Byla e2A-717-553/2017
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir jos pakeitimo pripažinimo nutraukta

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Litagros prekyba“ patikslintą ieškinį atsakovui ŽŪB „Šilagalis“ dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovo ŽŪB „Šilagalis“ priešieškinį ieškovui UAB „Litagros prekyba“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir jos pakeitimo pripažinimo nutraukta.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas UAB „Litagros prekyba“ (buvęs UAB „Litagros grūdai“) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas iš atsakovo ŽŪB „Šilagalis“ priteisti 11 860,81 EUR baudos, 8,05 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2014-10-03 tarp šalių buvo sudaryta grūdų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2014/653/141003/01 bei 2014-11-03 susitarimas Nr. 1, pagal kuriuos ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas – iki 2014-11-30 parduoti 600 tonų salyklinio miežių Propino už 147,71 Eur/t. Atsakovui neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovas, remdamasis sutarties 13 punktu, pareikalavo atsakovą sumokėti baudą pagal 2015-05-14 baudų sąskaitą Nr. PLF000002, tačiau atsakovas jos nesumokėjo, kitų susitarimų šalims taip pat nepavyko pasiekti.

5Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, atsikirsdamas į atsakovo argumentus, papildomai paaiškino, kad ieškovo įmonėje sutarčių nutraukimas įforminimas atskiru susitarimu, be to, ieškovo darbuotojams G. S. ir R. V. nebuvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimą nutraukti sutartis bei pasirašyti sutarčių nutraukimus, taigi, teisiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad sutartis buvo nutraukta šalių sutarimu. Dėl atsakovo grūdų kokybės ieškovas nurodė, jog grūdai nebuvo priimti, nes juose buvo aptikti kenkėjai, o atsakovui pasiūlyta išvalyti grūdus arba priduoti juos kaip pašarinius miežius, tačiau atsakovas, palikęs savo transporto priemones pas ieškovą keltą dienų, pretenzijų elevatoriaus grūdų priėmimo punkto laboratorijai nepateikė, grūdų mėginio siuntimui į nepriklausomą laboratoriją taip pat nepaėmė ir nedėjo jokių pastangų susidariusiai situacijai išspręsti. Dėl ieškinio senaties termino ieškovas nurodė, jog ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina 2015-05-15, t. y. baudų sąskaitos apmokėjimo terminas, kada ieškovui galutinai tapo aišku, jog jis ginčo derybų keliu neišspręs. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad senaties terminas praleistas, prašė ji atnaujinti, kadangi jis praleistas nežymiai, ieškovas visą laiką siekė ginčą spręsti derybomis. Dėl netesybų dydžio ieškovas laikosi pozicijos, jog sulygtos netesybos yra suderinta šalių valia, o atsakovas, kaip verslininkas, atsako už sutartinių prievolių nevykdymą, atsakovas nenurodė argumentų, kodėl baudos dydis turėtų būti mažinamas, todėl nėra pagrindo mažinti sutartimi nustatytų netesybų. Dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškovas nurodė, jog pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tokios palūkanos gali būti priteisiamos. Ieškovas taip pat laikė atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo nepagrįstu, kadangi atsakovas nepateikė argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nesąžiningumą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

  1. Atsakovas pateiktais atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, taip pat už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 5 792,00 EUR baudą, 50 proc. baudos paskiriant atsakovui.
  2. Nurodė jog, visų pirma, byloje nėra pateikto sutarties originalo, kuriame yra įrašas apie sutarties nutraukimą, todėl ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Teigia, jog šalių ginčo sutartis buvo sudaryta tikslu padengti atsakovo įsiskolinimą ieškovui grūdais, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pristatytų salyklinių miežių kokybės. Ieškovas tariamai pristatytų nekokybiškų grūdų pretekstu nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pristatytus grūdus, kuriuos kitas pirkėjas pripažino tinkamais ir nupirko. Taigi, atsakovas ginčo sutartyje nurodytą grūdų kiekį ieškovui buvo pristatęs, tačiau ieškovas, atsakovo teigimu, byloje pateiktais dokumentais neįrodė atsisakymo priimti grūdus priežasčių pagrįstumo. Atsakovas į jam teisme pareikštus reikalavimus taip pat atsikerta ieškinio senaties terminu, kuris, atsakovo nuomone, yra pasibaigęs, ir prašo jį taikyti. Be to, atsakovas laikosi pozicijos, jog šalių sudarytoje sutartyje nustatytas baudos dydis yra nepagrįstai didelis ir prašo jį sumažinti, bei teigia, jog ieškovo prašomų procesinių palūkanų teisinis pagrindas nepatenka į šalis siejančius teisinius santykius.
  1. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui UAB „Litagros prekyba“, kuriuo prašė pripažinti šalių 2014-10-03 sudarytą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį ir jos susitarimą Nr. 1 nutrauktais 2014 m. gruodžio mėn. bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė atsiliepime išdėstytas aplinkybes dėl sutarties nutraukimo ir teigė, jog 2014 m. gruodžio mėnesį su atsakingais ieškovo darbuotojais sutarus dėl sutarties nutraukimo, atsakovas padarė atitinkamas žymas savo sutarties egzemplioriuje ir jį perdavė ieškovo darbuotojams tolesniam įforminimui, o ieškovo darbuotojai G. S. bei R. V. patvirtino atsakovui, kad sutartis yra nutraukta. Be kita ko, ieškovo atsisakymas priimti patiektus grūdus dėl neva blogos kokybės vertintinas kaip esminis ginčo sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę nutraukti atsakovui sutartį vienašališkai ir pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį. Atsakovo teigimu, ieškovams pateikti grūdai nebuvo reikalingi, kadangi ieškovas prekybos ginčo laikotarpiu nevykdė, todėl ieškovas ieškojo pretekstų atsisakyti juos priimti.
  1. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas prašė jį atmesti.
  2. Nurodė, jog pranešimo, kad atsakovas sutartį nutraukia vienašališkai, kaip numatyta CK, ieškovas negavo. Ieškovas pažymėjo, jog pateikė įrodymus, kad aktyviai vykdė salyklinių miežių pirkimą, pakartotinai pažymėjo, jog nepriėmė atsakovo grūdų dėl jų kokybės, o atsakovas nepaneigė, kad grūdai buvo nekokybiški, nesiėmė jokių veiksmų situacijai spręsti, neįrodė, jog kitame elevatoriuje buvo pristatyti tie patys miežiai.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-04 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui UAB „Litagros prekyba“ iš atsakovo ŽŪB „Šilagalis“ 11 860,81 EUR baudą, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 860,81 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-06-26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 767,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškinį atmetė. Atsakovo prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo netenkino. Priteisė iš atsakovo ŽŪB „Šilagalis“ Lietuvos Respublikos valstybei 16,94 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Grąžino atsakovui ŽŪB „Šilagalis“ 220,00 EUR dydžio užstatą.
  2. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal 2014-10-03 sudarytą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2014/653/141003/01. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog byloje nėra pateikto 2014-10-03 grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2014/653/141003/01 originalo, nesudaro pagrindo netikėti sutarties kopijos tikrumu ir vertinti, kad sutartiniai santykiai tarp ginčo šalių nebuvo susiklostę, nes šalių paaiškinimai, jų susirašinėjimas leido teismui spręsti, kad tarp šalių buvo sutartiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovo atvežti miežiai neatitiko Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos standartų. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad būtent tuos pačius grūdus priėmė kitas pirkėjas, nepagrįsta jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais. Šalių sudaryta sutartis bei LST kokybės standartai suteikė pardavėjui, t. y. atsakovui, teisę reikšti prieštaravimus, reikalavimus ar pretenzijas dėl produkcijos kokybės tyrimo ir jo rezultatų, tačiau atsakovas tokia teise nesinaudojo, paimti pakartotinių mėginių ar suformuoti mėginį siuntimui į nepriklausomą laboratoriją atsakovas neatvyko. Atsakovo įmonės direktoriaus nurodomą aplinkybę, kad jis sirgo, teismas vertino kaip nepaneigiančią atsakovo pareigos rūpintis (pavyzdžiui, įgalioti kitus asmenis) tinkamu sutarties vykdymu ir nustatyta tvarka ginti galimai pažeistas savo teises. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas nesiėmė jokių priemonių, numatytų sutartyje bei LST kokybės standarte, kad įrodytų pristatytos produkcijos kokybiškumą, o bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat neįrodė, jog tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. pristatė atsakovui tinkamos kokybės produkciją.

6Teismas nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti šalių 2014-10-03 sudarytą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį ir jos susitarimą Nr. 1 nutrauktais 2014 m. gruodžio mėn., kaip nurodė atsakovas. Teismui konstatavus, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas, nepriimdamas dalies atsakovo pateiktos produkcijos, pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, nenustatė pagrindo spręsti, jog ieškovas atliko esminį sutarties pažeidimą.

7Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo mažinti baudos dydžio, nes abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, veikiantys kaip verslininkai, todėl sutarčių laisvės principas leidžia jiems susitarti dėl netesybų dydžio. Pažymėjo, jog baudos dydis nustatytas vienodas abiems šalims, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovas įsipareigojo mokėti nurodyto dydžio netesybas bei patvirtino, jog sutartyje nurodytos netesybos atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus, yra laikomos minimaliais neįrodinėtinais ir neginčijamais nuostoliais ir negali būti mažinamos.

8Teismas taip pat sprendė, jog šiuo atveju ieškovo sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina 2015-05-15, t. y. ieškovo išrašytoje baudų sąskaitoje nurodytas jos apmokėjimo terminas, kada ieškovas faktiškai suvokė, kad atsakovas gera valia nesumokės baudos ir kad buvo pažeistas jo interesas. Teismas padarė išvadą, kad 2015-06-15 pareiškiant ieškinį teisme, senaties terminas nepraleistas ir šiuo pagrindu ieškinys negali būti atmestinas.

9Teismas įvertinęs tai, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis, nenustatė pagrindo remtis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Kita vertus, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas nustato pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, todėl šiame įstatyme numatytų palūkanų norma gali būti taikoma ginčo šalims. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 860,81 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-06-26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai teismo pripažinti pagrįstais, todėl nenustatė pagrindo pripažinti, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar kad jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojosi ne pagal paskirtį ir kad jo elgesys objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iškviesti liudytoją buvusį ieškovo darbuotoją G. S. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Byloje ieškovas nepateikė ginčo sutarties originalo, atsakovas neginčijo buvus tarp šalių sutartinius santykius, o vėliau abipuse iniciatyva juos nutraukus, tačiau niekada nepripažino ieškovo pateiktos kopijos atitikimo sutarties originalui. Sutartinių santykių buvimo fakto negalima sutapatinti su sutarties turinio, t.y. jos originalo ir kopijos, tikrumu, nenustačius to turinio aplinkybių bei paties sutarties originalo. Teismas neturėjo remtis ieškovo pateikta ginčo sutarties kopija ir taikyti ginčui joje numatytas sąlygas. Neįvertinta, kad sutarties kopija patvirtinta, pažeidžiant dokumentų kopijų ir nuorašų tvirtinimo taisykles, nes ji nebuvo patvirtinta nuo sutarties originalo. Teismas nevertino, kodėl ieškovas netyrė, nenustatė ir nepaaiškino teismui sutarties originalo nepateikimo aplinkybių ir priežasčių.
    2. Netinkamai buvo įvertinti liudytojo R. V. paaiškinimai dėl to, kad jis, dirbęs UAB „Litagros prekyba“, paaiškino, jog G. S. įgaliojimus nutraukti sutartį galėjo duoti tiesiogiai ir UAB „Litagros grūdai“ administracija. Atmetus atsakovo prašymą dėl duomenų išreikalavimo iš UAB „Litagros grūdai“ apie G. S. įgaliojimų apimtį, ši reikšminga aplinkybė buvo neišaiškinta, o teismo išvados dėl G. S. įgaliojimo apimties, veiksmų pobūdžio ir teisėtumo pagrįstos neobjektyviais ir nepagrįstais ieškovo teiginiais.
    3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant patikrinti sutarties kopijos tikrumo ir panaudojimo teisėtumą.
    4. Teismas padaręs išvadą apie sutarties kopijos ir originalo tapatumą, nesant atitinkamo ieškovo reikalavimo, be teisinio pagrindo išėjo už ieškinio ribų. Tuo buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostata. Ieškovui turėjo tekti sutarties turinio įrodinėjimo našta, nuo kurios teismas jį nepagrįstai ir neteisėtai atleido.
    5. Teismas neįvertino, kad laboratorija priklauso ieškovui, todėl jos atliktas atsakovo grūdų kokybės tyrimas bei aktų išvados vertinamos kritiškai.
    6. Be pagrindo buvo nepatikėta liudytoju G. A., kad atsakovo vairuotojams nebuvo sudaryta galimybė tiesiogiai stebėti, dalyvauti grūdų kokybės tyrimo procese, o grūdus atsisakius priimti tie patys grūdai buvo nuvežti ir parduoti kitam pirkėjui.
    7. Neįvertinta aplinkybė, kad atsakovas, sutikdamas su ieškovo laboratorijos aktų išvadomis dėl ginčo grūdų kokybės, būtų neabejotinai grūdus pardavęs jam kaip pašarinius, nes priešingu atveju, jam dėl transporto priemonių prastovos, peradresavimo kyla dideli nuostoliai. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovas, po trijų dienų sunaikinęs laboratorinius grūdų ėmimo pavyzdžius, pats neleido peržiūrėti jo grūdų tikrinimo rezultatų.
    8. Ieškovo sutarties originalo nepateikimas įrodo, kad ieškovo atsakingi darbuotojai patvirtino, kad pagal abipusį susitarimą sutartis buvo nutraukta, ieškovas pretenzijų neturėjo ir liepė vežti grūdus kur nori atsakovas, o atsakovas savo sutarties egzempliorių perdavė ieškovui atitinkamam įforminimui.
    9. Teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti ieškovo darbuotoją G. S., tiesiogiai atsakingą už sutartinius santykius su atsakovu. Mano, kad ieškovo pateikti dokumentai neįrodo G. S. ribotų įgaliojimų sutartinių santykių su klientais srityje, nes jam pagal pareigas buvo galima ne tik sudaryti, bet ir keisti sudarytas sutartis, o kaip paaiškino liudytojas R. V., jis skyrium galėjo derinti ir spręsti kitus su sutarčių vykdymo, keitimu, nutraukimu susijusius klausimus.
    10. Nesant ginčo sutarties originalo, neaišku kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas mokėti atitinkamo dydžio netesybas. Teismas nepagrįstai ir neteisingai netaikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų ir šioje normoje numatytais pagrindais netesybų nemažino.
    11. Teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymus, padarydamas išvadą, kad šalių ginčui galima taikyti Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nagrinėjamoje byloje buvo ginčas ne dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją, todėl ieškovas neįgijo reikalavimo teisės pagal minėtas įstatymo normas. Teismas taikydamas įstatymą savo iniciatyva išėjo už ieškinio reikalavimo ribų.
    12. Iš ieškovo pateiktos grūdų pirkimo sutarties kopijos matyti, kad ginčo grūdai turi būti pristatyti iki 2014-11-30. Ieškovas ieškinį pateikė 2015-06-12, jau praėjus 6 mėnesiams po ginčo sutarties pabaigos. Ieškovo sąskaitos baudų mokėjimui pateikimo momentas ir jų apmokėjimo terminas negali būti atskaitos taškas ieškininės senaties termino pradžiai, nes atsakovas savo veiksmais niekuomet nepripažino ieškovo reikalavimų ir neįsipareigojo mokėti baudų. Mano, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014-12-01.
  1. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovui parengiamojo posėdžio metu buvo parodyti originalios Sutarties skenuota kopija, kur matyti šalių mėlyna rašymo priemone pasirašyti vardai, pavardės ir parašai. 2014-11-03 Susitarimo popierinis originalas buvo pateiktas atsakovui susipažinti parengiamojo teismo posėdžio metu ir atsakovas patvirtino, kad tai jo parašas, todėl atsakovo argumentai dėl nuorašų tvirtinimo yra teisingai nereikšmingi. Įrodymų, kad atsakovas savo sutarties egzempliorių perdavė ieškovo darbuotojams byloje pateikta nebuvo.
    2. Ieškovas itin retais atvejais nutraukia sutartis ir toks sutarčių nutraukimas įforminamas atskiru šalių susitarimu. Ieškovas yra verslo subjektas ir jokiu būdu nebūtų nutraukęs sutarties, neišsprendęs visų jos nutraukimo sąlygų.
    3. Įgaliojimo priimti sprendimą nutraukti sutartis, pasirašyti sutarčių nutraukimus ar kitaip spręsti, jog sutartis su žemės ūkio produkcijos augintoju pasibaigė, G. S. neturėjo. Atsakovas papildomai prašymo dėl G. S. įgaliojimų neteikė. Darbuotojas R. V. neturėjo atskirai suteiktų įgaliojimų sudaryti ar nutraukti sutartis su žemės ūkio produkcijos augintojais. Teisiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, jog sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, nes ieškovo buvęs darbuotojas G. S. neturėjo įgaliojimų nutraukti sutartis.
    4. Nelogiška ir neprotinga būtų reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie sutarties nutraukimą, nes atsakovas, nurodydamas, jog sutartis yra nutraukta ir jam nekyla sutartinė atsakomybė, privalo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismui atsakovas įrodymų apie sutarties nutraukimą nepateikė.
    5. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad teismui pateiktas prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai, kadangi nėra antspaudo su žyma „gauta“. Duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas atsakovas taip pat nepateikė. Prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo atsakovas neteikė, taigi privalomai stabdyti bylą savo iniciatyva teismas neturėjo teisinio pagrindo.
    6. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog teismas nepagrįstai atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą ir neiškvietė G. S. į teismo posėdį. Teismo posėdžiai atsakovui prašant buvo atidėti ne vieną kartą, atsakovas neužtikrino kviečiamo liudytojo dalyvavimo teismo posėdyje.
    7. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių 2014-11-04 grūdų grąžinimo aktą ir patvirtinančių, jog atsakovo ieškovui pateikta produkcija atitiko keliamus reikalavimus. Nustačius, kad atsakovo atvežti miežiai yra užkrėsti milčiais, atsakovui buvo pasiūlyta arba susiorganizuoti grūdų valymą, arba juos priduoti kaip pašarinius miežius geresne nei tos dienos kainyno kaina. Atsakovas aplinkybių dėl jam siūlomų sąlygų neneigė.
    8. Atsakovo transporto priemonės prie elevatoriaus prastovėjo keletą dienų ir per tą laiką paimti pakartotinius mėginius ar suformuoti mėginį siuntimui į nepriklausomą laboratoriją neatvyko nei G. S., nei kitas atsakovo įgaliotas asmuo. Atsakovas neprašė ir užplombuoto kontrolinio laboratorinio mėginio, nors tokią teisę jam suteikia ĮST standartų 5 dalis. Priešingai nei teigia atsakovas grūdų mėginį ieškovas laikė apie dvi savaites.
    9. Pažymi, kad į kitą elevatorių atsakovas miežius vežė praėjus keletui dienų po apsilankymo ieškovo elevatoriuje, taip pat nėra pateikta neginčijamų duomenų apie tai, kad į kitą elevatorių buvo pristatyti tie patys miežiai.
    10. Nėra teisinio pagrindo mažinti laisva šalių valia sulygtų netesybų dydžio. Atsakovas nenurodo aplinkybių ir argumentų dėl kurių baudos dydis turėtų būti mažinamas.
    11. Atsakovo argumentai dėl procesinių palūkanų priteisimo yra teisiškai nepagrįsti. Nėra pagrindo teigti, kad teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes ieškinyje nurodytas santykių kvalifikavimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto.
    12. Kad šalių ginčo nepavyks išspręsti taikiai, ieškovui paaiškėjo 2015-05-15, atsakovui nepervedus baudos sumos į ieškovo banko sąskaitą, ir ieškovui suvokus, kad reikalavimas dėl netesybų nebus vykdomas. Prieš tai tarp šalių vyko derybos.
    13. Atsižvelgus į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, ieškovas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti,ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad tarp šalių pasirašyta sutartis nebuvo nutraukta.
Dėl įrodymų vertinimo
  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu, esą tai įtakojo nepagrįstą teismo išvadą, kad šalys tarpusavio susitarimu 2014-10-03 Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties nenutraukė.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).
  3. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo baudą už šalių pasirašytos Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymą. Savo ieškiniui pragrįsti į bylą pateikė 2014-10-03 sutarties kopiją, 2014-11-03 susitarimo kopiją, šalių tarpusavio susirašinėjimo laiškų kopijas, PVM sąskaitos-faktūros Nr. APB 4923 kopiją ir kitus byloje esančius įrodymus. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti atsakovo ir ieškovo 2014-10-03 grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2014/658/141003/01 ir jos 2014-11-03 susitarimą Nr. 1 nutrauktais 2014 m. gruodžio mėn. Savo priešieškinio aplinkybes įrodinėjo 2016-05-09 raštu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir liudytojų parodymais. Remiantis CPK 178 straipsnio nuostata, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovas neįvykdė šalių pasirašytos sutarties, o atsakovas, kad šalių pasirašyta sutartis buvo nutraukta.
  4. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nesat sutarties originalo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi sutarties kopija, kuri yra netinkamai patvirtinta. Apelianto įsitikinimu, ieškovui yra naudinga nepateikti sutarties originalo, nes ant jos yra žyma, jog sutartis nutraukta abiejų šalių bendru sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus, nes teismui nėra draudimo remtis dokumentų kopijomis tuo atveju, jeigu nėra išlikusių originalų – apie tokių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (CPK 202 straipsnis). Iš apelianto procesinių dokumentų matyti, kad jis atsiliepimuose neneigė, jog atitinkama sutartis buvo sudaryta ir neįrodinėjo, jog jos turinys neatitinka pateiktos kopijos. Sutarties originalo svarbą apeliantas akcentavo tik todėl, kad esą ant šio dokumento originalo yra žyma, patvirtinanti sutarties nutraukimą abipusiu susitarimu, tačiau tokių teiginių patvirtinimui jokių įrodymų nepateikė. Logiška, kad tuo atveju, jeigu šalys buvo susitarusios dėl sutarties nutraukimo bendru sutarimu, atitinkamas įrašas turėjo būti ir ant sutarties originalo egzemplioriaus, tenkančio kitai sutarties šaliai, t. y. apeliantui. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad niekada nepripažino sutarties originalo ir jos kopijos tapatumo, todėl esą ieškovo teiginiai apie privalomą parduoti grūdų kiekį, pristatymo terminus, netesybas nepagrįstai skundžiamame sprendime pripažinti kaip originalios sutarties elementai, teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko deklaratyviais. Visų pirma, apeliantas, teigdamas, kad tarp šalių buvo pasiektas susitarimas nutraukti sutartį, pats pripažino aplinkybę, jog tokia sutartis buvo sudaryta. Antra, jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad tarp šalių buvo sudaryta kitokio turinio sutartis ir kad pateiktoje sutarties kopijoje yra nurodytos sutarties originalo neatitinkančios sąlygos, nepateikė. Apelianto pozicija, kad teismas peržengė ieškinio ribas, sutarties kopiją prilygindamas sutarties originalui, nepagrįsta, kadangi įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Aplinkybė, kad sutarties kopija buvo patvirtinta, pažeidžiant dokumentų kopijų ir nuorašų tvirtinimo taisykles, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui spręsti apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, atmetęs prašymą išreikalauti iš ieškovo duomenis apie liudytojo G. S. įgaliojimų apimtį, neišsiaiškino G. S. įgaliojimo apimties, jo veiksmų pobūdžio ir teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog ieškovo buvę darbuotojai G. S. ir R. V. nebuvo įgalinti nutraukti sutarties su atsakovu. Šias išvadas patvirtina byloje esančios darbo sutartys ir G. S. įgaliojimas, kuriame numatyta tik teisė sudaryti sutartis ir jų pakeitimus. Apeliantas, teigdamas, kad netinkamai įvertinti liudytojo T. V. įrodymai, nenurodė ir nepaaiškino, kaip kitaip turėtų būti jie įvertinti ir kokią reikšmę turi priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl ieškovo veiksmų, susijusių su sutarties originalo praradimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiamame sprendime nėra įvertinta ši aplinkybė, tačiau kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas tikrai kreipėsi į prokuratūrą, kad jo pareiškimas buvo priimtas ir kad ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atitinkamas aplinkybes patvirtinančių išrodymų apeliantas nepateikė ir su apeliaciniu skundu.
  5. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovo laboratorijos kokybės tyrimas turėtų būti vertinamas kritiškai, nes laboratorija priklauso ieškovui, o ieškovui naudinga priimtai atsakovo pristatytus grūdus kaip pašarą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi skundžiamame sprendime teismas detaliai pasisakė dėl atsakovo galimybės teikti prieštaravimus, reikalavimus, pretenzijas dėl produkcijos kokybės tyrimo ir jo rezultatų ir nustatė, kad tokia teise atsakovas nepasinaudojo, nors turėjo teisę. Be to, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų abejoti Elevatoriaus grūdų priėmimo punkto laboratorijos kokybės tyrimo rezultatais. Vien aplinkybė, kad laboratorija priklauso ieškovui, nesudaro pagrindo abejoti jos tyrimais. Priešingai, tai leidžia vertinti, kaip atsakingą ieškovo siekį surinkti LST kokybės standartų bei techninių sąlygų reikalavimus atitinkančią produkciją. Apelianto įsitikinimu teismas neįvertino, jog atsakovo vairuotojai negalėjo stebėti grūdų kokybės tyrimo proceso ir esą tuos pačius grūdus atsakovas pristatė ir pridavė kitam pirkėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybė, kad atsakovo vairuotojai nestebėjo tyrimo proceso, nesudaro pagrindo spręsti, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai ir nesąžiningai, be to šia aplinkybe atsakovas galėjo pasinaudoti reikšdamas pretenziją dėl tyrimo rezultatų. Byloje nėra įrodymų, kad būtent tie patys grūdai buvo pristatyti kitam pirkėjui ir priimti kaip tinkami, todėl teismas atmeta atsakovo argumentus, jog teismas šios aplinkybės neįvertino. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neįvertino, jog ieškovas po trijų dienų sunaikino laboratorinius grūdų ėmimo pavyzdžius, pats neleido peržiūrėti jo grūdų tikrinimo rezultato. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė neįrodyta, be to trijų dienų terminas yra pakankamas susiekti su ieškovu ir teikti pretenzijas dėl tyrimo rezultatų, kadangi apie tyrimo rezultatus atsakovo vairuotojai sužinojo nedelsiant ir apie tai informavo atsakovo direktorių.
  6. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti G. S., nes nesant paties liudytojo paaiškinimų, ginčijamo spendimo išvados dėl jo veiksmų pobūdžio ir teisėtumo nebuvo galimos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ne vieną kartą atidėjo teismo posėdžius, suteikiant galimybę atsakovui užtikrinti liudytojo G. S. dalyvavimą teismo posėdžiuose, tačiau atsakovas to nepadarė, todėl teismui ištyrus įrodymus ir nusprendus, kad ištirtų įrodymų pakanka byloje daryti išvadoms, pagrįstai atsisakė kviesti liudytoją G. S.. Negalima sutikti su apelianto pozicija, kad teismas turėjo įpareigoti ieškovą užtikrinti liudytojo dalyvavimą, nes būtent asmuo, kuris prašo šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir užtikrinti jo dalyvavimą, be to liudytojas G. S. bylos nagrinėjimo metu jau nebuvo ieškovo darbuotojas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, atmeta apelianto argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
Dėl netesybų ir jų dydžio priteisimo
  1. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteisė netesybas už sutarties neįvykdymą, esą, byloje nesant sutarties originalo, negalima spręsti dėl tokio susitarimo turinio. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi sutarties originalo nepateikimas nepanaikina aplinkybės, jog šalys buvo susitarusios dėl netesybų mokėjimo sutarties nevykdymo atveju. Apeliantas nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, jog šalys buvo susitarusios kitaip, ar kad sutarties kopijos sąlygos neatitinka sutarties originalo.
  2. Apeliantas taip pat nesutinka ir su priteistu netesybų dydžiu. Apelianto įsitikinimu susitartos netesybos yra neprotingai didelės ir turi būti sumažintos.
  3. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo mažinti netesybų dydžio, nes abi šalys yra juridiniai asmenys veikiantys kaip verslininkai, o baudos dydis nustatytas vienodas abiems šalims. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu mažinti šalių sutartas netesybas.
  4. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama, atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
  5. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė tai, kad būtent ieškovas vykdė produkto pirkimą iš atsakovo, kuris sutartimi įsipareigojo ieškovui parduoti 600 t. salyklinio miežių propino, todėl netekęs galimybės įsigyti reikiamos produkcijos iš atsakovo, pagrįstai reikalauja sutartos baudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių susitarta sąlyga, kad jei bet kuri iš šalių, pažeisdama sutartį sutartyje nustatytais terminais, nepristatys/nepriims produkcijos, tai kaltoji šalis sumokės kitai šaliai 25 proc. nepristatytos/nepriimtos produkcijos kainos dydžio baudų, yra teisinga ir sąžininga. Kaip ir pirmosios instancijos teismas nurodė, ši sutarties sąlyga numato vienodą baudos dydį abiems šalims, todėl teigti apie ieškovo siekį praturėti atsakovo sąskaita nėra pagrindo. Nors atsakovas nurodo, kad 25 proc. nepristatytos produkcijos kainos dydžio yra neprotingai dideli, tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys, kad ieškovas planavo supirkti žymiai didesnį kiekį produkcijos, kurią tikėtina ketino realizuoti. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti šalių sutartas netesybas.
Dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo taikymo
  1. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį, nes nagrinėjamoje byloje buvo ginčas ne dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją, todėl ieškovas reikalavimo teisių pagal šį įstatymą neįgijo. Be to apelianto įsitikinimu teismas savo iniciatyva taikydamas šį įstatymą peržengė ieškinio ribas.
  2. Pirma, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog teismas taikydamas atitinkamą įstatymą savo iniciatyva peržengė ieškinio ribas, kadangi kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje LAB Tauro bankas v. UAB Kaišiadorių agrofirma, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; byla Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.).
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovo palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir savo reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normomis. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad minėtas įstatymas netaikomas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartims, tačiau Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas nustato pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, todėl šiame įstatyme numatytų palūkanų norma gali būti taikoma ginčo šalims. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje keliamus reikalavimus ir remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kvalifikavo ginčo teisinius santykius, pritaikė aktualias teisės normas ir išsprendė šalių ginčą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, teisinis ginčo kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, aplinkybė, jog teismas ieškovo reiškiamiems reikalavimams ir byloje nustatytiems faktams pritaikė ieškovo nenurodytas teisės normas, nėra pagrindas spręsti, kad teismas peržengė ieškinio ribas ar pažeidė dispozityvumo principą.
  4. Antra, teisėjų kolegija taip pat nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo normas, kadangi šalys 2014-10-03 grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 17 punktu susitarė, jog kitos, šioje sutartyje neaptartos sąlygos yra nurodytos pavyzdinėje grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-02-27 įsakymu Nr. 3D-70. Šio įsakymo 2 punkte nurodyta, kad sudarant sutartis reikia vadovautis Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu. Taigi, teismas pagrįstai taikė šio įstatymo normas. Nors apeliantas nurodo, kad byloje ginčas ne dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas kilo grūdų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kuriai taikomas minėtas įstatymas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus.
Dėl ieškinio senaties termino pradžios
  1. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina 2015-05-15. Apelianto įsitikinimu, ieškovo sąskaitos baudų mokėjimui pateikimo momentas ir jų apmokėjimo terminas negali būti atskaitos tašku ieškininės senaties termino pradžiai, nes atsakovas savo veiksmais niekuomet nepripažino ieškovo reikalavimų ir neįsipareigojo minėtų baudų mokėti, o tik siekė išsiaiškinti nesusipratimą ir ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Apeliantas mano, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2014-12-01, t. y. po grūdų pristatymo termino pabaigos, o kadangi ieškinį ieškovas pateikė 2015-06-12, laikytina, kad praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.
  2. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto ieškinio senaties pradžios skaičiavimu. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Pats apeliantas nurodo, kad siekė išsiaiškinti nesusipratimą su ieškovu ir ieškovo reikalavimų pagrįstumą, taigi tai patvirtina, jog tarp šalių vyko derybos ir ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas gali įvykdyti ieškovo reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovui iki 2015-05-15 nesumokėjus ieškovo reikalaujamos baudos, ieškovui tapo aišku apie jo teisės į netesybas pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžią.
  1. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl bylos žodinio proceso tvarka nagrinėjimo ir liudytojo apklausos
  1. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tokio pareikšto apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina ir netenkina prašymo dėl liudytojos apklausos, vertindama šiuos prašymus nepagrįstais. Faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys buvo išklausytos. Šalims nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo sudarytos galimybės reikšti prašymus, teikti įrodymus ir atsikirtimus. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas apklausti liudytoją taip pat nepagrįstas, nes apeliantas nenurodė, kokias konkrečiai aplinkybes, galinčias turėti įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, gali paliudyti nurodytas asmuo, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino, priimdamas sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
  1. Ieškovas AB „Litagros prekyba“ pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 595,71 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovui AB „Litagros prekyba“ iš apelianto priteisiama 595,71 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis)

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Apeliacinio skundo netenkinti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš atsakovo ŽŪB „Šilagalis“ (į.k. 268565360) ieškovo AB „Litagros prekyba“ (į.k. 122012020) naudai 595,71 EUR (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 71 ct) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai