Byla e2-1017-943/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laimoza“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei ieškovei nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, civilinėje byloje pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovams antstolei V. Š., žemės ūkio kooperatyvui „Baltas lašas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0071/17/01396; Nr. 0071/17/01760.
  2. Ieškovė, sumokėjusi dalį žyminio mokesčio, teismo prašė atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Teismui paaiškino, kad šiuo metu įmonės finansinė padėtis yra sudėtinga dėl AB Šiaulių bankas inicijuoto priverstinio kredito sumos išieškojimo iš įkeisto turto, tačiau ieškovė numato gauti pajamas ateityje.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo atmetė ir nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.
  2. Teismas nustatė, kad mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 2 755 Eur už materialinį reikalavimą bei 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė pateikė įrodymus, jog yra sumokėjusi 500 Eur žyminio mokesčio. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog ieškovė iš savo veiklos gauna pajamų, todėl, teismo vertinimu, ieškovė turi galimybę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9

  1. Atskirajame skunde ieškovė prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors ieškovė vykdo veiklą ir gauna pajamas, tačiau jos nėra tokio dydžio, jog ieškovė galėtų pasidengti visas patiriamas išlaidas (mokesčiai, rinkliavos, darbo užmokestis ir kt.). Prie ieškinio pridėti buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad bendrovės veikla yra nuostolinga, todėl ji negauna pelno.
    2. Ieškovė neturi galimybių kitomis priemonėmis apginti savo pažeistas teises, todėl teismo nutartis, kuria įpareigojama ją sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, yra neteisėta.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atidėti ieškovei mokėtino žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to spręsdamas tokio prašymo pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į tai, jog įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.
  2. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2018 m. balandžio 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopiją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje spręstinas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas, nutaria, kad ieškovės teikiamas įrodymas nesusijęs su byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir sprendžiamais klausimais, todėl jį atsisakoma priimti.
Dėl žyminio mokesčio atidėjimo
  1. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes: pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio; antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84, 178 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-128-180/2017).
  2. Atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-996/2010, 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nes, teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė gauna pajamas reiškia, kad ji yra pajėgi sumokėti žyminį mokestį. Su šia išvada nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš UAB „Laimoza“ 2018 m. balandžio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitos ieškovė tiek 2017 m., tiek iki 2018 m. balandžio 1 d. dirbo nuostolingai. Be to, ieškovė ieškinį reiškia dėl to, kad išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ reikalavimų įvykdymui iš varžytynių buvo parduotas ieškovės nekilnojamasis turtas, taigi, ieškovės finansinė padėtis buvo sunki ir ji tinkamai negalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams, kas lėmė jos turto pardavimą priverstine tvarka. Visgi, ieškovė teismui paaiškino, kad ji toliau teikia apgyvendinimo paslaugas ir visi viešbučio kambariai yra apgyvendinti, todėl pajamas planuojama gauti ateityje. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės padėtis šiai dienai yra sunki, tačiau yra pagrindas taikyti CPK 84 straipsnį bei atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė yra sumokėjusi 500 Eur žyminį mokestį, kuris paskirstomas taip: 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei 462 Eur už materialinį ieškinio reikalavimą, todėl ieškovės atidėtina žyminio mokesčio suma už materialinį reikalavimą sudaro 2 313 Eur.
  3. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad asmeniui objektyviai neišgalint sumokėti reikiamo dydžio sumos, jo teisių ar interesų gynyba teisme vien dėl šios priežasties negali būti suvaržyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad yra pagrindas atidėti jai likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė sprendžiamam klausimui svarbias aplinkybes bei netinkamai aiškino proceso teisės normas. Šių išvadų pagrindu pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas atidėti likusios žyminio mokesčio dalies (2 313 Eur) sumokėjimą už ieškinio pateikimą tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

13Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laimoza“ likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 2 313 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trylikos eurų), sumokėjimą už ieškinio pateikimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai