Byla e2A-191-794/2019
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje UAB „Daivera“ ir UAB „Taigera“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės „Gepala“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ patikslintą ieškinį atsakovei bendrai Lietuvos ir Čekijos įmonei UAB „Gepala“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje UAB „Daivera“ ir UAB „Taigera“.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ 4.621,56 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad ieškovė iš atsakovės pagal 2015-05-04 Sutartį Nr. 2015/05/04 dėl skolos sumokėjimo prašė priteisti 1 260 EUR pradelstą skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Po ieškinio pateikimo ir šios civilinės bylos iškėlimo sutartis buvo nutraukta, todėl šiai dienai iš atsakovės priteistina suma jau sudaro 4 621,56 EUR. Ieškovė padidino pagal Sutartį priteistiną sumą nuo 1 260 EUR iki 4 621,56 EUR. Ieškinio pagrindas nėra keičiamas, t. y. tiek pradiniu ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu yra prašoma priteisti skolą pagal tą pačią Sutartį.

103.

11Atsakovė su ieškovės reikalavimais sutiko, t. y. pripažino, kad jie yra pagrįsti, tačiau nurodė, kad ieškovė sąmoningai savo procesiniuose dokumentuose nenurodo visų faktinių aplinkybių, turinčių įtakos tinkamam ir teisingam šio ginčo išsprendimui, šiuo metu tarp ieškovės ir atsakovės esančių teisinių - civilinių santykių bei šalių turimų tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, o būtent: i)2016-05-10 d. perėmė iš BUAB „Rastakas“ reikalavimą į ieškovę 4 326.66 CHF sumai (kas sudaro 4 057.64 EUR) pagal atsakovės ir BUAB „Rastakas“ 2016-05-10 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį; ii) 2016-09-02 d. perėmė iš BUAB „Stiprybė“ reikalavimą į ieškovę 984.40 CHF sumai (kas sudaro 923.19 EUR) pagal atsakovės ir UAB „Stiprybė“ 2016-09-02 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį; iii) 2017-01-09 perėmė iš UAB „Daivera“ reikalavimą į ieškovę 3154,44 CHF sumai (kas sudaro 2953,60 EUR) pagal atsakovės ir UAB „Daivera“ 2017-01-09 Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį. Apie tai atsakovė tinkamai informavo ieškovę 2017-01-05 d. pranešimu. Taigi šiai dienai, ieškovė yra skolinga atsakovei 4057.64 EUR + 923.19 EUR + 2953,60 EUR = 7934,43 EUR. Šio reikalavimo teises į ieškovę patvirtinantys įrodymai jau yra pateikti į nagrinėjamą civilinę bylą, kartu su atsakovės atsiliepimu į pradinį ieškinį. Ieškovės ir atsakovės priešpriešiniai vienarūšiai piniginiai reikalavimai turėtų būti sudengti tarpusavio užskaitų būdu. Tai padarius, būtų padengta ieškovės šiuo ieškiniu prašoma iš atsakovės priteisti įsiskolinimo suma. Atsakovė pateiktame patikslintame priešieškinyje prašė priteisti iš LNVAA „Linava“ 7 934.43 EUR įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas

124.

13Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės pateiktose reikalavimo perleidimo sutartyse nurodyta, kad pradinių kreditorių reikalavimo teisės kyla iš Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 - 75 „Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Asociacijos „Linava“ vežėjų įmonės ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“. Šis nutarimas nustato sąlygas ir pagrindus, kuriems esant, vežėjai - Asociacijos nariai, įgyja teisę susigrąžinti sumokėtas draudimo įmokų permokas. Atsakovė teigia, kad BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir BUAB „Daivera“ turėjo teisę į draudimo įmokų permokų grąžinimą. Su tokia atsakovės pozicija ieškovė nesutiko, nes minėtų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir BUAB „Daivera“ jokių galiojančių reikalavimo teisių į ieškovę neturėjo ir todėl jokių reikalavimo teisių perleisti atsakovui negalėjo. Ieškovė paaiškino, kad BUAB „Rastakas“ nebėra asociacijos nare nuo 2013-09-10, o BUAB „Stiprybė“ - nuo 2011-08-18, UAB „Daivera“ - nuo 2014-06-08. Šios įmonės, praradusios narystę Asociacijoje, buvo pašalintos iš TIR garantinės sistemos. Pagal Nutarimo 6 punktą draudimo įmokos permoka gražinama vežėjų įmonei, jeigu, be kitų privalomų sąlygų, vežėjų įmonė yra Asociacijos nare ir nebuvo pašalinta ir TIR garantinės sistemos. Nutarimo priėmimo dienai BUAB „Rastakas“ ir BUAB „Stiprybė“ nebebuvo Asociacijos narėmis ir buvo pašalintos iš TIR garantinės sistemos, šios įmonės neįgijo teisės į draudimo įmokų permokų (jeigu draudimo permokos buvo susidariusios) grąžinimą ir šios teisės negalėjo perleisti atsakovei. UAB „Daivera“ savo narystę (įskaitant, bet neapsiribojant, teisę į AON sumokėtų draudimo įmokų permokų grąžinimą) Asociacijoje perleidimo UAB „Targeta“ 2016-09-06 Asociacija grąžino UAB „Targeta“ 3 154,44 CHF (2 953,60 EUR) sumą, todėl UAB „Daivera“ neturėjo teisės į draudimo permokų grąžinimą ir šios teisės negalėjo perleisti atsakovei. Be to atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB „Rastakas“ ir BUAB „Stiprybė“ buvo permokėjusios draudimo įmokas ir turėjo teisę į draudimo permokų grąžinimą. Apie tai, kad atsakovė neįgijo jokios reikalavimo teisės į ieškovę ir jog įskaitymai nebus daromi, ieškovė raštu informavo atsakovę. Ieškovė nurodė, kad aplamai draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu yra negalimas išieškojimas, todėl aukščiau nurodytos reikalavimo perleidimo sutartys prieštarauja imperatyviai CK 6.102 str. 1 d. normai ir dėl to yra niekinės, nes jomis perleistos neegzistuojančios reikalavimo teisės. Teismas šias sutartis turėtų panaikinti savo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d.).

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ iš atsakovės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ 4 621,56 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2 178 EUR.

186.

19Teismas nustatė, kad atsakovė su ieškovės reikalavimais sutiko, todėl vadovaudamasis CPK 268 str. 5 d. teismas detalių motyvų dėl ieškovės reikalavimų nedėstė. Atsakovė pripažino skolą, tik prašė užskaityti atsakovės skolą kaip tarpusavio priešpriešinį reikalavimą. Tačiau teismo vertinimu atsakovės priešieškinys negali būti tenkinamas, kadangi negalimas tarpusavio priešpriešinį reikalavimų užskaitymas. Nurodytų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir BUAB „Daivera“ jokių galiojančių reikalavimo teisių į ieškovę neturėjo. BUAB „Rastakas“ nebėra Asociacijos nare nuo 2013-09-10, o BUAB „Stiprybė“ - nuo 2011-08-18, UAB „Daivera“ - nuo 2014-06-08. Šios įmonės, praradusios narystę Asociacijoje, buvo pašalintos iš TIR garantinės sistemos. Pagal Nutarimo 6 punktą draudimo įmokos permoka gražinama vežėjų įmonei, jeigu, be kitų privalomų sąlygų, vežėjų įmonė yra Asociacijos nare ir nebuvo pašalinta ir TIR garantinės sistemos. Teismas pažymėjo, jog pagal nurodyto nutarimo sąlygas BUAB „Rastakas“ ir BUAB „Stiprybė“ nebebuvo Asociacijos narėmis ir buvo pašalintos iš TIR garantinės sistemos, šios įmonės neįgijo teisės į draudimo įmokų permokų grąžinimą ir šios teisės negalėjo perleisti atsakovei. UAB „Daivera“ savo narystę Asociacijoje perleido UAB „Targeta“ 2016-09-06 ir Asociacija grąžino UAB „Targeta“ 3 154,44 CHF (2 953,60 EUR) sumą, taigi UAB „Daivera“ neturėjo teisės į draudimo permokų grąžinimą ir šios teisės negalėjo perleisti atsakovei. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB „Rastakas“ ir BUAB „Stiprybė“ buvo permokėjusios draudimo įmokas ir turėjo teisę į draudimo permokų grąžinimą. Be to, 2015-11-18 ieškovės prezidiumo nutarimas Nr. 10-75, kuriuo buvo patvirtinta „Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Asociacijos „Linava“ vežėjų įmonės ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ yra galiojantis, jis nebuvo skundžiamas nustatyta tvarka atsakovės ar kitų suinteresuotų asmenų. Šių aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai negali būti tenkinami.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

217.

22Atsakovė Bendra Lietuvos ir Čekijos įmonė UAB „Gepala“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės priešieškinį, arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

237.1.

24Atsakovė priešieškinyje rėmėsi 3 Reikalavimo perleidimo sutartimis, tačiau teismas byloje atsižvelgė tik į dvi reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas tarp atsakovės ir BUAB ,,Rastakas" bei tarp atsakovės ir UAB ,,Stiprybe". Tuo tarpu net aprašydamas faktines aplinkybes, teismas nenurodė, jog buvo sudaryta sutartis ir su UAB ,,Daivera". Apeliantės nuomone, vien ši aplinkybė patvirtina, jog teismas paviršutiniškai nagrinėjo tiek faktines aplinkybes, tiek atsakovės į bylą pateiktus įrodymus.

257.2.

26Apeliantės įgytos reikalavimo teisės kyla ne iš Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 - 75,,Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Asociacijos ,,Linava" vežėjų įmonėms ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“. Atsakovė nė kartą teismo posėdžiuose akcentavo, jog negalima vadovautis išskirtinai vienu įrodymu – Asociacijos „Linava“ vidiniu teisės aktu, kadangi ieškovė jį interpretuoja savaip, t.y. ieškovė aiškina, jog permokėtos draudimo įmokos turi būti grąžinamos tik dabartiniams Asociacijos nariams, neatsižvelgiant į tai, jog draudimo įmokos atsirado būtent 2001-2005 metais.

277.3.

28Teismas netinkamai aiškino Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 – 75 sąlygas, kadangi apeliantės teigimu, teismas turėjo vadovautis Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 – 75 2 punktu, o ne 6 punktu. Būtent minėto Nutarimo 2 punkte nurodyta, kad grąžinti TIK procedūros vykdytojų nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 draudimo brokeriui sumokėtų draudimo įmokų permokas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vežėjų įmonėms pagal šiame nutarime patvirtintą tvarką.

297.4.

30Teismas netinkamai konstatavo, jog, šios įmonės neįgijo teisės į draudimo įmokų permokų grąžinimą, kadangi buvo pašalintos iš TIR sistemos. Apeliantė pabrėžia, jog teismui ne kartą buvo paaiškinta, jog įmonės TIR garantinės sistemos narėmis tampa tik tuomet, kai įstoja į Asociaciją. Įmonė visų pirma privalo įstoti i Asociaciją ir tapti TIR garantines sistemos vykdytojomis, kadangi TIR knygeles išduoda tik Asociacija. Taigi įmonės, nutraukusios savo narystę Asociacijoje tuo pačiu nebebuvo TIR sistemos vykdytojomis. Šiuo atveju, ginčo juridiniai asmenys baigė savo veiklą ir išstojo iš Asociacijos, taigi tuo pačiu neteko galimybės naudotis TIR garantine sistema, bet nebuvo pašalintos iš TIR sistemos už šios sistemos pažeidimus.

317.5.

32Teismas sprendime apskritai nepasisakė ir tinkamai nemotyvavo, kuo remiantis tenkino ieškovės ieškinį pilna apimtimi. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB „Rastakas“ ir BUAB „Stiprybė“ buvo permokėjusios draudimo įmokas ir turėjo teisę į draudimo permokų grąžinimą, kadangi šios aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais, tokiais kaip susirašinėjimais tarp bankroto administratorės UAB ,,Renavita" ir ieškovės, lentele iš ieškovės duomenų bazės bei liudytojos bankroto administratorės UAB ,,Renavita“ įgalioto asmens R. K. liudijimu. Be to, atsakovė ne kartą teisme paaiškino faktines aplinkybes, jog visos šios įmonės 2001-2005 m" laikotarpiu buvo Asociacijos, kurios pagrindinė veikla - TIR knygelių išdavimas, narėmis ir, kaip ir visos Asociacijos narės, permokėjo draudimo įmokas, todėl įgijo teisę į jų grąžinimą.

337.6.

34UAB „Daivera“ negalėjo perleisti narystės UAB „Targeta“, kadangi jokie teisės aktai, įskaitant ieškovės įstatus, neleidžia perduoti narystės Asociacijoje. Apeliantės nuomone, narystės perdavimas Asociacijoje nėra galimas, todėl ieškovė neteisėtai sumokėjo UAB „Targeta“ 2953,60 EUR sumą. Be to, UAB „Targeta“ apskritai nėra ir nebuvo TIR sistemos narė ir nėra pirkusi TIR knygelių. Taigi negalėjo permokėti draudimo lėšų.

357.7.

36Teismas nepagrįstai neišreikalavo duomenų ir įrodymų apie draudimo permokų grąžinimą kitiems Asociacijos nariams.

377.8.

38Apeliantei nėra žinoma, ar šaukimai tretiesiems asmenims buvo įteikti ir kodėl byla buvo nagrinėjama be trečiųjų asmenų, todėl yra CPK 329 straipsnyje nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

392.

40Atsiliepimu į atsakovės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ apeliacinį skundą ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

418.1.

42Apeliantės argumentas, kad jos įgytos reikalavimo teisės kyla ne iš Nutarimo, prieštarauja reikalavimo perleidimo sutarčių nuostatoms, nes visų sutarčių (jų turinys yra identiškas) 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad reikalavimo teisė kyla būtent iš Nutarimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė visada teigė, kad reikalavimo teisė kyla iš Nutarimo ir įrodinėjo, jog pagal Nutarimo nuostatas pradiniai kreditoriai buvo įgiję reikalavimo teisę.

438.2.

44Apeliantė netinkamai aiškina Nutarimą, nes Nutarimo 2 punktas apibrėžia tik šio Nutarimo taikymo sritį, o pagrindai ir sąlygos, kurioms esant grąžinamos draudimo permokos, yra nustatytos Nutarimo 6 punkte.

458.3.

46Apeliantė, siekdama prisiteisti permokas, turėjo įrodyti, kad pradiniai kreditoriai sumokėjo didesnes draudimo įmokas nei buvo nustatyta draudimo įmokų kaina. Tačiau atsakovė tokių aplinkybių byloje net neįrodinėjo. Priešingai, byloje net nėra ginčo dėl to, kad 2001-01-01 - 2005-12-31 laikotarpiu Asociacijos nariai, tame tarpe pradiniai kreditoriai UAB „Rastakas“, UAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ už TIR knygutes mokėjo nustatytą draudimo įmokų sumą ir jokių draudimo permokų nebuvo. Todėl atsakovės teiginiai apie pradinių kreditorių įgytas teises į draudimo permokų grąžinimą yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

478.4.

48Šioje byloje nei atsakovė, nei kiti bylos dalyviai (tame tarpe trečiasis asmuo UAB „Daivera“) neginčijo UAB „Daivera“ narystės teisės perleidimo (nepareikštas reikalavimas pripažinti narystės perleidimą neteisėtu), su tuo susiję įrodymai į bylą nebuvo pateikti ir teismas jokių aplinkybių, susijusių su narystės perleidimu, nenustatinėjo. Ieškovės teigimu, apeliantė apskritai neturi teisės ginčyti kito nario narystės teisės perleidimo, nes tai niekaip nesusiję su pačios atsakovės teisėmis ir pareigomis. Todėl šios bylos išsprendimui teisinę reikšmę turi tik pats faktas, kad UAB „Daivera“ narystė Asociacijoje buvo perkelta UAB „Targeta“, o narystės perleidimo teisėtumo klausimas yra nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku ir šioje byloje neturi būti nagrinėjamas.

498.5.

502017-12-20 teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą išreikalauti įrodymus apie kitiems nariams išmokėtas draudimo permokas, nes tai yra nesusiję su nagrinėjama byla. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl draudimo permokų išmokėjimo atsakovei, o ne kitiems Asociacijos nariams. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad jeigu kitiems Asociacijos nariams galbūt nepagrįstai buvo išmokėtos draudimo permokos, tai nereiškia, kad ir atsakovei nepagrįstai turi būti atliekami mokėjimai. Be to, atsakovė, prašydama išreikalauti įrodymus, turėjo pagrįsti kaip šie įrodymai yra susiję su šia nagrinėjama civiline byla ir kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti. Tačiau atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde nepagrindė prašomų išreikalauti įrodymų sąsajumo su šia civiline byla.

518.6.

52Apeliantės teiginiai, kad tretieji asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimą yra nepagrįsti, nes teismo pranešimai ir teismo šaukimai jiems buvo išsiųsti jų deklaruotos buveinės adresu. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

54Apeliacinis skundas atmestinas

55Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

566.

57Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

587.

59Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

608.

61Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

629.

63Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

6410.

65Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje atsakovė priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 7953,60 EUR draudimo permokų sumą, kurią pagal perleidimo sutartis įgijo iš pradinių kreditorių BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinys, kadangi pagal Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10-75 „Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Asociacijos „Linava“ vežėjų įmonėms ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) sąlygas BUAB „Rastakas“ ir BUAB „Stiprybė“ nebuvo Asociacijos narėmis ir buvo pašalintos iš TIR garantinės sistemos, o UAB „Daivera“ savo narystę Asociacijoje 2014-05-08 perleido UAB „Targeta“, todėl šios įmonės neįgijo teisės į draudimo įmokų permokų grąžinimą ir šios teisės negalėjo perleisti atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

66Dėl apeliacinio skundo argumentų

6711.

68Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą visų pirmą nurodo, jos įgytos reikalavimo teisės kyla ne iš Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 – 75. Apeliantės teigimu, negalima vadovautis išskirtinai vienu įrodymu – Asociacijos „Linava“ vidiniu teisės aktu, kadangi ieškovė jį interpretuoja savaip. Tačiau su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

6912.

70Remiantis byloje pateiktomis Reikalavimo perleidimo sutartimis (e. l. 1 t. b .l. 102-107), pagal kurias atsakovė teigia įgijusi reikalavimo teisę į ieškovę (t. y. 7953,60 EUR dydžio draudimo permokas) iš pradinių kreditorių BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ matyti, jog visose reikalavimo perleidimo sutarčių 1 punktuose aiškiai nurodyta, kad reikalavimo teisės kyla iš Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 – 75 „Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grąžinimo Asociacijos „Linava“ vežėjų įmonėms ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė visos bylos nagrinėjamu metu teigė, kad reikalavimo teisė kyla iš Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 – 75 ir įrodinėjo, jog pagal aukščiau minėto Nutarimo nuostatas pradiniai kreditoriai buvo įgiję reikalavimo teisę. Taigi, atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad jos įgytos reikalavimo teisės kyla ne iš Nutarimo, prieštarauja byloje esančių reikalavimo perleidimo sutarčių nuostatoms.

7113.

72Šiame kontekste, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimas Nr. 10 – 75 nustato pagrindus ir sąlygas, kurioms esant, vežėjai – Asociacijos nariai, įgyja teisę susigrąžinti sumokėtas draudimo įmokų permokas. Be to, minėtas Nutarimas yra vidinis teisės aktas, kuriuo privalo vadovautis tiek Asociacija ir jos vardu veikiantis generalinis sekretorius, tiek Asociacijos nariai (Asociacijos įstatų 1.1, 8.1, 12.4 punktas). Nutarimas nebuvo skundžiamas, ginčijamas ir yra galiojantis visa apimtimi. Priešingų įrodymų, paneigiančių šią byloje nustatytą faktinę aplinkybę byloje taip pat nėra pateikta. Šioje byloje Nutarimas taip pat nebuvo ginčijamas. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar pradiniai kreditoriai turėjo reikalavimo teises pagal Asociacijos prezidiumo priimto Nutarimo nuostatas, pagrįstai vadovavosi būtent šiuo Nutarimu, o ne apeliantės nurodomais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, manydama, kad nurodytas Nutarimas pažeidžia jos teises, turėtų jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

7314.

74Kritiškai vertintinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai aiškino Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 – 75 sąlygas, kadangi apeliantės teigimu, teismas turėjo vadovautis Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo 2 punktu, o ne 6 punktu. Būtent minėto Nutarimo 2 punkte nurodyta, kad grąžinti TIK procedūros vykdytojų nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 draudimo brokeriui sumokėtų draudimo įmokų permokas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vežėjų įmonėms pagal šiame nutarime patvirtintą tvarką.

7515.

76Kaip matyti iš byloje esančio Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo 2 punkto nuostatų, Tvarka taikoma vežėjų įmonėms – Asociacijos „Linava“ narėms, kurioms nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 Asociacija „Linava“ išdavė TIR knygeles ir jos nebuvo pašalintos iš TIR garantinės sistemos dėl TIR konvencijos pažeidimų iki šios Tvarkos patvirtinimo datos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau minėto Nutarimo 2 punktas apibrėžia tik šio Nutarimo taikymo sritį, o pagrindai ir sąlygos, kurioms esant grąžinamos draudimo permokos, yra nustatytos Nutarimo 6 punkte. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Nutarimą ir pagrįstai nustatė, kad pagal Nutarimo 6 punktą draudimo permoka grąžinama vežėjų įmonei, jeigu, be kitų privalomų sąlygų, vežėjų įmonė yra Asociacijos „Linava“ nare ir nebuvo pašalinta iš TIR garantinės sistemos. Jeigu vežėjų įmonė netenkina bent vienos iš šių privalomų sąlygų, jai draudimo permoka negrąžinama.

7716.

78Remiantis byloje pateiktu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus 2011-03-28 įsakymu Nr. 30 „Dėl narystės Asociacijoje „Linava“ (el. b. 1 t., b. l. 191) BUAB „Stiprybė“ nuo 2011-03-28 nebėra Asociacijos nare (narystės teisės perkeltos UAB „Pralita) ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio direktoriaus 2011-08-18 įsakymu Nr. 79 „Dėl narystės TIR muitinės sistemoje“ nuo 2011-08-18 buvo pašalinta iš TIR garantinės sistemos (el. b. 1 t. b. l. 71). Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus 2013-09-10 įsakymu Nr. 63 „Dėl narystės Asociacijoje „Linava“ BUAB „Rastakas“ nebėra Asociacijos nare nuo 2013-09-10 (el. b. 1 t., b. l. 73 – 75), o Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus 2013-05-03 įsakymu Nr. 35 „Dėl narystės TIR muitinės sistemoje“ nuo 2013-05-03 buvo pašalinta iš TIR garantinės sistemos (el. b. 1 t. b. l. 190). Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus 2014-05-06 įsakymu Nr. 28 „Dėl narystės Asociacijoje „Linava“, nuo 2014-05-06 UAB „Daivera“ nebėra Asociacijos nare, nes narystė buvo perkelta UAB „Targeta“ (el. b. 1 t. b.l. 145), o Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus 2014-09-25 įsakymu Nr. 57 „Dėl narystės TIR muitinės sistemoje“ nuo 2014-09-25 UAB „Targeta“ buvo pašalinta iš TIR garantinės sistemos (el. b. 1 t. b. l. 144). Tai šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek Nutarimo priėmimo dienai (t. y. 2015-11-18), tiek reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu pradiniai kreditoriai BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ jau nebebuvo nei Asociacijos „Linava“ nariais, nei TIR garantinės sistemos dalyviais. Atsakovė šio byloje nustatyto fakto neginčijo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Todėl, vadovaujantis Nutarimo 6 punktu, BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ neįgijo teisės iš Asociacijos reikalauti draudimo permokų grąžinimo ir neegzistuojančios reikalavimo teisės negalėjo perleisti atsakovei.

7917.

80Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kaip matyti iš byloje pateikto atsakovės apeliacinio skundo, apeliantė iš pradžių kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, jog atsakovės įgytos reikalavimo teisės kyla ne iš Nutarimo. Tačiau vėliau savo skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Nutarimo sąlygas, nes, atsakovės nuomone, teismas turėjo vadovautis Nutarimo 2 punktu, o ne 6 punktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliantės nenuoseklumas tik papildomai patvirtina aukščiau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar pradiniai kreditoriai turėjo reikalavimo teises pagal Asociacijos prezidiumo priimto Nutarimo nuostatas, pagrįstai vadovavosi būtent šiuo Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimu, kuris yra galiojantis ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, teisėtumą ir pagrįstumą.

8118.

82Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad naikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai taip pat nesuteikia pagrindo ir apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog pradiniai kreditoriai permokėjo draudimo įmokas, todėl Asociacija „Linava“ turėjo pareigą grąžinti permokas.

8319.

84Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, jog paprastai permoka susidaro tais atvejais, kai pagal teisinį pagrindą (sutartį, PVM sąskaitą-faktūrą, kt. dokumentą) yra sumokama daugiau nei faktiškai reikėjo sumokėti. Susidaręs skirtumas (permokėta suma) gali būti vertinama kaip permoka. Permokėjęs pinigines lėšas asmuo gali reikalauti grąžinti sumokėtą permoką kaip be pagrindo sumokėtas pinigines lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju suma gauta didesnė negu ta, kuri priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo (LAT 2013-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Be to, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, taikomas civiliniame procese, įrodinėjimo pareiga apie tam tikrų aplinkybių buvimą tenka bylos šaliai, besiremiančiai tomis aplinkybėmis.

8520.

86Taigi, atsakovė, siekdama prisiteisti permokas, turėjo įrodyti, kad pradiniai kreditoriai sumokėjo didesnes draudimo įmokas nei buvo nustatyta draudimo įmokų kaina. Šiam teiginiui pagrįsti, t. y. kad BUAB „Rastakas“ buvo permokėjusios draudimo įmokas, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ši aplinkybė yra patvirtinta byloje pateiktais susirašinėjimais tarp bankroto administratorės UAB ,,Renavita" ir ieškovės. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

8721.

88Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių duomenų, BUAB „Rastakas“ 2016-02-11 raštu kreipėsi į ieškovę dėl draudimo įmokų permokos grąžinimo už išduotas 2850 TIR knygeles procedūroms vykdyti. BUAB „Rastakas“ administratorės prašymas buvo grindžiamas aplinkybe, jog prezidiumas 2015-11-15 Nutarimu patvirtino sumokėtų draudimo įmokų permokų grąžinimo Asociacijos vežėjų įmonėms tvarką. Ieškovė, atsakydama į šį BUAB „Rastakas“ raštą, informavo, jog vadovaujantis Nutarimo 6 punktu, sumokėto draudimo įmokos permokos grąžinamos, jeigu vežėjų įmonė yra Asociacijos narė. UAB „Rastakas“ Generalinio sekretoriato 2013-09-10 įsakymu Nr. 63 buvo pašalinta iš Asociacijos narių. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo BUAB „Rastakas“ grąžinti sumokėtų draudimų įmokų permoką. 2016-03-04 raštu, BUAB „Rastakas“ nurodė, jog ieškovė 2013-09-10 įsakymu „Dėl narystės Asociacijoje“ neteisingai vykdė prezidiumo 2013-08-22 įsakymą ir išbraukė iš Asociacijos narių sąrašo BUAB „Rastakas“, nes pasibaigė juridinis asmuo. Tačiau ieškovė, 2016-03-15 atsakymu atkreipė BUAB „Rastakas“ dėmesį į tai, kad BUAB „Rastakas“ nesumokėjo kasmetinio nario mokesčio už 2013 metus, kaip tai numatė tuo metu galiojančių Asociacijos įstatų redakcijos 4.6.2 ir 5.14.3 punktai, todėl tai irgi buvo pagrindas pašalinti narį iš Asociacijos. Taigi, nevertinant tos aplinkybės, kad BUAB „Rastakas“ nėra Asociacijos narys, nepriklausomai nuo BUAB „Rastakas“ pašalinimo iš Asociacijos pagrindo, BUAB „Rastakas“ neatitinka ir kitų Nutarimo 6 punkte esančių reikalavimų. Be to, ieškovė taip pat pažymėjo, jog 2013-05-03 įsakymu UAB „Rastakas“ buvo pašalinta iš TIR garantinės sistemos, o nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Nutarimo 6 punktu, taip pat yra vienas iš pagrindų atsisakyti tenkinti BUAB „Rastakas“ administratorės prašymą grąžinti sumokėtas draudimo įmokų permokas už išduotas TIR knygeles.

8922.

90Taigi, įvertinus bei išanalizavus byloje pateiktą ieškovės ir BUAB „Rastakas“ bankroto administratoriaus susirašinėjimą, akivaizdu, šie apeliantės pateikti duomenys nepagrindžia ir neįrodo, jog BUAB „Rastakas“ buvo permokėjusi draudimo įmokas. Be to, remiantis byloje atsakovės pateiktu išrašu apie grąžintinas sumas iš AON Suisse S.A. įmonėms iš Asociacijos „Linava“ duomenų bazės“, kuriuo rėmėsi apeliantė, siekdama įrodyti, kad BUAB „Rastakas“ buvo permokėjusi draudimo įmokas matyti, jog BUAB „Rastakas“ į sąrašą, iš kurio matyti, kurie juridiniai asmenys pirko iš ieškovės TIR knygeles ir kokia suma permokėjo, net nėra įtraukta. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantė nepaneigė byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2001-01-01 - 2005-12-31 laikotarpiu pradinė kreditorė UAB „Rastakas“ už TIR knygutes mokėjo nustatytą draudimo įmokų sumą ir jokių draudimo permokų nebuvo.

9123.

92Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB „Stiprybė“ buvo permokėjusi draudimo įmokas ir turėjo teisę į draudimo permokų grąžinimą, kadangi ši aplinkybė yra patvirtinta atsakovės į bylą pateikta lentele iš ieškovės duomenų bazės, teisėjų kolegija viena vertus sutinka su tokiu apeliantės teiginiu, jog byloje yra pateikta duomenų, jog pradinė kreditorė BUAB „Stiprybė“ buvo permokėjusi draudimo įmokas. Tačiau kita vertus, byloje esant nustatytoms ir apeliantės nenuginčytoms aplinkybėms, tokioms kaip kad BUAB „Stiprybė“ nuo 2011-03-28 nebėra Asociacijos nare (narystės teisės perkeltos UAB „Pralita) ir nuo 2011-08-08 buvo pašalinta iš TIR garantinės sistemos, todėl, vadovaujantis Nutarimo 6 punktu BUAB „Stiprybė“ neįgijo teisės iš Asociacijos reikalauti draudimo permokų grąžinimo ir neegzistuojančios reikalavimo teisės negalėjo perleisti atsakovei, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi. apeliantės teiginiai apie pradinio kreditoriaus BUAB „Stiprybė“ įgytas teises į draudimo permokų grąžinimą yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

9324.

94Apeliantė skundžiamą sprendimą nepagrįstai kvestionuoja ir tuo pagrindu, kad UAB „Daivera“ aiškiai išreiškė savo valią pasirašydama 2017-01-09 Reikalavimo perleidimo sutartį su atsakove. Apeliantės nuomone, vadovaujantis šia sutartimi ieškovės skola UAB „Daivera“ yra teisėtai ir pagrįstai perleidžiama atsakovei, o ne kitam juridiniam asmeniui, kuris 2001-2005 metais net nevykdė veiklos ir neturėjo teisės gauti UAB „Daivera“ priklausančias permokėtas lėšas.

9525.

96Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2014-05-08 UAB „Daivera“ narystė Asociacijoje buvo perleista kitai bendrovei UAB „Targeta“ (el. b. 1 t., b. l. 145). Tokiu būdu UAB „Targeta“ perėmė visas UAB „Daivera“ iš narystės Asociacijoje kylančias teises ir pareigas. 2016-09-06 Asociacija grąžino UAB „Targeta“ 3 154,44 CHF (2 953,60 EUR) draudimo permokos sumą (el. b 1t. b. l. 146). Taigi, pagal Nutarimo nuostatas ne UAB „Daivera“, o būtent UAB „Targeta“ (kuri perėmė visas UAB „Daivera“ iš narystės Asociacijoje kylančias teises) įgijo teisę į draudimo permokos grąžinimą ir jai buvo grąžinta pagal Nutarimą apskaičiuota suma. Todėl, kaip teisingai nurodė ieškovė, tai yra dar vienas papildomas argumentas, patvirtinantis, kad UAB „Daivera“ neturėjo teisės į draudimo permokos grąžinimą ir šios teisės negalėjo perleisti atsakovei, todėl apeliantės teiginiai, jog ieškovė neteisėtai sumokėjo UAB „Targeta“ 2953,60 EUR atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

9726.

98Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Daivera“ negalėjo perleisti narystės teisės Asociacijoje, kadangi jokie teisės aktai tai neleidžia daryti. Be to, apeliantės teigimu, UAB “Targeta” apskritai nėra ir nebuvo TIR sistemos narė ir nėra pirkusi TIR knygelių. Taigi, remiantis šiais apeliantais argumentais, akivaizdu, jog apeliantė taip pat ginčija UAB „Daivera“ narystės teisės perleidimą.

9927.

100Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga - teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų.

10128.

102Ieškinio (priešieškinio) suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo (nagrinėjamu atveju – atsakovės) procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio (nagrinėjamu atveju – priešieškinio) dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

10329.

104Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas būtent ir yra siejamas su ieškovo pareiga (šiuo atveju su atsakovės, reiškusios priešieškinį) tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovės pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, ieškiniu pareikšdamas reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

10530.

106Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama ir tai, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu - ieškinio dalyku - apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008). Taigi teismas negali savo iniciatyva keisti ieškinio (priešieškinio) dalyko ir pagrindo.

10731.

108Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinyje nereiškė jokių reikalavimų pripažinti UAB ‚Daivera“ narystės perleidimą neteisėtu (priešieškinio dalykas), ir tuo susiję įrodymai į bylą nebuvo pateikti (priešieškinio pagrindas), todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pareigos nei pats suformuluoti, nei pakeisti priešieškinio dalyko, nei nustatinėti aplinkybes susijusias su narystės perleidimu.

10932.

110Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 312 straipsnyje nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

11133.

112Nagrinėjamu atveju atsakovė aplinkybėmis dėl UAB „Daivera“ narystės teisės perleidimo neteisėtumo pirmosios instancijos teisme nesirėmė, reikalavimų pripažinti narystės perleidimą neteisėtu nepareiškė. Todėl, kaip teisingai pažymėjo ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, šios bylos išsprendimui teisinę reikšmę turi tik pats faktas, kad UAB „Daivera“ narystė Asociacijoje buvo perkelta UAB „Targeta“, o narystės perleidimo teisėtumo klausimas yra nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku ir šioje byloje neturi būti nagrinėjamas. Taigi dėl atsakovės apeliaciniame skunde argumentų, susijusių su UAB „Daivera“ narystės teisės perleidimo neteisėtumu, nagrinėjamoje apeliacinėje byloje nepasisakytina.

11334.

114Kritiškai vertintinas ir apeliantės teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo duomenų apie Asociacijos kitiems nariams išmokėtas draudimo permokas. Atsakovė byloje teigė, kad jos nuomone Asociacija taiko dvigubus standartus, nes atsakovei nesumokėjo draudimo permokų, tuo tarpu identiškose situacijose kitiems nariams mokėjimus atliko.

11535.

116Teisėjų kolegija išklausiusi pirmosios instancijos teismo 2017-12-20 teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog 2017-12-20 teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą išreikalauti įrodymus apie kitiems nariams išmokėtas draudimo permokas, nes tai yra nesusiję su nagrinėjama byla. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl draudimo permokų išmokėjimo atsakovei, o ne kitiems Asociacijos nariams. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad jeigu kitiems Asociacijos nariams galbūt nepagrįstai buvo išmokėtos draudimo permokos, tai nereiškia, kad ir atsakovei nepagrįstai turi būti atliekami mokėjimai.

11736.

118Be kita ko, byloje esantys įrodymai (t. y. ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai (el. b. 2 t. b. l. 9 - 21,111 - 113)) patvirtina, kad atsakovės prašoma išreikalauti informacija iš ieškovės apie kitiems asmenims atliktas išmokas yra konfidenciali informacija ir negali būti teikiama atsakovei. Atsakovė prašė išreikalauti ne konkrečius įrodymus (dokumentus), o informaciją (paaiškinimus), sudarytą pagal 2001 – 2005 metų laikotarpio dokumentus (duomenis), kuriems jau yra suėjęs bendrasis 10 metų saugojimo terminas. Tokia apimtimi informacijos, kaip prašė išreikalauti atsakovė, ieškovė neturi, o tokios informacijos parengimas (sukūrimas), jeigu ir būtų įmanomas, būtų susijęs su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.

11937.

120Pažymėtina, kad atsakovė nurodė du konkrečius atvejus, kai pasak apeliantės, ieškovė taikė dvigubus standartus ir nepagrįstai išmokėjo draudimo permokas. Tai mokėjimai UAB „Deivra“ ir UAB „Transekspedicija Invest“. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog dėl šių dviejų konkrečių atvejų ieškovė į bylą pateikusi įrodymus, kuriais yra paneigti atsakovės argumentai apie atliktus neteisėtus mokėjimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad draudimo permoka, kuri priklausė išmokėta UAB „Dejusta“, buvo išmokėta UAB „Deivra“ todėl, kad UAB „Dejusta“ buvo reorganizuota į UAB „Deivra“ ir UAB „Dejusta“ narystės teisės Asociacijoje buvo perkeltos UAB „Deivra“. Draudimo permoka, kuri priklausė išmokėta UAB „Transekspedicija Invest“, buvo išmokėta UAB „Transekspedicija“ todėl, kad UAB „Transekspedicija Invest“ buvo reorganizuota atskyrimo būdu, atskiriant UAB „Transekspedicija“, kuri perėmė narystės teisės Asociacijoje. Todėl draudimo permoka buvo išmokėta UAB „Transekspedicija“ (el. b. t 2 t. b. l. 111 - 120). Taigi, ne vienas iš dviejų aukščiau aptartų atvejų nėra susijęs su nagrinėjama byla, o draudimo permokų išmokėjimo aplinkybes yra visai kitokios nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y. draudimo permokos buvo išmokėtos Asociacijos nariams, tęsiantiems savo veiklą po reorganizavimo ir atitinkantiems Nutarime nustatytas sąlygas. Šios aplinkybės, teisėjų kolegija vertinimu, paneigia atsakovės argumentus, kad Asociacijoje yra taikomi dvigubo standartai, t. y. vieniems nariams pagal reikalavimo perleidimo sutartis draudimo permokos išmokomos, o kitiems - ne. Jokių kitų atvejų, kai ieškovė nepagrįstai išmokėjo draudimo permokas, atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė.

12138.

122Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmėsi į tai, jog apeliantė, prašydama išreikalauti įrodymus, turi pagrįsti kaip šie įrodymai yra susiję su šia nagrinėjama civiline byla ir kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti. Tačiau atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde nepagrindė prašomų išreikalauti įrodymų sąsajumo su šia civiline byla.

12339.

124Naikinti skundžiamą teismo sprendimo nesudaro pagrindo ir apeliantės teiginiai, kad tretieji asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimą.

12540.

126Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tiek trečiajam asmeniui UAB ‚Daigera“, tiek ir trečiajam asmeniui UAB „Targeta“ teismo pranešimai ir teismo šaukimai jiems buvo išsiųsti jų deklaruotos buveinės adresu. Pagal UAB „Daivera“ direktoriaus prašymą jam buvo suteikta prieiga prie šios civilinės bylos elektroninės kortelės, o visi procesiniai dokumentai šiam asmeniui buvo siunčiami per EPP portalą. Taigi, nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog tretieji asmenys buvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimą, todėl teismo sprendimą naikinti apeliantės nurodomu CPK 329 straipsnio pagrindu nėra jokio teisinio pagrindo.

12741.

128Dėl apeliantės nurodomų procesinių pažeidimų priimant sprendimą (t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, netikslus) teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (priešieškinio) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstojo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, priešingai nei teigia ieškovė, tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą dėl šalių pareikštų materialiųjų reikalavimų.

12942.

130Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ieškovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, bei visa bylos medžiaga.

13143.

132Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė pateikia savo subjektyvią nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiškinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iš pradžių kiekvieną įrodymą įvertina atskirai, o išvadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertinant įrodymų visetą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog aukščiau aptarti atsakovės skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį.

13344.

134Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

135Dėl procesinės bylos baigties

13645.

137Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

138Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

13946.

140Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.).

14147.

142Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pateikė prašymą priteisti 871,20 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 sprendimo parengimą. Minėtoms išlaidoms pagrįsti atsakovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus: 2018-02-15 PVM sąskaitą – faktūrą, bei 2018-02-22 mokėjimo nurodymą,

14348.

144Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

14549.

146Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia priteisti iš apeliantės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ ieškovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ 871,20 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

14750.

148Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

149Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

150atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

151Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

152Priteisti ieškovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ iš atsakovės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ 871,20 EUR (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė... 8. 2.... 9. Nurodė, kad ieškovė iš atsakovės pagal 2015-05-04 Sutartį Nr. 2015/05/04... 10. 3.... 11. Atsakovė su ieškovės reikalavimais sutiko, t. y. pripažino, kad jie yra... 12. 4.... 13. Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu ieškovės... 18. 6.... 19. Teismas nustatė, kad atsakovė su ieškovės reikalavimais sutiko, todėl... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. 7.... 22. Atsakovė Bendra Lietuvos ir Čekijos įmonė UAB „Gepala“ apeliaciniu... 23. 7.1.... 24. Atsakovė priešieškinyje rėmėsi 3 Reikalavimo perleidimo sutartimis,... 25. 7.2.... 26. Apeliantės įgytos reikalavimo teisės kyla ne iš Asociacijos 2015-11-18... 27. 7.3.... 28. Teismas netinkamai aiškino Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10... 29. 7.4.... 30. Teismas netinkamai konstatavo, jog, šios įmonės neįgijo teisės į draudimo... 31. 7.5.... 32. Teismas sprendime apskritai nepasisakė ir tinkamai nemotyvavo, kuo remiantis... 33. 7.6.... 34. UAB „Daivera“ negalėjo perleisti narystės UAB „Targeta“, kadangi... 35. 7.7.... 36. Teismas nepagrįstai neišreikalavo duomenų ir įrodymų apie draudimo... 37. 7.8.... 38. Apeliantei nėra žinoma, ar šaukimai tretiesiems asmenims buvo įteikti ir... 39. 2.... 40. Atsiliepimu į atsakovės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB... 41. 8.1.... 42. Apeliantės argumentas, kad jos įgytos reikalavimo teisės kyla ne iš... 43. 8.2.... 44. Apeliantė netinkamai aiškina Nutarimą, nes Nutarimo 2 punktas apibrėžia... 45. 8.3.... 46. Apeliantė, siekdama prisiteisti permokas, turėjo įrodyti, kad pradiniai... 47. 8.4.... 48. Šioje byloje nei atsakovė, nei kiti bylos dalyviai (tame tarpe trečiasis... 49. 8.5.... 50. 2017-12-20 teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 51. 8.6.... 52. Apeliantės teiginiai, kad tretieji asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie... 53. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 54. Apeliacinis skundas atmestinas... 55. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 56. 6.... 57. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 58. 7.... 59. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 60. 8.... 61. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio... 62. 9.... 63. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 64. 10.... 65. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje atsakovė priešieškiniu... 66. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 67. 11.... 68. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą visų pirmą... 69. 12.... 70. Remiantis byloje pateiktomis Reikalavimo perleidimo sutartimis (e. l. 1 t. b... 71. 13.... 72. Šiame kontekste, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį... 73. 14.... 74. Kritiškai vertintinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai... 75. 15.... 76. Kaip matyti iš byloje esančio Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo 2... 77. 16.... 78. Remiantis byloje pateiktu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais... 79. 17.... 80. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kaip... 81. 18.... 82. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad naikinti šį pirmosios instancijos... 83. 19.... 84. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, jog paprastai permoka susidaro tais... 85. 20.... 86. Taigi, atsakovė, siekdama prisiteisti permokas, turėjo įrodyti, kad... 87. 21.... 88. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių duomenų, BUAB „Rastakas“... 89. 22.... 90. Taigi, įvertinus bei išanalizavus byloje pateiktą ieškovės ir BUAB... 91. 23.... 92. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad... 93. 24.... 94. Apeliantė skundžiamą sprendimą nepagrįstai kvestionuoja ir tuo pagrindu,... 95. 25.... 96. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2014-05-08 UAB „Daivera“... 97. 26.... 98. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Daivera“ negalėjo... 99. 27.... 100. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio... 101. 28.... 102. Ieškinio (priešieškinio) suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra... 103. 29.... 104. Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas būtent ir yra siejamas su... 105. 30.... 106. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama ir tai, kad faktinis pagrindas... 107. 31.... 108. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinyje nereiškė jokių reikalavimų... 109. 32.... 110. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis –... 111. 33.... 112. Nagrinėjamu atveju atsakovė aplinkybėmis dėl UAB „Daivera“ narystės... 113. 34.... 114. Kritiškai vertintinas ir apeliantės teiginys, jog pirmosios instancijos... 115. 35.... 116. Teisėjų kolegija išklausiusi pirmosios instancijos teismo 2017-12-20 teismo... 117. 36.... 118. Be kita ko, byloje esantys įrodymai (t. y. ieškovės pateikti rašytiniai... 119. 37.... 120. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė du konkrečius atvejus, kai pasak... 121. 38.... 122. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmėsi... 123. 39.... 124. Naikinti skundžiamą teismo sprendimo nesudaro pagrindo ir apeliantės... 125. 40.... 126. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tiek trečiajam asmeniui UAB... 127. 41.... 128. Dėl apeliantės nurodomų procesinių pažeidimų priimant sprendimą (t. y.... 129. 42.... 130. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį,... 131. 43.... 132. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė pateikia savo subjektyvią... 133. 44.... 134. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti... 135. Dėl procesinės bylos baigties... 136. 45.... 137. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo... 138. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 139. 46.... 140. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į... 141. 47.... 142. Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“... 143. 48.... 144. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas... 145. 49.... 146. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto... 147. 50.... 148. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 149. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 150. atsakovės apeliacinį skundą atmesti.... 151. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą palikti... 152. Priteisti ieškovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai...