Byla e3K-3-61-695/2018

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Sign“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Loritransa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Linsana“ ir bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Sign“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė L. Š..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendraturčio pirmumo teisę įsigyti parduodamo turto dalį, esančią bendrąja nuosavybe, ir šios teisės ypatumų, kai kartu su pagrindiniu daiktu, kuris nėra bendrosios nuosavybės objektas, parduodamas antraeilis bendrosios nuosavybės teise priklausantis daiktas, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo perkelti jai pirkėjos atsakovės bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB ,,Baltic Sign“ teises ir pareigas pagal 2016 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovei UAB ,,Baltic Sign“ 83 000 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  3. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove UAB „Linsana“ yra tam tikro nekilnojamojo turto (aikštelių ir šaligatvio plytelių dangos) ( - ), bendraturtė. Atsakovė, pažeisdama įstatyme įtvirtintą bendraturčio pirmumo teisę pirkti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą, 2016 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido dalį nekilnojamųjų daiktų atsakovei bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB ,,Baltic Sign“. Iki šios sutarties sudarymo UAB ,,Baltic Sign“ nebuvo ginčo daiktų bendraturtė. Atsakovė UAB „Linsana“ neinformavo ieškovės apie ketinimą perleisti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalį, nepasiūlė ieškovei pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybes teise valdomą nekilnojamąjį daiktą. Taip ši atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyviąją įstatymo normą, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 4.79 straipsnio 3 dalimi, gali kreiptis į teismą ir reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Ieškovės, kaip bendraturtės, teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad atsakovė neišsiuntė pasiūlymo ieškovei pasinaudoti įstatyme įtvirtinta pirmumo teise pirkti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą. Kadangi ieškovė prašo jai perkelti pirkėjo teises ir pareigas, iš ieškovės atsakovei UAB ,,Baltic Sign“ priteistini 83 000 Eur, kuriuos atsakovė UAB ,,Baltic Sign“ sumokėjo pardavėjai pagal sutartį.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 8 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,Baltic Sign“ 2016 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovės įsigijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ( - ): 1) 1/2 dalį pastato – stoginę; 2) pastatą – kontrolinį punktą, žymėjimas plane – 9H1p; 3) 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – aikštelę, žymėjimas plane – b4 (toliau – ir aikštelė 1); 4) 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių dangą, žymėjimas plane – b8, (toliau – ir danga 1); 5) 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių dangą, žymėjimas plane – b16, (toliau – ir danga 2); 6) 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – aikštelę, žymėjimas plane – b18, (toliau – ir aikštelė 2); 7) kilnojamuosius daiktus: dujų skaitiklį, apsaugos signalizacijos sistemą, šildymo įrenginį, minkštinimo filtrą.
  3. Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamųjų daiktų dalis ( - ): 1) 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – aikštelė, žymėjimas plane – b4; 2) 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių danga, žymėjimas plane – b8; 3) 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių danga, žymėjimas plane – b16; 4) 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – aikštelė, žymėjimas plane – b18, pagal 2016 m. sausio 12 d. priėmimo–perdavimo aktą.
  4. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,Linsana“ 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure pateikė pareiškimą dėl ginčo turto pardavimo už 70 000 Eur, nustatant vieno mėnesio terminą, skaičiuojant nuo laiško gavimo dienos, informuodama apie turto bendraturčio pirmumo teisę pirkti minėtą turtą. Prieš šio pranešimo išsiuntimą ieškovė ir atsakovė UAB ,,Linsana“ 2015 m. gruodžio 9 d. sudarė preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau 2015 m. gruodžio 30 d. šalys sudarė preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo protokolą. Juo šalys nuo 2015 m. gruodžio 31 d. nutraukė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir ieškovė perleido atsakovei UAB ,,Linsana“ priklausančios nuosavybės pirkimo teisę UAB ,,Šiaulių bankas“.
  5. Teismas nustatė, kad tuo metu, kai buvo ketinama parduoti ginčo turtą, kontrolinis punktas, stoginė ir kilnojamieji daiktai (ar jų dalys) nepriklausė nei ieškovei, nei UAB ,,Šiaulių bankas“ ar UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, ir šiuo laikotarpiu kitos 1/3 aikštelės 1, aikštelės 2, dangos 1 ir dangos 2 dalys nuosavybės teise priklausė ne ieškovei, o UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ ir Lietuvos Respublikai, todėl padarė išvadą, kad atsakovė UAB ,,Linsana“ nepažeidė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
  6. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog bendraturtės UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ ir Lietuvos Respublika per minėtame 2015 m. gruodžio 22 d. pranešime nustatytą vieno mėnesio terminą išreiškė ketinimą įsigyti siūlomą turtą, todėl teismas laikė pagrįstais atsakovių argumentus, kad pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatas atsakovė UAB ,,Linsana“ įgijo teisę parduoti savo turto dalį bet kuriam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį aikštelių ir dangų nuo 2016 m. sausio 12 d., tačiau nurodė, kad ankstesnė šios turto dalies savininkė UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ per nustatytą vieno mėnesio terminą nepareiškė ketinimo įsigyti atsakovės UAB ,,Linsana“ parduodamą turtą ir 2015 m. gruodžio 30 d. protokolu perleido šio turto pirkimo teisę UAB ,,Šiaulių bankas“.
  7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės parduodamą turtą sudarė pagrindinis daiktas, t. y. pastatas – kontrolinis punktas, ir šio daikto antraeiliai daiktai, t. y. dalis inžinerinių statinių – kiemo įrenginių, ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007, padarė išvadą, kad tik vienintelis pagrindinio daikto (minėto pastato – kontrolinio punkto) pardavėjas turėjo teisę savo nuožiūra parduoti visą turtą pasirinktam asmeniui neturėdamas antraeilių daiktų bendraturčių atsisakymų pirmumo teise pirkti turtą, todėl atmetė ieškovės ieškinį.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. liepos 12 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: perkėlė ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį; įpareigojo ieškovę sumokėti atsakovei UAB ,,Baltic Sign“ 83 000 Eur per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos; priteisė ieškovei iš atsakovių po 1863,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir po 1356 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo; priteisė valstybei iš atsakovių po 4,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  9. Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybės teisė yra daiktinė teisė, todėl ji seka paskui daiktą, t. y., pasikeitus daikto nuosavybės teisių subjektui, naujajam nuosavybės teisės subjektui pereina ir minėta pirmenybės teisė, o ankstesnis daikto savininkas praranda tokią pirmenybės teisę, nepaisant to, kuris iš jų buvo daikto bendraturtis tuomet, kai kitas bendraturtis perleido savo dalies nuosavybę trečiajam asmeniui. Kai CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nurodytą pirmenybės teisę turintis asmuo perleidžia savo bendrosios nuosavybės dalį, tokio asmens iki teisės pažeidimo buvusi padėtis nebegali būti atkurta po nuosavybės teisės perleidimo, nes minėtas asmuo nebėra bendros nuosavybės dalyvis.
  10. Kolegija vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016 pateiktais išaiškinimais, kad ginti pažeistas teises CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka perkeliant pirkėjo teises ir pareigas gali tik tas asmuo, kuris yra parduodamo daikto bendraturtis teismo sprendimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo priėmimo momentu, nepriklausomai nuo to, kada jis tapo bendrosios nuosavybės dalyviu. Jeigu asmuo, kuris yra bendraturtis bendrąja nuosavybe esančio daikto kito bendraturčio dalies perleidimo metu, vėliau perleidžia nuosavybės teises į savo dalį, reikalavimo perkelti pirkėjo teises ir pareigas teisė pereina naujajam daikto dalies savininkui.
  11. Kolegija nustatė, kad ginčo statinių (dviejų aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų) savininkės 2013 m. sausio 24 d. – 2016 m. sausio 12 d. buvo Lietuvos Respublika, atsakovė UAB „Linsana“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“. 2016 m. sausio 12 d. iš UAB „Šiaulių banko lizingas“ minėtų aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų 1/3 dalį įsigijo ieškovė, todėl kolegija sprendė, kad ieškinio dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareiškimo metu ieškovė buvo ginčo statinių bendraturtė ir turėjo reikalavimo teisę perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas, bei nagrinėjo, nuo kokio momento ieškovė įgijo minėtą teisę.
  12. Kolegija nustatė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure atsakovė UAB „Linsana“ pateikė pareiškimą dėl ginčo turto pardavimo už 70 000 Eur, informuodama UAB „Šiaulių banko lizingas“, kad nustato vieno mėnesio terminą, skaičiuojant nuo laiško gavimo dienos, pareikšti savo norą minėtomis sąlygomis pirkti ginčo turtą; ieškovė dviejų aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų 1/3 dalį įsigijo 2016 m. sausio 12 d., šis faktas 2016 m. sausio 13 d. buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdama į tai, kad, nepraėjus 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškime nurodytam laikotarpiui, naująja ginčo statinių bendraturte tapo ieškovė, kolegija konstatavo, kad ieškovei, kaip naujajam nuosavybės teisės subjektui, perėjo ir pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, o ankstesnė daikto savininkė (UAB „Šiaulių banko lizingas“) prarado tokią pirmenybės teisę, nors buvo daikto bendraturtė atsakovės pasiūlymo pirkti jos turto dalį metu.
  13. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tuo metu buvusios bendraturtės neišreiškė noro pirkti atsakovės turto dalį, tačiau kolegija nagrinėjo, ar tokio noro per atsakovės nurodytą ir CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nebuvo išreiškusi ieškovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo protokolo sudarymo faktas neteikia pagrindo pripažinti, kad ieškovė atsisakė savo pirmenybės teisės pirkti atsakovės turto dalį. Kolegija sprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės ketinimus įgyvendinti turimą pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį.
  14. Kolegija nustatė, kad ieškovė informavo atsakovę UAB „Linsana“ apie ketinimą pirkti jos parduodamą turto dalį; atsakovė neneigė, kad buvo informuota apie šį ieškovės ketinimą, tačiau manė, kad ieškovė šios teisės buvo atsisakiusi; ieškovė, siekdama patvirtinti savo realius ketinimus pirkti atsakovės turto dalį, 2016 m. sausio 12 d. pervedė jai 7000 Eur; atsakovė patvirtino, kad ieškovė į jos sąskaitą pakartotinai (pirmą kartą ieškovė 7000 Eur buvo pervedusi pagal 2015 m. gruodžio 9 d. sutartį, šiuos pinigus atsakovė grąžino) pervedė 7000 Eur. Kolegija atkreipė dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 30 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo protokolas sudarytas tuomet, kai ieškovė nebuvo ginčo statinių bendraturtė, todėl nei atsisakyti, nei patvirtinti, jog pasinaudos pirmenybės teise pirkti turto dalį, tuo metu negalėjo.
  15. Kolegija nurodė, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovės nepaneigė, kad preliminariosios sutarties nutraukimo protokolo sudarymo tikslas – perleisti pirkėjo teises ir pareigas UAB „Šiaulių banko lizingas“; kad ieškovės atsisakymo pasinaudoti bendraturčių pirmenybės teise pirkti parduodamą turto dalį nepatvirtina ir atsakovės argumentai, kad ji 2016 m. sausio 19 d. pranešė ieškovei, jog turtą parduoda atsakovei UAB „Baltic Sign“, o ieškovė nieko neatsakė. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog minėtas pranešimas buvo išsiųstas registruotu paštu, kad jį ieškovė gavo. Be to, ieškovės neatsakymas į minėtą atsakovės laišką, net jei tokį ieškovė gavo, nevertintinas kaip atsisakymas pasinaudoti pirmenybės teise. Ieškovė turėjo teisę iki pranešime nurodyto termino pabaigos pranešti apie siekį pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą turto dalį.
  16. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, atsakovei nepasiūlius ieškovei pirmenybės teise pirkti parduodamą turto dalį ir neturint jos atsisakymo šia teise pasinaudoti iki minėto termino pabaigos, o ieškovei išreiškus siekį šia teise pasinaudoti, atsakovė, 2016 m. sausio 11 d. sudariusi su UAB „Baltic Sign“ preliminariąją ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir 2016 m. kovo 19 d. jį pardavusi, pažeidė ieškovės kaip bendraturtės pirmenybės teisę pirkti ginčo turtą.
  17. Spręsdama, ar atsakovė privalėjo pasiūlyti aikštelių bendraturčiams pirkti pastatą – kontrolinį punktą, kolegija nurodė, jog yra būtina nustatyti, ar bendrąja nuosavybe esantys statiniai (dvi aikštelės ir šaligatvių plytelių dangos) yra atsakovei UAB „Linsana“ priklausiusio pastato –kontrolinio punkto priklausiniai, ar pastatas yra aikštelių priklausinys, ir nustatyti, ar tarp aikštelių ir pastato yra teisiškai reikšmingas nuolatinis funkcinis ryšys.
  18. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų, įvertinusi byloje surinktus įrodymus (viešo registro duomenis, šalių pripažintus faktus), sprendė, kad pastatas – kontrolinis punktas skirtas tarnauti aikštelėms, kurios šiuo atveju turėtų būti laikomos pagrindiniais daiktais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pati atsakovė iki ieškinio pateikimo aikšteles laikė pagrindiniais daiktais, nes 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškimais nurodė, kad aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų bendraturtės turi pirmenybės teisę pirkti ne tik atsakovės aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų parduodamą dalį, bet ir pastatą – stoginę bei pastatą – kontrolinį punktą. Kolegija konstatavo, kad atsakovė, ketindama parduoti aikštelių dalis ir jų priklausinius, turėjo pareigą bendraturtėms pasiūlyti pirmenybės teise pirkti ne tik ketinamą perleisti bendrų daiktų dalį, bet ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius antraeilius daiktus.
  19. Kolegija nurodė, kad net jei atsakovė, parduodama jai nuosavybės teise priklausantį pagrindinį daiktą – kontrolinį punktą – kartu su antraeiliais daiktais, neturėjo CK 4.79 įtvirtintos pareigos antraeilių daiktų savininkams pasiūlyti pirmenybės teise įsigyti parduodamą pagrindinį daiktą su antraeiliais daiktais, tačiau ji, pateikusi notarui 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškimus, sukėlė bendraturčių lūkesčius dėl galimybės minėtus daiktus įsigyti pirmenybės teise. Kolegija sprendė, kad, atsakovei pardavus pareiškimuose nurodytą turtą ne bendraturtei, buvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai dėl pirmenybės teisės įsigyti ginčo turtą, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkino ieškinio reikalavimą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB ,,Baltic Sign“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimą, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.12, 4.13 ir 4.19 straipsnius dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų kvalifikavimo bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Pagal kasacinio teismo praktiką antraeilio daikto likimą lemia pagrindinis daiktas, o ne atvirkščiai, tai antraeilių daiktų, skirtų tarnauti pagrindiniams daiktams, dalių pardavimas kartu su vienam savininkui nuosavybės teise priklausančiu pagrindiniu daiktu nesuponuoja tokio daikto savininkui pareigos siūlyti kitiems antraeilių daiktų bendraturčiams CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teise įsigyti jo parduodamą pagrindinį daiktą kartu su šiam daiktui tarnaujančių antraeilių daiktų dalimis, nes tokios pareigos nustatymas reikštų įstatyme nenustatytą savininko teisių ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2010). Pagal kasacinio teismo praktiką, kuris daiktas laikytinas pagrindiniu, o kuris – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pastato – kontrolinio punkto tarnavimo aikštelėms, turėjo vadovautis ne 1983 metų duomenimis, kurie buvo nustatyti, kai šis pastatas buvo pastatytas ir įregistruotas, o šiuo metu esančia faktine situacija ir pagal ją spręsti, kuris daiktas kuriam tarnauja. Tarp šalių nėra ginčo, kad pastatas – kontrolinis punktas nebeatlieka tos funkcijos, kuriai jis buvo pastatytas. Šis pastatas seniai nebenaudojamas į tvora juosiamą teritoriją patenkančių asmenų ir transporto priemonių kontrolei užtikrinti. Šiame pastate yra įrengta automobilių reikmenų parduotuvė, todėl nėra pagrindo jį vertinti kaip aikštelėms tarnaujantį antraeilį daiktą, t. y. jų priklausinį.
    2. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004) yra pabrėžiamas antraeilio daikto (priklausinio) nuolatinio tarnavimo pagrindiniam daiktui požymis. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ( - ), esančių statinių tarpusavio funkcinio ryšio, apsiribojo tik atsakovei UAB ,,Baltic Sign“ parduotais statiniais, tačiau neanalizavo, koks šių statinių ryšys su kitais šioje teritorijoje esančiais statiniais. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ( - ), esančiame žemės sklype 1983 metais kaip vientisas kompleksas buvo pastatyta daug statinių, tačiau jie seniai nebefunkcionuoja kaip vientisas kompleksas ir jį sudarę pastatai jau ilgą laiką priklauso skirtingiems asmenims ir yra šių naudojami. Pastatas buvo statomas ne tam, kad tarnautų aikštelėms ir (ar) šaligatvio plytelių dangoms, o tam, kad kartu su šiais daiktais, tvoromis ir kitais antraeiliais daiktais tarnautų teritorijoje esantiems administraciniam ir gamybiniams pastatams. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manė, kad esminę reikšmę dėl konkretaus daikto priskyrimo pagrindiniam arba antraeiliam daiktui turi faktas, kokiu tikslu jis buvo pastatytas, tai turėjo būti pripažinta, kad pastatas – kontrolinis punktas netarnavo nei aikštelėms, nei šaligatvio plytelių dangoms. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie ginčo statinių išsidėstymą teritorijoje, negalėjo spręsti, kuris iš šių daiktų kuriam tarnauja ir kuris daiktas kurio atžvilgiu yra pagrindinis ar antraeilis.
    3. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo daiktus kaip pagrindinius ar kaip antraeilius daiktus (priklausinius), nesivadovavo teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (2 straipsnio 16, 37, 84 dalys) ir aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris apibrėžia statinio, pastato ir inžinerinių statinių sąvokas, 5.2, 11–12 punktais. Kadangi galiojantis teisinis reglamentavimas expressis verbis (tiesiogiai) nustato, kad kiti inžineriniai statiniai (tarp jų kiemo aikštelės) yra skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, o abi ginčo aikštelės ir abi ginčo šaligatvio plytelių dangos Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos kaip „kiti inžineriniai statiniai“, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti šiuo teisiniu reglamentavimu ir padaryti beprecedentę išvadą, kad ne kiti inžineriniai statiniai tarnauja jau daug metų savarankiškai funkcionuojančiam pastatui – kontroliniam punktui, o atvirkščiai, kad savarankiškai funkcionuojantis pastatas tarnauja inžineriniams statiniams, skirtiems stovėti ir praeiti.
    4. Teismas nevertino šaligatvio plytelių dangų ir pastato – kontrolinio punkto tarpusavio funkcinio ryšio bei pastato – stoginės funkcinio ryšio su kitais ginčo daiktais. Ši skundžiamo sprendimo dalis yra be jokių motyvų, todėl lieka neaišku, kodėl atsakovė turėjo pareigą aikštelių ir šaligatvio plytelių dangų bendraturčiams siūlyti pirmenybės teise pirkti visus parduodamus daiktus. Atsakovė UAB „Linsana“ neturėjo pareigos siūlyti minėto turto bendraturčiams pirmenybės teise pirkti ne tik asmeninės nuosavybės teise priklausiusį pastatą – kontrolinį punktą, pastatą – stoginę, bet ir pačius šiuos bendrosios nuosavybės teise valdytus antraeilius daiktus, kurių likimą lemia pagrindinio daikto (šiuo atveju pastato – kontrolinio punkto) likimas.
    5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.79 straipsnio 1–2 dalis dėl bendraturčio pirmenybės teisės įsigyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto dalį. CK 4.79 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama ir taikoma taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinę padėtį ir įpareigotų nuolatos tikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir teikti naujiems bendraturčiams naujus pranešimus per notarą. Aiškinant CK 4.79 straipsnio 1–2 dalis, darytina išvada, kad šiose teisės normose yra įtvirtintos net trys viena po kitos sekančios bendraturčių pareigos: 1) bendro turto dalį parduodančio bendraturčio pareiga pranešti apie tokį savo ketinimą ir sąlygas kitiems bendraturčiams; 2) kitų bendraturčių pareiga pranešti bendro turto dalį parduodančiam bendraturčiui apie sutikimą (ketinimą) pirkti parduodamą bendro daikto dalį tomis pačiomis sąlygomis; 3) bendro turto dalį parduodančio bendraturčio pareiga parduoti bendro daikto dalį būtent tam bendraturčiui arba tiems bendraturčiams, kurie pareiškia pageidavimą parduodamą dalį siūlomomis sąlygomis įsigyti. Tinkamu bendraturčio valios įsigyti bendro turto dalį išreiškimu laikytinas tik toks bendraturčio veiksmas, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina ne tik abstraktų bendraturčio norą įsigyti parduodamą bendro turto dalį, bet ir bendraturčio sutikimą šį norą įgyvendinti visomis tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis turtas yra siūlomas parduoti kitiems asmenims. Ieškovės veiksmai pervedant atsakovei 7000 Eur negali būti laikomi atitinkančiais šiuos reikalavimus. Ieškovė 7000 Eur atsakovei pervedė vienašališkai, neegzistuojant jokiam jų tarpusavio susitarimui dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir tokios sutarties sąlygų; ieškovė neinformavo atsakovės nei apie 7000 Eur pervedimą, nei kokiu tikslu ši suma buvo pervesta; ieškovės pervesta suma iš karto buvo grąžinta, todėl ieškovė neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad pervedusi šią sumą tinkamai įgyvendino savo pirmenybės teisę įsigyti parduodamą turtą; neinformavo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro apie norą įsigyti 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškime nurodytą turtą; ieškovė iki pat 2016 m. kovo 9 d. neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų jos valią įsigyti parduodamą turtą.
  2. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliacinės instancijos teismas išvadas padarė tinkamai aiškindamas ir taikydamas CK 4.79 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintas materialiosios teisės normas ir CK 4.12, 4.13, 4.19 straipsnius, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti paliktas galioti.
    2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad pastatas – kontrolinis punktas skirtas aikštelėms tarnauti. Ši išvada padaryta remiantis viešojo registro duomenimis, šalių pripažintais faktais, atsakovės 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų bendraturtės turi pirmenybės teisę pirkti ne tik šį turtą, bet ir stoginę bei kontrolinį punktą. Atsakovė, ketindama parduoti aikštelių dalis ir jų priklausinius, turėjo pareigą bendraturtėms pasiūlyti pirmenybės teise pirkti ne tik ketinamą perleisti bendrų daiktų dalį, bet ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius antraeilius daiktus.
    3. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovės veiksmai, 2016 m. sausio 12 d. pervedant atsakovei 7000 Eur, negali būti laikomi aiškiais ir nedviprasmiškais bei patvirtinančiais ne tik abstraktų bendraturčio norą įsigyti parduodamą bendro turto dalį, bet ir bendraturčio sutikimą šį norą įgyvendinti visomis tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis turtas yra siūlomas parduoti kitiems asmenims. Teismai nustatė, kad atsakovė buvo informuota apie ieškovės ketinimą pirkti jos turimą dalį, o šias išvadas paneigiančių argumentų atsakovė nenurodė, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo naikinti Lietuvos apeliacinio teismo priimto sprendimo.
  3. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl bendraturčio pareigos pranešti apie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimą tinkamo įvykdymo

  1. CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti.
  2. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendro turto dalį taikomos tais atvejais, kai daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem ar daugiau bendraturčių ir kai vienas iš jų parduoda savo dalį (ar dalies dalį). Taigi būtina įstatyme įtvirtinta sąlyga CK 4.79 straipsnio nuostatoms dėl bendraturčio pirmenybės teisės taikyti – daiktas turi priklausyti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011).
  3. CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė įsigyti parduodamą daikto dalį kasacinio teismo praktikoje pripažįstama daiktine turtine teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-165/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016, 29 punktas), o atsižvelgiant į šios teisės teisinę prigimtį (daiktinė teisė), yra išaiškinta, kad ji seka paskui daiktą, t. y., pasikeitus daikto nuosavybės teisių subjektui, naujajam nuosavybės teisės subjektui pereina ir minėta pirmenybės teisė, o ankstesnis daikto savininkas praranda tokią pirmenybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016, 30 punktas).
  4. Aiškindamas CK 4.79 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios bendraturčio, ketinančio parduoti savo dalį, pareigą pranešti raštu apie tai kitiems bendraturčiams, paskirtį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ji skirta apsaugoti kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesams, tačiau pabrėžia, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).
  5. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, gynimo, turi būti vertinamos kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės, atsižvelgiant į CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtį ir tikslą, kartu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertinant pagal šiuos principus tiek bendrosios nuosavybės dalį parduodančio, tiek kito bendraturčio elgesį taip, kad nebūtų pažeisti šio teisinio santykio dalyvių lygiateisiškumo, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių pusiausvyros principai (CK 1.5, 1.137 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).
  6. Nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai sprendė dėl ieškovės, kaip bendraturtės, pirmumo teisės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pasiūlymo pateikimo metu ieškovė nebuvo parduodamo turto bendraturtė, todėl neturėjo pirmumo teisės įsigyti parduodamo turto dalį ir ši teisė negalėjo būti pažeista, o tuo metu buvę turto savininkai (Lietuvos Respublika ir UAB „Šiaulių banko lizingas“) tokio ketinimo neišreiškė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė 2016 m. sausio 12 d., įsigijusi dalį bendro turto, taip pat įgijo ir CK 4.79 straipsnyje įtvirtintą pirmumo teisę įsigyti parduodamo turto dalį, nustatė šios teisės pažeidimą ir tenkino ieškinio reikalavimus, perkeldamas ieškovei ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties pirkėjo teisės.
  7. Atsakovė UAB ,,Baltic Sign“ kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.79 straipsnio 1–2 dalis, nes CK 4.79 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama ir taikoma taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinę padėtį ir įpareigotų nuolatos tikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis bei teikti naujiems bendraturčiams naujus pranešimus per notarą.
  8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų nustatyta, jog atsakovė UAB ,,Linsana“ 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure pateikė pareiškimą, informuodama turto (aikštelių ir plytelių dangos) bendraturčius apie pirmumo teisę pirkti ginčo turtą už 70 000 Eur, nustatant vieno mėnesio terminą, skaičiuojant nuo laiško gavimo dienos; ieškovė pareiškimo notarui pateikimo metu nebuvo nurodyto turto bendraturtė, tačiau turto dalį įsigijo 2016 m. sausio 12 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB ,,Linsana“, 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure pateikusi pareiškimą, informavo aikštelių ir plytelių dangos bendraturčius apie pirmumo teisę pirkti ginčo turtą. Taigi atsakovė UAB ,,Linsana“ atliko CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.
  9. Teisėjų kolegija nurodo, kad, pasikeitus bendro turto savininkui, CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmumo teisės įgyvendinimo nėra pagrindo aiškinti kaip bendraturčio pareigos iš naujo atlikti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus ir pranešti naujajam bendro turto dalies savininkui apie galimybę įsigyti parduodamą daiktą bei nustatyti naują pasiūlymo terminą. Toks aiškinimas būtų neproporcingas CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai bendraturčio pareigai ir nepagrįstai ribotų savininko teisę, atlikus CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus ir esant kitoms minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, parduoti bendro daikto dalį. Todėl, neatsižvelgiant į tai, kad per pranešime pasinaudoti pirmumo teise nurodytą laikotarpį pasikeičia bendro turto savininkas, pardavėjui negali būti keliami reikalavimai iš naujo pranešti naujajam savininkui apie galimybę pirkti bendro turto dalį ir nustatyti naujus tokios teisės įgyvendinimo terminus.
  10. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendraturčio pirmumo teisės pažeidimas gali pasireikšti, jeigu yra pažeistos CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurias įvykdžius pardavėjas įgyja teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Pardavėjas privalo informuoti bendraturtį apie galimybę įsigyti parduodamą bendro turto dalį, o bendraturtis per nustatytą terminą gali atsisakyti pasinaudoti pirmumo teise. Jeigu pardavėjas iš viso neinformavo bendraturčio arba pardavė turto dalį kitam asmeniui, ne bendraturčiui, esant bendraturčio ketinimui pasinaudoti pirmumo teise, arba daiktas buvo parduotas nesuėjus pasinaudojimo šia teise terminui, o bendraturtis nebuvo aiškiai atsisakęs pasinaudoti pirmumo teise, tai gali būti nustatytas bendraturčio pirmumo teisės pažeidimas.
  11. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės teisių pažeidimu pripažino aplinkybę, kad, ieškovei išreiškus norą pasinaudoti pirmumo teise, atsakovė 2016 m. kovo 19 d. turtą pardavė kitam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė, siekdama patvirtinti savo realius ketinimus pirkti UAB „Linsana“ turto dalį, 2016 m. sausio 12 d. pervedė atsakovei 7000 Eur, yra pakankama išvadai apie tokios teisės tinkamą įgyvendinimą padaryti. Atsakovė kasaciniame skunde šias teismo išvadas kvestionuoja, teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad ieškovė pervedė atsakovei 7000 Eur, kurie tą pačią dieną jai buvo grąžinti, aiškiai išreiškė valią pasinaudoti pirmumo teise.
  12. CK 4.79 straipsnyje nėra reglamentuota, kaip turi būti išreikšta bendraturčio valia pasinaudoti pirmumo teise, tačiau tai turi būti aiški ir pakankama informacija apie tai, kad bendraturtis ketina pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį. Pateiktoje informacijoje turi būti duomenys apie ketinimą pirkti, kuris sietinas su parduodamąja daikto dalimi. Bendraturčio ketinimas pasinaudoti pirmumo teise gali būti išreikštas žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia forma. Turi būti įvertinta, ar atlikti bendraturčio veiksmai (kitokia jo pateikta informacija) buvo konkretūs, informatyvūs ir susiję su parduodamu turtu.
  13. Atsižvelgiant į tai, kad bendraturčio pirmumo teisė įsigyti kito bendraturčio parduodamą daikto dalį laikytina daiktine teise, kuri seka paskui daiktą, tai ieškovei, kuri 2016 m. sausio 12 d. įsigijo bendro turto dalį, perėjo ir pirmumo teisė įsigyti atsakovės UAB ,,Linsana“ 2015 m. gruodžio 22 d. pranešimu pasiūlytą bendro turto dalį, tačiau tomis sąlygomis ir ta tvarka, kuri galiojo ankstesniam savininkui (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė, tapusi naująja bendro turto savininke, galėjo įgyvendinti savo pirmumo teisę tokiomis sąlygomis ir tokia tvarka, kokia buvo nurodyta atsakovės UAB ,,Linsana“ 2015 m. gruodžio 22 d. pranešime.
  14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės 2015 m. gruodžio 22 d. pranešime nebuvo nurodyta sąlygų, jog, ketindamas pasinaudoti pirmumo teise, bendraturtis turėtų sumokėti tam tikro dydžio avansą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė 2016 m. sausio 12 d. pervedė 7000 Eur, nėra pakankama konstatuoti, jog jos valia dėl pirmumo teisės įgyvendinimo buvo išreikšta aiškiai. Vienašališkas šios sumos pervedimas, atsakovei nenustačius tokios pasiūlymo įgyvendinimo sąlygos, nesant šalių susitarimo ar derybų dėl nurodyto dydžio sumos sumokėjimo, negali patvirtinti pasinaudojimo pirmumo teise, kadangi iš šio veiksmo nėra aiškus jo tikslas. Byloje nesant kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė per 2015 m. gruodžio 22 d. pranešime nustatytą terminą būtų kreipusis į atsakovę, išreikšdama valią įsigyti parduodamą turtą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptarta aplinkybė nebuvo pakankama apeliacinės instancijos teismui konstatuoti ieškovės aiškiai išreikštos valios pasinaudoti pirmumo teise.
  15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 28–30 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką ir joje formuluojamus CK 4.79 straipsnio 1–2 dalies taikymo principus, sutinka su atsakovės argumentais, kad konstatuodamas, jog atsakovė UAB ,,Linsana“ pažeidė ieškovės pirmumo teisę įsigyti parduodamo bendro turto dalį, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.79 straipsnio 1–2 dalis, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus šių teisės normų aiškinimo ir taikymo principus.

13Dėl bendraturčio pirmumo teisės įsigyti parduodamo turto dalį ypatumų, kai kartu su pagrindiniu daiktu, kuris nėra bendrosios nuosavybės objektas, parduodamas antraeilis bendrosios nuosavybės teise priklausantis daiktas

  1. Kitas savarankiškas atsakovės gynimosi nuo ieškinio argumentas, kad ieškovės teisės negalėjo būti pažeistos ir dėl to, kad atsakovė UAB ,,Linsana“, kaip bendro turto savininkė, parduodama ginčo turtą, kurį sudarė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai ir keli bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi objektai, apskritai neturėjo pareigos pranešti apie parduodamus daiktus, nes bendraturčiams priklausantys daiktai (aikštelės ir plytelių dangos) yra antraeiliai, o pagrindinių daiktų vienasmenė savininkė yra atsakovė. Tokiu būdu atsakovė, parduodama pagrindinį daiktą kartu su antraeiliais daiktais, neturėjo pareigos siūlyti pirmumo teise įsigyti kartu su pagrindiniu daiktu parduodamų antraeilių daiktų.
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Linsana“ bendraturčiams pasiūlė pirkti tiek jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (pastatus – kontrolinį punktą ir stoginę), tiek bendro turto (aikštelių ir šaligatvių plytelių dangų) dalį. Šios nutarties 27 punkte minėta, kad būtina CK 4.79 straipsnio nuostatoms dėl bendraturčio pirmenybės teisės taikyti sąlyga yra ta, kad daiktas turi priklausyti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
  3. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad civilinės teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisę, nenustato daikto savininko pareigos siūlyti pirkti jo parduodamą daiktą, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kitų šalia esančių daiktų savininkams. Net tokio pobūdžio priklausiniai kaip tvora ar kiemo aikštelė, kurie skirti tarnauti ne vienam, o keliems pagrindiniams daiktams, nesuponuoja nuosavybės teise vienam savininkui priklausančio pagrindinio daikto savininkui pareigos siūlyti įsigyti jo parduodamą pagrindinį daiktą kitų pagrindinių daiktų savininkams CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2010; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016, 37 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pirmenybės teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį negali būti aiškinama plečiamai, suteikiant tokią teisę ir subjektams, kurie nėra konkretaus parduodamo pagrindinio daikto bendraturčiai, bet tik to pagrindinio daikto (buto) kaip kito pagrindinio daikto (namo) dalies bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017, 32 punktas).
  4. Plėtodama teismo praktiką dėl CK 4.79 straipsnio taikymo, kad šioje teisės normoje įtvirtinta bendraturčio pirmumo teisė negali būti aiškinama pernelyg plačiai, teisėjų kolegija aptaria bendraturčio pirmenybės teisės klausimą tuo atveju, kai yra parduodamas pagrindinis daiktas kartu su kitais antraeiliais daiktais. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmenybės teisė pirkti atsiranda, jeigu yra parduodama daikto dalis. Jeigu savininkas parduoda visą pagrindinį daiktą, o ne jo dalį, tai niekam neatsiranda pirmenybės teisė pirkti. Jeigu savininkas parduoda keletą daiktų, bet pagrindinį daiktą parduoda visą, o antraeilio daikto – dalį, tai jis neturi pareigos informuoti apie pardavimą antraeilių daiktų bendraturčių.
  5. CK 4.79 straipsnio 1 dalis dėl bendraturčio pirmenybės teisės nustato, kad bendraturtis turi teisę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria yra parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis. Tai reiškia, kad pasinaudojimas bendraturčio pirmenybės teise siejamas su ta pačia kaina ir tomis pat sąlygomis. Atitinkamai bendraturtis neturi teisės reikalauti keisti kainos, o turi sutikti su pardavimo kaina, priešingu atveju nevertinama, kad jis turi pirmenybės teisę. Be to, bendraturčio galimybę pasinaudoti pirmenybės teise riboja reikalavimas pirkti ir kitomis tomis pat sąlygomis. Nurodyta norma nereglamentuoja, kokios tai konkrečiai sąlygos. Daikto pardavimo atveju tai gali būti įvairios daikto dalies pardavimo aplinkybės, susijusios tiek su daiktu, tiek su sutarties sudarymu ar vykdymu. Tai gali būti sutarties nuostatos dėl daikto naudojimo, atsiskaitymo pagal sutartį, dėl keleto daiktų pardavimo ir kita. Savininkas šias sąlygas nustato savo nuožiūra, kaip jam naudingiau, patogiau ar dėl kitų jam aktualių aplinkybių. Bendraturtis, siekdamas pasinaudoti pirmenybės teise, turi sutikti su šiomis sąlygomis. Jis neturi teisės reikalauti, kad savininkas keistų sąlygas jam ir parduotų daiktą, pavyzdžiui, be priklausinių, vieną, o ne kelis daiktus ar kad atsiskaitymas vyktų kita tvarka.
  6. Pagal CK 4.79 straipsnį sprendžiant, ar nebuvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą daikto dalį, turi būti nustatyta, ar atsirado pirmenybės teisė pirkti. Dėl jos sprendžiama įvertinus tai, ar parduodama buvo pagrindinio ar antraeilio daikto dalis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, pagal CK 4.14 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagrindinio daikto savybė – galėjimas būti savarankišku teisinių santykių objektu, lemia antraeilio daikto likimą, o ne priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2010).
  7. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės UAB ,,Baltic Sign“ pozicijai, kad atsakovė UAB ,,Linsana“, kaip bendro turto savininkė, parduodama ginčo turtą, apskritai neturėjo pareigos pranešti apie parduodamus daiktus, nes bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys daiktai (aikštelės ir plytelių dangos) yra antraeiliai, todėl sprendė, kad atsakovė, kaip pagrindinio daikto savininkė, turėjo teisę visą jai priklausantį turtą kartu su antraeiliais daiktais parduoti bet kuriam pasirinktam asmeniui neturėdama antraeilių daiktų bendraturčių pirmumo teisės atsisakymo.
  8. Apeliacinės instancijos teismas skirtingai vertino atsakovės parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių daiktų statusą, sprendė, kad pastatas – kontrolinis punktas – yra skirtas aikštelėms tarnauti, t. y. pripažino, kad kontrolinis punktas yra aikštelių ir plytelių dangos priklausinys. Šią išvadą teismas padarė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nurodyta, kad pastatas įregistruotas kaip kontrolinis punktas, todėl padarė išvadą, kad jis pastatytas tarnauti aikštelėm (į automobilių aikštelę patenkančių transporto priemonių ar asmenų kontrolei).
  9. Taigi teismai skirtingai vertino bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio turto (aikštelių ir plytelių dangos) teisinį statusą. Atsakovė kasaciniame skunde įrodinėja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.12, 4.13, 4.19 straipsnius, nepagrįstai aikšteles ir plytelių dangą pripažino pagrindiniais daiktais.
  10. CK 4.12 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis).
  11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015). Daikto priklausomumą lemia ne jo teisinė registracija kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, o jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu ar keliais pagrindiniais daiktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).
  12. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris dėl savo naudingų savybių ar paskirties gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis, kaip, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo įranga, stogas, konstrukcijos ir kt., ar kaip pagrindiniam daiktui priklausantis daiktas. Pažymėtina tai, kad pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai. Nesavarankiškam daiktui būdingas tarnavimas pagrindiniam daiktui yra viena iš kitokių pagrindinio ir antraeilio daiktų sąsajų. Priklausinys yra vienas iš antraeilių daiktų (CK 4.13 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011).
  13. Kasacinis teismas, aiškindamas priklausinio sąvoką, yra nurodęs, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2011).
  14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovių paaiškinimus, nustatė, kad šiuo metu pastatas atlieka savarankišką funkciją – jo dalyje įrengta parduotuvė, tačiau šios aplinkybės nelaikė reikšminga, spręsdamas dėl pastato ir aikštelių bei plytelių dangų tarpusavio ryšio. Teismas retrospektyviai vertino pastato paskirtį ir aikštelių bei plytelių dangos ryšį, neatsižvelgdamas į pasikeitusią faktinę situaciją, t. y. pasikeitusią pastato paskirtį.
  15. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant pagrindinio ir antraeilio daikto kvalifikavimo klausimą, šių daiktų paskirtis, jų funkcinis ryšys, naudojimo pobūdis yra svarbūs ne kažkada praeityje, šių daiktų sukūrimo metu, o atsižvelgiant į aktualią situaciją. Daiktų paskirtis nuo jų sukūrimo gali keistis. Konkrečiam tikslui skirtas daiktas gali prarasti buvusią ir įgyti naują paskirtį. Iškilus ginčui dėl daikto tarnavimo ir jo paskirties turi būti vadovaujamasi ginčo metu įrodyta daikto naudojimo paskirtimi ir jo tarnavimo vieno kitam aplinkybėmis. Jos gali būti nustatytos atsižvelgiant į aplinkybių visumą: daikto sukūrimo aplinkybes, pavyzdžiui, pastato pastatymo tikslą, naudojimo aplinkybes ar ypatumus, tačiau turi būti įvertinta, ar šios aplinkybės nepakito, ar daiktu tebėra naudojamasi pagal buvusią paskirtį. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas daiktų priskyrimo pagrindiniam ir antraeiliam daiktui klausimą, nepagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registre nurodytu kontrolinio pastato pobūdžiu, kuris daugiau įrodo, kokia paskirtis buvo pastato sukūrimo metu. Turėjo būti įvertinti faktai, kad pastate yra parduotuvė. Jeigu vietoj pastate vykdytos veiklos, susijusios su atvykstančio į aikšteles transporto aptarnavimu, vykdoma kita veikla, tai tokie faktai sudaro pagrindą teisiškai kitaip kvalifikuoti kontrolinio pastato ir aikštelių tarpusavio ryšį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisiškai nepagrįsta ir CK 4.12 straipsnio neatitinka apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aikštelės ir šaligatvių plytelių dangos yra pagrindiniai daiktai.
  16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė UAB ,,Linsana“, kaip pagrindinio daikto savininkė, parduodama pagrindinį daiktą kartu su antraeiliais daiktais, neturėjo pareigos siūlyti antraeilių daiktų bendraturčiams pirmumo teise įsigyti parduodamą turtą, taip pat kad ji turėjo teisę nustatyti pagrindinio daikto pardavimo sąlygas – parduoti jį kartu su kitais daiktais, daro išvadą, kad ieškovės, kaip antraeilių daiktų bendraturtės, pirmumo teisė nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.79 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pažeistų teisių gynimo būdo.
  17. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti apeliacinės instancijos teismo netinkamą materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimą ir taikymą, lėmusį neteisingo sprendimo priėmimą, kuris naikintinas. Nors pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė CK 4.79 straipsnį, tačiau padarė teisingą išvadą, kad CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmumo teisė nebuvo pažeista, ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti pagal šioje nutartyje nurodytus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.
  2. Patenkinus atsakovės kasacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei UAB ,,Baltic Sign“ turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).
  3. Byloje nėra įrodymų apie atsakovės UAB ,,Baltic Sign“ išlaidų dydį pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, todėl išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Už kasacinį skundą atsakovė UAB ,,Baltic Sign“ sumokėjo 1470 Eur žyminį mokestį ir turėjo 1892,41 Eur kasacinio skundo parengimo išlaidų, iš viso – 3362,41 Eur.
  4. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 10,09 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

15Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. CPK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
  2. Kasaciniam teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, nėra pagrindo atsakovės UAB ,,Baltic Sign“ turtui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl šių priežasčių naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešo registro įrašas apie draudimą UAB ,,Baltic Sign“ disponuoti jai priklausančiu nuosavybės teise turtu: 1/3 dalimi kitų inžinerinių statinių–aikštele, unikalus Nr. ( - ), 1/3 dalimi kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių danga, unikalus Nr. ( - ), 1/3 dalimi kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių danga, unikalus Nr. ( - ), 1/3 dalimi kitų inžinerinių statinių – aikštele, unikalus Nr. ( - ), ( - ) (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

17Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą.

18Priteisti atsakovei bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Sign“ (j. a. k. 110394345) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Loritransa“ (j. a. k. 126068148) 3362,41 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt du Eur 41 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

19Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Loritransa“ (j. a. k. 126068148) 10,09 Eur (dešimt Eur 9 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

20Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešo registro įrašą apie draudimą atsakovei bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Sign“ (j. a. k. 110394345) disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu: 1/3 dalimi kitų inžinerinių statinių – aikštele, unikalus Nr. ( - ), 1/3 dalimi kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių danga, unikalus Nr. ( - ), 1/3 dalimi kitų inžinerinių statinių – šaligatvio plytelių danga, unikalus Nr. ( - ), 1/3 dalimi kitų inžinerinių statinių – aikštele, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ).

21Informuoti valstybės įmonę Registrų centrą apie nutarties priėmimą.

22Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai