Byla 2-314-780/2012
Dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB ,,SNORO lizingas“ ieškinį atsakovei I. K

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjęs civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB ,,SNORO lizingas“ ieškinį atsakovei I. K.,

Nustatė

2Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės I. K. 459,90 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 418,60 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą likusių mokėjimų sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba paruošiamųjų dokumentų, prašoma priimti sprendimą už akių (b. l. 2).

3Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu 2012-05-29 paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 23). Atsakovė per nustatytą terminą (30 dienų) be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

4Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

5Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2008-08-06 tarp ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ir atsakovės I. K. buvo sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KTP808065JPA, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovei valdyti ir naudotis kompiuterį F8SR, su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal sutartį, prekė pereis atsakovei nuosavybės teise. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti mokėjimo grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus (b. l. 4-7). Atsakovė savo prievolės tinkamai neįvykdė, laiku nemokėjo įmokų, dėl ko susidarė 459,90 Lt skola. Atsakovė buvo raginama sumokėti skolą ir delspinigius (b. l. 9-11). Įrodymų, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, byloje nėra.

6Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų šių ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Atsakovė nuo išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties sudarymo yra prievoliniuose teisiniuose santykiuose (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsakovė I. K., laiku ir tinkamai neatsiskaitydama už jai perduotą prekę, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus ir liko skolinga ieškovui 459,90 Lt, todėl ši suma iš jos priteistina.

8Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, kurios pagrindu kyla atsakovės atsakomybė, sudaryta pagal ieškovo parengtas standartines sąlygas, ieškovas, kaip finansine veikla besiverčiantis juridinis asmuo, turintis patirtį verslo bei derybų srityje, sudarant sutartį turėjo aiškų pranašumą prieš atsakovę, sutartimi kreditas buvo suteiktas fiziniam asmeniui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

9CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal ieškovo ir atsakovės sudarytą išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,50 procentų dydžio delspinigius. Ieškovas paskaičiavo, kad atsakovė jam privalo sumokėti 418,60 Lt delspinigių (b. l. 13). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 nurodė, jog remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006). CK 6.73 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra aiškiai per didelės.

10Nors byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nėra vertintina kaip suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių. Dėl minėtų priežasčių 418,60 Lt delspinigiai, kurie beveik prilygsta pagrindinei skolos sumai (459,90 Lt), mažintini. Sprendžiant iki kokio dydžio mažinti išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi nustatytus 0,5 procentų dydžio delspinigius, atsižvelgtina į nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nors šis įstatymas 2008-08-06 tarp šalių sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties sudarymo metu dar negaliojo, tačiau jame nurodyta maksimali delspinigių riba vertintina kaip orientacinė nagrinėjamos bylos kontekste ir byloje nesant įrodymų, kad ieškovo nuostoliai yra didesni nei priteistinos netesybos, ginant kredito gavėjo teises bei teisėtus interesus, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), netesybų dydis mažintinas iki 41,85 Lt, jas skaičiuojant 0,05 procentų dydžio nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kitoje dalyje ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

11CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą likusių mokėjimų sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog sumokėjo 50 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 14), kuris žyminio mokesčio mokėjimo dieną buvo nustatytas minimalus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

13Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teisėjas

Nutarė

14Ieškinį patenkinti iš dalies.

15Priteisti ieškovui UAB „SNORO lizingas“, į.k. 124926897, iš atsakovės I. K., a.k. ( - ) 459,90 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt devynis litus 90 ct) skolos, 41,85 Lt (keturiasdešimt vieną litą 85 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą likusių mokėjimų sumą (459,90 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50 Lt (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

16Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

17Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, Lazdijų rajono apylinkės teismui.

18Ieškovas dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai