Byla e2-990-516/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių „Baltkalis“ ir „Arvi fertis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria iš dalies pakeistos 2017 m. kovo 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-3840-431/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškus priešieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teisme, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Belor“ kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Arvi fertis ir UAB „Baltkalis“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei lėšas, esančias atsakovių bankų sąskaitose, įmonių kasoje bei pas trečiuosius asmenis, 1 065 854 Eur sumos apimtyje.
  3. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 13 d. pateikė Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – ir VKAT) priešieškinį dėl 960 768 Eur nuostolių negautoms pajamoms atlyginti ir 105 086 Eur nuostolių patirtoms išlaidoms atlyginti, t. y. iš viso 1 065 854 Eur priteisimo solidariai iš atsakovių UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“. Pateiktu priešieškiniu ieškovė įrodinėja solidarią atsakovių atsakomybę ieškovei pagal 2015 m. gegužės 5 d. pasirašytą Trišalę bendradarbiavimo sutartį dėl NPK tiekimo Nr. 3S/BALT-(7.3)-55 bei kitas šalių sudarytas sutartis. Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. kovo 15 d. VKAT nutartimi jos priešieškinis yra priimtas nagrinėti arbitražo byloje Nr. 356 ir šiuo metu yra tęsiamas šios bylos procedūrų organizavimas.
  4. Ieškovė akcentavo, kad atsakovėms šiuo metu yra iškeltos civilinės bylos, kuriose ieškinių reikalavimai viršija keletą milijonų eurų. Teismai jau ne kartą yra patikrinę sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovėms taikyti ir pripažinę, kad ieškovės reikalavimams užtikrinti atsakovėms turėtų būti taikomos šios priemonės. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę bei į tai, kad VKAT yra pareikštas naujas 1 065 854 Eur dydžio ieškinys, vien ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankus sprendimas arbitražo byloje gali likti neįvykdytas. Šio prašymo teikimą dieną visas UAB „Arvi fertis“ turimas turtas yra areštuotos kitose civilinėse bylose, o UAB „Baltkalis“ nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas, o taip pat turtinės teisės yra apsunkintos hipoteka, išskyrus 52 276 Eur vertės susisiekimo komunikacijas. UAB „Baltkalis“ nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovė pažymėjo, kad jai pateikus vykdyti notarės 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu buvo prašoma išieškoti iš UAB „Arvi“ ir ko ir iš skolininko laiduotojo – V. K. 3 149 919,53 Eur skolą, UAB „Arvi“ ir ko bei jos akcijų valdytojai ėmėsi aktyvių veiksmų įmonių turimo turto masei sumažinti, perleisdami vienintelių vertę turinčių ARVI grupės įmonių UAB „Lietuvos cukrus“, UAB „Arvi kalakutai“, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir pačios UAB „Arvi“ ir ko akcijas ofšorinėms Kipro įmonėms, taip apsunkindami ar padarydami neįmanomus kreditorių reikalavimų patenkinimus.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – areštavo atsakovei UAB „Arvi fertis“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai – nustatė areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leisdamas UAB „Arvi fertis“ atsiskaityti su ieškove UAB „Belor“ bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus; taip pat areštavo atsakovei UAB „Baltkalis“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai – nustatė areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leisdamas UAB „Baltkalis“ atsiskaityti su UAB „Belor“ bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Teismas be kita ko nustatė, kad bendra areštuoto atsakovių turto, turtinių teisių vertės ir lėšų suma neturi viršyti 1 065 854 Eur.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovės VKAT pateiktas priešieškinis grindžiamas Trišale sutartimi, kurios pagrindu ieškovė ir atsakovės susitarė dėl ne mažiau kaip 110 000 t +/- 10 proc. NPK trąšų gamybos (gamintoja – UAB „Arvi fertis“, pardavėja – UAB „Baltkalis“, pirkėja – UAB „Belor“) ir pardavimo ieškovei. Ieškovė mokėjo pardavėjai net 80 proc. kainos iki gamybos pradžios, o likusią sumą – per 5 dienas po gamybos pabaigos. Pagal Trišalės sutarties 3.1.7 punktą UAB „Baltkalis“ įsipareigojo gavusi apmokėjimą, nedelsiant pervesti gamintojai lėšų sumą, reikalingą prekių gamybai pradėti. Iš užsakyto pagal Trišalę sutartį trąšų kiekio buvo pagaminta ir patiekta ieškovei tik 40 366 t trąšų, t. y. nepatiekė 13 188 t užsakytų trąšų. pateiktas priešieškinis yra grindžiamas 2017 m. kovo 7 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. 1703-01, kuris, ieškovės teigimu, nuodugniai pagrindžia priešieškinyje nurodomus nepatiektų trąšų kiekius bei dėl to atsiradusius ieškovės nuostolius. Nurodytosios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas.
  3. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2998-254/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3271-852/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3377-619/2017 buvo nutarta areštuoti atsakovei UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtą ir turtines teises, o taip pat aplinkybės, jog visas UAB „Arvi fertis“ turimas turtas yra areštuotos kitose civilinėse bylose, be to, tai, kad UAB „Arvi fertis“ nuo 2013 m. valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui neteikia jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, leidžia spręsti apie sunkią UAB „Arvi fertis“ turtinę būklę, o tai taip pat suponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.
  4. Teismas konstatavo ir tai, kad atsakovei UAB „Baltkalis“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, o taip pat turtinės teisės yra apsunkintos hipoteka, išskyrus 52 276 Eur vertės susisiekimo komunikacijas, o įmonės įsipareigojimai 2015 m. beveik 23 kartus višija ieškinio sumą. Teismas pažymėjo, kad iš esmės visi atsakovės finansiniai įsipareigojimai, (22 613 096 Eur) yra priskiriami per vienerius metus mokėtinoms sumoms ir trumpalaikiams įsipareigojimams. Taigi, teismo vertinimu, šios aplinkybės pagrindžia sunkią atsakovės finansinę būklę.
  5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės UAB „Baltkalis“ prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisdamas padengti susidariusį atsakovės UAB „Baltkalis“ įsiskolinimą nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms įmonėms pagal rezoliucinėje dalyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, jeigu atlikus šiuos mokėjimus areštuotose UAB ,,Baltkalis“ banko sąskaitose esančių piniginių lėšų suma liks ne mažesnė nei 1 065 854 Eur; kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
  6. Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė su kreditoriais sudarytas sutartis bei PVM sąskaitų faktūrų kopijas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pagrindžia, kad pritaikytos priemonės suvaržo atsakovės ūkinę komercinę veiklą, nes ji negali atlikti veiklai vykdyti būtinų mokėjimų ir tokiu būdu apribojama jos teisė gauti pajamas iš veiklos.
  7. Teismas sprendė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamai efektyviomis, todėl yra pagrindas jas pakeisti, leidžiant padengti atsakovės įsiskolinimus nurodytoms įmonėms. Tačiau teismas pažymėjo, kad leidus atlikti minėtus mokėjimus išlieka rizika, jog atsakovė savo tiekėjams ir paslaugas teikiančioms įmonėms gali atlikti mokėjimus, viršijančius taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir tokiu būdu sumažinti įmonės turto masę, atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, atsakovei leistina atsiskaityti su įvardintais asmenimis, jei atlikus šiuos mokėjimus areštuotose UAB ,,Baltkalis“ banko sąskaitose esančių lėšų suma bus ne mažesnė nei 1 065 854 Eur.
  8. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog prašymo pateikimo metu atsakovei paslaugos ar produkcija, už kurią ji siekia atsiskaityti iš areštuotų lėšų, jau yra suteiktos, poreikio nutartį pakeisti laikinąsias apsaugos priemones leisti vykdyti skubiai nėra.

6III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7

  1. Atsakovės UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties prašo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Nutarties išvados apie sunkią atsakovių turtinę padėtį bei dėl to kylančią grėsmę galimai ieškovei palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymui yra nepagrįstos. Ieškovė galėtų nesunkiai išsiieškoti prašomą priteisti 1 065 854 Eur sumą net ir iš vienos solidarios atsakovės – UAB „Baltkalis“. UAB „Baltkalis“ yra pelningai veikiantis asmuo, 2015 m. turėjęs 1 200 463 Eur grynojo pelno, o 2014 m. – 1 295 314 Eur. Pardavimo pajamos 2015 m. sudarė 50 502 936 Eur, o 2014 m. – 33 899 987 Eur. Atsakovė 2015 m. turėjo 28 127 730 Eur vertės turto, o 2014 m. – 15 748 292 Eur vertės turto. UAB „Baltkalis“ savo veikloje nėra jokio objektyvaus poreikio turėti daug nekilnojamo ar kito ilgalaikio turto, nes pagrindinės šios atsakovės tiekiamos prekės – trąšos bei techninė ir maistinė druska – yra trumpalaikis turtas, per vienerius metus parduodamas klientams. Atsakovės nuosavas kapitalas 2015 metais sudarė 4 049 734 Eur, o 2014 metais – 3 496 800 Eur, kurio didžiąją dalį sudaro sukauptas didžiulis nepaskirstytasis pelnas. Akivaizdu, kad aptarti solidarios atsakovės UAB „Baltkalis“ finansiniai rodikliai, liudijantys gerą jos turtinę padėtį, savaime paneigia objektyvios grėsmės teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą. Be to, ieškovė analogišką reikalavimą yra pareiškusi net dviem solidarioms atsakovėms, o tai papildomai sumažina būsimo galimai ieškovei palankaus sprendimo neįvykdymo riziką.
    2. UAB „Baltkalis“ turi akivaizdų suinteresuotumą toliau tęsti sėkmingai vykdomą ūkinę komercinę veiklą, t. y. toliau pardavinėti trąšas bei tiekti techninę ir maistinę druską, nes vien dėl techninės druskos tiekimo šiuo metu jos sudarytų sutarčių vertė viršija 14 mln. Eur, kuriuos ši atsakovė galės gauti tik tuo atveju, jei jos veikla dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebus toliau nepagrįstai varžoma ir ji turės galimybę įvykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.
    3. Teismas nutartyje expressis verbis įvardijęs tris Vilniaus ir Kauno apygardos teismų nutartis, kuriomis buvo nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai neatsižvelgė nei į tai, kad visos šios nutartys atsakovių buvo apskųstos, nei į tai, jog viena iš šių nutarčių skundžiamos nutarties priėmimo dieną jau buvo peržiūrėta apeliacine tvarka bei buvo panaikinta. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-674-196/2017 nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį bei ieškovės UAB „Belor“ prašymą taikyti atsakovės UAB „Baltkalis“ turto areštą 2 198 468,96 Eur sumai atmesti. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas Lietuvos apeliacinio teismo išvadas minėtoje nutartyje. Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2-674-196/2017 padarius išvadą, kad pareikšta 2 198 468,96 Eur dydžio reikalavimo suma UAB „Baltkalis“ nėra didelė, nebuvo jokio pagrindo priešingų išvadų daryti ir šioje byloje, kurioje dvigubai mažesnio dydžio reikalavimas yra pareikštas net dviem solidarioms atsakovėms.
    4. Byloje nėra jokių duomenų, kurios patvirtintų kokius nors nesąžiningus atsakovių ketinimus, pavyzdžiui, kad atsakovės būtų ėmusios veiksmų, kuriais slėptų, perleistų, įkeistų turimą turtą ar kitaip jį apsunkintų.
    5. Laikinųjų apsaugos priemonių atsakovėms taikymas neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimų. UAB „Arvi fertis“ vykdoma veikla yra susijusi su trąšų gamyba, o UAB „Batkalis“ yra įmonė, užsiimanti prekyba trąšomis bei technine ir maistine druska, kas reiškia, kad areštavus atsakovių lėšas, jų veiklos vykdymas yra suvaržytas, nes jos negali įsigyti jų veiklai reikalingų medžiagų ir paslaugų, atsiskaityti su savo kreditoriais bei uždirbti naujų pajamų, kurios gerintų turtinę padėtį. Tokia neigiamų pasekmių grandinė lemia, kad atsakovės ne tik neįvykdys jau esamų sutarčių, pagal kurias jau yra prisiimti įsipareigojimai, bet ir negalės sudaryti naujų sutarčių, nes vis vien negalės jų įvykdyti. Pritaikytas areštas blogina ir įmonių reputaciją bei patikimumą, kurį atstatyti gali būti sudėtinga ar apskritai neįmanoma. Taigi atsakovės dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturi galimybės generuoti įprastų pajamų, dėl ko jų mokumas ne gerėja, o blogėja, kas esmingai prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui.
    6. Laikinųjų apsaugos priemonių atsakovėms taikymas neužtikrina ginčo šalių lygiateisiškumo, iškreipia ginčo šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą. Atsakovės VKAT taip pat yra pateikę ieškinį, kuriuo reikalauja iš UAB „Belor“ priteisti 4 722 667 Eur dydžio nuostolius. Siekdamos, kad būtų užtikrintas jiems galimai palankaus sprendimo įvykdymas, atsakovės taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas tokį atsakovių prašymą 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1499-254/2017 patenkino, tačiau to paties teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi pritaikytos priemonės buvo panaikintos, nurodant, kad UAB „Belor“ turto areštas suvaržo jos galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei kelia pavojų jos mokumui ir byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė ėmėsi ar ketina imtis neteisėtų veiksmų, siekdama paslėpti ar sunaikinti turimą turtą ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, skundžiamoje nutartyje teismas neatsižvelgė ir į savo paties išvadas ir išaiškinimus, išdėstytus civilinėje byloje Nr. e2-1499-254/2017, kur laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas atsakovių iniciatyva siekiant užtikrinti galimai joms palankaus VKAT sprendimo įvykdymą. Tokie teismo veiksmai lėmė tai, kad esant analogiškoms aplinkybėms, buvo padarytos visiškai priešingos išvados. Nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas leistų ne tik užtikrinti tinkamą šio instituto taikymą, bet ir leistų išlaikyti tarp šalių status quo bei nesuteiktų vienai iš ginčo šalių (šiuo atveju – ieškovei) perdėto pranašumo kitos ginčo šalies atžvilgiu, kol VKAT nėra padaręs išvadų dėl ginčo šalių viena kitai pareikštų priešpriešinių reikalavimų pagrįstumo.
  2. Ieškovė UAB „Belor“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovių skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Atsakovė UAB „Arvi fertis“ neturi jokio neareštuoto ar neapsunkinto turto. UAB „Arvi fertis“ turtinė padėtis neleidžia įvykdyti net kur kas mažesnės turtinės prievolės (732 336,09 Eur) kitiems kreditoriams. UAB „Arvi fertis“ skola VSDFV 2017 m. balandžio 13 d. sudarė net 96 627,34 Eur, įmonei pagal Creditinfo duomenis yra suteiktas didžiausios rizikos vėlavimo atsiskaityti reitingas – 99 klasė, o taip pat pats aukščiausias bankroto reitingas – F0. Taigi UAB „Arvi fertis“ yra visiškai nemoki įmonė, iš kurios kreditoriai negali išsiieškoti skolų, todėl, manytina, atsakovai sąmoningai savo atskirajame skunde nieko nepasisako apie šią atsakovę.
    2. UAB „Baltkalis“, kaip vienintelį laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą, pateikia neaktualius finansinės atskaitomybės duomenis, t. y. remiasi 2015 m. balanso duomenimis, kai įmonės jau šiuo metu yra parengusios arba rengia 2016 m. finansines ataskaitas. Netgi be galutinių metinių finansinių ataskaitų, atsakovė turi galimybę ir, tikėtina, yra parengusi tarpines finansines ataskaitas, tačiau jų teismui sąmoningai neteikia. 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenys neatspindi realios atsakovės turtinės būklės, kuri yra kur kas pablogėjusi. 2017 m. vasario 14 d. antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl 2 198 468,96 Eur masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė Patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/00362, kuriame konstatavo, kad iš esmės visas UAB „Baltkalis“ turtas yra apsunkintas hipoteka arba areštuotas, todėl lėšų arešto panaikinimas šiam atsakovui yra negalimas. 2017 m. kovo 28 d. antstolio A. N. patvarkyme vykdomojoje byloje Nr. 0127/17/00364 nurodoma, kad „šio rašto surašymo dieną skolininkas (UAB „Baltkalis“) nėra pateikęs jokios informacijos apie neįkeistą ar kitaip nesuvaržytą turtą, kurio vertė būtų pakankama visam išieškotojo UAB „Belor“ 615 017,16 Eur reikalavimui užtikrinti“. Antstolio areštuotose atsakovo 2 sąskaitose šiuo metu yra tik 249 759,46 Eur suma. Taigi UAB „Baltkalis“ jau nuo 2017 m. vasario 3 d. taikant lėšų sąskaitose areštą kitoje civilinėje byloje, per dviejų mėnesių laikotarpį banko sąskaitose tebuvo sukaupta 249 759,46 Eur suma, kuri tesudaro ~23 proc. priešieškinio sumos. Prekinių kreditų draudimo bendrovė Coface visiškai panaikino prekinių kreditų draudimo limitą atsakovės įmonei, argumentuojant pradelstais jos mokėjimais. Taigi įrodymai pagrindžia, kad ir UAB „Baltkalis“ yra nepajėgi užtikrinti net kur kas mažesnės apimties, nei ieškovės priešieškinio, kreditorių reikalavimų.
    3. Atsakovių nurodoma 14 mln. Eurų gautinų pajamų suma yra apskaičiuota už bendrą sutarčių, sudarytų dar 2015 metais laikotarpį, kai tuo tarpu didžioji dalis minėtų sutarčių baigsis jau 2017 metais. Atsiskaitymo terminas pagal minėtas sutartis yra 30 arba 60 dienų. Taigi, akivaizdu, kad UAB „Baltkalis“ su atitinkama kelių priežiūros įmone sudaryta sutartis, kurios terminas yra nuo 2015 m. iki 2017 m., didžiąja dalimi jau yra įvykdyta, todėl atsakovė nepretenduoja į didžiąją dalį paminėtos 14 mln. Eur sumos. Atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą, į bylą teikdama akivaizdžiai neaktualų dokumentą, be to, atvirai meluodama dėl UAB „Baltkalis“ gautinų sumų. Atsakovė UAB „Baltkalis“ nepateikia į bylą įrodymų, kad 2017 m. būtų sudariusi bent vieną naują sutartį su kelių priežiūros įmonėmis. Manytina, kad valstybinės įmonės, įvertinusios apeliantės nepatikimumą ir nemokumą, nutraukė bendradarbiavimą su šia įmone.
    4. Sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismai privalo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes nagrinėti atskirai ir individualiai kiekvienoje byloje, nes priemonių taikymo ar netaikymo pagrindai tiems patiems asmenims gali kisti netgi per kelių dienų laikotarpį. Priimdamas atsakovių akcentuojamą 2017 m. kovo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, teismas neturėjo informacijos apie tai, kad kiekviena iš atsakovių (tiek vertinant kartu, tiek atskirai) neturi turto, kurio pakaktų ieškovės reikalavimams užtikrinti, t. y. tik 2017 m. kovo 28 d. antstolio buvo konstatuota, jog UAB „Baltkalis“ neturi neįkeisto ar kitaip nesuvaržyto turto, kurio vertė būtų pakankama visam išieškotojo reikalavimui užtikrinti, o 2017 m. balandžio 18 d. buvo surašytas iš esmės analogiškas patvarkymas kitoje vykdomojoje byloje UAB „Arvi fertis“ atžvilgiu; taip pat teismas neturėjo informacijos apie tai, jog UAB „Baltkalis“ areštuotose sąskaitose yra tik 249 759,46 Eur suma ir kitų duomenų apie atsakovių nemokumą, skolas VSDFV. Ieškovės į šią bylą pateikti nauji įrodymai, kurių neturėjo Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2017 m. kovo 22 d. nutartį, pagrindžia aplinkybę, kad netgi vertinant atsakovių atsakomybės solidarumą, atsakovių bendras turtas negali užtikrinti net mažiausios dalies ieškovės priešieškinio reikalavimo.
    5. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė išsamiai pagrindė aplinkybę, jog ARVI grupės įmonių savininkams yra būdinga visomis įmanomomis priemonėmis mažinti savo turto masę, fiktyviais sandoriai perleisti turimą turtą ofšorinėms įmonėms. Spaudoje viešai prieinama informacija patvirtina minėtas aplinkybes. Siekdamos išvengti lėšų arešto Lietuvos bankuose atidarytose sąskaitose, atsakovės atsiskaitymus vykdo per užsienio bankų sąskaitas, tokiu būdu apsunkindamos kreditorių galimybes išieškoti skolas.
    6. Teismas taikė areštą atsakovių nekilnojamajam ir kilnojamam turtui, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – leido areštuoti lėšas, esančias bankų įstaigose arba pas trečiuosius asmenis. Areštuotu turtu yra uždrausta atlikti tik disponavimo teisės turinį sudarančius sandorius, todėl nesutiktina, kad tokio turinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pernelyg suvaržo atsakovių teises. Kita vertus, atsakovės turi galimybes tikslinti arešto objektus, jeigu sugebėtų antstoliui pagrįsti, kad bet kuri iš atsakovių turi turto, kurio areštas užtikrintų reikalavimą ir kartu leistų panaikinti atsakovių lėšų areštą. Atsakovėms niekaip nepagrindus savo teiginių, kad kažkuri konkreti laikinoji apsaugos priemonė trikdo jų veiklą, ar kad antstolis yra atsisakęs tenkinti reikalavimą pakeisti vieno arešto objektą kitu, nėra jokio pagrindo skundžiamos nutarties vertinti kaip priimtos pažeidžiant ekonomiškumo ar proporcingumo principus.
    7. Atsakovės, argumentuodamas lygiateisiškumo ir šalių pusiausvyros principų pažeidimą, nuslepia nuo teismo esminę aplinkybę, kad laikinosios apsaugos priemonės ieškovės atžvilgiu teismų buvo panaikintos jau vien tuo pagrindu, jog atsakovės tikėtinai (prima facie) nepagrindė savo ieškinio. Taigi ši civilinė byla ir atsakovių cituojamos nėra analogiškos ir negali būti lyginamos jau vien tuo pagrindu, kad ieškovės priešieškinis atsakovėms yra tikėtinai pagrįstas. Tokia situacija, kai šalių priešpriešiniuose teisiniuose ginčuose vieno subjekto atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o kito subjekto – netaikomos, savaime nesuponuoja šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo bei nesuteikia viena šaliai nepagrįsto pranašumo, nes teismų išvados dėl tokių sprendimų gali būti prieitos skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu.
  3. Atsakovė UAB „Baltkalis“ atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Nutartis, kuria teismas nurodė iš dalies tenkinantis atsakovės pateiktą prašymą, nesukėlė absoliučiai jokių teisinių pasekmių, nes atsakovė be jokių apribojimų ir taip galėtų disponuoti banko sąskaitoje sukaupta lėšų suma viršijančia areštuotą 1 065 854 Eur sumą. Savo ruožtu teismas skundžiama nutartimi leido atsakovei 1 065 854 Eur sumą viršijančia suma atsiskaityti tik su konkrečiais nutartyje nurodytais kontrahentais ir tik pagal konkrečias nurodytas PVM sąskaitas faktūras, taigi ne tik nesumažino atsakovei taikomus suvaržymus, o juos tik padidino. Toks atsakovės prašymo tenkinimas, pabloginantis atsakovės teisinę padėtį, yra akivaizdžiai nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimais bei tikslais, kurių siekiama laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutu.
    2. Teismo veiksmų niekaip nepateisina nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1890-516/2016, nes šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priešingai nei nagrinėjamu atveju, iš tikrųjų buvo pakeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi pirmosios instancijos teismas iš pradžių areštavo 1 551 051,38 Eur vertės atsakovo turtą, gavęs prašymą pakeisti priemones, leido atsakovui vieną kartą į mėnesį atsiskaityti su nutartyje nurodytais kreditoriais, sumokant jiems ne didesnę kaip nutartyje nurodytą sumą, o Lietuvos apeliacinis teismas papildė pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad atsakovui leistina atsiskaityti su tiekėjais, jei atlikus mokėjimus, areštuotose sąskaitose esančių lėšų suma bus ne mažesnė nei 1 000 000 Eur. Taigi teismas skundžiamoje nutartyje darydamas nuorodą į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1890-516/2016, realiai jos neanalizavo ir nevertino. Be to, visos Lietuvos apeliacinio teismo išvados 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje buvo padarytos įvertinus tai, kad atsakovas toje byloje prašė teismo leisti atlikti mokėjimus, viršijančius teismo pritaikytų priemonių mastą, kas neatitinka faktinės situacijos, susiklosčiusios šioje byloje.
    3. Teismo pozicija neleisti skubiai vykdyti skundžiamą nutartį dėl to, kad prašymo pateikimo metu atsakovei paslaugos ar produkciją, už kurią ji siekia atsiskaityti iš areštuotų lėšų, jau yra suteiktos, yra prieštaringa, nes pats teismas konstatavo, jog priemonės suvaržo atsakovės ūkinę komercinę veiklą, ji negali atlikti veiklai būtinų mokėjimų ir tokiu būdu apribojama jos teisė gauti pajamas iš veiklos. Be to, tenkinti atsakovės prašymą tokiu jokių teisinių pasekmių nesukeliančiu būdu pasiūlė būtent ieškovė, todėl nebuvo jokio tikslo atsisakyti tenkinti prašymą dėl nutarties skubaus vykdymo. Tiekėjai, negaudami atlygio iš atsakovės už suteiktas paslaugas ar produkciją, atsisako toliau atsakovei teikti į skolą, nebepriima užsakymų, imasi įvairių priverstinio skolos išieškojimo priemonių ir skaičiuoja netesybas, todėl teismo nurodytas faktas, kad atsakovė prašo teismo leisti atsiskaityti už tai, ką jau gavo, niekaip negali suteikti atsakovei atsiskaitymų vilkinimo teisės.
    4. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl daugybės atsakovės prašyme nurodytų aplinkybių: kad netenkinus prašymo atsakovės kontrahentai nutrauks sutartis ir nebetieks jos veiklai vykdyti reikalingų prekių, paslaugų, dėl ko atsakovė negalės vykdyti veiklos, gauti pajamų, o prireikus ir įvykdyti ieškovei palankų sprendimą; jog kontrahentai kreipsis į teismus ar kitas institucijas, siekdami susidariusius įsiskolinimus atgauti teismine tvarka, dėl ko atsakovė bus įpareigota ne tik padengti susidariusius įsiskolinimus, bet ir sumokėti netesybas, bylinėjimosi išlaidas, o tai tik pablogintų jos mokumą; kontrahentai gali inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą, kas neatitiktų ne tik atsakovės, bet ir ieškovės interesų; kad atsakovė prašo leisti atsiskaityti pagal jau pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras; kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina derinti ne tik ieškovės ir atsakovės, bet ir ieškovės ir kitų atsakovės kontrahentų teisėtus interesus, nesuteikiant ieškovei perdėto pranašumo prieš kitus kreditorius. Nebuvo atsižvelgta ir į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3271-852/2017, kurioje teismas pakeitė 2017 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones, į nutartyje nurodytas teisiškai reikšmingas išvadas, taip pat į aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi byloje Nr. e2-674-196/2017 apskritai panaikino 2017 m. vasario 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Ieškovė UAB „Belor“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės UAB „Baltkalis“ skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Apeliantė yra nenuosekli, dėstydama savo poziciją: vienu atveju skundžiamą nutartį traktuoja kaip nesukuriančią jokių teisinių pasekmių, kitu gi atveju – kaip bloginančią atsakovės teisinę padėtį. Jau vien ši aplinkybė leidžia atskirąjį skundą vertinti itin kritiškai. Be to, apeliantė skunde prašo leisti teismo priimtą nutartį vykdyti skubiai, nors teigia, kad skundžiama nutartis pablogino jos teisinę padėtį.
    2. Atsakovė sąmoningai ir nesąžiningai nuo teismo nuslepia nagrinėjam klausimui itin reikšmingą informaciją, kad 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3377-619/2017 Vilniaus apygardos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovės prašymą, nutarė pakeisti 2017 m. vasario 3 d. nutartimi taikomas priemones, leidžiant padengti susidariusį atsakovės įsiskolinimą įmonėms: AOA „Belaruskalij“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, J. S. firma Olrida, UAB „Transchema“, UAB „Hoptrans Projects“, Alguva Logistics UAB, UAB „Linėja transport“, jeigu atlikus šiuos mokėjimus areštuotose atsakovės sąskaitose esančių piniginių lėšų suma liks ne mažesnė nei 615 017,16 Eur. Minima nutartis yra įsiteisėjusi ir antstolio vykdoma. Taigi, atsakovė šiuo metu turi teisę vykdyti atsiskaitymus tiems patiems kontrahentams, dėl kurių yra pateiktas prašymas ir atskirasis skundas šioje byloje. Atsakovės prašymo teikimą būtų galima laikyti akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes teismas jau ketvirtą kartą yra priverstas nagrinėti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nors Vilniaus apygardos teismas jau ne kartą yra pasisakęs, jog 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3377-619/2017 atsakovei suteikus leidimus atsiskaitymams, papildomi analogiški atsakovės prašymai šiuo klausimu negali būti tenkinami. Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų atsakovės atskirąjį skundą, susiklostytų situacija, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartimi de facto panaikintų įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3377-619/2017. Taigi skundo patenkinimas prieštarautų teismo sprendimo (nutarties) visuotinio privalomumo principui.
    3. Apeliantė piktybiškai ir sąmoningai klaidina teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įtakos jos veiklai. Dalis atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikiamų dokumentų, t. y. jos kontrahentų raštų dėl atsakovės delsimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, yra pateikti dar iki nutarties dėl arešto taikymo priėmimo, o kiti dokumentai apskritai neleidžia nustatyti dokumento gavėjo.
    4. Prašydama teismo nustatyti leidimą atsakovei apmokėti konkrečias PVM sąskaitas faktūras, apeliantė sąmoningai nuslepia nuo teismo aplinkybę, kad dėl tų pačių sąskaitų apmokėjimo ji jau yra kreipusis į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį (Nr. e2-3377-619/2017) vykdantį antstolį ir gavusi jo leidimą vykdyti atsiskaitymus. Pažymėtina, kad 2017 m. kovo 9 d., prašydama antstolio nustatyti laisvai disponuojamą sumą atsiskaitymui su AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsakovė turėjo tik 8 pradelstas sąskaitas su šiuo tiekėju, ką patvirtina antstoliui pateiktas Skolų suderinimo akto priedas. Tačiau kartu su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje atsakovė pateikė ne tik tas pačias sąskaitas, kurioms jau turi leidimą atsiskaityti, tačiau dar apie 160 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kurios net nebuvo įtrauktos į Skolų suderinimo aktą, nors pagal numeraciją yra ankstesnės už į minėtą aktą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atsakovė teismui teikia tikrovės neatitinkančią informaciją dėl realios savo įsipareigojimų tiekėjams apimties.
    5. Leidimas atsakovei atsiskaityti su kreditoriais, neapribojant minimalios areštuotų lėšų sumos, ne tik pažeistų jau minėtą 2017 m. kovo 14 d. nutartį, tačiau prieštarautų ir atsakovės kreditorių interesams, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymą padarytų beprasmį. Atsakovė nenurodo jokio kito turto, kurio areštas būtų adekvatus lėšų, esančių bankinėse sąskaitose, arešto panaikinimui. Esant tokiai situacijai, prašymo tenkinimas, kaip tą formuluoja atsakovė, reikštų ne ką kita, kaip laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą apskritai. Be to, leidimo atsiskaityti su kreditoriais suteikimas atsakovei būtų absoliučiai nesuderinamas su dabartine jos finansine būkle. Antstolis 2017 m gegužės 5 d. pažymoje konstatavo, kad pažymos surašymo dieną nėra nustatyta skolininkei UAB „Baltkalis“ priklausančio turto, kurio vertė būtų pakankama užtikrinti UAB „Belor“ 1 065 854 Eur reikalavimą. Pažymėtina, kad 2017 m. balandžio 3 d. atskirajame skunde atsakovė yra minėjusi apie itin gerą ir stabilią jos turtinę būklę, nurodydama, kad ieškovė galėtų nesunkiai išsiieškoti prašomą priteisti 1 065 854 Eur sumą net ir iš vienos solidarios atsakovės – UAB „Baltkalis“, taigi teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai leidimą atsiskaityti su kreditoriais susiejo su minimalios 1 065 854 Eur sumos areštu atsakovės banko sąskaitose. Tuo atveju, jeigu atsakovė aktyviai neslėptų savo turto ir iš deklaruojamų 14 mln. Eur gautinų sumų ar 28 mln. Eur turto bent 1 mln. skirtų ieškovės reikalavimui laikinai užtikrinti, atsakovė galėtų netrukdomai tęsti atsiskaitymus su kontrahentais, nepatirdama jokių veiklos sutrikimų. Lėšų areštas atsakovei gali būti panaikintas vykdymo procese, jai pateikus antstoliui informaciją apie ieškovės reikalavimui užtikrinti pakankamą turtą.

8Teismas neturi ir negali remtis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3271-852/2017, nes minėtos civilinės bylos faktinių aplinkybių kontekstas esmingai skiriasi nuo šios civilinės bylos. Priimant 2017 m. vasario 21 d. nutartį, atsakovė neturėjo galimybės vykdyti jokių atsiskaitymų su tiekėjais bei kontrahentais, savo ruožtu šiuo metu yra įsiteisėjusi ir vykdoma 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3377-619/2017, kuria atsakovei yra leista atsiskaityti su atsakove bendradarbiaujančiomis įmonėmis. Priimdamas 2017 m. vasario 21 d. nutartį, teismas neturėjo informacijos apie tai, kad nei viena iš atsakovių neturi turto, kurio pakaktų ieškovės reikalavimams užtikrinti

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas dviejų pirmosios instancijos teismo nutarčių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir jų pakeitimu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
Dėl 2017 m. kovo 28 d. nutarties
  1. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra kilęs ginčas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio (šiuo konkrečiu atveju priešieškinio, pateikto Vilniaus komercinio arbitražo teismui) preliminaraus pagrįstumo – egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir pritaikytų priemonių proporcingumo.
  2. Pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškovės UAB „Belor“ prašytas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatuodamas, kad byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia sunkią atsakovių (tiek UAB „Arvi fertis“, tiek ir UAB „Baltkalis“) finansinę būklę, taigi ir grėsmės, jog nesiėmus apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus arbitražo teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu, buvimą.
  3. Kai byloje yra reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, grėsmei, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nustatyti gali būti reikšmingi tokie faktai, kaip ieškinio suma, skolininko turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Nė vienai iš šių aplinkybių negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, kiekvienu atveju svarbu įvertinti jų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-770-464/2017). Tačiau tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pasiremia didelės ieškinio sumos atsakovui argumentu, atsakovas (siekdamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo) turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; kt.).
  4. Kartu su 2017 m. birželio 28 d. rašytiniais paaiškinimais, atsakovės, atsikirsdamos į ieškovės atsiliepimuose į atskiruosius skundus išdėstytą poziciją bei į ieškovės 2017 m. birželio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą argumentą dėl atsakovės UAB „Baltkalis“ finansinės padėties suprastėjimo, pateikė VĮ Registrui centrui jau pateiktus UAB „Baltkalis“ finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 metus dokumentus.
  5. Minėtų dokumentų duomenimis, nors, kaip akcentuoja ieškovė, atsakovės UAB „Baltkalis“ pardavimo pajamos, palyginus su 2015 m. buvusiais rodikliais, iš tikrųjų sumažėjo, UAB „Baltkalis“ grynasis pelnas, gautas 2016 m., ne tik ne sumažėjo, bet ir išaugo bei sudarė 1 244 588 Eur sumą (viršijančią ieškinio šioje byloje dydį), kas, kaip pagrįstai pastebėjo apeliantės, pagrindžia efektyvesnį veiklos 2016 metais vykdymą, kadangi, kaip matyti iš pateiktos Pelno (nuostolių) ataskaitos, UAB „Baltkalis“ sumažino veiklai vykdyti būtinų sąnaudų dydžius.
  6. Iš 2016 m. UAB „Baltkalis“ balanso matyti ir tai, kad palyginus su 2015 m. pasiektais atsakovės rodikliais, kurie dar Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-674-196/2017 buvo įvertinti, kaip geri ir pakankami eliminuoti ieškovei galbūt palankaus sprendimo dėl dvigubai didesnės sumos neįvykdymo riziką, 2016 m. atsakovės UAB „Baltkalis“ turimo turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų santykis taip pat pagerėjo. Be to, sumažėjus per vienerius metus mokėtinų sumų dydžiui daugiau nei kelis kartus padidėjo per vienerius metus gautinos sumos, taigi ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma aplinkybė, kad 2016 metais sumažėjo atsakovės gautų avansų suma, atsižvelgiant į per vienerius metus gautinų sumų dydį bei aplinkybę, jog šioje byloje nėra žinomos visos atsakovės „Baltkalis“ ir jos kontrahentų sutarčių sąlygos, susitarimų aplinkybės, skirtingai nei interpretuoja ieškovė, negali būti savaime vertinama kaip kontrahentų išreikšto nepasitikėjimo atsakove ir (ar) atsakovės turtinės padėties pablogėjimo įrodymas.
  7. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo neva būtent 2016 metais, atsakovei gaunant mažesnius avansus, jos veiklos pagrindiniu finansavimo šaltiniu tapo kredito įstaigos, iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog 2016 m. atsakovės UAB „Baltkalis“ skolos kredito įstaigoms (bendrai sudėjus tiek per vienerius metus mokėtiną, tiek ir po vienerių metų kredito įstaigoms mokėtiną sumą) sumažėjo. Antai, pagal 2015 metų balansą atsakovė turėjo sumokėti 9 441 722 Eur per vienerius metus ir 1 431 141 Eur po vienerių metų, savo ruožtu 2016 metais – po vienerių metų mokėtina suma sudarė tik 762 119 Eur, o per vienerius metus – 9 669 021 Eur. Akcentuotina ir tai, kad viešai prieinami duomenys patvirtina atsakovę neturint skolų VSDFV.
  8. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų dėl blogos atsakovės UAB „Baltkalis“ finansinės padėties, naujausių aktualių duomenų kontekste, neteisingumą bei situacijos, nei buvo vertinta ieškovės akcentuojamojoje civilinėje byloje Nr. e2-752-516/2017, pasikeitimą pagrindžia ir atsakovės kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų banko sąskaitų 2017 m. birželio 27 d. išrašai, patvirtinantys, kad lėšų likutis atsakovės sąskaitose didėja ir šiuo metu sukaupta suma sudaro net 889 284,16 Eur (t. y. net 83 proc. šioje byloje pareikšto ieškinio sumos), kai tuo tarpu pagal 2017 m. balandžio 6 d. bankų antstoliui pateikta informaciją, teismų vertintą ankstesnėse su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovėms susijusiose nutartyse, atsakovė savo sąskaitose turėjo tik 249 759,46 Eur.
  9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių argumentus ir prie procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, priėjo išvadą, kad šiuo metu esantys ir pirmiau nurodyti duomenys patvirtina apeliančių atskirajame skunde išsakytą poziciją, kad vien tik vienos iš solidariosios skolininkės, t. y. UAB „Baltkalis“, turtinė padėtis yra pakankama galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikai paneigti, todėl, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad šiuo metu, įvertinus tarp šalių vykstančių bylų kiekį, priešpriešinių reikalavimų dydžius, bylose pareikštų reikalavimų pagrindus bei skirtingose bylose šalių dėstomus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti byloje esant pakankamai atsakovės nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų (atsakovių nesąžiningumo, taigi ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, per se nesuponuoja ir ieškovės nurodyta aplinkybė dėl ikiteisminio tyrimo atsakovėms pradėjimo, nes nusikalstamų veikų padarymas, kaip ir atsakovių kaltė dėl joms inkriminuojamų veikų, šiuo metu dar neįrodytas), sprendžia, jog atsakovė paneigė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, taigi ir pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi šioje byloje pagrįstumą.
  10. Pastebėtina, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog teismai, nagrinėję ieškovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Baltkalis“ kitose bylose, yra ne kartą šiuos prašymus tenkinę (arba atmetę atsakovės (atsakovių) atskiruosius skundus), pati savaime nepaneigia apeliacinės instancijos teismo teisės šioje byloje kitaip įvertinti atsakovės finansinę būklę ir atitinkamai atsakovės galimybę vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą bei konstatuoti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo, kadangi, kaip matyti iš ieškovės atsiliepimuose į atskiruosius skundus ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų nutarčių turinio, teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones UAB „Baltkalis“ atžvilgiu, tuo metu neturėjo pastarojo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 metus bei kitų šioje byloje šalių pateiktų aktualiausių duomenų, kuriais šalys siekė pagrįsti savo pozicijas dėl UAB „Baltkalis“ finansinės būklės.
  11. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sutinka ir su atsakovių argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neatitinka proporcingumo principo ir neužtikrina ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyros.
  12. Pažymėtina, kad 2017 m. kovo 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą iš esmės pripažino pats pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartyje, kurios ieškovė neskundė, konstatuodamas, jog pritaikytos priemonės suvaržo atsakovės ūkinę komercinę veiklą, nes ji negali atlikti veiklai vykdyti būtinų mokėjimų ir taip apribojama jos teisė gauti pajamas iš vykdomos veiklos. Maža to, nors atsakovės negalėjimas atsiskaityti su kontrahentais (padengti atsiradusius įsiskolinimus) pirmosios instancijos teismo tiek šioje byloje, tiek ir civilinėje byloje Nr. e2-3377-617/2017 buvo pripažintas neproporcingai varžančiu atsakovės teisėtus interesus ir trukdančių jai vykdyti normalią veiklą, kaip matyti iš 2017 m. birželio 15 d. antstolio A. N. patvarkymo dėl skolininko prašymo tenkinimo iš dalies, teismų pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas faktiškai nepadėjo išspręsti teismų įvardytos problemos ir atkurti šalių teisėtų interesų pusiausvyros, nes pirmosios instancijos teismo leidžiami mokėjimai (įsiskolinimų kontrahentams padengimai) atsakovės gali būti atlikti tik tuo atveju, jei atlikus šiuos mokėjimus jos sąskaitoje liktų ne mažesnė kaip bendra dviejose civilinėse bylose pritaikytų areštų dydžio suma – 1 680 871,10 Eur, kas, įvertinus aplinkybę, kad dėl pritaikyto arešto atsakovė iš esmės negali imtis ir vykdyti naujų užsakymų, generuojančių pajamas atsakovės veikloje, taigi ir padedančių tokias lėšas sąskaitoje sukaupti, kelia grėsmę jos mokumui, atitinkamai ir patiems laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams.
  13. Papildomai pastebėtina ir tai, kad, priešingai nei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovė, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-3408-232/2017 nebuvo konstatuotas šios bylos apeliančių arbitražo teismui pateikto ieškinio tikėtinas nepagrįstumas ir, kaip civilinėje byloje Nr. e2-578-178/2017 pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas (2017 m. kovo 30 d.), nebuvo laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų UAB „Belor“ atžvilgiu, panaikinimo pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartyje aiškiai nurodė, kad šioje proceso stadijoje nėra akivaizdžių duomenų, jog ieškovių (šiuo metu nagrinėjamoje byloje – atsakovių) ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Kaip matyti tiek iš pirmosios instancijos, tiek ir iš apeliacinės instancijos teismo nutarčių turinio pirmiau nurodytoje byloje, UAB „Belor“ pritaikytas areštas buvo panaikintas būtent dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo ir pritaikytų priemonių neproporcingo UAB „Belor“ veiklos varžymo, todėl atsakovės UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“, atskirajame skunde argumentuodamos dėl susiklosčiusios padėties (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi pritaikius jų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones UAB „Belor“ reikalavimams užtikrinti) prieštaravimo ginčo šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrai, visiškai pagrįstai apeliuoja į civilinę bylą Nr. e2-3408-232/2017, tuo labiau kai, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų duomenų, nėra pagrindo laikyti, jog atsakovės UAB „Baltkalis“, kaip solidariosios atsakovės šioje byloje, turtinės padėties su ieškinio suma santykis būtų prastesnis nei minėtose nutartyse konstatuotas UAB „Belor“ finansinės būklės su iš jos reikalaujama priteisti suma santykis. Taigi, išanalizavęs susiklosčiusią situaciją (inter alia tarp tų pačių šalių pradėtų bylų kiekį, jų priešpriešinių reikalavimų sumas bei šalių dėstomą poziciją dėl tarp esančių santykių), apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliančių argumentu, kad šioje byloje ginčo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas ne tik atitiktų CPK 144 straipsnyje įtvirtintus šio instituto taikymo pagrindus bei tikslus, bet ir užkirstų kelią šalių bandymui laikinąsias apsaugos priemones naudoti ne pagal paskirtį, kaip spaudimo kitai šaliai priemonę.
  14. Remdamasis pirmiau išdėstytais teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis naikintina ir kausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB „Belor“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmestinas.
Dėl 2017 m. gegužės 15 d. nutarties
  1. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi (2017 m. liepos 3 d.) apeliacinės instancijos teismas panaikina Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o pagal nustatytą teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja iškart, nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), konstatuotina, kad nebeliko atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo dalyko (objekto) bei tikslo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo keistos skundžiama 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi, jau yra panaikintos ir skundžiama nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas pagal atsakovės UAB ,,Baltkalis“ 2017 m. gegužės 16 d. atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
  3. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą pirmiau nurodytu pagrindu, apeliantui turi būti grąžintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Pagal bylos duomenis atsakovė UAB ,,Baltkalis“ 2017 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7730 (kontrolės Nr. 0237420170516000300232636) yra sumokėjusi 21 Eur žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą, todėl, remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, atsakovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, CPK 315 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ (juridinio asmens kodas 303276665) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

14Apeliacinį procesą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“ (juridinio asmens kodas 125025140) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties nutraukti.

15Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltkalis“ (juridinio asmens kodas 125025140) už atskirąjį skundą sumokėtą 21 Eur (dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį.

16Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Proceso dalyviai
Ryšiai