, spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo taikyti senaties terminą, pažymi, kad teisės norma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, yra bendroji teisės norma. Atsižvelgus į tai, jog įstatymo leidėjas nustatė neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo mechanizmą ir jį įtvirtino specialiajame teisės akte, t. y. Grąžinimo įstatyme, taikomos pastarojo teisės akto normos. Dėl šios priežasties atsakovės reikalavimas taikyti 3 metų senaties terminą netenkinamas.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Nutarė

20J. Š. skundą atmesti.

21Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja... 2. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. pareiškėja J. Š. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš... 5. Atsakovė VSAT Ignalinos rinktinė atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą... 6. Skundasatmetamas.... 7. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja J. Š.ginčo laikotarpiu vykdė... 8. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl statutinio valstybės tarnautojo darbo... 9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikosvalstybės... 10. Pareiškėjai neišmokėto darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs... 11. Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad VSAT Ignalinos... 12. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta... 13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 14. Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos... 15. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d.... 16. Nustačius, kad dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo... 17. Atsakovė prašė reikalavimui priteisti susidariusią darbo užmokesčio... 18. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo taikyti senaties terminą,... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 20. J. Š. skundą atmesti.... 21. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali...