Byla eAS-522-492/2020
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Purpurėja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui žemės ūkio kooperatinei bendrovei „Purpurėja“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo žemės ūkio kooperatinės bendrovės (toliau – ir ŽŪKB) „Purpurėja“ (toliau – ir atsakovas, Paramos gavėja)

6475 245,86 Eur skolą ir priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos; 2) tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 475 245,86 Eur dydžio sumai ir šį areštą įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registre.

7Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. sausio 24 d. NMA su Paramos gavėja pasirašė paramos sutartį Nr. ( - ) (toliau – ir Paramos sutartis), Paramos gavėjai skirta iki 1 644 994,00 Lt (476 423,19 Eur) paramos. Paramos gavėja pagal Paramos sutarties 1.1 papunktį įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. ( - ) „Kooperatinės bendrovės modernizavimas“ (toliau – ir Projektas) nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Projektas įgyvendintas, remiantis pateiktais mokėjimo prašymais iš viso Paramos gavėjai išmokėta 475 245,86 Eur paramos.

8NMA, įtarusi Paramos gavėjos įgyvendinto projekto pažeidimus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintomis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), atliko įtariamo pažeidimo tyrimą.

9NMA, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai apie Paramos gavėjos padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą bei, atsižvelgdama į pridedamuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti visos išmokėtos 475 245,86 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus: 1) Paramos gavėja nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta paraiškoje ir verslo plane, – taigi buvo pakeistos projekto įgyvendinimo sąlygos ir nebuvo pasiekti paraiškoje numatyti tikslai; 2) Paramos gavėja nepasiekė 2016 m., 2017 m., 2018 m. projekto priežiūros rodiklių; 3) Paramos gavėja neteikė prašomos informacijos (SVV deklaracijų) NMA; 4) sukurtos galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą).

10Žemės ūkio ministerija nutarė pritarti NMA sprendimui Paramos gavėjai taikyti visos išmokėtos 475 245,86 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį. NMA 2020 m. birželio 8 d. sprendime Nr. SKP-16 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) nusprendė Paramos gavėjai už nustatytus pažeidimus taikyti visos išmokėtos paramos (475 245,86 Eur) susigrąžinimo sankciją nutraukiant Paramos sutartį.

11Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones NMA argumentavo tuo, kad, atsižvelgiant į atsakovo padarytus Projekto pažeidimus, į tai, kad atsakovas NMA neteikė informacijos, yra didelė tikimybė, kad priėmus palankų pareiškėjui sprendimą jo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų arba taptų neįmanomas. NMA teigimu, šiuo atveju egzistuoja abi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje nustatytos būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

12Pirma, NMA reikalavimas yra pagrįstas, nes preliminariai įvertinus NMA Sprendimą matyti, kad jis pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, taigi atitinka jam įstatymų keliamus reikalavimus – Sprendime yra konkrečiai nurodyti ir aprašyti įgyvendinant Projektą padaryti pažeidimai bei už juos taikomos sankcijos. Antra, šiuo atveju teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika yra akivaizdi – susigrąžintina paramos suma (475 245,86 Eur) yra akivaizdžiai didelė, atsakovo veiksmai Projekto vykdymo metu suponuoja pagrindą manyti, kad atsakovas gali siekti perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, jį slėpti ir pan., dėl ko būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. NMA teigimu, toks prašymas yra proporcingas, nes reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti NMA prašo tik ta apimtimi, kiek tai susiję su išmokėta paramos dalimi, šiuo prašymu siekiama apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjo NMA prašymą; tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – ŽŪKB „Purpurėja“ turtui bei piniginėms lėšoms taikė areštą 478 245,86 Eur dydžio sumai, nutarė išsiųsti nutartį valstybės įmonei Registrų centrui

15Teismas nurodė ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintus pagrindus, kai teismas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, ir suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu. Įvertinęs NMA prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentus, teismas darė išvadą, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 475 245,86 Eur skolos priteisimo. Atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama, jos panaudojimu bei netinkamai panaudotos paramos susigrąžinimu, į tai, kad Žemės ūkio ministerija, įvertinusi ginčo situacijos faktines aplinkybes, yra pritarusi NMA siūlymui dėl paramos susigrąžinimo, teismas konstatavo, jog yra pagrindas taikyti ŽŪKB „Purpurėja“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 475 245,86 Eur sumai. Teismo vertinimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, tikėtina, būtų pažeistas ir viešasis interesas, bei padaryta didelė žala praradus reikšmingą Europos Sąjungos paramos dalį.

16III.

17Atsakovas ŽŪKB „Purpurėja“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir NMA prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti kaip nepagrįstą.

18Atsakovas nurodo, kad nėra tenkinamos ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, nes teismas nepateikė visų motyvų, kuriais remdamasis mano, kad pagrindinis reikalavimas byloje yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas ir kaip reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymas lemtų teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo riziką. Atsakovo teigimu, teismas pateikė tik abstrakčius, universalius argumentus, kurie tiktų bet kuriam NMA prašymui dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo faktinėmis aplinkybėmis panašioje situacijoje.

19Atsakovo teigimu, tai, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę susijęs su pareikštu reikalavimu, pagrindžia tik reikalavimo užtikrinimo taikymo galimumą, bet ne reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumą. Tai, kad NMA formaliai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir Žemės ūkio ministerija pritarė pareiškėjo siūlymui dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo, nepatvirtina reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės ar pagrindo, taip pat nepatvirtina ir NMA Sprendimo pagrįstumo. Atsakovui nėra aišku, kuo remdamasis teismas manė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių galėtų būti pažeistas viešasis interesas ir kaip tai galėtų lemti reikšmingos Europos Sąjungos paramos dalie praradimą.

20Teismas tenkindamas NMA prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tik formaliai vykdė savo funkcijas, pateikdamas abstrakčius teiginius, nevertindamas bylos esmės ir tinkamai nemotyvuodamas išvadų, pritarė NMA prašymui (jį patvirtino), tačiau tai nesuderinama su teismo funkcijomis ir teisingumo vykdymu.

21Atskirajame skunde akcentuojama, kad NMA Sprendimas dėl skolos susigrąžinimo neįsiteisėjęs, bus skundžiamas ir negali būti vertinamas kaip iš pirmo žvilgsnio pagrįstas. Paramos gavėja yra pateikusi NMA paaiškinimus, kurie patvirtina, kad NMA pozicija, kuri išdėstyta minėtame sprendime, yra nepagrįsta ir nenuosekli. NMA šių paaiškinimų su prie prašymo teiktais įrodymais nepateikė, Sprendime nemotyvavo, kodėl atsisakė tam tikrus pažeidimus registruoti, o kitus palikti.

22Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus priemonių, ateityje galėtų pasunkėti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, neįrodė, kad atsakovas yra nesąžiningas. Kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra artimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui civiliniame procese, vadovaujantis teismų praktika, nesąžiningumas turi būti įrodytas. Be to, pareiškėjas turi pakankamai turto net ir jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, o teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo nesąžiningumo, nepagrindė, kad atsakovas gali pradėti slėpti turtą ar jį perleisti tretiesiems asmenims. Priešingai – atsakovas viso tyrimo metu bendradarbiavo su NMA, teikė informaciją, o jei būtų nesąžiningas, turėjo galimybes slėpti ar perleistu turtą sužinojęs apie pradėtą pažeidimo tyrimą.

23Pareiškėjas NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

24Pareiškėjo nuomone, jei Žemės ūkio ministerija nebūtų pritarusi NMA siūlytam sankcijos taikymui (išmokėtos paramos susigrąžinimui nutraukiant Paramos sutartį), būtų priimtas kitoks sprendimas. Pareiškėjas pritaria skundžiamos sutarties motyvui, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tikėtina, bus pažeistas viešasis interesas ir padaryta didelė žala, nes svarstant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtina atkreipti dėmesį į Paramos gavėjos padarytus pažeidimus, kurie suponuoja atsakovo nesąžiningumą, dėl ko ir kyla rizika, jog už paramos lėšas įsigytas turtas gali būti iššvaistytas.

25Pakartodamas argumentus, kuriais buvo grindžiamas prašymas atsakovui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas pažymi, kad neregistravimas konkretaus pažeidimo patvirtina, kad NMA atsakingai atliko pažeidimo tyrimą, o sankcija pritaikyta tik dėl nustatytų pažeidimų. NMA nuomone, atsižvelgiant į atsakovo padarytus projekto pažeidimus bei į didelę susigrąžintiną sumą, kyla rizika Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Atsakovo nurodoma teismų praktika taikant laikinąsias apsaugos priemones neaktuali, nes reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu siekiama užkirsti kelią neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti ateityje.

26Teisėjų kolegija konstatuoja:

27IV.

28Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo NMA prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – ŽŪKB „Purpurėja“ turtui bei piniginėms lėšoms taikytas turto areštas 475 245,86 Eur dydžio sumai, teisėtumas ir pagrįstumas.

29ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

30Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo (šiuo atveju – prašymo) reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

31Pareiškėjas NMA siekia, kad laikinai, kol bus išnagrinėta administracinė byla, būtų areštuotas KŽŪB „Purpurėja“ turtas bei piniginės lėšos 475 245,86 Eur sumai. Teisme pateiktu prašymu, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti, pareiškėjas siekia iš KŽŪB „Purpurėja“ prisiteisti 475 245,86 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos išmokas ir palūkanas. Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, jog reikalavimas dėl skolos priteisimo, kuri susidarė atsakovui pažeidus teisės aktų reikalavimus vykdant projektą ir NMA nusprendus susigrąžinti išmokėtą paramos sumą, iš esmės yra pagrįstas, prašomos priteisti skolos suma yra didelė, be to, nustatyti pažeidimai ir jų pobūdis suponuoja išvadą, kad gali kilti reali grėsmė, jog atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims ar jį paslėpti, t. y. imsis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net taptų negalimas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, ja siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

32Bylos medžiaga patvirtina ir dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra, kad atsakovui yra išmokėta 475 245,86 Eur paramos lėšų. NMA 2020 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. SKP-16 „Dėl susidariusios skolos grąžomo“ buvo nustatytas pažeidimas, kad atsakovas pažeidė programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, t. y. tyrimo metu buvo nustatyta, kad: 1) KŽŪB „Purpurėja“ nevykdė naujos produkcijos gamybos, kaip buvo numatyta paraiškoje ir verslo plane, – taigi buvo pakeistos projekto įgyvendinimo sąlygos ir nebuvo pasiekti paraiškoje numatyti tikslai; 2) paramos gavėja nepasiekė 2016 m., 2017 m., 2018 m. projekto priežiūros rodiklių; 3) paramos gavėja neteikė prašomos informacijos (SVV deklaracijų) NMA; 4) sukurtos galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą (projekto įgyvendinimo vieta sutapo su kitų juridinių asmenų projektų įgyvendinimo ar registracijos vietomis, o šie ūkio subjektai kaip ir atsakovas priklausė „Auga group“ įmonių grupei; atsakovo projekto veikla sutapo su susijusios įmonės veikla, pastarosios teritorijoje laikoma dalis už paramos lėšas įgyto turto ir šis turtas naudojamas kitų ūkio suniektų veikloje; atsakovas teisiniais, asmeniniais, ryšiais susijęs su kitais ūkio subjektais, priklausančiais vienai įmonių grupei, dėl ko vykdomas projektas praranda funkcinį savarankiškumą, neatitinka parama kaimo plėtrai keliamų tikslų ir pan.). Atsižvelgdama į pažeidimų mastą ir sunkumą, NMA nusprendė susigrąžinti iš atsakovo visas išmokėtas paramos lėšas – 475 245,86 Eur bei nutraukti Paramos sutartį.

33Įvertinusi tai, kokie pažeidimai nustatyti, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atskirojo skundo teiginiais, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti NMA prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

34Atsakydama į atsakovo argumentą, jog NMA priimto Sprendimo pagrįstumas nekonstatuotas (atsakovas, tikėtina, jį apskundė teisės aktų nustatyta tvarka), teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktinę situaciją ir nepateikė išsamių motyvų dėl pagrindinio reikalavimo pagrįstumo, nes tokios pareigos teismui, sprendžiančiam reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, ABTĮ neįtvirtina. Net ir tuo atveju, jei atsakovas įgyvendino jo atskirajame skunde deklaruotą ketinimą skųsti NMA Skolos sprendimą, ši aplinkybė bet kokiu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 475 245,86 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas.

35Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Šios išvados nagrinėjamu atveju negali paneigti duomenys apie atsakovo ir įmonių grupės, kuriai priklauso atsakovas, finansinę padėtį.

36Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Atsakovo argumentai, jog, pareiškėjas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, nes atliekant pažeidimo tyrimą atsakovas bendradarbiavo su NMA, teismas nemotyvavo, kodėl teismo sprendimo sprendimas nebūtų įvykdomas, šioje proceso stadijoje nėra reikšmingas, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Priešingai nei tvirtina atsakovas, bylos medžiaga patvirtina, kad už paramos lėšas įgyto turto dalimi faktiškai disponuoja ne atsakovas, šis turtas naudojamas kitų ūkio subjektų veikloje, laikomas ne projekto vykdymo vietoje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, NMA pateikė pakankamai duomenų ir įrodymų antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti. Tai, kad atsakovui kaip Europos Sąjungos parama išmokėtos lėšos, tikėtina, buvo panaudotos nesilaikant Paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, savaime suponuoja žalą Europos Sąjungos biudžetui.

37Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui administracinėje byloje.

38Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

40Atsakovo kooperatinės žemės ūkio bendrovės „Purpurėja“ atskirąjį skundą atmesti.

41Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 6. 475 245,86 Eur skolą ir priteisti 5 procentų metines palūkanas už... 7. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. sausio 24 d. NMA su Paramos gavėja... 8. NMA, įtarusi Paramos gavėjos įgyvendinto projekto pažeidimus ir... 9. NMA, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, pateikė... 10. Žemės ūkio ministerija nutarė pritarti NMA sprendimui Paramos gavėjai... 11. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones NMA argumentavo tuo, kad,... 12. Pirma, NMA reikalavimas yra pagrįstas, nes preliminariai įvertinus NMA... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi... 15. Teismas nurodė ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintus pagrindus, kai teismas gali... 16. III.... 17. Atsakovas ŽŪKB „Purpurėja“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 18. Atsakovas nurodo, kad nėra tenkinamos ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje... 19. Atsakovo teigimu, tai, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę... 20. Teismas tenkindamas NMA prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę... 21. Atskirajame skunde akcentuojama, kad NMA Sprendimas dėl skolos susigrąžinimo... 22. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus priemonių, ateityje... 23. Pareiškėjas NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.... 24. Pareiškėjo nuomone, jei Žemės ūkio ministerija nebūtų pritarusi NMA... 25. Pakartodamas argumentus, kuriais buvo grindžiamas prašymas atsakovui taikyti... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 27. IV.... 28. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020... 29. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso... 30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 31. Pareiškėjas NMA siekia, kad laikinai, kol bus išnagrinėta administracinė... 32. Bylos medžiaga patvirtina ir dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra,... 33. Įvertinusi tai, kokie pažeidimai nustatyti, teisėjų kolegija nesutinka su... 34. Atsakydama į atsakovo argumentą, jog NMA priimto Sprendimo pagrįstumas... 35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad suma, kurią... 36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių... 37. Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas... 38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 40. Atsakovo kooperatinės žemės ūkio bendrovės „Purpurėja“ atskirąjį... 41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį... 42. Nutartis neskundžiama....