Byla 1A-489-365/2020
Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, nuteistajam M. K., jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

2M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams.

3Jis gi pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, M. K. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. 13.55 val. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. 10.07 val., bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio M. K. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

6M. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 14626672 – paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir sprendimo esmė

101.

11M. K. nuteistas už tai, kad jis:

121.1.

13Neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent – 2019 m. rugsėjo 2 d. apie 13.55 val., ( - ), laikė 0,849 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), delta 9-tertahidrokanabinolio kiekis jose – 11,1 proc., kurias buvo įsidėjęs apatinėse kelnaitėse. M. K. laikė su savimi minėtą medžiagą, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti; neteisėtai laikė iki tol, kol 2019 m. rugsėjo 2 d. apie 13.55 val., ( - ), buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnų. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (toliau – ir pirmoji nusikalstama veika)

141.2.

15Be to, jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent – 2019 m. rugsėjo 4 d. bute, esančiame ( - ), kambaryje, kuriame jis gyvena, spintelės stalčiuje, tarp apatinių drabužių laikė vieną tabletę, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA (0,052 g), bei psichotropinės medžiagos – eutilono (kiekis nenustatytas). Taip pat minėtame kambaryje, balkone esančioje spintelėje, prekybos centro „Norfa“ pirkinių krepšyje ir jame buvusioje bespalvėje plastikinėje plėvelėje laikė tabletes, jų fragmentus ir miltelių mišinį, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA (3,258 g), bei psichotropinės medžiagos – eutilono (kiekis nenustatytas). Tokiu būdu M. K. neteisėtai laikė minėtas psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, iki kol 2019 m. rugsėjo 4 d. nuo 12.15 val. iki 13.25 val. bute, adresu –( - ), atliktos kratos metu jas rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (toliau – ir antroji nusikalstama veika).

162.

17Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darė išvadą, kad vertinant kaltinamojo tikslo platinti turėjimą dėl pirmosios nusikalstamos veikos, šis tikslas byloje nėra įrodytas, vertino, kad vien tik narkotinių medžiagų suradimo, laikymo aplinkybės – kaltinamasis jas laikė apatinėse kelnaitėse, nepatvirtina kaltinamojo tikslo šias narkotines medžiagas platinti. Šiame epizode pagal nustatytas aplinkybes apylinkės teismas M. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį . Dėl antrosios nusikalstamos veikos konstatvo, jog M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tokią išvadą teismas grindė M. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad jis įsigytas narkotines medžiagas norėjo parduoti, kuriuos patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo apklausą vykdžiusios liudytojos J. Š. parodymai, kratos metu paimto telefono apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, pažymėdamas, kad kaltinamojo tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimą šiuo atveju patvirtina ir narkotinių medžiagų laikymo bei suradimo aplinkybės. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus sprendė, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo (nuteistojo) atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis; o už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.

18II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

193.

20Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Paulius Jablonskas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-08-06-nuosprendžio dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu padaręs veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., jo veiką kvalfikuoti pagal BK 259 str. 1 d. bei paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pripažinus argumentus dėl teisės į gynybą pažeidimų pagrįstais, šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.

213.1.

22Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl pirmosios veikos M. K. savo kaltę pripažino pilnai, todėl gynyba šiuo aspektu dėl nuosprendyje nurodytų motyvų nepasisako. Tačiau nesutinkama su priimtu teismo nuosprendžiu ir išvadomis dėl veikos, numatytos BK 260 str. 1 d.. Manoma, kad įrodymai dėl šio epizodo buvo vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus, dalis įrodymų gauti esmingai pažeidžiant teisę į gynybą, dėl ko M. K. veika buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal aptariamąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

233.2.

24Apeliaciniame skunde, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintu įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosiomis nuostatomis, įtvirtintomis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 str. 6 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, nurodoma, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas rėmėsi M. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir konstatavo, jog šie parodymai atitinka bylos įrodymų visetą ir patvirtina M. K. kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo. Pabrėžiama, kad M. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai suklydo, nes tokių aplinkybių, kad psichotropines medžiagas jis įsigijo su tikslu platinti nebuvo nurodęs. Taip pat jis nurodė ir tai, kad apklausos metu nedalyvavo gynėjas, nors pirmosios apklausos metu jis dalyvavo ir atitinkamai M. K. pageidavo gynėjo visų apklausų metu.

253.3.

26Gynėjas akcentuoja, kad šiuo aspektu svarbi yra ir aukščiausiojo teismo praktika, reglamentuojanti teisės į gynybą užtikrinimo institutą (pateikiama nuoroda į kasacinės instancijos teismo sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2006). Pabrėžiama, kad M. K. būnant sulaikytam nuo 2019-09-02 iki 2019-09-04 laikotarpiu buvo skirtas gynėjas, kuris dalyvavo jo apklausoje, ką patvirtina apklausos protokolas ir advokato orderis. Tačiau antrojoje apklausoje nėra jokių duomenų, kad išaiškinant teisę turėti gynėją buvo pakviestas advokatas ir M. K. buvo realiai užtikrinta teisė turėti gynėją. Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 48 str. 1 d. 2 p. nustato, jog gynėjas turi teisę (o atitinkamai to paties straipsnio 2 d. 1 p. numato pareigą naudoti visas įmanomas gynybos priemones ir 2 p. kuris numato pareigą nurodytu laiku atvykti pas pareigūną, prokurorą ir teismą) dalyvauti įtariamojo apklausoje, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apie M. K. apklausos laiką ir vietą gynėjas buvo informuotas, taigi ir neturėjo realios galimybės atlikti savo pareigos. Šios aplinkybės, anot gynėjo, patvirtina, jog gynėjo atsisakymas nebuvo savanoriškas, o kaip nurodė M. K. inspiruotas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie pasakė, kad jam advokatas nereikalingas. Todėl manoma, kad minėtas veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus ir M. K. teisę į gynybą, tai vertintina kaip esminis BPK pažeidimas, tad grįsti M. K. kaltę tokia apklausa nėra jokio teisinio pagrindo.

273.4.

28Gynybos vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko ir kitus veiksmus pažeidžiant asmens teises ir teisėtus interesus. Bylos 1 tomo 102 lape yra surašytas protokolas apie tai, kad 2020-09-04 buvo atlikta krata M. K. naudojamame automobilyje „Opel Vectra“. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtoje nutartyje, teismas leidimo kratai daryti automobilyje nebuvo davęs. Tai rodo, kad M. K. teises ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė ne tik kad aukščiau minėtos apklausos metu, bet ir atlikdami neteisėtą kratą jo automobilyje. Nors liudytoja J. Š. nurodė, kad šiuo atveju įvyko klaida, nes turėjo būti surašytas apžiūros protokolas, tačiau pabrėžiama, kad šiame veiksme dalyvavo ir kiti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie savo dalyvavimą kratoje patvirtino parašais. Pažymima ir tai, kad nuo sulaikymo momento M. K. turėjo įtariamojo statusą, taigi ir teisę kiekvieno su juo atliekamo veiksmo metu turėti gynėją. Krata buvo atliekam M. K. paleidus iš sulaikymo ir nėra duomenų, kad teisė turėti gynėją buvo išaiškinta, kas kelia abejones dėl jo teisės į gynybą užtikrinimo kratos metu ir šio procesinės prievartos veiksmo bei jo rezultatų teisėtumo.

293.5.

30Apeliacinaime skunde nurodoma ir tai, kad bylą nagrinėjęs teismas daug dėmesio skyrė SMS pranešimams užfiksuotiems telefone, paimtame kratos metu. Pažymima, kad M. K. apklausiamas teisme, nurodė, kad tiriami pranešimai nėra susiję su jo 2019-09-04 laikytomis psichotropinėmis medžiagomis, jis, kiek atsiminė, pateikė paaiškinimus dėl atitinkamų pranešimų. Todėl, gynybos verinimu, teismas nepagrįstai M. K. paaiškinimus įvardino „lakoniškais, deklaratyvaus pobūdžio, nelogiškais“, taip pat jog jų nepatvirtina kitų bylos įrodymų visetas. Atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu M. K. nei vienos apklausos metu nebuvo užduota jokių klausimų apie mobiliojo ryšio telefone užfiksuotus pranešimus. Taip pat šiuo klausimu ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių priemonių nustatyti asmenis rašiusius pranešimus, apklausti juos dėl teksto turinio. Taigi vienintelis paaiškinimas kuris užfiksuotas byloje yra M. K. teisminio nagrinėjimo duoti parodymai, kurie nėra paneigti jokiais kitais įrodymais. Tai, anot gynybos, rodo, kad įrodymų vertinimo procese buvo nukrypta nuo nurodyto nekaltumo prezumpcijos principo. o taip pat ir pažeisti BPK 20 str. reikalavimai.

313.6.

32Apibendrindamas skundo argumentus, advokatas mano, kad aptariamame (antrajame epizode) tikslo platinti psichotropines medžiagas 2019-09-04 apskritai nepatvirtina jokie įrodymai, o yra tik vienintelis įrodymas – M. K. parodymai, kad šias medžiagas jis laikė savo reikmėms be tikslo platinti. Byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad M. K. 2019-09-04 disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, jo kaltė šiame epizode grindžiama duomenimis, kurie gauti pažeidžiant teisę į gynybą, todėl nuosprendis šioje dalyje naikintinas arba keistinas.

334.

34Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

355.

36Teismo posėdžio metu nuteistasis M. K. ir jo gynėjas advokatas P. Jablonskas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

37II.

38Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

396.

40Apeliacinis skundas atmetamas.

417.

42Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

438.

44Nuteistojo gynėjas neginčija M. K. kaltės, veikos kvalifikavimo ir bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (pirmame epizode). Tačiau ginčija pirmosios instancijos teismo duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą antrame epizode (dėl veikos numatytos BK 260 str. 1 d.).Teigiama, kad šioje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad M. K. 2019-09-04 disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, tvirtinama, kad įrodymų vertinimo procese, pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, buvo nukrypta nuo nekaltumo prezumpcijos principo, o M. K. kaltė šiame epizode grindžiama duomenimis, kurie gauti pažeidžiant BPK reikalavimus (t.y. dėl kratos M. K. naudojamame automobilyje) ir teisę į gynybą ikiteisminio tyrimo metu, todėl manoma, jog nuosprendis šioje dalyje naikintinas arba keistinas.

459.

46Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad M. K. 2019 m. rugsėjo 4 d. bute, esančiame ( - ), kambaryje, kuriame jis gyvena, spintelės stalčiuje, tarp apatinių drabužių laikė vieną tabletę, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA (0,052 g), bei psichotropinės medžiagos – eutilono (kiekis nenustatytas), taip pat minėtame kambaryje, balkone esančioje spintelėje, prekybos centro „Norfa“ pirkinių krepšyje ir jame buvusioje bespalvėje plastikinėje plėvelėje laikė tabletes, jų fragmentus ir miltelių mišinį, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA (3,258 g), bei psichotropinės medžiagos – eutilono (kiekis nenustatytas). Todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl šių bylos aplinkybių nepasisako ir jų neanalizuoja.

4710.

48Apeliaciniame skunde gynyba teigia, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad M. K. 2019-09-04 disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. Pasak gynėjo, teismas vertindamas nuteistojo parodymus, nepagrįstai vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir atmetė M. K. parodymus duotus teisminio nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo gynėjo argumentus apie pirmosios instancijos teismo netinkamą nuteistojo M. K. pirminių parodymų (apie tai, kad M. K. antrame epizode įsigytas narkotines medžiagas norėjo parduoti) vertinimą ir pripažįsta, kad šiuos parodymus teismas visiškai pagrįstai pripažino įrodymais ir jais vadovavosi nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes bei kvalifikuodamas nuteistojo M. K. veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusios įtariamojo M. K. apklausos (procesiniai, procedūriniai) trūkumai nenustatyti. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas dėl ginčijamo epizodo išsamiai išanalizavo nuteistojo M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus 2020-01-10 (T. 2, b.l. 79-82), tiek pirmosios instancijos teisme ir nurodė pakankamus, aiškius motyvus, kodėl vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais, kuriais jis kaltę pripažino pilnai ir patvirtino, kad įsigytas narkotinines medžiagas norėjo parduoti, ir pagrįstai atmetė jo pakeistus parodymus duotus teisme, šiam tvirtinant, kad narkotines medžiagas įsigijo sau, neturėdamas tikslo jų platinti. Skundžiamame nuosprendyje aptarti nuteistojo M. K. 2020-01-10 parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl esminių aplinkybių yra ne tik nuoseklūs, išsamūs ir įtikinami, bet ir logiški, atitinka ir papildo kitus bylos įrodymus.

4911.

50Gynybai keliant klausimą dėl nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumo (šiais argumentais pateiktas ir apeliacinis skundas), t.y. per 2020-01-10 apklausą, pirmosios instancijos teismas apklausė M. K. apklausą vykdžiusą J. Š., kuri nuosekliai papasakojo kaltinamojo apklausos eigą. Ši liudytoja nurodė, kad M. K. apklausos metu pats papasakojo kokiomis aplinkybėmis narkotines medžiagas įgijo ir laikė, nurodė, kad tabletes jis (M. K.) įsigijo prieš „Granatų“ festivalį, dalį tablečių ketino pats suvartoti festivalyje, o kitą dalį pavaišinti ar parduoti draugams; viskas buvo užfiksuota apklausos protokole, kuris nuteistajam buvo perskaitytas, o netikslumai M. K. pageidavimu buvo pakoreguoti, tik tuomet protokolas buvo pasirašytas ir duotas jam susipažinti, M. K. protokolą perskaitė, pastabų neturėjo, todėl pasirašė. Todėl abejoti M. K. 2020-01-10 apklausos teisėtumu, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

5112.

52Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme, palaikydamas skunde išdėstytus argumentus, kaip ir pirmosios instacijos teisme, tvirtino, kad psichotropines medžiagas jis pirko savo tikslams ir “neturėjo jokios minties pardavinėti”. Tokie argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant švelninti atsakomybę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016).

5313.

54Ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo M. K. parodymus, jog nuteistasis turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas, kurių patikimumą ir teisėtumą patvirtino teisme apklausta liudytoja J. Š., pagrindžia 2019-03-27 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas (T.1, b.l. 4-9), kurio duomenimis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus kriminalinės žvalgybos informaciją apie tai, kad M. K. galimai platina narkotines medžiagas kanapes, chemines narkotines medžiagas, o šiai informacijai pasitvirtinus, kratos metu kaltinamojo gyvenamojoje vietoje ir buvo rasta: kambaryje stalčiuje tarp apatinių rūbų žalios spalvos tabletė, balkone, spintelėje, “Norfa” maišelyje rastos 8 nepažeistos tabletės, 4 vnt. perskeltų pusiau tablečių, tablečių trupinių, 29 perskeltos pusiau tabletės, kurios kaltinamojo gyvenamojoje vietoje buvo slepiamos, kratos metu taip pat rasta juodos spalvos pirštinė, plastikiniai maišeliai (5 vnt.), įmautė (T.1, b.l. 123-141). Šie duomenys, atsižvelgiant į rastų tablečių kiekį, į tai, jog jos buvo slepiamos, kad didžioji dalis jų buvo padalinta, rodo, jog rastos psichotropinės medžiagos buvo paruoštos prekybai (platinimui), o nuteistasis suvokė, jog tokia veikla neteisėta.

5514.

56Nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu (t.y. 2020-01-10) duotus parodymus patvirtina ir kratos metu iš nuteistojo gyvenamosios vietos paimti telefonai, iš kurių du ištirti ir apžiūrėti, rastos judriojo ryšio operatorių SIM kortelės, fiksuoti 104 įeinantys – išeinantys skambučiai laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. bei SMS žinutės (kurie dataliai aprašyti skundžiamame nuosprendyje ir kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja), kurie, priešingai nei tvirtina gynyba, sugretinus įrodymų visumą, patvirtina tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimą. Nors gynybos teigimu, šie pirmosios instancijos teismo vertinti duomenys yra susiję su įvykiais vykusiais vėliausiai iki 2019 m. rugpjūčio 4 d., ir negali būti įrodymu šioje byloje, tokie argumentai nepaneigia nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumo ir teismo išvadų dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Gynėjo tvirtinimas, kad iš SMS pranešimų tiesiogiai negalima spręsti apie tikslo platinti turėjimą, ir gynybai nėra aišku kokias aplinkybes patvirtina SMS pranešimų turinys, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo laikytų psichotropinių medžiagų nustatyto tikslo jas platinti.

5715.

58Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi trumpųjų pranešimų tekstus, daro išvadą, kad šių duomenų turinys netiesiogiai patvirtina, kad visos rastos psichotropinės medžiagos buvo laikomos su tikslu platinti. Iš teismų praktikos analogiškose baudžiamosiose bylose akivaizdu, kad beveik absoliučia dauguma atvejų asmenys, kurie susiję su neteisėtu disponavimu tokiomis medžiagomis stengiasi tiesiogiai neminėti pavadinimų, kiekių, laikymo, susitikimo vietų, ir kitų reikšmingų duomenų, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti jų neteisėtų veiksmų turinį, mąstą, kitas svarbias aplinkybes. Tai matyti ir šioje byloje, nes nenustatyti asmenys bendraudami su nuteistuoju naudojo tam tikrus užšifruotus, trumpus, lakoniškus teiginius, kaip: „Gumos gal turi?“, “Neina susisiekti su tuo nr, gal galėtum kažkaip pagelbėti?“, atsakymas „Atw iki elektrenu“; “Numeri dave pazystamas saka gerybiu turi granatose“, „pasakok kas kaip ir po kiek, nes jau stumt pradedi po 3,5“ ir pan. Šie duomenys neabejotinai rodo, jog nuteistąjį su į jį besikreipiančiais asmenimis siejo psichotropinių medžiagų platinimo tema ir su tuo susijusių susitikimų derinimo klausimai. Akivaizdu, jog visa tai buvo daroma tam, kad niekam nekiltų jokių įtarimų. Tokiu būdu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal aptartų įrodymų visumą, galima neabejotinai daryti išvadą, jog asmenys koduotai tardavosi su M. K. dėl psichotropinių medžiagų įgyjimo, nuteistasis sistemingai bendraudavo su skirtingais asmenimis, siekdamas jiems išplatinti šias medžiagas. Todėl šiuo atveju pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. K. disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo M. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

5916.

60Apeliaciniame skunde gynyba, nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo teisė į gynybą buvo suvaržyta, nes 2020-01-10 apklausos metu gynėjas nedalyvavo, byloje nėra jokių duomenų, kad gynėjas apie 2020-01-10 M. K. apklausos laiką ir vietą buvo informuotas, kas pasak gynėjo, patvirtina, jog gynėjo atsisakymas 2020-01-10 nebuvo savanoriškas. Pažymima, kad įtariamojo atsisakymas gynėjo laikytinas savanorišku tik tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras užtikrino realų gynėjo dalyvavimą tame veiksme, t.y. gynėjas buvo pakviestas (šį faktą turi patvirtinti jo orderis), tačiau įtariamasis jo atsisako. Todėl mano, kad nuteistojo prisipažinimas aptariamos apklausos metu negali būti pripažintas teisėtu įrodymu. Šie argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliaciniame skunde savo argumentams pagrįsti nuteistojo gynėjas pateikia nuorodą į kasacinės instancijos teismo sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2006 sprendžiant panašaus pobūdžio ginčytiną klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktika negli būti taikoma, neatsižvelgiant įkonkrečias aplinkybes nagrinėjamoje byloje.

6117.

62Pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį įtariamasis (kaltinamasis) bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo (išskyrus BPK 435 straipsnyje numatytą atvejį). Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo (kaltinamojo) iniciatyva. Naujausioje teismų praktikoje yra pažymėta, kad gynėjo atsisakymas laikytinas savanorišku tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas prieš įtariamajam (kaltinamajam) pareiškiant atsisakymą buvo tinkamai išaiškinęs teisę turėti gynėją. Procesiniai veiksmai ir įtariamojo (kaltinamojo) apsisprendimas procesui svarbiais klausimais, įskaitant gynėjo pagalbos atsisakymą bendraujant su pareigūnais, turi būti tinkamai užfiksuotas, kad būtų išvengta bet kokių abejonių dėl gynėjo atsisakymo savanoriškumo. Sprendžiant dėl galimo gynybos teisių pažeidimo, patikrinama, ar įtariamojo (kaltinamojo) gynėjo atsisakymas pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį buvo užfiksuotas tinkamai, vadovaujantis BPK nuostatomis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2007; Nr. 2K-356-696/2017 ir kt.). Pagal BPK 50 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas. Atsisakymas gynėjo neatima iš įtariamojo (kaltinamojo) teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją (BPK 52 straipsnio 3 dalis).

6318.

64Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad viso ikiteisminio tyrimo metu prieš atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su M. K. jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, netrukdoma tokia teise pasinaudoti. Įteikus pranešimą apie įtarimą M. K. 2019-09-03, jam buvo išaiškintos įtariamojo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, taip pat ir teisė nuo sulaikymo ar pirmos apklausos momento turėti gynėją (T.2, b.l. 64,65). Prieš pirmą apklausą nuteistajam buvo paskirtas gynėjas (T.2, b.l. 59, 60) kaip sulaikytam asmeniui, teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo turinys patvrtina, kad M. K. taip pat išaiškinta teisė gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją, o neturint pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti – nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. 2019-09-03 pirmosios apklausos metu jis parodymus teikė gynėjui dalyvaujant (T.2, b.l. 70-73). Laikinai sulaikytą M. K. paleidus 2019-09-04 ir paskyrus jam kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento – asmens tapatybės kortelės – paėmimą, 2019-09-04 nutarimu įtariamajam M. K. buvo nutrauktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas (T.2, b.l. 62,63). Įteikus pranešimą apie įtarimą 2020-01-10 ir nesant BPK 51 straipsnyje numatytų pagrindų, būtinų įtariamajam paskirti gynėją, jam vėl buvo išaiškintos jo teisės numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, taip pat ir teisė turėti gynėją (T. 2, b.l. 74-76), o 2020-01-10 teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolu jam, išaiškinta ir teisė gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją, o neturint pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti – nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (T. 2, b.l. 77-78). Iš aptariamo teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo matyti, kad M. K. tokia teisė išaiškinta, jis tai patvirtino savo parašu, taip pat iš gynėjo atsisakymo protokolo matyti, kad jis nusprendė procese gintis pats, pareikšdamas, kad apklausos metu gynėjas nereikalingas. Taigi, įtariamasis M. K. gynėjo atsisakė savo iniciatyva, tai patvirtino savo parašu. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi 17 punkte aptartą įstatyminį reglamentavimą bei teismų praktiką dėl gynėjo atsisakymo, sprendžia, kad byloje esantys protokolai dėl gynėjo atsisakymo ikiteisminio tyrimo metu yra surašyti tinkamai, gynėjo atsisakymas užfiksuotas laikantis BPK nustatytų reikalavimų (BPK 52 straipsnis), duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu M. K. gynėjo atsisakė ne savo iniciatyva, nėra. Be to, 2020-01-14 paskelbus įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą M. K. su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino (T. 2, b.l. 155,156), susipažinimo su bylos medžiaga baigus ikiteismį tyrimą protokole savo parašu patvirtino, kad jis prašymų, papildymų baigus ikiteisminį tyrimą, neturi, pastabų (prieštaravimų) dėl ikiteisminio tyrimo nepateikė (T.2, b.l. 159-161). Taigi darytina išvada, kad teisė į gynybą nuteistajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suvaržyta, ikiteisminio tyrimo metu jis parodymus davė savanoriškai ir niekieno neverčiamas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-10 M. K. parodymai vertintini patikimais, jais nesivadovauti priimant apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismui nebuvo pagrindo, juolab, kad nuteistojo pozicija dėl jam inkriminuotos veikos antrame epizode pasikeitė tik jį apkausiant teisme, kuomet jis parodymus teikė dalyvaujant paties pasirinktam gynėjui. Kadangi nuteistojo parodymai teisme tapo prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek ėmė prieštarauti kitiems byloje surinktiems įrodymams, tokia gynybos pozicija vertintina kaip siekis palengvinti nuteistojo M. K. baudžiamąją atsakomybę.

6519.

66Apeliaciniame skunde ginčijamas ir kratos teisėtumas, gynėjui įžvelgiant asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimus 2020-09-04 atliekant kratą, akcentuojant tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtoje nutartyje, teismas leidimo kratai daryti automobilyje „Opel Vectra“ nebuvo davęs. Iš 2019-09-04 nutarties matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės prašymą, leido padaryti kratą pas M. K. tik gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, esančiose ( - ). Nuteistasis su šia teismo nutartimi pasirašytinai buvo supažindintas, ir pareiškė, kad su atliekama krata sutinka, pastabų ar prieštaravimų nepareiškė (T. 1, b.l. 102-103). Nuteistasis M. K. kratos atlikimo neskundė, taip pat dėl jos nepareiškė pastabų ar prieštaravimų ir susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu. Visos šios aplinkybės rodo, kad gynėjo teiginiai dėl kratos rezultatų, nenurodant konkrečių argumentų, yra gynybinė pozicija, siekiant sukelti abejonių dėl asmens kratos metu gautų bylos duomenų patikimumo ir atitikties įstatymo reikalavimams, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad kratos metu rasti daiktai M. K. gyvenamojoje vietoje neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, t.y. kad šie rezultatai turėtų būti pripažinti neturinčiais įrodomosios reikšmės. Pasisakant dėl 2020-09-04 atliktos kratos automobilyje „Opel Vectra“, pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra naujos, tokie argumentai buvo keliami ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl ko teisme apklausta liudytoja J. Š. paaiškino, kad šios kratos metu buvo apžiūrėtas kaltinamojo automobilis vizualiai iš vidaus, tačiau per klaidą buvo surašytas kratos protokolas. 2019-09-04 kratos atlikimo eiga, patvirtina, kad automobilyje „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) kuris priklauso M. K., draudžiamų ar tyrimui reikšmingų daiktų rasta nebuvo ir šiomis aplinkybėmis nesiremiama (T. 1, b.l. 114-122), todėl nėra pagrindo šį pažeidimą pripažinti esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir tai nereiškia, kad kratos M. K. gyvenamojoje ir negyvenamojoje patalpose, esančiose ( - ) buvo atliktos neteisėtai.

6720.

68Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas nepagrįstas. Gynyba, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, apeliantų nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui, tik pateikė savo versiją, kurią pirmosios instancijos teismas paneigė byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma. Visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos apylinkės teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Bausmių skyrimą, jų bendrinimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta subendrinta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Todėl tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70nuteistojo M. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą atmesti.

71Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. Jis gi pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 2... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, M. K. paskirtas bausmes... 5. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame... 6. M. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir sprendimo esmė... 10. 1.... 11. M. K. nuteistas už tai, kad jis:... 12. 1.1.... 13. Neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų... 14. 1.2.... 15. Be to, jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas... 16. 2.... 17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame... 18. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 19. 3.... 20. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Paulius Jablonskas... 21. 3.1.... 22. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl pirmosios veikos M.... 23. 3.2.... 24. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintu... 25. 3.3.... 26. Gynėjas akcentuoja, kad šiuo aspektu svarbi yra ir aukščiausiojo teismo... 27. 3.4.... 28. Gynybos vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko ir kitus veiksmus... 29. 3.5.... 30. Apeliacinaime skunde nurodoma ir tai, kad bylą nagrinėjęs teismas daug... 31. 3.6.... 32. Apibendrindamas skundo argumentus, advokatas mano, kad aptariamame (antrajame... 33. 4.... 34. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.... 35. 5.... 36. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. K. ir jo gynėjas advokatas P. Jablonskas... 37. II.... 38. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 39. 6.... 40. Apeliacinis skundas atmetamas.... 41. 7.... 42. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio... 43. 8.... 44. Nuteistojo gynėjas neginčija M. K. kaltės, veikos kvalifikavimo ir bausmės... 45. 9.... 46. Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad M. K. 2019 m. rugsėjo 4 d.... 47. 10.... 48. Apeliaciniame skunde gynyba teigia, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir... 49. 11.... 50. Gynybai keliant klausimą dėl nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų... 51. 12.... 52. Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme, palaikydamas skunde išdėstytus... 53. 13.... 54. Ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo M. K. parodymus, jog nuteistasis... 55. 14.... 56. Nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu (t.y. 2020-01-10) duotus parodymus... 57. 15.... 58. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi trumpųjų pranešimų tekstus, daro... 59. 16.... 60. Apeliaciniame skunde gynyba, nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo... 61. 17.... 62. Pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį įtariamasis (kaltinamasis) bet kuriuo proceso... 63. 18.... 64. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad viso ikiteisminio tyrimo metu... 65. 19.... 66. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir kratos teisėtumas, gynėjui įžvelgiant... 67. 20.... 68. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 70. nuteistojo M. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą... 71. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....