Byla e2A-475-236/2020
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pauliaus projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KUSTODIJA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pauliaus projektai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė BUAB „KUSTODIJA“ kreipėsi į teismą su Pauliano ieškiniu (actio Pauliana), prašydama: 1) pripažinti ieškovės ir atsakovės UAB „Pauliaus projektai“ 2016-09-27 ir 2016-10-31 sudarytus tarpusavio skolų įskaitymo aktus negaliojančiais; 2) taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki ginčijamų susitarimų sudarymo; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 120 041,11 Eur skolą; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2016-08-19 iki 2016-09-15 įsigijo iš atsakovės trąšų (prekių) už 140 447,12 Eur sumą, bet už jas neatsiskaitė. Atsakovė laikotarpiu nuo 2016-08-27 iki 2016-10-14 įsigijo iš atsakovės trąšų (prekių) už 120 041,11 Eur, bet už jas neatsiskaitė. Ieškovė ir atsakovė 2016-09-27 ir 2016-10-31 sudarė skolų įskaitymo aktus (skolų užskaitymo aktus), kuriais įskaitė atitinkamai 64 130 Eur ir 55 911,11 Eur priešpriešinius reikalavimus, iš viso – 120 041,11 Eur. Ginčijami aktai (susitarimai) sudaryti ieškovei buvus nemokiai. Dėl jų pablogėjo ieškovės finansinė būklė ir ieškovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais.

103.

11Vilniaus apygardos teismo 2017-05-17 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2017-07-04. Įskaitymų atlikimo metu ieškovė buvo nemoki ir turėjo kitų pirmesnės eilės negu atsakovė kreditorių. Atlikusi įskaitymą, ieškovė atsiskaitė su atsakove, suteikė pastarajai pirmenybę prieš kitus kreditorius. Ieškovė neturėjo pareigos įskaityti reikalavimus. Ieškovė žinojo apie savo finansinę būklę. Atsakovė taip pat žinojo ar, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, turėjo žinoti, kad ieškovė nemoki. Taip pat ginčo įskaitymais pažeista imperatyvioji teisės norma – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnis, kuriame nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė. Ieškovė atsiskaitė su žemesnės eilės kreditoriumi, kai nepakako lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Ieškovė nurodė, kad pripažinus ginčijamus įskaitymus negaliojančiais, turėtų būti atkuriamos abiejų šalių reikalavimo teisės, kilusios iš prekių pirkimo – pardavimo sandorių.

124.

13Atsiliepime atsakovė UAB „Pauliaus projektai“ prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Teismo nutartis, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2017-07-04, ieškovės dokumentai bankroto administratoriui turėjo būti perduoti iki 2017-07-19, todėl iki kreipimosi į teismą dienos (2019-02-28) praėjo daugiau nei vieneri metai. Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad teismas bankroto administratoriui pratęsė terminą sandoriams patikrinti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Ginčo susitarimų tikslas – apsikeisti trąšomis. Tai – prekiniai mainai. Dėl to ginčijamais susitarimais nepažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka. Atsakovė ir ieškovė, sudarydamos ginčijamus susitarimus, buvo sąžiningos. Ieškovei mainai buvo naudingi, nes ieškovė gavo didesnės vertės prekių, ieškovė perdavė pasibaigusio ar besibaigiančio galiojimo trąšas, iš atsakovės gautas trąšas ieškovė pardavė ir sumažino skolas kreditoriams. Ginčijami susitarimai nebuvo draudžiami, jie atitiko įprastą verslo praktiką. Aplinkybė, kad atsakovė nepatikrino viešų duomenų apie ieškovę, neįrodo, jog atsakovė buvo nesąžininga. Atsakovės ir kitų kreditorių reikalavimai buvo kitokio pobūdžio. Atsakovės reikalavimas – tai reikalavimas perduoti daiktą. Kitų kreditorių reikalavimai – sumokėti pinigus. Mainų sutartis įvykdyta. Apsikeitimas trąšomis – tai įprastinė praktika. Ieškovė gavo likvidžias trąšas, jas pardavė ir atsiskaitė su kreditoriais. Nors po mainų pasikeitė turto struktūra, bet turto nesumažėjo. Dalis trąšų išlikę. Dėl to taikytina restitucija natūra.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2019-09-03 sprendimu ieškovės BUAB „KUSTODIJA“ ieškinį tenkino ir: 1) pripažino negaliojančiais ieškovės BUAB „KUSTODIJA“ ir UAB „Pauliaus projektai“ 2016-09-27 ir 2016-10-31 tarpusavio skolų įskaitymo aktus; 2) atkūrė iki 2016-09-27 ir 2016-10-31 tarpusavio skolų įskaitymo aktų buvusią padėtį – nustatė, kad ieškovė BUAB „KUSTODIJA“ turi 120 034,11 Eur reikalavimo teisę atsakovei UAB „Pauliaus projektai“, o atsakovė UAB „Pauliaus projektai“ turi 140 447,12 Eur reikalavimo teisę ieškovei BUAB „KUSTODIJA“; 3) priteisė ieškovei BUAB „KUSTODIJA“ iš atsakovės UAB „Pauliaus projektai“ 120 034,11 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą 120 034,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Pauliaus projektai“ 1 875 Eur žyminio mokesčio.

186.

19Teismas nustatė, kad bylos šalys nesudarė rašytinių sutarčių, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pirmuoju skolų užskaitymo aktu šalys 2016-09-27 užskaitė 64 130 Eur vertės reikalavimus viena kitai. Iki nurodytos datos pirmoji trąšas perdavė atsakovė. Ji 2016-08-19 ir 2016-08-23 perdavė trąšų už 64 130 Eur. Ieškovė dvejomis 2016-08-25 sąskaitomis faktūromis perdavė atsakovei trąšų už 64 132,63 Eur. Pirmuoju užskaitymu užskaityti nurodyto dydžio šalių reikalavimai viena kitai. Po trijų dienų, t. y. 2016-09-30, atsakovė perdavė ieškovei trąšų už 76 317,12 Eur. Ieškovė 2016-10-07 ir 2016-10-14 perdavė atsakovei trąšų ir pašarinių pupų už 55 908,48 Eur. Po to šalys 2016-10-31 aktu įskaitė 55 911,11 Eur reikalavimus viena kitai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad būtent ginčijamais tarpusavio skolų užskaitymo aktais šalys susitarė dėl atsiskaitymo už viena kitai pateiktas (parduotas) trąšas tvarkos, atliekant įskaitymą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314, 6.344, 6.130 straipsniai). Teismas, įvertinęs šalių elgesį, t. y. trąšas viena kitai perduodavo išrašydamos PVM sąskaitas faktūras, jose užfiksuodavo trąšų kainas, o vėliau sudarydavo skolų už perduotas prekes įskaitymo aktus, darė išvadą, kad šalis siejo trąšų pirkimo – pardavimo, bet ne mainų sutartiniai teisiniai santykiai.

207.

21Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad atliekant ginčijamus įskaitymus buvo kitų ieškovės kreditorių, jų reikalavimai, terminai jiems įvykdyti buvo suėję. Ginčijamais įskaitymais suteikta pirmenybė tik vienai kreditorei – atsakovei. Įskaitymais patenkinus nurodytos kreditorės reikalavimus 120 034,11 Eur apimtimi, liko nepatenkinti kitų kreditorių reikalavimai, kurių suma didesnė už įskaitymu patenkintą atsakovės reikalavimą. Be to, įskaitymų metu ieškovės turtas, taip pat lėšos buvo areštuoti, bet ieškovė pažeidė dėl arešto taikomą draudimą disponuoti turtu ir lėšomis. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad ginčijami įskaitymai ieškovei buvo naudingi. Ieškovė nuo 2016-08-25 iki 2016-10-14 pardavė prekių už 120 041,11 Eur. Atsakovė nuo 2016-08-19 iki 2016-09-30 pardavė ieškovei prekių už 140 447,12 Eur. Iš atsakovės įsigytas prekes kitiems asmenims ieškovė pardavė už daugiau negu dvigubai mažesnę kainą. Teismas nenustatė, kad ieškovė, pardavusi iš atsakovės įsigytas trąšas gavo daugiau lėšų ir jomis patenkino kitų kreditorių reikalavimus didesne apimtimi negu atsiradęs atsakovės reikalavimas.

228.

23Teismas pažymėjo, kad be kita ko, atlikus ginčijamus įskaitymus, pažeistas taip pat ir CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Teismas nustatė, kad ginčijamų įskaitymų metu ieškovės turtinė būklė buvo bloga. Ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų valstybinėms institucijoms bei kitiems kreditoriams, ir neturėdama pakankamai lėšų reikalavimams patenkinti, atsiskaitė tik su atsakove.

249.

25Teismas nustatė, kad ieškovės bankroto administratorius 2019-02-28 rašte nurodė, kad ieškovės vadovas V. R. per teismo nustatytą terminą neperdavė bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų. Ieškovės vadovas be perdavimo aktų dalimis veždavo po keletą segtuvų dokumentų: 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. atvežė 111 dėžių įmonės archyvinių dokumentų; 2012–2014 m. 1 segtuvą „Eksportas 2014“, 1 segtuvą „Importas 2015“, 2 segtuvus „Darbo sutartys“; 2018 m. kovo mėn. atvežė 32 segtuvus „Prekių ir paslaugų pirkimo – pardavimo sutartys“, 1 segtuvą „Eksportas 2016“, 2 segtuvus „Transporto važtaraščiai“, 10 segtuvų „Sąskaitos – faktūros“. Taigi ieškovės bankroto administratorius 2018 m. kovo mėn. gavo ieškovės sudarytas sutartis ir turimas sąskaitas faktūras. Tik patikrinęs nurodytus dokumentus bankroto administratorius įgijo galimybę identifikuoti ginčijamus sandorius ir juos įvertinti. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas 2019-03-01. Nuo dienos, kada bankroto administratorius gavo reikšmingus ieškovės dokumentus, iš kurių nustatė, kad bylos šalys sudarė ginčijamus įskaitymus, iki ieškinio pareiškimo teisme nepraėjo 1 metai. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovės bankroto administratorius, ginčydamas 2016-09-27 ir 2016-10-31 skolų užskaitymo aktus, į teismą kreipėsi nepraleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

2610.

27Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neturėjo pareigos sudaryti ginčijamų susitarimų dėl įskaitymo. Tokia ieškovės pareiga nenustatyta nei įstatyme, nei teismo sprendime, nei šalių susitarimuose. Šalys nebuvo raštu sudariusios pirkimo – pardavimo sutarčių, taip pat kitų susitarimų iki ginčijamų įskaitymo sandorių.

2811.

29Teismas sprendė, kad ieškovė, žinodama, kad buvo faktiškai nemoki, kad negali vykdyti turimų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kad jai gali būti keliama bankroto byla, sudarė ginčijamus įskaitymo aktus su atsakove. Teismas pažymėjo, kad ieškovės 2015 m. balanso duomenimis, įskaitymo metu ieškovė buvo nemoki, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto. Taigi ginčijamais aktais ieškovė atsiskaitė su atsakove suvokdama, kad turi skolų aukštesnės eilės kreditoriams ir tos pačios eilės kreditoriams, kurių reikalavimai turėjo būti vykdomi pirmiau. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad ieškovė buvo nesąžininga.

3012.

31Teismas nurodė, kad tuo metu, kai pasirašyti ginčijami skolų įskaitymo aktai, ieškovė buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; kai kurių ieškovės kreditorių reikalavimams užtikrinti buvo taikomas ieškovės turto ir lėšų areštas; ieškovės kreditoriai buvo pareiškę ieškinius teismuose; Juridinių asmenų registre viešai paskelbtas ieškovės 2015 m. balansas. Teismo vertinimu, atsakovė nesiėmė priemonių ieškovės turtinei padėčiai patikrinti, nepatikrino viešo registro duomenų, nepareikalavo ieškovės pateikti duomenų apie kreditorius, jų reikalavimus. Taigi atsakovė iš esmės neįvykdė pareigos ieškovės galimybėms įvykdyti ginčo sandorius patikrinti. Aplinkybė, kad ieškovė buvo ilgai trąšų rinkoje veikiantis verslo subjektas, nėra pagrindas, dėl kurio būtų pateisinamas jo kontrahento neapdairus ir nerūpestingas elgesys verslo reikaluose. Teismas sprendė, kad atsakovė nesielgė pakankamai rūpestingai, nepatikrino ieškovės mokumo ir galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, todėl taip pat buvo nesąžininga.

3213.

33Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas Pauliano ieškinio sąlygas, sudarančias pagrindą skolų įskaitymo sandorius pripažinti negaliojančiais.

3414.

35Teismas, tenkinęs Pauliano ieškinį ir pripažinęs skolų įskaitymo aktus negaliojančiais taikė restituciją – atkūrė bylos šalių įskaitytų prievolių galiojimą, t. y. 120 034,11 Eur kainos rekeikalavimo teisę, kurią ieškovė turi atsakovei ir pastarosios 140 447,12 Eur reikalavimo teisę ieškovei (CK 6.145 straipsnis) ir nurodytą skolą priteisė ieškovei iš atsakovės (CK 6.314 straipsnis, 6.344 straipsnio 1 dalis).

3615.

37Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 papildomu sprendimu priteisė ieškovei BUAB „KUSTODIJA“ iš atsakovės UAB „Pauliaus projektai“ 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38III.

39Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4016.

41Atsakovė UAB „Pauliaus projektai“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės BUAB „KUSTODIJA“ pareikštam ieškiniui; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-09-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės BUAB „KUSTODIJA“ ieškinį UAB „Pauliaus projektai“ ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

4216.1.

43Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nevisapusiškai išnagrinėjo aplinkybę, kad ieškinys buvo pateiktas tik 2019-02-28, t. y. praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas nevertino ir nepasisakė, kodėl nesivadovauja ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktu.

4416.2.

45Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo iškviesti liudytoju buvusį ieškovės vadovą, tikslu paaiškinti aplinkybes, susijusias su dokumentų perdavimu bankroto administratoriui.

4616.3.

47Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, vien aplinkybė, kad atsakovė nepatikrino ieškovės turtinės padėties ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais, neįrodo atsakovės nesąžiningumo.

4816.4.

49Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo sandoriai ieškovei buvo naudingi. Šiuo atveju teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovė turėjo jau pasibaigusio arba besibaigiančio galiojimo prekes, kurios nebuvo paklausios rinkoje, todėl buvo akivaizdus ieškovės interesas šias prekes realizuoti, tokiu būdu siekiant išvengti nuostolio. Be to, ieškovės atsakovei perduotos trąšos galėjo būti naudojamos tik pavasarį – taigi būtų panaudotos tik po pusės metų.

5016.5.

51Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl net nevertino aplinkybės, kad ieškovės kreditorių reikalavimai buvo kitokio pobūdžio, nei atsakovės reikalavimas ieškovei. Ieškovės kreditorių reikalavimai buvo piniginiai, o atsakovės reikalavimai ieškovei buvo ne piniginiai, o reikalavimai į daiktą, kilę iš mainų teisinių santykių.

5216.6.

53Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimą, kadangi ieškovės kreditorių reikalavimai buvo piniginiai, o atsakovės reikalavimai ieškovei buvo ne piniginiai, o reikalavimai į daiktą.

5417.

55Ieškovė BUAB „KUSTODIJA“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistu; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos atsikirtimus:

5617.1.

57Atsakovės pozicija dėl šalis siejusių mainų santykių grindžiama tik deklaratyviais teiginiais. Atsakovė jokių duomenų, pagrindžiančių tarp šalių susiklosčiusius mainų teisinius santykius nepateikė.

5817.2.

59Atsakovės argumentai dėl tariamo ginčijamų susitarimų naudingumo ieškovei, parduodant brangiau iš atsakovės įsigytas likvidžias trąšas, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo kontekste bei nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, atsakovės teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai (PVM sąskaitos faktūros), kad prekes ieškovė iš atsakovės įsigijo daugiau nei už dvigubai didesnę kainą, nei vėliau pardavė tretiesiems asmenims.

6017.3.

61Atsižvelgiant į byloje įrodytas aplinkybes, susijusias su ieškovės nevykdomų įsipareigojimų apimtimi kitiems kreditoriams bei tokio pobūdžio informacijos viešumu, taip pat ieškovės ir atsakovės sudarytų ginčo sandorių pobūdžiu, kiekiu bei įskaitytų reikalavimų apimtimi, byloje buvo pagrindas spręsti apie atsakovės nesąžiningumą sudarant ginčo sandorius.

6217.4.

63Atsakovė prašymą dėl liudytojo šaukimo pateikė žodžiu 2019-08-07 vykusio teismo posėdžio metu, prieš baigiamąsias kalbas, tokį prašymą atsakovė galėjo pateikti anksčiau, todėl teismas pagrįstai jo netenkino.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV.

66Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6718.

68Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo (CK 6.9301 straipsnis)

6919.

70Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį reiškė keliais pagrindais – actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis) ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo (CK 6.9301 straipsnis) pagrindu prašė ieškovės BUAB „KUSTODIJA“ ir apeliantės UAB „Pauliaus projektai“ sudarytus tarpusavio skolų įskaitymo aktus pripažinti negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės ieškinį, grindė ir CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu. Apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimą konstatavo nepagrįstai. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiuo apeliacinio skundo teiginiu.

7120.

72Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019; 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

7321.

74Šiuo atveju CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). Remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019; 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

7522.

76Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinis teismas be kita ko yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnyje reglamentuojamas tik atsiskaitymų lėšomis – grynaisiais ir negrynaisiais pinigais – eiliškumas, todėl šio straipsnio nuostatos netaikomos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

7723.

78Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės BUAB „KUSTODIJA“ ginčijamus tarpusavio skolų įskaitymo sandorius pripažino negaliojančiais ir CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

7924.

80Šioje byloje apeliantė UAB „Pauliaus projektai“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti šalių 2016-09-27 ir 2016-10-31 sudarytus tarpusavio skolų įskaitymo sandorius negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) instituto pagrindu.

8125.

82CK 6.66 straipsnyje straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

8326.

84Nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama argumentus tik dėl kreditorių teisių pažeidimo ir apeliantės sąžiningumo, kaip actio Pauliana sąlygų, vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl šių sąlygų vertinimo. Dėl kreditorių teisių pažeidimo

8527.

86Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo kreditorių teisių pažeidimą kaip actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, nustatęs, kad ieškovė jai nenaudingais ginčo sandoriais atsiskaitė su atsakove, turėdama pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir neturėdama pakankamai lėšų. Pirmosios instancijos teismas kreditorių teisių pažeidimą taip pat grindė atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu (CK 6.3901 straipsnis), t. y. kaip CK 6.66 straipsnio taikymo tikslu. Apeliantė apeliaciniame skunde su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo ieškovės kreditorių teisių pažeidimą, kadangi netinkamai kvalifikavo tarp ieškovės ir apeliantės susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliantės teigimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp ginčo šalių susiklostė mainų, o ne pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, todėl apeliantės reikalavimai ieškovei buvo nukreipti į daiktą, o ne į lėšas, todėl negalėjo būti konstatuotas CK 6.3901 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas.

8728.

88CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

8929.

90Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2017).

9130.

92Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2015-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015).

9331.

94Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio.

9532.

96Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

9733.

98Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant klausimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliano instituto taikymo sąlygos, apeliantės argumentacija grindžiama tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikacija, teisėjų kolegija visų pirma pasisako šiuo aspektu.

9934.

100Apeliantės teigimu, tarp šalių susiklostė mainų teisiniai santykiai. Šiuo atveju pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Mainų sutarties esmė – tai apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Prielaida šiai sutarčiai sudaryti yra tai, kad sutampa šalių ketinimai įsigyti atitinkamą daiktą, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą. Esant sutarties šalių ketinimų (perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis) sutapčiai, sudarant mainų, o ne dvi pirkimo – pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Šalių siekį už perleidžiamą daiktą gauti ne pinigus, bet kitą daiktą gali lemti, inter alia (be kita ko), įgyjamo daikto ypatybių priimtinumas, kitos objektyvios ir subjektyvios priežastys. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos. Mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-421/2015; 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-378/2019).

10135.

102Atlygintinį daikto perleidimą nuosavybėn reglamentuoja CK XXIII skyriuje įtvirtintos pirkimo – pardavimo teisės instituto normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

10336.

104Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

10537.

106Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2016-09-27 ginčo tarpusavio įskaitymo aktu šalys įskaitė 64 130 Eur vertės reikalavimus viena kitai. Apeliantė ieškovei 2016-08-19 ir 2016-08-23 perdavė trąšų už 64 130 Eur sumą, o atitinkamai ieškovė apeliantei 2016-08-25 perdavė trąšų už 64 132,63 Eur. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šalys perdavė viena kitai lygiavertes prekes (trąšas). 2016-10-31 ginčo tarpusavio įskaitymo aktu šalys įskaitė 55 911,11 Eur vertės reikalavimus viena kitai. Apeliantė ieškovei 2016-09-30 perdavė trąšų už 76 317,12 Eur sumą, o atitinkamai ieškovė apeliantei 2016-10-07 ir 2016-10-14 perdavė trąšų ir pašarinių pupų už 55 908,478 Eur. Šiuo atveju nors antruoju prekių (trąšų) perdavimu, kuris buvo įformintas 2016-10-31 tarpusavio įskaitymo aktu, perduotos prekės nebuvo lygiavertės, t. y. apeliantė ieškovei perdavė didesnės vertės prekes, laikytina, kad tokia buvo tikroji ginčo šalių valia. Šią aplinkybę patvirtino ir apeliantė atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodė, kad mainų sandoris tarp šalių buvo įvykdytas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų reiškusi ieškovei reikalavimus ar pretenzijas dėl neįskaitytos 20 406,01 Eur trąšų vertės, taip pat apeliantė nėra ieškovės kreditore pastarosios bankroto byloje. Byloje nėra duomenų, kad ginčo šalys būtų ketinusios atlikti kokius nors mokėjimus už perduotas trąšas.

10738.

108Apeliantė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčo sandoriai, t. y. kai įskaitydami priešpriešinius tarpusavio reikalavimus rinkos dalyviai apsikeičia trąšomis ar jų produktais, yra įprastinė trąšų rinkoje veikiančių subjektų praktika. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliante, kad tarp šalių susiklostė mainų, o ne pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Šiuo atveju teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pirkimo – pardavimo santykius patvirtina tai, kad trąšas ginčo šalys viena kitai perduodavo išrašydamos PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodomos trąšų kainos. Pažymėtina, kad jeigu ūkio subjektui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą už tiekiamas prekes kitas ūkio subjektas atlygina prekėmis, laikoma, kad kiekviena tokio sandorio šalis tiekia prekes. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio nuostatas prekių tiekimas už atlygį šalies teritorijoje yra PVM objektas. Todėl sandorio šalis, PVM mokėtoja, už tiekiamas prekes atlygindama (visiškai ar iš dalies) prekėmis nuo savo kitam ūkio subjektui perduodamų (manomų) PVM apmokestinamų prekių apmokestinamosios vertės turi skaičiuoti PVM. Atsižvelgiant į tai, mainomoms prekėms sandorio šalis turi išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ar kitą prekių tiekimą įforminantį apskaitos dokumentą. Todėl PVM sąskaitos faktūros išrašymas savaime nereiškia, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.

10939.

110Nors byloje nelaikytinos įrodytomis apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ieškovė turėjo pasibaigusio arba besibaigiančio galiojimo prekes, kadangi nėra įrodyta aplinkybė, jog apeliantės su atsiliepimu pateiktose trąšų pakuočių nuotraukose yra būtent ginčo trąšų pakuotės, ir / ar kad ieškovės apeliantei perduotos trąšos negalėjo būti savalaikiai realizuotos (atitinkamu metu paklausios rinkoje), tačiau akivaizdu, kad ieškovė gavo didesnės vertės likvidžias prekes, kurias realizavo. Aplinkybė, kad ieškovė apeliantės perduotas prekes pardavė už daugiau negu dvigubai mažesnę kainą nepatvirtina to, kad apeliantė perdavė nelygiavertes (mažesnės vertės) prekes, kad mainų sandoris buvo nenaudingas. Šiuo atveju vėliau sekę ginčo trąšų pirkimo – pardavimo sandoriai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kodėl ginčo trąšas apeliantė pardavė už mažesnę, nei jų rinkos vertė, kainą.

11140.

112Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovei ir apeliantei vykdant trąšų mainus ieškovės turtas nesumažėjo, o tik pasikeitė jo struktūra (trąšų rūšis), todėl nėra pagrindo spręsti, kad ginčo sandoriais sumažėjo ieškovės turtas.

11341.

114Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015).

11542.

116Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad ginčo sandorių sudarymo metu buvo nemoki, t. y. dar 2015 m. ieškovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ši aplinkybė patvirtinta ir ieškovės bankroto byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), šalys jos neginčija. Nors aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ir reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės arba interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu, tačiau nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės kitų kreditorių interesai nebuvo pažeisti, kadangi kitiems kreditoriams nebuvo sutrukdyta gauti bent dalies atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų ieškovei vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus. Be to, kaip minėta, ginčo šalių reikalavimai viena kitai nebuvo piniginiai, nė viena iš ginčo šalių nebuvo ir nėra įpareigota atlikti viena kitai mokėjimus.

11743.

118Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu kaip kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio taikymo tikslu, kadangi įmonei esant nemokiai neleistinas atsiskaitymas su jokios eilės kreditoriais, išskyrus būtinus sandorius, atsiskaitymas su aukštesnės eilės kreditoriumi actio Pauliana kontekste traktuotinas lygiai taip pat kaip neteisėtas pirmenybinis sandoris (sandoris, kuriuo skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Tokią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia šio procesinio sprendimo 22 punkte nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas, kad CK 6.9301 straipsnyje reglamentuojamas tik atsiskaitymų lėšomis – grynaisiais ir negrynaisiais pinigais – eiliškumas, todėl šio straipsnio nuostatos netaikomos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

11944.

120Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius vertino kaip pirkimo – pardavimo. Atitinkamai teismas, netinkamai kvalifikavęs tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, darė nepagrįstą išvadą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos, egzistavimo. Dėl apeliantės (ne)sąžiningumo

12145.

122Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo apeliantės nesąžiningumą kaip actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, nustatęs, kad apeliantė neįvykdė pareigos patikrinti ieškovės galimybių įvykdyti ginčo sandorius. Apeliantė apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydama, kad vien ši aplinkybė neįrodo apeliantės nesąžiningumo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog tarp šalių susiklostė mainų teisiniai santykiai ir ginčo šalys viena kitai piniginio pobūdžio prievolių neturėjo ir nesukūrė, kitų ieškovės kreditorių teisių nepažeidė, todėl laikytina, kad nėra pagrindo išvadai ir dėl apeliantės nesąžiningumo.

12346.

124Nepaisant to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Kaip antai nagrinėjamu atveju ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad ji iškeitė galimai nelikvidžias mažesnės vertės trąšas į likvidžias, kurias pardavė. Šiuo atveju apeliantė neturėjo pagrindo spręsti, kad ginčo sandoriais ji apsunkina (dar labiau apsunkina) ieškovės galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste minėtos pareigos netinkamas vykdymas negali būti laikomas sudarančiu pagrindu spręsti apie apeliantės nesąžiningumą, kadangi ginčo sandoriai pripažinti nors ir iš dalies nelygiaverčiai, tačiau jų sudarymo metu naudingesni būtent ieškovei. O svarbiausia, jų pobūdis nesietinas nei su piniginių prievolių vykdymu, nei su jų sukūrimu. Dėl ieškinio senaties termino

12547.

126CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas action Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009). ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013).

12748.

128Kadangi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės bankroto administratoriui tik 2018 m. kovo mėn. buvo perduoti dokuementai, kurių pagrindu ieškovė galėjo spręsti apie galimą ieškovės teisių pažeidimą, ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2019-02-28, ir apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovės bankroto administratoriui ginčijami sandoriai buvo perduoti anksčiau nei 2018 m. kovo mėn., todėl teisėjų kolegija neturi pagrįsto pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais dėl dokumentų perdavimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

12949.

130Teisėjų kolegija taip pat pritaria ieškovei, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo kviesti liudytoju buvusį ieškovės vadovą tikslu paaiškinti aplinkybes, susijusias su dokumentų perdavimu bankroto administratoriui. Šiuo atveju apeliantė prašymą dėl liudytojo šaukimo pateikė žodžiu 2019-08-07 vykusio teismo posėdžio metu, prieš baigiamąsias kalbas, kai tokį prašymą ji galėjo pateikti anksčiau, todėl teismas pagrįstai jo netenkino, atsižvelgdamas į civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Dėl bylos baigties

13150.

132Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius vertino kaip pirkimo – pardavimo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad tarp šalių susiklostė mainų teisiniai santykiai ir ginčo sandoriais nebuvo pažeistos ieškovės kitų kreditorių teisės. Apibendrinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana institutą reglamentuojančias teisės normas, nes ginčo tarpusavio įskaitymo aktų pripažinimui negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu nėra būtino sąlygų viseto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas – skundžiamas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės pareikštas ieškinys atmestinas.

13351.

134Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, į tai, kad iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o byloje Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 yra priėmęs papildomą sprendimą, jį panaikina ir pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Dėl bylinėjimosi išlaidų

13552.

136Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalimi apeliacinės instancijos teismas priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

13753.

138Ieškinys atmestas, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė UAB „Pauliaus projektai“ nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

13954.

140Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 875 Eur išlaidas, sumokėdama už apeliacinį skundą žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme byloje nėra pateikta, atsakovės apeliacinis skundas yra tenkinamas, todėl jai iš ieškovės priteisiama 1 875 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

141Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

142Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir 2019 m. rugsėjo 24 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

143Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KUSTODIJA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pauliaus projektai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana), restitucijos taikymo ir skolos priteisimo atmesti.

144Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pauliaus projektai“, juridinio asmens kodas 302529642, iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KUSTODIJA“, juridinio asmens kodas 123229863, bankroto administravimui skirtų lėšų 1 875 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė BUAB „KUSTODIJA“ kreipėsi į teismą su Pauliano ieškiniu... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2016-08-19 iki 2016-09-15 įsigijo... 10. 3.... 11. Vilniaus apygardos teismo 2017-05-17 nutartimi ieškovei iškelta bankroto... 12. 4.... 13. Atsiliepime atsakovė UAB „Pauliaus projektai“ prašė taikyti ieškinio... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2019-09-03 sprendimu ieškovės BUAB „KUSTODIJA“... 18. 6.... 19. Teismas nustatė, kad bylos šalys nesudarė rašytinių sutarčių, tačiau... 20. 7.... 21. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad atliekant... 22. 8.... 23. Teismas pažymėjo, kad be kita ko, atlikus ginčijamus įskaitymus, pažeistas... 24. 9.... 25. Teismas nustatė, kad ieškovės bankroto administratorius 2019-02-28 rašte... 26. 10.... 27. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neturėjo pareigos... 28. 11.... 29. Teismas sprendė, kad ieškovė, žinodama, kad buvo faktiškai nemoki, kad... 30. 12.... 31. Teismas nurodė, kad tuo metu, kai pasirašyti ginčijami skolų įskaitymo... 32. 13.... 33. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė... 34. 14.... 35. Teismas, tenkinęs Pauliano ieškinį ir pripažinęs skolų įskaitymo aktus... 36. 15.... 37. Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 papildomu sprendimu priteisė ieškovei... 38. III.... 39. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 40. 16.... 41. Atsakovė UAB „Pauliaus projektai“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo... 42. 16.1.... 43. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nevisapusiškai... 44. 16.2.... 45. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo... 46. 16.3.... 47. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, vien aplinkybė, kad atsakovė... 48. 16.4.... 49. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė,... 50. 16.5.... 51. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių... 52. 16.6.... 53. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsiskaitymo su... 54. 17.... 55. Ieškovė BUAB „KUSTODIJA“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą... 56. 17.1.... 57. Atsakovės pozicija dėl šalis siejusių mainų santykių grindžiama tik... 58. 17.2.... 59. Atsakovės argumentai dėl tariamo ginčijamų susitarimų naudingumo... 60. 17.3.... 61. Atsižvelgiant į byloje įrodytas aplinkybes, susijusias su ieškovės... 62. 17.4.... 63. Atsakovė prašymą dėl liudytojo šaukimo pateikė žodžiu 2019-08-07... 64. Teisėjų kolegija... 65. IV.... 66. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 67. 18.... 68. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 69. 19.... 70. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį reiškė keliais pagrindais – actio... 71. 20.... 72. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad CK 6.9301... 73. 21.... 74. Šiuo atveju CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo... 75. 22.... 76. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad... 77. 23.... 78. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad... 79. 24.... 80. Šioje byloje apeliantė UAB „Pauliaus projektai“ kvestionuoja pirmosios... 81. 25.... 82. CK 6.66 straipsnyje straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti... 83. 26.... 84. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu ginčija pirmosios... 85. 27.... 86. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo kreditorių... 87. 28.... 88. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus... 89. 29.... 90. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be... 91. 30.... 92. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos... 93. 31.... 94. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes,... 95. 32.... 96. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos... 97. 33.... 98. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant klausimą dėl kreditorių teisių... 99. 34.... 100. Apeliantės teigimu, tarp šalių susiklostė mainų teisiniai santykiai. Šiuo... 101. 35.... 102. Atlygintinį daikto perleidimą nuosavybėn reglamentuoja CK XXIII skyriuje... 103. 36.... 104. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai... 105. 37.... 106. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2016-09-27 ginčo tarpusavio... 107. 38.... 108. Apeliantė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodė,... 109. 39.... 110. Nors byloje nelaikytinos įrodytomis apeliantės nurodomos aplinkybės, kad... 111. 40.... 112. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovei ir apeliantei vykdant... 113. 41.... 114. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad... 115. 42.... 116. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad ginčo sandorių sudarymo metu... 117. 43.... 118. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi... 119. 44.... 120. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 121. 45.... 122. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo... 123. 46.... 124. Nepaisant to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad actio Pauliana negali... 125. 47.... 126. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko... 127. 48.... 128. Kadangi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės bankroto... 129. 49.... 130. Teisėjų kolegija taip pat pritaria ieškovei, kad pirmosios instancijos... 131. 50.... 132. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 133. 51.... 134. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, į tai,... 135. 52.... 136. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalimi apeliacinės instancijos teismas... 137. 53.... 138. Ieškinys atmestas, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.... 139. 54.... 140. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 875 Eur išlaidas,... 141. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 142. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir 2019 m. rugsėjo... 143. Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KUSTODIJA“... 144. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pauliaus projektai“,...