Byla N1-1253-737/2020

1Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam E. J., nukentėjusiajam L. K., jo atstovei advokatei Albinai Cirulienei, viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2E. J., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), nevedęs, ( - ) 10 klasės moksleivis, neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

4Teismas

Nustatė

5E. J. 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.15 val., Jonavoje, Sodų gatvėje esančiame Joninių slėnyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia rankų kumščiais sudavė du smūgius nukentėjusiajam L. K. į veidą, tokiu būdu padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje ir apatinio kairio 1-o danties nuskėlimu, veido kaulų lūžimus ir tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. K. sveikatą.

6Kaltinamasis E. J. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad nukentėjusiojo jis nepažinojo. 2019 m. rugpjūčio 30 d. kartu su broliu ir draugu buvo Jonavos miesto vasaros uždarymo šventėje, vykusioje Joninių slėnyje. Šventėje jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šventėje nukentėjusysis apsižodžiavo su jo broliu, bent jau jis taip suprato situaciją, todėl jis sudavė du smūgius nukentėjusiajam į veidą. Į kokią konkrečiai vietą sudavė smūgius, jis nepamena. Po suduotų smūgių, jis pasišalino iš įvykio vietos. Žino, kokius sužalojimus padarė nukentėjusiajam. Jis 5 metus buvo lankęs bokso užsiėmimus, negali pasakyti, kokius būtent bokso smūgius jis panaudojo suduodamas nukentėjusiajam. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, susitikęs nebuvo, jo neatsiprašė. Pripažįsta, kad nuo jo dviejų smūgių nuketėjusiajam buvo padaryti kaltinamajame akte išvardinti sužalojimai. Savo elgesį vertina neigiamai, jį taip paveikė alkoholis, kurio jam nebuvo galima vartoti dėl amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis). Sutinka atlyginti nukentėjusiajam 1 065,86 Eur turtinę žalą, taip pat sutinka su Sodros civiliniu ieškiniu dėl 740,97 Eur žalos atlyginimo. Tačiau 5 000 Eur neturinės žalos nukentėjusiajam atlyginti neturėtų finansinių galimybių. Jis augo daugiavaikėje šeimoje, tėvai išsituokę, ne visuomet užteko lėšų pragyventi. Jam balandžio mėnesį suėjo 18 metų, jis ketino įsidarbinti, tačiau dar nespėjo. Šiuo metu jį išlaiko mama, jis mokosi ( - )10 klasėje, savo turto neturi.

7Kaltinamojo kaltė, be visiško jo prisipažinimo įrodyta kitų, teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291, 273 straipsniais sutrumpinus įrodymų tyrimą ištirtų įrodymų visetu:

8nukentėjusiojo L. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. jis leido laiką su draugais A. R., I. V. ir A. R. Alkoholinių gėrimų įvykio metu nevartojo, iš jų draugijos alkoholį vartojo tik A. R. Vakare, tikslios valandos neprisimena, jie nusprendė eiti į Jonavos Joninių slėnį, kur vyko vasaros uždarymo šventė. Jis su draugais šventėje stovėjo ne prie pat scenos. Stovėdami jie pastebėjo, kad prie pat scenos jam nepažįstami asmenys (vaikinai) tampo merginą, kuri šaukės: „padėkit“, „nelyskit“. Jis suprato, kad vyksta konfliktas. Jis (L. K.) tai pamatęs, su A. R. nutarė prieiti ir padėti merginai, norėjo atitraukti vaikinus nuo merginos. Jie pradėjo eiti link konfliktuojančių asmenų, tačiau pusiaukelėje pamatė, kad konfliktas nurimo. Vaikinai nuo merginos buvo atsitraukę. Tai pamatęs, jis su draugu grįžo prie savo draugių. Šventės metu jie sutiko M. D., su kuriuo pasisveikino. Mano, kad jis buvo toje pačioje kompanijoje su vaikinais, kurie konfliktavo su mergina prie scenos. Maždaug po kelių minučių prie jo priėjo vyras ir piktai klausė, ar kažkas lindo prie jo merginos. Jis priėjusiam vyrui atsakė, nežinantis. Tarp priėjusio asmens ir jo (L. K.) atsistojo A. R. L. K. atsitraukė atgal, o su priėjusiu asmeniu bendravo A.. Apie ką jie kalbėjo, jis negirdėjo, nes aplink buvo triukšmas. Tada pastebėjo, kaip priėjęs asmuo rankos kumščiu sudavė smūgį jo draugui A. į veidą. Tada jis (L. K.) pajuto, kaip jam suduodami du smūgiai į veidą – iš pradžių į vieną veido pusę, po to į kitą. Jis mano, kad jam buvo suduota kumščiais, nes aplinkui buvo daug žmonių, mano, jei būtų jam spirta, būtų nukentėję ir kiti žmonės, be to, jam ant veido buvo likę tarsi rankos krumplių žymės. Jis nematė, kas jam sudavė minėtus smūgius, mano, kad smūgiai buvo suduoti jam iš už nugaros. Jis po suduotų smūgių užsidengė veidą ir pasilenkė. Jam ėmė bėgti kraujas iš nosies, A. R. iškvietė medikus. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai jį pristatė į Kauno klinikas. Vėliau iš aplinkinių žmonių sužinojo, kad vienas, iš jį sužalojusių asmenų, galimai yra iš Ruklos miestelio, Jonavos rajone (1 t., b. l. 36–37, 40–42, 45);

9liudytojos A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. K. yra jos draugas. 2019 m. rugpjūčio 30 d. ji leido laiką kartu su L. K., A. R. ir I. I. Po 22 val., jų kompanija nusprendė nueiti į Joninių slėnį, kur vyko vasaros uždarymo šventė. Prie scenos jie pamatė, kaip grupelė jaunuolių tampė merginą. Matė, kad vienas asmuo tampė minėtai panelei už plaukų, kiti ją buvo apstoję. Kiek iš viso vaikinų buvo, ji neįsidėmėjo, tačiau žino, kad jų nepažįsta. Visa tai pamatę jos vaikinas L. K. ir A. R., norėdami padėti merginai, ėjo link jos. Kai L. buvo pusiaukelėje, tarp konfliktuojančių asmenų konfliktas baigėsi. Todėl L. K. su asmenimis, kurie tampė merginą, nekontaktavo ir nebendravo, nebuvo net prie jų priėję. Kai L. K. grįžo prie jos, iš karto prie jų priėjo nepažįstamas vyras, kuris buvo nusiteikęs konfliktiškai, jis stovėjo priešais L. Tada A. R. atėjo prie jų ir atsistojo tarp L/ ir priėjusio asmens. Ką kalbėjo A. R. su minėtu asmeniu, negirdėjo. Prisimena tai, kad nepažįstamas asmuo pirmas sudavė kumščiu A/, lyg ir į krūtinę, galbūt galėjo suduoti jam ir į veidą. Ji nematė, kad A. būtų sudavęs smūgius minėtam asmeniui atgal. Aplinkui kilo maišatis, visi ėmė stumdytis, bėgioti. Neįsidėmėjo, kaip toliau buvo mušamas A. Taip pat nematė, kokiomis aplinkybėmis ir kas sužalojo jos vaikiną L. K.. Viskas vyko staiga. Ji tik matė kaip L. buvo užsidengęs veidą ranka, nes jam bėgo kraujas iš nosies. Jo nosis buvo pakrypus į kažkurį šoną, todėl supratusi, kad ji jam lūžo, paskambino greitajai medicinos pagalbai (1 t., b. l. 72, 75–76);

10liudytojos M. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. vakare atėjo į Jonavos mieste vykusią šventę. Šventės metu sutiko savo pažįstamus E. J., L. A., N. O., su jais buvo dar daugiau žmonių, kurių nepažįsta. Šventėje jis pamatė savo pažįstamą L. K., su juo pasisveikino. Bekalbant su L. pamatė, kad L. A. iš kojos spyrė A. R. į galvą ir pabėgo. Kaip suprato iš situacijos, kažkuris užkabino L. A. draugę. Kas galėjo sumušti L. K., jis nežino, nematė (1 t., b. l. 80);

11liudytojos I. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. ji leido laiką su savo vaikina A. R., L. K. ir jo drauge A. R. Vakare, nuėjo į Joninių slėnį, kur vyko miesto šventė. Jie su draugais stovėjo netoli scenos. Netrukus pamatė, kad prie pat scenos kažkoks jai nepažįstamas vaikinas tampo už plaukų nepažįstamai merginai. Tai pamatę A. ir L. ėjo link minėtos merginos, norėdami jai padėti. Jiems nespėjus prieiti iki minėtos įvykio vietos, visas konfliktas baigėsi. Po to matė, kaip galimai L. J., buvo apsikabinęs minėtą merginą. L. J. žino, kadangi jis praeityje mokėsi toje pačioje mokykloje kaip ir ji. Netrukus prie L. priėjo kažkoks jai nepažįstamas vyras, kuris nuolatos kartojo „kas mušė panelę?“. L. sakė, kad nežino, tačiau jai pasirodė, kad asmuo buvo agresyviai nusiteikęs ir nieko neklausė. Minėtas vaikinas stovėjo priešais L., tada įsikišo A., kuris atsistojo tarp L. ir minėto asmens. A. pasakė tam asmeniui, kad jie nežino kas mušė jo merginą. Matė, kaip minėtas vyras A. sudavė kumščiu smūgį į veidą, o po to prie A. pribėgo 3 ar 4 jai nepažįstami vaikinai, kurie bendrais veiksmais mušė A. Kiek konkrečiai buvo suduota smūgių A., negali pasakyti, nes neįsidėmėjo, aplinkui kilo sumaištis. Beveik tuo pačiu metu, kai asmenys mušė A., matė, kaip kažkas mušė L. K. Matė, kad prie L. stovėjo du asmenys, vienas jų buvo L. J. brolis, o kito asmens neįsidėmėjo, nes buvo tamsu. Matė, kad L. buvo suduotas smūgis į veidą, jam sudavė iš dešinio šono stovintis L. J. brolis. Ji atidžiai nestebėjo, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas L., kadangi tuo pat metu buvo mušamas A. R. Dėl šios priežasties negali pasakyti, kiek konkrečiai smūgių gavo L. ir kas jį dar mušė, nes ji matė, kaip kartą kumščiu sudavė jam į veidą būtent L. J. brolis. A. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi buvo sužalotas L., jo nosis buvo kreiva, iš jos bėgo kraujas (1 t., b. l. 84–85);

12liudytojo A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. laiką leido su A. R., L. K. ir I. I. Jis minėtą vakarą buvo šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio, bet įvykio detales prisimena. Vakare jis su draugais nuėjo į šventę Jonavos Joninių slėnyje. Jie stovėjo netoli scenos. Stovėdami atkreipė dėmesį, kad prie pat scenos vyko kažkoks sąmyšis. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta, bet matė, kad prie scenos konfliktuoja žmonės. L. ėjo artyn scenos, o jis (A. R.) ėjo paskui L. R. Jis su L. .paėję kelis metrus, grįžo atgal prie savo merginų, nes konfliktas buvo pasibaigęs. Netrukus prie L. priėjo nepažįstamas vaikinas. Kaip jis atrodė, neprisimena ir jo apibūdinti negali. Tačiau priėjęs asmuo buvo agresyvus, jis kažką sakė L.. Jis (A. R.) nuėjo prie L. ir atsistojo tarp jų. Staiga jis pajuto smūgį į galvą, nuo smūgio suklupo. Kai buvo suklupęs, pajuto, kaip jam buvo suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas. Smūgių buvo ne mažiau kaip trys. Kas jam sudavė visus šiuos smūgius, nematė. Po visų smūgių jis atsistojo iš suklūpimo pozicijos ir maždaug už keleto metrų pamatė stovintį L. K., kuris buvo užsidengęs veidą, jam bėgo kraujas iš nosies. Tada pamatė du bėgančius asmenis. Neprisimena, ar tie asmenys bėgo nuo L. K. pusės, ar nuo jo. Jis nusprendė juos vytis. Iš pažįstamų sužinojo, kad vienas iš jį sužalojusių asmenų, gali būti L. J. (1 t., b. l. 93–94);

13liudytojos S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. ji buvo su draugėmis Jonavos Joninių slėnyje, kur vyko vasaros uždarymo šventė. Ji buvo šiek tiek išgėrusi alkoholinių gėrimų. Šventės metu jos vaikščiojo po Joninių slėnį, vienoje vietoje nebuvo. Ji prie pat scenos matė kažkokį konfliktą, bet neprisimena tiksliai, kas ten vyko, be to, aplink buvo daug žmonių, ji konflikto gerai nematė. Šventės metu susitiko su vaikinu L. A.. Su kuo iš draugų buvo L. A., ji neatkreipė dėmesio, kadangi aplink buvo daug žmonių. Netoli jų buvo L. A. brolis E. J. Prisimena, kad vyko konfliktas tarp L. A. ir kažkokio vaikino. To vaikino veido bruožų neįsiminė. Ji negali pasakyti, dėl kokios priežasties įvyko konfliktas tarp L. ir minėto asmens, kadangi ji šoko, vyko šventė. Ką tuo metu veikė E. J., ji neatkreipė dėmesio. Tiek L., tiek kitas asmuo, buvo piktai nusiteikę, todėl ji su draugėmis išėjo iš šventės. Kitą dieną ji kalbėjosi su L. A., klausė, kas vyko praeitą dieną. L. trumpai jai paaiškino, kad vyko muštynės, tarp jo ir minėto vaikino, bet L. jai nepasakojo, kas, kam, kiek smūgių sudavė, tik pasakė, kad jos vyko dėl to, kad vaikinas prie jo prisikabino (1 t.; b. l. 98–99);

14liudytojo N. A. (N. A.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo vasaros uždarymo šventėje Jonavos Joninių slėnyje. Jis minėtą dieną vartojo alkoholinių gėrimų, todėl jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Jis neprisimena, kelintą valandą atvyko į minėtą šventę, bet prisimena, kad buvo vakaras. Šventės metu jis sutiko savo draugą E. J., L. A., vėliau sutiko M. D. Jis nematė jokio incidento, kad kažkas tampytų kokią nors merginą prie scenos. Po to jis buvo nuėjęs tolėliau nuo scenos. Matė iš toli, kad vyko kažkokios muštynės, bet kas su kuo mušėsi ir kokiu būdu, neprisimena, buvo neblaivus. Jis pats nedalyvavo jokiose muštynėse, su niekuo nesimušė. Po kurio laiko E. J. jam trumpai užsiminė, kad prie scenos su kažkuo mušėsi, tačiau nesakė, dėl kokių priežasčių vyko muštynės, nei kas dar jose dalyvavo (1 t., b. l. 103–104);

15liudytojo L. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. vasarą, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, Jonavos Joninių slėnyje vyko vasaros uždarymo šventė. Jis šventėje buvo kartu su broliu E. J. Vėliau šventės metu sutiko N. A. Netoliese buvo daugiau žmonių, galbūt, buvo jo brolio draugų, kurių neprisimena ir įvardinti negali. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kuomet šventės metu jis šoko, jį pastūmė vaikinas, kaip vėliau suprato, tai buvo A. R.. Jis A. prieš tai nepažinojo, tačiau dabar jį žino, nes jis po minėto įvykio su juo susisiekė per „Messenger“ programėlę. A. norėjo su juo susitikti išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau jis nesutiko susitikti, nujautė, kad gali kilti muštynės. Kuomet A. šventės metu jį pastūmė, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Netoli, šalia A., stovėjo jo draugas, kurio jis taip pat nepažinojo, bet vėliau sužinojo, kad tai buvo L. K. Jis (L. A.) pirmas sudavė dešinės rankos smūgį A. į veidą, po to dar sudavė kažkiek smūgių, bet neprisimena kiek, taip pat spyrė ir iš kojos, bet kur pataikė, neprisimena. Jis neprisimena aplinkybės, kad broliui E. būtų sakęs, kad prie jo kažkas kabinėjasi, mano, kad brolis E. pats pamatė muštynes ir į jas įsitraukė. Su L. K. mušėsi E. J. Jis matė, kaip E. sudavė smūgį vieną kartą L. K. į galvos sritį, kiek buvo smūgių, neprisimena, bet lyg ir vienas. Po to jis su broliu atsitraukė, kadangi nenorėjo daugiau muštis. Kas toliau vyko, neprisimena (1 t., b. l. 111–112);

16įvykio vietos apžiūros protokolu buvo užfiksuota įvykio vieta – Joninių slėnis Jonavoje, Sodų gatvėje. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 28–32);

17Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2367/2019(02) nustatyta: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ir kraujosruva lūpos gleivinėje ir apatinio kairio 1-o danties nuskėlimu, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, veido kaulų lūžimai L. K. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių (kontaktų). Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. rugpjūčio 30 d. Dėl veido kaulų lūžimų sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 63–64);

182019 m. lapkričio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja I. I. iš jai pateiktų atpažinti 6 asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 1 (E. J.), kaip L. J. (A.) brolį, ir kaip asmenį 2019 m. rugpjūčio 30 d. Jonavos Joninių slėnyje sudavusį smūgį į veidą L. K. (1 t., b. l. 88–91).

19Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

20Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas E. J. dėl nesunkaus nukentėjusiojo L. K. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

21Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. J. pripažino savo kaltę dėl nesunkaus L. K. sveikatos sutrikdymo, jo kaltė taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada patvirtinta, kad be kitų sužalojimų, nukentėjusiajam konstatuoti veido kaulų lūžimų sužalojimai, kurie laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje nėra esminių prieštaravimų dėl įvykių eigos ir aplinkybių, todėl nėra pagrindo netikėti nuosekliais tiek kaltinamojo, tiek ir liudytojų parodymais.

22Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis E. J. iš chuliganiškų paskatų suduodamas smūgius nukentėjusiajam kumščiais į veido sritį, suvokė veikos pavojingumą, tai yra kad tokiais savo veiksmais kėsinosi į kito žmogaus sveikatą, numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis. Kadangi tarp kaltinamojo E. J. atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. nesunkų L. K. sveikatos sutrikdymą. Be to, tokius veiksmus kaltinamasis atliko dėl menkavertės priežasties, įvykio vietoje buvusių kitų asmenų (liudytojų) akivaizdoje, sąmoningai elgdamasis įžūliai, agresyviai, neadekvačiai esamai situacijai, priešpastatydamas save aplinkiniams, demonstruodamas savo jėgos pranašumą. Kaltinamasis E. J. sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą be jokios pateisinamos priežasties, dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ir toks jo elgesio motyvas atitinka chuliganiškų paskatų turinį.

23Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. J. 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.15 val., Jonavoje, Sodų gatvėje esančiame Joninių slėnyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų tyčia rankų kumščiais sudavė du smūgius nukentėjusiajam L. K. į veidą, tokiu būdu padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje ir apatinio kairio 1-o danties nuskėlimu, veido kaulų lūžimus ir tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. K. sveikatą.

24Kaltinamojo E. J. veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kvalifikuota tinkamai.

25Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

26BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

27Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

28Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

29Kaltinamasis nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė būdamas nepilnamečiu, todėl traukiant jį baudžiamojon atsakomybėn, taikytinos BK XI skyriaus normos, reglamentuojančios nepilnamečių atsakomybę (BK 82 str. 1 d.).

30Kaltinamasis E. J. neteistas (2 t., b. l. 5–6), nedirbantis, baustas administracine nuobauda (2 t., b. l. 7), VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 3), mokosi ( - ), nevedęs. E. J. užaugo daugiavaikėje nepilnoje šeimoje, kartu su septyneriais broliais ir seserimis. Šeimos turtinė padėtis nebuvo gera, pasak kaltinamojo, lėšų pakako būtiniausių poreikių tenkinimui. Iki nusikalstamos veikos padarymo administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonės taikytos nebuvo. Sveikatos problemų neturi, branda atitinka amžių. E. J. teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai, nukentėjusiojo atsiprašė.

31Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, padarytas apysunkis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis), į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, todėl E. J. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei laisvės atėmimo bausmės už padarytą nusikaltimą vidurkis, tai yra 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

32Pagal BK 641 straipsnį išnagrinėjus baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam E. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) mėnesiams.

33Be to, atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, siekiant išlaikyti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

34Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsniu, E. J. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą, arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

35E. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikintina (2 t., b. l. 21–22).

36Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

37BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

38Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo teismo priteisti jam iš kaltinamojo E. J. 1 065,86 Eur turtinei, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir teisinės pagalbos išlaidas. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad įvykio metu jis buvo apsidraudęs nuo nelaimingų atsitikimų AAS „BTA BALTIC Insurance Company“. Draudimo bendrovė, remdamasi surinkta informacija, gautais dokumentais, apskaičiavo 1 300 Eur draudimo išmoką. Tačiau dėl E. J. įvykdytos nusikalstamos veikos jis patyrė ir daugiau išlaidų, už kurias draudimo išmokos jam nebuvo priskaičiuotos, o būtent: kelionės išlaidos vykstant automobiliu apžiūros ir gydymo tikslais į Jonavos ligoninę, Kauno SMU kliniką, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių apžiūrai: iš viso 74 Eur (dyzelinis kuras, mokestis už automobilio pastatymo aikštelę), įvykio metu buvo sugadinti drabužiai už 105 Eur, gydymosi dėl patirtos traumos metu ambulatoriškai ir gydymo įstaigos stacionare traumos sveikatos pagerinimui buvo reikalingas pritaikytas kaloringas maistas, kurio vertė 300 Eur, sveikatos pagerinimui naudojo maisto papildus, vitaminus, kurie kainavo 200 Eur. Dėl patirtos traumos nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., netektas darbo užmokestis yra 386,86 Eur. Iš viso turtinė žala, kurios neatlygino draudimo bendrovė, yra 1 065,86 Eur, todėl ją prašo priteisti iš nusikaltimą padariusio asmens E. J.. Be to, E. J. nusikalstamais veiksmais, kurie pasireiškė dideliu agresyvumu ir intensyviu smurtu, nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala – dėl veido ir nosies sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Fizinis smurtas, kurį nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo E. J., buvo intensyvus, jo padariniai yra išlikę ir nepašalinti net šiuo metu. Chirurginės operacijos metu nepavyko pilnai atlikti nosies rekonstrukcijos, išliko nosies kreivumas, ateityje bus reikalinga plastinė operacija, su ja susijusių būsimų išlaidų šiame ieškinyje nukentėjusysis nurodyti negali, nes dėl karantino plastinės chirurgijos klinikos yra laikinai uždarytos. Taip pat negali ieškinyje nurodyti nuskilusio danties atstatymo išlaidų, nes odontologų gydymo įstaigos dėl karantino taip pat nedirba. Dėl šios priežasties prašo teismo dalyje išlaidų, susijusių su nuskelto danties atstatymu, nosies plastinės operacijos pripažinti L. K. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos padarymo patenkinimą, o jo dydžio klausimą palikti spręsti civilinio proceso tvarka. E. J. nusikalstamais veiksmais, kurie pasireiškė dideliu agresyvumu ir intensyviu smurtu nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes dėl veido sužalojimų jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jis buvo užpultas nesant tam jokios dingsties, patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Kaip civiliniame ieškinyje nurodė nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K., jo patirta neturtinė žala sudaro 5 000 Eur, todėl prašo ją priteisti iš kaltinamojo E. J.

39Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. pateiktą civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, kad po patirtų sužalojimų gydymą jau baigė, į darbą grįžo 2019 m. spalio 1 d. Po sužalojimų buvo vieną kartą operuotas. Operacijos metu jam buvo atstatyta nosis, bet ne pilnai, yra likę padarinių – nosies kuprelė. Gydytojai sakė, kad po metų, kai suaugs kaulai, reikės atlikti plastinę operaciją. Dantis iki šiol yra nuskeltas, reikės atlikti jo estetinį plombavimą. Po sumušimo jis patyrė stresą, jautė stiprų skausmą, iš nosies stipriai bėgo kraujas, atvykę greitosios pagalbos medikai jam suleido nuskausminamųjų vaistų. Jis buvo sumuštas matant daugybei aplinkinių žmonių, dėl to jis jautėsi pažemintas. Grįžęs namo po sumušimo jautė labai didelius skausmus, dėl to turėjo kas 4 valandas gerti nuskausminamuosius vaistus, negalėjo užmigti. Tęsiant gydymą, jam reikėjo ir vitaminų, nuskausminamųjų, nosies plovimų, tamponų, dėl gydymo jam teko kęsti didelius skausmus. Teko daug kartų vykti pas gydytojus, naudoti kurą transportui, mokėti už parkavimą. Viskuo rūpinosi jo mama. Jam gulint ligoninėje, pastoviai buvo nešamas maistas, turėjo maitintis kaloringesniu geresniu maistu. Jis buvo įstojęs mokytis ( - ) į kolegiją, todėl rugsėjo 2 d. turėjo vykti į mokymo įstaigą, tačiau dėl sveikatos to padaryti negalėjo. Jis dirba Kauno miesto greitojoje skubios pagalbos specialistu. Dėl patirtų sužalojimų jis nedirbo mėnesį laiko. Po šio įvykio pasikeitė jo išvaizda, kvėpuoti viena nosies puse daug sunkiau (2 t., b. l. 88). Nukentėjusiojo mama, liudytoja J. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad nukentėjęs yra jos sūnus. Po įvykio jai su sutuoktiniu nuvykus pas nuketėjusįjį į Kauno klinikas, jie jo nepažino, sūnus buvo visas ištinęs, kruvinas, nosis šone. Visas jo veidas buvo sumuštas ir ištinęs. Jai tai buvo labai didelis sukrėtimas. Sūnui buvo atliekama daugybė tyrimų, galvos kompiuterinė tomografija, nustatyti nosies ir akiduobių lūžiai, nuskelti du dantys, nosis po įvykio ilgai kraujavo. Teko sūnui pirkti vaistus nuo skausmo, antibiotikus, vitaminus, gerąsias bakterijas, nosies purškalą, kuris buvo naudojamas po operacijos, „Leoton“ tepalą mėlynėms tepti. Po įvykio patyrė daug streso, nes kitą dieną po sūnaus sumušimo buvo jos gimtadienis, žmonės atvyko sveikinti. Gydantis sūnui teko pirkti kaloringesnį maistą, gaminti minkštą purų maistą, kad galėtų valgyti gulėdamas. Pinigų dėl sūnaus sužalojimo buvo išleista gana daug. Šiuo metu sūnaus sveikata nėra pilnai atsistačiusi, jaučiasi įtampa. Nosies operacija nepavyko, neprakvėpuoja, nosis užgulusi, todėl reikia pirkti vaistus. Po sumušimo pasikeitė ir sūnaus išvaizda, dabar blogai jaučiasi (2 t., b. l. 89).

40Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko tik iš dalies (b. l. 2 t., b. l. 88). Nurodė, kad sutinka atlyginti nukentėjusiajam 1 065,86 Eur turtinę žalą, tačiau 5 000 Eur neturinės žalos nukentėjusiajam atlyginti neturėtų finansinių galimybių. Jis augo daugiavaikėje šeimoje, tėvai išsituokę, ne visuomet užteko lėšų pragyventi. Jam balandžio mėnesį suėjo 18 metų, jis ketino įsidarbinti, tačiau dar nespėjo. Profesijos nėra įgijęs. Iki šiol jį išlaiko mama, jis mokosi ( - ) 10 klasėje, savo turto neturi.

41Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

42Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam L. K. padaryti kūno sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, akivaizdu, jog dėl prieš nukentėjusįjį naudoto smurto jis patyrė fizinius skausmus, sukrėtimą ir emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, kas turėjo įtakos nukentėjusiojo įprastam normaliam gyvenimo ritmui. Dėl sveikatos problemų įvyko įvairių nesklandumų darbe, buvo sutrikdytas įprasto gyvenimo ritmas. Nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu dar turi problemų dėl sveikatos, jo laukia dar viena nosies operacija, teks atstatyti nuskilusį dantį. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo taikytas intervencinis gydymas, jam nereikėjo gydytis ligoninėje, teko patirti kuro išlaidų nuolat vykstant į gydymo įstaigas, pirkti antibiotikus, maisto papildus, geresnį maistą. Teismo vertinimu prašoma priteisti suma (1 065,86 Eur turtinė žala) atitinka Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, yra įrodyta nukentėjusiojo, teisiamojo posėdžio metu apklaustos jo motinos J. K. parodymais, medicininių dokumentų išrašais, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Šios sumos priteisimui neprieštaravo ir kaltinamasis E. J., kuris teismo posėdžio metu sutiko atlyginti nukentėjusiojo prašomą turtinę žalą. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, ieškiniu prašomas priteisti turtinės žalos dydis laikytinas pagrįstu ir ieškinys šioje dalyje tenkinamas pilna apimtimi.

43Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. taip pat pareiškė 5 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

44Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Be to svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas, tai ne papildoma nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).

45Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos.

46Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

47Priteisiant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad L. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kaltinamojo smurto jam buvo nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda viršutinėje lūpose su kraujosruva lūpos gleivinėje ir apatinio kairio pirmo danties nuskėlimu, veido kaulų lūžimai, prireikė nosies operacijos. Kaip nurodė nukentėjusysis, patirtas nosies sužalojimas jam iki šio trukdo kvėpuoti, tuo pačiu dirbti, bendrauti, taigi tokio sužalojimo pasekmės juntamos ir dabar. Nukentėjusysis parodė, kad jo dar laukia pakartotinė nosies operacija, danties estetinio plombavimo procedūros. Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo E. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, susijusius su sulaužyta nosimi, buvo operuotas, negalėjo dirbti laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., įvykio metu jam buvo suduoti du smūgiai, po įvykio šios pasekmės nukentėjusiojo dvasinei ir fizinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (5 000 Eur) yra per didelis, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis tik 2020 m. balandžio 17 d. tapo pilnamečiu, niekur nedirba, negauna pajamų, yra išlaikomas tėvų, mokosi ( - ) 10 klasėje, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nukentėjusysis liko darbingas, priteistinos neturtinės žalos dydį sumažina iki 3 000 Eur. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam L. K. atmestina. Neturtinę žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti kaltinamasis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

48Ieškiniu taip pat prašoma pripažinti L. K. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, susijusios su nuskelto danties atstatymu, nosies plastine operacija, priteisimo patenkinimą, o jo dydžio klausimą palikti spręsti civilinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turtinės žalos dėl plastinės operacijos ir danties korekcijos dar nepatyrė, o tik numato, kad ją patirs. Taigi, konkrečios žalos patyrimas priklauso nuo to, ar nukentėjusysis šias procedūras atliks. Teismui neleidžiama priimti sąlyginius sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo (CPK 267 straipsnis), tad nukentėjusiajam neatlikus nurodytų procedūrų, prašymas jam pripažinti šioje dalyje teisę į ieškinio patenkinimą, laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad civilinis ieškovas, patyręs papildomų išlaidų, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kurios nebuvo priteistos šiuo nuosprendžiu, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nurodomoje dalyje turtinės žalos nukentėjusysis iki nuosprendžio priėmimo nepatyrė, civilinis ieškinys šioje dalyje nenagrinėjamas.

49BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų.

50Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina nukentėjusiojo L. K. reikalavimą priteisti iš kaltinamojo E. J. turėtas proceso išlaidas – 300 eurų, kurias jis pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamus prie bylos kvitus.

51Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė teismo priteisti iš kaltinamojo E. J. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 794,23 Eur žalą dėl nukentėjusiojo L. K. gydymo (1 t., b. l. 131–133). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. dėl šio civilinio ieškinio neprieštaravo (1 t., b. l. 89). Kauno teritorinė ligonių kasa civiline ieškove pripažinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 13 d. nutarimu (1 t., b. l. 134). Nors Kauno teritorinė ligonių kasa nėra tiesiogiai nuo E. J. nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, ši aplinkybė nėra pagrindas civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

52Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo E. J. neteisėtų veiksmų, tai yra kumščiais suduotų dviejų smūgių nukentėjusiajam L. K. į veido sritį, dėl to buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje ir apatinio kairio 1-o danties nuskėlimu, veido kaulų lūžimas ir dėl to nukentėjusysis L. K. nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. gydytas LSMU ligoninės Kauno klinikose dėl iškrypusios nosies pertvaros, nukentėjusiajam atliktos medicininės intervencijos: bendroji anestezija, ASA 19, nosikaulio lūžio uždara repozicija, septoplastika. Šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 807,40 Eur. Civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais (1 t., b. l. 133). Kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditoriumi deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis).

53Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jai priteistina iš kaltinamojo E. J. 807,40 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai).

54Nagrinėjamoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pareiškė civilinį ieškinį dėl 740,97 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 142–144, 2 t., b. l. 58–59). Civiliniame ieškinyje prašoma iš E. J. priteisti remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio, 14 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusiajam L. K. paskirtą ir išmokėtą ligos išmoką už nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. VSDFV Kauno skyrius civiliniu ieškovu pripažintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 13 d. nutarimu (1 t., b. l. 154–155). Nors VSDFV Kauno skyrius nėra tiesiogiai nuo E. J. nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, ši aplinkybė nėra pagrindas civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

55Byloje nustatyta, kad E. J. neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam L. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Dėl patirtų sužalojimų ir gydymosi L. K. buvo nedarbingas nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., už šį laikotarpį jai buvo išmokėta ligos išmoka – 740,97 Eur. Išmokėjęs šią išmoką VSDFV Kauno skyrius patyrė turtinę žalą, kurią ir prašė priteisti iš kalto asmens – E. J.

56Nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, tarp jų ir išlaidos išmokėjus ligos pašalpą nukentėjusiajam dėl to, kad šis tapo laikinai nedarbingas, turi būti atlyginamos. Tokia nuostata suformuota ir aktualioje kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

57Įvertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad VSDFV Kauno skyriaus pareikštas ieškinys dėl 740,97 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, turtinės žalos dydis paremtas rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 145–149). Turtinę žalą civilinis ieškovas patyrė dėl neteisėtų E. J. veiksmų, dėl kurių jis pripažintas kaltu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas ir jam priteistina iš kaltinamojo E. J. 740,97 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 3.159 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.276 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

58Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

59Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinė plokštelė su nepilnamečio nukentėjusiojo M. D. apklausa, vokas, kuriame yra kompaktinė plokštelė su garso įrašu, kurį atsiuntė liudytoja I. I., perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. N1-1253-737/2020 kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (baudžiamosios bylos 2 tomo galinis lapas, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

60Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Nutarė

61E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

62Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams.

63Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams paskiriant E. J. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą ( - ) arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

64Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

65L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti nukentėjusiajam L. K. iš kaltinamojo E. J., gim. ( - ), 1 065,86 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt penkių eurų 86 centų) turtinės žalos atlyginimą ir 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam L. K. atmesti.

66Priteisti iš kaltinamojo E. J., gim. ( - ), nukentėjusiajam L. K. 300 Eur (trijų šimtų eurų) proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

67Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783839, buveinė adresu: Kaunas, Aukštaičių g. 10) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš kaltinamojo E. J., gim. ( - ), 807,40 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus ir 40 centų) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. E. J. išaiškinti, kad ši suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią „Swedbank“, AB.

68Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (juridinio asmens kodas 188677437, buveinė adresu: Kaunas, A. M. g. 42) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš kaltinamojo E. J., gim. ( - ), 740,94 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų ir 94 centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

69Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinė plokštelė su nepilnamečio liudytojo M. D. apklausa, voką, kuriame yra kompaktinė plokštelė su garso įrašu, kurį atsiuntė liudytoja I. I., perduotus teismui kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. N1-1253-737/2020 kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

70Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

71Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė... 2. E. J., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas... 5. E. J. 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 22.15 val., Jonavoje, Sodų gatvėje... 6. Kaltinamasis E. J. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu... 7. Kaltinamojo kaltė, be visiško jo prisipažinimo įrodyta kitų, teisiamojo... 8. nukentėjusiojo L. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta,... 9. liudytojos A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L.... 10. liudytojos M. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad... 11. liudytojos I. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad... 12. liudytojo A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad... 13. liudytojos S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad... 14. liudytojo N. A. (N. A.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta,... 15. liudytojo L. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad... 16. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo užfiksuota įvykio vieta – Joninių... 17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.... 18. 2019 m. lapkričio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką... 19. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas... 20. Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį... 21. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. J. pripažino... 22. Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų... 23. Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant... 24. Kaltinamojo E. J. veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio... 25. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai... 26. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės... 27. Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs... 28. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje... 29. Kaltinamasis nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė būdamas... 30. Kaltinamasis E. J. neteistas (2 t., b. l. 5–6), nedirbantis, baustas... 31. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį... 32. Pagal BK 641 straipsnį išnagrinėjus baudžiamąją bylą sutrumpinto... 33. Be to, atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir tai, kad... 34. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2... 35. E. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 36. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo... 37. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 38. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. šioje byloje pareiškė civilinį... 39. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L.... 40. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. su šiuo civiliniu... 41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1... 42. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam L. K. padaryti kūno sužalojimai... 43. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. taip pat... 44. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo... 45. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių... 46. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš... 47. Priteisiant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad L. K. patyrė... 48. Ieškiniu taip pat prašoma pripažinti L. K. teisę į civilinio ieškinio... 49. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 50. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina nukentėjusiojo L. K. reikalavimą... 51. Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį... 52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo E. J. neteisėtų... 53. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės – Kauno... 54. Nagrinėjamoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 55. Byloje nustatyta, kad E. J. neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė... 56. Nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis... 57. Įvertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas... 58. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti... 59. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 60. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 61. E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 62. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1... 63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, E. J.... 64. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti... 65. L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti nukentėjusiajam L. K.... 66. Priteisti iš kaltinamojo E. J., gim. ( - ), nukentėjusiajam L. K. 300 Eur... 67. Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas... 68. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 69. Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 70. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti... 71. Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba...