Byla e2-130-943/2017
Dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Link namų“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1864-603/2017 pagal ieškovės Daugiabučio namo Nemenčinės pl. 26A, Vilniuje savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Link namų“ dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė Daugiabučio namo Nemenčinės pl. 26A, Vilniuje savininkų bendrija prašo priteisti iš atsakovės 159 509,46 Eur pastato trūkumų šalinimo išlaidų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Kartu su ieškiniu pateiktas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės piniginių lėšų, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ir atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, iš areštuotų lėšų ir turto leidžiant atsiskaityti tik su ieškove.
  3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad ieškinio suma yra didelė, o tai savaime suponuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Be to, atsakovės įstatinis kapitalas sudaro tik 3 000 Eur, o turimą nekilnojamąjį turtą atsakovė ketina parduoti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl laikė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Be to, ieškinio suma yra didelė, todėl preziumuojama, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde apeliantė UAB „Link namų“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir neekonomiškos, nes atsakovė yra sudariusi preliminariąją sutartį dėl esminio savo nekilnojamojo turto pardavimo. Dėl pritaikyto arešto atsakovei gresia nuostoliai.
    2. Ieškovė nepagrindė poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tik ieškinio pateikimas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas varžyti atsakovės teises, o įstatinio kapitalo dydis nenulemia atsakovės finansinės padėties.
    3. Ieškinys preliminariai nepagrįstas. Ieškovė iš karto kreipdamasi į teismą elgiasi nesąžiningai.
    4. Atsakovės finansinė padėtis gera, todėl nėra grėsmės, kad būsimas ieškovei galimai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    5. Atsakovė nevengia atsakomybės, todėl nėra grėsmės, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
    6. Ieškovė praleido 14 dienų terminą, kreiptis į antstolį dėl nutarties vykdymo, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali galioti.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl šalys negali remtis šios sutarties faktu prieš trečiuosius asmenis. Be to, nepateikti įrodymai, kad nekilnojamojo turto pirkėjas yra sumokėjęs 40 000 Eur dydžio avansą.
    2. Jeigu sklypo areštas trukdo atsakovei įvykdyti sutartį, ji turi teisę bet kada sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą atitinkamą sumą arba pateikti banko garantiją.
    3. Jeigu atsakovė neignoruotų defektų ir būtų juos ištaisiusi, ieškovė nebūtų pareiškusi ieškinio. Esminių pastato trūkumų atsakovė nėra ištaisiusi ir nėra nurodžiusi, kada ketina juos ištaisyti.
    4. Atsakovė nepateikė duomenų nei apie valdomą turtą, nei apie jo vertę.
    5. Teismas tinkamai sprendė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti.
    6. Iš antstolio pranešimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo sudarytas turto aprašas, todėl terminas kreiptis į antstolį dėl nutarties vykdymo nėra praleistas.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12Dėl papildomai pateiktų įrodymų priėmimo

  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė UAB „Link namų“ kartu su atskiruoju skundu pateikė ir papildomus įrodymus – 2016 m. rugpjūčio 10 d. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, apžiūros aktą, duomenis apie UAB „Edmuna“, duomenis apie atliktus darbus, taip pat 2016 m. liepos 1 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Šie duomenys, apeliantės vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones jos atžvilgiu pritaikė nepagrįstai. Įvertinus aplinkybę, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei, spręstina, kad apeliantė neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau, todėl teismas juos priima ir vertina kartu su kitais įrodymais. Dėl nurodytų priežasčių priimami ir ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti papildomi įrodymai – Nekilnojamojo turto registro išrašo kopija, 2016 m. liepos 18 d. defektinio akto kopija.
  2. Ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-1864-603/2017, kopijos, teismui yra prieinami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir gali būti vertinami CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kadangi šios nutartys priimtos po skundžiamos nutarties priėmimo ir paskelbimo, jų vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia jas prijungti prie bylos medžiagos ir vertinti kartu su kitais įrodymais.

13Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

  1. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros.
  2. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, apeliantės finansinė padėtis nesuponuoja grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

14Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

  1. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Taigi, teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą pagrindė ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė, jos nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus bylos medžiagą, ieškinys preliminariai pagrįstas. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai, susiję su ieškinio nepagrįstumu ir ieškovės pateiktos darbų sąmatos kvestionavimu, pagal savo pobūdį yra argumentai, kuriuos teismas analizuoja nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, todėl tokio pobūdžio argumentai teismo negali būti vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – taikant laikinąsias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti. Aplinkybę, kad ieškinys dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo preliminariai pagrįstas patvirtina ir apeliantės atskirajame skunde nurodomi teiginiai, jog ji nevengė ir nevengia atsakomybės dėl defektų taisymo, defektus taisė bei ketina tai daryti toliau.

15Dėl būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės

  1. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi didelės ieškinio sumos prezumpcija, t. y. nurodė, kad vien didelės turtinės vertės reikalavimas gali pasunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1451-381/2016).
  3. Nagrinėjamu atveju, apeliantė savo gerą finansinę padėtį įrodinėja jos pačios darbuotojų 2016 m. liepos 31 d. duomenis sudarytu balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita. Pagal 2016 m. liepos 31 d. tarpinio balanso duomenis atsakovės turimas trumpalaikis turtas iš viso sudaro 318 679 Eur, iš kurių 279 252 Eur sudaro nepaskirstytasis pelnas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 36 427 Eur, visa ši suma sudaro per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus. Taigi, didžiąją dalį atsakovės turimo trumpalaikio turto sudaro nepaskirstytasis pelnas, t. y. pelno dalis, dėl kurios paskirstymo dar nepriimtas akcininkų sprendimas, pelną reinvestuoti tokiu būdu didinant akcijų vertę ar išmokėti akcininkams dividendus. Paduoto ieškinio suma sudaro 159 509,46 Eur, t. y. gerokai daugiau nei liktų atsakovės turto, akcininkams priėmus sprendimą nepaskirstytąjį pelną išmokėti dividendų forma. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės pateiktus tarpinius finansinės atskaitomybės dokumentus, kaip pagrindžiančius jos gerą finansinę padėtį ir neabejotiną galimybę įvykdyti teismo priimtą ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Pagrindą abejoti apeliantės pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu sudaro ir jos prieštaringi teiginiai: apeliantė nurodo turinti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurį ketina parduoti už 420 000 Eur sumą, tačiau pagal teismui pateikto tarpinio balanso duomenis, atsakovė ilgalaikio materialaus turto išvis neturi.
  4. Kitų įrodymų, susijusių būtent su ieškinio sumos reikšmingumu ir jos santykiu su atsakovės finansine padėtimi, t. y. pagrindžiančių jos gerą finansinę padėtį (pvz., duomenų apie vykdomą veiklą, planuojamas gauti pajamas ir pelną, etc.), apeliantė teismui nepateikė. Atskirajame skunde atsakovės nurodyti argumentai, kuriais siekiama paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nepaneigia byloje konstatuoto poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, nustačius, jog egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties.

16Dėl laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo

  1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones jos turto atžvilgiu, pažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus, nes buvo areštuotas atsakovei priklausantis sklypas, esantis Rato g. 2, Vilniuje, kurį preliminariosios sutarties pagrindu atsakovė buvo įsipareigojusi parduoti, o už šio įsipareigojimo neįvykdymą jai gresia 40 000 Eur bauda.
  2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ekonomiškumo ir proporcingumo principų nepažeidė, nes skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ribojamos ieškinio reikalavimų suma (CPK 145 straipsnio 2 dalis), t. y. 159 509,46 Eur. Be to, iš areštuotų lėšų leista išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove. Dar daugiau, atsižvelgiant į atsakovės prašymą Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi leido atsakovei užbaigti sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Rato g. 2, unikalus Nr. 0101-0012-0173, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pritaikytas areštas, naujo detaliojo plano (tikslus detaliojo plano pavadinimas: Kvartalų tarp Nemenčinės pl., Lakštingalų, Žuvėdrų ir Rato gatvių ir Nemenčinės pl., Rato, Žuvėdrų ir Pasakų gatvių detaliojo plano sklypų Nr. 10 ir Nr. 16 (Rato g. 2, kadastro Nr. 0101/0012:173) sprendinių koregavimas (K-VT-13-16-148)) suderinimo, patvirtinimo ir įregistravimo procedūras.
  3. Apeliantė ekonomiškumo ir proporcingumo principų pažeidimą bei poreikį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, motyvuoja ir tuo, kad pritaikius areštą sklypui, esančiam Rato g. 2, Vilniuje, ji negalės įvykdyti nekilnojamojo turto preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties ir dėl to privalės sumokėti 40 000 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo tenkintas apeliantės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leista parduoti žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Rato g. 2, unikalus Nr. 0101-0012-0173, nustatant, kad sklypo pardavimo kaina ne mažesnė nei 165 000 Eur suma, o iki šio žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo 165 000 Eur sklypo pirkimo – pardavimo kainos pervedant į teismo depozitinę sąskaitą. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti proporcingumo ir/ar ekonomiškumo principai. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, nė vienai iš šalių nesuteikė nepagrįsto prioriteto, nekliudė apeliantei sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, kaip matyti iš 2016 m. rugpjūčio 10 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016 m. gruodžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas praėjus šiam terminui, t. y. apeliantei pažeidus preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas, ši aplinkybė neįrodo būtinybės naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

17Dėl termino kreiptis į antstolį praleidimo

  1. CPK 147 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per 14 dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Byloje esantis antstolio 2016 m. rugsėjo 26 d. pranešimas Nr. 19-6209 patvirtina, kad turto aprašas pagal skundžiamą nutartį buvo sudarytas 2016 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad 14 dienų terminas pateikti antstoliui vykdyti nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos, pasibaigė 2016 m. rugsėjo 14 d., nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į antstolį dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo.

18

19Dėl procesinės bylos baigties

  1. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.