Byla 3K-3-126/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vinco Versecko ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui UAB „Pajūrio viešbučiai“ dėl avanso, baudos ir nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

42005 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas Susitarimas-rezervavimo sutartis „Dėl žemės sklypo Tauralaukio gyvenamųjų namų kvartale, Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“ (toliau – Susitarimas), kuriame buvo numatyta, kad atsakovas ieškovei už 942 480 Lt parduoda keturis žemės sklypus, esančius Klaipėdoje. Ieškovė įsipareigojo iki 2005 m. rugsėjo 24 d. sumokėti atsakovui 40 000 Lt pradinį įnašą, likusią sumą - notarinės sutarties pasirašymo dieną, iki 2006 m. kovo 8 d. Notarinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta per dešimt darbo dienų ieškovei pranešus apie pasirengimą pasirašyti tokią sutartį. Susitarime taip pat buvo nustatyta, kad, ieškovei nevykdant savo įsipareigojimų, atsakovas turi teisę nutraukti Susitarimo vykdymą ir užskaityti pradinio įnašo sumą kaip netesybas. Savo įsipareigojimų nevykdant atsakovui, šis įsipareigojo sumokėti ieškovei 40 000 Lt baudą.

5Kadangi pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tai tarp šalių kilo ginčas dėl atsakomybės už Susitarimo pažeidimą. Ieškovės nuomone, dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kaltas atsakovas, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą 40 000 Lt avansą ir 40 000 Lt baudą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Papildžiusi ieškinį, ieškovė papildomai prašė pripažinti atsakovo iš žemės sklypų pardavimo tretiesiems asmenims gautą 270 980 Lt naudą ieškovės nuostoliais ir juos priteisti ieškovei.

  1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad atsakovo generalinis direktorius 2005 m. rugsėjo 28 d. raštu patvirtino gavęs iš A. S. (buvusio ieškovės sutuoktinio) 40 000 Lt avansą už perkamus sklypus. Ieškovė pateikė atsakovui 2006 m. kovo 8 d. raštą apie pasirengimą sudaryti notarinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo darbuotojai teisme nurodė, kad faktiškai raštas buvo gautas 2006 m. kovo 10 d. Atsakovas 2006 m. kovo 14 d. išsiuntė ieškovei pranešimą, jog Susitarimas nuo 2006 m. kovo 8 d. yra nutraukiamas. Atsakovas 2006 m. kovo 10 d. ir 2006 m. kovo 17 d. pardavė du iš ginčo žemės sklypų kitiems asmenims, likę du žemės sklypai taip pat buvo parduoti kitiems asmenims 2006 m. rugpjūčio 22 d. ir 2006 m. lapkričio 20d.

7Teismas padarė išvadą, kad nesąžininga šalis byloje yra atsakovas. Teismas kritiškai vertino atsakovo darbuotojų parodymus, jog ieškovės pranešimas apie pasirengimą sudaryti notarinę sutartį buvo gautas 2006 m. kovo 10 d., ir laikė, jog jis buvo pateiktas 2006 m. kovo 8 d., t. y. nepraleidus Susitarime nustatyto termino. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad jau 2006 m. kovo 10 d. atsakovas vieną iš Susitarime nurodytų žemės sklypų perleido kitam pirkėjui. Laikydamas, kad žemės sklypo pardavimas nėra toks sandoris, dėl kurio derybos ir įforminimas užtruktų vos vieną dieną, teismas padarė išvadą, kad atsakovas dar tebegaliojant Susitarimui buvo apsisprendęs žemės sklypą perleisti ne ieškovei, bet kitam asmeniui. Taip pat atsakovo nesąžiningumą patvirtinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad iki to momento, kol ieškovė nesurado ir nepateikė teismui rašytinio įrodymo apie 40 000 Lt avanso sumokėjimą, atsakovas šį faktą neigė.

8Pripažinęs, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 40 000 Lt sumokėto avanso, 40 000 Lt baudos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kartu teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 270 980 Lt gautos naudos. Teismas nurodė, kad šią naudą atsakovas gavo daug vėliau, kai jau buvo pakilusi žemės sklypų kaina. Be to, ieškovė nėra juridinis asmuo, kurio komercinė veikla būtų žemės sklypų supirkinėjimas bei pardavinėjimas siekiant gauti pelno, todėl negautas pelnas negali būti prilyginamas jos patirtiems nuostoliams. Teismo vertinimu, priteista 40 000 Lt bauda yra pakankama ieškovės netiesioginiams nuostoliams atlyginti.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovės apeliacinio skundo netenkino, o atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies.

10Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad dėl pagrindinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo yra kaltos abi šalys. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pranešimą apie pasirengimą sudaryti notarinės formos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį įteikė dar tebegaliojant Susitarimui, tačiau kartu nurodė, jog ieškovė visą sklypų kainą turėjo būti sumokėjusi iki 2006 m. kovo 8 d., tačiau to nepadarė ir taip pažeidė Susitarimo nuostatas. Duomenų, kad atsakovas 2006 m. kovo 8 d. būtų pasirengęs sudaryti notarinę sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad galutinę dieną pagrindinei sutarčiai sudaryti – 2006 m. kovo 8-ąją - kuri nors iš šalių būtų nuvykusi pas notarą. Taigi, preliminariosios sutarties nevykdė abi šalys.

11Pripažinęs, kad Susitarimo nevykdė abi šalys, apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 40 000 Lt baudos priteisimo, taip pat netenkino ieškovės reikalavimo dėl atsakovo gautos 270 980 Lt naudos priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad daikto pardavimas už didesnę kainą savaime nereiškia, kad kita sutarties šalis patyrė nuostolių (negavo naudos). Kaina gali kisti ir dėl subjekto supratimo apie turto vertę, reklamos, pirkėjų ir kitų įvairių aplinkybių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų negavusi kokių nors pajamų būtent dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis ir kurie pagrįstų jos prarastos galimybės piniginę vertę, t. y. už parduotą turtą atsakovo gautos didesnės kainos skirtumą leistų pagrįstai pripažinti ieškovės nuostoliais. Priteisus prašomus ieškovės 270 980 Lt, civilinė atsakomybė atliktų ne kompensuojamąją funkciją, bet leistų ieškovei be įrodymais patvirtinto pagrindo praturtėti atsakovo sąskaita.

12Kartu teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 40 000 Lt sumokėtą avansą, nes kitaip atsakovas nepagrįstai praturtėtų (CK 6.237 straipsnis).

  1. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.

13Ieškovė kasaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

    1. Dėl CK 6.165 straipsnio 4 dalies netinkamo taikymo. Kasatorė nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė CK 165 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime byloje Nr. 3K-P-382, aiškindama CK 165 straipsnio 4 dalį, nurodė, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai gali būti kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Be to, kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais. Kadangi atsakovas, būdamas nesąžininga ikisutartinių santykių šalis, iš savo neteisėto elgesio gavo naudos, t.y. pardavęs žemės sklypus kitiems asmenims gavo 270 980 Lt naudos, tai šie pripažintini ieškovės nuostoliais ir turi būti jai priteisti iš atsakovo. Tokią atsakomybės už preliminariosios sutarties pažeidimą galimybę patvirtina ir vėlesnė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007).
    2. Dėl sąžiningo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį vykdymo ir procesinių teisės normų pažeidimo. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles be pagrįstų motyvų pripažindamas, kad preliminariąją sutartį pažeidė abi šalys. Tai, kad ieškovė 2006 m. kovo 8 d. nenuvyko pas notarą ir nesumokėjo likusios žemės sklypų kainos dalies, negali būti laikoma jos nesąžiningumo įrodymu, nes atsakovas nenurodė notaro, kuris turėtų sandorį tvirtinti. Be to, teismas pats konstatavo, kad atsakovas 2006 m. kovo 8 d. nebuvo pasirengęs sudaryti pagrindinės sutarties su ieškove. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, taip pažeisti CPK 270 straipsnis ir 263 straipsnio 1 dalis.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad kasacinis skundas yra grindžiamas argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, t. y. dėl to, kad Lietuvos apeliacinis teismas dėl pagrindinės sutarties sudarymo kaltomis pripažino abi šalis. Tai yra fakto klausimas, kuris negali būti kasacijos dalykas. Atsakovo vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, todėl kasatorės argumentai nepagrįsti.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis neperžengdamas kasacinio skundo ribų, jeigu peržengti kasacinio skundo ribų nereikalauja viešojo intereso apsauga (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje kasatorė, ginčydama apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kelia klausimus dėl sąžiningo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį vykdymo ir dėl nuostolių, kilusių nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, sampratos. Tai yra teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl kurių kasacinis teismas pasisako.

17Dėl preliminariąją sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sąžiningo vykdymo

18Byloje nėra ginčo, kad šalių 2005 m. rugpjūčio 24 d. Susitarimas yra preliminarioji sutartis, nors ir turi nebūdingų preliminariajai sutarčiai požymių: susitarta dėl pareigos parduoti žemės sklypus, o ne pareigos sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nustatyta kasatorės pareiga notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną sumokėti visą sulygtą žemės sklypų pardavimo kainą. Kasaciniu skundu neprašoma šalių susitarimo kvalifikuoti kitaip, todėl kolegija pasisako tik dėl šalių sąžiningumo vykdant preliminariąją sutartį.

19Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl Susitarimo nevykdymo pripažino kaltomis abi šalis. Savo išvadą dėl kasatorės kaltės apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad kasatorė pažeidė Susitarimo nuostatas, nes nesumokėjo likusios pinigų dalies (t. y. visos sutartos žemės sklypų kainos) iki 2006 m. kovo 8 d., be to, nėra įrodymų, kad galutinę dieną, kada turėjo būti sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. 2006 m. kovo 8-ąją, kuri nors iš šalių būtų nuvykusi pas notarą. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija negali sutikti.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkciją. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Šalys susitarė dėl 40 000 Lt kasatorės pradinio įnašo, kuris užskaitomas kaip netesybos, jei kasatorė neįvykdo savo įsipareigojimų, sumokėjimo; atsakovui, pažeidusiam savo įsipareigojimus, nustatyta 40 000 Lt bauda. Tokie mokėjimai kvalifikuotini kaip skatinamąją ir užtikrinančiąją funkciją atliekantys mokėjimai ir laikytini šalių susitarimu nustatytu prievolės užtikrinimo būdu.

21Tu tarpu, kai šalys susitaria dėl visos pardavimo kainos sumokėjimo, tai gali būti pagrindas pripažinti, kad ikisutartiniai santykiai modifikavosi į sutartinius pirkimo-pardavimo santykius. Dažniausiai tai santykiai, kurių teisines pasekmes nustato CK 6.309 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas šalių susitarimą kvalifikavo kaip preliminariąją sutartį, tačiau atsiskaitymo santykiams taikė taisykles, nebūdingas tokiai sutarčiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tik visos būsimosios pirkimo-pardavimo sutarties kainos nesumokėjimas negalėjo pateisinti atsakovo veiksmų atsisakant vykdyti Susitarimą.

22Byloje nustatyta, kad kasatorė savo įsipareigojimus pagal Susitarimą vykdė – 2005 m. rugsėjo mėnesį sumokėjo atsakovui 40 000 Lt avansą, o 2006 m. kovo 8 d. kreipėsi į atsakovą nurodydama, kad yra pasirengusi sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį ir prašydama atsakovo informuoti, kokiame notarų biure ir kada notarinė sutartis bus pasirašoma. Taigi, negalima teigti, kad kasatorė nevykdė Susitarimo ir nesiekė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta.

23Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų rengęs pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su kasatore projektą, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų nurodęs notarą, kurio biure ketina sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to reikia sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad kasatorė objektyviai negalėjo nuvykti pas notarą, nes jokio notaro atsakovas nenurodė. Be to, byloje nustatyta, kad po dviejų dienų, kai kasatorė pranešė apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovas sutartį dėl vieno iš Susitarime nurodytų sklypų sudarė su trečiuoju asmeniu.

24Kolegija kvalifikuoja tokius šalių veiksmus kitaip nei apeliacines instancijos teismas ir sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kasatorė laikytina sąžininga, o atsakovas - nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, nes nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.

25Dėl prarastos galimybės piniginės vertės kompensavimo kaip nuostolių atlyginimo būdo

26Kasatorė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu, teigia, kad jai, kaip nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai, turi būti kompensuota prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė. Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Kasatorė yra pateikusi apskaičiavimus, pagal kuriuos ginčo žemės sklypų kainų, numatytų Susitarime ir atsakovo su trečiaisiais asmenimis sudarytose sutartyse, skirtumas yra 270 980 Lt.

27CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Ši teisės norma nedetalizuoja, kas sudaro atlygintinus nuostolius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl nuostolių, kilusių dėl nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, turi būti atsižvelgiama į preliminariosios sutarties tikslus bei sisteminius ryšius su bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 6.165 straipsnio 4 dalį, yra nurodžiusi, kad, be tiesioginių nuostolių, sąžiningos preliminariosios sutarties šalies nuostoliais taip pat gali būti pripažinta prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Kartu plenarinė sesija nurodė, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė (atsakovo kaltė yra nustatyta) bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Iš šių išaiškinimų akivaizdu, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). Tokios praktikos laikomasi ir po plenarinės sesijos priimtose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje N. V. v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-209/2007; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Iviltra“ v. R. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-333/2008).

29Kaip vieną iš prarastos galimybės piniginės vertės nustatymo būdų plenarinė sesija yra nurodžiusi CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kainų skirtumo principą. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo. Taigi, sąžininga preliminariosios sutarties šalis, besiremianti šiuo principu, turi įrodyti, kad dėl derybų su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji prarado galimybę sudaryti pagrindinę sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginant kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, taikant kainų skirtumo principą, sutartis turi būti sudaroma per protingą terminą ir protingomis sąlygomis, t. y. turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

30Pažymėtina, kad kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Ypač tai akivaizdu tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu – tokiu atveju kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas. Prarasta galimybė, priklausomai nuo situacijos, galėtų būti apskaičiuojama kitais būdais, pvz., palūkanų netekimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007).

31Nagrinėjamoje byloje kasatorė jokios prarastos konkrečios galimybės nenurodė ir dėl to kilusių nuostolių neįrodinėjo. Šioje byloje negalėjo būti taikomas ir aptartas kainų skirtumo principas, nes kasatorė nesirėmė aplinkybe, kad dėl derybų su atsakovu ji turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis. Vietoje to, kasatorė kainų skirtumo principą prašė taikyti apskaičiuojant preliminariojoje sutartyje ir atsakovo sudarytų sutarčių su trečiaisiais asmenimis kainų skirtumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks kainų skirtumo principo aiškinimas neatitinka nei įstatyminio reglamentavimo, nei pirmiau nurodyto plenarinės sesijos nutarimo. Atsakovo gauta nauda negali būti laikoma kasatorės prarasta galimybe, tačiau tai gali būti savarankiškas sąžiningos preliminariosios sutarties šalies nuostolių apskaičiavimo būdas.

32Dėl nesąžiningos preliminariosios sutarties šalies gautos naudos pripažinimo kitos šalies nuostoliais

33Kasaciniame skunde taip pat remiamasi 2006 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutarime esančiu išaiškinimu, kad, nesąžiningai ikisutartinių santykių šaliai iš savo neteisėto elgesio gavus naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais.

34Plenarinės sesijos nurodyta galimybė sąžiningai šaliai reikalauti pripažinti gautą naudą nuostoliais turi būti taikoma paisant bendrųjų civilinės atsakomybės tikslų. Galimybė reikalauti pažeidėjo gautos naudos įtvirtinta CK 6.249 straipsnio 2 dalyje. Tokia galimybė gali būti taikoma tais atvejais, kai yra sudėtinga įrodyti tikslų nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Urticae“ v. Kauno žydų religinė bendruomenė ir kt., bylos Nr. 3K-3-1054/2003). Tačiau kaip ir bet kuriuo kitu civilinės atsakomybės atveju turi būti įrodytas žalos faktas, be kurio civilinė atsakomybė apskritai negali kilti. Nesilaikant šių sąlygų, būtų iškreipta civilinės atsakomybės prigimtis – kompensuoti žalą ją patyrusiam asmeniui, o žalos nepatyręs asmuo nepagrįstai praturtėtų.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai gali reikalauti, kad pažeidėjo gautos naudos išieškojimas būtų taikomas ir preliminariosios sutarties pažeidimo atveju. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis pagerina turtą, kurį tikisi ateityje valdyti ar įgyti nuosavybėn pagrindinės sutarties pagrindu, o nesąžininga šalis, nepagrįstai atsisakiusi sudaryti sutartį, naudoja ar disponuoja pagerintu turtą ir gauna (didesnę) naudą. Bet kuriuo atveju pripažinti nesąžiningos preliminariosios sutarties šalies gautą naudą kitos šalies nuostoliais teismas gali tik nustatęs ryšį tarp preliminariosios sutarties bei jos pagrindu egzistavusių abiejų šalių santykių ir nesąžiningos preliminariosios sutarties šalies gautos naudos. Tuo tarpu šioje byloje kasatorė tokio ryšio nėra pagrindusi.

36Dėl kasatorės reikalavimų pagrįstumo

37Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pradiniu ieškiniu kasatorė prašė tik atsakovui sumokėtos 40 000 Lt pradinės įmokos grąžinimo ir 40 000 Lt netesybų priteisimo, o papildomą reikalavimą dėl 270 980 Lt atsakovo gautos naudos priteisimo grindė ne savo patirtais nuostoliais, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos išaiškinimu.

38Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija analizuoja teisės klausimus neformuodama konkrečios taisyklės, jeigu tai nesusiję su nagrinėjamos bylos nustatytomis aplinkybėmis. Teikdama išaiškinimus dėl konkretaus teisės instituto vietos teisės sistemoje, ji tik nusako galimas praktikos formavimo kryptis, kurios pasitvirtino nagrinėjant konkrečias bylas, ir taip plėtoja teisės instituto taikymą. Kasatorė plenarinės sesijos bendro pobūdžio argumentus prašė pritaikyti be jokio bylos faktinio pagrindo. Jau buvo minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog galima reikalauti prarastos galimybės kompensavimo pinigais, bet tam turi būti įrodytas galimybės buvimo realumas ir dėl nesąžiningo preliminariosios sutarties nevykdymo tos galimybės praradimas. Atitinkamai turi būti pagrįstas ir reikalavimas dėl nesąžiningos preliminariosios sutarties šalies gautos naudos pripažinimo kitos šalies nuostoliais. Tuo tarpu šioje byloje, minėta, jokia kasatorei padaryta žala nėra įvardyta ir nebuvo įrodinėjama, o savo reikalavimus ji grindė vien tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais.

39Pažymėtina, kad šalys buvo susitariusios dėl netesybų – už Susitarimo nevykdymą buvo nustatyta 40 000 Lt bauda. Aiškindamas netesybų santykį su galimais nuostoliais preliminariųjų sutarčių pažeidimo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių jam nereikia įrodinėti, nes šalys juos numato iš anksto susitardami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Reikalauti papildomų nuostolių galima, kai pateikiami tokių nuostolių realumo įrodymai.

40Darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai atmetė kasatorės reikalavimą dėl 270 980 Lt atsakovo gautos naudos pripažinimo kasatorės nuostoliais ir šios sumos priteisimo. Tačiau, nustačius, kad dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo yra atsakingas atsakovas, bet ne kasatorė, yra pagrindas naikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių sudaryto Susitarimo nuostatomis, kasatorei priteisė 40 000 Lt sumokėto avanso ir 40 000 Lt baudos bei 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad priteista iš nesąžiningos šalies preliminariojoje sutartyje nustatyta bauda yra per didelė, todėl paliekamas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimas.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Kadangi kasacinis skundas tenkintas iš dalies, tai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai kasatorei priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme iš atsakovo, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai iš kasatorės (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnis). Pateikdama kasacinį skundą kasatorė sumokėjo 7236,80 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt advokatui už kasacinio skundo surašymą. Atsakovas sumokėjo 1000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Dėl to kasatorei iš atsakovo priteistina 1171,75 Lt bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme, o atsakovui iš kasatorės – 871,37 Lt. Įskaičius bylos šalims priteistas sumas, iš atsakovo kasatorei priteistina 300,38 Lt.

43Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, kai kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi kasacinės instancijos teismas palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliaciniuose skunduose šalių kelti reikalavimai netenkinti, tai bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme šalims neatlygintinos. Iš šalių į valstybės biudžetą priteistina po 13,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą.

46Priteisti A. S., asmens kodas ( - ) iš atsakovo UAB „Pajūrio viešbučiai“, kodas 110070197, 300,38 Lt (trys šimtai litų ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme.

47Priteisti valstybei iš A. S., asmens kodas ( - ) ir UAB „Pajūrio viešbučiai“, kodas 110070197, po 13,82 Lt (trylika litų ir 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 2005 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas... 5. Kadangi pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta,... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas padarė išvadą, kad nesąžininga šalis byloje yra atsakovas.... 8. Pripažinęs, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės,... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovės... 10. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad dėl pagrindinės žemės... 11. Pripažinęs, kad Susitarimo nevykdė abi šalys, apeliacinės instancijos... 12. Kartu teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 40 000 Lt... 13. Ieškovė kasaciniu skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą... 15. Teisėjų kolegija... 16. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis... 17. Dėl preliminariąją sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sąžiningo vykdymo... 18. Byloje nėra ginčo, kad šalių 2005 m. rugpjūčio 24 d. Susitarimas yra... 19. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra... 21. Tu tarpu, kai šalys susitaria dėl visos pardavimo kainos sumokėjimo, tai... 22. Byloje nustatyta, kad kasatorė savo įsipareigojimus pagal Susitarimą vykdė... 23. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų rengęs pagrindinės... 24. Kolegija kvalifikuoja tokius šalių veiksmus kitaip nei apeliacines... 25. Dėl prarastos galimybės piniginės vertės kompensavimo kaip nuostolių... 26. Kasatorė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 27. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu preliminariąją sutartį... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija,... 29. Kaip vieną iš prarastos galimybės piniginės vertės nustatymo būdų... 30. Pažymėtina, kad kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis... 31. Nagrinėjamoje byloje kasatorė jokios prarastos konkrečios galimybės... 32. Dėl nesąžiningos preliminariosios sutarties šalies gautos naudos... 33. Kasaciniame skunde taip pat remiamasi 2006 m. lapkričio 6 d. Lietuvos... 34. Plenarinės sesijos nurodyta galimybė sąžiningai šaliai reikalauti... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo... 36. Dėl kasatorės reikalavimų pagrįstumo... 37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pradiniu ieškiniu kasatorė... 38. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija... 39. Pažymėtina, kad šalys buvo susitariusios dėl netesybų – už Susitarimo... 40. Darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai atmetė... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Kadangi kasacinis skundas tenkintas iš dalies, tai proporcingai patenkintų... 43. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, kai kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį ir... 46. Priteisti A. S., asmens kodas ( - ) iš atsakovo UAB „Pajūrio... 47. Priteisti valstybei iš A. S., asmens kodas ( - ) ir UAB „Pajūrio... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...