Byla 2A-341/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, atsakovo atstovui advokatui Andriui Smaliukui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakruojo parketas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-183-71/2008 pagal ieškovės E. Č. – Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Pakruojo parketas“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė E. Č. – Š. 2007-12-13 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo UAB ,,Pakruojo parketas“ 588 729,12 Lt nuostolių atlyginimo su 5 % dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylos šalys 2006-04-12 pasirašė 125 m2 bendro ploto buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo buto) su daline apdaila rezervavimo sutartį Nr. 6/1, kuria susitarė sudaryti preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2006-10-01. 2006-10-01 bylos šalys pasirašė susitarimą dėl 2006-04-12 rezervavimo sutarties pakeitimo. Remiantis minėtu susitarimu, atsakovas papildomai rezervavo ieškovei apie 19 m2 ploto terasą ir apie 47,02 m2 ploto rūsį; padidino buto su priklausiniais kainą nuo 790 000 Lt iki 857 000 Lt. Susitarimo 9 punktu bylos šalys išreiškė valią sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2007-05-30. Tačiau atsakovui neatvykus į notarų biurą, buto pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko. 2007-05-30 raštu atsakovas informavo ieškovę apie 2006-04-12 buto rezervavimo sutarties vienašališką nutraukimą ir grąžino ieškovei jos sumokėtą 39 500 Lt avansą. Pasak ieškovės, 2006-10-01 susitarimas pakeitė 2006-04-12 sutarties statusą iš rezervavimo į preliminarią, o pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį atsakovas kaip nesąžininga šalis privalo atlyginti kitos šalies nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo dėl sutarties sudarymo ateityje sugriovimą. Ieškovės netiesioginius nuostolius sudaro 573 000 Lt, apskaičiuoti taikant kainų skirtumo principą pagal 2007-05-28 eksperto atliktą sutarto parduoti buto vertinimą (1 430 000 Lt – 857 000 Lt); tiesioginius nuostolius – 488,47 Lt, kuriuos sudaro 12,82 Lt pašto išlaidų, 107,10 Lt už statybines prekes, 41,55 Lt už statinio techninio projekto (bylos) ir su tuo susijusių inžinerinės dalies projektų parengimą, 327 Lt už UAB „Liturta“ ginčo buto įvertinimą, tai pat 15 240,65 Lt {[(573 000 Lt + 488,47 Lt) x 194 k.d.] x 5 %/ 365 k. d.)} metinės palūkanos, skaičiuojant nuo 2007-05-30 iki ieškinio padavimo dienos (CK 6.210 str. 1 d., 6.258 str. 7 d.).

4Atsakovas UAB „Pakruojo parketas“ atsiliepimu į ieškinį ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti kaip juridiškai ir faktiškai nepagrįstą. Atsakovo teigimu, ieškovė neteisėtai siekia tarp šalių susiklosčiusius ankstyvus ikisutartinius santykius perkvalifikuoti į toli pažengusius ir rezervavimo sutartį (ikisutartinių santykių dokumentą) laikyti preliminaria sutartimi. Nepaisant to, jog ginčo buto rezervavimo sutartyje ir jos pakeitime yra kelios sąlygos, būdingos rezervavimo ir preliminarioms sutartims (pvz., tariamasi dėl tam tikro objekto, jo kainos, kitos sutarties sudarymo termino), tačiau rezervavimo sutarties ir jos pakeitimo abstraktumas, glaustumas, sąlygų tarpusavio ryšys ir sutarčių esmė leidžia tvirtinti, kad nė viena iš jų nėra preliminarioji.

5Akcentavo, kad atsakovas negalėjo derėtis su ieškove dėl preliminarios (juolab pagrindinės) sutarties sudarymo, nes kotedžo statybos darbai buvo įpusėję, o 2007 m. pradžioje jie sustojo dėl teisminių ginčų su kaimyninio sklypo savininku bei atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas atskleidė ieškovei informaciją apie iškilusias kliūtis ir siūlė jai parduoti nebaigtą statyti statinį ar pratęsti kitos sutarties sudarymo terminą, bet ieškovė atsisakė. Atsakovo geranoriškumą, siekį bendradarbiauti ir nuoširdų tikėjimąsi, jog bus sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis inter alia įrodo ta aplinkybė, kad atsakovas 2006-10-01 sutiko pakeisti kai kurias buto rezervavimo sutarties Nr. 6/1 sąlygas, nors ieškovė nustatytu laiku nesumokėjo atsakovui 19 750 Lt sumos, o tokiu atveju susitarimas, kaip numatyta, apskritai netenka galios.

6Galiausiai ieškovė neteisingai nurodė žalos dydį. Prarastos galimybės piniginė vertė – pinigų suma, už kurią šią dieną ieškovė galėtų įsigyti panašų turtą (CK 6.249 str. 5 d.). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007, kat. 35.5.). Kalbėdamas apie palūkanas, atsakovas pažymėjo, kad prašomos priteisti palūkanos padengtų ieškovės nuostolius, taigi ji nieko daugiau nebegali reikalauti. Maža to, ieškovė praleido sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą dalyje dėl netesybų priteisimo (CK 1.125 str. 5 d.).

7Šiaulių apygardos teismas 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovo priteisė ieškovei 588 729,12 Lt nuostoliams atlyginti, 5 % metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 900 Lt žyminio mokesčio, valstybei – 8 987 Lt žyminio mokesčio ir 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos šalis siejo ikisutartiniai buto pirkimo-pardavimo santykiai. Nors atsakovas neigė, kad buvo sudaryta preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau iš pateiktų šalių pasirašytų susitarimų dėl būsimos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo matyti, jog juose įtvirtinti preliminariai sutarčiai būdingi bruožai, o būtent: šalys suderino priešpriešinę valią dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo, aiškiai išreiškė valią ateityje sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį; aptarė esmines būsimos pagrindinės sutarties sąlygas (buto kainą, kainos sumokėjimo tvarką, pirkėjos teises į žemės sklypą, kuriame statomas butas; nurodė konkretų terminą, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis); susitarimai užfiksuoti raštu (CK 6.159 str., 6.165 str. 1-2 d., 1.73 str. 1 d. 7 p.).

9Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos šalių sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose bei nustatinėdamas, dėl kurios iš jų kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, vertino įrodymų visumą, atspindinčią šalių elgesį sudarius preliminarias sutartis (nors jos įvardintos kitaip); dėtas pastangas siekiant sudaryti pagrindinę sutartį ir pan. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė aktyviai siekė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pvz., 2007-05-15 ir 2007-05-24 raštais kreipėsi į atsakovą ir prašė informuoti, kokiame notarų biure bus pasirašoma buto pirkimo-pardavimo sutartis, atvyko į notarų kontorą pasirašyti šią sutartį. Tuo tarpu atsakovas paskutinę preliminarioje sutartyje numatytą buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną tik lakoniškai pranešė ieškovei, kad dėl objektyvių priežasčių negali pasirašyti su ieškove pagrindinės sutarties, o 2007-10-11 ginčo butą pardavė trečiajam asmeniui. Sutarčių laisvės principas reiškia, jog šalys turi teisę laisvai pradėti derybas, derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas (CK 6.163 str. 2 d.), bet teisė nutraukti derybas yra ribota. Būtina derybų nutraukimo be pasekmių sąlyga, jog nebūtų pažeistas sąžiningumo principas. Kadangi pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, pastarajam tenka pareiga atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (CK 1.163 str. 3 d., 6.165 str. 4 d.). Netiesioginius nuostolius teismas apskaičiavo pagal 2007 m. UAB „Liturta“ išvadą dėl preliminarios esamos ir būsimos buto vertės.

10Atsakovas UAB „Pakruojo parketas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008-11-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas ydingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 str., 6.73 str., 6.156 str., 6.163 str. 2 d., 6.165 str. 4 d., 6.193 str., 6.249 str. 2 ir 5 d., 6.259 str., 6.282 str.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teismų praktikos; pažeidė CPK 2, 17 176-177, 183, 185, 265, 260, 263 straipsnius, 268 straipsnio 4 dalį 270 straipsnio 4 dalį, dėl ko liko neatskleista bylos esmė (CPK 329 str.). Atsakovo apeliacinio skundo argumentai:

111. pirmosios instancijos teismas netyrė tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir pažodžiui aiškino 2006-04-12 bei 2006-10-01 susitarimus, klaidingai įvardindamas juos preliminariomis sutartimis. Rezervavimo sutartys pasirašomos tik prasidėjus deryboms, būna netikslios, o sudarius preliminarią sutartį tampa įpareigojančiomis. Bylą nagrinėjusiam teismui atsakovas pateikė tipinę preliminarią sutartį, jog būtų galima palyginti, kaip atsakovas įformina savo ketinimus sudaryti įpareigojančius susitarimus;

122. atsakovas ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių negalėjo užbaigti statybos darbų, tad, nežinodamas teisminių ginčų su kaimynu nei baigties, nei datos, neketino pasirašyti su ieškove preliminarios ir/ar pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties;

133. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovo nesąžiningumą ir nesiaiškino ieškovės (ne)sąžiningumo. Apie negalėjimą iš atsakovo pusės tęsti pradėtas statybas ieškovė žinojo gerokai anksčiau nei 2007-05-30, bet siūlomi problemos sprendimo variantai jai netiko. Vadinasi, ieškovė pati iš dalies prisidėjo prie santykių nutraukimo ir atsakovas neatsako už kilusias neigiamas pasekmes ieškovei.

14Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės sąžiningumą kildina vien iš jos atvykimo į notarų biurą, nors byloje nėra jokių duomenų, jog notaras buvo pasiruošęs tvirtinti sandorį (pvz., užsakė reikiamas pažymas iš VĮ Registrų centro). Dar daugiau, ieškovės nesąžiningumą įrodo tai, jog ji delsė kreiptis į teismą beveik pusę metų po tariamo jos subjektinių teisių pažeidimo;

154. ikisutartiniuose santykiuose civilinės atsakomybės institutas taikomas siauriau, t. y. ribojamas netiesioginių nuostolių atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas nekontroliavo ieškovei priteisiamo nuostolių dydžio taip, kad jie netaptų baudiniai. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog atsakovas ginčo butą pardavė trečiajam asmeniui už mažesnę kainą, nei buvo suderėta su ieškove, ir patyrė nuostolių negautų pajamų forma (750 000 Lt - 857 000 Lt); į tai, jog palūkanos nuo negautų pajamų nepriteisiamos.

16Netgi jei ieškovei priklauso teisė į netiesioginių nuostolių kompensavimą, prarasto turto piniginė vertė yra nustatoma pagal realizuotus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/ 2007). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė domėjosi, siekė įsigyti arba įsigijo rinkoje siūlomą tapatų turtą už kainą, panašią į nurodytą 2007-05-28 turto vertinimo ataskaitoje;

175. pirmosios instancijos teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl atsakovo argumentų ir įrodymų, patvirtinančių jo išdėstytas aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę teisingai sprendžiant bylą (pvz., 2007-10-11 ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties). Dėl neaiškių priežasčių teismas vadovavosi išimtinai ieškovės pateiktu turto vertinimu ir jos netiesioginius nuostolius apskaičiavo iš spėjamos (tuo metu) būsimo buto kainos atėmęs rezervavimo sutartyje nurodytą sumą;

186. UAB „Liturta“ atlikta turto vertinimo ataskaita, kaip joje pačioje yra pabrėžta, neatitinka imperatyvių Turto verslo ir vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų; yra informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios.

19Ieškovė E. Č. – Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo Šiaulių apygardos teismo 2008-11-12 sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog sąžiningumą iš ieškovės pusės įrodo šios aplinkybės: ieškovė sumokėjo atsakovui avansą, derybiniai bylos šalių santykiai truko ilgiau kaip metus, atsakovas suteikė ieškovei valdymo teisę į butą (ieškovė bendravo su rangovais, pirko statybines medžiagas, pagal jos pageidavimus buvo įrenginėjamos vandentiekio, kanalizacijos, vidaus šildymo sistemos). Tuo tarpu atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, jog 2007-05-30 nutraukęs ikisutartinius santykius su ieškove, atsakovas toliau pardavinėjo ginčo butą už ženkliai didesnę kainą (1 375 000 Lt) ir 2007-10-11 jį pardavė trečiajam asmeniui. Nustatant netiesioginių nuostolių dydį, kaina gali būti vienas iš įrodymų, patvirtinančių gautą naudą. Kaina gali kisti dėl subjekto supratimo apie turto vertę, sugebėjimo suprasti tikrąją turto vertę, reklamos ir kitų aplinkybių. Pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį sąvokos „rinkos vertė“ ir „kaina“ nėra tapačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-333/ 2008). Įvertinus 2007-10-11 ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties kainą, kuri net 625 000 Lt yra mažesnė už kitų analogiškų tuo metu atsakovo pardavinėtų butų kainą, skelbimuose siūlomą buto pardavimo kainą ir eksperto nustatytą kainą, matyti, kad 2007-10-11 ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties kaina neatitinka to laiko rinkos vertės (dirbtinai sumažinta), tad realus sandoris negali būti laikomas patikimu kriterijumi, kuriuo reikia vadovautis apskaičiuojant ieškovės patirtų netiesioginių nuostolių dydį.

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

22Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

23Nagrinėjamoje byloje iškilę klausimai dėl šalių sutartinių santykių teisinio vertinimo, dėl preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sąžiningo vykdymo, dėl prarastos galimybės piniginės vertės kompensavimo kaip nuostolių atlyginimo būdo.

24Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-04-12 šalys pasirašė buto rezervavimo sutartį Nr. 6/1, kuria ieškovė E. Č. – Š. užsakė, o atsakovas UAB „Pakruojo parketas“ įsipareigojo iki 2006-04-20 rezervuoti ieškovei 790 000 Lt kainos 125 kv. m. bendro ploto pirmu numeriu pažymėtą butą kotedže adresu (duomenys neskelbtini), šalys įsipareigojo iki 2006-10-01 sudaryti preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 9-10). 2006-10-01 šalys pasirašė susitarimą dėl rezervavimo sutarties pakeitimo, kuria suderėtą turtinį vienetą padidino 19,2 kv. m. preliminaraus ploto terasa, 47,02 kv. m. preliminaraus ploto rūsiu, nustatė bendrą 857 000 Lt objekto kainą, įsipareigojo iki 2007-05-30 sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 11-12). Iki sutarto termino buto pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko.

25Dėl šalių sutartinių santykių teisinio vertinimo

26Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino šalių teisinio santykio kvalifikavimui taikytinas materialinės teisės normas, tinkamai taikė teismų praktiką ir pagrįstai ginčo sutartį ir jos pakeitimą pripažino preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi. Apeliacinio skundo argumentai šių teismo išvadų nepaneigia.

27Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193 straipsnyje. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas, jų elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tais atvejais, kai šalys dėl tų pačių civilinių teisinių santykių objektų susitaria ne iš karto, o tokie susitarimai būna keli, nustatant šalių galutinius ketinimus svarbu išsiaiškinti pagrindinį susitarimą ir jų veiksmus vertinti šio susitarimo pagrindu.

28CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, aiškindama preliminariosios sutarties sampratą, išskyrė tokius šios sutarties bruožus: aiškus šalių susitarimas sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d., 1.73 str. 1 d. 7 p.).

29Iš 2006-04-12 ieškovės E. Č. –Š. ir atsakovo UAB „Pakruojo parketas“ sudarytos rašytinės buto rezervavimo sutarties ir 2006-10-01 pasirašyto šios sutarties pakeitimo susitarimo matyti, kad šalys susitarė dėl 125 kv. m. bendro ploto buto su preliminariais 19,2 kv. m. terasos ir 47,02 kv. m. rūsio plotais Nr. 1 kotedže adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo už 857 000 Lt kainą, į kurią įeina objekto dalinės apdailos, atliekamos pagal statybos rangovo, atsakovo (pardavėjo) ir ieškovės (pirkėjos) suderintą ir patvirtintą sąmatą, kaina (Susitarimo dėl sutarties pakeitimo 1, 2, 3 punktai). Sutartyje šalys nustatė, kad žemės sklypas, kuriame statomas objektas nuosavybės teise priklauso atsakovui, o po buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo jo dalies, proporcingos įsigyto buto plotui, nuosavybės teisė pereis ieškovei (Susitarimo 4 p.). Šalys susitarė, kad po rezervavimo sutarties pasirašymo ieškovės sumokėtas sutarties 2.2 punkte numatytas 19 750 Lt rezervavimo mokestis ir pagal Sutarties 2.6 punktą sumokėtas tokios pačios sumos kitas mokestis įskaičiuojamas į buto kainą (Susitarimo 7 p.) (t. 2, b. l. 10-11). Susitarimo 8 punktu šalys papildė sutartį 2.12 punktu, kuriame nustatė likusios perkamo buto kainos sumokėjimo terminus. Susitarimo 9 punktu šalys įsipareigojo iki 2007 m. gegužės 30 d. sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas įsipareigojo pagal ieškovės pageidavimus įrengti buto dalinę apdailą, įvesti patalpų šildymo, vidaus vandentiekio ir kanalizacijos sistemas ir prisiėmė atsakomybę už šių darbų bei medžiagų ir įrenginių kokybę (Sutarties 2.9 ir 2.10 punktai, papildyti Susitarimo 5 ir 6 p). Ieškovė vykdė sutartinį įsipareigojimą bendradarbiauti su atsakovu ir statomo statinio rangovu (Susitarimo 3 p.), suderino su jais buto vandentiekio, nuotekų, vidaus šildymo darbų lokalinę sąmatą, su atsakovu pasirašė buto dalinės apdailos aprašymą (t. 1, b. l. 13-17). Šalys įsipareigojo dėti maksimalias pastangas, kad ne vėliau kaip iki 2007 m. birželio 30 d. butas būtų pripažintas tinkamas naudoti (Sutarties 3.2 p.). Ieškovė sumokėjo du iš trijų sutartyje numatytus mokėjimus (t. 2, b. l. 10-11). Pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino sutarties ir susitarimo dėl jos pakeitimo tarpusavio ryšį, sutarties esmę, jos tikslus, sudarymo bei vykdymo aplinkybes ir, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad šalių tikslas buvo sutartyje ir susitarime aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių susitarimo sąlygas, tinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje reglamentuotas ir teismų praktikoje taikomas sutarčių aiškinimo taisykles ir pagrįstai šalių pasirašytą sutartį ir jos pakeitimą kvalifikavo preliminariąja sutartimi. Šalių sutartinių santykių analizė bei byloje nustatytos sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybės neduoda pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad sutartis ir susitarimas yra abstraktaus pobūdžio, liudija ankstyvus ikisutartinius šalių santykius ir įrodo šalių ketinimą sudaryti buto rezervavimo, bet ne preliminariąją sutartį.

30Dėl preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sąžiningo vykdymo

31Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia – šalis yra laisva nuspręsti, ar jai sudaryti pagrindinę sutartį, ar ne. Tai, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, yra vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Tačiau tokiais atvejais kaltai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytą terminą, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.

32Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo šalių ikisutartiniai santykiai dėl 125 kv. m. ploto buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutarties sudarymo prasidėjo 2006 m. balandžio 12 d., sudarius Buto rezervavimo sutartį (t. 1, b. l. 9-10). Pagal šią sutartį ginčo buto su daline apdaila kaina 790 000 Lt. Ieškovė sumokėjo atsakovui sutarties 2.2 punkte numatytą 19 750 Lt buto rezervavimo mokestį ir 2.6 punkte – 2,5 procentų buto kainos mokestį, t. y. iš viso 39 500 Lt. Preliminariąją sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2006 m. spalio 1 d. 2006 m. spalio 1 d. šalys sudarė Susitarimą dėl sutarties pakeitimo, kuriame užfiksavo buto priklausinių – terasos ir rūsio plotus bei jų kainas, todėl buto kainą padidino iki 857 000 Lt, ieškovės sumokėtus 39 500 Lt įskaitė į buto kainą ir pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2007 m. gegužės 30 d., tačiau iki nustatyto termino pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2007 m. gegužės 15 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama informuoti, kokiame notarų biure ir kada konkrečiai bus pasirašoma buto pirkimo pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 18). 2007 m. gegužės 22 d. be priežasčių paaiškinimo ieškovei buvo atsiųstas susitarimo dėl sutartinių santykių nutraukimo projektas, į kurį atsiliepdama, ieškovė siūlė atsakovui spręsti dėl sutarties galiojimo termino pratęsimo (t. 1, b. l. 19). Ieškovės iniciatyva sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį 2007 m. gegužės 30 d. į Palangos miesto pirmąjį notarų biurą atsakovas neatvyko (t. 1, b. l. 20) ir tos pačios dienos raštu informavo ieškovę apie pasibaigusią prievolę sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį bei įmokų grąžinimą, motyvuodamas objektyviomis, nuo atsakovo valios nepriklausančiomis ir jo nekontroliuojamomis aplinkybėmis, jų nesukonkretindamas (t. 1, b. l. 21).

33Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė atsakovas ir tokio atsisakymo priežasčių nenurodė. Taigi, kaltu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo teismas pripažino atsakovą ir jam taikė CK 6.165 straipsnio 4 dalyje numatytas tokio atsisakymo pasekmes. Kvestionuodamas tokią teismo išvadą, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo nurodytų, nuo jo valios nepriklausančių, tačiau pagrindžiančių atsakovo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį aplinkybių, susijusių su pagrindinės sutarties sudarymo metu galiojusiu teismo draudimu vykdyti ginčo gyvenamojo namo statybas ir vykusiu teisminiu ginču dėl statybos leidimų. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė.

34Bylos duomenys liudija, kad 2007 m. vasario mėnesį A. M. Palangos miesto apylinkės teisme iškėlė atsakovui UAB „Pakruojo parketas“ statybos leidimų panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti statinių projektų trūkumus civilinę bylą, kurioje ginčijo atsakovui išduotus keturių butų gyvenamųjų namų statybos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), leidimus. Ieškiniui užtikrinti Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė bendrovei „Pakruojo parketas“ vykdyti pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal ginčijamus statybos leidimus (t. 1, b. l. 105). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu A. M. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ieškiniai buvo atmesti. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, sprendimo dalį, kuria atmestas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ieškinys, panaikino ir bylą šioje dalyje nutraukė, o sprendimo dalį, kuria atmestas A. M. ieškinys, paliko nepakeistą. Tokią nurodytos bylos baigtį patvirtino ir nagrinėjamos bylos šalys. Duomenų apie teismo nutartimi taikyto draudimo vykdyti statybos darbus panaikinimą byloje nėra. Iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo atlikta žemės sklypo, kuriame yra ginčo butas, o 2007 m. birželio 29 d. ir šio buto su 86 procentų baigtumu teisinė registracija atsakovo vardu (t. 2, b. l. 46, 56-58). 2007 m. spalio 11 d. ginčo butą atsakovas pardavė kitam asmeniui, pirkimo-pardavimo sutartyje informuodamas pirkėją apie vykstantį teisminį ginčą dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo (t. 2, b. l. 39-45). Šie įrodymai liudija, kad vykęs teisminis nagrinėjimas nebuvo kliūtimi sudaryti pagrindinę sutartį, nes atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ieškovė pati atsisakė pirkti ginčo butą esant teisminiam ginčui. Priešingai, ieškovė, kuri, tikėtina, žinojo apie nagrinėjamą bylą ir joje taikytą suvaržymą, siūlė atsakovui spręsti dėl kito sutarties termino nustatymo. Nors pirmosios instancijos teismo minėti įrodymai ir nebuvo įvertinti, tačiau jie nepaneigia padarytos išvados, kad būtent atsakovas buvo derybas dėl pagrindinės sutarties sudarymo be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis, kuri iki to laiko savo elgesiu ieškovei buvo sukūrusi pagrįstą įsitikinimą, kad pagrindinė sutartis bus tikrai sudaryta. Ginčo šalių santykiai dėl sutarties sudarymo tęsėsi daugiau kaip metus, nors ieškovei ir nesumokėjus pradinės sutarties 2.7 punkte numatyto mokėjimo, šalys pasirašė sutarties pakeitimą, kuriuo šį mokėjimą nustačiusį punktą pakeitė kitu, nesusijusiu su jokiomis ieškovės įmokomis, todėl atsakovas, įrodinėdamas ieškovės nesąžiningumą, neturi pagrindo remtis pradinės sutarties 4.2 punktu, nes vėlesni atsakovo veiksmai rodo, kad tolimesnių santykių dėl pagrindinės sutarties sudarymo su ieškove jis neatsisakė. Pripažinti ieškovę kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra pagrindo jau vien dėl to, kad 2007 m. gegužės 30 d. rašte atsakovas padėkojo ieškovei už bendradarbiavimą ir pagal pradinės sutarties 2.5 punktą įsipareigojo grąžinti jai sumokėtus 39 500 Lt, tokiu būdu pagal minėtą sutarties sąlygą pripažindamas savo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo (t. 1, b. l. 9, 21). Ieškovės valią ir siekį sudaryti pagrindinę sutartį liudija tai, jog ji tinkamai vykdė savo įsipareigojimus dėl piniginių mokėjimų, aktyviai dalyvavo pagal sutarties sąlygas santykiuose su atsakovu ir statybos rangovais dėl buto šildymo, kanalizacijos, vandentiekio sistemų ir buto dalinės apdailos įrengimo.

35Minėtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad galimybę įsigyti analogišką butą už ginčo šalių preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą ieškovė prarado būtent dėl atsakovo kaltės, šiam be pakankamo pagrindo nutraukus derybas dėl pagrindinės sutarties sudarymo, todėl būtent atsakovas turėtų prisiimti riziką dėl ieškovės patirtų nuostolių.

36Dėl prarastos galimybės piniginės vertės kompensavimo kaip nuostolių atlyginimo būdo

37Šioje byloje ieškovė siekė prarastos galimybės piniginės vertės priteisimo, jai dėl atsakovo kaltės praradus galimybę preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis įsigyti tapatų butą ta kaina, kuri buvo nustatyta preliminariojoje sutartyje ir turėjo būti įtvirtinta pagrindinėje sutartyje, lyginant su ginčo buto būsima rinkos verte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, konstatavo, kad ir ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Prarastos galimybės piniginė vertė tokiu atveju nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Taigi pagal šią teismų praktiką ieškovė privalo įrodyti, kad patyrė realių nuostolių prarastos galimybės forma (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2008).

38Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Be to, kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų - priežastinio ryšio (CK 6.247 str.) nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

39Pažymėtina, jog prarastos galimybės piniginė vertė, apskaičiuojama pagal LR CK 6.258 straipsnio 5 dalį, turi būti pagrįsta realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) išlaidomis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, apskaičiuodama savo prarastos galimybės vertę įsigyti ginčo butą už kainą, nurodytą preliminariojoje sutartyje, rėmėsi būsima ginčo buto su žemės sklypu rinkos verte. Šią vertę ji įrodinėjo UAB „Liturta“ turto vertintojo 2007 m. gegužės 28 d. preliminarios esamos ir būsimos turto vertės išvada, kurioje nurodyta, jog būsima ginčo buto su rūsiu ir 2,5 a. žemės sklypo rinkos vertė 1 430 000 Lt (t. 1, b. l. 25-27). Apskaičiuodama prarastos galimybės piniginę vertę, ieškovė remiasi tuo, kad ginčo butą su jam priskirtu žemės sklypu iš atsakovo ji būtų įsigyti už 857 000 Lt, o siekdama įsigyti analogišką butą, kaip nurodoma ieškinyje šiandiena (tikėtina, kad turima galvoje ieškinio padavimo diena) turėtų papildomai sumokėti 573 000 Lt, kuriuos sudaro 2007 m. gegužės 28 d. turto vertintojo nustatytos būsimos ginčo turto rinkos kainos ir preliminariojoje sutartyje sulygtos kainos skirtumas (1 430 000 Lt – 857 000 Lt).

40Teismui pateiktas dokumentas turi įrodomąją galią tada, kai jo turinys ir forma atitinka įstatymo reikalavimus. Neatitinkantys įstatymo reikalavimų dokumentai negali patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių ir negali būti įrodinėjimo priemone (CPK 197 str.). LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje yra išdėstyti turto vertinimo ataskaitos turiniui keliami reikalavimai, pagal kuriuos išvada dėl turto vertės yra tik viena iš sudedamųjų turto vertinimo ataskaitos dalių. Be to, LR Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 77 ir 78 punktuose yra išvardinti turto vertinimo dokumentai, kuriais yra turto vertės nustatymo pažyma, turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas, turto įvertinimo ataskaita, o išvada dėl turto vertės dydžio yra sudedamoji turto vertinimo dokumento dalis. Metodikoje nustatytų turto vertinimo dokumentų turiniui keliamų reikalavimų (78 p.) neatitinkantys turto vertinimo dokumentai pagal metodikos 87 punktą yra laikomi informacinio, konsultacinio pobūdžio ir juridinės galios neturi.

41Priteisdamas netiesioginius nuostolius, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės pateikta UAB „Liturta“ turto vertintojo parengta preliminarios esamos ir būsimos turto vertės išvada, kurioje nurodyta, kad ji neatitinka turto vertinimo dokumentui įstatymo keliamų formos ir turinio reikalavimų, yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios, o po išvados pateikimo bet kuriuo atveju turi būti paruošta turto vertinimo ataskaita su turto (nuosavybės) vertės pažyma (t. 1, b. l. 25-27). Taigi, pagal turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir išvadoje pateiktą informaciją, dokumentas, kuriuo vadovavosi teismas, neturi juridinės galios.

42Byloje nustatyta, kad tiek nebaigtą statyti ginčo butą, tiek kitus du kotedžo butus ir jiems priskirtas žemės sklypo dalis 2007 m. rudenį atsakovas pardavė tretiesiems asmenims už mažesnę, nei šalių preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą (t. 2, b. l. 39-55). Pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos VĮ Registrų centro 2007 m. birželio 14 d. nustatytos šių nekilnojamųjų daiktų rinkos vertės ženkliai mažesnės už ginčo šalių derybose sulygtą kainą.

43Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovės patirtų netiesioginių nuostolių skaičiavimą teisingu ir įrodytu, nepagrįstai turto vertintojo preliminarią išvadą laikė neginčijamu ginčo turto rinkos vertės įrodymu, kuriame nustatyta spėjama nežinia kuriuo metu egzistuojanti vertė. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi CK 6.249 straipsnio 5 dalies, nustatančios žalos apskaičiavimą, nuostatomis. Duomenų apie ginčo turto rinkos vertę sprendimo priėmimo dieną byloje nėra. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad konkrečios prarastos galimybės piniginės vertės priteisimas yra specifinis žalos atlyginimas, kuris turi kompensuojamąjį pobūdį, ir neturi sudaryti sąlygų asmenims nepagrįstai praturtėti, atlyginami nuostoliai turi būti realiai patirti. Teisinės preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmes, tarp jų ir prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimą, lemia ne tik individualios sutarties ypatumai, jos sudarymo aplinkybės, tikslai, objektas, dėl kurio tariamasi, bet ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra sudariusi su trečiaisiais asmenimis kitos pagrindinės sutarties blogesnėmis sąlygomis, o nuostolių dydį grindžia ginčo turto preliminariojoje sutartyje sulygtos kainos ir turto vertintojo nustatytos rinkos kainos skirtumu, svarbu įvertinti valstybėje vykstančių ekonominių procesų sąlygotus nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, nulėmusius nekilnojamojo turto kainų kilimą sutarties sudarymo metu bei jų kritimą 2008 metais ir iki šiol, kurie yra objektyvūs nuo šalių valios nepriklausantys veiksniai. Nekilnojamojo turto kainų pokyčiai nurodytu laikotarpiu pripažintini visiems žinoma aplinkybe, nereikalinga įrodinėjimo (CPK 182 str. 1 p.) ir jie sąlygoja galimybę ieškovei tapatų butą įsigyti už mažesnę, negu preliminariojoje sutartyje buvo suderėta, kainą, todėl priteista daugiau kaip pusė milijono litų suma negali būti laikoma kompensuojančia ieškovės prarastą galimybę ir atitinkančia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus.

44Nustatydama prarastos galimybės piniginę vertę ieškovė rėmėsi CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu kainų skirtumo principu. Kaip vieną iš prarastos galimybės piniginės vertės nustatymo būdų šio principo taikymą, kaip minėta, nurodė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija. Sąžininga preliminariosios sutarties šalis, besiremianti šiuo principu, turi įrodyti, kad dėl derybų su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti pagrindinę sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis. Kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Tai akivaizdu tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu – tokiu atveju kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas. Prarasta galimybė, priklausomai nuo situacijos, galėtų būti apskaičiuojama kitais būdais, pvz., palūkanų netekimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. S. V. UAB „Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009). Nagrinėjamoje byloje ieškovė nesirėmė aplinkybe, kad dėl derybų su atsakovu ji turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis, todėl, kolegijos nuomone, negalėjo būti taikomas aptartas kainų skirtumo principas.

45Pažymėtina, kad daikto pardavimas didesne kaina savaime nereiškia, kad kita sutarties šalis dėl to patyrė nuostolių. Kaina gali kisti ir dėl subjekto supratimo apie turto vertę, reklamos, pirkėjų, subjekto sugebėjimo suprasti tikrąją turto vertę ir kitų įvairių aplinkybių. Tai, kad viešoje reklamoje kitus kotedžo butus atsakovas siūlė pirkti ženkliai didesne, nei ginčo šalių preliminariojoje sutartyje nurodyta, kaina, vieną iš jų bei jam priskirtą žemės sklypą pardavė už 1 125 000 Lt (t. 2, b. l. 38, 69-80, 92-93) ir gavo naudos, negali būti laikoma ieškovės prarasta galimybe. Išdėstytais argumentais kolegija paneigia ieškovės poziciją, kad jos teikiamas prarastos galimybės piniginės vertės skaičiavimas kainų skirtumo principu yra teisingas.

46Nurodytais argumentais kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog 573 000 Lt nuostolius, kaip prarastos galimybės piniginę vertę, pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai, nes pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 177 str., 185 str., 197 str.), netinkamai taikė CK 6.258 straipsnio 5 dalį, ir dėl to netiesioginių nuostolių bei palūkanų už juos reikalavimo dalyje neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 str. 1 d.).

47Derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi ir savo elgesiu sukūrusi kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, šalis, kaip nesąžininga, privalėtų atlyginti kitai šaliai derybų metu turėtas išlaidas. Tiesioginių nuostolių atlyginimą reglamentuoja CK 6.249 straipsnio 1 dalis. Tiesioginius nuostolius ieškovė įrodinėjo susirašinėjimo su atsakovu patirtomis pašto išlaidomis 12,82 Lt (t. 1, b. l. 28-33), statybinių prekių, skirtų ginčo butui, išlaidomis 107,10 Lt (t. 1, b. l. 24), ginčo statinio techninio projekto bei susijusių inžinerinės dalies projektų parengimo išlaidomis - 41,55 Lt (t. 1, b. l. 34-37). Viso tiesioginių išlaidų 161,47 Lt. Už šiuos tiesioginius nuostolius pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnio 7 dalį priteistinos 4,82 Lt (161,47 Lt x 218 d. x 5 %/365 d.) palūkanos nuo prievolės neįvykdymo momento (nepagrįstai atsakovui atsisakius sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį 2007 m. gegužės 30 d.) iki civilinės bylos iškėlimo ir pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį – nuo civilinės bylos iškėlimo 2008 m. sausio 4 d (t. 1, b. l. 64) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės patirtos ginčo turto vertinimo išlaidos nepriteistinos, nes apeliacinės instancijos teismas atmetė UAB „Liturta“ parengtą išvadą dėl preliminarios esamos ir būsimos ginčo turto vertės.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti 588 729,12 Lt žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo priteistą sumą sumažino iki 161,47 Lt, t. y. patenkino apie 0,03 procento ieškinio reikalavimų.

50CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Už pareikštą 588 729,12 Lt ieškinį ieškovė turėjo sumokėti 9 887,29 Lt žyminį mokestį, tačiau sumokėjo 900 Lt (t. 1, b. l. 8, 67), kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas (t. 1, b. l. 62). Kadangi, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą, buvo patenkinta tik 0,03 procento reikalavimų, proporcingai patenkintai reikalavimo daliai iš atsakovo UAB „Pakruojo parketas“ priteisiama 3 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ieškovei, o kita nesumokėta 8 987,29 Lt (9 887,29 Lt – 900 Lt) žyminio mokesčio dalis priteisiama iš ieškovės valstybei (CPK 93 str. 1 d.). Teismas, pakeisdamas teismo sprendimą, taip pat pakeičia bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymą. Kadangi yra patenkinta tik nedidelė dalis ieškinio reikalavimų, iš ieškovės priteisiama 20 Lt, o iš atsakovo 7,24 Lt CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d.).

51Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pateikė 6 490 Lt advokato atstovavimo išlaidų sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau jos neturi būti didesnės negu nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš teismui pateiktų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, kad atsakovui buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos: atskirojo skundo parengimas, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas, atstovavimas teisme svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiliepimo į ieškinį parengimas, skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo projekto parengimas bei su šių dokumentų surašymu ir su bylos nagrinėjimu susijusios konsultacijos.

52Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, rekomenduojamas už atskirojo skundo bei kito dokumento (šiuo atveju prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) parengimą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 0,5, tai yra 400 Lt (800 Lt x 0,5), todėl už šiuos dokumentus maksimalus priteistinas dydis sudaro 800 Lt. Pagal minėtų Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimo į ieškinį pareiškimą sudaro 2 400 Lt (800 Lt x 3), o už skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą 400 Lt (800 Lt x 0,5) (Rekomendacijų 8.15 punktas). Be to, atsakovo atstovas nurodė, kad dalyvavo teisme svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdis užtruko apie valandą (neįskaitant pertraukos), todėl maksimali priteistina suma sudaro 120 Lt (800 Lt x 0,15). Remiantis į bylą pateiktais dokumentais bei Rekomendacijų nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovui maksimali priteistina suma už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme galėtų sudaryti 3 720 Lt. Teisėjų kolegiją, įvertinusi bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį bei atsižvelgdama į tai, kad ieškinys buvo iš dalies patenkintas, priteisia atsakovui iš ieškovės 3 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

53Teismas, iš dalies patenkindamas apeliacinį skundą, taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 9 887,30 Lt žyminio mokesčio, teismas patenkino jo apeliacinį skundą dėl 588 567,65 Lt ieškovės reikalavimo atmetimo, todėl proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai iš ieškovės priteistina atsakovui 9 884 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.). Proporcingai patenkintai ir atmestai apeliacinio skundo daliai teismas taip pat paskirsto pašto išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei iš ieškovės priteisia 18 Lt, o iš atsakovo 7,25 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.) (t. 2, b. l. 144, 154).

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

55Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

56„Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo parketas“ ieškovės E. Č. –Š. naudai 161,47 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt vieną litą 47 ct) tiesioginių nuostolių, 4,82 Lt (keturis litus 82 ct) palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas už priteistus 161,47 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2008 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

57Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

58Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo parketas“ ieškovės E. Č. –Š. naudai 3 Lt (tris litus) žyminio mokesčio už ieškinį.

59Priteisti iš ieškovės E. Č. –Š. 8 987,29 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 29 ct) žyminio mokesčio ir 20 Lt (dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei bei 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pakruojo parketas“.

60Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo parketas“ 7,24 Lt (septynis litus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.“

61Priteisti iš ieškovės E. Č. –Š. 9 884 Lt (devynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pakruojo parketas“ ir 18 Lt (aštuoniolika litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

62Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo parketas“ 7,25 Lt (septynis litus 25 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovė E. Č. – Š. 2007-12-13 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su... 4. Atsakovas UAB „Pakruojo parketas“ atsiliepimu į ieškinį ieškinio... 5. Akcentavo, kad atsakovas negalėjo derėtis su ieškove dėl preliminarios... 6. Galiausiai ieškovė neteisingai nurodė žalos dydį. Prarastos galimybės... 7. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį... 8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos šalis siejo ikisutartiniai... 9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos šalių sąžiningumo... 10. Atsakovas UAB „Pakruojo parketas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. 1. pirmosios instancijos teismas netyrė tikrųjų sutarties šalių ketinimų... 12. 2. atsakovas ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių negalėjo... 13. 3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovo... 14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės sąžiningumą kildina... 15. 4. ikisutartiniuose santykiuose civilinės atsakomybės institutas taikomas... 16. Netgi jei ieškovei priklauso teisė į netiesioginių nuostolių... 17. 5. pirmosios instancijos teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl... 18. 6. UAB „Liturta“ atlikta turto vertinimo ataskaita, kaip joje pačioje yra... 19. Ieškovė E. Č. – Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutinka... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 22. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 23. Nagrinėjamoje byloje iškilę klausimai dėl šalių sutartinių santykių... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-04-12 šalys pasirašė buto rezervavimo... 25. Dėl šalių sutartinių santykių teisinio vertinimo... 26. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino... 27. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193 straipsnyje.... 28. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių... 29. Iš 2006-04-12 ieškovės E. Č. –Š. ir atsakovo UAB „Pakruojo parketas“... 30. Dėl preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sąžiningo vykdymo... 31. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje... 32. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo šalių ikisutartiniai santykiai dėl... 33. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sudaryti pagrindinę... 34. Bylos duomenys liudija, kad 2007 m. vasario mėnesį A. M. Palangos miesto... 35. Minėtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad galimybę įsigyti... 36. Dėl prarastos galimybės piniginės vertės kompensavimo kaip nuostolių... 37. Šioje byloje ieškovė siekė prarastos galimybės piniginės vertės... 38. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės... 39. Pažymėtina, jog prarastos galimybės piniginė vertė, apskaičiuojama pagal... 40. Teismui pateiktas dokumentas turi įrodomąją galią tada, kai jo turinys ir... 41. Priteisdamas netiesioginius nuostolius, pirmosios instancijos teismas rėmėsi... 42. Byloje nustatyta, kad tiek nebaigtą statyti ginčo butą, tiek kitus du... 43. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 44. Nustatydama prarastos galimybės piniginę vertę ieškovė rėmėsi CK 6.258... 45. Pažymėtina, kad daikto pardavimas didesne kaina savaime nereiškia, kad kita... 46. Nurodytais argumentais kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog... 47. Derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi ir savo elgesiu sukūrusi kitai... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 49. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti 588... 50. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas... 51. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat prašė priteisti bylinėjimosi... 52. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, rekomenduojamas už atskirojo skundo bei... 53. Teismas, iš dalies patenkindamas apeliacinį skundą, taip pat išsprendžia... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 55. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti ir jį... 56. „Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo... 57. Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.... 58. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo parketas“... 59. Priteisti iš ieškovės E. Č. –Š. 8 987,29 Lt (aštuonis tūkstančius... 60. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo parketas“... 61. Priteisti iš ieškovės E. Č. –Š. 9 884 Lt (devynis tūkstančius... 62. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo parketas“...